Administracinė byla Nr. I-246-95/2013
(Proceso Nr. 3-61-3-02828-2010-6)
Procesinio sprendimo kategorija 70.3; 73
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė :
pareiškėja A. Z. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7) prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-09-14 sprendimą Nr. (11.1)I-5349; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010-01-28 sprendimą Nr. 8.54-638; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą, kuriuo nuo 2010-07-01 perskaičiuota A. Z. motinystės pašalpa, paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2008-11-18 sprendimu Nr. 8.36-13624; 4) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą, kuriuo nuo 2010-07-01 perskaičiuota A. Z. motinystės pašalpa, paskirta Vilniaus skyriaus 2010-04-20 sprendimu Nr. 6-24-8021; 5) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno ir Vilniaus skyrius išmokėti A. Z. nuo 2010-01-01 neišmokėtas motinystės (tėvystės) išmokos sumas, nurodytas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2008-11-18 sprendime Nr. 8.36-13624 bei nuo 2010-07-01 neišmokėtas motinystės (tėvystės) išmokos sumas, nurodytas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010-04-20 sprendime Nr. 6-24-8021; 6) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 21-22).
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 36-38).
Pareiškėjos atstovė advokatė L. M. 2013-05-24 pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo bei pareiškėjos ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013-05-07 pasirašytą taikos sutartį, prašė patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti. Taip pat 2013-05-24 pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo, prašė priimti pareiškėjos atsisakymą nuo skundo likusioje skundo dalyje ir bylą nutraukti. Prašymuose nurodė, kad pareiškėja patvirtino, jog jai žinomos ir suprantamos skundo atsisakymo, taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės. Prašė bylą nagrinėti pareiškėjai ir jos atstovei nedalyvaujant.
Į teismo posėdį pareiškėja, jos atstovė, atsakovų atstovai neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjos atstovės prašymai tenkintini. Byla nutrauktina.
Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Net ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuoseklios praktikos, kad sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimą, kaip vieną iš būdų teisingumui pasiekti, pagal analogiją taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2009-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1064/2009, 2010-09-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-101/2010, 2011-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2825/2011, 2012-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1219/2012, 2012-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1429/2012 ir kt.). Taikos sutartimi proceso šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). CPK 42 str. 1 d. taip pat įtvirtinta proceso šalių teisė bylą užbaigti taikos sutartimi. Tokia teise šalys gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 3 d.). Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 str. 2 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1 d.). Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi įsitikinti, kad sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik dėl teismui pareikštų ieškinio reikalavimų ir priešinio ieškinio, taikos sutartimi negalima spręsti klausimų, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nesikreipta į teismą (LAT 2007-02-22 patvirtinti Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai). Sudarydamos taikos sutartį šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo principą - teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Taigi, sudarydamos taikos sutartį, proceso šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų ir tokiu būdu nustato bei įgyvendina savo teisių ir pareigų pusiausvyrą. Be to, ABTĮ 4 str. 6 d. taip pat numato, kad tuo atveju, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo teisinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Darytina išvada, jog teisingumui įvykdyti administracinėje byloje gali būti vadovaujamasi įstatymo analogija bei bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, aukščiau pamintos taisyklės taikytinos ir sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą administracinėse bylose.
Iš teismui pateiktos 2013-05-07 taikos sutarties matyti, kad pareiškėja laisva valia atsisakė nuo savo skundo dalies taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis, nes atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pervedė į pareiškėjos sąskaitą (duomenys neskelbtini) motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką už laikotarpį (duomenys neskelbtini), todėl ginčas šioje dalyje tapo neaktualus. Proceso šalys taikos sutartyje pareiškė, kad žino administracinės bylos nutraukimo teisines pasekmes. Taikos sutartis išreiškia pareiškėjos ir atsakovo valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl yra pakankamas pagrindas ją patvirtinti (ABTĮ 4 str. 6 d., CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Patvirtinus taikos sutartį bei nesant kliūčių tenkinti prašymą nutraukti administracinę bylą, byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 101 str. 3 p. pagrindu (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A556-101/2010, Nr. A822-1011/2009, Nr. A143-896/2009, Nr. A756-903/2009, Nr. A822-1106/2009, Nr. A438-729/2008, A492-1429/2012 ir kt.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių tvirtinti, jog pareiškėjos skundo kitoje dalyje atsisakymas prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. Skundo atsisakymas pareikštas per įstatyme nustatytą terminą, t. y. iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pareiškėja A. Z. patvirtino, kad jai yra žinomos skundo atsisakymo procesinės pasekmės. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pareiškėjos skundo atsisakymas priimamas, byla šioje dalyje taip pat nutraukiama (ABTĮ 101 str. 3 p.).
A. Z. išaiškinama, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsniu, 149 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r ė:
patvirtinti pareiškėjos A. Z. ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013 m. gegužės 7 d. pasirašytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1. Pareiškėjas patvirtina, kad gavo Atsakovo į Pareiškėjo banko sąskaitą pervestą – (duomenys neskelbtini) motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini).
2. Šalys susitaria, kad Pareiškėjas atsisako kitų skundo Administracinėje byloje reikalavimų Atsakovo atžvilgiu.
3. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartimi visi ginčai tarp Šalių Administracinėje byloje laikomi išspręstais ir Šalys neturi ir neturės viena kitai dėl to jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų.
4. Šalys susitaria, kad kiekvienai jų tenka jų Administracinėje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos ir jos neturi bei neturės viena kitai jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų dėl šių išlaidų atlyginimo.
5. Ši Taikos sutartis įsigalioja po teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.
6. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 101 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Šalys prašo Taikos sutarties patvirtinimo teisme ir tai laikoma Šalies prašymu teismui patvirtinti Taikos sutartį ir Administracinę bylą nutraukti.
7. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi Šalys prašo patvirtinti Taikos sutartį rašytinio proceso tvarka Šalims nedalyvaujant, išskyrus, jeigu Administracinę bylą nagrinėjantis teismas pripažins Pareiškėjo ir/ar Atsakovo dalyvavimą būtinu.
8. Šalys susitaria, kad Taikos sutartis pateikiama teismui Pareiškėjo arba Atsakovo.
9. Ši Taikos sutartis yra sudaryta 3 (trimis) egzemplioriais, 1 (vienas) iš kurių yra pateikiamas Pareiškėjui, 1 (vienas) - Atsakovui ir 1 (vienas) - Administracinę bylą nagrinėjančiam teismui.
Priimti pareiškėjos A. Z. atsisakymą nuo skundo likusioje dalyje.
Administracinę bylą Nr. I-246-95/2013 (Proceso Nr. 3-61-3-02828-2010-6) nutraukti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Liuda Arlauskienė
Raimondas Blauzdžius
Liudmila Zaborovska