Civilinė byla Nr. 2-141-669/2023 

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01077-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1 

 

 

 

 

 

 

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 19 d.

Plungė

 

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas, 

sekretoriaujant Jurgitai Trumpulytei, 

dalyvaujant ieškovo D. N. atstovei  advokatei Laurai Sereckei,

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovams Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arūnui Venckui, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei Kornelijai Rušinaitei, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovei Dovilei Vaivadaitei, 

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė : 

 

1.       ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Klaipėdos AVPK), Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ieškovui D. N. 47400 Eur (keturiasdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus eurų) neturtinės ir 3300 Eur (tris tūkstančius tris šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimą.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad:

2.1.                      2020 m. balandžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-7-795/2020 ieškovas D. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau- LR BK) 25 str. 3 d., 199 str. 3 d. (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu ketveriems metams, LR BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d.,- laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos už nusikaltimus, nurodytus LR BK 25 str. 3 d., 199 str. 3 d. (2015 m. gegužės 7d. įstatymo redakcija), LR BK 25 str. 3 d. , 260 str. 3 d. subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai metų. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. vasario 6 d. 2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos aplinkybės, kad D. N. susitarė su V. R., jog V. R. organizuos narkotinių medžiagų perdavimą D. N., o D. N. narkotines medžiagas perduos toliau parduoti kitiems asmenims, su jais tiesiogiai bendraus ir iš jų tiesiogiai paims pinigus, gautus už jų parduotą narkotinę medžiagą, pinigus perduos V. R., dalis R. R. atgabentos narkotinės medžiagos turėjo būti perduotina D. N. toliau platinti. 2021 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi D. N. kasacinį skundą, nutartimi panaikino nuosprendžio ir nutarties dalis dėl D. N. nuteisimo pagal LR BK 25 str. 3 d., 199 str. 3 d. (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). D. N. nurodyta nedelsiant paleisti iš bausmės atlikimo vietos. 

2.2.                      Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu D. N. ir V. R. pagal LR BK 25 str. 3 d., 199 str. 3 d. (2015 m. gegužės 7 d. redakcija), 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. buvo nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe su asmeniu, atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 391 str. 1 d. pagrindu (R. R.), neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotinę medžiagą šiomis aplinkybėmis: laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2016 m. birželio mėn. V. R. subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo, įtraukė į šios grupės veiklą D. N., su juo susitarė bendrai pardavinėti ir kitaip platinti labai dideliais kiekiais narkotinę medžiagą- kanapes (antžemines dalis) ir tarpusavyje pasiskirstė vaidmenimis: V. R. vadovaus organizuotos grupės veiklai, neteisėtai laikys šias medžiagas, organizuos jų atgabenimą kontrabandos būdu iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką, pristatymą į Plungės miestą ir perdavimą D. N., taip pat ieškos ir įtrauks į organizuotos grupės veiklą naujus narius, o D. N. narkotines medžiagas perduos toliau parduoti kitiems asmenims, su jais tiesiogiai bendraus ir iš jų tiesiogiai priims pinigus, gautus už šią parduotą narkotinę medžiagą, pinigus perduos V. R., taip pat vykdys kitus V. R. neteisėtus nurodymus, kurie padės įgyvendinti šias nusikalstamas veikas. 2016 m. birželio mėn. po 23 d. Plungės mieste V. R., vykdydamas susitarimą su D. N., įkalbėjo R. R. dalyvauti šios organizuotos grupės veikloje ir neteisėtai gabenti iš Vokietijos į Lietuvą V. R. per kitus asmenis perduodamus labai didelius kiekius narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių) ir taip įtraukė R. R. dalyvauti organizuotos grupės veikloje. Laikotarpiu iki 2018 m. gegužės 3 d. V. R. įkalbėjo šios organizuotos grupės veikloje dalyvauti asmenį, kuriam 2019 m. liepos 9 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodė, kad šis Vokietijoje kitam organizuotos grupės nariui- R. R. neteisėtai perduotų labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių). Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės 3 d. V. R. agentūroje „M.“, esančiame (duomenys neskelbtini), R. R. nupirko tarptautinio autobuso bilietą kelionei iš Vokietijos į Lietuvą, nurodė jam 2018 m. gegužės 5 d. vykti į (duomenys neskelbtini)Vokietijoje ir iš asmens, kuriam 2019 m. liepos 9 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas, paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) bei jas atgabenti į Lietuvos Respublikos teritoriją. V. R. nurodė D. N. perduoti R. R. dienpinigius ir R. R. nuvežti prie mikroautobuso, sustojančio degalinėje UAB „T.”, esančioje (duomenys neskelbtini). V. R. nurodė asmeniui, kuriam 2019 m. liepos 9 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas, (duomenys neskelbtini) perduoti R. R. narkotinę medžiagą. Vykdydamas V. R. nurodymus, 2018 m. gegužės 3 d. R. R. iš V. R. paėmė tarptautinio autobuso bilietą vykti iš Vokietijos į Lietuvą. 2018 m. gegužės 4 d. vakare (duomenys neskelbtini), D. N. perdavė R. R. dienpinigius- 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) ir 2018 m. gegužės 5 d. apie 8.20-8.30 val. R. R. atvežė prie mikroautobuso „Mercedes-Benz“, sustojusio degalinėje UAB „T.“, esančioje (duomenys neskelbtini). Mikroautobusui atvykus į degalinę „T.“, esančią (duomenys neskelbtini), R. R. įsėdo į mikroautobusą „Mercedes-Benz Sprinter“ ir nuvyko į Vokietiją, Augsburgo miestą, apsigyveno viešbutyje „Alpenhof“. Asmuo, kuriam 2019 m. liepos 9 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydamas V. R. nurodymą, 2018 m. gegužės 7 d. apie 8.50 val. (duomenys neskelbtini), automobilio „Tayota Yaris“ (valst. (duomenys neskelbtini)) bagažinėje neteisėtai atgabeno juodos spalvos lagaminą, kuriame buvo 8 polietileniniai maišai su labai dideliu kiekiu- 14.997,71 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir laikė, kol šį lagaminą su narkotinėmis medžiagomis iš automobilio paėmė R. R.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. R. laikė ir pažeisdamas Lietuvos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 8 str. 2 d. (2014 m. lapkričio 20 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), kurioje nurodyta, kad „be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, lagaminą su dideliu kiekiu narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai gabeno kompanijos „Ecolines“ autobusu „Setra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) per Lenkijos ir Lietuvos Respublikos sieną Kalvarijos pasienio kontrolės punktą, esantį Europos g. 23, Salaperaugio k. Liubavo sen., Kalvarijos sav., ir pagal susitarimą turėjo nugabenti į Kauno miestą bei perduoti V. R.. Pagal organizuotos grupės narių susitarimą V. R. automobiliu „Audi 10“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. atgabentą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos turėjo nugabenti į Plungės miestą ir čia dalį šios narkotinės medžiagos perduoti D. N. toliau platinti, o dalį jos paslėpti, bet šios nusikalstamo susitarimo dalies R. R. nebaigė, nes 2018 m. gegužės 8 d. 13.10 val. Kalvarijos pasienio kontrolės punkte autobuso apžiūros metu R. R. gabenamą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) surado ir paėmė policijos pareigūnai. 5. 2018 m. gegužės 8 d. D. N. sulaikytas vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka. 6. Kitą dieną jam pareikštas įtarimas pagal LR BK 25 str. 3 d., 199 str. 3 d. ir 260 str. 3 d. Apklaustas įtariamuoju D. N. parodė: „Neprisipažįstu dėl man pateiktų įtarimų dėl dalyvavimo įgyjant narkotines medžiagas Vokietijoje. Aš nesitariau nei su V. R., nei su R. R., jog įsigys narkotinių medžiagų – kanapių Vokietijoje ir po to man jas perduos. Aš neužsiimu narkotinių medžiagų platinimu, pats nevartoju. V. R. man niekada nėra perdavęs narkotinių medžiagų“. Apklausiamas jis nurodė, jog R. R. iki degalinės autostradoje Klaipėda-Vilnius jis nuvežė pastarojo prašymu bei jam paskolino 50 Eur (penkiasdešimt eurų). Kur ir ko važiavo R. R. jis nežinojo.

