Civilinė byla Nr.3K-3-517/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.8; 38;
44.2.4.2; 44.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Virgilijaus Grabinsko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elektros tinklo paslaugos“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elektros tinklo paslaugos“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Elektros tinklo paslaugos“ nurodė, kad 2005 m. lapkričio 25 d. atsakovas V. Š., vairuodamas ieškovo bendrovės nuomojamą automobilį „VW Transporter“, eismo įvykio metu mirtinai sužalojo R. Ž. Atsakovas buvo ieškovo bendrovės darbuotojas. Žuvusiojo R. Ž. tėvai K. Ž. ir L. Ž. baudžiamojoje byloje Nr. 52-1-01750-05 pareiškė UAB „Elektros tinklo paslaugos“ civilinį ieškinį dėl 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. 2006 m. spalio 17 d. jis (ieškovas) ir žuvusiojo artimieji (tėvai K. Ž. ir L. Ž., taip pat brolis ir seneliai) sudarė sutartį, pagal kurią ieškovo bendrovė atlygino jiems 105 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovo veiksmų, dėl kurių buvo mirtinai sužalotas R. Ž. Atlyginęs nukentėjusiesiems žalą, jis (ieškovas) pagal CK 6.280 straipsnį įgijo teisę sumokėtą sumą prisiteisti iš kalto asmens, t. y. atsakovo. Kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr. 52-1-01524-05 nurodyta, kad atsakovas yra kaltinamas tuo, jog, vairuodamas automobilį „VW Transporter“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53, 172, 173 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesustojo ir taip sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, partrenkė dešiniu važiuojamosios dalies kraštu ėjusį pėsčiąjį R. Ž., kurį dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimų mirtinai sužalojo. Be to, atsakovas, partrenkęs R. Ž., pasišalino iš įvykio vietos. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovas prašė teismo priteisti jam iš atsakovo 105 000 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino; priteisė ieškovui UAB „Elektros tinklo paslaugos“ iš atsakovo V. Š. 20 000 Lt ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2006 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad nukentėjusiems asmenims atlygintinos neturtinės žalos dydis nebuvo nustatytas teismo sprendimu – ieškovas UAB „Elektros tinklo paslaugos“ sudarė su nukentėjusiaisiais sutartį, kurioje neturtinės žalos dydį įvertino 105 000 Lt. 2006 m. rugsėjo 21 d. ieškovas informavo atsakovą, kad jo dalyvavimas derybose dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jo įtraukimas į susitarimą dėl šios žalos atlyginimo yra reikalingas, bei prašė atsakovo pareikšti savo nuomonę dėl reikalaujamos sumokėti 80 000 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio pagrįstumo. 2006 m. spalio 5 d. atsakovas buvo informuotas, kad neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas padidintas iki 100 000 Lt. Atsakovas, atsakydamas į ieškovo 2006 m. rugsėjo 21 d. ir 2006 m. spalio 5 d. pranešimus, nurodė, kad sutinka su 20 000 Lt nukentėjusiesiems atlyginimu. Teismas sprendė, kad nurodytomis aplinkybėmis, t. y. ieškovui pripažinus, jog atsakovo įtraukimas į susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo yra reikalingas, tačiau sutartį sudarius šiam nedalyvaujant, ieškovo ir nukentėjusių asmenų sutartimi neturtinės žalos dydis negalėjo būti nustatytas. Neturtinės žalos dydis, įvertinus visus CK reglamentuojamus kriterijus, gali būti nustatytas tik teismo. Dėl to teismas laikė nepagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti jam regreso tvarka 105 000 Lt sumą. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutinka, jog iš jo ieškovo naudai būtų priteista 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismas ieškinį iš dalies patenkino.