Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-966/2025

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00028-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7.; 1.1.6.7.; 1.2.18.8.2.; 1.2.18.10.1.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.4.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        

2025 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Lino Šiukštos ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorėms Jūratei Radišauskienei, Austėjai Abromaitienei,

atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės O. Č., jos gynėjui advokatui Šarūnui Rameikiui,

atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės UAB „B” gynėjui advokatui G. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. S., civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius), civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

O. Č., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nutraukta, o dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ji išteisinta, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

Juridinis asmuo UAB „B”, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nutraukta, o dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) UAB „B” išteisinta, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 

Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio dėl 15 912,78 Eur žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio dėl 2 170,43 Eur žalos atlyginimo nutrauktas. Likusioje dalyje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio dalis dėl 26 730,06 Eur žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio dalis dėl 15 573,45 Eur žalos atlyginimo atmesta.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigota nuosprendžiui įsiteisėjus pervesti 2 170,43 Eur sumą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, banko kodas 70440.

Nustatyta nuosprendžiui įsiteisėjus laikiną nuosavybės teisės apribojimą O. Č. turtui panaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu O. Č. ir juridinis asmuo UAB „B”, atstovaujama faktinės ir oficialios direktorės O. Č., kuri, turėdama teisę atstovauti UAB „B”, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikti UAB „B” vardu, jos naudai ir interesais, pripažinti padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „B” buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias nusikalstamos veikos aplinkybes:

1.1.       O. Č. ir UAB „B”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2018 metų pradžios, tiksli data nenustatyta, iki 2019 m. rugsėjo 22 d. ir nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2020 m. gegužės 10 d., atstovaujama UAB „B” faktinės direktorės, o nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. spalio 11 d. ir nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. liepos 3 d., atstovaujama oficialios direktorės ir kasininkės O. Č., kuri nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. būdama vienintele akcininke pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidama faktinės direktorės pareigas UAB „B”, veikdama bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdama teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21  straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už UAB „B” buhalterinės apskaitos organizavimą Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Palangos miestuose esančiose prekybos vietose ir šiose prekybos vietose laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. vykdydama rūbų ir avalynės pardavimo veiklą, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“, 16 punktą „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdama per buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „A“ buhalterę J. I., nesuvokusią jos (UAB „B” vadovaujančias pareigas einančios O. Č.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „B” buhalterinę apskaitą, tai yra: laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. gavusi už parduotas prekes 63 788 Eur piniginių lėšų (įplaukų): 2018 m. 7 mėn. 1 095 Eur; 2018 m. 8 mėn. 1 065 Eur; 2019 m. 02 mėn. 79 Eur; 2019 m. 3 mėn. 420 Eur; 2019 m. 4 mėn. 110 Eur; 2019 m. 5 mėn. 2 560 Eur; 2019 m. 6 mėn. 3 213; 2019 m. 7 mėn. 8 735 Eur; 2019 m. 8 mėn. 8 396 Eur; 2019 m. 9 mėn. 5 560 Eur; 2019 m. 10 mėn. 6 113 Eur; 2019 m. 11 mėn. 2 945 Eur; 2019 m. 12 mėn. 1 126 Eur; 2020 m. 1 mėn. 2 034 Eur; 2020 m. 2 mėn. 429 Eur; 2020 m. 3 mėn. 385 Eur; 2020 m. 4 mėn. 160 Eur; 2020 m. 5 mėn. 2 946 Eur; 2020 m. 6 mėn. 6 953 Eur; 2020 m. 7 mėn. 9 464 Eur, ūkinių operacijų buhalterinės apskaitos dokumentais – elektroninio kasos aparato kvitais – nepagrindė, nepateikė buhalterei J. I. duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, dėl to pastaroji, būdama suklaidinta, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, į apskaitą neįtraukė iš viso 63 788 Eur įplaukų, iš jų 2018 m. – 2 160 Eur, 2019 m. – 39 257 Eur, 2020 m. – 22 371 Eur.

1.2.       Be to, O. Č. ir UAB „B”, atstovaujama faktinės ir oficialios direktorės O. Č., O. Č. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. apskaitos dokumentais – darbo užmokesčio priskaitymų – išskaitymų žiniaraščiais nepagrindus UAB „B” darbuotojoms išmokėto darbo užmokesčio iš viso 4 696,99 Eur ir nepateikus buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „A“ buhalterei J. I. duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, dėl to pastaroji, būdama suklaidinta, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 6 435,45 Eur neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio UAB „B” darbuotojoms: L. D. – 1 206,6 Eur, L. G. – 274,19 Eur, G. G. – 424,47 Eur, R. G. – 349,39 Eur, O. R. – 559,50 Eur, G. R. – 1740,53 Eur, T. S. – 517,94 Eur, J. Š. – 813,06 Eur, R. Š. – 550,01 Eur, ir kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 4 696,99 Eur grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio.

1.3.       Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. UAB „B” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2.       O. Č. ir juridinis asmuo UAB „B” taip pat buvo kaltinami pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. Nr. XIII-791 redakcija) tuo, kad jie, siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:

2.1.       O. Č. ir UAB „B”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2018 metų pradžios, tiksli data nenustatyta, iki 2019 m. rugsėjo 22 d. ir nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2020 m. gegužės 10 d. O. Č., būdama faktine UAB „B” direktore, ir UAB „B”, jos atstovaujama, o nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. spalio 11 d. ir nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. liepos 31 d. O. Č., dirbdama oficialia UAB „B” direktore ir kasininke, ir UAB „B”, jos atstovaujama, bei O. Č. nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. būdama vienintele akcininke, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidama faktinio ir oficialaus direktoriaus pareigas UAB „B”, veikdama bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdama teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, o pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Pranešimų apie apdraustuosius pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei juose nurodomų teisingų duomenų įrašymą, siekdama išvengti turtinės prievolės valstybei – 60 386,72 Eur mokesčių sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdama per buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „A“ buhalterę J. I., nesuvokusią jos (UAB „B” vadovaujamas pareigas einančios O. Č.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia nepateikė jai duomenų apie gautas pinigines lėšas – 145 763 Eur – už parduotas prekes bei 10-čiai UAB „B” darbuotojų išmokėtą 35 279,85 Eur darbo užmokestį, dėl to buhalterė, būdama suklaidinta, gautų pajamų bei priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio neįtraukė į UAB „B” buhalterinę apskaitą ir įrašė aiškiai neteisingus duomenis į privalomas deklaracijas, ataskaitas bei pranešimus ir pateikė juos įgaliotoms institucijoms, tai yra:

2.2.       O. Č. ir UAB „B”, atstovaujama faktinės ir oficialios direktorės O. Č., pažeisdamos 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, ir 40 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., būdama gavusi 145 763 Eur piniginių lėšų už parduotas prekes, siekdama išvengti sumokėti 25 297 Eur pridėtinės vertės mokesčio, pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 28.1 ir 46 punktų reikalavimus „11 laukelyje turi būti įrašoma: 28.1. PVM mokėtojo šalies teritorijoje patiektų prekių ir suteiktų paslaugų <…> apmokestinamų atitinkamai taikant standartinį PVM tarifą <...> apmokestinamoji vertė <…> 46. 29 laukelyje turi būti įrašoma pardavimo PVM suma<...>“, 31 atveju Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktose PVM deklaracijose (Forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis apie turtą: - 11 laukelyje nedeklaravo 120 466 Eur PVM apmokestinamų sandorių – 25 297 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM; - 29 laukelyje – 25 297 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM;

2.3.       Be to, O. Č. ir UAB „B”, atstovaujama faktinės ir oficialios direktorės O. Č., pažeisdamos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, jog „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 57 straipsnio 2 dalies, jog „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“ nuostatas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu „Dėl metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų užpildymo taisyklių 20, 36, 47 ir 52 punktų nuostatas: „20. Deklaracijos 18 laukelyje įrašoma, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, taip pat ir pagal specialias pajamų apmokestinimo sąlygas į mokesčio bazę įtrauktų vieneto pajamų tarp jų ir pozityviųjų pajamų bei kitų pajamų, bendra suma <...> 36. Deklaracijos 48 laukelyje įrašoma PMĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma <...> 47. Deklaracijos 59 laukelyje įrašoma apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą <...> 52. Deklaracijos 64 laukelyje įrašoma mokėtina/grąžintina pelno mokesčio suma <...>“, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., siekdamos išvengti sumokėti 5 395 Eur pelno mokesčio, 2018 metų ir 2019 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204), pateiktose 2019 m. spalio 10 d., 2020 m. gegužės 29 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, tai yra: deklaracijų 18 laukelyje nedeklaravo iš viso 95 630 (32 682 + 95 630) Eur pajamų, 48 laukelyje – 35 971 Eur apmokestinamojo pelno ir 59, 62 bei 64 laukeliuose – 5 395 Eur apskaičiuoto mokėtino į biudžetą pelno mokesčio.