2.3.                      Ieškovo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu atliktas jo laikinas sulaikymas pagal LR BPK 140 str.2d., bei skirta kardomoji priemonė suėmimas (LR BPK 122 str. 1d.), buvo neteisėti ir nepagrįsti - D. N. stovėjo Darbo biržoje (buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje), pagal Darbo biržos (Užimtumo tarnybos) siuntimą lankė tolimųjų reisų vairuotojų kursus, juos baigė ir tuo metu laikė egzaminus, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, jau keletą metų kartu su sugyventine nuomojosi butą, su ja kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, turėjo tvirtus socialinius ryšius su motina ir seserimi, gyvenančiomis (duomenys neskelbtini). Taip pat nebuvo jokių duomenų, kad jis trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. Iš D. N. laikino sulaikymo protokolo matyti, jog jis faktiškai sulaikytas 2018 m. gegužės 8 d. (antradienį) 14 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), tačiau sulaikymo protokolas surašytas tik 20 val. 25 min. Ikiteisminio tyrimo organai, nepažeisdami BPK 140 str. reikalavimų, tuoj po jo sulaikymo turėjo galimybę iki darbo dienos pabaigos, be D. N. sulaikymo LR BPK 140 str. tvarka, kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo, tačiau to nepadarė.

2.4.                      Taip pat vertina prokuroro veiksmus nepagrįstais ir neteisėtais, kad prokuroras vietoje to, kad skirtų vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, kad D. N. būtų skirta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – trijų mėnesių laikotarpiui.  Prašydamas skirti suėmimą prokuroras pareiškime formaliai nurodė, jog D. N. gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes yra įtariamas dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymu, nors LR BK 199 str. 3 d. priskiriamas tik prie sunkių nusikaltimų, už kurių padarymą jam gresia reali griežta laisvės atėmimo bausmė, be to, realiai niekur nedirba, nors Darbo biržoje (Užimtumo tarnyboje) ir registruotas, be deklaruotos gyvenamosios vietos, nevedęs, todėl jo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai. Taip pat pareiškime prokuroras nepagrįstai nurodė, jog D. N. darys naujus nusikaltimus konstatuodamas, jog D. N. įvykdė du labai sunkius nusikaltimus, niekur nedirba ir su darbo santykiais susijusių pajamų negauna, o lėšas pragyvenimui, kaip pagrįstai galima manyti, uždirba iš nusikalstamos veikos (narkotinių medžiagų platinimo). Ankstesni jo nuteisimai, iš viso teistas 2 kartus (paskutinį kartą už disponavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis), teistumas neišnykęs, ir probacijos tarnybų veiksmai jo nuo naujų nusikaltimų darymo nestabdo.

2.5.                      2018 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja formaliai išnagrinėjusi prokuroro prašymą ir pakartodama nutartyje prokuroro pareiškimo postulatus (tame tarpe ir apie dviejų labai sunkių nusikaltimų įvykdymą), tenkino prokuroro prašymą.

