Civilinė byla Nr. e2-2440-430/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00081-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.2.3.8

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

sekretoriaujant Margaritai Armalienei,

dalyvaujant ieškovui A. R. ir jo atstovams advokatui Karoliui Kurapkai ir advokato padėjėjui Karoliui Bradauskui, atsakovės atstovei advokatei Marinai Gušauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei R. R. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. R. pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės R. R. 188 877,47 Eur sumą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus, suformulavęs dar vieną naują reikalavimą, t. y. prašydamas priteisti iš atsakovės ieškovui procesines palūkanas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) ieškovas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovo teigimu, atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita iki santuokos sudarymo. Teigia, kad iki santuokos tarp ieškovo ir atsakovės sudarymo, ieškovas mokėjo už atsakovės įsiskolinimus perkant nekilnojamąjį turtą, pirko automobilį atsakovės vardu, mokėjo už atsakovės mokslus, atsakovė naudojosi ieškovo vardu atidaryta banko sąskaita, kurią nuolat pildė tik ieškovas savo lėšomis ir dengė kitas atsakovės išlaidas. Šios ieškovo sumokėtos lėšos už atsakovę nebuvo skirtos bendro ūkio vedimui, ieškovas ir atsakovė kartu negyveno, o ieškovo mokėtos lėšos buvo skirtos išskirtinai atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo konkrečiai šiais atvejais: 1) perkant nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), tuomet atsakovė nepagrįstai sutaupė ieškovo sąskaita 113 924 Eur; 2) atsakovė į savo banko sąskaitą gavo 35 044 Eur lėšas už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pardavimą (duomenys neskelbtini); 3) ieškovas iki santuokos sudarymo mokėjo už atsakovės vardu įregistruoto automobilio Volkswagen TIGUAN, v/n (duomenys neskelbtini) pirkimą (23 809 Eur); 4) atsakovė iki santuokos sudarymo naudojosi ieškovo banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis (5 425,75 Eur); 5) ieškovas iki santuokos sudarymo mokėjo už atsakovės mokslus (4 158,27 Eur); 6) ieškovas iki santuokos sudarymo mokėjo už nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), įrengimą (6 516,45 Eur); 7) ieškovas pildė akcinės bendrovės „SEB“ banko sąskaitą tik savo asmeninėmis lėšomis, kuriomis naudojosi atsakovė (39 200,57 Eur). Ieškovo nuomone, bendrai nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo 11 d., t. y. iki santuokos sudarymo atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita 188 877,47 Eur piniginėmis lėšomis, dėl to privalo šią sumą ieškovui grąžinti.

