Civilinė byla Nr. e2-634-819/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05178-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

 (S)

      VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Lina Kelevišienė,

dalyvaujant ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. N.-E.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui D. R.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos pripažinimo tikrovės neatitinkančia, pažeidžiančia dalykinę reputaciją ir įpareigojimo paskelbti paneigimą. Byloje dalyvauja trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. Z.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė pateiktu ieškiniu šioje byloje prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) atsakovės leidžiamame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), publikuotame D. Z. straipsnyje „Užimtumo tarnybą temdo debesys: specialistė kaltinama psichologiniu smurtu“ paskelbtą informaciją – Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) darbuotojos teiginiai: 1. „<...> jūs amžini bedarbiai, kada jūs darbą susirasit.“; 2. „<...> kodėl tu tokia baisi, kodėl nepasidažai plaukų? Kad kitą kartą, kai ateisi pas mane, būtum nusidažiusi plaukus.“; 3. „O kai kitą kartą ateisi, bus dar kitaip. Bus dar didesnis klausimynas. Visai kita forma – dar sunkiau.“; 4. „<...> susitvarkyk dantis, kitaip atrodysi, gal ir vyrą susirasi...“; 5. „Eik mėson dirbt, lodariau, tinginiau“; 5. „<...> atvejo vadybininkė sakė, kad „šiai reikia psichologo ar psichiatro, o gal net psichotropinių vaistų.“; 7. „Liepė nusipirkti kompiuterį, išmokt juo naudotis, laikyti teises, nusipirkt mašiną.“; 8. „Pas šią biržos specialistę lankėsi 10 metų.“; 9. „Paskutinį kartą buvo pasakyta, kad jeigu neturės invalidumo, jį išmes iš biržos – pusę metų nieko negaus.“; 10. „Tiesa, atvejo vadybininkė visgi trumpai užsiminė, kad visi jos aptarnaujami klientai yra „su stažu“ – nedirba 10 metų ir ilgiau“, tikrovės neatitinkančia ir pažeidžiančia ieškovės dalykinę reputaciją, įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatytais terminais, nemokamai ir be komentarų, paskelbti tokį paneigimo tekstą: „ Paneigimas. (duomenys neskelbtini) atsakovės leidžiamame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), publikuotame D. Z. straipsnyje „Užimtumo tarnybą temdo debesys: specialistė kaltinama psichologiniu smurtu“, paskelbta informacija – Užimtumo tarnybos darbuotojos teiginiai: 1. „<...> jūs amžini bedarbiai, kada jūs darbą susirasit.“; 2. „<...> kodėl tu tokia baisi, kodėl nepasidažai plaukų? Kad kitą kartą, kai ateisi pas mane, būtum nusidažiusi plaukus.“; 3. „O kai kitą kartą ateisi, bus dar kitaip. Bus dar didesnis klausimynas. Visai kita forma – dar sunkiau.“; 4. „<...> susitvarkyk dantis, kitaip atrodysi, gal ir vyrą susirasi...“; 5. „Eik mėson dirbt, lodariau, tinginiau“; 5. „<...> atvejo vadybininkė sakė, kad „šiai reikia psichologo ar psichiatro, o gal net psichotropinių vaistų.“; 7. „Liepė nusipirkti kompiuterį, išmokt juo naudotis, laikyti teises, nusipirkt mašiną.“; 8. „Pas šią biržos specialistę lankėsi 10 metų.“; 9. „Paskutinį kartą buvo pasakyta, kad jeigu neturės invalidumo, jį išmes iš biržos – pusę metų nieko negaus.“; 10. „Tiesa, atvejo vadybininkė visgi trumpai užsiminė, kad visi jos aptarnaujami klientai yra „su stažu“ – nedirba 10 metų ir ilgiau“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją.“.

Ieškinyje ieškovė paaiškina, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“ leidžiamame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo publikuotas D. Z. straipsnis „Užimtumo tarnybą temdo debesys: specialistė kaltinama psichologiniu smurtu“ (toliau – ir Straipsnis), kuriame paskelbti tikrovės neatitinkantys Užimtumo tarnybos darbuotojos teiginiai ir faktai. Ieškovės įsitikinimu, šiais tikrovės neatitinkančiais teiginiais iš esmės buvo bandoma skaitytojui sukelti įspūdį, jog Užimtumo tarnybos specialistė netinkamai atlieka darbines funkcijas, netinkamai bendrauja su Užimtumo tarnyboje registruotais asmenimis bei naudoja psichologinį smurtą Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų atžvilgiu. Ieškovės teigimu, Straipsnyje paskelbta informacija neabejotinai neatitinka tikrovės ir žeidžia ieškovės dalykinę reputaciją.

Paaiškina, kad į Užimtumo tarnybos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją V. J. (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku kreipėsi laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotame Straipsnyje minima (duomenys neskelbtini), kurios tikras vardas ir pavardė – D. V., aprašydama blogą anytos patirtį Užimtumo tarnyboje dėl darbuotojos L. L. elgesio. Vėliau į Užimtumo tarnybą kreipėsi atsakovės leidžiamo laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistė D. Z., kuri nurodė, jog rengia publikaciją, susijusią su Užimtumo tarnybos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriumi ir atvejo vadybininke L. L. (duomenys neskelbtini). atsakovės leidžiamame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo publikuotas D. Z. parengtas Straipsnis, o iš gautų laiškų akivaizdu, kad Straipsnyje minima Užimtumo tarnybos specialistė yra L. L.

Pažymi, kad dėl gauto D. V. elektroninio laiško apie blogą anytos patirtį Užimtumo tarnyboje, su Užimtumo tarnyboje dirbančia atvejo vadybininke L. L. įvyko vadovybės pokalbis, kurio metu buvo nustatyta klientės, dėl kurios buvo gautas D. V. nusiskundimas, tapatybė - A. Č. Pokalbio su vadovybe metu L. L. pripažino, kad buvo kalbėta su kliente A. Č. apie išvaizdą, apie galimą psichologo pagalbą ir vaistų vartojimą, tačiau visai kitame kontekste ir kitu tikslu nei nurodyta Straipsnyje. Užimtumo tarnyba iš EdBirža informacinės sistemos nustatė, kad A. Č. Užimtumo tarnyboje registruota nuo (duomenys neskelbtini) bedarbio statusu remiantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punktu bei jai priskirtas įdarbinimo konsultantas. (duomenys neskelbtini) A. Č., remiantis Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 15 punktu, panaikintas bedarbio statusas, Užimtumo tarnybai pripažinus bedarbį darbo rinkai besirengiančiu asmeniu. Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurios riboja įsidarbinimą, kuomet nedirbančiam asmeniui suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas. Viena iš jų yra stoka socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti. Užimtumo tarnybai nustačius stoką motyvacijos dirbti, A. Č. nuo (duomenys neskelbtini) suteiktas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, remiantis Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5 punktu ir 7 dalies 1 punktu. Darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turintiems asmenims Užimtumo tarnyboje yra skiriamas atvejo vadybininkas, todėl nagrinėjamu atveju A. Č. nuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirta atvejo vadybininkė L. L. Pažymi, kad atvejo vadybininkas veikia kaip konsultantas, kuris patardamas suteikia klientui informaciją, konsultuoja, moko/ugdo, padeda klientui pačiam susikurti pagalbos tinklą. Sudarydamas pagalbos planą, įgyvendindamas pagalbos procesą, bendradarbiaudamas su kitais paslaugų teikėjais, atvejo vadybininkas veikia kaip koordinatorius.

