Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-531/2018

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24567-2018-8        Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Jatužio,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui,

nuteistajam M. P.,

gynėjui advokatui Irmantui Ruželei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 16 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 str., bausmė sumažinta 1/3, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 25 d. 1.20 val. iki 2018 m. gegužės 25 d. 14.04 val. (viena laikino sulaikymo para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

1. M. P. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 25 d., apie 00.35 val., viešoje vietoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,85 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: matant ir girdint pašaliniams asmenims be priežasties užsipuolė I. Ž., čiupo jai už plaukų ir tempdamas išrovė jų kuokštą; tęsdamas nusikalstamą veiką keliu spyrė nukentėjusiajai vieną kartą į veido kairę pusę; tęsdamas nusikalstamą veiką, laikydamas I. Ž. už plaukų trenkė jos galvą vieną kartą į namo sieną, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. Ž. fizinį skausmą bei pažeidė viešąją tvarką.

2. Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kadangi pagal BK 284 str. jis yra teisiamas pirmą kartą. Ankstesnės nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas, nieko bendro su šiuo nusikaltimu neturi. Pažymi, kad su nukentėjusiąja yra susitaikęs, materialinės žalos jai nėra padaręs, prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, todėl minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš skundžiamo nuosprendžio turėtų būti pašalinta. Atkreipia dėmesį, kad BK 284 str. įtvirtintas nusikaltimas yra nesunkus, todėl griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo skyrimas, šiuo atveju yra neteisingas. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino visų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. jo amžiaus bei asmenybės, to, kad jis turi įsipareigojimų tiek savo šeimai, tiek darbui, susitaikė su nukentėjusiąja, turi gyvenimo draugę, kuri laukiasi jo kūdikio, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstama veika nepadaryta jokia turtinė žala.

3. Atsiliepimų į M. P. apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje M. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas M. P. skundžia nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.

7. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

8. Nusikalstamos veikos numatytos BK 284 str. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

9. Pirmosios instancijos teismas M. P. už BK 284 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 641 str. 1 d. buvo sumažinta 1/3 ir jam paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti, atsižvelgiant į jo amžių, asmenybę, įsipareigojimus savo šeimai, darbui, į tai, kad su nukentėjusiąja yra susitaikęs, materialinės žalos jai nepadarė, prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat nesutinka su sunkinančios aplinkybės - kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, nustatymu.

9.1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas apeliantui M. P. teisingai parinko ir paskyrė bausmę už padarytą nusikaltimą bei nustatė jos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio ir švelninti juo paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 str. įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

9.2. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. P. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, tai, kad padarytas tyčinis, baigtas nesunkus nusikaltimas, viešoji tvarka nebuvo pažeista masinio susibūrimo vietoje, nukentėjusiajai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, kas lemia mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta lengvinanti M. P. atsakomybę aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir dvi sunkinančios – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad jis šią veiką padarė būdamas recidyvistu. Apylinkės teismas tinkamai įvertino M. P. asmenybę, t. y. tai, kad jis praeityje teistas, tame tarpe ir už tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymą. Anksčiau jau buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, o skundžiamu nuosprendžiu nagrinėtą nusikalstamą veiką padarė praėjus neilgam laiko tarpui, kuomet buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. buvo baustas administracine tvarka.

9.3. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu apeliantui laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra artimas bausmės vidurkiui, skyrė pagrįstai. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, o vadovaujantis BK 641 str. 1 d. dar ir sumažinta 1/3 dalimi. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė dar labiau švelninama, byloje nenustatyta. Tokio pagrindo nesuteikia ir apelianto skundo teiginiai, susiję su jo amžiumi, taip pat tai, jog jis turi įsipareigojimų šeimai, darbui, jo gyvenimo draugė šiuo metu laukiasi kūdikio, su nukentėjusiąja jis yra susitaikęs, jai jokia materialinė žala nebuvo padaryta.

9.4. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi priežasčių nesutikti su apylinkės teismo nustatyta M. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Pažymėtina, kad pagal BK 27 str. 1 d., recidyvistu yra laikomas asmuo, kuris jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį nėra išnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. BK 284 str. numatytą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl recidyvistu buvo pripažintas pagrįstai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priešingai nei teigia apeliantas apeliaciniame skunde, asmens pripažinimui recidyvistu teisinės reikšmės neturi tai, jog padaryti nusikaltimai yra skirtingi ir neturi bendrų objektyvinės pusės požymių, todėl M. P. skundo teiginiai, kad jis BK 284 str. numatytą nusikaltimą padarė pirmą kartą, todėl negali būti pripažintas recidyvistu, yra nepagrįsti ir dėl to atmetami.

9.5. Atsižvelgiant į M. P. asmenybę bei tai, kad BK 284 str. įtvirtintą nusikalstamą veiką jis padarė praėjus vos 4 mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, nėra jokio pagrindo manyti, kad jis daugiau nusikaltimų nebedarys, kas yra būtina sąlyga taikant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 str. nuostatas, todėl šių nuostatų M. P. atžvilgiu taikyti nėra jokio pagrindo.

10. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui M. P. švelninti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                         Sigitas Bagdonavičius

Valdas Ciesiūnas

                                        Donatas Jatužis