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. gegužės 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeitė ir iš atsakovo ieškovui priteistą žalos atlyginimo sumą padidino iki 40 000 Lt, skaičiuojant nuo šios sumos 5 proc. dydžio metines palūkanas; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas iš esmės neginčija regresinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau, atsižvelgdamas į teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, reikalavimus (CK 6.250 straipsnis), jo turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, laiko, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis turėtų būti 20 000 Lt. Teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą teisingai nurodžius kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas priteistinas neturtinės žalos dydis, tačiau sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog neturtinės žalos dydis negalėjo būti nustatytas ieškovo ir nukentėjusių asmenų susitarimu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymuose nenustatytas draudimas šalims geranoriškai susitarti dėl neturtinės žalos dydžio. Tačiau šios bylos aplinkybėmis, kai atsakovas nedalyvavo susitariant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, ieškovo susitarimas su nukentėjusiais asmenimis dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos vertinimu, negali turėti įtakos regreso tvarka priteistinos iš atsakovo šios žalos dydžiui. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta regreso tvarka priteistinos neturtinės žalos atlyginimo suma (20 000 Lt), teisėjų kolegija laikė, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutinka sumokėti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisė tokio dydžio sumą ieškovui, visiškai nepasisakydamas dėl šios sumos pagrįstumo ir nevertindamas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgusi į tai, kad atsakovas geranoriškai atlygino nukentėjusiems asmenims patirtą turtinę žalą, įvertinusi jo turtinę padėtį bei pripažinusi ieškovą, kaip bendrovę, finansiškai pajėgesniu nei atsakovas, teisėjų kolegija darė išvadą, kad nebūtų sąžininga ir teisinga regreso tvarka priteisti ieškovui iš atsakovo visą ieškovo atlygintą neturtinę žalą – 105 000 Lt. Ieškovas, susitardamas su nukentėjusiais asmenimis dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos vertinimu, neatsižvelgė į aplinkybes, kurios yra reikšmingos nustatant iš atsakovo priteistinos neturtinės žalos dydį. Įvertinusi bylos aplinkybes (tai, kad eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalotas mažametis R. Ž., įvyko dėl to, jog atsakovas, vairuodamas ieškovo bendrovės nuomojamą automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip pat tai, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, nesuteikdamas nukentėjusiajam pagalbos, kad dėl atsakovo kaltės nukentėjusiesiems padaryta didelė neturtinė žala, nes, žuvus sūnui, jie patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus ir kt.), žalos atlyginimo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija nustatė 40 000 Lt regreso tvarka iš atsakovo ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Elektros tinklo paslaugos“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.280 straipsnį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo susitarimas su nukentėjusiais asmenimis dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio negali turėti įtakos regreso tvarka priteistinos iš atsakovo neturtinės žalos dydžiui, nes šis nedalyvavo susitariant dėl žalos dydžio nustatymo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Kasatoriaus teigimu, įstatyme nenustatyta, kad regreso tvarka pareikšti reikalavimai gali būti tenkinami visa apimtimi tik tuo atveju, kai žalą padaręs asmuo dalyvavo nukentėjusiajam ir žalą privalančiam atlyginti asmeniui susitariant dėl geranoriško žalos atlyginimo. Pagal DK 255 straipsnio 2 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas padaręs nusikaltimą. Tokiomis aplinkybėmis, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, jis (kasatorius) turi regreso teisę į atsakovą tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, ir atsakovo nedalyvavimas jam (kasatoriui) ir nukentėjusiems asmenims sudarant susitarimą dėl žalos atlyginimo negali turėti įtakos regreso teisei į žalą padariusį asmenį (atsakovą). Kasatoriaus teigimu, jis, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, įvertindamas neturtinės žalos atlyginimo bylose susiklosčiusią teismų praktiką, susitarė dėl žalos atlyginimo dydžio, be to, mažesnio nei buvo prašoma baudžiamojoje byloje pareikštu ieškiniu. Atsakovas buvo informuotas apie derybas dėl geranoriško žalos atlyginimo. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo dalyvavimas ar nedalyvavimas susitariant dėl žalos atlyginimo neturi įtakos jo (kasatoriaus) atlygintos žalos dydžiui, kuris, kasatoriaus manymu, atitinka CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus.
