Civilinė byla Nr. e2A-800-618/2022
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02118-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „PlusPlus Capital“ AS apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui A. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. R. G., V. G., J. G., V. G., A. G., N. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „Swedbank“, notarė A. G..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo motinos V. G. mirties; 2) leisti nukreipti išieškojimą ieškovės „PlusPlus Capital“ AS naudai iš atsakovo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d., 2015 m. kovo 23 d. išduotus vykdomuosius raštus ir pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. priimtą nutartį byloje Nr. 2-1455-897/2013 į J. R. G. nuosavybės teise priklausanti nekilnojamąjį turtą: 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato – sodo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 3) leisti nukreipti išieškojimą ieškovės „PlusPlus Capital“ AS naudai iš atsakovo A. G. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d., 2015 m. kovo 23 d. išduotus vykdomuosius raštus ir pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. priimtą nutartį Nr. 2-1455-897/2013 į 11,81 Eur piniginių lėšų sumą, valdomą J. R. G.; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė nurodė, kad antstoliai vykdo vykdomąsias bylas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovo, išieškotoja – ieškovė. Antstoliai vykdydami išieškojimą nustatė, jog atsakovas registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, jis niekur nedirba. Pažymėjo, kad nuo reikalavimo perleidimo dienos skolai dengti pagal vykdomuosius dokumentus atsakovas yra atlikęs tik tris nedideles įmokas.
1.2. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas po savo motinos mirties būdamas pirmos eilės įpėdinis ir turėdamas teisę priimti palikimą nesiėmė veiksmų dėl palikimo priėmimo. Ieškovės vertinimu, tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, nes tokiu būdu atsakovas iš esmės sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti.
1.3. Dėl senaties instituto taikymo ieškovė pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 8 d. gavo Testamentų registro išrašą, iš kurio matyti, jog atsakovas nėra priėmęs palikimo po motinos mirties. Pradinis ieškinys teismui buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 7 d., taigi, nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir patikslinimą dėl atsiliepimo, juose prašė atmesti ieškovės ieškinį, pritaikyti senatį.
2.1. Nurodo, kad ginčo vienašalis atsakovo sandoris buvo sudarytas tarp 2016 m. rugpjūčio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 6 d. V. G. palikimo priėmimo faktas išviešintas Testamentų registre 2016 m. rugsėjo 28 d. Ieškovė nepateikė duomenų, kokia pateisinama priežastis sutrukdė antstoliams pasitikrinti registrus anksčiau nei 2020 m. gruodžio 8 d. arba pačiai, kaip skolų išieškojimo profesionalei, sutrukdė prieš sudarant reikalavimo perleidimo sutartis ir po jų sudarymo aktyviai bendradarbiauti su antstoliais.
2.2. Pažymi, jog palikimo nepriėmė ne tik atsakovas, bet ir kiti mirusiosios vaikai, pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Nėra pagrindo vertinti kaip nesąžiningą ir kaip sąmoningą skolininko vengimą vykdyti prievolę kreditoriui, t. y. nėra visų būtinų actio Pauliana sąlygų – atsakovas neprivalėjo priimti palikimo, todėl nėra atsakovo ir trečiojo asmens nesąžiningumo.
3. Trečiasis asmuo J. R. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, pritaikyti ieškinio senatį.
3.1. Sandoris buvo sudarytas dėl įprastai susiklosčiusių faktinių aplinkybių, nes dėl to, kad visi šeši V. G. vaikai nepriėmė jos palikimo dėl savo tėvo, ginčo sandorio sudarymas vertintinas kaip įprastai šeimose nusistovėjusi praktika.
4. Tretieji asmenys V. G., J. G., V. G. ir N. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pritaikyti ieškinio senatį.
5. Trečiasis asmuo notarė A. G. prašė sprendimą priimti savo nuožiūra.
6. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, jame nurodė, kad su ieškovo patikslintu ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
7.1. Teismas konstatavo, kad atsakovas po savo motinos mirties, būdamas pirmos eilės įpėdinis ir turėdamas teisę priimti palikimą, nesiėmė veiksmų dėl palikimo priėmimo. Visą palikimą priėmė trečiasis asmuo J. R. G. – atsakovo tėvas.
