Civilinė byla Nr. e2-740-775/2021
Proceso Nr. 2-69-3-02199-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1;
3.2.6.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 24 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,
sekretoriaujant Jūratei Augustaitienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Donatai Berezinaitei nuotoliniu būdu per ZOOM programą,
atsakovui G. K.,
nedalyvaujant tretiesiems asmenims ir jų atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – I. K., uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Teismas
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 6 185,24 skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t. el. b. l. 1-3).
Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, kad tretieji asmenys, kurie skolos susidarymo laikotarpiu nuomos pagrindu valdė dalį atsakovui priklausančių patalpų, padengė įsiskolinimus ieškovei, todėl dalyje dėl 3 047,75 Eur skolos priteisimo ieškinio atsisakė. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. perskaičiavus mokesčius už neišnuomotą plotą sudaro 1 655,62 Eur. Atsakovas kaip patalpų savininkas turėtų sumokėti skolą ir už nuomininkus – uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) bei 1 179,77 Eur už uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog nesutinka su atsakovo prašymu skolą išdėstyti dalimis.
Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad sutinka tik su dalimi prašomos priteisti skolos – 1 733,22 Eur suma, nes laikotarpiu nuo 2017 vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovas jam nuosavybės teise priklausiančių patalpų dalį buvo perleidęs valdyti (išnuomavęs arba sudaręs panaudos sutartis) tretiesiems asmenims (1 t. el. b. l. 27-33).
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog teikė ieškovei duomenis apie nuomininkus, o jo įsiskolinimas atsirado, nes iš ieškovės negaudavo sąskaitų už suteiktas paslaugas. 2017 metais pateikė ieškovei prašymą sudaryti sutartį, tačiau atsakymo negavo, šiuo metu jam jau yra paskirtas mokėtojo kodas, tačiau šis kodas yra tas pats, kuris buvo priskirtas uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini). 2017 metų kovo mėnesį uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis baigėsi, patalpas nuomoti perėmė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog nuomos sutarčių Registrų centre neregistravo. Atsakovas nesidomėjo ar pasibaigus nuomos sutarčiai uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) yra atsiskaičiusi už ieškovės paslaugas. 1 655,62 Eur skolą pripažįsta, tačiau prašo ją išdėstyti dalimis, nes dalis ginčo patalpų yra įkeistos bankui, paskolai grąžinti per mėnesį moka po 200 Eur, taip pat turi išlaikyti nepilnametį vaiką, kuriam kas mėnesį moka po 130 Eur, patalpas planuoja parduoti, nes negali jų išlaikyti.
Trečiasis asmuo I. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog sutinka apmokėti įsiskolinimą ieškovei už 293,77 kv. m. nuomojamą plotą laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., skolą išdėstant dalimis 12 mėnesių laikotarpiui bei neskaičiuojant delspinigių (1 t. el. b. l. 82). I. K. bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie posėdį jai pranešta tinkamai, todėl nuspręsta bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodė, kad sutinka apmokėti ieškovui skolą už 120 kv. m. nuomojamų patalpų plotą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2019 m. liepos 31 d. (1 t. el. b. l. 113-114). Trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl nutarta bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl nutarta bylą nagrinėti trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies, dalis bylos nutraukiama.
