Baudžiamoji byla Nr. 2K-167-788/2015
Proceso Nr. 1-20-9-00389-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.1.5.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Rimos Ažubalytės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,
gynėjai advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nomedos Urbonavičienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžio.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimo bausme devyniems mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, susijusius su darbu ar mokslu.
Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas D. S. , dėl jo kasacinio skundo nepateikta.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio pašalinta nuteistiesiems G. G. ir D. S. inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); G. G. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 284 straipsnio 1 dalies į 284 straipsnio 2 dalį, paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta iki keturių mėnesių.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimo, proceso dalyvių paaiškinimų,
n u s t a t ė :
G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis viešoje vietoje prie parduotuvės, esančios Kauno r., Domeikavos sen., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, necenzūriniais žodžiais (rusiškais, lietuviškais keiksmažodžiais) iškeikė nukentėjusiuosius L. R. ir A. A. G. . Kilus konfliktui su parduotuvės savininku A. A. G. , jam neleidus vartoti alkoholio prie parduotuvės, G. G. iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, grasino sumušti, sunaikinti, susprogdinti ar padengti jo namus ir parduotuvę.
Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė N. Urbonavičienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendį be pakeitimų.
Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nuteistojo G. G. veiksmų perkvalifikavimo iš BK 284 straipsnio 1 dalies į 284 straipsnio 2 dalį bei dėl bendrininkavimo aplinkybės pašalinimo (BK 60 straipsnis 1 dalis 1 punktas) nepagrįstos ir neteisingos. Prokurorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas G. G. nusikalstamus veiksmus pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, neteisingai aiškino BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, taip pat neteisingai aiškino bendrininkavimo požymius (BK 24 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog dėl G. G. nusikalstamų veiksmų nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis, prieštarauja nustatytoms byloje aplinkybėms bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo sampratai.
Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, nuteistųjų D. S. ir G. G. nusikalstami veiksmai apėmė tiek įžūlų elgesį, tiek grasinimus, tiek patyčias. D. S. įžūlus elgesys pasireiškė lytinių organų bei sėdmenų demonstravimu, G. G. ir D. S. išsakyti grasinimai prieš A. A. G. pasireiškė žodžiu išsakytais grasinimais jį sumušti, sunaikinti, padegti ar susprogdinti jo turtą (namus ir parduotuvę). G. G. ir D. S. patyčios prieš nukentėjusiuosius buvo išsakytos žmogaus orumą ir garbę žeminančiais įvairiais žodžiais (tiek lietuviškais, tiek rusiškais keiksmažodžiais). Visi pirmiau išvardyti nuteistųjų veiksmai buvo atlikti tyčia – nuteistieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad tokiais veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), be to, veika padaryta abiem apsvaigus nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų padarymui. Kasatorės vertinimu, tiek G. G., tiek D. S. aptartu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo abiejų nuteistųjų veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Prokurorė pažymi, kad ir apeliacinės instancijos teismas pasisakė, jog įvertinus tai, kad tokie G. G. veiksmai buvo intensyvūs, nukreipti prieš kelis asmenis, tęsėsi ilgesnį laiką, jie laikytini pakankamai įžūliais ir agresyviais. Tačiau priešingai byloje nustatytoms aplinkybėms bei padarytoms išvadoms, G. G. nusikalstamus veiksmus nepagrįstai perkvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, nors BK 284 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta veika pasireiškia visuomeninės rimties trikdymu, kuris gali būti padaromas tik dviem būdais: vartojant necenzūrinius keiksmažodžius ar nepadoriai elgiantis. Šiuo atveju nustatyta, kad G. G. nusikalstami veiksmai pasireiškė ne tik necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu, bet ir grasinimais bei patyčiomis, o vertinant tai, kad G. G. veikė bendrininkų grupe kartu su D. S. – G. G. veiksmai apėmė ir įžūlų elgesį, t. y. jo veiksmai pasireiškė minėtais būdais, kurie numatyti BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje.