Nurodo, kad pagal Užimtumo tarnybos EdBirža informacinės sistemos duomenis pirmas ir vienintelis klientės A. Č. ir atvejo vadybininkės L. L. susitikimas įvyko (duomenys neskelbtini) Iš apsilankymo kortelės Užimtumo tarnyba nustatė, kad atvejo vadybininkė L. L., vykdydama jai priskirtas funkcijas, apsilankymo metu aptarė klientės situaciją, sudarė naują IUVP planą, kalbėjo apie įsidarbinimo kliūtis ir priemones, kurios padėtų įsidarbinti. Apsilankymo kortelėje nurodyta, kad klientė pripažįsta, kad įsidarbinimo kliūtys yra motyvacijos, socialinių įgūdžių stoka, susisiekimo problemos, psichologiniai sunkumai. Numatytos tokios pagalbos priemonės: konsultavimas motyvacijos įsidarbinimo klausimais, socialinių įgūdžių ugdymo klausimais. Nurodytas aplinkybes apsilankymo kortelėje savo parašu patvirtino ir pati A. Č.

Pažymi, kad laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotame Straipsnyje nurodytas Užimtumo tarnybos darbuotojos L. L. teiginys „<...> kodėl tu tokia baisi, kodėl nepasidažai plaukų? Kad kitą kartą, kai ateisi pas mane, būtum nusidažiusi plaukus.“ neatitinka tikrovės, nes atvejo vadybininkė L. L. teigė taip klientei A. Č. nesakiusi. Kadangi klientei A. Č. nustatyta stoka motyvacijos įsidarbinti, psichologiniai sunkumai, atvejo vadybininkė L. L. aiškinosi su kliente, ką ji galėtų padaryti dėl savęs, kas pakeltų klientės savivertę ir pagerintų psichologinę būklę, todėl buvo paklausta apie norą ir galimybę nusidažyti plaukus, kas, atvejo vadybininkės teigimu, klientei sukėlė teigiamas emocijas. Atvejo vadybininkės teigimu, ji neišsakė klientei nei nuomonės apie jos išvaizdą, nei nurodymų dėl išvaizdos pokyčių, priešingai, nei teigiama Straipsnyje. 

Atvejo vadybininkė L. L. nurodė, kad pokalbio su kliente A. Č. metu pati klientė nurodė turinti psichologinių sunkumų ir, kad ankščiau lankėsi pas psichologą, todėl atvejo vadybininkė pasiteiravo, ar ši nenorėtų vėl lankyti psichologo konsultacijų siekdama pagerinti psichologinę būklę. Dėl vaistų, atvejo vadybininkė paaiškino, kad klientė, vėl gi, pati pokalbio metu užsiminė, kad kartais vartoja dukros raminamuosius receptinius vaistus, todėl atvejo vadybininkė, išreikšdama susirūpinimą klientės sveikata, patarė nevartoti receptinių vaistų be gydytojo paskyrimo. Atsižvelgiant į pateiktus atvejo vadybininkės paaiškinimus, ieškovė teigia, kad laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotame Straipsnyje teiginys „<...> atvejo vadybininkė sakė, kad „šiai reikia psichologo ar psichiatro, o gal net psichotropinių vaistų.“ neatitinka tikrovės.

Teigia, kad laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotame Straipsnyje nurodytas teiginys „Tiesa, atvejo vadybininkė visgi trumpai užsiminė, kad visi jos aptarnaujami klientai yra „su stažu“ - nedirba 10 metų ir ilgiau“ taip pat neatitinka tikrovės, nes atvejo vadybininkė termino „su stažu“ nevartojo. Atvejo vadybininkė L. L. ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja V. J. patvirtino, kad į (duomenys neskelbtini) skyrių dėl komentaro gavimo nagrinėjamų nusiskundimų klausimais buvo atvykę laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ vyr. redaktorius ir žurnalistė. Atvejo vadybininkei atsisakius komentuoti įvykius, minėti asmenys kreipėsi į (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją V. J. Pastarajai taip pat atsisakius teikti komentarus dėl užimtumo, minėti asmenys grįžo pas atvejo vadybininkę ir paprašė paaiškinti, kas yra atvejo vadyba. Atvejo vadybininkei paaiškinus, kad tai darbas su ilgalaikiais bedarbiais, vyr. redaktorius patikslino teigdamas „su stažu“, o atvejo vadybininkė tik patvirtino, tačiau nevartojo termino „su stažu“.

Atsakovės leidžiamame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotame Straipsnyje teiginys „Pas šitą biržos specialistę jis lankėsi 10 metų.“ taip pat neatitinka tikrovės. Ši informacija laikraštyje pateikta apie buvusį Užimtumo tarnybos klientą J. G. A., kuris, kaip teigiama straipsnyje, (duomenys neskelbtini) nusižudė. Atvejo vadybininkė L. L., kuri taip pat buvo priskirta J. G. A., Užimtumo tarnyboje dirba tik nuo (duomenys neskelbtini), todėl J. G. A. jokiais būdais negalėjo lankytis pas L. L. 10 metų. Pagal  Užimtumo tarnybos valdomos EdBirža informacinės sistemos duomenis J. G. A. Užimtumo tarnyboje registruotas nuo (duomenys neskelbtini) bedarbio statusu remiantis Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punktu bei jam priskirtas įdarbinimo konsultantas. (Duomenys neskelbtini) J. G. A., remiantis Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 15 punktu, panaikintas bedarbio statusas, Užimtumo tarnybai pripažinus bedarbį darbo rinkai besirengiančiu asmeniu. Kaip minėta, Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurios riboja įsidarbinimą, kuomet nedirbančiam asmeniui suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas. Viena iš jų yra galimybių neturėjimas atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą. Užimtumo tarnybai nustačius galimybių neturėjimą atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą, J. G. A. nuo (duomenys neskelbtini) suteiktas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, remiantis Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5 punktu ir 7 dalies 4 punktu. Darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turintiems asmenims Užimtumo tarnyboje yra skiriamas atvejo vadybininkas, todėl, nagrinėjamu atveju, kaip ir A. Č., J. G. A. nuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirta atvejo vadybininkė L. L.

Pagal Užimtumo tarnybos EdBirža informacinės sistemos duomenis kliento J. G. A. ir atvejo vadybininkės L. L. susitikimai įvyko tik du kartus, pirmas – (duomenys neskelbtini), antras - (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) apsilankymo kortelės matyti, kad atvejo vadybininkė L. L., vykdydama jai priskirtas funkcijas, apsilankymo metu su klientu sudarė naują IUVP planą, kalbėjo apie įsidarbinimo kliūtis ir priemones, kurios padėtų įsidarbinti. Apsilankymo kortelėje nurodyta, kad klientas pripažįsta, kad įsidarbinimo kliūtys yra motyvacijos, darbo paieškos bei socialinių įgūdžių stoka, susisiekimo ir sveikatos problemos. Numatytos tokios pagalbos priemonės: konsultavimas motyvacijos įsidarbinimo klausimais, socialinių įgūdžių ugdymo klausimais. Iš (duomenys neskelbtini) apsilankymo kortelės matyti, kad atvejo vadybininkė L. L., vykdydama jai priskirtas funkcijas, apsilankymo metu aptarė kliento situaciją. Apsilankymo kortelėje taip pat nurodyta, kad šiuo metu darbo paieška pasyvi, nes klientas turi sveikatos problemų, (duomenys neskelbtini) numatyta rankos operacija, klientas tvarkosi dokumentus dėl darbingumo nustatymo. Nurodytas aplinkybes apsilankymo kortelėse savo parašu patvirtino ir pats J. G. A. Atsakovės leidžiamame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotame Straipsnyje teiginiai „Eik mėson dirbt, lodariau, tinginiau“, „Liepė nusipirkti kompiuterį, išmokt juo naudotis, laikyt teises, nusipirkt mašiną.“, „Paskutinį kartą buvo pasakyta, kad jeigu neturės invalidumo, jį išmes iš biržos - pusę metų nieko negaus.“, ieškovės teigimu, taip pat neatitinka tikrovės, nes tokia informacija tikrovėje neegzistavo.