2.4.       Be to, O. Č. ir UAB „B”, atstovaujama faktinės ir oficialios direktorės O. Č., laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., 196 atvejais 10-čiai UAB „B” darbuotojų išmokėjusi neįtrauktą į apskaitą darbo užmokestį 35 279,85 Eur sumos, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, jog „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“ ir 24 straipsnio 1 dalies, jog „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“ nuostatas, 31 atveju Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313), pateiktose VMI elektroniniu būdu, įrašė neteisingus duomenis apie turtą: 5 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ – deklaravo 56 942,27 Eur mažiau bei 6 laukelyje „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ ir 7 laukelyje „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos, suma“ – deklaravo 11 950,84 Eur mažiau, tai yra: - už 2018 m. – 23 641,59 Eur išmokų ir 4 875,38 Eur GPM; - už 2019 m. – 28 147,58 Eur išmokų ir 6 020,83 Eur GPM; - už 2020 m. 1–7 mėn. – 5 153,10 Eur išmokų ir 1 054,63 Eur GPM, tokiu būdu neapskaičiavo, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 11 950,84 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

2.5.       Be to, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. O. Č. ir UAB „B”, atstovaujama faktinės ir oficialios direktorės O. Č., 196 atvejais išmokėjo neįtrauktą į apskaitą 35 279,85 Eur darbo užmokestį 10-čiai įmonės darbuotojų, siekdamos išvengti sumokėti 17 743,88 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, jog „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos <…>“, 12 straipsnio 1 dalies, jog „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 12 straipsnio 2 dalies, jog „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, 17 straipsnio 2 dalies, jog „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“ nuostatas, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), jog „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse“ ir 17 straipsnio 2 dalies, jog „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, 17 straipsnio 1 dalies (nuo 2019 m. sausio 1 d.), jog „Asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“ ir 17 straipsnio 2 dalies, jog „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ nuostatas, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), jog „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos, nurodytos Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, 12 straipsnio 1 dalies (nuo 2019 m. sausio 1 d.), jog „Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Dalyvio lėšomis mokamoms pensijų įmokoms taikoma privalomų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka“, tai yra: - 89 atvejais nuo 23 641,59 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio už 2018 metus neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 7 371,38 Eur (31,18 proc.) socialinio draudimo įmokų; - 86 atvejais nuo 28 147,58,37 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio už 2019 metus neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 4 022,41 (3 524,04 + 498,37) Eur (apdraustųjų 12,52 proc., draudėjų 1,77 proc.) socialinio draudimo įmokų;- 21 atveju nuo 5 153,10 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio už 2020 metus neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 736,36 (645,14 + 91,22) Eur (apdraustųjų 12,52 proc., draudėjų 1,77 proc.) socialinio draudimo įmokų, dėl to laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-07-31 196 pranešimuose apie apdraustuosius (forma SAM, priedas SAM3SD), pateiktuose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui elektroniniu būdu, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, t. y.: -S4 stulpelyje, laukelyje P20.4 (SAM3SD priede A11 laukelyje) nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra apie apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos – nurodė 56 942,27 Eur mažiau ir S5 stulpelyje, laukelyje P20.5 (SAM3SD priede A12 laukelyje) apie įmokas nurodė 17 743,88 Eur mažiau; - 89 atvejais nuo 23 641,59 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio už 2018 metus neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 2 127,71 Eur (3 + 6 = 9 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų; - 86 atvejais nuo 28 147,58 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio už 2019 metus neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 1 964,68 Eur (6,98 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų; - 21 atveju nuo 5 153,10 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio už 2020 metus neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 359,67 Eur (6,98 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų; - 48 atvejais nuo darbuotojams priklausiusio priskaityti 15 583,28 Eur darbo užmokesčio už 2018 metus neapskaičiavo ir nepervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 311,69 Eur (2 proc.) pensijų įmokų; - 83 atvejais nuo darbuotojams priklausiusio priskaityti 27 948,82 Eur darbo užmokesčio už 2019 metus neapskaičiavo ir nepervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 732,78 Eur pensijų įmokų; - 14 atvejų nuo darbuotojams priklausiusio priskaityti 4 381,63 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. 1–7 mėn. neapskaičiavo ir nepervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 117,20 Eur (1,8 proc. arba 3 proc.) pensijų įmokų.

2.6.       Tokiu būdu UAB „B”  direktorė O. Č. ir UAB „B”, atstovaujama faktinės ir oficialios direktorės O. Č., laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 60 386,72 Eur, tai yra sumą, kuri viršija 750 MGL: - 25 297 Eur pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą; - 11 950,84 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą; - 12 130,15 Eur socialinio draudimo įmokų į VSDFV biudžetą; - 4 452,06 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų į VSDFV biudžetą; - 1 161,67 Eur papildomų įmokų pensijų kaupimui į VSDFV biudžetą; - 5 395 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą.

3.       Šią O. Č. ir UAB „B” inkriminuotą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo iš BK 220 straipsnio 2 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. Nr. XIII-791 redakcija) į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir dėl šios nusikalstamos veikos O. Č. ir UAB „B” išteisino nustatęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4.       Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinimas O. Č. ir juridiniam asmeniui UAB „B” iš dalies grįstas prielaidomis, išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir įvertinus visus įrodymus, patvirtinti, kad kaltinamoji O. Č. ir juridinis asmuo UAB „B” padarė jiems kaltinimuose inkriminuotas nusikalstamas veikas pilna apimtimi, negalima, dėl to kilus pagrįstų abejonių, kai jų nebegalima pašalinti, teismas vadovavosi in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejones ir dviprasmybes aiškino kaltinamųjų naudai. Teismas sprendė, kad teisiamųjų posėdžių metu apklaustos liudytojos J. A., J. Š., L. D., R. Š., G. G., R. G., L. G., R. K., O. R., G. S., T. S., O. B., E. E., L. V., V. Š., G. R., V. M. nurodė skirtingas aplinkybes dėl parduodamų prekių apskaitos ypatumų parduotuvėse bei įtraukto į apskaitą pagal darbo sutartis ir į rankas gauto atlyginimo nei ikiteisminio tyrimo metu, atliktų kratų UAB „B” direktorės O. Č. namuose, automobilyje, UAB „B” parduotuvėse „N. M.“, „D“ Vilniuje, darbuotojų V. M., J. Č., namuose, rezultatai bei liudytojų J. A., J. Š., L. D., R. Š., O. R., T. S., L. V., G. R., V. M. parodymai teisme nepatvirtina tokių plačių išvadų dėl neįtrauktų į apskaitą pajamų masto, kaip apskaičiuota 2021 m. kovo 5 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos (toliau tekste – FNTT) Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvadoje (toliau tekste – ir Specialisto išvada). Todėl teismas, darydamas išvadas dėl mažesnių, nei buvo nurodyta kaltinamajame akte, apgaulingai į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktų įplaukų (63 788 Eur) bei darbuotojoms išmokėto darbo užmokesčio, kuris nebuvo pagrįstas apskaitos dokumentais, dydžio (6 435,45 Eur), vadovavosi 2023 m. spalio 13 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2036(22), 11-2269(23) (toliau tekste – Ekspertizės aktas) aptartais skaičiavimais ir nustatė, kad bendra UAB „B” nesumokėtų mokesčių suma yra 18 083,21 Eur. Teismas, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, taikė nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančią BK 220 straipsnio 2 dalies redakciją, nustatė, kad UAB „B” nesumokėtų mokesčių suma nesiekia įstatymo nustatytos siekiamų išvengti sumokėti į valstybės biudžetą mokesčių sumos – 900 MGL, t. y. 45 000 Eur. 

