Administracinė byla Nr. P-18-968/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01334-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.8; 60.3.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-564-629/2024 pagal pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl dalinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja J. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, VDAI, Inspekcija) 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 3R-121(2.13-1.E) dalį „pareiškėjos skundą dalyje dėl jos reikalavimo neatskleisti duomenų kitiems asmenims įgyvendinimo atmesti“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. kovo 8 d. skundo dalį „pažeidėjui skirti maksimalią administracinę baudą“. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Ji 2021 m. kovo 8 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją. VDAI 2021 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 3R-258(2.13-1.E) (toliau – ir 2021 m. kovo 16 d. sprendimas) atsisakė nagrinėti skundo dalį dėl pareigos neatskleisti informacijos kitiems asmenims pažeidimo ir teisės apriboti duomenų tvarkymą pažeidimo. Dėl apribotų duomenų tvarkymo pažeidimo Inspekcijai 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo paduotas naujas skundas. VDAI, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2022 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-121(2.13.1.E), kuriuo pareiškėjos skundo dalį dėl skaidrumo principo įgyvendinimo pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 12 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas bei netinkamų BDAR 32 straipsnio 4 dalyje nustatytų apribojimo priemonių taikymo pripažino pagrįstu, teikė Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) nurodymą ir Tarnybą įspėjo. Inspekcija atmetė pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo neatskleisti duomenų kitiems asmenims įgyvendinimo (Sprendimo 3 p.).
2.2. Tarnybai pareiškėja teikė 2021 m. kovo 1 d. įpareigojimą neatskleisti duomenų ir 2021 m. kovo 8 d. įpareigojimą apriboti duomenų tvarkymą (toliau abu kartu – ir Įpareigojimai), todėl pagrįsta Inspekcijos išvada, kad Tarnyba, nepateikdama pareiškėjai informacijos apie veiksmus, kurių ėmėsi gavusi pareiškėjos Įpareigojimus apriboti jos vaiko asmens duomenų tvarkymą neatskleidžiant jų kitiems asmenims, o taip pat nepateikdama informacijos apie neveikimo priežastis, neįgyvendino jai, kaip duomenų valdytojui, BDAR 12 straipsnio 3 ir 4 dalyse taikomų pareigų, tuo pažeisdama BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą skaidrumo principą.
2.3. Inspekcija teisingai sprendė, kad „prieiga prie Tarnybos tvarkomų konkrečių pareiškėjos vaiko duomenų techninėmis priemonėmis nebuvo apribota“ ir tuo Tarnyba pažeidė BDAR 32 straipsnio 4 dalies nuostatas (Sprendimo 3 p.). Iš tyrimo medžiagos matyti, kad Tarnyba nepateikė Inspekcijai jokių įrodymų, pagrindžiančių Tarnybos teiginį, kad „Skyriaus darbuotojai per Tarnybos duomenų valdymo sistemą buvo supažindinti ir įpareigoti vadovautis pareiškėjos „įpareigojimu apriboti duomenų tvarkymą“. Tarnyba nenurodė datos, kada, tikėtina, darbuotojus supažindino su pareiškėjos Įpareigojimais. Pareiškėja 2021 m. kelis kartus kreipėsi į Tarnybą dėl susipažinimo su visa tyrimo, atliekamo dėl jos šeimos ir vaikų, medžiaga. Tarnybos 2021 m. gegužės 14 d. rašte Nr. 1SD-5082, kuriame išvardinti visi veiksmai, kurie buvo Tarnybos atlikti vykdant tyrimą, nėra jokios informacijos apie Tarnybos darbuotojų supažindinimą ir įpareigojimą vadovautis pareiškėjos „įpareigojimu apriboti duomenų tvarkymą“. Sprendime nurodyti teiginiai, kad, pasak Tarnybos, po Įpareigojimų gavimo „pareiškėjos sūnaus duomenys buvo teikiami tik Inspekcijai tiriant pareiškėjos skundus“, bei kad „pareiškėjos reikalavimas neatskleisti duomenų kitiems asmenims buvo įgyvendintas, kadangi nuo 2021 m. sausio 21 d. pareiškėjos nurodyti duomenys nebuvo niekam teikiami, išskyrus Inspekciją“ neatitinka tikrovės: 1) Vilniaus apygardos administraciniam teismui Tarnyba 2021 m. kovo 5 d. pateikė atsiliepimą į skundą administracinėje byloje Nr. I2-1010/1066/2021 ir prie atsiliepimo pridėjo 2021 m. sausio 21 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-122, kurioje atskleidžiami mažamečio vaiko ypatingi duomenys (toliau – ir Anketa); 2) Vilniaus apygardos administraciniam teismui Tarnyba 2021 m. liepos 9 d. pateikė atsiliepimą į skundą administracinėje byloje