Atkreipia dėmesį, kad iki ieškinyje aptariamų įvykių Užimtumo tarnyba nebuvo gavusi nė vieno nusiskundimo ar pastabų dėl atvejo vadybininkės L. L. darbo. Priešingai, (duomenys neskelbtini) kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu L. L. įvertinta labai gerai. Todėl  laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija apie atvejo vadybininkės L. L. teiginius niekaip nesuderinama su jos tinkamu pareigų atlikimu ir labai geru įvertinimu, kas sudaro pagrindą teigti, kad aukščiau paminėta informacija neatitinka tikrovės. Be to, Straipsnyje  pateikiamos ne pačios Užimtumo tarnybos klientės A. Č. teiginiai, tačiau jos marčios D. V. bei buvusio Užimtumo tarnybos kliento J. G. A. kaimynės teiginiai, kurie net nedalyvavo susitikimuose su apkalbama atvejo vadybininke ir negirdėjo apsilankymo pokalbių. A. Č. pas atvejo vadybininkę L. L. lankėsi tik vieną kartą, o J. G. A. - du kartus, tačiau laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotame straipsnyje bandoma skaitytojus įtikinti, kad tikrovės neatitinkanti informacija buvo teikiama ilgą laiką.

Ieškovės įsitikinimu, aukščiau minima tikrovės neatitinkanti informacija pakenkė jos kaip valstybinės įstaigos dalykinei reputacijai. Nors laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotame Straipsnyje kaltinama atvejo vadybininkė, tačiau Straipsnio antraštė „Užimtumo tarnybą temdo debesys: specialistė kaltinama psichologiniu smurtu“ tiesiogiai sieja paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją su ieškove. Be to, kaltinama atvejo vadybininkė yra Užimtumo tarnybos darbuotoja, t. y. tiesiogiai susijusi su įstaiga, todėl skelbiant tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbuotojos atliekamas darbo funkcijas, neigiamas poveikis tenka ir Užimtumo tarnybai. Ieškovė, sužinojusi apie tokį tikrovės neatitinkantį ir jos dalykinę reputaciją žeidžiantį Straipsnį, (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu ir registruotu paštu išsiuntė pretenziją atsakovei „Dėl tikrovės neatitinkančių teiginių ir faktų paneigimo“, kuria reikalavo atsakovės Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir terminais, nemokamai ir be komentarų, laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ 1 puslapyje paskelbti ieškovės atsiųstą paneigimą. (Duomenys neskelbtini) ieškovė elektroniniu paštu gavo atsakovės atsakymą į pretenziją, kuriuo atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą paskelbti paneigimą. Ieškovės teigimu, atsakovė ieškovei siųstame (duomenys neskelbtini) atsakyme į pretenziją pripažino, jog straipsnyje pateikė informaciją. 

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodo nesutinkanti su ieškove, teismo prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.  

Pažymi, kad Straipsnyje nėra nurodyta nė vieno Užimtumo tarnybos specialisto vardo ar pavardės, pati Užimtumo tarnyba tai ieškinyje patvirtina. Atsakovė sąmoningai neviešino Užimtumo tarnybos darbuotojos vardo ir pavardės, suprasdama, kad galimai tai yra ne vieno darbuotojo, o visos sistemos problema. Kaip aiškėja po pokalbių su dešimtimis turėjusiųjų panašias patirtis, galimai ne vien ši darbuotoja panašiai elgėsi su savo klientais.

Paaiškina, kad Rengdama Straipsnį atsakovė pati kalbino Užimtumo tarnybos klientus ir nei žurnalistė D. Z., nei kiti redakcijos darbuotojai patys nieko nesugalvojo, neiškraipė ir pateikė tikslius komentarus bei nuomones: „<...> jūs amžini bedarbiai, kada jūs darbą susirasit?“, „<...> kodėl tu tokia baisi, kodėl nepasidažai plaukų? Kad kitą kartą, kai ateisi pas mane, būtum nusidažiusi plaukus. Ir tai pakartojo mažiausiai tris kartus“, „<...> atvejo vadybininkė sakė, kad šiai reikia psichologo ar psichiatro, o gal net psichotropinių vaistų“, „Išėjusi anyta visą laiką praverkė. Visus 25 kilometrus iki namų. Grįžusi gėrė raminančius. Faktas, kad ji patyrė psichologinį smurtą, kuris ją labai paveikė“, „<...> o kai kitą kartą ateisi, bus dar kitaip. Bus dar didesnis klausimynas. Visai kita forma - dar sunkiau“, „ <...> susitvarkyk dantis, kitaip atrodysi, gal ir vyrą susirasi“. D. Z. teigimu, Užimtumo tarnybos darbuotojos žodžius pasakė viena iš pašnekovių, straipsnyje įvardyta vardu (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigia turinti garso įrašą, kuriame užfiksuotas pokalbis su minėtąja (duomenys neskelbtini), papasakojusia apie savo giminaitės patirtį lankantis Užimtumo tarnyboje.  Kas buvo kalbama (duomenys neskelbtini) giminaitei lankantis užimtumo specialistės kabinete, žino tik jos abi, niekas negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad „(duomenys neskelbtini)“ pašnekovės žodžiai tikslūs. Patikrinti, ar ji, pateikdama savo nuomonę, truputį perdėjo, ar ne, neįmanoma. Užimtumo tarnybos buvo prašoma atsakyti į atsakovės klausimus apie šią situaciją, tokia teise ji ir pasinaudojo.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį pateikia ir kitos pašnekovės nuomonę, kuri sutiko papasakoti apie Užimtumo tarnybos darbuotojos elgesį, jos manymu, paskatinusį jos kaimyną, kuriuo daugybę metų rūpinosi lyg artimu, savižudybę: „<...Būdavo, grįžta iš biržos, atsisėda, susiima už galvos ir verkia...>“ Galbūt nuomonė buvo tiksli pažodžiui, galbūt ne visai tiksli, bet šiuo atveju atsakovė to patikrinti negali. Užimtumo tarnybos buvo prašoma pakomentuoti ir šią situaciją, tokia teise ji nepasinaudojo. Atsakovė pateikia dar keletą garso įrašuose užfiksuotų citatų: „Liepė nusipirkti kompiuterį, išmokt juo naudotis, laikyt teises, nusipirkt mašiną“, „Eik mėson dirbt, lodariau, tinginiau“, „<...pas šitą biržos specialistę jis lankėsi 10 metų...>“, „Paskutinį kartą jam buvo pasakyta, kad jeigu neturės invalidumo, jį išmes iš biržos - pusę metų nieko negaus.“.

Atsakovės teigimu, dažnai žiniasklaidos priemonė būna paskutinė vieta, kur patyrę vienokią ar kitokią neteisybę kreipiasi žmonės. Įstatymo suteikta teisė viešinti tokius dalykus ir taip prisidėti prie visuomenės pilietiškumo stiprinimo bei valstybės pažangos būtent ir suteikta atsakovei. Pažymi, kad į redakcijos duris pradėjo belstis pavieniai Užimtumo tarnyboje nukentėję asmenys, o pradėjus gilintis į situaciją paaiškėjo, kad jų yra dešimtys, ne visi iš jų nori viešinti savo vardą ir pavardę. Paaiškina, kad pasirodžius Straipsniui atsakovė vėl sulaukė „(duomenys neskelbtini) nusiskundimų, vienas iš jų - T. K. - sutiko viešai papasakoti visą savo patirtį, todėl laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“  buvo išspausdintas ir kitas straipsnis „Užimtumo tarnyba žiniasklaidą mėgina įvaryti į kampą“. Atsakovės nuomone, dalis Užimtumo tarnybos klientų yra įbauginti, nes paskelbus Straipsnį, kai kurie asmenys, parašę komentarą po Straipsniu, buvo apskųsti policijai, žurnalistė D. Z. buvo iškviesta pas policijos tyrėją, policijos pareigūnų savo darbo vietoje sulaukė ir T. K. 