2.6.                      2018 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja tenkindama prokuroro prašymą dėl D. N. suėmimo pratęsimo3 mėnesiams, suėmimo terminą pratęsė 3 mėnesiams - nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 10 d. Teismas naujų pagrindų kardomosios priemonės suėmimo pagrįstumui nenurodė, Nors per tą laiką buvo atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras turėjo pakankamai laiko išanalizuoti D. N. socialinius ryšius, jo gyvenimo būdą ir sąlygas, siekį įgyti specialybę, realius duomenis apie tikimybę bėgti nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ir teismo, daryti naujas nusikalstamas veikas, tuo labiau, kad gynyba buvo pateikusi kai kuriuos naujus duomenis šiai analizei atlikti. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors D. N. praeityje ir buvo teistas už nusikalstamą veiką, kuri susijusi su narkotinėmis medžiagomis, tačiau tai nurodant, kaip vieną iš suėmimo pagrįstumo motyvų, neatsižvelgta į tai, kad 2016 m. liepos 28 d. Plungės rajono teismo nuosprendžiu jis nuteistas kaip įvykdęs baudžiamąjį nusižengimą pagal LR BK 259 str. 2 d. 10 MGL bauda už neteisėtą narkotinių medžiagų-1,344 g kanapių įgijimą savo reikmėms. Todėl vien jau dėl šio teistumo negalima daryti išvados, kad jis galimai gauna lėšas pragyvenimui iš prekybos narkotinėmis medžiagomis, kadangi pats jas įgijo.

2.7.                       2018 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo teisėjas D. N. suėmimo terminą pratęsė dar 3 mėnesiams, t.y. iki 2019 m. vasario 10 d. Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau skundas atmestas

2.8.                       Ieškovo įsitikinimu, paskirtas suėmimas aiškiai neatitiko LR BPK 122 str. numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų.

2.9.                       2019 m. vasario 6 d., Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tenkindamas D. N. gynėjų prašymus, savo nutarimu kardomąją priemonę suėmimą pakeitė į 10.000 eurų užstatą, taip pat skyrė rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Vertina, kad prokuroras elgėsi neteisėtai, nes jis organizuojantis ir kontroliuojantis tyrimą, turėjo neribotas galimybes jau anksčiau pakeisti suėmimą į kitas kardomąsias priemones, tačiau sąmoningai to nedarė.

2.10.                       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį D. N. atžvilgiu, konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, jog nuteistasis D. N. organizuotos grupės veikloje, be kitų užduočių, buvo atsakingas už narkotinių medžiagų išplatinimą, kaip tai nurodyta nusikalstamos veikos aprašyme. Taip pat nėra užfiksuoto nei vieno atvejo, kad D. N. būtų platinęs narkotines medžiagas kitiems asmenims. Todėl dar apeliacinės instancijos teismas iš nuteistojo nusikalstamos veikos aprašymo pašalino aplinkybes, susijusias su D. N. vaidmeniu platinant narkotines medžiagas, t.y. kad D. N. susitarė su V. R., jog V. R. organizuos narkotinių medžiagų perdavimą D. N., o D. N. narkotines medžiagas perduos toliau parduoti kitiems asmenims, su jais tiesiogiai bendraus ir iš jų tiesiogiai priims pinigus, gautus už jų parduotą narkotinę medžiagą, pinigus perduos V. R.; dalis R. R. atgabentos narkotinės medžiagos turėjo būti perduota D. N. toliau platinti.

2.11.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos vertinimu po apeliacinės instancijos teisme padarytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimų, susijusių su D. N. vaidmeniu organizuotoje grupėje, kai iš nusikalstamų veikų aprašymo pašalinus aptartas reikšmingas kaltinimo padarius LR BK 25 str. 3 d., 199 str. 3 d., 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. faktines aplinkybes, negalima paneigti D. N. kasaciniame skunde nurodytų argumentų, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas tapo prieštaringas ir iš esmės nebeliko D. N. ir kitų organizuotos grupės narių susitarimo, tyčios vykdyti disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei jų kontrabandos nusikaltimus veikiant organizuota grupe.

2.12.                      Kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo dėl D. N. nuteisimo pagal LR BK 25 str. 3 d., 199 str. 3 d. (2015m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. ir veikų kvalifikavimo. Šio teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys bylos duomenys nesudaro D. N. inkriminuotų LR BK 25 str. 3 d., 199 str. 3 d. (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. nustatytų sudėčių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, todėl teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas D. N. organizuotos grupės nariu. 

2.13.                      Nustačiusi pirmos ir apeliacinės instancijos netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo atvejus Kolegija konstatavo, jog teismų sprendimų dalys dėl D. N. nuteisimo pagal LR BK 25 str. 3, d., 199 str. 3 d. (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), 25 str. 3 d., 260 str. 3 dalį naikintinos ir jam baudžiamoji byla nutrauktina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

2.14.                       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyti motyvai sudaro pagrindą teigti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiai buvo nepagrįsti ir neteisėti.

2.15.                       Prokuroras kontroliuodamas ir organizuodamas ikiteisminį tyrimą, ieškovui pateikė įtarimą dėl padarytos nusikalstamos veikos remdamasis liudytojo P. B. parodymais, kuriuos jis davė apklaustas liudytoju apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką D. N. byloje. Klaipėdos apygardos teismas, bylos nagrinėjimo metu, gynybos prašymu prijungęs dalį baudžiamosios bylos, kurioje buvo nuteistas P. B., konstatavo akivaizdų LR BPK normų pažeidimą, šiame epizode surinktų įrodymų leistinumą, D. N. atžvilgiu šioje dalyje bylą nutraukė.