Nr. I2-3528-281/2021 ir prie atsiliepimo pridėjo Anketą. Administracinėse bylose Nr. I2-1010-1066/2021 ir Nr. I2-3528-281/2021 nėra skundžiamas Anketos teisėtumas, todėl Tarnybai nebuvo jokios pareigos ir būtinybės pateikti teismui šių priedų. Tarnyba tai darė savanoriškai, pažeisdama pareiškėjos Įpareigojimus. Inspekcija 2021 m. kovo 16 d. sprendimu atsisakė nagrinėti skundo dalį dėl pareigos neatskleisti informacijos kitiems asmenims pažeidimo, nurodydama, jog „pagal BDAR 55 straipsnio 3 dalį Inspekcija nėra kompetentinga prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas. Atsižvelgiant į šią nuostatą, Inspekcija nėra įgaliota kištis į teisminį bylų procesą ir vertinti teismuose tvarkomos (jiems teikiamos) informacijos apimties“. Dėl šios priežasties pareiškėja neteikė VDAI informacijos apie Tarnybos teiktus priedus teismui ir nėra atsakinga už Tarnybos melagingos informacijos pateikimą Inspekcijai. Tarnyba turėjo elgtis sąžiningai ir teikdama informaciją Inspekcijai, privalėjo nurodyti, kad pareiškėjos Įpareigojimų nevykdė ir atskleidė teismui vaiko asmens duomenis be pareiškėjos rašytinio sutikimo ir nesant teismo įpareigojimo juos jam pateikti. Administracinėse bylose Anketos pateikimas į bylas yra perteklinis dokumentas.
2.4. Dėl Tarnybos atliktų pareiškėjos šeimos asmens duomenų pažeidimų Inspekcijai buvo paduoti du skundai: 2021 m. kovo 8 d. skundas ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. skundas. Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 3R-803(2.13-1.) dalį 2021 m. kovo 8 d. skundo pripažino pagrįstu ir pareiškė Tarnybai taisomąjį veiksmą – papeikimą. Skundžiamame Sprendime dalį 2021 m. rugpjūčio 30 d. skundo pripažino pagrįstu ir taikė šiuos taisomuosius veiksmus: teikė Tarnybai nurodymą ir įspėjo Tarnybą. VDAI neskyrė Tarnybai administracinės baudos, nors pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 30 d. skunde prašė skirti Tarnybai administracinę baudą, kuri būtų veiksminga ir atgrasytų Tarnybą ateityje pažeisti teisės aktus, susijusius su asmens duomenų apsauga. Inspekcija administracinės baudos neskyrė, nes „nenustatė, kad pareiškėjos reikalavimas apriboti duomenų tvarkymą būtų pažeistas taikant jį į ateitį, kaip numatyta BDAR 4 straipsnio 3 punkte“. Tačiau Inspekcija ir negalėjo nustatyti, kad asmens duomenų tvarkymas yra pažeistas, nes Tarnyba nepateikė VDAI tokių duomenų, nors turėjo pateikti. Inspekcija nepagrįstai vengia pažeidėjams skirti administracines baudas už pasikartojančius pažeidimus ir atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių praktikos, kuriose pažeidėjams kelis kartus dažniau yra skiriamos atgrasomos baudos, todėl tose šalyse gerėja asmens duomenų apsaugos padėtis. Tarnyboje nustatyti keli pažeidimai asmens duomenų srityje, o vengimas skirti administracinę baudą jos nemotyvuos atsakingiau rinkti ir tvarkyti gaunamus asmens duomenis. Nustačius, kad Tarnyba Inspekcijai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir rasti kiti asmens duomenų tvarkymo pažeidimai pagal skundus, būtina iš naujo svarstyti administracinės baudos Tarnybai skyrimo klausimą.
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjos skunde pateiktas neteisingas kaltinimas dėl tikrovės neatitinkančios Tarnybos pateiktos informacijos nukreiptas ne į Inspekcijos, o į Tarnybos veiksmus, todėl šis pareiškėjos argumentas negali būti pagrindas naikinti Inspekcijos Sprendimą ar jo dalį. Pareiškėja pati skunde argumentuoja, kodėl Inspekcija negali tirti skundų, susijusių su teismams teikiama informacija, nurodydama, kad jos kito skundo dalį dėl pareigos neatskleisti informacijos kitiems asmenims (teismui) pažeidimo Inspekcija 2021 m. kovo 16 d. sprendimu atsisakė nagrinėti, vadovaudamasi BDAR 55 straipsnio 3 dalimi. Pagal BDAR 4 straipsnio 9 punktą duomenų gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuriai atskleidžiami asmens duomenys, nesvarbu, ar tai trečioji šalis ar ne. Tačiau valdžios institucijos, kurios pagal Europos Sąjungos arba valstybės narės teisę gali gauti asmens duomenis vykdydamos konkretų tyrimą, nelaikomos duomenų gavėjais; tvarkydamos tuos duomenis, tos valdžios institucijos laikosi taikomų duomenų tvarkymo tikslus atitinkančių duomenų apsaugos taisyklių. Atitinkamai teismui nesant duomenų gavėju, Tarnybai nebuvo pareigos Inspekcijai pateikti informacijos apie asmens duomenų teikimą teismui, pastarajam vykdant atitinkamą tyrimą (nagrinėjant bylą).