7.2. Teismas dėl ieškinio senaties instituto taikymo pažymėjo, kad ieškovė apie galbūt pažeistą savo teisę sužinojo 2020 m. gruodžio 8 d., gavusi antstolio informaciją iš Testamentų registro, ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 7 d., todėl konstatavo, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
7.3. Teismas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pažymėjo, kad tam būtina konstatuoti aplinkybių visumą. Ieškovė yra atsakovo kreditorė, turinti neabejotiną, galiojančią reikalavimo teisę, ir šis reikalavimas yra atsiradęs prieš atsakovui sudarant ginčijamą sandorį. Atsakovui sudarant ginčo vienašalį sandorį, buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditoriaus, teisės, kadangi, atsakovui nepriėmus palikimo ir tokiu būdu netekus atsakovui priklausančios motinos turto dalies, nebeliko realios galimybės visiškai ar iš dalies atsiskaityti su ieškove. Pirmosios instancijos teismas nenustatė actio Pauliana sąlygos, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Teismas pažymėjo, kad įpėdinis turi teisę apsispręsti dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. Konstatavo, kad atsakovui moraliniu aspektu buvo būtina nepriimti palikimo po jo motinos mirties.
7.4. Teismas pažymėjo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ir tuo pagrindu taip pat atmetė ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovo sudarytas vienašalis sandoris, kuriuo atsakovas po motinos mirties savo neveikimu atsisakė turtinių teisių. Ieškovė pažymi, kad jokie materialiniai santykiai nesieja ir niekada nesiejo ieškovės su trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo nėra ieškovės skolininkas, nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nurodydamas, kad trečiojo asmens procesinė padėtis turi būti pakeista į bendraatsakį.
8.2. Akcentuoja, kad actio Pauliana pagrindu sandorį galima ginčyti tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Pirmosios instancijos teismas atsakovo privalomumą sudaryti ginčijamą sandorį siejo tik su moraliniu aspektu. Vien tos aplinkybės, kad atsakovo tėvui galbūt kilo reali grėsmė likti be gyvenamojo būsto ir kad atsakovo broliai ir seserys išreiškė valią nesiimti veiksmų palikimui priimti, negali būti vertinama kaip būtinos ir privalomos ginčijamam sandoriui sudaryti. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.
8.3. Ieškovė pažymi, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės. Civilinė byla nėra didelės apimties, yra nesudėtinga, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Nurodo, kad teismas nevertino Rekomendacijų 2 punkte nurodytų kriterijų.
9. Atsiliepime į skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
9.1. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui moraliniu aspektu buvo būtina nepriimti palikimo po savo motinos mirties. Visi šeši vaikai nepriėmė motinos palikimo dėl savo tėvo. Ginčo sandorio sudarymas vertintinas kaip įprastai nusistovėjusi praktika. Nėra visų actio Pauliana būtinų sąlygų. Atsakovas neprivalėjo priimti palikimo ir nėra jo nesąžiningumo.
10. Atsiliepimu trečiasis asmuo J. R. G. prašo apeliacinį skundą atmesti.
10.1. Nurodo, kad jei teismas tenkintų ieškinį ir pripažintų sandorį negaliojančiu bei leistų nukreipti išieškojimą į trečiojo asmens J. R. G. turtą, tai tiesiogiai sukeltų šiam asmeniui neigiamus padarinius ir jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi atitinka atsakovo procesinę padėtį. Dėl ieškinio senaties instituto taikymo nurodo, kad ieškovė yra praleidusi šį terminą, nes galėjo ir anksčiau prašyti antstolio patikrinti Testamentų registro duomenis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui moraliniu aspektu buvo būtina nepriimti palikimo po jo motinos mirties. Palikimo negavo ir kiti pirmos eilės įpėdiniai. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstai priteistos.
11. Atsiliepimuose tretieji asmenys V. G., N. Ž., A. G., V. G. ir J. G. prašo apeliacinį skundą atmesti.
11.1. Nurodo, kad jei teismas tenkintų ieškinį ir pripažintų sandorį negaliojančiu bei leistų nukreipti išieškojimą į trečiojo asmens J. R. G. turtą, tai tiesiogiai sukeltų šiam asmeniui neigiamus padarinius ir jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi atitinka atsakovo procesinę padėtį. Trečiajam asmeniui J. R. G. bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstai priteistos.
12. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
14. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
Dėl pirmosios instancijos sprendimo (ne)teisėtumo
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 23 d. ir 2015 m. vasario 2 d. priėmė sprendimus už akių, o priėmė 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėse bylose ir nusprendė priteisti iš atsakovo kreditorių „Swedbank“, AB, ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai įsiskolinimą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Kreditoriai reikalavimo perleidimo sutartimis perleido kreditinio reikalavimo teises į šiuos atsakovo įsiskolinimus „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. Reikalavimo perleidimo sutartimis kreditorė „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditinio reikalavimo teises į šiuos atsakovo įsiskolinimus ieškovei šioje byloje „PlusPlus Capital“ AS. Įsiskolinimų išieškojimas vykdomas antstolių L. P. ir A. S. kontorose, tačiau įsiskolinimai nėra padengti iki šiol. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo palikimo nepriėmimo metu atsakovas žinojo apie savo turimą prievolę kreditoriams. Tarp šalių ginčo dėl išieškomų sumų pagrindo ar dydžio nėra.
16. Nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. mirė atsakovo motina V. G.. Po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą su 2016 m. rugsėjo 28 d. pareiškimu kreipėsi jos sutuoktinis J. R. G. ir jos sūnus A. G.. A. G. 2016 m. rugsėjo 28 d. padovanojo savo paveldėjimo teises trečiajam asmeniui J. R. G.. Mirusiosios V. G. kiti vaikai – V. G., J. G., V. G. ir N. Ž. – nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. 2018 m. balandžio 10 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 4111. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. R. G. paveldėjimo teisės pagrindais įgijo nuosavybės teisę į mirusiosios turtą.
17. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolis pateikė ieškovei informaciją apie atsakovo turtinę padėtį, iš kurios matyti, kad atsakovas registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba.
18. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama actio Pauliana pagrindu pripažinti vienašalį sandorį – atsakovo atsisakymą priimti palikimą – negaliojančiu ir leisti nukreipti išieškojimą į palikimo dalį, kurią atsakovas būtų paveldėjęs, jeigu nebūtų atsisakęs priimti palikimo, ir kurią paveldėjo J. R. G.
19. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nenustatytos visos actio Pauliana sąlygos, todėl ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta viena iš būtinų actio Pauliana sąlygų, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Teismas iešikinį atmetė ir dėl netinkamo atsakovo, nurodydamas, kad pagal ieškinį kartu su atsakovu turėjo atsakyti ir trečiasis asmuo, priėmęs palikimą.
20. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydama, kad egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos ieškiniui patenkinti. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl trečiojo asmens J. R. G. procesinės padėties byloje. Pažymi, kad išieškojimo nukreipimas į trečiojo asmens paveldėto turto dalį negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis šio asmens teisėtus interesus, nelaikytinas savarankišku reikalavimu ir yra išvestinis.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip atsakovo kreditorė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana) ginčija atsakovo, kaip savo skolininko, sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
22. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pareiga įrodyti visas actio Pauliana ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovui.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą atsakovui grindžia vykdomaisiais raštais civilinėse bylose Nr. 2-8100-512/2012, Nr. 2-743-965/2015, kurie išduoti bylose dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo ir pagal nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1455-897/2013. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė 2017 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė reikalavimo teisę, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą pagal minėtus vykdomuosius raštus, kuriuos priverstinai vykdo antstoliai, nekilo, todėl laikytina, kad ieškovė yra atsakovo kreditorė, ir teisėjų kolegija dėl šios actio Pauliana sąlygos plačiau nepasisako.
26. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės remiasi actio Pauliana sąlygomis dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atsakovui sudarius ginčijamą sandorį ir dėl kitų actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų plačiau nepasisakė. Ieškovė nurodo, kad atsakovui neegzistavo jokių aplinkybių, kurių pagrindu jam imperatyviai kilo pareiga sudaryti vienašalį sandorį.
27. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
28. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Nustatant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet visgi sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018). Be to, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).
29. Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
30. Nagrinėjamu atveju atsakovas po savo motinos mirties 2016 m. rugpjūčio 6 d., būdamas pirmos eilės įpėdinis ir turėdamas teisę priimti dalį mirusios motinos palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nesikreipė į notarą dėl jam priklausančios palikimo dalies. Visą palikimą priėmė mirusiąją pergyvenęs sutuoktinis trečiasis asmuo J. R. G., kuriam 2018 m. balandžio 10 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (CK 5.13 straipsnis).