Pabrėžia, kad skaitant ar analizuojant Straipsnį, negalima išimti vienos ar kitos minties, komentaro iš konteksto ir tai pateikti kaip neteisingą informaciją. Užimtumo tarnyba pasirinktinai iš Straipsnio išrinko tik dalį pašnekovų išsakytų nuomonių ir komentarų. Ieškovė neginčija šių komentarų: „Moteris verkdama „(duomenys neskelbtini)“ sakė, kad „dėl visko kalta birža - pjovė pjovė žmogų, kol užpjovė“, „(duomenys neskelbtini) teigimu, užimtumo specialistė žarstyti tokius patarimus pradėjo tuomet, kai klientė po jos spaudimo apsiverkė“, „Faktas, kad ji patyrė psichologinį smurtą, kuris ją labai paveikė, neabejojo Užimtumo tarnybos klientės marti.“, „Ir visą laiką pjovė pjovė, kol užpjovė žmogų, kol turėjo pasikabinti... - susijaudinusi teigė pašnekovė.“, todėl galima daryti išvadą, kad su jais sutinka.

Teismui pasirengimą nutarus vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovės teigimu, atsakovės argumentai, kad ji Straipsnyje pateikė tikslius komentarus, nuomones, kad nei žurnalistė D. Z., nei kiti redakcijos darbuotojai patys nieko nesugalvojo, neiškraipė, turi garso įrašą, kuriame užfiksuotas pokalbis su pašnekove, neįrodo paskleistos žinios atitikimo tikrovei. Garso įrašo turėjimas neturi jokios teisinės reikšmės, nes  įrašytas pokalbis vyko ne su Užimtumo tarnybos kliente, kuri, atsakovės teigimu, nukentėjo, o su jos giminaite, kuri nei lankėsi su giminaite Užimtumo tarnyboje, nei girdėjo, apie ką ir kaip buvo kalbama su pašnekovės giminaite. Pati atsakovė patvirtina atsiliepime, kad pašnekovė nėra Užimtumo tarnybos klientė, o ji tik perpasakoja giminaitės patirtį. Specialistė patvirtino, kad pas ją lankantis pašnekovės giminaitei, kabinete daugiau nieko nebuvo, ir pašnekovė nei negirdėjo, nei žinojo apie ką buvo kalbama. 

Atsakovės vartojamos sąvokos „Užimtumo tarnyboje nukentėję“ ir „Užimtumo tarnybos klientas“ reiškia, kad asmuo yra ar buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, turi ar turėjo kažkokių santykių su Užimtumo tarnyba, dėl kurių galėjo nukentėti. Iš straipsnio matyti, kad šis buvo parengtas remiantis ne kalbintų Užimtumo tarnybos klientų pasakojimais, o klientės marčios, kuri nėra Užimtumo tarnybos klientė, ir mirusio kliento kaimynės, kuri taip pat nėra Užimtumo tarnybos klientė, pasakojimais. Šias aplinkybes atsakovė pati patvirtino atsiliepime į ieškinį. Atkreipia dėmesį kad atsakovė atsiliepime net netiksliai įvardija Straipsnio pavadinimą nurodydama, kad klientai specialistę kaltina psichologiniu smurtu, nors tikrajame Straipsnio pavadinime žodžio „klientai“ nėra, todėl visiškai neaišku, kuo remiantis atsakovė teigia, kad rengiant Straipsnį buvo kalbinami Užimtumo tarnybos klientai.

Pažymi, kad atsakovės minimas T. K. visiškai nesusijęs su nagrinėjamu straipsniu, todėl Užimtumo tarnyba plačiau dėl jo nepasisako. Atsakovė akcentuoja, kad dalis Užimtumo tarnybos klientų yra įbauginti, o kai kurie, parašę komentarą po atsakovės straipsniu, buvo apskųsti policijai, tačiau į policiją kreipėsi ne Užimtumo tarnyba kaip juridinis asmuo, o specialistės, kurios buvo paminėtos ir įvardintos komentaruose. Komentarus parašę asmenys buvo ne apskųsti, o darbuotojos gynė savo, jų manymu, pažeistas teises.  

Ieškovė nesutinka, kad kas buvo kalbama pašnekovės giminaitei lankantis Užimtumo tarnybos specialistės kabinete žino tik jos abi. Apie tai, kas buvo kalba ir kaip, žino tik Užimtumo tarnybos specialistė ir pašnekovės giminaitė, tačiau tik ne pašnekovė. Vien ta aplinkybė, kad giminaitė neva tai papasakojo savo patirtį Užimtumo tarnyboje pašnekovei, dar nereiškia, kad konkrečiai apie tai ir tokiais išsireiškimais buvo bendrauta. Atsakovė atsiliepime cituoja kitos pašnekovės nuomonę, tačiau ir antroji pašnekovė nėra Užimtumo tarnybos klientė, su kaimynu apsilankymuose pas Užimtumo tarnybos specialistę nedalyvaudavo ir nežinojo apie ką buvo kalbama, todėl negali išsakyti nuomonės apie Užimtumo tarnybos darbuotojos elgesį, juo labiau teigti, kad darbuotojos elgesys, kurio ji nematė, paskatino kaimyno savižudybę. Cituodama tiek vienos, tiek kitos pašnekovės žodžius, atsakovė teigia, kad tai yra pašnekovių nuomonė, tačiau, ieškovės manymu, tai yra žinia. Pašnekovių teiginiai pateikti konstatuojamąja forma kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Publikuoto Straipsnio tekste nėra jokių nuorodų į informacijos vertinimą. Pati Straipsnio antraštė pateikta konstatuojamąja forma.

Pažymi, kad atsiliepime atsakovė kelia klausimą, kodėl Užimtumo tarnyba ir jos darbuotojai atsisako komentuoti galimai dėl jų darbo metodų kylančius ginčus. Su tuo ieškovė nesutinka, nes  žurnalistė D. Z. kreipėsi į Užimtumo tarnybą su rūpimais klausimais dėl Straipsnyje aprašytos situacijos ir jai buvo pateiktas atsakymas.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo ieškovės ieškinį prašo atmesti.

Papildomai pažymi, kad ieškovės teisi, jog rengiant Straipsnį, buvo kalbinama Užimtumo tarnybos klientės marti, o ne pati klientė. Taip nutiko, nes atsakovės pašnekovės teigimu, jos anyta yra itin nedrąsi moteris, kuri netgi „pastarąjį kartą labai bijojo eiti į vadinamąją darbo biržą, nes buvo prisiklausiusi gąsdinančių kalbų apie šalies užimtumo sistemos pertvarką“, tad ji pati nedrįso kalbėti su žiniasklaidos atstovais, jai atstovavo artimoji. Apie mirusio ilgamečio Užimtumo tarnybos kliento patirtį pasakojo kaimynė, kuri vyru daug metų rūpinosi it artimu, kuriai jis, kaip pati moteris teigė, nuolat guosdavosi dėl galimai netinkamo užimtumo specialistės elgesio su juo. Tai, jog Straipsnyje  nėra atspausdintos Užimtumo tarnybos klientų nuomonės, kurių išklausė atsakovė, dar nereiškia, kad žmonės nebuvo kalbinti - jie buvo kalbinti, tačiau atsakovė nusprendė netęsti šių publikacijų ciklo, kol vyksta teisminis procesas.