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir kaip paduotą suėjus ieškinio padavimo senačiai (prašo taikyti ieškinio senatį), taip pat prašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovė nurodo, kad ginčo atveju nėra visų būtinų sąlygų nepagrįstam praturtėjimui įrodyti, kadangi: 1) šalys vedė bendrą ūkį ir jas siejo faktiniai šeimos santykiai, kurie tęsėsi ilgą laiką (net iki ieškovo nurodomo nepagrįsto praturtėjimo laikotarpio); 2) ieškovas pervesdavo atsakovei pinigines lėšas savo iniciatyva, neklausdamas jos nuomonės ar prašydamas priimti pinigus; 3) ieškovas nuolat kontroliavo savo piniginių lėšų judėjimą; 4) ieškovas niekada nereiškė pretenzijų dėl neva nepagrįstai gautų pinigų, šios pretenzijos atsirado tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą; 5) ieškovas pats niekada nesilaikė pozicijos, kad patiria nuostolius; 6) nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir nepagrįsto praturtėjimo; 7) viskas, ką sutaupė atsakovė per ilgus bendro gyvenimo su ieškovu metus – tai daugybė jai nuolat nepagrįstai inicijuojamų civilinių ir baudžiamųjų bylų; 8) ieškovas pats nurodo, jog atsakovei buvo dovanojamos lėšos (minima dovanojimo sutartis), kuri savaime suponuoja tam tikrų piniginių sumų neatlygintiną perdavimą kitai sutarties šaliai, dėl to niekaip negali būti laikoma nepagrįstu praturtėjimu; 9) ieškovas turėjo ir turi galimybes savo tariamai pažeistas teises ginti kitais teisių gynimo būdais; 10) yra suėję reikalavimų pareiškimo senaties terminas. Atsakovė pabrėžia, kad ji vertina tokį ieškovo ieškinį kaip bandymą su ja susidoroti, finansiškai ir psichologiškai sužlugdyti. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendime Nr. e2-939-912/2019 konstatuotos aplinkybės, kad ieškovo pretenzijos atsakovei prasidėjo po to, kai įvyko ieškovo ir atsakovės (kurie yra sutuoktiniai) tarpusavio konfliktas ir atsakovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ieškovo elgesio, tuomet buvo sužlugdyta bendra šeimos įmonė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), kurios direktore buvo R. R., įmonei paskelbtas bankrotas ir tokiu būdu atsakovė prarado darbo vietą ir vienintelį savo pajamų šaltinį. Ieškovui buvo pateikti kaltinimai dėl aštuonių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse padarymo. Santuokos nutraukimo byloje ieškovas taip pat siekia atimti iš atsakovės nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), ir taip palikti atsakovę ne tik be darbo vietos, be pajamų, bet ir be gyvenamosios vietos. Teigia, kad realiai ieškovas ir atsakovė kartu gyveno ir bendrą ūkį pradėjo vesti nuo 2009 metų, šalys planavo kurti bendrą gyvenimą, kartu pirko gyvenamąjį būstą ir jį įrenginėjo, sąskaitas apmokėdavo abi šalys, ieškovas nuolat dovanodavo atsakovei dovanas, o apmokėjo atsakovės studijas neprašomas, ir tai patvirtina šalių elektroninis susirašinėjimas. Pažymi, kad net darant hipotetinę prielaidą, kad ieškovas savo tiesą ir kartu su atsakove negyveno, tuomet nėra aišku, kodėl ieškovas apmokėdavo asmenines svetimo asmens išlaidas, kodėl ieškovas niekada iki dabar (ieškinio pareiškimo) nereiškė pretenzijų atsakovei ir nebandė susigrąžinti savo pinigų. Be to, pabrėžia, kad po ieškovo vadinamo nepagrįsto praturtėjimo šalys, praėjus 4 metams nuo kotedžo (duomenys neskelbtini), įsigijimo, šalys susituokė. Atsakovės teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo iškelta ši civilinė byla yra tik keršto įrankis. Teigia, kad ieškinys paduotas praėjus 8 metams (jei laikyti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo 2011 metais įsigydama dalį kotedžo) arba 10 metų (nuo šalių bendro gyvenimo ir ūkio vedimo momento), dėl to prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

