Administracinė byla Nr. A662-940/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00495-2013-7

                                          Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Greitista“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B., T. B., R. V., A. G., G. J., V. J., I. V., E. V., V. P., V. P., V. R., R. R., Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, L. P., A. S., AB DNB bankui, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, A. M. U., M. U., I. I., G. I. dėl patvirtintos deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, pareiškėjas) 2013 m. sausio 22 d. patvirtino atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Greitista“ (toliau – ir atsakovas, Statytojas) pateiktą 2013 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Inspekcija, patvirtinusi šią pateiktą deklaraciją, 2013 m. vasario 12 d. su prašymais (I t., b. l. 47-53, 47-53), patikslintu prašymu (t. III, b. l. 1-7) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti statytojo UAB „Greitista“ surašytos Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje (toliau – ir Vilniaus skyrius) patvirtintos 2013 m. sausio 22 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. UDT-00-130122-00079 (toliau – ir Deklaracija) galiojimą.

Pareiškėjas prašyme paaiškino, kad nagrinėdamas 2012 m. rugsėjo 14 d. skundą (I t. b. l. 54), kuriame keliami klausimai dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), statybos teisėtumo, nustatė, kad Inspekcijos Vilniaus skyriuje 2013 m sausio 22 d. buvo patvirtinta Deklaracija (I t., b. l. 37-38). Išnagrinėjus Inspekcijos turimus dokumentus ir kartu su Statytojo 2013 m. sausio 16 d. raštu pateiktus A. U. personalinės projektavimo ir meno firmos „AGA arch. Artelė“ 2012 m. parengto statinio projekto Nr. 11-008 (toliau – ir Projektas) pirmo aukšto perdangos bei mansardinio aukšto perdangos ir stogo planus, t. y. palyginus bylos duomenis ir Projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius, 2013 m. vasario 18 d. patikrinus statinį vietoje, nustatyta, kad statinys pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius: pakeistos statinio laikančiosios konstrukcijos, pakeista statinio paskirtis iš gyvenamosios (dviejų butų pastatai) į gyvenamąją (trijų ir daugiau butų pastatai).

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. birželio 21 d. leidimas Nr. 487/12-1435 (I t., b. l. 43) buvo išduotas dvibučio gyvenamojo namo statybai, ir į tai, kad buvo pakeisti esminiai Projekto sprendiniai, nustatantys statinio laikančiąsias konstrukcijas ir statinio paskirtį, Statytojaa privalėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. birželio 21 d. leidimas Nr. 487/12-1435 nesuteikė teisės UAB „Greitista“ statyti tokio statinio, kurio duomenys yra užfiksuoti byloje. UAB „Greitista“ atlikti statybos darbai, pažeidžiant esminius Projekto sprendinius, laikytini savavališkais, todėl Statytojas neturėjo teisės surašyti ir Inspekcijai pateikti deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą (deklaruoti, kad statinio statyba yra užbaigta pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus) ir šios deklaracijos pagrindu įregistruoti statinio Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo manymu, Inspekcijos Vilniaus skyriuje patvirtinta Deklaracija yra surašyta ir pateikta tvirtinti neteisėtai, todėl jos galiojimas naikintinas.

Atsakovas UAB „Greitista“ atsiliepimuose į pareiškėjo prašymą (I t., b. l. 153-156; t. III, b. l. 55-57) nesutiko su prašyme išdėstytais argumentais.

Atsiliepime teigė, kad nėra pakeistos laikančiosios konstrukcijos, todėl nebuvo pakeisti esminiai projekto sprendiniai. Iš Inspekcijos pateikto 2013 m. vasario 18 d. surašyto deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo akto matyti, jog Inspekcija visų statinio patalpų neapžiūrėjo, o apie tai, kas yra faktiškai padaryta, sprendė vadovaudamasi internete pateiktu pirmojo aukšto planu, planas pateiktas ne atsakovo, nepatvirtintas jokių institucijų, atlikusių kadastrinius matavimus, ir neatitinka įregistruotuose planuose nurodytų duomenų, vadinasi, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių Inspekcijos teiginius apie laikančiųjų konstrukcijų pakeitimus. Atsakovas atsiliepime taip pat teigė, jog angų iškirtimas ar užmūrijimas, jei yra išlaikytas esminis statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimas, nėra draudžiamas ir nėra laikomas esminio statinio projekto sprendinių pakeitimu, šie pakeitimai, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, (toliau – ir Reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai“) 48.1 punktu, nereikalauja gauti naują statybos leidimą, statyba tokiu atveju nelaikytina savavališka. Nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios daiktinę teisę, nei statybą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia šalims susitarti dėl buto ir jame esančių patalpų naudojimo tvarkos. Tą padarė atsakovas, tretieji suinteresuoti asmenys, įsigydami butuose esančias patalpas, su tuo sutiko, nei vienos iš šalių interesas nėra pažeistas.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. B., T. B., R. V., A. G., G. J., V. J., I. V., E. V., V. P., V. R., Renata Ratkevičienė atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko (t. II, b. l. 164-167).