3.        Ieškovo vertinimu, tirtoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, ir teismai aiškiai pažeidė ir bendrąją rūpestingumo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeistos žmogaus teisės, dėl ko D. N. teisės buvo neatstatomai suvaržytos- 275 dienas jis buvo nepagrįstai sulaikytas ir suimtas, 308 dienas jam buvo taikomos net kelios kardomosios priemonės varžiusios jo judėjimo laisvę, 199 dienas jis nepagrįstai, po neteisėto nuteisimo sulaikytas ir pagal apkaltinamuosius nuosprendžius pataisos darbų įstaigoje atlikinėjo paskirtą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Visą tai jam sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Jis buvo 275 paras izoliuotas nuo visuomenės, suvaržyta jo laisvė, nebuvo tenkinti jo paties, gynybos ir sugyventinės prašymai leisti pasimatyti ir bendrauti laidinio ryšio priemonėmis su artimiausiais žmonėmis – sugyventine bei motina, todėl būnant suėmime jam pablogėjo fizinė sveikata, psichinis stabilumas, atskyrimas nuo sugyventinės ir artimųjų, realaus gyvenimo, sukėlė didelius dvasinius pergyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją. Bylos detalės su jo ir kitų pavardėmis buvo publikuojamos spaudoje, teikiama informacija viešoje erdvėje, kas pakenkė jo reputacijai. Taip pat jis prarado galimybę pradėti dirbti siektą darbą.

4.        Patirtą neturtinę žalą už 275 sulaikymo ir suėmimo dienas (nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2019 metų vasario 6 d.), izoliuojant jį nuo artimųjų ir visuomenės, ieškovas vertina 27500 Eur (dvidešimt septyniais tūkstančiais penkiais šimtais eurų) (po 100 eurų už kiekvieną dieną). Patirtą neturtinę žalą dėl to, kad pagal įsiteisėjusius teismų nuosprendžius buvo sulaikytas ir 199 dienas atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje (nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2021 birželio 25 d.) ieškovas vertina 19.900 (devyniolika tūkstančių devyniais šimtais) eurų (po 100 eurų už kiekvieną dieną). Viso jam padarytą neturtinę žalą dėl neteisėto sulaikymo, suėmimo ir nuteisimo, ieškovas vertina 47400 Eur (keturiasdešimt septyniais tūkstančiais keturiais šimtais eurų).

5.       Ieškovas D. N. patyrė 3300 Eur (tris tūkstančius tris šimtus eurų) juos sumokėdamas už jo interesų atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisminiuose nagrinėjimuose.

6.       Ieškovo atstovė advokatė Laura Sereckė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

7.       Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas - bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas - skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (žr. pvz. 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 57404/08). Ikiteisminio tyrimo byloje, kurią analizuoja ieškovas, buvo pakankamai duomenų leidžiančių pagrįstai įtarti, jog ieškovas galbūt padarė nusikalstamas veikas ir 2018 m. gegužės 8 d. buvo visos LR BPK 140 str. 2 dalyje įtvirtintos sąlygos laikinam sulaikymui, kurio ieškovas nustatyta tvarka neskundė, ir tai, be kita ko, įrodo įsiteisėjusiame 2018 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjos nutarime, kuriuo teismas ieškovui skyrė kardomąją priemonę suėmimą – trims mėnesiams, konstatuotos aplinkybės. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 22 d. priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-795/2020 P. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (liudijimų prieš save), kuriais davė parodymus, kad narkotines medžiagas įsigijo iš ieškovo, nepripažino leistinu ir BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiu įrodymu ir jais priimdamas nuosprendį nesirėmė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Klaipėdos aps. VPK mano, kad žalingi padariniai ieškovui negalėjo kilti iš netinkamos liudytojo P. B. apklausos, kuria, nei priimant 2020 m. balandžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, nei priimant 2018 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjos nutarimą, kuriuo ieškovui skyrė kardomąją priemonę suėmimą, nei kitus teismo sprendimus, nebuvo vadovautasi, todėl nėra priežastinio ryšio tarp liudytojo P. B. apklausos ir ieškovo nurodomų žalingų pasekmių.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Arūnas Venckus patvirtino atsiliepime dėstytą poziciją.

9.       Atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Jų vertinimu šioje civilinėje byloje ieškovo pateikti argumentai neįrodo prokuroro veiksmų baudžiamajame procese neteisėtumo aplinkybės, tad vadovaudamiesi išdėstytais argumentais mano, kad patikslintas ieškinys yra nepagrįstas ir netenkintinas.