II.                      Apeliacinių skundų argumentai

5.       Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė V. S. (toliau – ir prokurorė) apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo O. Č. pripažinti kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 220 straipsnio 2 dalį ir nuteisti: pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) bauda; pagal BK 220 straipsnio 2 dalį 300 MGL (15 000 Eur) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti 20 000 Eur baudą; UAB „B” pripažinti kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 2 dali ir nuteisti: pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį 400 MGL (20 000 Eur) bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 2 dalį 600 MGL (30 000 Eur) bauda;  vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti 40 000 Eur baudą.  O. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti; Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti – subsidiariai priteisti (iš 42 642, 84 Eur sumos atimant 2024 m. balandžio 8 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą pervestus 18 083,21 Eur) likusį civilinį ieškinį – 24 559,63 Eur iš O. Č. ir juridinio asmens – UAB „B”; Valstybinio socialinio draudimo civilini ieškinį 17 743,88 Eur subsidiariai priteisti iš O. Č. ir juridinio asmens – UAB „B”; atlyginus civilinius ieškinius, taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus bendrovės dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus, saugomus FNTT, grąžinti UAB „B”, vadovaujamai O. Č.. Prokurorės apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1.       Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendis dalyje dėl O. Č. ir UAB „B” išteisinimo, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, netinkamai išspręsto civilinio ieškinio, dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms aplinkybėms yra neteisėtas ir nepagrįstas;

5.2.       Žemesnės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. spalio 13 d. ekspertizės aktu Nr. 11-2036(22), 11-2269 (23) (toliau – ir Ekspertizės aktas), tačiau neįvertino to, kad aktą surašęs ekspertas tyrimo metu įvertino tik dalį baudžiamosios bylos duomenų, juos vertino savaip, todėl ekspertizės išvada yra neišsami, neaiški ir kelianti abejonių. Ekspertas nustatė daugiau priklausiusio išmokėti darbo užmokesčio nei nustatė specialistė. Skirtumas susidarė dėl to, kad ekspertas nevertino ligos ir atostogų laikotarpių bei papildomai priskaičiavo priklausiusio išmokėti darbo užmokesčio už 2020 metų 1–7 mėnesius (Specialisto išvados ir Ekspertizės akto 2 priedai);

5.3.       ekspertas M. B. savo iniciatyva, nors jo kompetencijai tai ir nepriklauso, L. D. atostogas skaičiavo taip, lyg ji būtų atostogavusi kovo mėnesį. Tačiau iš tikrųjų ji atostogavo vasario mėnesį dvi paskutines savaites ir nepertraukiamai dvi savaites kovo mėnesio pradžioje. Taip ekspertas iškraipė oficialius įmonės tabeliuose įrašytus duomenis, išslaptintuose kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis – apžiūrų metu užfiksuotus duomenis dėl prekių pirkimo už atitinkamą pinigų sumą, kuri akivaizdžiai įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta. Ekspertas teismui patvirtino, kad tai jis pats pasirinko, jog L. D. atostogavo kovo mėnesį, o ne kaip nurodyta tabelyje – nuo vasario antros pusės iki kovo mėnesio antros pusės. Tokiu būdu ekspertas iškraipė išorės vartotojams pateiktą informaciją, kuri įtakojo jo atliktus skaičiavimus ir išvadą. Teisme ekspertas M. B. paaiškino kaip skaičiavo darbuotojos L. D. atostogas ir nurodė, kad socialinio draudimo įmokos, net ir laikant, kad darbuotoja atostogavo du skirtingus laikotarpius, nesikeistų, iš esmės būtų vienodos, tačiau tikslios sumos nenurodė. Tai kelia abejonių Ekspertizės akto teisingumu;

5.4.       remiantis specialistų (P. M., V. G.) paaiškinimais, nėra duomenų, jog UAB „B” būtų buvę prekių, neįtrauktų į buhalterinę apskaitą. Todėl eksperto M. B. paaiškinimas, jog dalis prekių galėjo būti neįtrauktos į apskaitą ir, kad tokiu atveju ne pati įmonė, o teisėsaugos institucijos turėjo atlikti inventorizaciją, prokurorės vertinama kritiškai. Ekspertas nevertino ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų L. D., O. R., T. S. parodymų apie būtent jų neapskaitytas pajamas (įplaukas) už parduotas prekes Klaipėdos prekybos vietoje ir Vilniaus „N. M.“ parduotuvėje;

5.5.       teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. D. patvirtino, jog pinigai už perkamas prekes nebuvo įmušami į kasą. Teismui pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja patvirtino, jog buvo neapskaityta su J. Š. (Klaipėdos regiono vadovės) žinia, patvirtino, jog neapskaitytos pajamos buvo atiduodamos J. Š.. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino, todėl, netikėti jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindo, tačiau ekspertas jų nevertino;

5.6.       įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, joje ikiteisminio tyrimo metu pateiktą Specialisto išvadą, specialistės V. G. pateiktus paaiškinimus dėl jos pateiktos išvados, galima teigti, jog specialistė pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos L. D. parodymais ir juos pagrįstai įvertino, skaičiuodama neapskaitytų įplaukų sumą Klaipėdoje, ko nevertino ekspertas M. B.. Anot eksperto, neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo šaltinis buvo iš parduotų prekių, kai pinigai už šias parduotas prekes nebuvo apskaitomi kasos aparatu. Kadangi buvo nustatyta, kad Klaipėdos parduotuvės pardavėjoms buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, seka logiška išvada, jog jis buvo mokamas iš pinigų, gautų pardavus prekes ir pardavimo pajamų neapskaitant kasos aparatu ar kitu apskaitos dokumentu. Taigi, specialistė pagrįstai, vadovaudamasi ikiteisminio tyrimo duomenimis, įvertino neapskaitytas įplaukas Klaipėdos parduotuvėje, ko nevertino ir neskaičiavo ekspertas;

5.7.       ekspertas nevertino ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų O. R., T. S. parodymų apie būtent jų nurodytas neapskaitytas pajamas (įplaukas) už parduotas prekes Klaipėdos prekybos vietoje ir Vilniuje „N. M.“ parduotuvėje. Prokurorė apeliaciniame skunde cituoja šių liudytojų parodymus ir nurodo, kad liudytojos O. R. parodymai teisme neatitiko jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Prokurorės nuomone, jie vertintini kaip siekis padėti O. Č. ir UAB „B” išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi liudytoja pareiškė norinti toliau dirbti UAB „B”. Vis dėlto, jos ikiteisminio tyrimo parodymai buvo palyginti su apskaitos dokumentais ir įvertinti ikiteisminio tyrimo metu užduotį atlikusiai specialistei pateikiant Specialisto išvadą;

5.8.       iš liudytojos T. S. parodymų aiškiai matyti, jog išmokami pinigai už atostogas buvo oficialūs, o bendrą išmokamą darbo užmokesčio sumą sudarė ir oficialiai išmokamo darbo užmokesčio pinigai ir neoficialiai išmokami neapskaityti pinigai, kurie buvo traktuojami kaip neoficialus darbo užmokestis. Liudytojos parodymai taip pat patvirtina, kad pinigai, gauti už parduotas prekes buvo neapskaitomi ne tik Klaipėdos, Palangos parduotuvėje, bet ir Vilniaus parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šioje Vilniaus parduotuvėje taip pat lapeliuose buvo fiksuojamos faktinės (realios) apyvartos. Liudytoja T. S. paaiškino, kad lapeliuose buvo fiksuojami į kasos aparatą įmušti ir neįmušti pardavimai. Kratos metu ji parodė dėžutę su lapeliais, paaiškino, kad lapelius kiekvieną dieną pasiimdavo O. Č.;

5.9.       liudytoja T. S. taip pat parodė, kad būtent iš neapskaitytų pajamų 2018–2019 metais pardavėjos su O. Č. žinia išsimokėdavo sau darbo užmokestį – neoficialius priedus. Prokurorės nuomone, pakankamai aišku, kad toks dalies atlyginimo išmokėjimo būdas buvo naudingas O. Č. ir jos vadovaujamai UAB „B” nes nuo neoficialiai, kaip darbo užmokestis, išmokėtų pinigų nebuvo skaičiuojami, mokami ir deklaruojami mokesčiai valstybei. Teisme liudytoja pakeitė parodymus, tačiau net ir tuomet ji parodė, jog buvo susitarimas ir ji atlyginimą pasiimdavo iš grynų pinigų, tai yra, iš apyvartos pinigų, į dieną galėjo paimti apie 30 Eur, o sutartas atlyginimas buvo 400 – 450 Eur į rankas. Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos parodymai taip pat buvo įvertinti ikiteisminio tyrimo metu atliktoje Specialisto išvadoje;

