Civilinė byla Nr. 2A-38-265/2017

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00333-2017-1

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7;

(S)

                                                                 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Kristinos Domarkienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės žemės ūkio bendrovės „Sala“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Goldengrass“ ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei „Sala“ dėl pažeistų bendrovės pajininko teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę kiekvienais metais pranešti raštu arba elektroniniu paštu ieškovei apie šaukiamus žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Sala“ narių visuotinius susirinkimus ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas bei sudaryti galimybę gauti visuotinių susirinkimų protokolų kopijas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2005 m. nupirko pajus iš atsakovės ŽŪB „Sala“ pajininko J. P., o 2008 m. - iš pajininkės E. B., bendra ieškovės pajų suma – 1 911,40 Lt (553,58 Eur). Atsakovė vengė įregistruoti ieškovę bendrovės pajininke ir siekė teismo keliu panaikinti pajų pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau teismai jos ieškinį atmetė. Atsakovė tik 2011 m. kovo 17 d. įtraukė ieškovę į pajininkų sąrašą, tačiau ji ieškovę ignoruoja, neteikia informacijos apie atsakovės ūkinę veiklą, pajamas, nepraneša apie šaukiamus pajininkų visuotinius susirinkimus. Ieškovės manymu, atsakovė bijo, jog ieškovė gali supirkti pajus iš atsakovės pajininkų, nors pirkti/parduoti pajus yra pajininko teisė, ir būtent dėl tos priežasties vengia teikti bet kokią informaciją apie bendrovės veiklą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau - ŽŪBĮ) 21 straipsnio 3 dalį, bendrovės administracija privalo ne rečiau kaip du kartus per metus šaukti visuotinį bendrovės narių susirinkimą, kuriame turi teisę dalyvauti jos nariai ir pajininkai. Kad galėtų realizuoti šią savo teisę, pajininkui turi būti žinoma apie šaukiamą bendrovės narių susirinkimą. Iki šiol ieškovė nėra gavusi nei vieno atsakovės pranešimo apie šaukiamą ŽŪB „Sala“ visuotinį narių susirinkimą, nors 2008 m. buvo pareiškusi prašymą raštu iš anksto pranešti apie visus vyksiančius narių susirinkimus. Iki 2011 m. galiojo atsakovės 2004 m. įstatai, pagal kuriuos bendrovės valdyba privalėjo raštu pranešti kiekvienam pajininkui apie šaukiamą visuotinį susirinkimą (2004 m. įstatų 7 dalies 3 punktas). Ieškovė 2016 m. spalio 21 d. pateikė prašymą atsakovei raštu pateikti informaciją, ar buvo/bus šaukiami ŽŪB „Sala“ visuotiniai susirinkimai 2016 m., bei pateikti šių susirinkimų protokolų kopijas. Atsakovė 2016 m. lapkričio 21 d. raštu atsakė, kad neturi pareigos supažindinti ieškovę su bendrovės narių susirinkimo protokolais. Ieškovės manymu atsakovė pažeidžia jos teisę į informaciją. Pagal CK 2.90 straipsnio 3 dalį kiekvieno juridinio asmens dalyvio, dalyvavusio ar turėjusio teisę dalyvauti kolegialaus organo posėdyje (susirinkime), reikalavimu turi būti išduodama protokolo kopija. Prie juridinio asmens protokolo turi būti pridedamas dalyvių sąrašas (CK 2.90 straipsnio 2 dalis). Dalyvių sąrašas yra sudėtinė protokolo dalis ir susirinkime dalyvavusių asmenų pavardės negali būti slepiamos.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nėra ŽŪB „Sala“ narė ir jos veikloje dalyvauja kaip pajininkė. Pagal atsakovės įstatų (2017 m. sausio 18 d. redakcija) 42 punkto 2 papunktį pajininkai, jeigu pageidauja, turi teisę dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose. Nei ŽŪBĮ ar kiti teisės aktai, nei atsakovės 2017 m. sausio 18 d. įstatai neįtvirtina atsakovės pajininko teisės gauti narių susirinkimų protokolus, reikalauti pateikti dokumentų kopijas, informaciją ir t. t., todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti galimybę gauti visuotinių bendrovės narių susirinkimų protokolų kopijas neteisėtas. Ieškovės 2016 m. spalio 21 d. pareiškimo atsakovei 5 punkte buvo reiškiami