Paaiškino, kad iš pirkimo-pardavimo sutartyse 2.2 punktuose nurodytų pažymų sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovas, dar prieš pateikdamas deklaraciją apie statinio užbaigimą kreipėsi į Inspekcijos pareigūnus, jie patikrino statinio atitikimą projekto reikalavimams ir patvirtino, jog statinys pastatytas nenukrypus nuo Projekto. Statinio bendrieji rodikliai, nurodyti statybos projekte ir faktiškai atlikti, atitinka tiek statybos leidimo, tiek Projekto reikalavimus. Inspekcija nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo surašytas savavališkos statybos aktas ar kad toks turėtų būti surašytas. Net laikant, kad statinys neatitinka statinio projekto dėl to, kad buvo padaryti tam tikri pakeitimai sienose (tiek laikančiosiose konstrukcijose, tiek ne), gauti naujo statybos leidimo nereikėjo, kadangi dalis laikančiųjų konstrukcijų laikytinos pakeistos į turinčias ne blogesnes savybes konstrukcijas. Inspekcija nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog laikančiosios konstrukcijos buvo pakeistos ir šis pakeitimas neatitinka Reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimų. Tretieji suinteresuoti asmenys, įsigydami statinyje esančias patalpas iš atsakovo, susitarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo tvarkos, sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys atitinka šalių valią, kai kurie tretieji suinteresuoti asmenys faktiškai gyvena įsigytose patalpose, todėl teismui patenkinus Inspekcijos prašymą ir panaikinus Deklaraciją kils neigiamos pasekmės šalims, ypač jei dėl to statinys bus pripažintas savavališka statyba ir atsakovas bus įpareigotas jį nugriauti ar daryti kitus pertvarkymus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašė prašymą atmesti (t. III, b. l. 126-127).

Teigė, kad Deklaracijos panaikinimas lemtų jos išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro, o namo statyba būtų laikoma neužbaigta. Tai turėtų įtakos šių butų vertei ir neigiamos pasekmės kiltų tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Pareiškėjas neatskleidė, kaip viešojo intereso apgynimas panaikinus Deklaraciją taptų didesne vertybe, nei susiklosčiusių santykių palikimas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento Nr. 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir Reglamentas „Statybos užbaigimas“) 34, 35.1, 38, 39, 41, 44 punktus, šio reglamento 6 priedą, Reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“, 48 punkto nuostatas (48.1, 48.2, 48.3, 48.4 papunkčius), 48.5 punkto nuostatas (48.5.1, 48.5.2, 48.5.3 papunkčius).

Išvadą, kad statinys pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, pareiškėjas padarė nagrinėdamas turimus dokumentus, lygindamas statinio projekto pirmo aukšto perdangos bei mansardinio aukšto perdangos ir stogo planus bei 2013 m. vasario 18 d. vizualiai patikrinęs statinį vietoje. Teismas su tokiomis pareiškėjo išvadomis nesutiko, nes pagal Reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatas, esminių projekto sprendinių pakeitimas tam tikrais atvejais yra leidžiamas. Pareiškėjo atstovės teismo posėdyje pažymėjo, kad angos laikančiosiose konstrukcijose gali būti, tačiau tokiu atveju turi būti apskaičiuota, ar nebūtų viršyta laikančiosioms konstrukcijoms tenkanti įtampa. Įrodymų, kad atitinkami paskaičiavimai buvo atlikti, byloje nėra. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad išvadą, jog statinys pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, padarė vizualiai apžiūrėdama gyvenamąjį namą ir surašydama aktą. Iš byloje pateikto akto (t. I, b. l. 90-99) matyti, kad jis surašytas per 25 minutes, surašytas po kreipimosi į teismą. 

Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad viena vertus esminių projekto sprendinių pakeitimas nustatytais išimtiniais atvejais yra galimas, tačiau kita vertus, Inspekcija, neturėdama duomenų, ar nagrinėjamas atvejis atitinka Reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punkte įtvirtintas išimtis, padarė vienareikšmišką išvadą, kad atsakovas padarė esminius nukrypimus nuo projekto ir todėl turėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Teismo vertinimu, tokia išvada nėra motyvuota, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis, skaičiavimais, jog padaryti pakeitimai neatitinka Reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatų, todėl pareiškėjo argumentas, jog dėl statinio laikančiųjų konstrukcijų pakeitimo turėtų būti panaikinta Deklaracija, atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad yra pakeista statinio paskirtis iš gyvenamosios (dviejų butų pastatai) į gyvenamąją (trijų ir daugiau butų pastatai). Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. birželio 21 d. išdavė leidimą statyti naują statinį, kurio paskirtis – 7.2 gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (namai), kategorija – neypatingas, butų skaičius – 2 vienetai, bendras plotas – 117 755 kv. m., naudingasis plotas – 631,58 kv. m., statybinis tūris – 4 082 m3. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas dvibutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-2311-2101, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su jame esančiais dvejais butais, kurių unikalūs Nr. 4400-2384-8419:6955, (duomenys neskelbtini), bei Nr. 4400-2384-8424:6959, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 3, b. l. 9-27). Bylos dokumentai patvirtina, kad tarp atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų buvo sudarytos buto dalies ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartys. Tretieji suinteresuoti asmenys buvo informuoti apie žemės sklypo ir buto dalių pirkimo-pardavimo, naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį. Teismas nurodė CK 4.74 straipsnį, 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.81 straipsnį ir pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys susitarė dėl buto ir kitų patalpų naudojimosi tvarkos teisės aktuose leidžiama tvarka, byloje nenustatyta, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai būtų pažeisti dėl to, kad patvirtinta skundžiama deklaracija apie dvibučio gyvenamojo namo statybos užbaigimą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas dvibutis gyvenamasis namas.

Pažymėta, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į ginčo pastatą yra įregistruotos ir, remiantis Inspekcijos 2012 m. birželio 7 d. ir 2012 m. rugpjūčio 8 d. pažymomis apie statinio statybą, be esminių nukrypimų nuo Projekto. Pagal Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2011 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1V-112, (toliau – ir Aprašas) 2 punktą, pažymą apie statinio statybą asmens, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, vardu išduoda Inspekcijos administracijos padalinys, nustatęs, kad statinys yra statomas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto ir kad nėra kitų Apraše nurodytų priežasčių, dėl kurių pažyma negali būti išduota (t. I, b. l. 167, 168). Išdėstė Aprašo nuostatas (5 punktą, 5.1, 5.2, 5.3, 5.4, 5.5, 5.6 papunkčius, 6, 8 punktus). Šiuo atveju pati Inspekcija pažymomis patvirtino, jog ginčo statinys statomas be esminių nukrypimų nuo Projekto. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius dokumentus ir teisinį reglamentavimą, neturėjo pagrindo abejoti Inspekcijos Vilniaus skyriuje patvirtintos 2013 m. sausio 22 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. UDT-00-130122-00079 teisėtumu, todėl pareiškėjo prašymas atmestas. Statytojui nėra surašytas savavališkos statybos aktas, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 28 straipsnyje, todėl dėl pareiškėjo argumentų, jog UAB „Greitista“ atlikti statybos darbai laikytini savavališkais, teismas nepasisakė. Be to, Inspekcija jau 2012 m. rugsėjo 17 d. buvo gavusi skundą (t. I, b. l. 54) apie šio statinio statybos pažeidimus, tačiau jokių veiksmų patikrinti Statytojo veiksmus neatliko, patvirtino UAB „Greitista“ pateiktą deklaraciją. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad naikinti UAB „Greitista“ surašytos ir patvirtintos Deklaracijos galiojimą nėra teisinio pagrindo.

