Civilinė byla Nr. e2A-1427-459/2020                                        Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00627-2020-0

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3;

                                                                                       2.1.1.3.10; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 30 d.

    Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

 Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEO Finance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5 114,46 Eur negrąžinto kredito dalį, 440,93 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki 2020 m. gegužės 29 d., 20,57 procento dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 5 114,46 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2 104,39 Eur tarpininkavimo mokesčio, 7,92 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. sausio 20 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 173 Eur žyminį mokestį bei 200 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas iš dalies, pripažinta nesąžininga ir negaliojančia ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K616856459 bendrųjų sąlygų nuostata, susijusi su tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas). Ieškovei iš atsakovo priteista 5 114,46 Eur negrąžinto kredito dalis, 430,83 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, 415,39 Eur tarpininkavimo mokestis, 7,92 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. birželio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 289,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kita ieškinio dalis atmesta. Teismo motyvai:

2.1.        Teismas nustatė, jog ieškovė su atsakovu 2019 m. rugsėjo 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K616856459, kuria ieškovė atsakovui suteikė 5 270 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą. Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ieškovė vartojimo kredito sutartį 2020 m. gegužės 26 d. nutraukė. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 5 114,46 Eur negrąžintos kredito dalies ir 440,93 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. gegužės 26 d., pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl patenkintas, likusi ieškinio dalis dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo atmesta. (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis, Vartojimo kredito sutarties 2.1 punktas, 3.1 punktas, 3.5.2 punktas, 5.1, 5.2, 5.3 punktai).

2.2.        Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7,92 Eur kompensacines palūkanas atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimų bei teismų praktikos, todėl yra tenkinamas.

2.3.        Įvertinęs Vartojimo kredito sutarties nuostatas teismas nustatė, kad pagal sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius 415,39 Eur tarpininkavimo mokestį, sudaro 3 622,79 Eur (3 207,40 Eur palūkanos + 415,39 Eur tarpininkavimo mokestis) (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir yra mažesnė už vartojimo kredito sumą – 5 270 Eur. Taigi, bendra vartojimo kredito kaina, o kartu ir tarpininkavimo mokesčio dydis su nuolaida atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovo priteistina 415,39 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalis. Tuo tarpu, pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta nuolaida kitai tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, t. y. daugiau kaip 30 dienų praleidus bent vienos įmokos mokėjimo terminą, minėta nuolaida nėra taikoma. Taigi ši tarpininkavimo mokesčio dalis (mokama tik esant Sutarties pažeidimui) savo esme yra ne kas kita, kaip netesybų forma (CK 6.71 straipsnis).

2.4.       Teismas konstatavo, kad bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.14 punktų, kuriuose nurodyta, kad sutartyje numatyta nuolaida kitai tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, nuostata yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, t. y. daugiau kaip 30 dienų praleidus bent vienos įmokos mokėjimo terminą, minėta nuolaida nėra taikoma. Šią tarpininkavimo mokesčio dalį (mokamą tik esant Sutarties pažeidimui) teismas vertino kaip nubaudimo formą, atitinkančią baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Teismas nurodė, jog pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Teismas konstatavo, jog vadovaujantis šia nuostata susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus sutartį, yra negalimas, o pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 ir 5.4 punktų nuostatas, sutarties sudarymo metu nesant galimybės apskaičiuoti viso tarpininkavimo mokesčio dydžio, šio mokesčio suma sutarties sudarymo metu negalėjo būti ir nebuvo žinoma ir pačiai ieškovei (kredito davėjui). Teismas konstatavo, kad sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktas) apskaičiavimo ir taikymo atsakovui yra nesąžininga, ir pripažino ją negaliojančia (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis, 9 dalis), todėl reikalavimą dėl 2 104,39 Eur kintamosios tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo atmetė.