tokio turinio reikalavimai, kurie nepagrįstai viršija ne tik pajininko, bet ir nario teisių apimtį, todėl buvo netenkinti. Atsakovės 2017 m. sausio 18 d. įstatų 68 punkte numatyta, kad susirinkimus šaukia bendrovės valdyba ne rečiau kaip du kartus per metus. Pasibaigus ūkiniams metams susirinkimas sušaukiamas ne vėliau kaip per 4 (keturis) kalendorinius mėnesius. Apie šaukiamą susirinkimą ir numatytą darbotvarkę bendrovės valdybos pirmininkas bendrovės nariams praneša ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas bendrovės skelbimų lentoje arba pasirašytinai kiekvienam bendrovės nariui, arba kiekvienam bendrovės nariui paštu siunčiant neregistruotą laišką. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir atsakovės 2011 m. gegužės 25 d. redakcijos įstatų 68 punkte, ir ji atitinka ŽŪBĮ 21 straipsnio 3 dalį. Pagal susiklosčiusią ilgametę atsakovės praktiką skelbimai apie narių susirinkimus talpinami bendrovės skelbimų lentoje, sudarant galimybę apie susirinkimą sužinoti tiek bendrovės nariams, tiek pajininkams. Pajininko teisinį statusą turinčios ieškovės atskiras informavimas apie susirinkimą raštu, elektroniniu paštu pažeistų įstatyme, įstatuose nustatytą susirinkimų sušaukimo tvarką ir šioje srityje suteiktų ieškovei tam tikrą išskirtinumą kitų narių ir pajininkų atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovę ŽŪB „Sala“, juridinio asmens kodas 177103779, kiekvienais metais pranešti raštu arba elektroniniu paštu ieškovei UAB „Goldengrass“, juridinio asmens kodas 111771518, apie šaukiamus ŽŪB „Sala“ narių susirinkimus ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatytos susirinkimų dienos. Įpareigojo atsakovę ŽŪB „Sala“ sudaryti galimybę ieškovei UAB „Goldengrass“ gauti ŽŪB „Sala“ narių susirinkimų, kuriuose ji turėjo ar turi teisę dalyvauti, protokolų kopijas. Priteisė iš atsakovės ŽŪB „Sala“ 791 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Goldengrass“ naudai. Priteisė iš atsakovės ŽŪB „Sala“ 6,71 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
4. Teismas nurodė, kad nors Žemės ūkio bendrovių įstatyme nėra tiesiogiai nustatyta bendrovės valdybai pareiga informuoti bendrovės pajininką apie raštu apie šaukiamą susirinkimą, tačiau, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovės bendrovės valdyba, gavusi ieškovės prašymus informuoti ją apie šaukiamus susirinkimus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir pasirinkti tokią pranešimo ieškovei apie šaukiamą susirinkimą tvarką, kuri užtikrintų jai, kaip pajininkei, galimybę realizuoti savo neturtinę teisę, esant jos pageidavimui, dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose.
5. Pažymėjo, kad ieškovė sutinka atsakovės pranešimus apie šaukiamus susirinkimus gauti tiek paprastu, tiek ir elektroniniu paštu, o atstovės atstovai patvirtino, jog bendrovė turi savo elektroninį paštą ir juo naudojasi, todėl akivaizdu, kad ieškovės informavimas elektroniniu paštu būtu racionalus ir nesudarytų atsakovei papildomų išlaidų.
6. Atsižvelgęs į CK 2.90 straipsnį, kuriame numatyta, kad juridinio asmens kolegialaus organo posėdžiai (susirinkimai) turi būti protokoluojami, protokolai turi būti saugomi ne mažiau kaip dešimt metų ir kiekvieno dalyvio ar kito jo valdymo organo nario, dalyvavusio ar turėjusio teisę dalyvauti posėdyje (susirinkime), reikalavimu turi būti išduodama kopija, sprendė, jog atsakovės atsisakymas pateikti ieškovei susirinkimų, kuriuose ji turi ir turėjo teisę dalyvauti, protokolų kopijas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl tenkino ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti galimybę ieškovei gauti atsakovės narių susirinkimų protokolų kopijas. Patikslino, kad ieškovė gali gauti minėtų susirinkimų kopijas tik tų, kuriuose ji turėjo ar turi teisę dalyvauti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Teisės aktai, reguliuojantys ŽŪB visuotinių narių susirinkimų sušaukimo tvarką, nenumato jokių bendrovės pareigų informuoti ŽŪB pajininkus apie šaukiamus ŽŪB visuotinius narių susirinkimus.