III.

Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 100-107) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas Inspekcijos neveikimo klausimas nagrinėjant G. B. 2012 m. rugsėjo 14 d. skundą. Pateikia informaciją ir dokumentus, pagrindžiančius, kad Inspekcija ėmėsi veiksmų G. B. skundui išnagrinėti ir kad Deklaracijos tvirtinimo metu Inspekcijoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių statinio statybos neteisėtumą. Inspekcija, nagrinėdama G. B. 2012 m. rugsėjo 14 d. skundą, 2012 rugsėjo 28 d. raštu Nr. (7.9)-2D-14l09 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama pateikti Inspekcijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotų statybos leidimų Nr. 294/12-0760 (išduotas 2012 m. balandžio 23 d.) ir Nr. 487/12-1435 (išduotas 2012 m. birželio 21 d.) ir projektinės dokumentacijos bei kitų dokumentų, pagal kuriuos buvo išduoti šie statybos leidimai, patvirtintas kopijas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas su 2012 m. spalio 8 d. raštu Nr. A51-64474(2.5 1.15.MP8) pateikė Inspekcijai minėtos dokumentacijos kopijas. Inspekcija, siekdama nustatyti faktinių duomenų atitiktį statinio projekto sprendiniams, 2012 m. spalio 17 d. raštu Nr. (7.9)-2D-l5172 informavo Statytoją ir G. B. apie 2012 m. spalio 26 d. organizuojamą faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Inspekcija 2012 m. spalio 26 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą, kurio metu buvo surašytas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (reg. 2012 m. spalio 30 d., Nr. (7.9)-SPA-384), kuriame nurodyta, kad tai, ar skundas pagristas, bus nustatyta išnagrinėjus visus dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, jog Inspekcijos sprendimui dėl G. B. skunde nurodytų aplinkybių priimti buvo reikalinga papildoma informacija, Inspekcija 2012 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (7.9)-2D-17666 ir 2012 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (7.9)-2D-17673 paprašė projektuotojo A. U. projektavimo firmos „AGA arch. Artelė“ ir Statytojo iki 2012 m. gruodžio 14 d. pateikti pilnos apimties statinio projektą (taip pat ir perdangų planą, iš kurio butų galima identifikuoti, kurios statinio sienos yra laikančiosios). Projektavimo firma 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Inspekcijai pranešė, kad statinio projekto bylos pateikti negali, nes užsakovas prarado bylos originalą, o visa projektinė dokumentacija buvo perduota užsakovams. Konstruktyvinė dalis buvo planuojama daryti, bet užsakovas jos neužsakė, todėl nebuvo parengta. Statytojas Inspekciją 2012 m. gruodžio 12 d. raštu (reg. Nr. 1D-20384) informavo, kad pilnos apimties projektas archyvuojamas savivaldybės Statybos skyriaus archyve, turimas projektas gautas iš savivaldybės kaip patvirtinta kopija, nes užsakovas prarado bylos originalą. Pažymi, kad su šiais raštais Inspekcijos prašoma dokumentacija nebuvo pateikta. Statytojas tik 2013 m. sausio 16 d. pateikė Inspekcijai statinio projekto pirmo aukšto perdangos, mansardinio aukšto perdangos ir stogo planus, iš kurių buvo galima nustatyti, kurios statinio sienos yra laikančiosios, minėtą aplinkybę pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

Statytojas, žinodamas, kad Inspekcijos pradėtas G. B. 2012 m. rugsėjo 14 d. skundo dėl Statytojo statomo statinio nagrinėjimas nėra baigtas, Inspekcijos Vilniaus skyriui pateikė prašymą patvirtinti Deklaraciją. Kartu su minėtu prašymu Inspekcijai pateikto statinio projekto sudėtyje nebuvo pirmo aukšto perdangos, mansardinio aukšto perdangos ir stogo planų, kaip jau minėta, jie Inspekcijai buvo pateikti tik 2013 m. sausio 16 d. Nurodo Reglamento „Statybos užbaigimas“, 39 punktą ir pažymi, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistas, nustatęs, kad Statytojo pateikta Deklaracija atitinka Reglamento 39 punkte nustatytus reikalavimus, 2013 m. spalio 22 d. patvirtino Statytojo pateiktą Deklaraciją. Tik įvertinus Statytojo 2013 m. sausio 16 d. pateiktus statinio projekto pirmo aukšto perdangos, mansardinio aukšto perdangos ir stogo planus ir kitus statinio projekto, pagal kuriuos buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius ir palyginus juos su kadastrinių matavimų bylos duomenis, nustatyta, kad statinys pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, pakeistos statinio laikančiosios konstrukcijos (laikančiose vidinėse sienose įrengtos statinio projekte nenumatytos angos ir pakeista statinio paskirtis iš gyvenamosios (dviejų butų pastatai) į gyvenamąją (trijų ir daugiau butų pastatai)). Nurodo Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 punktą, 2 straipsnio 71 punktą.