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) 2006 m. gegužės 5 d. Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (buvęs UAB (duomenys neskelbtini)) ir 2008 m. rugpjūčio 20 d. susitarimo su Kauno miesto savivaldybės administracija dėl 2003-08-20 Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (buvęs UAB (duomenys neskelbtini)) teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2019 m. birželio 28 d. buvo baigta uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) reorganizacija, kurios pagrindu uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) buvo prijungta prie uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB (duomenys neskelbtini), kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimu (el. bylos ieškinio 6 priedas). Atsakovui G. K. nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (el. bylos ieškinio 11 priedas). Pagal skolų valdymo ataskaitą atsakovo G. K. skola už administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 6 185,24 Eur (el. bylos ieškinio priedas Nr. 1). Atsakovas G. K. skolos laikotarpiu dėl dalies patalpų buvo sudaręs nuomos sutartis su uždarąja akcine bendrove (duomenys neskelbtini), uždarąja akcine bendrove (duomenys neskelbtini), uždarąja akcine bendrove (duomenys neskelbtini) ir I. K. (1 t., b. l. 17, 42, 61). Nuo 2006 m. sausio 3 d. iki 2017 m. kovo 29 d. 374,65 kv. m. ploto patalpas pagal panaudos sutartį valdė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60, 54–55, 67). 2016 m. kovo 4 d. uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) pateikė administratoriui prašymą patikslinti mokesčių skaičiavimą pagal nuomojamą plotą (1 t., b. l. 57, 64). 2017 m. balandžio 12 d. atsakovas D. K. pranešė administratoriui apie 2017 m. kovo 29 d. šios panaudos sutarties nutraukimą (1 t., b. l. 55–56, 59). 2016 m. kovo 1 d. atsakovas G. K. 185,30 kv. m ploto patalpų išnuomavo trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13). 2016 m. balandžio 5 d. tarp G. K., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl įsipareigojimo mokėti namo administravimo mokesčius (1 t., b. l. 16). 2017 m spalio 2 d. atsakovas raštu pranešė ieškovei apie 2016 m. kovo 1 d. nuomos sutarties pakeitimą ir išnuomotą papildomą plotą (1 t., b. l. 15, 18). 2016 m balandžio 1 d. – 2019 m liepos 31 d. atsakovas buvo sudaręs 120,41 kv. m ploto patalpų nuomos sutartį su uždarąja akcine bendrove (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35, 63, 66). 2018 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas G. K. 293,77 kv. m ploto patalpų išnuomavo trečiajam asmeniui I. K. (1 t., b. l. 14). 2019 m. lapkričio 20 d. atsakovas D. K. pateikė prašymą namo administratoriui, kad mokestį už paslaugas skaičiuotų pagal faktiškai valdomą patalpų plotą atitinkamos patalpų dalies valdytojui (1 t., b. l. 39). 2020 m. kovo 17 d. administratorius raštu pateikė atsakymą (1 t., b. l. 44). Atsakovas D. K. pateikė savo darbo užmokesčio pažymą (1 t., b. l. 45) ir kad pagal nuomos sutartį su uždarąja akcine bendrove (duomenys neskelbtini) gauna 240 Eur nuomos mokestį (1 t., b. l. 46). 2020 m. balandžio 9 d. VMI pranešimu atsakovui buvo pritaikytos mokestinė lengvatos dėl ekstremalios situacijos (1 t., b. l. 47). Atsakovui priklausančios patalpos yra įkeistos bankui (1 t., b. l. 48).
Dėl bylos dalies nutraukimo
Ieškovė 2021 m. kovo 2 d. pateikė teismui prašymą bylos dalį dėl 3 047,75 Eur skolos nutraukti, nes tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir I. K. savo skolos dalis padengė (2 t., b. l. 9). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas gali atsisakyti reikalavimų bet kurioje proceso stadijoje. Ieškovės atsisakymas nuo dalies reikalavimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, byloje nėra duomenų, kad jis pažeistų trečiųjų asmenų teises (CPK 42 straipsnio 5 dalis), ieškinio atsisakymo pasekmės, kaip nurodyta prašyme, ieškovei žinomos, todėl atsisakymas priimamas ir byla dalyje dėl 3 047,75 Eur skolos nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl skolos priteisimo
Kaip teismo posėdyje paaiškino ieškovės atstovė, likusią skolos dalį – 3 137,49 Eur – sudaro 1 655,62 Eur paties atsakovo G. K. skola už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 302,10 Eur trečiojo asmens – nuomininkės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skola už 2017 m. vasario ir kovo mėnesius bei 1 179,77 Eur trečiojo asmens nuomininkės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skola už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio.
Atsakovas G. K. su 1 655,62 Eur skola, paskaičiuota už jo naudotas patalpas, sutinka, jos dydžio neginčija, todėl iš atsakovo ieškovei teismas priteisia 1 655,62 Eur skolą.
Atsakovas nesutinka mokėti skolos už nuomininkus – uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pagal nuomos sutartis visus mokesčius įsipareigojo mokėti patys nuomininkai, nuomos sutartys ir jų pakeitimai buvo pateikti ieškovei, tačiau ieškovė nuomininkams mokesčių pagal jų naudojamus patalpų plotus neskaičiavo ir tokiu būdu susidarė skola, kurią turėtų atlyginti patys nuomininkai.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82 – 4.85 straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.