6.       Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nesutiko su atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Nurodo, kad su atsakovės atsiliepimu į ieškinį pridėti įrodymai nepagrindžia atsiliepime nurodytų teiginių arba pateikiami įrodymai, kuriuos galima interpretuoti įvairiomis prasmėmis, nežinant tikrojo konteksto. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo „šeimos įmonė“, o laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnį. Ieškovas niekada neturėjo pareigų šioje bendrovėje, o atsakovė, būdama šios bendrovės vadove, privedė šią bendrovę iki bankroto. Pabrėžia, kad ši bendrovė niekada nebuvo pelninga ir ieškovui nebuvo tikslo ją žlugdyti. Teigia, kad ieškovui pateikti kaltinimai baudžiamojoje byloje neįrodo, jog ieškovas padarė nusikalstamą veiką, kuri jam buvo inkriminuota, dėl to, galiojant nekaltumo prezumpcijai, neetiška kaltinti ieškovą. Šiuo metu tarp ginčo šalių vyksta kita byla dėl santuokos nutraukimo, kurioje ieškovas negalėjo reikšti tokio pobūdžio reikalavimų, dėl to pateikė naują ieškinį teismui, tačiau pažymi, kad atsakovė melagingai nurodo, jog ieškovas ir atsakovė kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2009 m., ir kad kurį laiką ieškovas buvo pilnai išlaikomas atsakovės, nes tokių įrodymų byloje nėra, o pats ieškovas nuo 2005 m. iki šiol gyvena Jungtinėje Karalystėje. Teigia, kad ieškovas lankydavosi Lietuvoje itin retai ir su atsakove iki santuokos sudarymo (formalaus santykių įtvirtinimo) turėjo tik romantinio pobūdžio santykius, nes siekė atsakovės palankumo, finansiškai gerino jos ir jos dukros turtinę padėtį, dėl to šie laiškai patvirtina tik romantinių santykių egzistavimą, tačiau ne daugiau. Ieškovo pagrindinis tikslas, perkant nekilnojamąjį turtą daline nuosavybe su atsakove, buvo ne tikslas sukurti šeimą, o tik pagerinti atsakovės ir jos dukros gyvenimo sąlygas ir taip gauti atsakovės prielankumą. Pažymi, kad atsakovė melagingai nurodė, jog ji turėjo gerai apmokamą darbą ir atsakovė niekada gyvenime neišlaikė ieškovo. Ieškovo prašymas paskolinti 1 200 Lt nėra įrodymas, kadangi šios lėšos jau buvo grąžintos, o bendra galima visų atsakovės paskolintų pinigų suma, palyginus su ieškovo gaunamu atlyginimu, yra visiškai nežymi, be to, ieškovas net teoriškai negalėjo būti išlaikomas, nes gaudavo stabilias ir respektabilias pajamas. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, ir atsakovė neįrodo, kad tarp šalių buvo susidarę dovanojimo santykiai, bendras ūkis ar kitos aplinkybės, t. y. nepaneigė nepagrįsto praturtėjimo.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovai palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas A. R. ir atsakovė R. R. (buvusi pavardė R. Z.) sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) ieškovas A. R. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo, šios civilinės bylos (Nr. e2-4094-842/2020) nagrinėjimas vyksta iki šiol. Byloje pateikta 2011 m. kovo 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties kopija, kuria ieškovas ir atsakovė (kaip pirkėjai) už 630 000 Lt nusipirko butą (duomenys neskelbtini) (po ½ dalį); 2011 m. gegužės 24 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties kopija, kuria A. R. pardavė už 121 000 Lt pirkėjai D. R. butą (duomenys neskelbtini); 2011 m. balandžio 6 d. kreditavimo sutarties tarp akcinės bendrovės DnB NORD bankas ir R. Z. kreditavimo sutarties Nr. K-2411-2011-11 kopija; elektroninių mokėjimų informacija dėl ieškovo A. R. pervedimų R. Z.; 2014 m. lapkričio 29 d. „AR S. L.“ ir A. R. paskolos sutarties (dėl 90 000 GBP) kopija; „AR S. L.“ atlikto tarptautinio mokėjimo R. R. 90 000 GBP sumai nurodymo kopija, įmonės sąskaitų išrašai; 2015 m. kovo 16 d. akcinės bendrovės SEB bankas (toliau – AB SEB bankas) ir R. Z. kortelės sutarties kopija, iš kurios matyti, jog atsakovei vardu prie banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduota SEB Mylimiausia MasterCard (debeto) kortelė; pateiktas šios sąskaitos išrašai (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.); pateiktos ginčo šalių tarpusavio ar su kitais asmenimis elektroninio susirašinėjimo kopijos; 2013 m. spalio 21 d. ieškovo testamento kopija; „AR S. L.“ neaudituotos finansinių ataskaitų kopijos, šios bendrovės steigimo dokumentų kopijos; bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registro išrašas; Valstybės įmonės registrų centras gyventojų registro asmens duomenų peržiūros išrašas; ieškovo atlyginimų lapelių kopijos; Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos darbuotojo registracijos pažymėjimo kopija.

10.       Byloje kilo ginčas dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo

11.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti.

12.       Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 25 punktas).