3.2. Inspekcija nelenktyniauja su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis dėl skiriamų administracinių baudų dydžių. BDAR administracinių baudų srityje kiekvienai valstybei suteikia nacionalinį savarankiškumą. BDAR preambulės 150 punkte, be kita ko, nustatyta – ar administracinės baudos turėtų būti skiriamos valdžios institucijoms ir kokiu mastu, turėtų nustatyti valstybės narės; skiriant administracinę baudą ar teikiant įspėjimą nedaromas poveikis priežiūros institucijų kitiems įgaliojimams ar kitoms sankcijoms pagal šį reglamentą taikyti. BDAR taip pat numato Inspekcijos pasirinkimo galimybę parenkant taisomąsias priemones, todėl Inspekcija, atlikusi pareiškėjos skundo tyrimą, turėjo diskrecijos teisę nuspręsti dėl BDAR 58 straipsnio 2 dalyje numatytų taisomųjų veiksmų taikymo ir (ar) BDAR 83 straipsnyje numatytos administracinės baudos, kuri turi būti veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, skyrimo.
3.3. Inspekcija Sprendime labai detaliai įvertino pareiškėjos reikalavimą Tarnybai skirti maksimalią administracinę baudą ir nurodė, kad „Vertinant šiuo sprendimu nustatytų pažeidimų neigiamą poveikį pareiškėjai, Inspekcija pabrėžia, kad pagrindinė priežastis, pareiškėjai sukėlusi neigiamas emocijas, yra pareiškėjos įsitikinimu Tarnybos vykdytas neteisėtas jos šeimos narių asmens duomenų tvarkymas, tačiau šis asmens duomenų tvarkymo galimas pažeidimas dar nėra galutinai nustatytas ir bus nustatytas tik teismo sprendimu. Šis sprendimas siejamas tik išskirtinai su pareiškėjos teise apriboti jos asmens duomenų tvarkymą jau po to, kai toks jos reikalavimas buvo pateiktas Tarnybai (nuo 2021 m. kovo 1 d.), todėl nenustačius, kad nuo nurodytos datos Tarnyba būtų pažeidusi pareiškėjos nustatytą apribojimą, bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja šiuo sprendimu buvo informuota apie Tarnybos veiksmus gavus jos įpareigojimus, Inspekcija sprendžia Tarnybai skirti nurodymą ir įspėjimą“. Inspekcijos Sprendime pateikti argumentai yra teisiškai pagrįsti ir motyvuoti, o pareiškėjos argumentas dėl Tarnybos pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos – paneigtas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I2-1010-1066/2021 nagrinėjo pareiškėjos skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašto Nr. 1SD-6251 dalį „Pažymėtina, kad Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko(-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“. Kadangi teismui teikiama informacija turi būti išsami, o minėtame, prašomame panaikinti įraše nurodytas vaiko situacijos vertinimas bylos nagrinėjimo metu jau buvo baigtas, 2021 m. sausio 21 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-122, kaip tiesiogiai susijusi su bylos dalyku, 2021 m. kovo 5 d. su Tarnybos teritorinio skyriaus atsiliepimu pateikta teismui. Tarnyba, patikrino Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) duomenis apie 2021 metais nagrinėtas administracines bylas pagal pareiškėjos skundus, kuriose dalyvauja / dalyvavo Tarnyba, ir nustatė, kad tarp jų nėra išnagrinėtos ir / ar nagrinėjamos administracinės bylos, kuriai 2021 m. būtų buvęs suteiktas Nr. I2-3528-281/2021, todėl Tarnyba negali atsikirsti į pareiškėjos nurodomas aplinkybes dėl šios bylos.
