Civilinė byla Nr. 2-2019/2010

                  Procesinio sprendimo kategorija 126.2.

 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Remila“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-517-173/2010 pagal ieškovų J. J. ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Daliktos statyba“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „SVP namai“ (tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais: G. G., D. M., P. M., A. M.) iškelta bankroto byla, ir

 

n u s t a t ė :

 

I.                    Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, nustatęs, kad atsakovas UAB „SVP namai“ yra nemokus, iškėlė UAB „SVP namai“ bankroto bylą, atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultantai“ ir nutarė atlikti kitus, su bankroto bylos iškėlimu susijusius veiksmus.

 

II.                 Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

Dėl šios nutarties yra gauti du atskirieji skundai.

Atsakovas atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Apygardos teismas 2010 m. liepos 22 d. priėmė neteisėtą protokolinę nutartį dėl civilinės bylos B2-517-173/2010 nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Šia nutartimi pažeista CPK 290 straipsnio 4 dalis, 269 straipsnio 1 dalis, 256 straipsnis, 291 straipsnio 2 dalis, 258 straipsnio 2 dalis, 246 straipsnio 4 dalis.

2. Teismas bylą išnagrinėjo šališkai, pažeisdamas CPK 17 straipsnį (šalių procesinis lygiateisiškumas), 14 straipsnį (betarpiškumo principas), 64 straipsnį (teisėjo nušalinimas).

3. Teismui priėmus 2010 m. liepos 22 d. žodinę nutartį, teismo posėdžio protokole nurodyta: patikslinti atsakovo piniginius įsiskolinimus ieškovui J. J. Šalims buvo išsiųsti teismo šaukimai, kuriuose nurodyta, kad bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės, ir, nors prie šaukimo jokia nutartis nepridėta, 2010 m. rugpjūčio 10 d. teisme gaunamas ieškovo kreditorinio reikalavimo patikslinimas.

4. 2010 m. rugsėjo 2 d. posėdis vyko taip, kad bankroto  byla būtų iškelta pagal neteisėtai pareikštus ieškinius. Priėmimo-perdavimo aktai, kuriuos vienašališkai pasirašė BUAB „Daliktos statyba“ ir J. J. yra ginčijami Kauno apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-2870-264/2010 ir Nr. 2-860-230/2010.

5. Posėdžio pertraukos metu teisėjas atšvietė ne jo nagrinėjamos bylos dokumentus, juos pagarsino, prie bylos neprijungė, tačiau skundžiama nutartimi aprašė ir vertino. Teisėjas pats asmeniškai susipažino su kito teisėjo nagrinėjama civiline byla, nesančia įrodymu šioje byloje.

6. Atidėti 2010 m. rugsėjo 2 d. posėdį dėl atsakovo atstovo užimtumo teismas atsisakė, nors ne kartą bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl ieškovo atstovo prašymo. 2010 m. rugsėjo 2 d. teismas įtraukė į bylą asmenis su savarankiškais reikalavimais. Jie turi ieškovo teises, o atsakovas turi teisę atsikirsti į jų reikalavimus, tačiau tam nebuvo sudarytos sąlygos. 

7. Nutartis prieštarauja įsiteisėjusiais Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarčiai, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartis dėl  bankroto bylos iškėlimo šioje byloje.

8. 2010 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje buvo pagarsinti pateikti papildomi įrodymai, tarp kurių ir J. J. kreditorinio reikalavimo patikslinimas. Jo priede Nr. 35 „Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas“ nurodyta, kad J. J. per laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2009 m. kovo 24 d. darbų atliko už 1 874 210,31 Lt, o kaip atlyginimą gavo 1 880 042,09 Lt. Todėl  pagal šį aktą ieškovas yra atsakovui skolingas 5 831, 78 Lt.

9. Kreditorinio reikalavimo patikslinime (2 lapas, paskutinė pastraipa) nurodoma, kad J. J. laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atliko gerbūvio darbus ir pateikė darbų priėmimo-perdavimo aktus, kurių tariamai atsakovas nepasirašė. Nors ieškovas J. J. 2009-2010 m. jokių darbų neatlikinėjo, jo finansiniai reikalavimai ženkliai didėja.

10. 2010 m. rugpjūčio 10 d. kreditorinio reikalavimo patikslinimo pagrindimui pateiktas priedas Nr. 22 „Atliktų darbų priėmimo aktas 2008 m. gruodžio mėn“. Jame nurodyti darbai neatlikti iki šiol, tačiau atsakovas neturėjo procesinės galimybės šią aplinkybę nurodyti teismui, todėl dabar pateikia faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, Stirnų gatvės gyventojų pareiškimus, susirašinėjimą su J. J. kaip įrodymus, rodančius, kad 2008 m. gruodžio mėnesio priėmimo-perdavimo akte Nr. 2. nurodyti darbai nebuvo atlikti. Prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos ir nurodo, kad jų anksčiau pateikti negalėjo, nes nesitikėjo, kad teismas kaip tinkamą įrodymą vertins atsakovo nepasirašytą atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. 

11. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas turi finansinių sunkumų, nes kitoje byloje jam atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas. Žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti atsakovas buvo prašęs dėl jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

UAB „Remila“ taip pat pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 27 d. pagal UAB „Remila“ ieškinį civilinėje byloje Nr. B2-1546-343/2010 iškėlė atsakovui bankroto bylą, tačiau ją panaikino Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. liepos 1 d. nutartimi (civilinės bylos Nr.  2-1038/2010). Kauno apygardos teismo nutartis buvo panaikinta siekiant išvengti skirtingų sprendimų tokiose pačiose bylose priėmimo, atsižvelgus į tai, kad tame pačiame teisme yra iškeltos dvi civilinės bylos dėl bankroto bylos tam pačiam atsakovui iškėlimo. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turi apsvarstyti civilinių bylų sujungimo klausimą (CPK 136 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje teismas padarė analogišką klaidą kaip ir nutartyje, kurios teisėtumas buvo nagrinėtas byloje Nr. 2-1038/2010.

Dėl atsakovo atskirojo skundo gautas ieškovų BUAB „Daliktos statyba“ ir J. J. bei trečiųjų asmenų G. G., D. M., P. M., A. M. atsiliepimas, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Vėliau tretieji asmenys P. M. ir A. M. pareiškė, kad sutinka su atsakovo atskiruoju skundu, kadangi jam iškelta restruktūrizavimo byla.

Dėl UAB „Remila“ atskirojo skundo gauti du atsiliepimai.

Ieškovai BUAB „Daliktos statyba“ ir J. J. bei tretieji asmenys G. G., D. M., P. M., A. M. atsiliepimu į UAB „Remila“ atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą pagal jį nutraukti kaip prasidėjusį neteisėtai, o priešingu atveju skundą atmesti kaip nepagrįsta, taip pat įvertinti UAB „Remila“ veiksmus piktnaudžiaujant teise. Nurodo šiuos argumentus:

1. Civilinė byla Nr. B2-517-173/2010 pagal ieškovų BUAB „Daliktos statyba“ ir J. J. ieškinį atsakovui UAB „Lokys“ (pavadinimas pakeistas į UAB „SVP namai“)  Kauno apygardos teisme nagrinėjama nuo 2009 metų, o UAB „Remila“ ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo pateikė tik 2010 metų sausio mėnesį. Todėl apygardos teismas turėjo spręsti klausimą dėl bylos pagal UAB „Remila“ ieškinį (bylos Nr. B2-1546-343/2010) prijungimo prie civilinės bylos Nr. B2-517-173/2010), o ne atvirkščiai.

2. Kauno apygardos teismas nėra atsisakęs sujungti bylas, tik neturėjo galimybės to padaryti, kadangi byla Nr. B2-1546-343/2010 buvo išsiųsta į kasacinį teismą. Nesujungus minėtų civilinių bylų ir neįtraukus į bylą UAB „Remila“, šio asmens atskirasis skundas buvo priimtas nepagrįstai.

3. UAB „Remila“ skundžia jai palankią nutartį, nes ir pagal UAB „Remila“ ieškinį iškeltoje byloje sprendžiamas bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimas. Todėl UAB „Remila“ piktnaudžiauja instancine sistema.

Atsakovas UAB „SVP namai“ nurodo, kad sutinka su UAB „Remila“ atskiruoju skundu ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas turėjo pareigą užtikrinti, kad Kauno apygardos teisme nebūtų nagrinėjamos dvi civilinės bylos dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

 

III.              Apeliacinio teismo argumentai

 

Atsakovo UAB „SVP namai“ ir BUAB „Remila“ atskirieji skundai tenkintini.

 

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jį nagrinėdamas, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Todėl teismas, nagrinėdamas bylas dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo aktyviai veikti ex officio. Pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės įtakoti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.). Dėl teismo pareigos veikti aktyviai, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas turi vadovautis tiek prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridėtais dokumentais, tiek ir, prireikus, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis.

Skundžiama nutartimi Kauno apygardos teismas atsakovui iškėlė bankroto bylą tuo pagrindu, kad įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi, tam, kad konstatuotų įmonės nemokumą, teismas turi turėti duomenis tiek apie į įmonės balansą įrašyto turto vertę, tiek apie pradelstus įsipareigojimus. Įmonės finansinė padėtis, ypač įsipareigojimų apimtis, nuolatos kinta. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo kaip pagrindo bankroto bylai iškelti turi vadovautis nepasenusiais duomenimis.

     Kauno  apygardos teismas, siekdamas  tinkamai  nustatyti  atsakovo  finansinę būklę, 2010 m. birželio 22 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti į bylą 2010 m. liepos 10 d. UAB „SVP namai“ balansą. Skundžiama nutartimi, spręsdamas dėl įmonės nemokumo, teismas rėmėsi šio balanso duomenimis ir nurodė, kad, iš UAB „SVP namai“ balanso duomenų matyti, jog įmonės turimo turto vertė 2010 m. liepos 10 d. yra 8 126 136 Lt, iš jo ilgalaikio turto vertė 57 875 Lt, trumpalaikio turto vertė 8 068 261 Lt. Pradelsti įsipareigojimai sudaro 4 409 466 Lt, t.y. pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į UAB „SVP namai“ balansą įrašyto turto vertės.