7.2. Sutiktina, kad pagal ŽŪBĮ 19 straipsnio 1 dalį pajininkas turi teise dalyvauti šaukiamame visuotiniame narių susirinkime, jei toki norą išreiškia, tačiau svarbu tai, kad jis gali dalyvauti tik stebėtojo teisėmis, t. y. pajininkas visuotiniame narių susirinkime neturi jokių teisių ar pareigų ir negali turėti įtakos priimant vienokius ar kitokius su bendrovės valdymu susijusius sprendimus, juos skusti ar kitaip reikšti savo nesutikimą.

7.3. Teismo motyvai susiję su ieškovės 2009 m. sausio 7 d. prašymo vertinimu visiškai nesusiję su byla o nuo ieškovės įregistravimo pajininke momento (2011-03-17) iki 2016-10-21 atsakovė negavo jokių ieškovės prašymų, susijusių su informacijos apie visuotinius narių susirinkimus pateikimu.

7.4. Ieškinio patenkinimas dėl ieškovės informavimo apie visuotinius susirinkimus yra paremtas vien tik bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, kas akivaizdžiai yra nepagrista, nes tokiu būdu yra paneigiama galiojanti, teisėta įstatymuose ir įstatuose numatyta pranešimo apie šaukiamus visuotinius nariu susirinkimus tvarka.

7.5. Teismas privalėjo atmesti ieškovės teiginius apie ieškovei nepatogią tvarka, kai ji neva susiduria su nepatogumais, kad reikia vykti į apeliantės buveinę ir ieškoti informacijos bendrovėje esančioje skelbimu lentoje. Tokią tvarką pripažino tinkama sprendimo teisę turintys apeliantės ŽŪB „Sala“ nariai savo visuotiniame nariu susirinkime patvirtindami įstatus, ir todėl ji yra tinkama suinteresuotiems asmenims, kurie turi teisę visuotiniuose narių susirinkimuose dalyvauti stebėtojo teisėmis, susižinoti apie šaukiamą susirinkimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė neginčijo atsakovės įstatų ir juose nustatytos aptartos susirinkimų sušaukimo tvarkos. Teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagristas, todėl naikintinas.

7.6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės atsisakymas pateikti ieškovei susirinkimų, kuriuose ji turi ir turėjo teisę dalyvauti, protokolų kopijas neteisėtas, yra nepagrįsta. ŽŪB pajininkas nelaikomas ŽŪB dalyviu ar valdymo organo nariu CK 2.90 straipsnio prasme ir CK 2.90 straipsnio 3 dalies nuostatos ŽŪB pajininko atžvilgiu netaikomos. ŽŪBĮ numatyta ŽŪB pajininko teisė dalyvauti visuotiniame narių susirinkime yra teisė dalyvauti stebėtojo teisėmis, kas reiškia, jog pajininkas susirinkime neturi jokių teisiu ir/ar pareigų, todėl negali nulemti sprendimų priėmimo ar nepriėmimo, t. y. neturi sprendžiamojo balso teisės, negali jų skusti įstatymo nustatyta tvarka.

8. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

8.1. ŽŪBĮ 19 straipsnio 1 punktas numato, kad pajininkas turi teisę dalyvauti susirinkimuose, jeigu pageidauja. Todėl jei pajininkas pageidauja dalyvauti tokiame susirinkime ir dar tą pageidavimą išreiškė raštu, tai akivaizdu, kad jis turi būti informuojamas apie šaukiamą susirinkimą.