4.2. Tarnyba visiškai sutinka su Inspekcijos atsiliepime išdėstytais argumentais, kad pareiškėja pati savo skunde argumentuoja, kodėl Inspekcija negali tirti skundų, susijusių su teismams teikiama informacija, nurodydama, kad jos kito skundo dalį dėl pareigos neatskleisti informacijos kitiems asmenims (teismui) pažeidimo Inspekcija 2021 m. kovo 16 d. sprendimu atsisakė nagrinėti, vadovaudamasi BDAR 55 straipsnio 3 dalimi. Tarnyba sutinka su Inspekcijos atlikto tyrimo metu nustatytais pažeidimais ir mano, kad Sprendimas yra pagrįstas ir proporcingas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjos J. N. skundą.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
6.1. Pareiškėja 2021 m. kovo 8 d. skundu kreipėsi į Inspekciją. Inspekcija 2021 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 3R-258(2.13-1.E) atsisakė nagrinėti skundo dalį dėl pareigos neatskleisti informacijos kitiems asmenims pažeidimo ir teisės apriboti duomenų tvarkymą pažeidimo.
6.2. Dėl apribotų duomenų tvarkymo pažeidimo Inspekcijai 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo paduotas naujas skundas. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2022 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-121(2.13.1.E), kuriuo pripažino pareiškėjos skundo dalį dėl skaidrumo principo įgyvendinimo pagal BDAR 12 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas bei netinkamų BDAR 32 straipsnio 4 dalyje nustatytų apribojimo priemonių taikymo pagrįstu, teikė Tarnybai nurodymą ir Tarnybą įspėjo, o pareiškėjos skundo dalį dėl jos reikalavimo neatskleisti duomenų kitiems asmenims įgyvendinimo atmetė (Sprendimo 3 p.). Pareiškėja nesutiko su Inspekcijos Sprendimo 3 punktu.
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ), BDAR nuostatomis.
8. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo teiginius dėl Sprendime esančių tikrovės neatitinkančių teiginių, susijusių su Tarnybos neva niekam neteiktais pareiškėjos nurodytais duomenimis, juos atmetė, kadangi pareiškėja teismo prašė panaikinti Inspekcijos Sprendimą, o pareiškėjos nurodyti teiginiai yra susiję ne su Inspekcijos, o su Tarnybos veiksmais, todėl neturi jokios įtakos sprendžiant dėl Sprendimo panaikinimo. Teismas pažymėjo, jog Inspekcijai yra suteikta kompetencija savo nuožiūra pasirinkti ir veikti pagal ADTAĮ ir BDAR jai suteiktus įgaliojimus, o taip pat ir spręsti, kaip nagrinėti asmenų skundus, kad būtų surinkta su galimu BDAR pažeidimu susijusi informacija.
9. Teismas nurodė, kad Inspekcija, atlikusi pareiškėjos skundo tyrimą, turėjo diskrecijos teisę nuspręsti dėl BDAR 58 straipsnio 2 dalyje numatytų taisomųjų veiksmų taikymo ir (ar) BDAR 83 straipsnyje numatytos administracinės baudos, kuri turi būti veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, skyrimo. Inspekcija Sprendime išsamiai ir detaliai įvertino pareiškėjos reikalavimą Tarnybai skirti maksimalią administracinę baudą ir nurodė, kad „Vertinant šiuo sprendimu nustatytų pažeidimų neigiamą poveikį pareiškėjai, Inspekcija pabrėžia, kad pagrindinė priežastis, pareiškėjai sukėlusi neigiamas emocijas, yra pareiškėjos įsitikinimu Tarnybos vykdytas neteisėtas jos šeimos narių asmens duomenų tvarkymas, tačiau šis asmens duomenų tvarkymo galimas pažeidimas dar nėra galutinai nustatytas ir bus nustatytas tik teismo sprendimu. Tuo tarpu šis sprendimas siejamas tik išskirtinai su pareiškėjos teise apriboti jos asmens duomenų tvarkymą jau po to, kai toks jos reikalavimas buvo pateiktas Tarnybai (nuo 2021 m. kovo 1 d.), todėl nenustačius, kad nuo nurodytos datos Tarnyba būtų pažeidusi pareiškėjos nustatytą apribojimą, bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja šiuo sprendimu buvo informuota apie Tarnybos veiksmus gavus jos įpareigojimus, Inspekcija sprendžia Tarnybai skirti nurodymą ir įspėjimą.“. Teismas pažymėjo, kad Sprendime detaliai nurodyta, kokiais teisės aktais buvo remtasi, be to, išsamiai išanalizuota faktinė situacija, taip pat nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Taigi, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
10. Teismas nusprendė, kad Inspekcija objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias duomenų tvarkymą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjos netenkina ginčijamo Sprendimo turinys nesudaro pagrindo Sprendimą (jo dalį) pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu. Teismas nurodė, jog Inspekcijos Sprendime pateikti argumentai yra teisiškai pagrįsti ir motyvuoti, o pareiškėjos argumentai – paneigti. Teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą panaikinti Inspekcijos Sprendimą, o taip pat ir reikalavimą įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. kovo 8 d. skundo dalį „pažeidėjui skirti maksimalią administracinę baudą“.
11. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, o taip pat nenagrinėjo kitų argumentų, pripažinęs juos neesminiais ir nekeičiančiais šiame sprendime padarytos išvados.
III.
12. Pareiškėja J. N. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigė, jog skunde teismui prieštaravo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir (ar) nuotoliniu būdu, tačiau teismo šaukime nurodyta, jog byla bus nagrinėjama nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom. Pareiškėja iki teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 21 d. 9.15 val., pradžios el. paštu pateikė teismui 2023 m. kovo 21 d. pranešimą, išsiųstą 2023 m. kovo 21 d. 9.11 val., kuriame nurodė, kad pareiškėja 2023 m. kovo 21 d. 10.30 val. turi vizitą gydymo įstaigoje, pridėjo tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja prašė teismo bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir ne nuotoliniu būdu, jį atidedant. Teismas nesprendė pareiškėjos prašymų, neatidėjo bylos nagrinėjimo, tokiu būdu pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą teismą. Kadangi byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant, priimtas teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.
14. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą vadovavosi ABTĮ 78–79 straipsniais, Teisėjų tarybos 2021 m. rugpjūčio 27 d. protokoliniu nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl nuotolinių teismo posėdžių ir nurodė:
14.1. Prie apeliacinio skundo pridėtame teismo 2023 m. kovo 21 d. el. laiške aiškiai nurodyta, kad teismo šaukime pareiškėjai buvo paaiškinta, jog neturint galimybių prisijungti prie nuotolinio posėdžio, pareiškėjai bus sudarytos sąlygos dalyvauti teismo posėdyje tiesiogiai teisme. Pareiškėja teismui išreiškė prieštaravimą ne tik dėl rašytinio, bet ir dėl žodinio proceso tvarkos, todėl esant tokioms aplinkybėms teismas turėjo diskrecijos teisę pats spręsti dėl proceso tvarkos pasirinkimo. Pagal ABTĮ 52 straipsnio 3 dalį proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Teismas, paskirdamas nuotolinį posėdį, naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom, ir užtikrindamas, kad pareiškėja nuotoliniame procese galėtų dalyvauti tiesiogiai iš teismo salės, tinkamai atsižvelgė į pareiškėjos pageidavimą, todėl pareiškėjos argumentai dėl jos procesinių teisių pažeidimo šioje dalyje nepagrįsti.
14.2. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad jos 2023 m. kovo 21 d. prašymas teismui išsiųstas 9.11 val., o teismo posėdis buvo paskirtas ir prasidėjo 2023 m. kovo 21 d. 9.15 val. Nors pareiškėja pateikė įrodymus, kad likus 4 min. iki posėdžio pradžios teismui išsiuntė savo prašymą apie tai, kad 10.30 val. turi vizitą gydymo įstaigoje, tačiau vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, toks prašymo išsiuntimo laikas nesudaro pagrindo tikėtis, kad prašymas bus perskaitytas iki posėdžio pradžios. Inspekcijos iš teismo gautame 2023 m. vasario 15 d. rašte Nr. I2-747-764/2023 pateiktas prašymas prie teismo posėdžio prisijungti ne vėliau kaip 5–10 min. iki jo pradžios.
14.3. Pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, atsižvelgiant į prašymo pateikimo laiką, ABTĮ 8 straipsnio 2 dalį bei teismo posėdyje dalyvavusius asmenis, nesudaro pagrindo spręsti apie jos teisių į teisingą teismą pažeidimą.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja apeliacinį skundą grindžia išimtinai jos, kaip pareiškėjos, procesinių teisių pažeidimais. Tarnyba nurodė palaikanti savo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinkanti su skundžiamu teismo sprendimu.
IV.
16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-564-629/2024 (toliau – ir LVAT nutartis) pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą atmetė.
17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 3R-121(2.13-1.E) dalies, kuria nuspręsta „pareiškėjos skundą dalyje dėl jos reikalavimo neatskleisti duomenų kitiems asmenims įgyvendinimo atmesti“, bei įpareigojimo atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nustatęs, jog Inspekcija objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias duomenų tvarkymą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog Inspekcijos Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, atmetė ir pareiškėjos skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, nes byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant teismo posėdyje, teismui neišsprendus jos prašymų bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir ne nuotoliniu būdu, neatidėjus bylos nagrinėjimo pagal pareiškėjos 2023 m. kovo 21 d. pranešimą. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę į teisingą teismą.