13.       Byloje nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovės pozicija dėl juos siejusių santykių ginčo laikotarpiu nebuvo vienoda, o ieškovo – nenuosekli. Teismo posėdžio metu ieškovas pasisakė, jog bendro ūkio su atsakove nevedė, o, puoselėdamas romantiškus jausmus, teikė paramą atsakovei, nekilnojamąjį turtą įgijo, norėdamas turėti gyvenamąjį plotą Lietuvoje (įgijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) (po ½ dalį)), finansavo atsakovės mokslus taip investuodamas į bendrą būsimą verslą. Tuo tarpu ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovo sumokėtos lėšos už atsakovę nebuvo skirtos bendro ūkio vedimui, o siekdamas atsakovės palankumo, finansiškai gerino jos ir jos dukros turtinę padėtį. Teismas ieškovo vertinimus dėl buvusių ikisantuokinių santykių su atsakove, tokia prasme kaip jis aiškino teismo posėdyje (paramos teikimas), vertina kritiškai. Taikant protingo žmogaus kriterijų, tokios itin didelės vertės investicijos, nesant jokio faktinio pagrindo ir vilties dėl ateities perspektyvų turėjimo vertintinos kaip nesuprantamos. Teismas nesutinka ir su atsakovės argumentais, jog šalys ginčo laikotarpiu vedė bendrą ūkį ir jas siejo faktiniai šeimos santykiai.

14.       Teismo nuomone, šalis siejo ikivedybiniai santykiai, ateityje planuojant kurti šeimą, kas vėliau ir buvo padaryta, šalims (duomenys neskelbtini) susituokus, tačiau ginčo laikotarpiu šalys nelaikytinos nesusituokusiais asmenimis gyvenančiais drauge, kadangi, nors palaikė emocinius ryšius, kartu atostogavo ir lankėsi vienas kito namuose, įgijo turto bendrąja daline nuosavybės teise, tačia bendro ūkio netvarkė kartu, nekūrė bendro turto asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu. Pagal į bylą pateiktą el. susirašinėjimą, ieškovas, įvardindamas patalpas (duomenys neskelbtini), pasisako: <...>“man reikia Monsoon kortelės numerio, ji kažkur namuose, gal koridoriaus stalčiuje ar rūbinėje mano pusėje <...>“. Taigi, ieškovas įvardija gyvenamas patalpas kaip savo pusę, nes realiai ir buvo įsigijęs 1/2 dalį kotedžo. Įrodymų apie susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę nepateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Ieškovas ir atsakovė nuolat kartu negyveno, bendros buities nevedė, šalys gyveno ir dirbo skirtingose šalyse (ieškovas nuo 2005 metų gyvena Anglijoje, atsakovė nuolat – Lietuvoje), tačiau palaikė glaudžius asmeninius romantiškus ikisantuokinius ryšius. Įvertinus nurodytą darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti šalis kartu gyvenusiais nesusituokusiais asmenimis (sugyventiniais).

15.       Nepagrįstas praturtėjimas aiškinamas kaip toks turto gavimas (ar sutaupymas), kai nesumokama turto vertė ir (ar) neatsiskaitoma už jo naudojimą, už suteiktas paslaugas ar kitokią naudą, už kurią turi būti atlyginta. Šiuo aspektu turi būti nustatyta, ar buvo pagrindas atlyginti už gautą naudą. Neatlygintinis turto gavimas gali būti dėl to, kad tai nustato įstatymas, sandoris ar kitoks teisinis pagrindas. Neatlygintinumas reiškia, kad turtą ar naudą gaunantis asmuo neturi pareigos perduoti atlygio, nes jis turi teisę gauti turtą ar naudą, apskritai nemokėdamas atlyginimo.

16.       Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovė iki santuokos sudarymo naudojosi ieškovo banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis (5 425,75 Eur), ieškovas pildė akcinės bendrovės „SEB“ banko sąskaitą tik savo asmeninėmis lėšomis, kuriomis naudojosi atsakovė (39 200,57 Eur). Teismo posėdžio metu ieškovo ir jo atstovų pozicija dėl 5 425,75 Eur piniginių lėšų, t. y. atsakovės naudojimosi piniginėmis lėšomis banko kortelėje buvo nenuosekli ir prieštaraujanti (ieškovo ir jo atstovų pozicija nesutapo), kadangi ieškovo atstovai teigė, kad ieškovas suteikė paskolą atsakovei, o ieškovas pasisakė, jog jis suteikė paramą atsakovei dėl tuo metu buvusios atsakovės sunkios materialinės padėties.