2. Apeliacinės instancijos teismas, neturtinės žalos atlyginimo dydį (40 000 Lt) nustatydamas iš esmės tik pagal vieną kriterijų – nedideles atsakovo ir jo šeimos narių pajamas, o ne pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų visumą, netinkamai taikė šią materialinės teisės normą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo taisyklių. Pagal kasacinio teismo suformuotą CK 6.250 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, taip pat į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma nagrinėjamos bylos aplinkybėmis yra aiškiai per maža, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas V. Š. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė kasaciniame skunde vardijamas materialinės teisės normas ir atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, pagal kurią jis galėjo ginčyti ieškovo teisę reikalauti iš jo būtent tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ieškovas geranoriškai sumokėjo tretiesiems asmenims pagal jų tarpusavio susitarimą. Atsakovo teigimu, kasatorius (ieškovas) nepagrindė, kuo remdamasis jis atlygino neturtinę žalą ne tik žuvusiojo tėvams, bet ir jo broliui, seneliams, kurie nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais ir baudžiamojoje byloje jokių reikalavimų kasatoriui nereiškė. Tik aplinkybė, kad kasatorius, darydamas prielaidą, jog šie asmenys galėtų reikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo ateityje, savo nuožiūra susitarė ir sumokėjo jiems pinigines sumas, įvardydamas jas kaip neturtinės žalos atlyginimą, negali būti pagrindas regresiniam reikalavimui. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje dydį, vadovavosi visais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytais kriterijais, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Be to, nagrinėjamos bylos ir bylų, kuriose buvo priimtos kasatoriaus nurodomos kasacinio teismo nutartys, faktinės aplinkybės skiriasi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Atsakovas V. Š. dirbo ieškovo įmonėje elektriku. 2005 m. lapkričio 25 d. atsakovas, vairuodamas ieškovo UAB „Elektros tinklo paslaugos“ nuomojamą automobilį „VW Transporter“, eismo įvykio metu mirtinai sužalojo mažametį R. Ž. Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. nuosprendžiu V. Š. pripažintas padaręs nusikaltimus, nustatytus BK 144 straipsnyje ir 281 straipsnio 5 dalyje. Procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, nes V. Š. atlygino nukentėjusiesiems dalį (3000 Lt), o civilinis atsakovas UAB „Elektros tinklo paslaugos“ ir draudimo bendrovė – likusią dalį nusikaltimu padarytos žalos. Ieškovas, būdamas didesnio pavojaus šaltinio (automobilio) valdytojas, atlygino nukentėjusiems asmenims neturtinę žalą, kurią padarė didesnio pavojaus šaltiniu jo darbuotojas (atsakovas), vykdydamas darbo funkcijas. Neturtinės žalos dydį – 105 000 Lt – ieškovas ir nukentėję asmenys (žuvusiojo tėvai, brolis ir seneliai) nustatė 2006 m. spalio 17 d. susitarimu. Atsakovas, ieškovui susitariant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nedalyvavo. 2006 m. spalio 19 d. mokėjimo pavedimu 105 000 Lt suma iš UAB „Elektros tinklo paslaugos“ sąskaitos buvo pervesta į nukentėjusiosios L. Ž. sąskaitą. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jo sumokėtą neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo, dėl kurio kaltės buvo padaryta ši žala.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, todėl pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Esminiai kasacinio skundo argumentai susiję su teisės normų, reglamentuojančių darbdavio, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, atlyginusio tretiesiems asmenims jo darbuotojo didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą, regreso teisę į dėl žalos atsiradimo kaltą darbuotoją, taip pat neturtinės žalos dydžio nustatymą, aiškinimo ir taikymo klausimais. Tai yra teisės klausimai, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako.
Bylos duomenimis, ieškovas UAB „Elektros tinklo paslaugos“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir kartu samdantis darbuotojus asmuo, atlygino nukentėjusiems tretiesiems asmenims (žuvusiojo giminaičiams) jo darbuotojo (atsakovo V. Š.), vykdžiusio savo darbo pareigas, didesnio pavojaus šaltiniu – automobiliu – nusikalstama veika padarytą žalą, geranoriškai sumokėdamas šiems 105 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą tiesiogiai padariusį asmenį (CK 6.111 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis). Ieškovas atlygino nukentėjusiems tretiesiems asmenims didesnio pavojaus šaltiniu, kurio valdytojas jis yra, jo darbuotojo padarytą žalą, todėl turi atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją (atsakovą), dėl kurio kaltės atsirado ši žala.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgęs į įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir kitus, jo vertinimu, reikšmingus tokio pobūdžio žalos dydžio nustatymui šioje byloje faktus, padarė išvadą, kad ieškovas, nustatydamas jo ir trečiųjų asmenų tarpusavio susitarimu, kurį sudarant atsakovas nedalyvavo, 105 000 Lt neturtinės žalos dydį, neįvertino aplinkybių, kurios turėtų reikšmės priteisiant šią žalą iš atsakovo, ir sprendė, kad šioje byloje regreso tvarka priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 40 000 Lt.