5.10.       prokurorė cituoja 2020 m. balandžio 28 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas aplinkybes ir pažymi, kad specialistė, atlikdama UAB „B” ūkinės finansinės veiklos tyrimą, šiuos protokole užfiksuotus duomenis vertino, tuo tarpu vėliau išvadą teikęs ekspertas – nevertino ir negalėjo paaiškinti to priežasčių;

5.11.       palyginus specialistės ir eksperto nustatytas neapskaitytas pajamas matyti, jog ekspertas, atsižvelgdamas tik į teisiamojo posėdžio metu liudytojų duotus parodymus, vertino tik parduotuvės Palangoje apyvartas. Tuo tarpu, specialistės pateikta išvada su anksčiau išvardintais jos vertintais tyrimo objektais ir eksperto išvada, kurios ekspertinio tyrimo metu nebuvo vertinti anksčiau išdėstyti duomenys (faktai), aiškiai skiriasi. Todėl Ekspertizės aktas yra abejotinas, neišsamus ir neaiškus, neįvertinti duomenys, turintys esminę reikšmę nustatant išmokėto ir apskaitoje neapskaityto atlyginimo dydį, priklausančius mokėti mokesčius valstybei, nuo ko priklauso nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl juo neturėtų būti vadovaujamasi;

5.12.       žemesnės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi būtent Ekspertizės aktu. Prokurorės nuomone, žemesnės instancijos teismas taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nekvalifikavo UAB „B” veikos pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, apibrėžiantį būtent juridinio asmens atsakomybę;

5.13.       apygardos teismas, ištyręs elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų duomenis padarė neteisingą išvadą, jog užfiksuotuose pokalbiuose tarp direktorės O. Č. ir V. M., J. Š. tik galbūt tariamasi apie oficialius ir neoficialius darbo grafikus. Anot prokurorės, šią teismo išvadą paneigia 2020 m. liepos 2 d. įvykęs J. Š. (Palangos ir Klaipėdos parduotuvių vadovės) pokalbis su L. V. (pardavėja konsultante), iš kurio aiškiai suprantama, kad J. Š. pasako L. V., kad reikia daryti naują birželio mėnesio darbo grafiką (grafiko darymą už jau praėjusį laikotarpį – birželio mėnesį), ir aiškiai pasako jog „tą kur su tikrom valandom, paliksite man“, t. y. J. Š.;

5.14.       teismo išvada, jog atliktų kratų rezultatai bei liudytojų parodymai nepatvirtina tokių plačių išvadų dėl neįtrauktų į apskaitą pajamų masto, kaip apskaičiuota Specialisto išvadoje, yra nepagrįsta. Nors teismas rėmėsi liudytojų parodymais, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo matyti, jog liudytojos stengėsi pakeisti parodymus, kai kurios pakeitė, taip siekdamos palengvinti kaltinamųjų teisinę padėtį, nes yra UAB „B” darbuotojos. Prokurorė pažymi, kad būtent dėl to jos iš karto buvo apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, kad nespėtų suderinti parodymų ir tuomet pasakojo teisingas aplinkybes;

5.15.       nors liudytojos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus siejo su išgąsčiu, noru greičiau išeiti iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, tačiau po parodymų davimo dėl neteisingai užrašytų jų parodymų skundų neteikė. Taigi, prokurorė daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duoti parodymai buvo teisingiausi, todėl teismo padarytos išvados, jog surinkti įrodymai nepatvirtina inkriminuojamo neįtrauktų į apskaitą pajamų mąsto, yra nepagrįsta;

5.16.       specialistė, pateikdama išvadą, kurios pagrindu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. už parduotas prekes UAB „B”, vadovaujama direktorės O. Č., gavo 145 763 Eur piniginių lėšų (įplaukų) išsamiai įvertino byloje surinktus duomenis, kitaip nei ekspertas, kurio išvadomis rėmėsi teismas. Prokurorė atkreipia dėmesį į specialisto išvados ir ekspertizės akto skirtumus, nurodo atliktos ekspertizės trūkumus ir teigia, jog neteisingas teismo teiginys, jog teisme išnagrinėti įrodymai nepatvirtina būtent tokių plačių išvadų dėl neįtrauktų į apskaitą pajamų masto, kaip apskaičiuota Specialisto išvadoje;

5.17.       teismas neteisingai taikė BK 40 straipsnio nuostatas, nes O. Č. nepripažino visiškai savo kaltės ir nebuvo nustatyta, kad būtų išreiškusi gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu O. Č. kaip ir juridinio asmens atstovas parodymų nedavė, dėl teismui perduotų nusikalstamų veikų nei O. Č., nei juridinis asmuo (juridinio asmens atstovas) kaltės nepripažino nei visiškai, nei iš dalies. Tačiau, kai buvo gautas Ekspertizės aktas, kuriame ekspertas pateikė mažesnius suskaičiuotus nesumokėtus mokesčius, kurių suma viršija 400 MGL, tačiau neviršija 900 MGL, kuriai esant galima švelnesnė baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, papildomai apklausta teisme kaltinamoji O. Č., esant jai palankesnei situacijai parodė, kad sutinka su eksperto išvadomis, jog buhalterinėje apskaitoje buvo neįtrauktas į apskaitą 6 435,45 Eur dydžio darbo užmokestis, nuo kurio nebuvo sumokėta 2 900 Eur mokesčių. O. Č. nedavus parodymų ikiteisminio tyrimo metu, nepaaiškinus kokią nustatytų mokesčių dalį pripažįsta, o kokios dalies nepripažįsta, negalima traktuoti, jog ji ir UAB „B” visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padarę inkriminuotas nusikalstamas veikas;

5.18.       teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad UAB ,,B“ savanoriškai atlygino padarytą turtinę žalą. Iš bylos duomenų matyti, jog UAB „B” savanoriškai atlygino tik Valstybinei mokesčių inspekcijai padarytą žalą, tačiau iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos, savo noru ar valia žalos ar jos dalies Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui neatlygino, susitarimo dėl padarytos žalos atlyginimo nėra, Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžetas yra atskiri, kaip minėta, atskiras ir juose esančių lėšų panaudojimo reglamentavimas. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „B” savanoriškai atlygino VSDFV biudžetui padarytą žalą. Prokurorės nuomone, šiuo atveju nėra įvykdytos visos BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė pažymi, kad teismas pats atlikdamas kaltinamųjų asmenų pareigą įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją pervesti 2 170,43 Eur sumą į VSDFV atsiskaitomąją sąskaitą;

5.19.       taikydamas BK 40 straipsnį teismas nemotyvavo, kodėl netaikė BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių.

6.       Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė apeliaciniame skunde prašo pripažinti UAB „B” ir O. Č. kaltomis dėl jiems pareikštų kaltinimų ir priimti naują nuosprendį – Klaipėdos AVMI 42 642,84 Eur civilinį ieškinį tenkinti pilna apimtimi, turtinę žalą priteisiant iš UAB „B” ir subsidiariai iš O. Č.. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1.       žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, neįvertino byloje visų surinktų ir teisme ištirtų duomenų, dėl ko padarė nepagrįstas ir bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę Ekspertizės aktui, taip pat nepagrįstai neįvertino Specialisto išvadoje nustatytų duomenų, tokiu būdu padarė neteisingas bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus;

6.2.       nuosprendžio motyvai ir argumentai susiję tik su Ekspertizės akte nurodytais skaičiavimais, konstatuojant jų įrodymo faktą, visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai paneigiant ir atmetant Specialisto išvadoje nurodytus duomenis bei aplinkybes. Ekspertas, atlikdamas ekspertizės tyrimą, tyrė UAB „B” 2018–2020 metų dokumentus ir atliko UAB „B” galbūt mokėto neoficialaus darbo užmokesčio dydžio skaičiavimus pagal ikiteisminio tyrimo liudytojų apklausos protokolus bei liudytojų parodymus teisme, tačiau Ekspertizės akto galutinė išvada susijusi išskirtinai tik su teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, t. y. Ekspertizės akto skaičiavimai, kuriais rėmėsi teismas, gauti, remiantis UAB „B” darbuotojų, liudytojų teisme pakeistais parodymais. Ekspertizės akte nurodyta, kad pagal teisiamojo posėdžio protokolų duomenis UAB „B” darbuotojos: J. A., J. Š., L. D., L. V., V. M. nurodė, kad prekės buvo įtraukiamos į apskaitą jas pardavus, ar vėliau. Ekspertas nevertino ikiteisminio tyrimo metu duotų konkrečių liudytojų L. D., O. R. ir T. S. parodymų, kuriais detaliai nurodomos aplinkybės apie neapskaitytas pajamas už parduotas prekes Klaipėdos prekybos vietoje ir Vilniuje parduotuvėje „N. M.“;