Kolegija nesutinka su tokiu į bylą pateikto dokumento (2010 m. liepos 10 d. atsakovo balanso, T.4, b.l. 70) vertinimu. Iš minėto balanso matyti, kad  atsakovo turimo turto vertė 2010 m. liepos 10 d. yra 8 126 136 Lt. Tačiau apygardos teismas nepagrįstai kaip pradelstus įsipareigojimus įvertino E dalyje-eilutėje „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ nurodytą sumą (4 409 466 Lt). Iš balanso matyti, kad tai visos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (balanso E dalies eilutė II ). Iš tolesnių balanso eilučių darytina išvada, kad E dalyje-eilutėje yra nurodyta suma, kurią apygardos teismas vertino kaip pradelstus įsipareigojimus, susideda iš  skolų finansinėms institucijoms, avansu gautų sumų ir kitų mokėtinų sumų bei trumpalaikių įsipareigojimų. Taigi, kolegijos vertinimu, iš į bylą pateikto 2010 m. liepos 10 d. balanso negalima daryti išvados, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai 2010 m. liepos 10 d. yra 4 409 466 Lt.. Atitinkamai vien iš balanso nebuvo galima daryti išvados apie atsakovo nemokumą. Byloje nėra duomenų, kad būtų nustatyti atsakovo pradelsti įsipareigojimai 2010 m. liepos 10 dienai.

Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad ieškovo UAB „Daliktos statyba“ kreditorinis reikalavimas ginčijamas teisme. Kito ieškovo J. J. reikalavimo suma yra 1 263 480,97 Lt, tačiau teisme ginčijama 1 021 939,73 Lt dydžio įsipareigojimas. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, bylose dar nėra priimti ir įsiteisėję sprendimai. G. G. ir D. M. yra įtraukti į nagrinėjamą bylą, o jų finansinis reikalavimas atsakovui yra (65 000 + 5 120,72 + 4053 + 5 % metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 65 000 Lt sumos nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo). Į bylą taip pat įtraukti P. M. ir A. M., kurių reikalavimas skolininkui sudaro 99 270,6 Lt avanso, 5 111,45 Lt nuostolių ir procesinės palūkanos. P. M. ir A. M. prieš bylos nagrinėjimą informavo Lietuvos apeliacinį teismą, kad dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių sutinka su atsakovo atskiruoju skundu ir prašo jį tenkinti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama nutartimi, apygardos teismas sprendė dėl atsakovo nemokumo, nesurinkęs duomenų apie aktualius atsakovo pradelstus įsipareigojimus. Kadangi atsakovo nemokumas buvo vertinamas pagal 2010 m. liepos 10 d. balansą, teismas turėjo nustatyti ir pradelstų įsipareigojimų dydį šiuo laiku. Nesant tam byloje pakankamai įrodymų, apygardos teismas turėjo imtis iniciatyvos šiuos duomenis į bylą surinkti, tačiau to nepadarė. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo nemokumo ir bankroto bylos jam iškėlimo, turėjo pasisakytų dėl atsakovo į balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykio bankroto bylos iškėlimo metu. Tam buvo reikalinga įvertinti įmonės finansinės būklę ne tik praeityje buvusiu laikotarpiu, apie kurį teismui yra pateikti įrodymai, bet ir aktualiu laikotarpiu,  prireikus, ir įmonės finansinės būklės pokyčius iki bankroto bylos iškėlimo. Tik taip gali būti pasiektas bankroto proceso tikslas pašalinti iš apyvartos tik nemokius rinkos dalyvius ir išsaugoti tuos rinkos dalyvius, kurie turėjo laikinų finansinių sunkumų.

Konstatavus, kad sprendžiant dėl atsakovo nemokumo, nebuvo tinkamai nustatyti skolininko pradelsti įsipareigojimai, konstatuotina, kad skundžiama nutartis priimta neišsiaiškinus jos priėmimui svarbių bylos aplinkybių ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Šie motyvai yra pakankami, kad panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, todėl teisėjų kolegija nebepasisako dėl kitų atskiruosiuose skunduose, atsiliepimuose į juos, dalyvaujančių byloje asmenų prašymuose ir  pareiškime esančių argumentų. Teisėjų kolegija nutaria atsisakyti priimti 2010 m. gruodžio 15 d. gautą ieškovų ir trečiųjų asmenų G. K., D. M. patikslintą atsiliepimą (CPK 318 str. 3 d., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d nutartį ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti patikslintą atsiliepimą ir jo kopijas BUAB „Daliktos statyba“.

 

Teisėjai                                       Algirdas Gailiūnas

 

                         Kazys Kailiūnas

 

                         Donatas Šernas