Skunde pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistieji veikė kaip bendrininkai, nes kiekvienas iš jų atliko nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį (BK 24 straipsnio 3 dalis). Nors šiuo atveju ir nenustatytas išankstinis susitarimas tarp nuteistųjų veikti įžūliai, įžeidžiančiai ir chuliganiškai, tačiau susitarimas tarp jų buvo išreikštas vienas kitam pritariančiais veiksmais. Prokurorė laiko nepagrįstu apeliacinės instancijos teiginį, kad kiekvieno iš nuteistųjų veika pasireiškė skirtingais veiksmais ir apimtimi, nes jie abu išsakė grasinimus nukentėjusiesiems ir juos žemino. Jų veiksmai išsiskyrė tik tuo, kad D. S. , be minėtų nusikalstamų veiksmų, demonstravo L. R. ir A. A. G. savo lytinius organus bei sėdmenis. Be pirmiau aptartų duomenų, pažymėta, kad abiejų nuteistųjų veiksmai prasidėjo, tęsėsi ir baigėsi tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, prieš tuos pačius nukentėjusiuosius bei dėl tos pačios priežasties (dėl to, kad jiems neleista vartoti alaus parduotuvės kieme). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, įvertinus nuteistųjų G. G. ir D. S. parodymus, nukentėjusiųjų parodymus, kitus faktinius bylos duomenis kaip visumą, nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai – tyčia ir susitarimas tarp nuteistųjų veikti bendrai.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžių dalis dėl jo nuteisimo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kuris pasireiškė nubaudimu už tą pačią veiką antrą kartą. Skunde nurodyta, kad 2012 m. liepos 4 d. kasatoriui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 65P-1785703-12 dėl to, jog 2012 m. birželio 26 d. (turėtų būti 2012 m. birželio 25 d.) jis prie pirmiau nurodytos parduotuvės vartojo alkoholinius gėrimus. Už tai jis buvo pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 straipsnio l dalį ir nubaustas įspėjimu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad alkoholinių gėrimų vartojimas viešoje vietoje nėra baudžiamas, turi būti veiką kvalifikuojantys požymiai – alkoholio vartotojo elgesys turi įžeisti žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Kasatoriaus teigimu, dėl šio skundo argumento žemesnės instancijos teismai nepasisakė. Nuteistasis nurodo, kad vartodamas alkoholį dainavo, keikėsi, tai atitinka inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pobūdį. G. G. pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog jo veiksmai nesukėlė jokių padarinių, t. y. dėl jo elgesio viešoje vietoje vartojant alkoholį, dainuojant ir keikiantis nebuvo pažeistas (ar įžeistas) žmogaus orumas ir visuomenės dorovė. Kasatoriaus vertinimu, jo veiksmai nebuvo tokie įžūlūs, grėsmingi, pasityčiojantys ar vandališki, kad už juos jam galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kasatorius nesutinka su teismo pozicija, kad administracine tvarka buvo nubaustas tik už tai, jog viešoje vietoje vartojo alkoholį, o baudžiamojon atsakomybėn patrauktas už įžūlų ir chuliganišką elgesį. Jis teigia, kad administracine tvarka buvo nubaustas ne tik už tai, jog vartojo alkoholį viešoje vietoje, bet ir už tai, kad tokiais savo veiksmais galbūt įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Atsižvelgdamas į tai, kasatorius teigia, kad už šias veikas jį bausti antrą kartą nebuvo jokio pagrindo. Taip pat nuteistasis pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, jog jis administracine tvarka nubaustas už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, vis vien pripažino tai, kaip baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kasatorius tvirtina, kad nepadarė veikos, kuri turi nusikaltimo požymių.