Akcentuoja, kad atsakovė niekada niekur nėra teigusi, jog ši ar koks kitas Užimtumo tarnybos klientas tikrai nukentėjo, nes tai dar nėra įrodyta. Ieškovė mini, kad <...> „pas ją lankantis pašnekovės giminaitei, kabinete daugiau nieko nebuvo, ir pašnekovė nei girdėjo, nei žinojo apie ką buvo kalbama“. Atsakovė pabrėžia, kad niekas nei sakė, nei rašė, jog pašnekovė kartu su savo giminaite sėdėjo kabinete ir girdėjo, ką kalbėjo Užimtumo tarnybos darbuotoja su savo kliente, t. y. pašnekovės anyta. „Nors atsakovė teigia, kad kas buvo kalbama pašnekovės giminaitei lankantis Užimtumo tarnybos specialistės kabinete žino tik jos abi, tačiau ieškovė su tokiu teiginiu nesutinka. Apie tai, kas buvo kalbama ir kaip, žino tik Užimtumo tarnybos specialistė ir pašnekovės giminaitė, tačiau tik ne pašnekovė“, - tęsia Ieškovė. Atsakovė iš tiesų teigė taip: „Kas buvo kalbama (duomenys neskelbtini) giminaitei lankantis užimtumo specialistės kabinete, žino tik jos abi, niekas negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad „(duomenys neskelbtini)“ pašnekovės žodžiai tikslūs.“ Rašydama žodį „abi“, atsakovė turėjo omenyje (duomenys neskelbtini) (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) giminaitę ir užimtumo specialistę - atsakovės nuomone, Ieškovė tiesiog neteisingai suvokė, kas parašyta aukščiau cituojamame sakinyje, ir iškraipė kontekstą.

Trečiasis asmuo D. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutinka su ieškiniu, pritaria atsakovės pozicijai. D. Z. teigimu, ji nuo pirmos minutės dalyvavo rengiant Straipsnį, redakcija turi visus garso įrašus, kuriuose užfiksuoti pokalbiai su Straipsnio pašnekovais.

Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys, jų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. L. nurodė, kad Užimtumo tarnyboje atvejo vadyboje dirba nuo (duomenys neskelbtini). Apskritai Užimtumo tarnyboje dirba apie penkerius metus, prieš tai dirbo su jaunimo, socialinių kompetencijų didinimo projektais. Nurodė sutinkanti su ieškovės ieškiniu, teigė, kad aptariamame UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikraštyje paskelbtame Straipsnyje pateikiama iškreipta informacija. Paaiškino, kad informaciją apie byloje aptariamus įvykius pirmiausiai sužinojo iš draugų šeštadienio dieną. Iš konteksto jai tapo akivaizdu, kad kalba apie ją, kadangi minima konsultacija įvyko prieš keletą dienų, (duomenys neskelbtini). Liudytoja teigė, kad kiekvieno jos kliento situacija yra unikali ir skirtinga, todėl jai nesunku buvo suprasti, apie ką vienoje iš su (duomenys neskelbtini) miestų susijusių Facebook grupių buvo rašoma. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiasis redaktorius V. R. bei žurnalistas buvo atvykę pas liudytoją, paprašė daugiau informacijos, tačiau liudytoja L. L. neteikė informacijos, kadangi turi laikytis suplanuoto dienos grafiko. Po kiek laiko žurnalistas ir vyriausiasis redaktorius sugrįžo, vėl prašė daugiau informacijos, papasakoti apie atvejo vadybą. Liudytoja atsakė, „<...kad tai yra ilgalaikiai bedarbiai, kurie turi tikrai ilgą stažą, ir 10 metų turi nedarbo stažą.“ Vyriausiasis redaktorius atsakė jai klausimu: „Tai yra asmenys su stažu?“, liudytoja atsakė „taip“. L. L. teigia, kad jos atsakymas buvo pateiktas kaip teiginys, nors niekuomet ji savo klientų taip nevadina. Su Straipsniu, kuris yra paskelbtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudininkė L. L. nurodė susipažinusi, pabrėžė, kad niekuomet įžeidžiančių ar žeminančių žodžių prieš savo klientus nevartoja. Teiginius, aprašytus atsakovės leidžiamame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotame Straipsnyje, neigė, kiekvieną iš jų paaiškino. „<...> jūs amžini bedarbiai, kada jūs darbą susirasit.“, „O kai kitą kartą ateisi, bus dar kitaip. Bus dar didesnis klausimynas. Visai kita forma – dar sunkiau.“, „Eik mėson dirbt, lodariau, tinginiau“, „Paskutinį kartą buvo pasakyta, kad jeigu neturės invalidumo, jį išmes iš biržos – pusę metų nieko negaus.“ liudytoja neigė taip sakiusi, neįsivaizduoja apie ką kalbama, iš kur galėjo kilti tokios interpretacijos. Paaiškino kitus teiginius. „<...> kodėl tu tokia baisi, kodėl nepasidažai plaukų? Kad kitą kartą, kai ateisi pas mane, būtum nusidažiusi plaukus.“, liudytojos parodymais, ji niekuomet to nesakė, tai buvo interpretacija. Ji savo klientei tik pasakiusi, kad save reikia mylėti, visi pokyčiai prasideda nuo mažo žingsnelio, kaip pavyzdį pateikė klientei, kad, tarkime, ji galėtų nusidažyti plaukus, tam, kad geriau pasijausti, pažiūrėti kaip tuomet jaučiasi. „<...> susitvarkyk dantis, kitaip atrodysi, gal ir vyrą susirasi...“ liudytoja teigia, kad klientė skundėsi, jog neturi draugių, apskritai socialinių įgūdžių, todėl ši pasakiusi, jeigu klientė gyventų mieste, galėtų susirasti darbą, draugių, nueiti į renginius, galbūt net vyrą susirasti. Klientei pasakius, kad jai nereikia vyro, liudytoja pasakė, kad juokauja. Dėl dantų liudytoja nežino, kodėl klientė taip pasakiusi. Liudytoja tik supažindino klientę su užimtumo didinimo programa, kurioje yra finansavimas tais atvejais, kuomet klientas turi kompleksinių kliūčių. Finansavimas apima paslaugas tiek sveikatinimo, tiek protezavimo, tiek dantų tvarkymo, priklausomybių konsultantų ir t.t. paslaugas. Teiginys „Liepė nusipirkti kompiuterį, išmokt juo naudotis, laikyti teises, nusipirkt mašiną.“ liudytojai taip pat nežinomas, ji teigia, tik supažindinusi asmenį su užimtumo didinimo programa, kurioje yra pateikiamos tokios paslaugos.  „<...> „šiai reikia psichologo ar psichiatro, o gal net psichotropinių vaistų.“ liudytoja niekuomet taip nesakė, tik pokalbis ėjo apie tai, kad klientė yra lankiusis pas psichologą, paklausus, ar norėtų paslaugas gauti vėl, pasakė, kad nereikia jai daugiau psichologo paslaugų, ji geria raminančius vaistus, kuomet jai blogai, kuriuos jai duoda dukra, o dukrai išrašo psichiatrė. „Pas šią biržos specialistę lankėsi 10 metų.“ liudytoja paaiškina, kad 10 metų Užimtumo tarnyboje apskritai nedirba.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. Č. nurodė, kad praėjusių metų pradžioje lankėsi pas L. L. kaip Užimtumo tarnybos atvejo vadybininkę pirmą kartą, daugiau jai neteko lankytis. Darbo biržoje lankėsi ne pirmą kartą. Liudytojos teigimu, vizitas nebuvo malonus, atvejo vadybininkė ją labai įžeidė, todėl ji verkė. Pokalbis su L. L. truko apie valandą, po pokalbio teigia kalbėjusi su savo sūnaus žmona apie šį įvykį. Liudytojos teigimu, teiginiai Straipsnyje jai buvo žinomi. Teigė girdėjusi šiuos jai išsakytus teiginius, dalies jų paaiškinti negali, tačiau prisimena: „<...> jūs amžini bedarbiai, kada jūs darbą susirasit.“, „<...> kodėl tu tokia baisi, kodėl nepasidažai plaukų? Kad kitą kartą, kai ateisi pas mane, būtum nusidažiusi plaukus.“, „O kai kitą kartą ateisi, bus dar kitaip. Bus dar didesnis klausimynas. Visai kita forma – dar sunkiau.“, „<...> susitvarkyk dantis, kitaip atrodysi, gal ir vyrą susirasi...“, „šiai reikia psichologo ar psichiatro, o gal net psichotropinių vaistų. Pokalbis pasibaigė tuo, kad liudytojai buvo nurodyta kitą kartą nusidažyti plaukus bei kad kitą kartą, kuomet ši atvyks, jos pokalbių su darbdaviu klausysis L. L..