20. Apeliacinės instancijos teismas nutartį grindė ABTĮ, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija, LVAT praktika.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartimi administracinė byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. kovo 21 d. 9.15 val., žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijos programą Zoom. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. pranešime „Dėl nuotolinio teismo posėdžio duomenų išsiuntimo“, adresuotame pareiškėjai, be kita ko, nurodyta, jog bylos nagrinėjimas vyks 2023 m. kovo 21 d. 9.15 val. žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijos programą Zoom, o neturint techninių galimybių dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, atvykti į teismą šaukime nurodytu laiku. Teismo šaukimas pareiškėjai 2023 m. vasario 25 d. įteiktas pasirašytinai.
22. Atsižvelgdamas į teismų praktiką LVAT sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom, ir suteikdamas galimybę pareiškėjai nuotoliniame procese dalyvauti tiesiogiai iš teismo salės, tinkamai atsižvelgė į pareiškėjos skundo pageidavimą ir nepažeidė procesinių teisės normų, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmetami.
23. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie 2023 m. kovo 21 d. vykusio teismo posėdžio laiką ir būdą (vietą). Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2023 m. kovo 21 d. teismo posėdyje nustatęs, kad pareiškėja apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai, tačiau neatvyko, nusprendė nagrinėti bylą pareiškėjai nedalyvaujant, išnagrinėjo bylą iš esmės, nusprendė procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti ir teismo procesinį sprendimą skelbti 2023 m. balandžio 18 d. 11.00 val.
24. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neišspręstų pareiškėjos 2023 m. kovo 21 d pareiškime nurodytų prašymų (bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir ne nuotoliniu būdu, jį atidedant), teismas pažymėjo, jog ABTĮ 11 straipsnio 2 dalis įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismų praktikoje yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. LVAT vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo žinoma apie paskirtą teismo posėdį, jo datą ir laiką. Atidžiam proceso dalyviui turėtų būti žinoma, kad kiekvienas į bylą teikiamas prašymas yra registruojamas ir jam suteikiamas registracijos numeris. Šiam veiksmui atlikti taip pat reikalingas laikas. Pareiškėjos elektroniniu paštu 2023 m. kovo 21 d. 9.11 val. pirmosios instancijos teismui išsiųstas 2023 m. kovo 21 d. pareiškimas buvo registruotas 2023 m. kovo 21 d. 9.37 val., suteikiant registracijos numerį DOK-10585. Teismo posėdžio pradžia 2023 m. kovo 21 d. informacinėje pažymoje fiksuota 9.22 val., o pabaiga – 9.30 val. Taigi pareiškėja, žinodama apie paskirtą teismo posėdžio datą ir laiką, siekdama, kad byla būtų išnagrinėta jai asmeniškai dalyvaujant teismo posėdyje, turėjo ir galėjo (priešingų duomenų byloje nėra), atitinkamai iki teismo posėdžio pradžios per protingą laiką pateikti teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kad teismas, prieš tai atlikęs prašymo registraciją, teismo posėdžio metu galėtų įvertinti šio prašymo pagrįstumą. Šiuo aspektu LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog reikalavimas išklausyti proceso šalis (ABTĮ 78 str. 1 d.) nereiškia, jog teismas, nepaisydamas proceso operatyvumo, draudimo piktnaudžiauti procesu principų, turi, nesant tam įstatyminio pagrindo, atidėti bylos nagrinėjimą ir laukti, kol kita šalis (jos atstovas) galės atvykti į posėdį.
25. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomos pažeistos jos teisės į teisingą teismą, akcentavo, kad tam turėjo įtakos pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis. Teismas, įvertinęs su pasiruošimu nagrinėti administracinę bylą ir jos nagrinėjimu teisme susijusias faktines aplinkybes, išklausęs teismo posėdžio garso įrašą, nenustatė pagrindo konstatuoti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus pirmosios instancijos teismo padarytus procesinių teisės normų pažeidimus.
26. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja apeliacinį skundą grindė tik procesinių teisės normų pažeidimu, nekeldama abejonių dėl teismo galbūt padarytų materialiųjų teisės normų pažeidimų jas taikant, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo sprendimą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatavo, kad neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei jų teisiniu vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad VDAI, atlikusi pareiškėjos skundo tyrimą, turėjo diskrecijos teisę nuspręsti dėl BDAR 58 straipsnio 2 dalyje numatytų taisomųjų veiksmų taikymo ir (ar) BDAR 83 straipsnyje numatytos administracinės baudos, kuri turi būti veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, skyrimo, o pareiškėjos skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
V.
27. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjos J. N. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-564-629/2024 dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais. Pareiškėja prašyme prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (po reorganizacijos Regionų administracinio teismo) 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą bei LVAT nutartį ir priimti naują nutartį, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia šiais argumentais:
28.1. Teikdama skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėja suformulavo prašymą bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, tačiau šis prašymas nei priimant skundą, nei kituose procesiniuose dokumentuose nebuvo išspręstas. Administracinė byla ir jos sprendimai tapo vieši, bet kas gali su jais susipažinti, byloje yra ypatingų mažamečių vaikų duomenų, teismai neužtikrino mažamečių vaikų ir jų šeimos interesų bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje.
28.2. Neišnagrinėjus pareiškėjos prašymo bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje buvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekse įtvirtinti pagarbos žmogui ir pareigingumo principai (6 str. 1 p., 15 str. 1 p.) ir tokie veiksmai sudaro pagrindą teisėjos (-jų) drausminės atsakomybės atsiradimui. Pirmosios instancijos teismo kolegijos teisėjos jau ne pirmą kartą priima sprendimus atmestinai, todėl šių teisėjų darbo kokybė turėtų būti patikrinta platesniu mastu.
28.3. Pareiškėja iki 2023 m. kovo 21 d. 9.15 val. bylos posėdžio pradžios pateikė teismui 2023 m. kovo 21 d. pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja 2023 m. kovo 21 d. 10.30 val. turi vizitą gydymo įstaigoje, pridėjo tai įrodančius dokumentus ir esant objektyvioms priežastims teismo pakartotinai prašė bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje žodinio proceso ir ne nuotoliniu būdu, jį atidedant. Pareiškimas teismui buvo pateiktas 2023 m. kovo 21 d. 9.11 val. iki bylos nagrinėjimo pradžios, jį pažymint tema „skubu“ ir išsiunčiant 2 teismo adresatais „Kam: (duomenys neskelbtini)“, užsitikrinant, kad jis bus gautas ir perduotas į bylą iki bylos nagrinėjimo pradžios ir bus išnagrinėtas teismo posėdžio metu. Vilniaus apygardos administracinis teismas bylą išnagrinėjo per 8 minutes, neišsprendęs pareiškėjos prašymo bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje bei pareiškimo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo sprendimo paskelbimas buvo atidėtas ir teismas turėjo visas galimybes, kad ir vėliau atnaujinti bylos nagrinėjimą, išspręsti pareiškėjos prašymą ir bylą išnagrinėti pareiškėjai dalyvaujant. Paaiškėjus procesinių teisių pažeidimams pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, tačiau LVAT nutartimi pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, nepasisakius, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje.
28.4. Kadangi nei pirmosios instancijos teismo sprendime, nei LVAT nutartyje nėra pasisakyta dėl pareiškėjos prašymo bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje ir šis pareiškėjos prašymas liko neišnagrinėtas, šie procesiniai dokumentai yra be motyvų. Todėl remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 ir 12 punktais yra pagrindas proceso atnaujinimui.
28.5. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisminį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Administracinių ginčų teisenoje teismui pavestas aktyvus vaidmuo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismo nuosprendžiai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims, o jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.
28.6. Identiškų ar labai panašių išnagrinėtų administracinių bylų tikėtina teismų praktikoje nėra. LVAT pirmosios instancijos teismo sprendimus, kuriais buvo atmesti pareiškėjų skundai teismui visapusiškai neišnagrinėjus pareiškėjų prašymų ir tinkamai nemotyvavus savo sprendimo, be kita ko, panaikino, pvz., administracinėse bylose Nr. eA-740-525/2022, Nr. A662-374/2012, Nr. eA-400-520/2024, Nr. eAS-778-815/2024, Nr. eAS-593-1047/2024.
29. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo neatnaujinti proceso. Atsakovas nurodo, kad dėl galimų procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu jau yra pasisakęs 2023 m. birželio 6 d. atsiliepime, Inspekcijos pozicija nepasikeitė. Atsakovas mano, kad teismo priimti procesiniai sprendimai nepažeidė pareiškėjos teisių.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo bylą spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad dėl galimų procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu jau yra pasisakęs 2023 m. birželio 2 d. atsiliepime.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
VI.
31. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-564-629/2024 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.
32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Konvencija 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, jog vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje R. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 52854/99). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimą byloje S. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8269/02). Taigi atitinkamas įsiteisėjęs sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 d. sprendimą byloje S. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 40713/04).
33. LVAT praktikoje pažymima, kad proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (žr., pvz., 2024 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-31-415/2024).
34. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad fundamentaliais trūkumais paprastai laikytini tokie ankstesnio proceso defektai, kaip jurisdikcijos klaidos, rimti teisminio proceso pažeidimai (pvz., asmens neįtraukimas į jam svarbų procesą ar pan.) ar piktnaudžiavimas valdžia (žr., pvz., 2008 m. liepos 31 d. sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 50208/06)), retais atvejais – ir vidaus teisės taikymo klaidos (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje Trapeznikov ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 5623/09)). Poreikis ginti aiškiai pažeistas Konvencijos garantijas taip pat gali būti svarus argumentas, teikiant prašymus dėl pasibaigusio proceso atnaujinimo (žr. EŽTT 2015 m. vasario 5 d. sprendimą byloje Bochan prieš Ukrainą (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 22251/08)).
35. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.
36. Vertinant, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą šiuo pareiškėjos nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).
37. LVAT praktikoje, suformuotoje laikantis EŽTT jurisprudencijos, nuosekliai pabrėžiama, kad aptariamu pagrindu administracinės bylos procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas ar nutartis apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš teismo sprendimo ar nutarties turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-11-415/2022 ir jos 48 p. nurodytą praktiką). LVAT taip pat yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-54-552/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-20-968/2019).
38. Teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto aspektu turi būti vertinamas atsižvelgus būtent į teismo procesiniame sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Pabrėžtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo procesinio sprendimo motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo procesinio sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.
39. Apeliacinės instancijos teismas LVAT nutartyje pasisakė apeliacinio skundo ribose dėl argumentų susijusių su pareiškėjos nurodytais proceso teisės normos pažeidimais. Dėl ginčo esmės LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad VDAI, atlikusi pareiškėjos skundo tyrimą, turėjo diskrecijos teisę nuspręsti dėl BDAR 58 straipsnio 2 dalyje numatytų taisomųjų veiksmų taikymo ir (ar) BDAR 83 straipsnyje numatytos administracinės baudos, kuri turi būti veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, skyrimo, o pareiškėjos skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
40. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu iš esmės grindžia tuo, kad buvo neišspręsti jos procesinio pobūdžio prašymai. Pareiškėja nurodo, kad nebuvo išspręstas jos prašymas dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje, be to, pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos argumentus, pažymi, kad pareiškėja iš esmės siekia atnaujinti procesą dėl, jos manymu, padarytų proceso teisės normų, įtvirtintų ABTĮ, pažeidimų, tačiau pagal ABTĮ 156 straipsnį, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu sprendimu ar nutartimi, procesas negali būti atnaujintas dėl ABTĮ įtvirtintų proceso normų pažeidimo. Todėl šiuo aspektu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir atnaujinti proceso.
41. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Taigi šis proceso atnaujinimo pagrindas yra siejamas su administracinių teismų vienodos praktikos formavimu. Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-10/2012). Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Nustatęs, jog administracinių teismų praktika prieštaringa, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi į tai reaguoti ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių ją suvienodinti, nes tik unifikuojant teismų praktiką galima veiksmingai užtikrinti konstitucinio imperatyvo, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos taip pat, laikymąsi (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-59/2011).
42. Nors prašant proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu pareiškėja turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, tačiau pati prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad identiškų ar labai panašių išnagrinėtų administracinių bylų tikėtina teismų praktikoje nėra. Kita vertus, pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia, kad LVAT pirmosios instancijos teismo sprendimus, kuriais buvo atmesti pareiškėjų skundai teismui visapusiškai neišnagrinėjus pareiškėjų prašymų ir tinkamai nemotyvavus savo sprendimo, be kita ko, panaikino, pvz., administracinėse bylose Nr. eA-740-525/2022, Nr. A662-374/2012, Nr. eA-400-520/2024, Nr. eAS-778-815/2024, Nr. eAS-593-1047/2024.
43. Įvertinus pareiškėjos nurodytas administracines bylas (nurodytas šios nutarties 42 p.), matyti jose faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei labai panašios, todėl nėra pagrindo vertinti, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo vienodos administracinių teismų praktikos. Dviejų iš nurodytų bylų atveju iš viso buvo sprendžiamas atskiras procesinis klausimas, kitose bylose pirmosios instancijos teismo sprendimų trūkumai nustatyti vertinant ginčo esmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik pareiškėjos subjektyvūs ir niekuo nepagrįsti teiginiai, kad LVAT nutartimi nukrypta nuo vienodos administracinių teismų praktikos, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą.
44. Nors prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja apeliuoja į teisėjų, bylą nagrinėjusių pirmosios instancijos teisme, drausminę atsakomybę, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.
45. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti proceso ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 ir 12 punktuose numatytais pagrindais (ABTĮ 162 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjos prašymą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos J. N. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-564-629/2024 netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-564-629/2024 pagal pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl dalinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Ričardas Piličiauskas