6.3.       teisminio nagrinėjimo metu liudytojos, kurių parodymais rėmėsi ekspertas, pateikdamas Ekspertizes aktą stengėsi pakeisti ar visiškai pakeitė parodymus, galimai siekdamos palengvinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį. Kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, po kratų atlikimo apklaustos liudytojos davė išsamius pirminius parodymus, detaliai nurodydamos neapskaitomus pinigus už parduotas prekes, neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimą, visas žinomas kasdieninio darbo subtilybes. Daugelis liudytojų teisiamojo posėdžio metu dirbo ir dabar tebedirba UAB „B”, todėl akivaizdu, kad liudytojai turėjo asmeninius siekius pakeisti priminius parodymus, tokiu būdu liudytojų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, turi būti vertinami itin kritiškai ir atsargiai, siekiant nustatyti tikrąją valstybės biudžetui padarytą turtinę žalą;

6.4.       teisiamojo posėdžio metu liudytojos nurodė skirtingas aplinkybes dėl parduodamų prekių apskaitos ypatumų parduotuvėse bei įtraukto į apskaitą pagal darbo sutartis ir į rankas gauto atlyginimo nei ikiteisminio tyrimo metu duodamos pirminius parodymus. Teisiamojo posėdžio metu liudytojos J. A., L. V., J. Š. V. M. patvirtino O. Č. gynybinę poziciją, kad dalis įplaukų už parduotas prekes Palangoje ir Klaipėdoje buvo perduodamos savininkėms ir jų žiniomis įmušamos į Vilniaus parduotuvių „N. M.“ ir „D“ kasas, taip siekiant padidinti apyvartas Vilniaus A. parduotuvėse, tačiau konkrečių duomenų, apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų šiuos galimai O. Č. gynybos teiginius, nenustatyta, t. y. objektyvių įrodymų, kad lėšos buvo apskaitytos kasos aparatu Vilniuje, negauta. Be to, tokie veiksmai laikytini tuo metu galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimu. Pažymima, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog pirminiai asmenų parodymai paprastai būna tiksliausi, todėl teisminio nagrinėjimo metu kardinaliai pakeisti liudytojų, dirbančių UAB „B” parduotuvėse, parodymai turi būti įvertinti itin apdairiai ir kritiškai, užtikrinant teisingų ir objektyvių duomenų įrodymo faktą;

6.5.       nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog UAB „B” iš viso nesumokėjo 18 083,21 Eur mokesčių ir įmokų. Civilinė ieškovė, teikdama civilinį ieškinį, vadovavosi Specialisto išvadoje nurodytais duomenimis. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu pardavėjos detaliai ir tiksliai nurodė sumas, kurios nebuvo įtrauktos į bendrovės apskaitą. Be to, liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duodamos išsamius parodymus aiškiai pasakė apie grynaisiais pinigais gautą neapskaitytą darbo užmokestį, apie dažnus atvejus, kai darbo dienos pabaigoje pardavėjos pasiimdavo 10, 15, 20 Eur darbo užmokesčio iš neapskaitytų pinigų už parduotas prekes, nepasirašydamos oficialiuose apskaitos dokumentuose. Tuo tarpu, ekspertas apklausos metu, atsakydamas į klausimą – iš kokių pajamų galėjo būti mokamos sumos paaiškino, kad nėra nustatyta, iš kokių šaltinių buvo mokamas darbo užmokestis. Tvirtino, kad jei darbuotojai gaudavo neįtrauktą į apskaitą darbo užmokestį, atitinkamai mažiausia suma, pagal teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus – 6 400 Eur su viršum neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio, o pagal ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus – 63 000 Eur neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio;

6.6.       specialisto išvadoje nustatytų duomenų/ apskaičiuotų sumų pagrįstumą patvirtina ir byloje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų duomenys;

6.7.       specialisto išvadoje nurodyti duomenys yra pagrįsti ir įrodyti, kadangi specialistė, įvertinusi ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius liudytojų pirminius parodymus, apžiūrų protokolų dokumentus ir duomenis, kratų metu išimtus daiktus ir juose esančius duomenis, užrašus, rankraštinius įrašus, jų apžiūros protokolus, kratų metu surastų ir paimtų užrašų, rankraštinių įrašų duomenis lygindama su liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet liudytojos iš karto po netikėtų kratų buvo apklaustos ir neturėjo realios galimybės tarpusavyje ir/ar su UAB „B” vadove O. Č. pasitarti dėl bendrovei ir vadovei palankių parodymų davimo, pateikė išsamią Specialisto išvadą;

6.8.       vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl duomenų pripažinimo įrodymais, dėl įrodymų vertinimo, teigiama, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas neįvertino visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, juos vertino neišsamiai, nesivadovavo liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nenurodė jokių motyvų, kuriais vadovaudamasis rėmėsi Ekspertizės aktu, o Specialisto išvados duomenis atmetė, tokiu būdu vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, nepašalinti prieštaravimai. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas specialisto išvada, kurioje padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokia specialisto išvada, jei ši išvada gali būti patvirtinta ir kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015). Sąlyginės išvados nerodo jų neišsamumo. Tokių išvadų atveju specialisto atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl teismas aplinkybes, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi patikimai ir nekeldamas jokių abejonių patvirtinti arba paneigti. Tokiu būdu, Specialisto išvada, kurios pagrįstumą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai turėjo būti pripažinta pagrįsta ir įrodyta;

6.9.       UAB „B” ir O. Č. yra kaltos dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, kadangi jų kaltę patvirtina baudžiamosios bylos duomenys, t. y. visa rašytinė bylos medžiaga, tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma (susiejant juos į vientisą loginę grandinę);

6.10.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  yra išaiškinęs, jog neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016 ir 2K-7-68-222/2018). Tokia situacija gali susiklostyti, kai mokesčių administratorius negali apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčių nepažeisdamas Mokesčių apskaitos įstatymo 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobūdžio. Remdamasi BPK 115, 113, 109 straipsniais bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktika baudžiamosiose bei civilinėse bylose dėl civilinių ieškinių patenkinimo, civilinė ieškovė Klaipėdos AVMI prašo jos civilinį ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

7.       Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendį pakeisti ir Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti subsidiariai iš UAB „B” ir O. Č. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 17 743,88 Eur žalos atlyginimo. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.       pirmosios instancijos teismas, išimtinai vadovaudamasis Ekspertizės aktu baudžiamojoje byloje, nepagrįstai neįvertino ir neatsižvelgė į Specialisto išvadą, pateiktą ikiteisminio tyrimo metu. Skundžiamas teismo nuosprendis paremtas išimtinai Ekspertizės aktu, o Ekspertizės aktas paremtas liudytojų parodymais, kurie buvo duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taip susidarė situacija, kuomet ikiteisminio tyrime metu duoti liudytojų parodymai liko tinkamai neįvertinti;

7.2.       nagrinėjamu atveju objektyvesni duomenys yra ikiteisminio tyrimo metu pateikti liudytojų parodymai. Liudytojai teismo posėdžio metu paneigė aplinkybes apie jiems išmokėtą neapskaitytą darbo užmokestį, tačiau pažymėtina, kad liudytojus ir kaltinamąsias sieja darbo santykiai. Būtent teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai įtakojo ir Ekspertizės akto išvadas, kuriomis išimtinai vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį. Dėl minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį turėjo vadovautis Specialisto išvada ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais;

7.3.       dalis darbuotojų, kurių parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nesutampa vis dar yra susiję darbo santykiais su UAB „B”. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šio UAB „B”, O. Č. ir liudytojas siejančio ryšio ir jo reikšmės nagrinėjamai baudžiamajai bylai;