10.       Teismo posėdžio metu prokuratūros atstovė savo pozicijos, dėstytos atsiliepime, nekeitė.

11.       Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atsiliepime nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas – neteisėtus pareigūnų veiksmus, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas. Atstovų nuomone, 2018 m. gegužės 10 d. teismo nutartimi ieškovui skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, tinkamai įvertinus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus. Ši nutartis net nebuvo apskųsta. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas ieškovui pratęstas 3 mėnesių terminui. Nutartyje teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami intensyviai – atliktos kratos, surašyti apžiūrų protokolai, paskirtos užduotys atlikti objektų tyrimus, tačiau dar nėra išslaptinta kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija ir nesurašyti protokolai. Teismas nurodė ne formalius motyvus, o susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, vertino padarytą pažangą, procesinę tyrimo stadiją ir atsižvelgdamas į visų reikšmingų aplinkybių visumą sprendė, kad nebaigus atliktų visų svarbių ikiteisminio tyrimo veiksmų ir neišnykus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems suėmimo pagrindams, nėra objektyvios galimybės ieškovui skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Klaipėdos apygardos teismas, ieškovo skundo pagrindu patikrinęs sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paliko jį galioti. Aukštesniojo teismo nutartis yra išsamiai motyvuota, pasisakyta dėl visų esminių ieškovo gynėjo skundo argumentų. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas ieškovui pratęstas 3 mėnesių terminui, konstatavus, jog neišnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pagrindai. Ši nutartis buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2018 m. lapkričio 29 d. ieškovo gynėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Todėl atstovai daro pagrįstas išvadas, kad teismai vertino tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tiek ieškovo asmenybę, jo socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Vien tas faktas, kad ieškovo gynėjo skundai aukštesniųjų teismų buvo atmesti kaip nepagrįsti, nereiškia, jog teismai priėmė neteisėtus sprendimus. Teismų sprendimuose, priešingai nei teigia ieškovas, nėra nurodyta jokių deklaratyvių ar tikrovės neatitinkančių dalykų. Ieškovo gynėjo pateiktus argumentus teismai vertino kitaip, nei siekė ieškovas, vertinimas yra išsamiai motyvuotas. Pažymi, kad nei vienas teismo sprendimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo nebuvo panaikintas aukštesniojo teismo. Ši kardomoji priemonė buvo panaikinta prokuroro 2019 m. vasario 6 d. nutarimu, įvertinus, jog baudžiamojo proceso tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, t.y. skiriant užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodišką registravimąsi policijos įstaigoje. Akcentuoja, kad teismų nutartys dėl suėmimo taikymo ieškovui buvo patikrintos aukštesnio teismo ir paliktos galioti kaip pagrįstos bei teisėtos, o ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų paneigti aukštesniojo teismo padarytas išvadas. Pažymėtina ir tai, kad skiriant kardomąsias ar kitas procesinės prievartos priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. baudžiamąją bylą ieškovo atžvilgiu nutraukė, jam nepadarius nusikalstamos veikos, konstatuojant, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro ieškovui inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties, t.y. teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas ieškovą organizuotos grupės nariu. Atstovų vertinimu, Kasacinis teismas nekonstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas, netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą, padarė esminį BPK pažeidimą. Skirtingos kasacinio teismo ir apeliacinės instancijos teismo išvados yra susijusios su skirtingu įrodymų vertinimu, konkrečiai – su įrodymų, leidžiančių asmenį pripažinti organizuotos grupės nariu, pakankamumo vertinimu. Kasacinis teismas nepaneigė faktinių aplinkybių, jog ieškovas bendravo su kitais organizuotos grupės nariais, vykdė tam tikrus jų prašymus, tačiau, remdamasis in dubio pro reo principu, sprendė, jog šių ieškovo veiksmų nepakanka pripažinti jį buvus organizuotos grupės, susitarusios vykdyti nusikaltimus, nariu. Todėl vertina, kad norint konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016), o ieškovas savo argumentais to neįrodo ir daro išvadas, kad ieškovo reikalavimai atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį praleistą kardomojoje priemonėje - suėmime, už skirtingą teisinį jo veikimo (neveikimo) įvertinimą bylą nagrinėjusių teismų, visiškai neatitinka suformuotos teismų praktikos, kaip ir nepagrįstas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo.

12.       Teisminio nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovė palaikė atsiliepime dėstomus argumentus.

 

Teismas

konstatuoja:

 

Ieškinys atmetamas

 

13.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

14.       Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.

15.       Pagal kasacinio teismo praktiką neteisėtais deliktinės atsakomybės aspektu gali būti pripažinti veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąją rūpestingumo pareigą: neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

16.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šioje teisės normoje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Dėl tokią atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kurio 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėta, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Todėl valstybės pareiga atlyginti žalą ir ją patyrusio asmens teisė į žalos atlyginimą atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės ir tokiu atveju civilinei atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007, 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009).

17.       Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo (valstybės) ieškovui D. N. 47400 Eur (keturiasdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus eurų) neturtinės ir 3300 Eur (tris tūkstančius tris šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimą. 

18.       Ieškinyje ir civilinės bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamas šioje byloje analizuojamo ikiteisminio tyrimo pradėjimo fakto nepagrįstumas, kaltinamojo akto ydingumas, o išskiriami keli aspektai : įtariamojo ieškovo sulaikymo pažeidimai; nepagrįstai ir per ilgai taikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas; procesiniai pažeidimai, kai  ikiteisminio tyrimo metu fiksuoti liudytojo P. B. parodymai ir jai remiantis atlikinėjami procesiniai veiksmai; neteisingas pirmos ir apeliacinės instancijos teismų pateiktų įrodymų įvertinimas. Ieškovas visetą šių jo nurodomų aplinkybių sieja su ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų neteisėtais veiksmais ir teisėjų kalte.

19.       Todėl vertinant ieškinio pagrįstumą, analizuotinos Valstybės pareigą atlyginti žalą visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Todėl asmuo, reikalaudamas šiuo pagrindu atlyginti žalą, turi įrodyti, be kita ko, ir neteisėtus veiksmus, ir žalos atsiradimą dėl pareigūnų kaltės. Nenustačius bent vienos iš paminėtų sąlygų, civilinė atsakomybė nėra galima.

20.       Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo atliekamas teisėtai; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Ikiteisminio tyrimo veiksmai laikomi teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002). Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovų teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003).

 

Dėl ikiteisminio tyrimo eigos, pareigūnų kaltės

 

21.       LR BPK 166 straipsnis numato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

22.       Neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 str.).

23.       Ieškovui neginčijant ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o jo atstovei teismo posėdžio metu patvirtinus, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo, kaltinamojo akto surašymo neturi pastabų, teismas tuo klausimu nepasisako.