17.       Pasisakant dėl ieškovo pozicijos dėl paramos atsakovei suteikimo pažymėtina, kad parama nelaikytina paslauga ar kitokia nauda, už kurią turi būti atlyginta, t. y. turtą ar naudą gaunantis asmuo neturi pareigos perduoti atlygio, nes jis turi teisę gauti turtą ar naudą, apskritai nemokėdamas atlyginimo. Aukos (labdaros ar paramos) sutartys iš kitų dovanojimo sutarčių išskiriamos pagal specialų sutarties tikslą – pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatyminę apibrėžtį auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Tik tuo atveju, jeigu turtas naudojamas ne tam, kam jis buvo paaukotas, tai aukotojas ar jo teisėjų perėmėjai turi teisę reikalauti teismo tvarka atšaukti auką (paramą) (CK 6.476 straipsnio 5 dalis). Taigi, suteikus paramą, nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas, kadangi įstatyme įtvirtinti kiti materialinių teisių gynimo būdai. Be to, suteikus paramą, negalima vertinti, kad atsakovė ja naudojosi be pagrindo: atsakovė turėjo pagrindą, nes jai, ieškovo vertinimu, suteikta parama, o parama tam ir suteikiama, kad ja naudotis ir už tokią paslaugą (naudą) neturi būti atlyginta. Tai, kad piniginių lėšų nereikės grąžinti atsakovė pagrįstai galėjo tikėtis iš ieškovo el. laiškų, kuriuose jis, be ko, rašė: <...>“ „Laikyk, kad tai beprocentė banko paskola, jei taip nori, ar išlošei loterijoje, ar pinigai studijoms ir pragyvenimui nukrito iš dangaus, ar dar kaip nors....“ „Ir negalvok, prašau, kad kada nors aš Tau priekaištausiu dėl to, – gink Dievą <...>“. 2015 m. vasario 13 d. ieškovas el. paštu rašė: <...>Prašau tavęs nebūti užsispyrusi ir priimti mano pasiūlymą dėl pinigų pervedimo teisingai. Tu neužkrauni manęs savo problemomis ir aš visiškai taip nelaikau ir nei karto nelaikiau. Pilnai suprantu viską ir nenoriu, kad studijuodama turėtumei problemų su finansais, nes Tau reikia nueiti tą studijų kelią be kliūčių, kliuvinių, kurį sėkmingai ir gražiai eini. Pakartosiu Tau, kad tai nėra problema ir nėra etiška ar neetiška, tiesiog nori tą tęsti ir pasirengęs daryto tol, kol reikės ar galėsiu<...>.

18.       Svarbu tai, kad, jeigu ieškovas laiko, jog tarp jo ir atsakovės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai (2015 m. vasario 20 d. el. laiške atsakovei ieškovas rašė: <...>Aš suprantu, kaip Tu matai dalykus. Todėl kartoju dar kartą, kad jei mano skirti pinigai tave verčia jaustis nepatogiai, - priimk tai kaip beprocentinę paskolą iš gero draugo, kuris nereikalaus procentų ir nereikalaus skubaus atidavimo, nepriekaištaus Tau dėl to niekada daugiau ir kuriam Tu galėsi atiduoti pinigus tada, kada galėsi... <...> ), jis turėjo rinktis kitą savo teisių gynimo būdą ir reikšti reikalavimą teismui dėl skolos priteisimo, vadovaujantis CK 6.870–6.874 straipsnių nuostatomis.

19.       Kadangi ieškovas turi identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą interesą, jis gali pasinaudoti kitais savininko teisių gynimo būdais, reikšdamas reikalavimus teismui skolos (už nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), įrengimą (6 516,45 Eur)) ir dėl nuosavybės teisių (kitos dalies nei ½) į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonę Volkswagen TIGUAN, ginčijant įsigijimo sandorį ar reiškiant teismui reikalavimus dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Teismo vertinimu, taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą šio turto atžvilgiu, susidarytų prielaidos išvengti kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų taikymo, kas pagal anksčiau minėtą kasacinio teismo jurisprudenciją yra negalima.

20.       Viena iš sąlygų, kuri turi būti nustatyta, kad šalis savo materialinius teisinius interesus galėtų apginti taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą yra tai, ar šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos.