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. V. nurodė, kad jos anyta, A. Č., po vizito Užimtumo tarnyboje paskambino jai telefonu, sunkiai dėliojo mintis, verkė, teigė bijanti eiti į Užimtumo tarnybą antram vizitui, kadangi jos atvejo vadybininkė L. L. jai liepė nusidažyti plaukus, teigė klausysianti, kuomet A. Č. kalbėsis su darbdaviu. Liudytoja patvirtino, kad jos anyta jai sakiusi teiginius, kurie taip pat buvo paskelbti ir leidžiamame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“, publikuotame D. Z. Straipsnyje.

Ieškinys netenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“ leidžiamame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo publikuotas D. Z. straipsnis „Užimtumo tarnybą temdo debesys: specialistė kaltinama psichologiniu smurtu“, kuriame, be kita ko, buvo nurodyti teiginiai: 1. „<...> jūs amžini bedarbiai, kada jūs darbą susirasit.“; 2. „<...> kodėl tu tokia baisi, kodėl nepasidažai plaukų? Kad kitą kartą, kai ateisi pas mane, būtum nusidažiusi plaukus.“; 3. „O kai kitą kartą ateisi, bus dar kitaip. Bus dar didesnis klausimynas. Visai kita forma – dar sunkiau.“; 4. „<...> susitvarkyk dantis, kitaip atrodysi, gal ir vyrą susirasi...“; 5. „Eik mėson dirbt, lodariau, tinginiau“; 5. „<...> atvejo vadybininkė sakė, kad „šiai reikia psichologo ar psichiatro, o gal net psichotropinių vaistų.“; 7. „Liepė nusipirkti kompiuterį, išmokt juo naudotis, laikyti teises, nusipirkt mašiną.“; 8. „Pas šią biržos specialistę lankėsi 10 metų.“; 9. „Paskutinį kartą buvo pasakyta, kad jeigu neturės invalidumo, jį išmes iš biržos – pusę metų nieko negaus.“; 10. „Tiesa, atvejo vadybininkė visgi trumpai užsiminė, kad visi jos aptarnaujami klientai yra „su stažu“ – nedirba 10 metų ir ilgiau“. Ieškovė, sužinojusi apie Straipsnį, (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu ir registruotu paštu išsiuntė pretenziją atsakovei, kuria reikalavo atsakovės paskelbti ieškovės atsiųstą paneigimą. (duomenys neskelbtini) ieškovė elektroniniu paštu gavo atsakovės atsakymą į pretenziją, kuriuo atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą paskelbti paneigimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnis numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (1 dalis). Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei (CK 2.24 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją (CK 2.24 straipsnio 8 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip juridinis asmuo reiškia reikalavimą atsakovei kaip visuomenės informavimo priemonei, reikalaudama paneigti (duomenys neskelbtini) laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ paskleistus duomenis – Straipsnyje nurodytus konkrečius teiginius, kaip neatitinkančius tikrovės ir pažeidžiančius ieškovės kaip juridinio asmens dalykinę reputaciją. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, neneigdama fakto, kad (duomenys neskelbtini) jos leidžiamame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo išspausdintas Straipsnis su ieškovės ieškinyje nurodomais teiginiais, tačiau teigdama, kad Straipsnyje nurodyti teiginiai atitiko tikrovę: Straipsnyje buvo pacituoti atsakovės kalbintų asmenų teiginiai, jų neiškraipant ir nekeičiant. Taigi, byloje tarp šalių nekyla ginčo dėl to, kad ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai buvo apie ieškovę, jie buvo paskleisti, tačiau kyla ginčas, ar jie atitiko tikrovę. Todėl šiuo klausimu teismas pasisako sprendime iš esmės.

Viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – VIĮ). Šio įstatymo 3 straipsnyje, reglamentuojančiame pagrindinius visuomenės informavimo principus, nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises.

Redakcinė atsakomybė VIĮ apibrėžiama kaip viešosios informacijos rengėjui ir (ar) viešosios informacijos skleidėjui, išskyrus retransliuotoją ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėją, tenkanti atsakomybė už kontrolę rengiant viešąją informaciją visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant, taip pat atrenkant programas ir jas išdėstant chronologine tvarka programų tvarkaraštyje ir (ar) kataloge (VIĮ 2 straipsnio 50 dalis). Viešoji informacija – tai informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama (VIĮ 2 straipsnio 76 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad sisteminė VIĮ analizė leidžia teigti, jog viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrą pareigą užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą (VIĮ 2 straipsnio 76 dalis, 43, 44 straipsniai). Aiškinant VIĮ nuostatas ir sprendžiant klausimą dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigų, pabrėžtinas išskirtinis žiniasklaidos priemonių vaidmuo informuojant visuomenę, taip pat audiovizualinių žiniasklaidos priemonių betarpiškas ir itin platus poveikis visuomenės nuomonei, o tai savaime suponuoja žiniasklaidos priemonių pareigą visais atvejais vertinti, ar skleidžiama informacija nepažeis trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Kaip matyti iš teismų praktikos, tokiais atvejais vertinama, ar viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo savo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2023, joje nurodoma teismų praktika).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašo pripažinti tikrovės neatitinkančiais ir žeidžiančiais ieškovės dalykinę reputaciją teiginius, nurodytus Straipsnyje, kurie visi, išskyrus vieną, atsakovei buvo išsakyti jos kalbintų žmonių – D. V., kuri Straipsnyje įvardijama (duomenys neskelbtini) vardu („... jūs amžini bedarbiai, kada jūs darbą susirasit“, „kodėl tu tokia baisi, kodėl nepasidažai plaukų?.. Kad kitą kartą, kai ateisi pas mane, būtum nusidažiusi plaukus“, „... atvejo vadybininkė sakė, kad šiai „reikia psichologo ar psichiatro, o gal net psichotropinių vaistų“, „ o kai kitą kartą ateisi, bus dar kitaip. Bus dar didesnis klausimynas, visai kita forma – dar sunkiau“, „susitvarkyk dantis, kitaip atrodysi, gal ir vyrą susirasi...“) ir E. Š., kuri Straipsnyje įvardijama kaip (duomenys neskelbtini) gyventoju besirūpinusi gretimame name gyvenanti kaimynė („liepė nusipirkti kompiuterį, išmokti juo naudotis, laikyti teises, nusipirkti mašiną“, „eik mėson dirbt, lodariau, tinginiau“, „pas šitą biržos specialistę jis lankėsi 10 metų“, „Paskutinį kartą buvo pasakyta, jeigu neturės invalidumo, jį išmes iš biržos – pusę metų nieko negaus“). Nurodytas aplinkybes ne tik vienareikšmiškai patvirtina Straipsnio turinys. Jas patvirtina ir liudytoja byloje apklaustos D. V. parodymai, į bylą atsakovės pateikti garso įrašai. Vienintelis teiginys, kuris buvo nurodytas ne pastarųjų asmenų, yra tai, kad „tiesa, atvejo vadybininkė visgi trumpai užsiminė, kad visi jos aptarnaujami klientai „su stažu“ – nedirba 10 metų ir ilgiau“. Atsižvelgdamas į tai, pirmiausia teismas vertina, ar atsakovės spausdintame Straipsnyje nurodyti trečiųjų asmenų išsakyti teiginiai, yra žinia ar nuomonė, komentaras, vertinimas, nes atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnį kilti svarbu nustatyti, ar buvo paskleista žinia.