CK
4.83 straipsnio 3 dalies pagrindu bendro naudojimo objektų eksploatavimo išlaidos tenka butų savininkams arba naudotojams. Nagrinėjamos bylos atveju patalpų savininkas yra atsakovas G. K., o tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) skolos susidarymo laikotarpiu buvo dalies šių patalpų naudotojai nuomos sutarčių pagrindu. Iš aptarto įstatyminio reglamentavimo matyti, kad įstatymu pareiga apmokėti buto eksploatavimo ir priežiūros išlaidas yra priskirta butų ir kitų patalpų savininkui, kadangi jis nėra atleistas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, tačiau CK 4.82 straipsnio 3 dalis nedraudžia savininkui susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku (naudotoju) dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Nagrinėjamos bylos atveju 2016 m. balandžio 5 d. tarp G. K., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas trišalis susitarimas, kuriuo nuo 2016 m kovo 1 d. mokėti mokesčius administratoriui už suteiktas paslaugas įsipareigojo nuomininkas – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16). Šis susitarimas buvo vykdomas ir nuo 2016 m. kovo 1 d. sąskaitos dėl administravimo mokesčių už jos nuomojamą 185,30 kv. m plotą buvo teikiamos apmokėti tiesiogiai nuomininkei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 36–37). 2017 m. gegužės 8 d. atsakovas uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) papildomai išnuomavo 80,88 kv. m plotą (el. b. l. 18) ir apie tai raštu pateikė namo administratoriui pranešimą su prašymu, kad toliau nuomininkui būtų skaičiuojami mokesčiai nuo padidėjusio 266,18 kv. m ploto (el. b. l. 15), tačiau administratorius dėl teismui nežinomų priežasčių toliau skaičiavo mokesčius už anksčiau buvusį, mažesnį – 185,30 kv. m patalpų plotą ir tokiu būdu susidarė 1 179,77 Eur skola už papildomą 80,88 kv. m plotą. Teismas bylos nagrinėjimo metu klausė ieškovės, kokiu pagrindu šioje dalyje ji reiškia ieškinį atsakovui G. K., o ne uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovo atstovė nurodė, jog ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą ir šiuo atveju renkasi ieškinį reikšti patalpų savininkui.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Trišalis susitarimas galioja iki šiol, administratoriui apie padidėjusį uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) nuomojamą plotą buvo pranešta tinkamai, administratorius nepranešė atsakovui, kad nesutinka skaičiuoti mokesčių už padidėjusį plotą, todėl atsakovas visiškai pagrįstai galėjo manyti, kad mokesčiai skaičiuojami ir mokami tinkamai. Nors ieškovės atstovė negalėjo paaiškinti, kodėl uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) neskaičiavo mokesčių uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) už padidėjusį nuomojamą plotą, tačiau pažymėtina, jog pagal LR CK 2.97 straipsnį juridinio asmens prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos, todėl konstatuotina, kad ieškovė turi prisiimti atsakomybę už uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) neveikimą. Tokiu būdu šioje dalyje atsakovui G. K. reiškiamas reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas, nes šią skolos dalį turėtų sumokėti pagal trišalį susitarimą tokį įsipareigojimą prisiėmusi uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Nuo 2006 m. sausio 3 d. iki 2017 m. kovo 29 d. panaudos sutarties pagrindu 495,06 kv. m patalpų plotu naudojosi uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 60, 54–55, 67). Panaudos sutartis buvo nutraukta 2017 m kovo 29 d., tačiau uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) nesumokėjo 302,10 Eur namo administravimo mokesčių už 2017 m. vasario ir kovo mėnesius. Atsakovas apie panaudos sutarties nutraukimą administratoriui pranešė tik 2017 m balandžio 12 d. (el. b. l. 55–56, 59). Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra nurodęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Daiktinė teisė suprantama kaip absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises arba tik kai kurias iš šių teisių (CK 4.20 straipsnis). Daiktinėms teisėms būdingas absoliutus pobūdis, ryšys su daiktu (sekimo teisė), pranašumas prievolių teisių atžvilgiu. Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl bendraturčių teisių ir pareigų naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, yra svarbu nustatyti, kurios ieškinyje nurodytos išlaidos buvo skirtos turtui išlaikyti ir išsaugoti. Taigi, vienos išlaidos, įmokos yra susijusios ne su gyvenamojo namo išlaikymu ir išsaugojimu, o su asmenų, gyvenančių tame name, poreikių tenkinimu, tokios išlaidos yra paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006). Ieškiniu prašoma priteisti skola yra susijusi su daiktinės teisės normomis ir prievolė mokėti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą atsakovui kaip daugiabučio namo bendrasavininkui kyla ne iš sutarties, bet iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Kadangi nuomininkas už du mėnesius mokesčių nesumokėjo, minėta panaudos sutartis viešame registre neregistruota, prievolė apmokėti šias išlaidas pagal įstatymą (CK 4.82 str. 3 d.) išlieka patalpų savininkui, todėl iš atsakovo G. K. priteisiama 302,10 Eur skola. Viso iš atsakovo G. K. ieškovei priteisiama 1 957,72 Eur skola.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl skolos mokėjimo išdėstymo
Atsakovas G. K. prašė išdėstyti priteistos skolos mokėjimą, nurodė, jog jo turtinė padėtis šiuo metu yra gana komplikuota. Jis per mėnesį gauna apie 800 Eur atlyginimą ir virš 400 Eur pajamų iš nuomojamų patalpų. Kas mėnesį turi mokėti virš 200 Eur bankui kreditą. Šiuo metu bankas yra leidęs iki gegužės mėnesio kredito įmokų nemokėti, tačiau nuo gegužės mėnesio mokėjimus turės tęsti. Taip pat kiekvieną mėnesį privalo mokėti 230 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Dėl sunkios turtinės padėties negali nuomotis buto ir buvo priverstas apsigyventi negyvenamosiose ginčo patalpose, kurios anksčiau buvo nuomojamos daugiau asmenų, už šias patalpas turi mokėti mokesčius. Šiuo metu šias negyvenamąsias patalpas pardavinėja ir jas pardavęs galės sumokėti visas skolas.
Ieškovės atstovė nesutiko su skolos išdėstymu, nurodė, jog atsakovas yra nesąžiningas, nes nuo 2017 metų jis visiškai nemokėjo mokesčių už jo valdomą patalpų dalį, nors tuo metu tikrai turėjo gana nemažas pajamas iš keturių nuomininkų mokamo nuomos mokesčio.
Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Teismas, įvertinęs tai, kad iš atsakovo priteista tik dalis skolos, taip pat atsakovo turtinę padėtį ir atsakovo elgesį nuo 2017 metų, konstatuoja jog nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl skolos išdėstymo. Atsakovas už jam priklausančią patalpų dalį mokesčių nemokėjo nuo 2017 metų, nors tuo metu jo turtinė padėtis buvo gera ir jis turėjo galimybę tinkamai atsiskaityti už teikiamas paslaugas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip pat nėra sumokėjęs nors dalies skolos, t. y. jis nesistengia bent mažomis dalimis dengti įsiskolinimą. Teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą yra nesuderinamas su ieškovės interesais, jo tenkinimas, teismo vertinimu, pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, todėl prašymą atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylos dalis dėl 3 047,75 Eur sumos buvo nutraukta. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, bylos dalį nutraukus, ieškovei grąžinama 51,75 Eur žyminio mokesčio.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 70 Eur žyminis mokestis už likusį ieškinio reikalavimą, 330 Eur už teisinę pagalbą bei 1,71 Eur už registrų išrašų gavimą.
Teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškinys buvo patenkintas 81 proc., nes skolos dalį tretieji asmenys sumokėjo jau užvedus bylą, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 325,39 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Valstybė byloje patyrė 33,34 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės valstybei priteisiama 6,34 Eur, iš atsakovo – 27 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1 957,72 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt septyni eurai 72 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos (1 957,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 325,39 Eur (trys šimtai dvidešimt penki eurai 39 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Nutraukti bylos dalį dėl 3 047,75 Eur (trys tūkstančiai keturiasdešimt septyni eurai 75 ct) skolos priteisimo.
Kitą ieškinio dalį ir atsakovo G. K. prašymą dėl skolos išdėstymo atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 6,34 Eur, iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 27 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Edita Šliumpienė