31. Byloje nustatyta, kad atsakovas ginčo sandorio metu įsiskolinimo pagal vykdomuosius raštus padengęs nebuvo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu turėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Nenustatyta, kad atsakovas ir šiuo metu turėtų registruoto nekilnojamojo turto ar kito turto, iš kurio būtų galima visiškai ar didžiąja dalimi atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovas yra atlikęs tris mokėjimus po 100 Eur, tai įrodo, kad atsakovas, nors ir neturėdamas pajamų, pagal išgales dengia skolą ieškovei, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nesistengia padengti skolos.
32. Įvertinus tai, kad atsakovas yra palikėjo pirmos eilės įpėdinis (kartu su savo broliais ir seserimi, kurie taip pat nepriėmė palikimo), darytina išvada, kad atsakovas, įgyvendinęs teisę priimti mirusios motinos palikimą, būtų įgijęs nuosavybės teisę į 3/16 dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas, neturėdamas galimybių atsiskaityti su kreditoriumi, nepriėmė palikimo, atsiradusio po savo motinos mirties, darytina išvada, kad tokiu būdu buvo užkirsta galimybė atsakovui atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (padengti įsiskolinimą ar jį iš esmės sumažinti).
33. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, atsakovui sudarant ginčo vienašalį sandorį, buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditorės, teisės, kadangi, atsakovui nepriėmus palikimo ir tokiu būdu netekus atsakovui priklausančios mirusios motinos turto dalies, atsakovas sumažino savo galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Taigi konstatuotina, kad ginčo sandoris pažeidė kreditorės teises.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant nustatyto kreditorės teisių pažeidimo, visgi ieškiniui patenkinti actio Pauliana pagrindu yra būtina nustatyti ir kitas jo taikymui būtinas sąlygas, t. y. neužtenka vienos ar kelių sąlygų egzistavimo fakto, o būtina jų visuma.
35. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad egzistuoja actio Pauliana sąlyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Pažymi, kad atsakovui buvo žinoma apie įsiskolinimą kreditoriui ir jis suvokė, kad, nepriėmęs palikimo, sumažins savo galimybę įvykdyti įsipareigojimus, dėl to bus pažeistos kreditorės teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vertinant atsakovo turimas skolas kreditoriui, teigti, kad atsakovas turėjo priimti palikimą, nes privalėjo grąžinti skolą, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su nebūtinumu sudaryti ginčijamą sandorį, atmestini.
36. CK 6.66 straipsnyje numatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog neegzistavo joks atsakovui taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kuriu pagrindu imperatyviai kiltų pareiga priimti palikimą. Teismo vertinimu, atsakovas, nesikreipdamas dėl palikimo priėmimo, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, nesiekdamas pažeisti kreditorės (ieškovės) interesų ar išvengti prievolių.
37. Kaip ir minėta, pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).
38. Nei pirmosios instancijos teismas, nes ieškovė savo apeliaciniame skunde nepasisakė ir neįrodinėja actio Pauliana taikymo sąlygų, kurios susijusios su tuo, kad skolininkas ir trečiasis asmuo buvo nesąžiningi. Teisėjų kolegija, mano, kad yra tikslinga šiuo atveju pasisakyti dėl visų actio Pauliana taikymo sąlygų šiuo konkrečiu atveju.
39. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo sandoris – atsisakymas priimti palikimą – buvo neatlygintinis bei vienašalis sandoris, šioje byloje trečiojo asmens (ne)sąžiningumas neturi teisinės reikšmės, todėl jis nevertintinas.
40. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus.
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
42. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs asmuo. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 47 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56 punktas; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 30 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021, 32 punktas).
43. Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).
44. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 5.50 ir 5.60 straipsniai) suponuoja tai, kad įpėdinis negali būti įpareigotas priimti palikėjo palikimą. Šią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
45. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis su broliais ir seserimi palikimo atsisakė tėvo naudai, norėjo, kad visas turtas priklausytų jam, kuris, be kita ko, buvo ir yra vienintelis jo turimas turtas. Šias aplinkybes atsiliepimuose į apeliacinį skundą patvirtinto ir tretieji asmenys byloje. Tai, kad visi mirusiosios vaikai, pirmos eilės įpėdiniai, nepriėmė savo dalies palikimo, iš esmės patvirtina buvus bendrą šių įpėdinių valią, jog visas paveldimas turtas atitektų likusiam įpėdiniui – pergyvenusiam sutuoktiniui, kuriam, be kita ko, taip pat pagal įstatymą priklausė ir 3/16 dalys paveldimo turto (CK 5.13 straipsnis).
46. Taigi, įvertinusi konkrečias šios bylos aplinkybes, faktinę situaciją, buvusią sandorio sudarymo metu, aplinką, kurioje veikė atsakovas (šeiminių santykių srityje), teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju negalima konstatuoti, kad atsakovas pirvalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, t.y. priimti palikimą. Taip pat, įvertinus paminėtas aplinkybės, darytins išvada, kad skolininko nesąžiningumo taip pat nenustatyta. Visuma aplinkybių leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad palikimo atsisakymas buvo nulemtas moralinio aspekto, kai bendru vaikų sutarimu nutarta atsisakyti palikimo savo tėvo, kuriam tai vienintelė gyvenamoji vieta (įskaitant jo nuosavybės teise turimą ir paveldėtą dalį), naudai ir tokiu būdu užtikrinti jam vienintelį gyvenamąjį būstą, priklausantį nuosavybės teise (CPK 185 straipsnis).
47. Pažymėtina tai, kad tokia praktika, kai vaikai nepretenduoja į tėvų palikimą (jo per įstatyme nustatytą terminą nepriima arba atsisako), kai vienas iš tėvų pergyvena savo sutuoktinį, nėra neįprasta. Todėl vien paveldėjimo teisės įgyvendinimo savo nuožiūra išraiška – palikimo atsisakymas, nenustačius sąmoningo veikimo, turint aiškią ir apibrėžtą tyčią būtent išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, ir kai palikimo atsisakymas, pagrįstai tikėtina, nulemtas kitų gyvenimiškų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovą buvus nesąžiningą ginčo sandorio sudarymo metu.
48. Nors nagrinėjamu atveju palikimą priėmusio asmens – trečiojo asmens J. R. G. galimas teisių pažeidimas, nukreipiant išieškojimą į tą palikimo dalį, kurios atsakovas atsisakė, formaliai nėra vertintinas sprendžiant dėl reikalavimo, reiškiamo actio Pauliana pagrindu, pagrįstumo (nėra vienas iš jo taikymo sąlygų), tačiau į šią aplinkybę bendrame kontekste visgi atsižvelgtina.
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtas, į kurį norima nukreipti išieškojimą, iki atsakovo motinos mirties buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyta pirkimo–pardavimo sutartimi 2016 m. balandžio 28 d. Šiuo atveju įvertintina tai, kad J. R. G. mirusios sutuoktinės palikimą priėmė dar 2016 m. rugsėjo 28 d. notarui pateiktu pareiškimu ir šį turtą visą laiką iki ieškovės ieškinio teisme padavimo 2021 m. gruodžio 7 d., t. y. daugiau nei penkerius metus, ir iki šiol nepertraukiamai valdė ir valdo kaip savo. Papildomai pažymėtina, kad tokio ieškovės reikalavimo tenkinimas ir išieškojimo nukreipimas į ginčo turtą (jo dalį) šiuo konkrečiu atveju, be kita ko, neatitiktų ne tik teisingumo ir sąžiningumo principų, tačiau ir teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų, kurie yra vieni iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, suponuojantys pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, siejamus su nuosavybės apsauga.
50. Kartu kaip nepagrįstas atmetamas ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio ir dėl to, kad trečiasis asmuo byloje J. R. G. turėjo būti įtrauktas bendraatsakiu byloje. Ieškinio atmetimą nulėmė ne vien šio asmens procesinis statusas, bet ir tai, kad teismas nenustatė visų būtinų sąlygų taikyti actio Pauliana institutą. Pirmosios instancijos teismas siūlė įtraukti atsakovu J. R. G., o ieškovė šia teise nepasinaudojo ir laikėsi pozicijos, kad J. R. G. neturi būti įtraukiamas bendraatsakiu, kadangi yra ginčijamas vienašalis atsakovo sudarytas sandoris – atsisakymas priimti palikimą po atsakovo motinos mirties. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad jos ir trečiojo asmens nesieja jokie sutartiniai ar deliktiniai santykiai, trečiasis asmuo nėra materialinio santykio, iš kurio kilo ginčas, tiesioginis subjektas.