8.2. Informuoti ieškovę el. paštu atsakovei nesudarytų problemų, kadangi ŽŪB „Sala“ atstovė 2017-07-31 teismo posėdyje nurodė, kad el. paštu informuojami 4 bendrovės nariai, tad įrašyti į el. pašto adresatų sąrašą ir ieškovę atsakovei tikrai jokių keblumų nebūtų.

8.3. Nei ŽŪBĮ, nei atsakovės įstatai nedraudžia pranešti apie šaukiamus susirinkimus, tačiau nereglamentuoja, kokiu būdu pajininkams, ne bendrovės nariams, turi būti pranešama, jeigu jie pageidauja dalyvauti susirinkime. Teismas pagrįstai vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kadangi teisės aktai nereglamentuoja ginčo situacijos. 

8.4. Negaudama atsakovės susirinkimų protokolų ieškovė negali jų ginčyti ir ginti savo pažeistų turtinių teisių dėl pajų vertės neindeksavimo, nes ŽŪBĮ 18 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad turtiniai ginčai tarp bendrovės, jos narių ir pajininkų sprendžiami teisme.

8.5. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad žemės ūkio bendrovės pajininkui negali būti taikomos LR CK 2.90 straipsnio nuostatos. LR CK 2.45 straipsnis juridinio asmens dalyvį apibrėžia kaip asmenį, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenį, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. ŽŪBĮ nurodyta, kad  pajus – tai yra bendrovės narių ar pajininkų turtinis ir neturtinis įnašas; šis įnašas gali būti įneštas pinigais, materialinėmis ar kitomis vertybėmis bei intelektinės veiklos rezultatais ir apskaitomas bendrovės kapitale; metams pasibaigus ir patvirtinus bendrovės metinę apyskaitą, bendrovės pajininkams proporcingai pajų vertei paskirstomas pagrindinis kapitalas bei pajai. Akivaizdu, kad atsižvelgiant į LR CK 2.45 straipsnio nuostatas žemės ūkio bendrovės pajininkas pagal abu požymius yra bendrovės, kaip juridinio asmens, dalyvis.

       Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

         Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

11. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai susiję su pajininkų informavimo apie šaukiamus žemės ūkio bendrovės visuotinius narių susirinkimus tvarką bei dėl atsakovės pareigos pateikti visuotinių narių susirinkimų protokolų kopijas.
12. Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė Žemės ūkio bendrovių įstatymo normas, reguliuojančias pranešimo apie organizuojamą visuotinį narių susirinkimą tvarką, bei atsakovės įstatus.
13. ŽŪBĮ 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad susirinkimus šaukia bendrovės valdyba (administracija) ne rečiau kaip du kartus per metus. Pasibaigus ūkiniams metams susirinkimas sušaukiamas per 4 mėnesius. Apie šaukiamą susirinkimą ir numatytą darbotvarkę bendrovės valdyba (administracija) bendrovės nariams praneša raštu arba kitokiu sutartu būdu ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatytos susirinkimo dienos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ši teisės norma leidžia alternatyvų bendrovės narių, o ne pajininkų informavimo būdą apie šaukiamą susirinkimą.
14. Atsakovės 2017 m. sausio 18 d. įstatų 68 punkte nustatyta identiška Žemės ūkio bendrovių įstatymui tvarka ir detalizuota, kad apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą paskelbiama bendrovės skelbimų lentoje arba pasirašytinai kiekvienam bendrovės nariui, arba kiekvienam bendrovės nariui paštu siunčiant neregistruotą laišką.
15. Tačiau būtina pažymėti, kad ŽŪBĮ 19 straipsnio 1 punkte įtvirtina pajininko teisė, jeigu jis pageidauja, dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose. ŽŪBĮ konkrečios pranešimo tvarkos pajininkams imperatyvia forma nenustato ir palieka šį klausimą žemės ūkio bendrovės narių savireguliacijai, t. y. nustatyti bendrovės įstatuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad teisinių santykių subjektams suteikta diskrecijos teisė, t. y. teisė veikti savo nuožiūra ir patiems reguliuoti savo santykius tarpusavio susitarimais, teisinių santykių subjektai privalo vadovautis bendraisiais teisės principais. Tokiais principais yra teisingumas, sąžiningumas ir protingumas. Taigi šiais principais privalu vadovautis ir nustatant bendrovės įstatuose pranešimo apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą tvarką. Ši tvarka turi būti tokia, kad užtikrintų galimybę kiekvienam nariui ir pajininkui realizuoti savo neturtinę teisę – teisę dalyvauti visuotiniame narių susirinkime (Žemės ūkio bendrovių įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 19 straipsnio 1 punktas).
16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors įstatuose nėra nustatyta pajininkų informavimo apie šaukiamus visuotinius narių susirinkimus tvarka, atsakovė pajininkų teisės dalyvauti visuotiniame narių susirinkime nekvestionuoja. Tačiau apeliantė nesutinka, jog ji turi pareigą apie šaukiamą susirinkimą pranešti raštu ar elektroniniu paštu. Apeliantės teigimu, pačiam pajininkui tenka pareiga pasirūpinti tuo, kad jis galėtų pasinaudoti savo teise dalyvauti visuotiniame narių susirinkime, nemėginant perkelti pareigos išskirtinai jį informuoti apie šaukiamus visuotinius narių susirinkimus. Apeliantė taip pat akcentuoja, jog pranešimo apie visuotinius susirikinimus tvarka pripažinta tinkama sprendimo teisę turinčių atsakovės narių, ir todėl ji yra visiškai tinkama suinteresuotiems asmenims, kurie turi teisę visuotiniuose narių susirinkimuose dalyvauti stebėtojo teisėmis.
17. Apeliacinės instancijos teismas minėtus apeliantės argumentus vertina kritiškai. Manytina, kad būtina įvertinti, ar bendrovės įstatuose nustatyta pranešimo tvarka iš tikrųjų buvo racionaliai realizuota ir sudarė realias galimybes visiems juridinio asmens dalyviams nevaržomai, operatyviai ir be neprotingų papildomų pastangų gauti informaciją apie šaukiamą susirinkimą.
18. Šios nutarties 14 punkte nurodyta, kad atsakovės įstatuose  numatyta, jog apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą paskelbiama bendrovės skelbimų lentoje arba pasirašytinai kiekvienam bendrovės nariui, arba kiekvienam bendrovės nariui paštu siunčiant neregistruotą laišką. 2017 m. liepos 31 d. teismo posėdžio metu ŽŪB „Sala“ atstovė A. A. paaiškino, kad apie šaukiamus visuotinius narių susirinkimus pajininkus informuoja pranešimu skelbimo lentoje, keturiems bendrovės nariams siunčia elektroninius laiškus, kitus bendrovės narius informuoja pasirašytinai (garso įrašo 1.06:28-24 min.). A. A. taip pat patvirtino, kad įtraukti ieškovę į adresatų sąrašą šalia kitų bendrovės narių elektroninių pašto adresų nebūtų sudėtinga (garso įrašo 1.12:16 min.). ŽŪB „Sala“ vadovas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie visuotinius susirinkimus dirbantiems bendrovėje nariams pranešama pasirašytinai, kitiems – telefonu (garso įrašo 52:09 min.). A. A. nurodė, jog pranešti apie šaukiamą susirinkimą nueina ir į bendrovės narių namus (garso įrašo 01:14:42 min.). Atsakovės atstovės A. A. teiginiai, jog pajininkams apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą yra pranešama skelbimo lentoje, nes tokia yra tvarka ir jos turi būti laikomasi, teisėjų kolegija vertina kritiškai ir atkreipia dėmesį, kad bendrovėje vyrauja ne vienas ir ne du informavimo apie šaukiamus susirinkimus būdai, t. y. bendrovės nariai informuojami ir pasirašytinai, ir telefonu, ir ateinant į namus, ir patalpinant pranešimą skelbimo lentoje.