24.       Iš civilinės bylos medžiagos, tomas 1, bylos lapas 43, matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-21506-18, ieškovas D. N., buvo sulaikytas 2018 metų gegužės 8 d., (duomenys neskelbtini). Jo sulaikymo laikas fiksuotas 2018 metų gegužės 8 d., 14 val. 20 min., o protokolas apie įtariamojo laikiną sulaikymą surašytas 20 val. 25min. Ieškovas ir jo atstovė teigia, kad faktinio sulaikymas ir protokolo pavėluotas užpildymas yra pareigūnų kaltė, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nepažeisdami BPK 140 str. reikalavimų, tuoj po jo sulaikymo turėjo galimybę iki darbo dienos pabaigos, be D. N. sulaikymo LR BPK 140 str. tvarka, kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo, tačiau to nepadarė.

25.       Ieškovas neginčijo aplinkybės, kad jis faktiškai buvo sulaikytas 2018 m. gegužės 8 d. 14.20 val. Taigi įtariamojo laikino sulaikymo protokole ieškovo faktinio sulaikymo laikas nurodytas teisingai. Aplinkybė, kad įtariamojo D. N. sulaikymo protokolas surašytas 6 valandoms nuo faktinio sulaikymo, pati savaime nereiškia, kad, policijos komisariato pareigūnai neteisėtai nuo 14.20 val. iki 20.25 val. ieškovui buvo atėmę laisvę. Įtariamojo laikino sulaikymo protokole faktinio sulaikymo laikas nurodytas teisingai, tuo tarpu įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo laikino sulaikymo protokolą surašyti faktinio asmens sulaikymo metu – BPK 140 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad laikino sulaikymo protokolas turi būti surašytas per įmanomai trumpiausią laiką nuo faktinio asmens sulaikymo. Byloje nenustatyta, kad protokolo surašymas praėjus 6 valandoms nuo faktinio sulaikymo neatitiktų BPK 140 str. 5 d. reikalavimų ar būtų nepateisinamas.

26.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teisėsaugos pareigūnai 2018 metų gegužės 8 d., jau po ieškovo sulaikymo, 40-ies minučių laikotarpyje priėmė neatidėliotinus sprendimus atlikti sulaikytojo asmens vairuotame automobilyje Audi A3, v/nr (duomenys neskelbtini) kratą (tomas 1, bylos lapai 15-19), nuo 16 valandos iki 17 valandos buvo atliekama krata jo gyvenamojoje vietoje Plungės mieste (tomas 1, bylos lapai 21-27). Iš protokolo apie įtariamojo laikiną sulaikymą, surašyto 2018-08-8, 20 val. 25min., matyti, kad įtariamasis po kratų atlikimo buvo pervežtas į Klaipėdos VPK.

27.       Vertindamas šiuos argumentus, teismas pažymi, kad laikinas sulaikymas, viena vertus, yra viena iš tų procesinių priemonių, kuri suvaržo asmens teisę į laisvę. Kita vertus, sulaikymas yra ne tik procesinės prievartos veiksmas, bet kartu ir ikiteisminio tyrimo veiksmas, kuriuo gali būti gaunami ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys. Analizuojant nagrinėjamą situaciją, įvertintina tai, kad minimo sulaikymo tikslas buvo ne laisvės apribojimas per se, bet ir jo pristatymas į ikiteisminio tyrimo instituciją baudžiamojo persekiojimo tikslais bei tam tikrų duomenų gavimas arba tokių duomenų gavimo ateityje užtikrinimas, netrukdomos baudžiamojo proceso eigos garantavimas, kaip nagrinėtinu atveju kratų atlikimas, įkalčių rinkimas, atkirtimas nuo susižinojimo su kitais įtariamaisiais.

28.       EŽTT, aiškindamas Konvencijos nuostatas yra nurodęs, kad skirtumą tarp laisvės atėmimo ir tokios teisės ribojimo (suvaržymo) apsprendžia ne pati teisės į laisvę prigimtis ar jos esmė, o šios teisės ribojimo laipsnis ar intensyvumas. Kaip yra nurodęs EŽTT Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nekalbama apie paprastus asmens judėjimo laisvės ribojimus. Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a–f punktuose pateikiamas išsamus leistinų pagrindų, dėl kurių asmenims gali būti atimta (suvaržyta) laisvė, sąrašas, ir joks laisvės atėmimas (suvaržymas) nebus teisėtas, jei jis nepateks į vieną iš šių pagrindų. Pagal Konvenciją (Konvencijos 1 dalies c punktas) baudžiamojo persekiojimo tikslais sulaikyti asmenį galima tada, kai: (a) yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą ir tik tam, kad toks, laikinai sulaikytas, asmuo būtų pristatytas teismui24 arba (b) kai pagrįstai manoma, kad būtina neleisti jam padaryti nusikaltimo. Tuo metu, jei pagrįstai manoma, jog žmogus, padaręs nusikaltimą, gali pabėgti, sulaikymas gali būti vykdomas taip pat tik tam, kad toks laikinai sulaikytas asmuo būtų pristatytas teismui.

29.       LR BPK 123 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytą asmenį, kuriam reikia skirti suėmimą, prokuroras ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo sulaikymo momento kartu su pareiškimu dėl suėmimo pristato tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.

30.       Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; kt.).

31.       Nepažeidžiant BPK 123 str. įtvirtintų 48 valandų sulaikymo terminų, prokuroras kreipėsi į teismą dėl ieškovo suėmimo (tomas 1, bylos lapai 44-46).

32.        Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Teismas šią kardomąją priemonę skyrė konstatavęs, jog yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai (įtariamasis slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo; darys naujus nusikaltimus), taip pat įvertino, kad šiuo atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis baudžiamojo proceso tikslai nebus pasiekti (tomas 1, lapai 48-52). Nutartis dėl suėmimo skyrimo nebuvo apskųsta, todėl darytina pagrįsta išvada, kad suimtasis ir jį atstovaujantis advokatas sutiko su aplinkybėmis dėstytomis tiek prokuroro pareiškime, tiek teismo nutartyje ir jų kaltės dėl procesinių veiksmų neįžvelgė.