21.       Teisminio nagrinėjimo metu, pasisakydamas dėl savo prisiimtos nuostolių atsiradimo rizikos, 4 158,27 Eur sumokant už atsakovės studijas universitete, ieškovas teigė, kad tai buvo jo investicija į ateities verslą. Teismas kritiškai vertina ieškovo argumentus, kad apmokėdamas už atsakovės mokslus, jis turėjo tikslą ateityje kurti bendrą verslą su atsakove, kadangi jokių konkrečių verslo sričių, kuriose galėto dirbti šalys pagal turimą ir ateityje įgytą išsilavinimą (mediko ir „kaučerės“) ieškovas nenurodė. Ieškovo išsakyta pozicija dėl intereso turėjimo investuojant į atsakovės mokslus vertintina tik kaip ieškovo siekis pagrįsti vieną iš nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygų, t. y. neprisiėmimą pernelyg didelės rizikos skiriant atsakovei itin ženklias pinigines sumas. Tai, kad ieškovas galėtų realiai tikėtis grąžos iš investicijų į atsakovės mokslus nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, o pagal į bylą pateiktus elektroninius laiškus, galima spręsti, kad ieškovas skatino, nuosekliai motyvavo atsakovę tęsti studijas universitete, akcentuodamas išimtinai jos interesus: „prašau suprasti mane teisingai, – aš labai prašau, kad tu nestabdytumei studijų ir labai noriu paprašyti, kad jas pabaigtumei. Nelaikyk, kad tai kokia nors bauda ar panašiai. Laikyk, kad tai beprocentė banko paskola, jei taip nori, ar išlošei loterijoje, ar pinigai studijoms ir pragyvenimui nukrito iš dangaus, ar dar kaip nors....“. 2015 m . sausio 14 d. el. laiške ieškovas rašė: „<...>(duomenys neskelbtini).

22.       Teismo vertinimu, ieškovas ne tik leido atsakovei naudotis jo piniginėmis lėšomis sąskaitoje, tačiau ir įkalbinėjo bei skatino tai daryti. Pagal į bylą pateiktus el. laiškus akivaizdu, kad ieškovas nesiliovė siūlyti naudotis jo turtu: „<...> Aš tą darau, nes man malonu tą daryti, kad Tu tuo džiaugtumeisi ir tą vertintumei <...>; „<...> Prašau parašyk į kokią sąskaitą galiu pervedinėti kas mėnesį GBP už butą ir kasdienėms išlaidoms. Kaip manai, ar 1 300,00 GBP kas mėnesį už butą ir Tavo išlaidoms pakaks <...> „ „<...> o dėl praeitų kartų paklausimo apie paramą. Tu neteisi, nes esu ne kartą klausęs, kiek reikia ar tau pakanka ir kiek reikia, kad pakaktų, bet atsakymas nebūdavo konkretus ir aiškus, tik dar turi, ne nereikia ir pan... „<...>  . 

23.       Teismo vertinimu, ieškovas bet kada galėjo nutraukti piniginių lėšų pervedimą, jeigu tokia būtų buvusi jo valia. Piniginėmis lėšomis atsakovė naudojosi išimtinai su ieškovo žinia ir jam pritariant bei siūlant, kaip kad nurodė rašytiniuose paaiškinimuose – siekdamas atsakovės palankumo. Tuo tarpu atsakovė el. laiškuose rašė „<...>Aš nemanau, kad tu turi apmokėti man mokslus ir asmenines išlaidas<...>“.

24.       Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas apmokėdamas atsakovės studijas, leisdamas atsakovei ilgą laikotarpį naudotis itin didelėmis piniginių lėšų sumomis, savo veikimu sudarydamas atsakovai pagrįstus lūkesčius, kad panaudotų lėšų nereikės grąžinti, prisiėmė nepagrįstai didelę riziką.

25.       Teismas konstatuoja, kad byloje nagrinėjamu atveju nustatytos dvi aplinkybės, dėl kurių negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas: ieškovas, kurio turtas sumažėjo, prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką ir ieškovas gali ginti savo pažeistas teisės dėl piniginių lėšų, nekilnojamojo turto ir transporto priemonės kitais nuosavybės teisės gynybos būdais.

26.       Įvertinus tai, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios, o bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti, ieškinys atmetamas.

27.       Pažymėtina, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, atsakovė įrodymų, patvirtinančių atstovavimo išlaidas, nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

28.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

      ieškinį atmesti.

      Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                               Loreta Braždienė