7.4.       remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose teigiama, kad teismai byloje esančias specialisto išvadas ir specialistų paaiškinimus vertina pagal tas pačias taisykles kaip ir ekspertizės aktus, vadovaudamiesi bendraisiais įrodymų vertinimo principais. Be to, jeigu skirtingų specialių žinių reikalaujančių tyrimų išvados skiriasi, teismai turi tam teikti ypatingą dėmesį ir nustatyti priežastis, kodėl tyrimų išvados yra skirtingos. Tuo tarpu teismas neištyrė visų svarbių įrodymų ir faktinių aplinkybių ir nepagrįstai vadovavosi Ekspertizės aktu, o ne Specialisto išvada;

7.5.       pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė ir kitus BPK pažeidimus, t. y. nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, iš esmės neišsprendė civilinio ieškinio klausimo dėl VSDFV Klaipėdos skyriui padarytos žalos atlyginimo, o vadovaudamasis BPK 107 straipsniu procesą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus  civilinio ieškinio dėl 2 170,43 Eur žalos atlyginimo nutraukė. Tačiau BPK 115 straipsnio 1 dalis tokio civilinio ieškinio išsprendimo nereglamentuoja;

7.6.       pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad „<...> UAB „B” savanoriškai atlygino padarytą turtinę žalą valstybei“. Visgi, žala nebuvo atlyginta. Valstybinio socialinio draudimo fondo finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus. VSDFV teritoriniai skyriai yra VSDF valdybos teritorinės įstaigos, kurių pagrindinis uždavinys operatyvus VSDFV lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į VSDFV laiku ir teisingą socialinio draudimo išmokų, kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas VSDFV valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnis). Tačiau teismas, o ne kaltinamosios, ėmėsi spręsti klausimą dėl civilinio ieškinio atlyginimo – įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pervesti 2 170,43 Eur VSDFV Klaipėdos skyrių;

7.7.       nei O. Č., nei UAB „B” nesikreipė į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl padarytos žalos atlyginimo, VSDFV Klaipėdos skyriui šios žalos neatlygino. Informacija dėl civilinio ieškinio atlyginimo buvo pateikta civiliniame ieškinyje, taip pat civiliniame ieškinyje buvo pateikti rekvizitai civilinio ieškinio atlyginimui. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva ėmėsi spręsti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pervestų lėšų pervedimą VSDFV Klaipėdos skyriui, t. y. pirmosios instancijos teismas įpareigojo mokesčių administratorių parvesti lėšas kitai institucijai, nors byloje nebuvo vertinta ar šios lėšos nebuvo skirtos ar panaudotos kitoms mokestinėms prievolėms įvykdyti;

7.8.       apibendrinant apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, dėl to neteisingai išnagrinėjo bylą bei priėmė neteisingą nuosprendį dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus pareikšto civilinio ieškinio.

8.       Teismo posėdžio metu prokurorė prašė byloje pareikštus apeliacinius skundus tenkinti, atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės O. Č., UAB „B” bei jų gynėjai ir atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

III.        Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės, civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

9.       Šioje baudžiamojoje byloje yra paduoti trys apeliaciniai skundai, kuriais apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių byloje nustatymu, baudžiamojo įstatymo taikymu bei civilinių ieškinių išsprendimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamosios bylos medžiaga, o taip pat atlikusi įrodymų tyrimą (apklaususi liudytojus I. S., R. K., Š. B., E. L., L. P., T. K., J. S., D. R., N. R., V. P.) ir iš naujo išanalizavusi surinktus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino O. Č. ir UAB „B” padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką, be kitų byloje surinktų įrodymų, remdamasis ir byloje pateiktu Ekspertizės aktu, bei šiuos asmenis išteisino pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog kai kurios nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, o būtent dėl G. R. neoficialiai išmokėtos darbo užmokesčio sumos, neapskaitytų įplaukų sumos už 2020 metus, bei atitinkamai šios įmonės nesumokėtų mokesčių dydžių. Todėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patikslinamos (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės O. Č. ir UAB „B”, netinkamai aiškino BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygas ir nepagrįstai jas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės bei bylą nutraukė, todėl nuosprendis ir šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Be to, teisėjų kolegija keičia skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir dalyje dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinių ieškinių (BPK 328 straipsnio 4 punktas). 

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo

10.       Nors nei atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės O. Č. ir UAB „B”, nei jų gynėjai (atstovai) apeliacinių skundų šioje byloje neteikė, tačiau atsikirsdami į pateiktus skundus, baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu kėlė klausimą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrįstumo ir teisėtumo, ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo bei tendencingumo. Todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl šių argumentų.

11.       UAB „B” gynėjas advokatas G. B. teismui pateikė prijungti prie baudžiamosios bylos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2020 m. liepos 17 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-458/2020 dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad O. Č. buvo nukentėjusi nuo neteisėtų buvusio FNTT tyrėjo V. M. veiksmų ir, kad FNTT Klaipėdos skyriaus vadovas D. R., kuris galimai šioje byloje atliko procesinius veiksmus, yra anksčiau paminėto nuteistojo V. M. geras draugas, o ikiteisminis tyrimas O. Č. atžvilgiu buvo pradėtas tuo metu, kai V. M. atžvilgiu buvo nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Šios aplinkybės, gynėjo nuomone, kelia abejonių dėl tyrimo pradėjimo šioje byloje teisėtumo, nes rodo, kad tyrimas pradėtas kerštaujant O. Č. dėl buvusio FNTT darbuotojo nuteisimo. Gynėjas Š. Rameikis argumentavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nesant tam teisinio pagrindo. Kriminalinė žvalgyba nagrinėjamu atveju buvo naudojama ne apysunkiems ar sunkiems nusikaltimams išaiškinti, o administraciniams nusižengimams dėl kasos taisyklių pažeidimo fiksuoti ir išaiškinti. Bendra suma gauta už neapskaitytas prekes sudaro 120 Eur, kai tuo tarpu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl apysunkės nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. FNTT pareigūnai 2020 m. gegužės 13 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodė išgalvotus, tikrovės neatitinkančius duomenis dėl nusikalstamos veikos nustatymo. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės O. Č. dėl nagrinėjamoje byloje jai inkriminuotų nusikalstamų veikų parodė, kad vertina šį tyrimą kaip užsakytą bylą. 2013 m. pas ją į A. parduotuvę atėjo V. M., prisistatęs FNTT darbuotoju ją šantažavo, sakė, kad turi daug pažįstamų FNTT, norėjo, kad ji jam mokėtų 10 000 litų į mėnesį. Jie bylinėjosi beveik 6 metus, V. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, o po pusmečio prasidėjo jos sekimas, vykdomas FNTT, dar po pusmečio pas darbuotojus padarė kratas. O. Č. parodė, kad po teismo, kai V. M. galutinai nuteisė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis, nebegalėdamas toliau skųsti priimto sprendimo, jai grasino, kad sužlugdys jos verslą (t. 7, b. l. 179–186).

12.       Siekiant patikrinti šias aplinkybes, teisėjų kolegija ištyrė minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, papildomai apklausė liudytojus – FNTT Klaipėdos skyriaus vadovą D. R. bei ikiteisminio tyrimo pareigūnę V. P., kuri šioje byloje atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus, įvertino liudytojų parodymus, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus bei kitą bylos medžiagą, tačiau Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau tekste – KŽĮ) nustatytų veiksmų atlikimo ar ikiteisminio tyrimo pradėjimo taisyklių pažeidimų nenustatė.

13.       Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties, V. M. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad UAB „B” komercijos direktorei O. Č. prisistatęs buvusiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos operatyviniu pareigūnu, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka FNTT, prokuratūros ir teismo pareigūnams, tiesiogiai pareikalavo kyšio už tai, kad būtų neteisėtai sutvarkytos O. Č. ir UAB „B” direktorės J. Č. problemos, susijusios su FNTT atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmetė (t. 10, b. l. 149–162). Šioje nutartyje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad O. Č. nukentėjo nuo FNTT pareigūnu prisistačiusio V. M. neteisėtų veiksmų. Iš nutarties matyti, kad nuteistajam V. M. buvo inkriminuota, kad nusikalstamas veikas jis padarė 2013 metais, taigi pati nusikalstama veika prieš O. Č. buvo padaryta palyginus seniai. Galutinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas byloje buvo paskelbtas 2020 m. liepos 17 d., taigi O. Č. teiginys, kad ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo inicijuotas V. M. pastangomis po galutinės jam nepalankios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, nėra pagrįstas.