Inspekcijai nustačius, kad Deklaracijoje pateikti duomenys neatitinka tikrovės, t. y. kad statinys pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir surašyta ginčijama Deklaracija, sprendinius, Inspekcija nedelsdama su 2013 m. vasario 11 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracini teismą dėl Deklaracijos panaikinimo. Inspekcijos pareigūnas 2013 m. vasario 18 d. surašė Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas), patikrinimo aktą Nr. DTA-11, kuriame buvo nurodyta, kad nustatyti esminiai nukrypimai nuo statinio projekto. Aktas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui kartu su Inspekcijos 2013 m. kovo 5 d. patikslintu prašymu, jame pateiktos išvados atitinka Inspekcijos pirminiame 2013 m. vasario 11 d. prašyme teismui nurodytus pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino Inspekcijos reikalavimo panaikinti Deklaracijos galiojimą motyvuodamas, kad Inspekcija nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad nagrinėjamu atveju faktiškai pakeitus statinio projekto sprendinius turėjo buti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Nurodo Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, 44 ir 48 punktus ir teigia, kad remiantis šio reglamento 44 ir 45 punktais, kai keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje nurodyti esminiai statinio projekto sprendiniai, turi būti atlikta pakeisto statinio projekto ekspertizė (kai ji privaloma), statinio projektas patvirtintas ar jam pritarta. Visais kitais atvejais atliktiems statinio projekto sprendinių pakeitimams turi pritarti statytojas. Statinio projekto sprendinių pakeitimai privalo atitikti normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

Nurodo Reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punktą, 48.1 ir 48.2 papunkčius ir teigia, jog visais atvejais siekiant pakeisti statinio projekto sprendinius (tiek esminius, tiek neesminius) turi būti parengtas naujos laidos projektinių sprendinių dokumentas. Bendruoju atveju parengus naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, kuriuo pakeisti esminiai pirminio statinio projekto sprendiniai, turi būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas, išskyrus Reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punkte nurodytas išimtis. Nagrinėjamu atveju faktiškai keičiant esminius statinio projekto sprendinius statinio projekto nauja laida nebuvo parengta (Statytojas jos nepateikė nei su prašymu tvirtinti Deklaraciją, nei teisminio nagrinėjimo metu). Vien ši aplinkybė patvirtina, kad Deklaracija, kurioje deklaruojama, kad statinys pastatytas pagal statinio projekto sprendinius, buvo surašyta neteisėtai, kadangi joje buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys.