2.5.        Teismas nurodė, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis). Taip pat konstatavęs, kad patenkinta 77,84 proc. ieškinio reikalavimų, priteisė ieškovei iš atsakovo patirtų išlaidų: 134 Eur žyminio mokesčio ir 155,68 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

3.       Ieškovė UAB „NEO Finance“ (toliau – ir apeliantė)  apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovo 20,57 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 114,46 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 19 d.), priteisti 373,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą ir priteisti 20,57 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 114,46 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai skundo motyvai:

3.1.        Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo. Pažymi, jog sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, tačiau sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios funkcija yra kompensacinė ir pasižymi siekiu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Nurodo, jog, be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti Sutarties 1.7 punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1, 5.2, 5.4 punktai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pažymi, kad tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma.

3.2.       Apeliantė nurodo, jog atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai, nagrinėjamu atveju prašo priteisti 20,57 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 114,46 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 19 d.). 

3.3.        Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nebuvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktų išaiškinimų ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytų aplinkybių bei ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 114,46 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir apeliantei priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota teisės aiškinimo taisykle, ir priteisti 20,57 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5114,46 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

3.4.        Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo, todėl ieškinį visiškai patenkinus atitinkamai turėtų būti pakeista ir teismo sprendimo dalis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.

2.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui nepateiktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

3.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

4.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

5.       Ieškovė, be kitų reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovo 20,57 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už 5 114,46 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas šis ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų kaip negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

6.       Nustatyta, kad šalys 2019 m. rugsėjo 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria ieškovė atsakovui suteikė 5 270 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui iki 2024 m. rugsėjo 19 d. Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ieškovė vartojimo kredito sutartį 2020 m. gegužės 26 d. nutraukė. Byloje nėra duomenų, kad Sutartis būtų nuginčyta ar kad atsakovas savo prievoles pagal ją būtų įvykdęs (CK 6.875 straipsnio 1 dalis).

7.       Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl 20,57 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą 5 114,46 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetė kaip nepagrįstą vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020.

8.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, jog sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, tačiau sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Šios pozicijos laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Nurodytoje civilinėje byloje kasacinis teismas, keisdamas iki tol vyravusią praktiką, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.

9.       Vartojimo kredito sutartimi atsakovas, be suteikto vartojimo kredito sumos, įsipareigojo sumokėti apeliantei Sutarties 1.8 punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1, 5.2 punktai).

10.       Pažymėtina, kad kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų buvusi nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Taigi, kreditoriaus dėl sutarties nutraukimo skolininkui netinkamai ją vykdant planuotos gauti pelno palūkanos iki sutartyje nustatytos sutarties termino pabaigos tampa negautomis pajamomis, t. y. pajamomis, kurias kreditorius tikėjosi gauti, jei sutartis būtų buvusi įvykdyta. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, taip yra realizuojamas lūkesčių principas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 20,57 procento  mokėjimo (pelno) palūkanų kaip negautų pajamų už negrąžintą 5 114,46 Eur vartojimo kredito sumą (CPK 12, 178 straipsniai).

11.       Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo priteisti 20,57 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 114,46 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. rugsėjo 19 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip kreditorės negautų pajamų atlyginimo.

12.       Apeliantė savo apeliaciniame skunde taip pat suformulavo naują reikalavimą priteisti 20,57 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 114,46 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė savo ieškinyje buvo suformulavusi reikalavimą priteisti 7,92 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2020 m. sausio 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad šis ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7,92 Eur kompensacines palūkanas atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei teismų praktiką, tenkino jį.

13.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą, pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teisme nenagrinėja apeliantės reikalavimo dėl 20,57 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 114,46 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kadangi toks reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

14.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nepriteisė ieškovės ieškinyje reikalaujamų priteisti mokėjimo (pelno) palūkanų kaip negautų pajamų (nuostolių), todėl konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti 20,57 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 114,46 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, turėjo būti patenkintas. Ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

15.       Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės ieškinyje patenkinta materialiojo reikalavimo dalis nesikeičia, bylinėjimosi išlaidų neperskirsto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

16.       Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį ir patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, todėl iš atsakovo priteistinas 275 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pakeisti dalį Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo už akių ir ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ papildomai priteisti iš atsakovo R. B. 20,57 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 114,46 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. rugsėjo 19 d.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ iš atsakovo R. B. 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                                            Raimonda Andrulienė

                                                                                                                          Irma Čuchraj                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              

Aušra Maškevičienė