14.       Byloje nustatyta, kad FNTT Klaipėdos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja V. P., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 2 straipsnio 8 dalies 3 punkto, 4 straipsnio 2 punkto, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 19 straipsnio 2 dalies nuostatomis, siekdama gauti duomenų apie UAB „B” vykdomą nusikalstamą veiką, 2020 m. sausio 10 d. (t. y. dar prieš juridinio asmens atstovo minimą LAT nutartį) atliko parduotuvės „D“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą, 2020 m. balandžio 28 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. – parduotuvės „D“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūras, kurių metu užfiksuota, kad iš klientų buvo paimtos sumos už parduotas prekes – 65 Eur, 55 Eur, tačiau jos neapskaitytos kasos aparatu ir klientams neišduotas fiskalinis kvitas; taip pat buvo paimta 40 Eur suma, klientui pageidaujant mokėti kortele, pardavėja atidavė kortelių terminalo, kuris sujungtas su kasos aparatu kvitą, bet kasos aparato kvito neišdavė (t. 1, b. l. 26–28).

15.       Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020 m. gegužės 14 d. gavus FNTT vyresniosios tyrėjos V. P. 2020 m. gegužės 13 d. Tarnybinį pranešimą apie nusikalstamos veikos požymių nustatymą, kuriame nurodoma, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje 2019 m. vasario 12 d. buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie UAB „B” galimai vykdomą nusikalstamą veiklą, t. y. bendrovėje tendencingai neapskaitomos gautos iš klientų pajamos kasos aparatais ir neapskaitytos lėšos neįtraukiamos į bendrovės buhalterinę apskaitą. Pagal gautus kriminalinės žvalgybos duomenis nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje. Kriminalinės žvalgybos metu atlikus UAB „B” priklausančių parduotuvių apžiūras (4 kartus), nustatyta, kad bendrovėje kasos aparatais neapskaitomos gautos iš klientų pajamos. Klientams už prekes atsiskaičius banko pavedimu (atsiskaičius kortele parduotuvėje) neišduodami kasos aparatų kvitai, tikėtina, kad šių klientų kasos aparatų kvitai išduodami pirkėjams atsiskaičiusiems už prekes grynais pinigais. Kriminalinės žvalgybos metu nustatyta, kad bendrovės darbuotojams galimai mokamas į buhalterinę apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis kurio suma 1 darbuotojui per 1 mėn. sudaro nuo ne mažiau kaip 200,00 Eur (t. 1, b. l. 1–2, 5–6).

16.       Apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju FNTT Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas D. R. parodė, kad jam yra žinoma, kad buvęs FNTT pareigūnas V. M. buvo nuteistas už UAB ,,B“ pinigų reikalavimą iš O. Č. ir J. Č., tačiau asmeniškai pareigūno nepažinojo, nėra su juo bendravęs. Tik po kratų atlikimo O. Č. ir UAB „B” atžvilgiu sužinojo, kad O. Č. yra ta pati moteris, kuri yra susijusi V. M. bylos įvykiais. Liudytojas parodė, kad ikiteisminis tyrimas UAB ,,B“ atžvilgiu buvo pradėtas gavus žvalgybinę informaciją, kurią patikrino FNTT darbuotojai. Informacija apie tai, kas ir kokią žvalgybinę informaciją gavo, kaip ta informacija pateko į FNTT, visi veiksmai, kurie buvo susiję su informacijos patikrinimu, sudaro tarnybos paslaptį, o jeigu tam tikra informacija buvo išslaptinta, ji yra byloje. Ši pirminė informacija galėjo būti gauta iš Vilniaus, iš Kauno, iš FNTT pareigūnų ir kitų tarnybų, galbūt iš Mokesčių inspekcijos, ji yra gaunama įvairiai ir jie ją tikrina. Susipažinęs su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2020 m. balandžio 28 d. protokolu, 2020 m. sausio 13 d. apžiūros protokolu, 2020 m. balandžio 30 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, kuriuos surašė vyr. tyrėja V. P. (t. 1, b. l. 26–28), liudytojas nurodė, kad šiuo atveju nebuvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas dėl kasos taisyklių pažeidimo, todėl, kad vyko procesas. Jeigu yra daroma daug administracinių nusižengimų, jie gali sudaryti nusikaltimų sudėtį, todėl ir buvo tikrinama informacija, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Kadangi 3 kartus atlikus apžiūrą buvo užfiksuoti grynųjų pinigų neįmušimo į kasos aparatą atvejai, mano, kad šiuo atveju skyriaus viršininkas nusprendė, jog tai yra apgaulingos apskaitos nusikaltimo požymiai, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Liudytojas taip pat patvirtino, kad kriminalinės žvalgybos veiksmas – sekimas nebuvo vykdomas, buvo vykdoma kasos aparato veikimo vietos apžiūra, apžiūros metu buvo nustatyta tai, kas užfiksuota protokoluose (t. 10, b. l. 193–196).

17.       Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja V. P. patvirtino, kad surašė tarnybinį pranešimą dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo. Tarnybinis pranešimas buvo rašomas dėl galimai neapskaitytų pajamų, kurios buvo, jų manymu, tendencingai neapskaitomos ir dėl galimai mokamo neapskaityto darbo užmokesčio. Buvo gauta informacija, kuri buvo tikrinama FNTT nustatyta tvarka. Liudytoja parodė negalinti atskleisti metodų ir priemonių, iš kur ši informacija buvo gauta, nes tai yra tarnybos paslaptis. Tai, ką buvo galima išslaptinti ir pateikti ikiteisminiam tyrimui, tas ir buvo pateikta. Ikiteisminiam tyrimui buvo pateiktos apžiūros, kurios buvo atliekamos siekiant identifikuoti kasos aparatus, jų kiekį, bendrą parduotuvės išplanavimą, buvo siekiama nusistatyti, ar yra kortelių skaitytuvas, ar yra galimybė atsiskaityti bankiniu pavedimu pridedant kortelę. Jeigu dokumentuose nėra užfiksuota, kad pareigūnai darė pirkimą parduotuvėje, tai reiškia, jog pirkimas nebuvo darytas. Kadangi atlikdama apžiūrą žiūrėjo, kur ir kiek yra kasos aparatų, todėl natūralu, kad buvo galima pamatyti, ar buvo apskaitytos, ar neapskaitytos pajamos, jeigu tuo metu parduotuvėje buvo klientų. Ji, atlikusi apžiūrą, iš karto išėjo iš parduotuvės, kai tik buvo neapskaityta pinigų suma, toliau parduotuvėje nebuvo, nelaukė, kada bus dar neapskaityta viena pinigų suma, kitų klientų nelaukė. Liudytoja parodė neatsimenanti, ar tikrino ikiteisminio tyrimo metu šias faktines aplinkybes, kurias užfiksavo apžiūros metu, kad tą dieną nebuvo apskaityta 65 Eur suma. Mano, kad tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamų veikų požymių nustatymo per klaidą yra nurodyta, jog apžiūros buvo atliktos 4 kartus, kadangi byloje yra pridėti tik 3 apžiūros protokolai, t. y. prie bylos pateikta viskas, kas buvo atlikta. Atlikus šias 3 apžiūras buvo nustatytas pajamų neapskaitymas. Liudytoja negalėjo atsakyti, kokiu pagrindu tarnybiniame pranešime nurodyta, kad  kriminalinės žvalgybos metu nustatyta, kad bendrovės darbuotojams galimai mokamas į buhalterinę apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis, kurio suma vienam darbuotojui per mėnesį sudaro nuo nemažiau kaip 200 Eur. Metodai ir priemonės neatskleidžiami. Šiuo atveju tai galėjo būti analizės, vertinant duomenų bazėse esančią informaciją, lyginant ją su analogiška veikla užsiimančiomis bendrovėmis. Pareigūno V. M. nepažinojo (t. 11, b. l. 21 – 30).