Vertindamas Reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48.1 ir 48.2 punktuose nurodytas išimtis, kai pakeitus esminius statinio projekto sprendinius nereikia gauti naujo statybą leidžiančio dokumento, pareiškėjas pažymi, kad technologinės priežastys ar nenumatytos aplinkybės, dėl kurių kyla būtinybė pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, turi būti nurodytos parengtame naujos laidos projektinių sprendinių dokumente, jame taip pat turi būti pagrįsta, kad dalis laikančiųjų konstrukcijų keičiamos į turinčias ne blogesnes savybes konstrukcijas, sustiprinamos ar keičiamos į turinčias geresnes savybes konstrukcijas. Technologine priežastimi ar nenumatyta aplinkybe, dėl kurių kyla būtinybė pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, negali būti laikomas statytojo pageidavimas keisti esminius statinio projekto sprendinius dėl ekonominių išskaičiavimų, tinkamumo naudoti statinio projekte nenumatytai paskirčiai, estetikos ir pan. Objektyvia priežastimi, lemiančia būtinybę pakeisti esminius statinio projekto sprendinius, galėtų būti, jei statybos metu nebūtų galimybės techniškai įgyvendinti statinio projekte numatytų sprendinių. Inspekcijos vertinimu, nukrypimus nuo esminių statinio projekto sprendinių lėmė ne technologinės priežastys ar nenumatytos aplinkybės, bet Statytojo tikslas išplėsti statomo statinio funkciją, pritaikyti gyvenamąjį namą ne dviem, o keliolikai šeimų. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju pakeitus esminius statinio projekto sprendinius turėjo būti parengta statinio projekto nauja laida ir gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl Inspekcijos nurodytų pažeidimų, susijusių su statinio paskirties pakeitimu. Reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punkte nėra nustatyta, kad pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, nustatančius statinio paskirtį, nereikia gauti naujo statybą leidžiančio dokumento. Teismas, nurodęs, kad atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys susitarė dėl buto ir kitų patalpų naudojimosi teisės aktuose leidžiama tvarka, kad byloje nenustatyta trečiųjų suinteresuotų asmenų pažeidimų, apskritai nevertino Deklaracijos teisėtumo minėtu aspektu. Darytina išvada, kad Statytojo atlikti statybos darbai pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius laikytini savavališkais, todėl Statytojas neturėjo teisės surašyti ir Inspekcijai pateikti Deklaracijos ir šios Deklaracijos pagrindu įregistruoti statinio Nekilnojamojo turto registre. Statytojas pateiktoje tvirtinti Deklaracijoje patvirtino, kad įstatymų nustatyta atsakomybė už Deklaracijoje pateiktų duomenų atitiktį tikrovei jam yra žinoma.

Teismo paminėtos Inspekcijos 2012 m. birželio 7 d. ir 2012 m. rugpjūčio 8 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto buvo išduotos tuo metu, kai statinys dar nebuvo baigtas statyti. Minimos pažymos yra tik tarpiniai dokumentai visame statybos procese, kurios nėra tiesiogiai susijusios su Deklaracijos teisėtumu. Nurodo Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-138/2013 ir teigia, jog Inspekcija surašyti savavališkos statybos akto bei vieno iš Statybos 28 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų statytojui po to, kai Deklaracija buvo patvirtinta, negalėjo, kadangi pirmiausia teismo sprendimu turėtų buti panaikintas Deklaracijos galiojimas. Remiantis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagristas, todėl naikintinas. Pažymi, kad iš pateikiamų Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad po bylos išnagrinėjimo iš esmės iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo statinio dalis įsigijo V. G. ir E. G. (abiejų deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), Šiauliai).

Atsakovas UAB „Greitista“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 178-180) prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Pažymi, kad apeliaciniame skunde yra pripažįstama, jog apeliantas veikė G. B. skundo pagrindu. Nurodyto fakto pripažinimas yra itin svarbus dėl teisės taikymo šioje byloje. Nei apeliantas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė G. B. subjektinių teisių pažeidimo statant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pradėdamas administracines procedūras pagal G. B. skundą apeliantas pats pažeidė teisės normų reikalavimus, nes veikė privataus asmens interesais ir šio asmens naudai. Apeliantas neišaiškino UAB „Greitista“ teisės skųsti viešojo administravimo subjekto veiksmus, atliekamus privataus asmens naudai ir šio asmens neatskleistų interesų gynimui. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad UAB „Greitista“, žinodama apie tai, jog G. B. skundo tikrinimas nėra baigtas, kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus skyrių su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, tačiau nepateikė visų statinio planų. Visi statinio planai buvo pateikti. Taip pat dėl neteisėtų apelianto veiksmų nebuvo pagrindo UAB „Greitista“ stabdyti statybos proceso užbaigimą. Pagrindo stabdyti statybos proceso užbaigimą nerado ir Inspekcijos Vilniaus skyrius, jis taip pat nenustatė esminių statinio projekto sprendinių pažeidimo. Nepaisant to, kad apeliantas teigia, jog atsakovas pažeidė esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 str. 93 d.), kas pasireiškė tuo, kad atsakovas pakeitė laikančiąsias konstrukcijas (Statybos įstatymo 2 str. 68 d.) ir statinio paskirtį (Statybos įstatymo 2 str. 77 d.), šie teiginiai niekuo kitu, išskyrus apelianto teiginius, yra nepagrįsti. Nurodo, kas pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalį yra laikoma esminiais statinio projekto sprendiniais. Objektyviai nenustačius, kad buvo pakeisti esminiai projekto sprendiniai, nereikėjo gauti naujo statybą leidžiančio dokumento, todėl apelianto teiginiai dėl Reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ normų taikymo yra atmestini.