33.       Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi kardomosios priemonės– suėmimo terminas ieškovui pratęstas 3 mėnesių terminui tomas 1, bylos lapai -79-86). Ieškovo teigimu, pratęsdamas suėmimo terminą, teismas perrašė tuos pačius motyvus, kurie nurodyti 2018 m. gegužės 10 d. nutartyje dėl suėmimo skyrimo. Tačiau pažymėtina, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą ieškovui, nutartyje pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami intensyviai – atliktos kratos, surašyti apžiūrų protokolai, paskirtos užduotys atlikti objektų tyrimus, tačiau dar nėra išslaptinta kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija ir nesurašyti protokolai. 2018-09-10 Klaipėdos apygardos teismas įvertino apskųstą 2018 m. rugpjūčio 9 d. teismo nutartį, kuria buvo pratęsta paskirtoji kardomoji priemonė (tomas 1, bylos lapai 87-91) ir jos nepanaikino/nepakeitė, vertindamas pateiktus įtariamojo advokato, prokuroro duomenis ir nuosekliai atskleisdamas pirmos instancijos teismo nutarties pagrįstumą.

34.       Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi kardomosios priemonės– suėmimo terminas ieškovui pratęstas 3 mėnesių terminui, konstatavus, jog neišnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pagrindai. Ši nutartis buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2018 m. lapkričio 29 d. ieškovo gynėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (tomas 1, bylos lapai – 97-113).

35.       Teismas vertindamas teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad D. N. kardomosios priemonės suėmimo terminų pratęsimas buvo pagrįstas ir teisėtas. Klaipėdos apylinkės teismas, Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdami kardomosios priemonės suėmimo terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Tą patvirtino ir apeliacinis teismas.

36.       BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismų įsitikinimu, jiems pateiktoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Teismai suėmimo terminus pratęsė nustatę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai pagrįstai manoma, kad asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Teismai taip pat pagrįstai konstatavo ir tai, kad D. N. nėra saistomas tvirtais socialiniais ir šeiminiais ryšiais, kurie eliminuotų jo pasislėpimo riziką. Darydami tokias išvadas teismai įvertino ir gynėjo skunde akcentuojamus kaltinamojo turimus socialinius ryšius (gyveno su sugyventine, taip pat turėjo galimybę įsidarbinti pakeitus jam taikomą kardomąją priemonę, rūpinasi motina). Nagrinėjamu atveju jokių socialinių ir šeiminių ryšių, kurie eliminuotų kaltinamojo pasislėpimo riziką, teismas nenustatė.

37.       BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

38.       D. N. buvo įtariamas padaręs nusikaltimus, kurių dalis (veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje) patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. D. N. buvo įtariamas padaręs ne atsitiktinius, bet labai sunkius, galimai veikiant bendrininkų grupe iš anksto suplanuotus nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu įvairiomis draudžiamomis medžiagomis. Iš D. N. pareikšto pranešimo apie įtarimus ir teisėjams tiktos ikiteisminio tyrimo bylos galima buvo daryti išvadas, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas jis ne tik galėjo siekti gauti, bet galimai ir gavo neteisėtų pajamų, kadangi iki suėmimo jis oficialiai niekur nedirbo, individualia veikla neužsiėmė, taigi, neturėjo čia oficialaus pragyvenimo šaltinio, nors sugyventinei gaunant 500 eurų kasmėnesines pajamas nuomojosi gyvenamąjį būstą. Be to, ieškovas yra turėjęs sąsajų su narkotinėmis medžiagomis ir anksčiau - jis 2016 m. liepos 28 d. Plungės rajono teismo nuosprendžiu nuteistas kaip įvykdęs baudžiamąjį nusižengimą pagal LR BK 259 str. 2 d.

39.       Teismai įvertino visus reikšmingus duomenis – D. N. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančią bausmę, jo socialinius ryšius, asmenybę, ryšius užsienyje bei kitus duomenis, teismai pagrįstai sprendė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų.

40.       Kardomoji priemonė buvo panaikinta prokuroro 2019 m. vasario 6 d. nutarimu, įvertinus, jog baudžiamojo proceso tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, t.y. skiriant užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodišką registravimąsi policijos įstaigoje ( tomas 1, bylos lapai 116-119).

41.       Apibendrinant, darytina išvada, kad iš nurodytų teismų sprendimų, kuriais buvo tenkinti  prokuroro pareiškimai ir ieškovui buvo skirta ir pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo taikymas, matyti, jog teismai vertino tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tiek ieškovo asmenybę, jo socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Vien tas faktas, kad ieškovo gynėjo skundai aukštesniųjų teismų buvo atmesti kaip nepagrįsti, nereiškia, jog teismai priėmė neteisėtus sprendimus. Teismų sprendimuose, priešingai nei teigia ieškovas, nėra nurodyta jokių deklaratyvių ar tikrovės neatitinkančių dalykų.

42.       Nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų/neveikimo tiek pradedant ikiteisminį tyrimą, tiek kitus procesinius veiksmus, tame tarpe ir kardomosios priemonės parinkimą, negalima konstatuoti, kad ieškovo išgyvenimai, patirta moralinė žala, sietina su kokiais nors pareigūnų veiksmais/neveikimu, kurių šiuo atveju, ir nenustatyta, t. y. pareigūnų teisėtų ir įstatymų normas nepažeidžiančių bei tuo pačiu atidumo ir rūpestingumo standartus atitinkančių veiksmų ir kilusių moralinių išgyvenimų, nesieja priežastinis ryšys .