51. Kaip nustatyta, ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą po motinos mirties. Atsakovas yra asmuo, ginčo paveldėjimo teisiniuose santykiuose atsisakęs palikimo ir tokiu būdu nutraukęs paveldėjimo teisinius santykius. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006). Šiuo atveju, jei vienašalis sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, esant visoms actio Pauliana sąlygoms, išieškojimas būtų nukreipiamas į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto vienašalio sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens nuosavybėn. Taigi, pirmosios instancijos teismo siūlymas keisti trečiojo asmens procesinę padėtį į bendraatsakio buvo teisiškai nepagrįstas, kadangi trečiasis asmuo nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Nėra pagrindo vertinti, kad trečiasis asmuo, kuris priėmė palikimą, turėjo būti atsakovu šioje byloje, kadangi materialinis teisinis santykis, iš kurio yra kilęs ginčas, yra susijęs su vienašaliu sandoriu, t. y. atsisakymu priimti palikimą. Jeigu ieškinys būtų patenkintas, tai išieškojimas būtų nukreiptas ne į trečiojo asmens turtą, o tik į tą jo dalį, kurią turėjo paveldėti atsakovas šioje byloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
52. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiojo asmens R. J. G. prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus.
53. Iš 2022 m. kovo 17 d. prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir pateiktų priedų nustatyta, kad trečiasis asmuo J. R. G. advokato padėjėjui pagal pinigų priėmimo kvitą sumokėjo 2 000 Eur. Iš 2022 m. sausio 27 d. sąskaitos už teisines paslaugas nustatyta, kad atsiliepimo į ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu parengimas įvertintas 1 700 Eur, kitų procesinių dokumentų rengimas – 120 Eur, pasiruošimas teismo posėdžiams, atstovavimas juose – 180 Eur. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teigia, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka bylos sudėtingumo ir yra neproporcingai didelės atliktų darbų apimčiai, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
54. Bylinėjimosi išlaidas reglamentuoja civilinio proceso normos, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos pagal CPK nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta šalims išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
55. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002).
56. Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku. Taigi, tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
57. Pagal į bylą pateiktus dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus, juose išdėstytas pozicijas bei kitus bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovo pusėje. Šiuo atveju byloje atsakovui buvo pareikšti reikalavimai, kurių tenkinimo atveju būtų kilę padariniai, kurie būtų tiesiogiai susiję su trečiojo asmens paveldėtu turtu. Pažymėtina ir tai, jog trečiasis asmuo byloje veikė aktyviai, teikė į bylą procesinius dokumentus, kurie reikšmingai prisidėjo prie teisingo bylos išsprendimo, nurodė savo nesutikimo su ieškiniu argumentus, samdė advokato padėjėją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusprendžia, jog trečiasis asmuo, būdamas ginčo turto teisėtas savininkas (paveldėtojas), procesinius dokumentus šioje byloje teikė gindamas savo teises ir teisėtus interesus. Tokioje situacijoje akivaizdu, jog trečiojo asmens dalyvavimas byloje buvo susijęs su trečiojo asmens interesais. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidas patyrė naudodamasis jam suteiktomis teisėmis, galbūt apdairiai ir rūpestingai, numatydamas bylinėjimosi išlaidų dydį ir galimybes dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinimo. Trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos neviršija remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos) apskaičiuoto bylinėjimosi išlaidų dydžio. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių trečiojo asmens procesinis elgesys pirmosios instancijos teisme galėtų būti kvalifikuojamas kaip netinkamas. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog trečiojo asmens atsakovo pusėje patirtos bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės ieškinį visa apimtimi, atlyginamos visiškai.
Dėl bylos procesinės baigties
58. Apeliacinio teismo nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis)
59. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
60. Kaip ir minėta, CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
61. Atsakovas ir tretieji asmenys pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą. Kadangi nėra duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra ir pagrindo spręsti dėl jų priteisimo iš ieškovės. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Erinija Kazlauskienė
Larisa Šimanskienė
Danutė Žvinklytė