Apeliacinio skundo turinys leidžia tvirtinti, kad skundą teikiančio viešojo administravimo subjekto atskiri struktūriniai padaliniai skirtingai vertina statybos eigą, statinio projektą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad 2012 m. birželio 7 d. ir 2012 m. rugpjūčio 8 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto įrodo atsakovo veiksmų teisėtumą. Jei būtų buvę kitaip, Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovui turėjo būti surašytas savavališkos statybos aktas. Apeliaciniame skunde nėra keliamas bendrosios dalinės nuosavybės klausimas, nors jis yra neatsiejamai susijęs su nagrinėjamu ginču. CK 4.262 straipsnio pagrindu viešo registro duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Viešo registro duomenys neleidžia kitaip kaip nepagrįstais samprotavimais vertinti apelianto teiginius, kad (duomenys neskelbtini) yra pastatytas daugiabutis namas. Prašymas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo teismui tik dėl to, jog po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsirado nauji bendraturčiai, nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi teisminio nagrinėjimo metu šie asmenys neturėjo teisinio suinteresuotumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. sausio 22 d. patvirtintos deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. UDT-00-130122-00079, teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. sausio 22 d. patvirtintos deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. UDT-00-130122-00079 galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo, 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu jo skundą atmetė. Nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius dokumentus ir teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo abejoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje patvirtintos 2013-01-22 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. UDT-00-130122-00079 teisėtumu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Iš Deklaracijos matyti, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba.

Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 8.3 punkte nustatyta, jog deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Pagal to paties reglamento 44 punktą, deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.

Specialioji teisėjų kolegija 2012 m. liepos 16 d. nutartyje byloje Nr. T-126/2012, nagrinėdama klausimą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareikšto reikalavimo dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo teismingumo, remdamasi Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 8.3, 44 punktais, inter alia išaiškino, kad pati deklaracija apie statybos užbaigimą yra dokumentas, parengiamas ir pasirašomas statytojo. Kadangi statytojas nėra viešojo administravimo subjektas, deklaracija negali būti laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – administracinio teisinio pobūdžio ginčais. Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, specialioji teisėjų kolegija sprendė, kad deklaracija, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 str.), todėl atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais. Analogiškos pozicijos Specialioji teisėjų kolegija laikėsi ir 2013 m. liepos 16 d. nutartyje byloje Nr. T-83/2013. Tai reiškia, kad reikalavimai dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą galiojimo panaikinimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.

Išvadą, jog deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo klausimas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė 2013 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-938/2013 ir 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-685/2013. Pastebėtina, jog nuo to, kaip bus išspręstas Deklaracijos galiojimas, priklausys ir kiti klausimai, susiję su statytojo nuosavybės teisių įgyvendinimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo ribos peržengia administracinių teismų kompetencijos ribas. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama situacija, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio ar išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Kadangi byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra besąlyginis pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimas naikintinas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Pagal ABTĮ nuostatas, paaiškėjus, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, byla administraciniame teisme negali būti nutraukiama (ABTI 101 str. 1 p.). ABTĮ nustato, jog paaiškėjus, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, byla perduodama pagal rūšinį teismingumą (ABTI 21 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą iš esmės, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles ir teismo sprendimas šiuo pagrindu yra naikintinas, nutaria bylą pagal kompetenciją ir rūšinį teismingumą perduoti iš naujo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Pagal šiuo metu esančio vienintelio atsakovo UAB „Greitista“ buveinės adresą ši byla perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkes teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui UAB „Greitista“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B., T. B., R. V., A. G., G. J., V. J., I. V., E. V., V. P., V. P., V. R., R. R., Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, L. P., A. S., AB DNB bankui, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, A. M. U., M. U., I. I., G. I. dėl patvirtintos deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo pagal kompetenciją perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.