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovės nuostata, jog ieškovei apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą gali būti pranešta patalpinant pranešimą bendrovės skelbimo lentoje, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų.
20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys bylinėjosi teisme dėl ieškovės pajų įregistravimo, atsakovės vadovas teismo posėdžio metu pripažino, kad protokoluose užtušavo kitų pajininkų pavardes, nes nepasitiki ieškove (garso įrašo 01:00:53 min.). Todėl nagrinėjamu atveju, įvertinus įtemptus ieškovės ir atsakovės santykius, atsižvelgus, jog ieškovės ir atsakovės buveines skiria daugiau nei 30 km, spręstina, kad pranešimo apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą patalpinimas atsakovės buveinės skelbimo lentoje reiškia, kad ieškovė atsiduria praktiškai sunkiai realizuojamoje situacijoje, ir jos teisė būti informuotai tampa deklaratyvia: tokiu atveju pajininkas yra verčiamas praktiškai kasdien lankytis atsakovės buveinėje, kas, abejotina, ar įmanoma, todėl toks pranešimo būdas negali būti pripažįstamas tinkamu pajininko teisių realizavimo užtikrinimu. Kai bendrovės įstatuose yra nustatyta ne vienas, o du ar daugiau pranešimo apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą būdų, reikia atsižvelgti į tai, kuris iš tų būdų buvo naudojamas bendrovės praktikoje. Kaip jau minėta šioje nutartyje, ŽŪB „Sala“ naudoja ne vieną pranešimo būdą, atsakovės atstovė A. A. taip pat patvirtino, kad įtraukti ieškovę į adresatų sąrašą šalia kitų bendrovės narių elektroninių pašto adresų nebūtų sudėtinga, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo kiekvienais metais pranešti raštu arba elektroniniu paštu ieškovei apie šaukiamus ŽŪB „Sala“ narių susirinkimus ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatytos susirinkimų dienos yra teisėtas ir pagrįstas.
21. Kitas atsakovės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvas susijęs su argumentais, jog pajininkas nelaikomas ŽŪB dalyviu, todėl CK 2.90 straipsnio 3 dalies nuostatos pajininko atžvilgiu netaikomos.
22. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. LR CK 2.45 straipsnis juridinio asmens dalyvį apibrėžia kaip asmenį, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenį, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. ŽŪBĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad  pajus – tai yra bendrovės narių ar pajininkų turtinis ir neturtinis įnašas. Šis įnašas gali būti įneštas pinigais, materialinėmis ar kitomis vertybėmis bei intelektinės veiklos rezultatais ir apskaitomas bendrovės kapitale (ŽŪBĮ 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 1 punktas ir 3 punktas, 15 straipsnio 1 dalis). ŽŪBĮ nuostatų sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad žemės ūkio bendrovėje gali būti dviejų rūšių dalyviai - bendrovės nariai ir pajininkai, kurie turi turtines ir neturtines teises bei pareigas. Bendrovės pajininkai nuo bendrovės narių skiriasi tuo, kad jie neturi sprendžiamojo balso bendrovės narių susirinkime, taip pat na­riu ga­li bū­ti tik fi­zi­nis as­muo, o pa­ji­nin­ku – fi­zi­nis arba ju­ri­di­nis as­muo.
23. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad žemės ūkio bendrovės pajininkas yra bendrovės, kaip juridinio asmens, dalyvis, nes jam priklauso bendrovės turto dalis, o taip pat jis turi tam tikras teises bendrovėje – dalyvauti visuotiniame susirinkime, įnešti papildomus pajinius įnašus, gauti bendrovės pelno dalį, parduoti savo pajus ar juos pirkti iš kitų pajininkų, turtinius ginčus su bendrove spręsti teisme. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vadovaujantis CK 2.90 straipsnio 3 dalimi ieškovė gali gauti ŽŪB „Sala“ narių susirinkimų, kuriuose ji turėjo ar turi teisę dalyvauti, protokolų kopijas.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
26. Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

           Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                    Raimonda Andrulienė

                                                                                                                           Kristina Domarkienė

                                                                                                                           Alvydas Žerlauskas