43.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-795/2020 ieškovas D. N. buvo nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 199 str. 3 d., 260 str. 3 d., skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi iš 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos aplinkybės, susijusios su ieškovo susitarimu platinti narkotines medžiagas su kitu nuteistuoju šioje baudžiamojoje byloje (tomas 1, bylos lapai 140-187) . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. baudžiamąją bylą ieškovo atžvilgiu nutraukė, jam nepadarius nusikalstamos veikos. Kasacinis teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ieškovą organizuotos grupės nariu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas ieškovą organizuotos grupės nariu (tomas 2, bylos lapai 17-34).

44.       Pažymėtina, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję veiksmai buvo neteisėti. Nagrinėtinu atveju, kasacinis teismas nekonstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas, netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą, padarė esminį BPK pažeidimą. Skirtingos kasacinio teismo ir apeliacinės instancijos teismo išvados yra susijusios su skirtingu įrodymų vertinimu, konkrečiai – su įrodymų, leidžiančių asmenį pripažinti organizuotos grupės nariu, pakankamumo vertinimu. Kasacinis teismas nepaneigė faktinių aplinkybių, jog ieškovas bendravo su kitais organizuotos grupės nariais, vykdė tam tikrus jų prašymus, tačiau, remdamasis in dubio pro reo principu, sprendė, jog šių ieškovo veiksmų nepakanka pripažinti jį buvus organizuotos grupės, susitarusios vykdyti nusikaltimus, nariu. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016). Ieškovas savo ieškinio argumentais neįrodo, jog tokia klaida buvo padaryta, todėl žalos atlyginimas negalimas.

45.       Pažymėtina, kad galutinis skundžiamų pareigūnų veiksmų įvertinimas priklauso ir nuo to, kokiu pagrindu asmuo buvo išteisintas, t. y. ar nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, ar nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų, ar esant nepakankamai įrodymų, ar kitais pagrindais. Nagrinėjamos bylos atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartyje pažymėjo, kad surinkti įrodymai nėra pakankami, kad jie vienareikšmiškai pagrįstų ieškovo kaltumą pagal jam pareikštus kaltinimus ir vertino, kad esančios abejonės ir neaiškumai, kurių nebėra galimybės pašalinti, turi būti vertinami jo naudai, o ne dėl procesinių pažeidimų. Taigi, byloje ieškovas buvo išteisintas dėl to, kad suabejota jo kalte ir pasivadovauta jau minėtu in dubio pro reo principu. Tokiu atveju turi būti įvertinta, ar šis išteisinimo pagrindas paneigia tyrimo pradžioje buvusius įtarimus kaip teisėtą pagrindą pradėti ir vykdyti tyrimą.

46.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (pvz., EŽTT 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).

47.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015). Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų surinktų duomenų, kurie sudaro pagrindą įtarimams pareikšti, gali nepakakti apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Jeigu teismas nusprendė, kad įrodymų kaltinimui pagrįsti nepakanka, civilinėje byloje, atsižvelgiant į išteisinamojo nuosprendžio aplinkybes, spręstina, ar yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo požiūriu įvertinami visi pareigūnų atlikti veiksmai ir taikytos priemonės, įvertinant situacijos galimybes, įrodinėjimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 41 punktas). Vien išteisinimo dėl nepakankamų įrodymų faktas, jeigu teismas padarė kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nenustačius ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų pažeidimų ar klaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, 75 punktas).

48.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinis teismas akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. statusą, nustatė tik tas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kurias, be R. R. parodymų, patvirtino dar ir kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas nesirėmė liudytojų P. B. ir M. B. parodymais, kadangi pirmosios instancijos teisme šie liudytojai pasinaudojo jiems BPK 80 straipsnio 1 punkte numatyta teise neduoti parodymų prieš save, o ikiteisminio tyrimo metu jie buvo apklausti įspėjant juos apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą ir taip pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkte, 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas (tomas 1, bylos lapas 172, punktas 13). Tai patvirtina, kad teismai nesivadovavo P. B. apklausos duomenimis, o ta aplinkybė kad buvo liudytojo apklausa įvykdyta pažeidžiant  BPK 80 straipsnio 1 punkte, 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, niekaip neįtakojo ieškovo procesinės padėties ikiteisminiame bei teisminiuose procesuose.

49.       CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms bylos būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui. Tais atvejais, kai pareigūnų atsakomybės nereglamentuoja specialiosios teisės normos, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste ir, nustatę, kad minėti teisės aktai nustato atsakomybę už panašius veiksmus, pagal analogiją taiko CK 6.272 straipsnio nuostatas (CK 1.8 straipsnio 1 dalis).

50.       Nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų/neveikimo tiek pradedant  ikiteisminį tyrimą, tiek kitus procesinius veiksmus, tame tarpe ir kardomosios priemonės  parinkimą, negalima konstatuoti, kad ieškovo išgyvenimai, patirta moralinė žala, sietina su kokiais nors pareigūnų veiksmais/neveikimu, kurių šiuo atveju, ir nenustatyta, t. y. pareigūnų teisėtų ir įstatymų normas nepažeidžiančių bei tuo pačiu atidumo ir rūpestingumo standartus atitinkančių veiksmų ir kilusių moralinių išgyvenimų, nesieja priežastinis ryšys

.

51.       CK6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. T. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Nordic investicija“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

52.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad, nekonstatavus akivaizdžių ir rimtų ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo trūkumų bei klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, tuo pačiu nenustačius ir priežastinio ryšio, t. y. nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl ieškovų ieškinys atmestinas.

 

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo 99,00 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, įpareigojant ieškovą šias sumą sumokėti į Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą jo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                                        Vaidas Gasiūnas