Atgręžtinio reikalavimo teisę į visos nukentėjusiems tretiesiems asmenims sumokėtos neturtinės žalos sumos (105 000 Lt) atlyginimą kasatorius (ieškovas) grindžia CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostata dėl įgijimo regreso teisės į tokio dydžio žalos atlyginimą, kiek sumokėta žalai padengti, jeigu įstatymuose nenustatytas kitoks dydis, taip pat DK 255 straipsnio 2 puntu, pagal kurį darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visą žalą, jeigu žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Kaip argumentą dėl netinkamo nurodytų materialinės teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip darbdavio, regreso teisę į žalos padariusį kaltą darbuotoją, taikymo kasatorius nurodo nepagrįstą aplinkybės, kad atsakovas nedalyvavo jam (kasatoriui) ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sudarant susitarimą dėl geranoriško žalos atlyginimo, kaip reikšmingos nurodytų teisės normų taikymui, įvertinimą, nes įstatyme, kasatoriaus teigimu, nenustatyta, kad regresiniai reikalavimai visa apimtimi tenkintini tik tuo atveju, kai žalą padaręs asmuo dalyvavo sudarant tokį susitarimą.
Kasatorius teisus, teigdamas, kad jis turi teisę reikalauti regreso tvarka iš atsakovo tokio dydžio sumos, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, ir atsakovo nedalyvavimas jam (kasatoriui) ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sudarant susitarimą dėl žalos atlyginimo negali turėti įtakos regreso teisei į žalą padariusį asmenį (atsakovą), tačiau yra neteisus, manydamas, kad nurodytų teisės normų pagrindu jis turi atgręžtinio reikalavimo teisę į visos sumokėtos žalos sumos atlyginimą, nes būtent tiek jis sumokėjo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, ir kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas jam iš atsakovo priteistino žalos atlyginimo dydį sumažino dėl to, jog atsakovas nedalyvavo ieškovui susitariant dėl žalos dydžio nustatymo.
Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, t. y. teisę reikalauti nukentėjusiajam išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens. Asmuo, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti regreso tvarka tokio pat dydžio sumos, kokią išmokėjo nukentėjusiam asmeniui, jeigu įstatymuose nenustatytas kitoks dydis. Tai reiškia, kad regresinio reikalavimo atveju gali būti atlyginta žalai padengti sumokėta suma, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis. Tačiau tik įrodęs reikalaujamo žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą, asmuo įgis teisę į tokio pat dydžio sumą, kokią išmokėjo nukentėjusiam asmeniui. Pagal ieškovo, kaip darbdavio, regresinio reikalavimo įgyvendinimui taikytiną DK 257 straipsnio 4 dalį (CK 1.1 straipsnio 3 dalis) atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Pagal DK 255 straipsnio 2 punktą darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visą žalą, jeigu žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Darbuotojo materialinės atsakomybės specifika yra ta, kad pagal darbdavio regresinius reikalavimus kaltas darbuotojas materialiai atsako vadovaujantis bendrosiomis materialinės atsakomybės taisyklėmis, t. y. paprastai jis atsako ribotai (DK 254 straipsnis) ir tik specialiai įstatyme nustatytais atvejais (DK 255 straipsnis) – visiškai. Tai reiškia, kad tik specialiais įstatyme nustatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais, ir, įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti. Visais kitais atvejais darbdavys neturi net tokios (visiško žalos atlyginimo) reikalavimo teisės. DK 255 straipsnio 2 punkto nuostatoje, įtvirtinančioje specialų darbuotojo materialinės atsakomybės atvejį, nustatyta tik darbdavio teisė reikalauti regreso tvarka visiško žalos atlyginimo, o ne jo teisė į atgręžtinio reikalavimo patenkinimą visa apimtimi, kaip kad laiko kasatorius. Taigi tiek CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, tiek DK 255 straipsnio 2 punkte ir DK 257 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos reiškia, kad regresine tvarka priteistino žalos atlyginimo dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kiek žalos atlyginimo sumokėjo šią žalą, atsiradusią dėl kito asmens kaltės, atlyginęs asmuo, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad sumokėto ir regreso tvarka reikalaujamo žalos atlyginimo suma negali būti peržiūrima ar ginčijama, juolab tokiu atveju, kai atlygintinos žalos dydis buvo nustatytas regredento ir nuketėjusiųjų (trečiųjų asmenų) tarpusavio susitarimu, nes dalis žalos gali būti atsiradusi ne dėl to asmens, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, o dėl kitų asmenų, tarp jų – ir paties regredento, kaltės, t. y. dėl tokių aplinkybių, kurios, atlyginant nukentėjusiesiems (tretiesiems asmenims) kito asmens padarytą žalą, nėra reikšmingos, tačiau įgyja reikšmės tais atvejais, kai kito asmens padarytą žalą atlyginęs asmuo (regredentas) regreso tvarka reikalauja atlyginimo iš žalą