Nuteistasis nurodo, kad teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji L. R. jo elgesį dėl įžeidimo vertino kaip mažareikšmį. Nukentėjusysis A. A. G. parodė, kad nepatikėjo grasinimais uždaryti jo „lavkę“, sunaikinti turtą. Policija buvo iškviesta ne dėl jo (G. G. ) dainavimo ar grasinimų uždaryti „lavkę“, o dėl D. S. vaikščiojimo viešoje vietoje nusimovus kelnes. Vien dėl jo veiksmų niekas policijos nebūtų kvietęs, o patys nukentėjusieji nelaikė, kad jo (G. G. ) įvykdytas teisės pažeidimas yra nusikalstamas. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad parduotuvės, prie kurios buvo girtaujama, aplinka negali būti vienareikšmiškai vertintina kaip viešoji vieta. Visi rajono gyventojai žino, kad tai ne tik parduotuvė, bet ir neoficiali užeiga. Ten visada yra alkoholį vartojančių asmenų. Jis ir (G. G. ) ir D. S. nesutiko eiti gerti alkoholio kitur, nes visi tai daro sėdėdami ant suolelių, įrengtų prie parduotuvės. Tai ir buvo konflikto priežastis. Įvertinus nukentėjusiojo A. A. G. įrengtą parduotuvės aplinką, jo kaltė yra mažesnė, nei nurodoma nuosprendyje, todėl atitinka administracinio nusižengimo sudėtį. Nuteistasis pažymi, kad dėl dainavimo ir necenzūrinių žodžių vartojimo jis nukentėjusiųjų atsiprašė, o toks elgesys – dainavimas, keiksmažodžių vartojimas prie šios parduotuvės yra įprastas elgesys, todėl negalėjo ko nors šokiruoti ar šiurkščiai pažeminti.
Nuteistojo G. G. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės N. Urbonavičienės kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.
Dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non bis in idem)
Tiek kasaciniame skunde, tiek viso proceso metu G. G. teigė, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas jam pažeidžia draudimą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non bis in idem). Tokia pozicija grindžiama tuo, kad už vertinamus veiksmus jam anksčiau taikyta administracinė atsakomybė – 2012 m. liepos 4 d. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo jis pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį nubaustas įspėjimu už tai, kad jis tuo pačiu laiku ir toje pačioje viešojoje vietoje, t. y. namo, esančio Domeikavos k., (duomenys neskelbtini), kieme, gėrė degtinę. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šį argumentą atmetė nurodydami, kad baudžiamojoje byloje G. G. inkriminuotas visai kitos nei administracinio teisės pažeidimo byloje faktinės aplinkybės – ne alkoholio vartojimas viešojoje vietoje, bet grasinimai, įžeidžiantys ir necenzūriniai žodžiai, sudarantys nusikalstamos veikos sudėtį.
Konstatuotina, kad teismai visų aplinkybių, reikšmingų situacijai įvertinti non bis in idem principo požiūriu, neištyrė, gynybos argumentų nepaneigė įtikinamais motyvais.
Teismai teisingai nurodė, kad minėto principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą apskritai, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, kad pažeidimui konstatuoti pakanka, jog sutaptų bent vienas esminių veikos požymių. Kita vertus, gynybos argumentų dėl non bis in idem principo pažeidimo atmetimas atsižvelgus vien į administracinės teisės pažeidimo, už kurį nubaustas G. G. , formuluotę, nėra tinkamai motyvuotas ir nepagrįstas išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Kaip galima spręsti iš byloje esančių duomenų, procesas dėl G. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo inicijuotas pranešimo apie tai, kad Domeikavos k., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme neblaivūs jaunuoliai vaikšto nuogais užpakaliais (T. 2, b. l. 24). 2012 m. birželio 26 d. Kauno apskrities VPK Kauno r. policijos komisariate užregistruotas pardavėjos L. R. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2012 m. birželio 25 d. G. G. ir D. S. , nusipirkę alkoholio, buvo agresyvūs ir rodė lytinius organus (T. 2, b. l. 32). Būtent dėl šių aplinkybių G. G. rašė paaiškinimą policijoje (T. 2, b. l. 26), tačiau ikiteisminis tyrimas dėl to nepradėtas, buvo nuspręsta apsiriboti administracinės atsakomybės taikymu G. G. už alkoholinių gėrimų vartojimą viešojoje vietoje. 