        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonę – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023). Teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktą, žinias ar informaciją, o ne žinia. Vertinant, ar pareikšti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktą apibūdinanti nuomonė, išreiškianti požiūrį į faktą, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikšmiškai aiškus. Jeigu pagrindinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti vertinama kaip asmeniui palanki arba nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspūdis (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-717-781/2015).

        Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovė Straipsnyje siekė paskleisti ir paskleidė ne konkrečius faktus apie ieškovę, o jos kalbintų asmenų vertinimus, nuomonę, kritiką apie ieškovės veiklą - ieškovės darbuotojos elgesį, jai atliekant tarnybines funkcijas (bendraujant su pas ieškovę atvykusiais bedarbiais), kas atsakovės kalbintiems asmenims buvo žinoma iš pas ieškovę atvykusių bedarbių. Tą liudija Straipsnyje pateikiami atsakovės kalbintų asmenų pasakojimai, kuriuose pateikiami ne tik ieškovės ieškinyje nurodomi teiginiai, bet ir tokių teiginių subjektyvūs vertinimai, teikiami tų pačių kalbintų asmenų, jų pasakymo kontekstas, tuo siekiant parodyti, kaip jų žiniomis ar manymu jautėsi asmenys (bedarbiai), atvykę pas ieškovę (pvz., minima ne tik, kad buvo pasakyta „jūs amžini bedarbiai, kada jūs darbą susirasite“, bet ir pateikiama kalbintos D. V. nuomonė „aišku, pritariu, jie tikrai ilgai nedirba“, nurodoma ne tik, kad „atvejo vadybininkė sakė, kad šiai „reikia psichologo ar psichiatro, o gal net ir psichotropinių vaistų“, bet ir tai, kad, pasak D. V., tokius patarimus užimtumo specialistė pradėjo žarstyti po to, kai klientė „po jos spaudimo apsiverkė“, pažymima ne tik tai, kad „liepė nusipirkti kompiuterį, išmokti juo naudotis, laikyti teises, nusipirkt mašiną“, bet ir nurodoma, kad tai buvo pasakyta po to, kai pas ieškovę atvykęs asmuo nurodė, kad jis yra invalidas, vos per gryčią pereina, kas kalbinto asmens vertinta neigiamai).  Tą liudija ir teismo posėdžio metu atsakovės nurodytos šio Straipsnio atsiradimo aplinkybės, kurios aprašytos ir pačiame Straipsnyje. Jame nurodoma, kad paklausta, ar išklausiusi anytos nusiskundimų, ėmėsi kokių nors veiksmų, D. V. sakė, kad prireikė šiek tiek laiko, kol ji sukratė mintis, paskui pasidalijo Facebook, kad visi apie tai žinotų, bet pasirodė nieko naujo nepapasakojo – atsirado daug žmonių, nukentėjusių nuo jos, buvo daug pasakojimų. Pradedama Straipsnį atsakovė atitinkamai ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle pasidalijus savo anytos patirtimi minėtos įstaigos darbuotojos kabinete, atsivėrė Pandoros skrynia – pasirodė ne vienas komentaras apie galimą užimtumo specialistės psichologinį smurtą ir siūlymas klientėms „nueiti pas kosmetologę“, „atiduoti mamą į slaugos namus“ ar „susirasti vyrą“, apie prieš ilgalaikius bedarbius galimai naudojamą psichologinį smurtą prabilo ir neseniai iš gyvenimo pasitraukusio (duomenys neskelbtini) gyventojo kaimynė, kuri daug metų juo rūpinosi ir artimu. Taigi, teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje nurodomi trečiųjų asmenų teiginiai, kuriais jie iliustravo Straipsnyje pateikiamą jų vertinimą, nuomonę, kritiką apie ieškovės veiklą, apskritai negali būti vertinami kaip žinia, kurią paskleidė atsakovė.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Kadangi nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad VIĮ ir CK nuostatų sisteminė analizė leidžia teigti, kad redakcinė atsakomybė viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui gali būti taikoma ne tik už tikrovės neatitinkančių duomenų, bet ir už nesąžiningos nuomonės, žeminančios asmens garbę ir orumą, paskleidimą (VIĮ 2 straipsnio 31 dalis, 53 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo atsakomybės už asmens garbę ir orumą žeidžiančios nuomonės paskleidimą, taip pat turi būti atsižvelgiama į VIĮ 54 straipsnyje įtvirtintus redakcinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo žalos atlyginimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2023).

 Pagal VIĮ 54 straipsnio 1 dalį, viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį ir informacija paskelbta šios dalies 1–7 punktuose nurodyto subjekto ir (arba) nurodytu būdu. Tokiais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją (VIĮ 54 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, siekdamas būti atleistas nuo atsakomybės, turi pareigą įrodyti, kad kiti asmenys paskleidė asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, o viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas juos tik pakartojo (VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1–6 punktai) arba pateikė kaip nuomonę, komentarą ar vertinimą (VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat turi nurodyti duomenis pateikusį asmenį (informacijos šaltinį) (CK 2.24 straipsnio 5 dalis, VIĮ 54 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).

Nagrinėjamu atveju atsakovė atskleidė Straipsnyje kalbintų asmenų tapatybę ir, kaip nustatyta, Straipsnyje pateikė šių asmenų teiginius kaip ieškovės veiklos vertinimo, kritikos kontekstą. Nepaisant to, ieškovė teigia, kad  tai neatleidžia atsakovės nuo redakcinės atsakomybės, nes Straipsnyje nurodydama tokius teiginius, atsakovė privalėjo papildomai įsitikinti tokių teiginių atitikimu tikrovei, pvz., pakalbinti pačią A. Č. Teismas šį ieškovės argumentą atmeta kaip nepagrįsta.