tiesiogiai padariusio asmens. Praktika, kad tokiu atveju asmuo, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, turi teisę ginčyti atgręžtinio reikalavimo tvarka prašomo priteisti iš jo žalos atlyginimo dydį ir, be to, įrodinėti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis teismo gali būti sumažintas (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis, DK 257 straipsnio 5 dalis), yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Š. įmonė v. J. S., bylos Nr. 3K-3-210/2007. Dėl to ta aplinkybė, kad atsakovas nedalyvavo ieškovui susitariant su nukentėjusiais trečiaisiais asmenimis dėl geranoriškai atlygintinos neturtinės žalos dydžio, reikšminga tik atsakovo, kaip asmens, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, teisės ginčyti tokiu susitarimu nustatytą žalos atlyginimo dydį aspektu, o ne ieškovo prašomo priteisti regresine tvarka žalos atlyginimo dydžiui. Būtent taip, o ne kaip turinčią įtakos ieškovo regresinio reikalavimo dydžiui, šią aplinkybę vertino ir bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 105 000 Lt suma ieškovo ir nukentėjusių trečiųjų asmenų tarpusavio susitarimu buvo sumokėta neturtinei žalai atlyginti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konkrečiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005) formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Tai reiškia, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti kaip neturtinė žala nuostolių dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas. Jį nustato teismas.
Nagrinėjamoje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio buvo susitarta ieškovo – darbdavio, atlyginusio žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės, ir nukentėjusių trečiųjų asmenų tarpusavio susitarimu, jiems nesikreipiant į teismą. Ieškovas, geranoriškai atlyginęs nukentėjusiems tretiesiems asmenims jo darbuotojo padarytą žalą, minėta, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją (atsakovą), dėl kurio kaltės atsirado ši žala, tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju, kai asmuo regreso tvarka reikalauja nuostolių atlyginimo, nustatyto ir kaip neturtinė žala sumokėto pagal galiojantį ir neginčijamą regredento ir nukentėjusiųjų (trečiųjų asmenų) tarpusavio susitarimą, regredento prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis vertintinas kaip nustatytas, nebent paaiškėja, kad nurodytas susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Regredento pareiga pagrįsti turint teisę reikalauti iš atsakovo būtent tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek jis geranoriškai sumokėjo tretiesiems asmenims pagal jų tarpusavio susitarimą. Atsakovas, minėta, turi teisę ginčyti iš jo regreso tvarka prašomos priteisti žalos dydį, nurodydamas argumentus dėl pagrindo jį sumažinti buvimo (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis, DK 257 straipsnio 5 dalis).
Neturtinės žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas. Minėta, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia. Dėl to teisėjų kolegija negali kitaip įvertinti apeliacinės instancijos teismo nustatytų bylos faktų ir konstatuoti, kad šis teismas neteisingai nustatė regreso tvarka pareikšto reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl 40 000 Lt regresine tvarka priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, ištyrė ir įvertino aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, vadovavosi žalos apskaičiavimo pinigine išraiška kriterijais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgė į atsakovo sunkią turtinę padėtį bei konstatavo, kad ieškovas, susitardamas su nukentėjusiais trečiaisiais asmenimis dėl neturtinės žalos dydžio, neįvertino aplinkybių, turėsiančių reikšmės priteisiant šią žalą iš atsakovo. Teismas nurodė konkrečius argumentus, kuriais grindžia šį savo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl regreso tvarka priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos dydžio, teisėjų kolegijos vertinimu, padaryta aiškinantis ir vertinant žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgiant į CPK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, kurių visumą sudaro taip pat ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atmeta kasacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl prašomo priteisti regresinio reikalavimo tvarka neturtinės žalos atlyginimo dydžio, materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbdavio, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, atgręžtinio reikalavimo teisės į dėl žalos atsiradimo kaltą darbuotoją ypatumus, taip pat neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, aiškino ir taikė tinkamai bei padarė išvadas, atitinkančias kasacinio teismo nurodytais klausimais suformuotą teismų praktiką, todėl kasacinio skundo argumentais naikinti teisėtą ir pagrįstą apeliacinė instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Dangutė Ambrasienė
Virgilijus Grabinskas