2012 m. liepos 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje G. G. skirtas įspėjimas nurodant, kad jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, sunkinančių aplinkybių nenustatyta (T. 2, b. l. 22). Tačiau daugiau kaip po 7 mėnesių, t. y. 2013 m. vasario 22 d., dėl to paties įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (T. 1, b. l. 4), o 2013 m. liepos 8 d. G. G. įteiktas atitinkamas įtarimas (T. 1, b. l. 19). Iš 2013 m. vasario 22 d. vyresniojo tyrėjo N. G. tarnybinio pranešimo galima spręsti, kad sprendimas pradėti tokį ikiteisminį tyrimą susijęs su duomenimis, gautais kito ikiteisminio tyrimo metu, kuriame G. G. pateikti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje. Neaišku, ar tyrėjui apskritai buvo žinomas administracinės nuobaudos skyrimo faktas, juolab dėl neaiškių priežasčių administracinio teisės pažeidimo byloje pažeidimo data ir laikas nurodyti neteisingai – 2012 m. birželio 26 d., 18.30 val. (T. 2, b. l. 20-26).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo, už kurį nubaustas G. G., sudedamaisiais požymiais yra ne tik alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų vartojimas viešose vietose, bet ir girto pasirodymas įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę (ATPK 178 straipsnio 1 dalis). Taigi šio pažeidimo požymiai neturi esminių skirtumų su nepadoriu elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį ir tvarką, numatytu BK 284 straipsnio 2 dalyje. Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikimo non bis in idem principui. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje žinoma byla, kurioje buvo sprendžiama analogiška problema, susijusi su administraciniu nubaudimu ir vėlesniu nuteisimu už chuliganišką elgesį. EŽTT Didžioji kolegija konstatavo, jog buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnis (dvigubo baudimo draudimas), nes iš esmės sutapo faktinės abiejų pažeidimų aplinkybės. Šiame sprendime pabrėžta, kad non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, decision of 10 February 2009).
Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad norint atsakyti į klausimą, ar baudžiamasis procesas prieš G. G. dėl viešosios tvarkos pažeidimo nepažeidė non bis in idem principo, o jei pažeidė, kaip būtų įmanoma ištaisyti šią padėtį, būtina ištirti, dėl kokios racionalios priežasties, praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams po administracinės nuobaudos taikymo G. G., buvo būtina vykdyti baudžiamąjį procesą prieš jį dėl to paties įvykio. Teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai baudžiamasis procesas po administracinės nuobaudos paskyrimo pripažintas teisėtu, nes anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, pvz., asmeniui per klaidą paskiriama administracinė nuobauda tik už vairavimą esant neblaiviam, ignoruojant faktą, kad dėl jo sukelto eismo įvykio žuvo žmonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2008). Tačiau toks vertinimas turi būti tinkamai motyvuotas ir pagrįstas išvada apie ankstesnio administracinės atsakomybės taikymo neadekvatumą nagrinėjamai situacijai ir būtinumą taisyti padarytą teisingumo klaidą. Nagrinėjamojoje byloje tokio vertinimo neatlikta, be to, G. G. nusikalstama veika iš nusikaltimo (BK 284 straipsnio 2 dalis) perkvalifikuota į baudžiamąjį nusižengimą (BK 284 straipsnio 2 dalis), o iš kaltinimo pašalinta bendrininkavimo aplinkybė.
Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo G. G. apeliacinio skundo argumentus dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, neįvykdė reikalavimo išsamiai juos patikrinti (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir pateikti dėl jų įtikinamus motyvus (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo teisėjų kolegija, neperžengdama savo kompetencijos ribų, neturi galimybių išnagrinėti visų reikšmingų aplinkybių, lėmusių skirtingų procesų atlikimą dėl to paties įvykio, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Priėmus tokį procesinį sprendimą, nėra galimybių pasisakyti dėl prokurorės kasacinio skundo, kuriuo ginčijamas apeliacinės instancijos nuosprendis, todėl šis skundas paliktinas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Rima Ažubalytė
Olegas Fedosiukas