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pokalbiai, kurių metu buvo išsakyti teiginiai, nurodyti atsakovės Straipsnyje kalbintų asmenų, vyko tarp keturių akių - ieškovės darbuotojos, iš vienos pusės, ir bedarbių A. Č. ar J. G. A., iš kitos pusės, nedalyvaujant daugiau jokiems kitiems asmenims. Tą patvirtina liudytojomis byloje apklaustos tiek A. Č., tiek L. L.. J. G. A. Straipsnio rengimo ir paskelbimo laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ metu buvo miręs, todėl jo pakalbinti atsakovė, akivaizdu, neturėjo galimybės. Tuo tarpu liudytoja byloje apklausta A. Č. teismo posėdžio metu patvirtino, jog Straipsnyje nurodyti teiginiai jai buvo išsakyti, kas paneigia ieškovės argumentus dėl skelbiamos informacijos nepatikrinimo, atsakovei apklausiant ir A. Č., reikšmės. Tai, kad liudytojos A. Č. parodymai skyrėsi nuo liudytojos L. L. teismo posėdžio metu pateiktų parodymų (teismo posėdžio metu L. L. nurodė pasakiusi tik dalį Straipsnyje nurodytų teiginių, tačiau ir juos išsakiusi kitame kontekste), niekaip nepatvirtina atsakovės redakcinės atsakomybės už Straipsnyje pateiktą atsakovės kalbintų asmenų nuomonę apie ieškovės veiklą, jos vertinimą, kritiką. Straipsnio tikslas buvo ne atskleisti konkrečias ieškovės darbuotojų konkrečių pokalbių su pas ieškovę atvykusiais konkrečiais bedarbiais detales, o viešinti problemas ieškovės veikloje, su kuriomis teigia susiduriantys, jas įžvelgia pas ieškovę atvykę bedarbiai.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal teisės doktriną visuomenės informavimo priemonės atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą ribojimas įstatyme nustatytas atsižvelgiant į viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų darbo specifiką – tikslą kuo skubiau paskelbti visuomenei kaip tik tuo momentu aktualią informaciją. Dėl to šios kategorijos bylose svarbu nustatyti, ar žurnalistas sąžiningai suklydo, ar sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančios informacijos, norėdamas patenkinti skaitytojų ar žiūrovų smalsumą arba suintriguoti juos pikantiškais teiginiais ir pritraukti daugiau skaitytojų (žiūrovų), galbūt aplaidžiai atliko savo (žurnalisto) tiesiogines pareigas ir nepatikrino skelbiamos informacijos pagal žurnalisto etikos standartus. Sąžiningas žurnalistų elgesys pagal atleidimo nuo civilinės atsakomybės instituto pobūdį vertinamas visų pirma tikrinant, ar buvo laikomasi žurnalistikos etikos. EŽTT jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl žurnalisto atsakomybės už tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimą, būtina, be kita ko, atsižvelgti į konkrečią negatyvią informaciją, kaltinimų lygį, informacijos pateikimo stilių, būdą ir formą, taip pat ar žurnalistas vadovavosi etikos standartais, ar tikrino informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2023, joje cituojama teismų praktika).

Kaip ir nurodė atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė, (duomenys neskelbtini) laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuodama Straipsnį, nesivadovavo etikos standartais, kuriuos nors ir kuriuos iš jų pažeidė, dėl tokio pažeidimo konstatavimo ieškovė kreipėsi į atitinkamas institucijas neteismine tvarka ir dėl jų buvo priimti atitinkami sprendimai. Atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tas pats Straipsnio turinys liudija, kad atsakovė, prieš publikuodama Straipsnį, kreipėsi į ieškovę, prašydama pakomentuoti situaciją. Liudytoja byloje apklausta L. L. teismo posėdžio metu patvirtino atsisakiusi tai daryti. Komentuoti situaciją atsisakė ir Užimtumo tarnybos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus vedėja. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui pateikus paklausimą ieškovės direktorei, (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas atsakymas, kuris visas buvo atspausdintas Straipsnyje. Kaip ir nurodo atsakovė, šiame atsakyme nebuvo atsakyta į visus klausimus išsamiai (pvz., žmonės teigia, kad L. L. apsilankymo metu aptarinėja jų išvaizdą (ragina nusidažyti plaukus, susidėti dantis ir pan.), šeiminę padėtį (pvz., kodėl jie pagaliau nesusiranda antrosios pusės), jos kabinete pravirkusią moterį pasiūlė užregistruoti pas psichiatrą ar psichologą, jai vartoti psichotropinius vaistus; ar atvejo vadybininkė turi teisę žarstyti tokius patarimus), o buvo pateikti apibendrinti duomenys, kad atvejo vadybininkė pirmojo jų susitikimo metu norėdama kuo geriau padėti besirengiančiojo darbo rinkai asmens statusą turinčiai klientei pateikė perteklinės informacijos, kuri galėjo būti suprasta neteisingai. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės poziciją, kad ji sąžiningai tikrino ketinamą skelbti informaciją, siekė išklausyti abi puses ir jų abiejų poziciją atskleisti Straipsnyje visuomenei.

Teismas taip pat sutinka su atsakovės pozicija tuo aspektu, kad Straipsnis buvo susijęs ne su privačiu juridiniu asmeniu, o su valstybės institucija ir jos veikla, ką būtina taip pat įvertinti nagrinėjamu atveju. Teismų praktikoje nurodoma, kad CK 2.24 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas skiria viešo ir privataus asmenų garbės ir orumo gynimą. Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Darytina išvada, kad viešo ir privataus asmens garbės ir orumo gynimo ribos skiriasi. Viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 8 d., priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009). Todėl nagrinėjamu atveju, net jeigu tam tikruose atsakovės kalbintų asmenų vertinimuose ir buvo tam tikrų netikslumų jų nurodytuose teiginiuose, tai negali būti pagrindu spręsti dėl atsakovės redakcinės atsakomybės, nes atsakovė Straipsniu sąžiningai siekė supažintini visuomenę su ieškovės veikla, joje kylančiomis problemomis, asmenų aptariamomis viešai.

Atskirai teismas pasisako dėl paskutinio teiginio, kurį nurodo ieškovė ieškinyje „tiesa, atvejo vadybininkė visgi trumpai užsiminė, kad visi jos aptarnaujami klientai yra „su stažu“ – nedirba 10 metų ir ilgiau“, kurį išsakė ne Straipsnyje nurodyti atsakovės kalbinti asmenys. Iš esmės šio ieškinyje nurodomo teiginio neatitikimą tikrovei ieškovė sieja su tuo, kad žodį „su stažu“ pirma pavartojo ne ieškovės darbuotoja L. L., o pas ieškovę atvykę atsakovės atstovai, prašydami L. L. pakomentuoti situaciją. Bylos nagrinėjimo teisme metu šios aplinkybės atsakovė neneigė.

Teismas, vertindamas žodžių junginio „su stažu“ pavartojimo specifiką sakinyje Straipsnyje, ne tik nurodant, kad apie tai užsiminė ieškovės darbuotoja, bet ir pateikiant šio žodžių junginio apibūdinimą/paaiškinimą, tikėtina, ieškovės darbuotojos žodžiais  – „nedirba 10 metų ir ilgiau, „neturi motyvacijos, nenori pokyčių“, tad „natūralu, kad jiems kyla nepasitenkinimas“, neturi pagrindo spręsti, kad šis teiginys neatitinka tikrovės ir/ar kaip nors pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją vien dėl to, kad pirmą kartą atsakovės atstovų pokalbio su L. L. metu žodžiai „su stažu“ buvo išsakyti iš atsakovės atstovų pusės. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teisė skleisti informaciją visuomenės informavimo srityje apima ir teisę vartoti tam tikras lingvistines bei literatūrines išraiškos priemones, kuriomis pateikiama informacija paryškinama, abstrahuojama ar koncentruotai reziumuojama, jeigu šios lingvistinės ir literatūrinės priemonės nereiškia teisės skleisti informaciją ribų peržengimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003). Tokio ribų peržengimo šiuo atveju teismas neįžvelgia.

Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas ieškovės ieškinį pripažįsta nepagrįstu ir jo netenkina.

Kiti šalių išsakyti argumentai, teismo vertinimu, esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi, todėl teismas plačiau dėl jų teismo sprendime nepasisako.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškinys atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nenurodė patyrę bylinėjimosi išlaidų. Valstybė byloje patyrė 63,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovės, kurios ieškinys atmestas (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinio netenkinti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 190766619, 63,63 Eur (šešiasdešimt tris eurus 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja               Asta Misiūnaitė-Bashir