18.       Taigi byloje, tiek liudytojų D. R. ir V. P. parodymais, tiek byloje pateiktais išslaptintais dokumentais nustatyta, kad duomenys, pagal kuriuos O. Č. ir UAB „B” atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo gauti ne atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus KŽĮ 8 straipsnio pagrindu siekiant išsiaiškinti labai sunkius, sunkius ar įstatyme nurodytus apysunkius nusikaltimus, o FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnei renkant informaciją apie tai, kad UAB „B” galimai neapskaito pajamų. KŽĮ 2 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad apžiūra – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama ir fiksuojama viešai, užšifruotai ar slapta apžiūrint daiktus, dokumentus, patalpas, transporto priemones, vietovę, asmenis ar kitus objektus. Šis kriminalinės žvalgybos veiksmas, remiantis KŽĮ 6 straipsnio 2 dalimi (2012 m. spalio 2 d. Įstatymo Nr. XI-2234 redakcija, galiojusi veiksmų atlikimo metu.), neturi būti sankcionuojamas teismo nutartimi, kadangi neriboja žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą – apžiūros buvo atliekamos trumpą laiką, viešoje vietoje – UAB „B” valdomose parduotuvėse. Įvertinus apžiūrų protokoluose nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 26–28) matyti, kad tyrėja V. P. neatliko jokių veiksmų, kuriems būtų reikalinga teismo sankcija, todėl pagrindo teigti, kad apžiūros buvo atliktos neteisėtai, nėra. Atliekant parduotuvių apžiūrą, buvo užfiksuoti trys atvejai, kai į kasos aparatą nebuvo įmušti iš klientų gauti grynieji pinigai bei atsiskaičius mokėjimo kortele, ką tyrėja vertino kaip galimą apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą (t. 1, b. l. 1–2).

19.       Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Taigi, ikiteisminis tyrimas pradedamas tada, kai subjektas, turintis teisę (pareigą) pradėti ikiteisminį tyrimą, turi faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų (pakankamai informatyvių, tikėtinų) duomenų (informacijos), kad yra padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai informaciją, kurios pagrindu nustato galimai nusikalstamos veikos požymius, gali gauti tiek patys asmeniškai, tiek ir iš kitų tos pačios ar kitos teisėsaugos institucijos arba jų padalinio teisėsaugos pareigūnų. Baudžiamojo proceso įstatymas niekaip neriboja, nustačius nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo pareigūno teisės pradėti ikiteisminį tyrimą. Priešingai, pareiga kuo operatyviau vykdyti ikiteisminį tyrimą kyla ir iš BPK 2 straipsnio, nustatančio, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymuose įtvirtintų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.??? Byloje nustatyta, kad paaiškėjus galimai padarytų nusikalstamos veikos požymiams, tyrėjai surašius tarnybinį pranešimą apie tai, nedelsiant, t. y. 2020 m. gegužės 14 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 5–6), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nei KŽĮ nustatyta informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas rinkimo tvarka, nei ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka, nustatyta BPK 166 straipsnio 1 dalyje, nebuvo pažeistos. 

20.       Kaip matyti iš liudytojų D. R., V. P. parodymų, liudytojai nuteistojo V. M. teigė nepažinoję. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais, iš liudytojų parodymų visumos negalima daryti išvados, kad tyrimas pradėtas siekiant pakenkti O. Č. ar UAB „B”. Konkrečių duomenų nepateikė ir tokius teiginius dėstęs gynėjas. Apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo apklausti liudytojų apklausas atlikę ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir jie taip pat neparodė, kad pažinotų V. M., iš jų parodymų negalima daryti išvados, kad šie tyrimai kaip nors susiję. Pažymėtina, kad KŽĮ pagrindu atliktų apžiūrų metu nustatyta informacija pasitvirtino pradėjus ikiteisminį tyrimą, kurio metu surinkti duomenys – liudytojų parodymai, proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota informacija, rašytinė bylos medžiaga, kaltinamųjų parodymai patvirtina, kad UAB „B” buvo padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai (plačiau apie tai teisėjų kolegija pasisakys toliau šiame nuosprendyje), todėl nėra pagrindo manyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas nepagrįstai, siekiant atkeršyti O. Č. ar, padarant kitokius procesinius pažeidimus.

Dėl liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinimo

21.       Visi apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 2021 m. kovo 5 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvados vertinimo ir tvirtina, kad Specialisto išvadoje nustatyti O. Č. ir jos vadovaujamos UAB „B” padaryti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija su pakeitimais, toliau – ir BAĮ) pažeidimai ir jų mastas atitinka byloje nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tuo tarpu Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. spalio 13 d. ekspertizės akte Nr. 11-2036(22), 11-2269 (23) pateikiamos išvados, kuriomis rėmėsi apygardos teismas, turi esminių trūkumų, yra neišsamios ir neatitinka kitais byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių. Su šiais apeliacinių skundų argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

22.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustačius aplinkybes apie galimai UAB „B” kasoje neapskaitomas pajamas (t. 1, b. l. 26–28) bei didelei daliai UAB „B” 2018 m. – 2020 m. laikotarpiu dirbusių darbuotojų apklausų ikiteisminio tyrimo metu patvirtinus, jog UAB „B” buvo mokami neoficialūs atlyginimai ir kasoje neapskaitomos pardavimo pajamos, specialistams buvo suformuluota užduotis atlikti UAB „B” ūkinės finansinės veiklos tyrimą. 2021 m. kovo 5 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvadoje (t. 3, b. l. 174–198, t. 4, b. l. 1–90) buvo įvertinti visi iki tol ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai. Specialisto išvadoje, be kita ko, buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. UAB „B” apskaitos dokumentais (elektroninio kasos aparato kvitais) nepagrindė 145 763,00 Eur, gautų už parduotas prekes, ir šių ūkinių operacijų duomenų neužregistravo apskaitos registruose, taip pat 196 atvejais apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio priskaitymų – išskaitymų žiniaraščiais) nepagrindė 56 942,27 Eur (iš jų: 2018 m. – 23 641,59 Eur; 2019 m. – 28 147,58 Eur; 2020 m. – 5 153,10 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. bei apskaitos dokumentais (mokamaisiais žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais) nepagrindė 35 279,85 Eur (iš jų: 2018 m. – 16 344,04 Eur; 2019 m. – 15 959,35 Eur; 2020 m. – 2 976,46 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad UAB „B” nesumokėtų mokesčių suma sudaro 60 386,72 Eur.

23.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, daugelis darbuotojų, kurios ikiteisminio tyrimo metu parodė apie neapskaitytų pajamų ir neoficialiai mokamo darbo užmokesčio atvejus dirbant UAB „B”, savo parodymus pakeitė, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino. Kaltinamosios O. Č. ir UAB „B” atstovo iniciatyva buvo atliktas papildomas specialisto tyrimas ir parengta 2021 m. lapkričio 26 d. UAB „K“ konsultacinė išvada Nr. 2021/11/26 (toliau – ir Konsultacinė išvada, t. 7, b.  l. 16–59), kuria Buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimų nenustatyta, tačiau specialistas P. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rašydamas išvadą jam pateiktų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nevertino, nes jie nebuvo patvirtinti teismo, vertino tik UAB „B” dokumentus (t. 7, b. l. 176–179).

24.       Susidarius tokiai situacijai, kai buvo pateiktos dvi viena kitai prieštaraujančios išvados, pirmosios instancijos teismas nutarė byloje skirti ekspertizę. Iš 2023 m. spalio 13 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-2036(22), 11-2269(23) matyti, kad ekspertui buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga, ekspertas atliko UAB „B” galbūt mokėto neoficialaus darbo užmokesčio dydžio skaičiavimus tiek pagal ikiteisminio tyrimo liudytojų apklausos protokolus, tiek ir liudytojų parodymus teisme, liudytojų parodymus vertino ir nustatydamas neapskaitytų pajamų dydį. Ekspertizės akte daroma analogiška išvada Specialisto išvadai, kad UAB „B” neapskaitė gautų įplaukų bei darbo užmokesčio, tačiau eksperto nustatytas šių pažeidimų mastas, vertinant liudytojų teisme duotus parodymus, yra mažesnis. Ekspertizės akte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu darbuotojams buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis: G. G., R. G., L. G., O. R., T. S., J. Š., L. D., R. Š. buvo mokamas 400 eurų atlyginimas, G. R. 450 eurų atlyginimas, tai 2018 m. sausio – 2020 m. liepos mėnesiais UAB „B” buhalterinėje apskaitoje galėjo būti neįtrauktas į apskaitą 6 435,45 Eur darbo užmokestis pagal teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus ir 1 220,70 Eur darbdavio socialinio draudimo įmokų sąnaudos. Jeigu UAB „B” 2018 m. liepos 17 d. – 2020 m. liepos 31 d. laikotarpio apskaitoje nebuvo užregistruota 63 788 Eur įplaukų, tai galėjo būti neįtraukta į apskaitą 52 717,36 Eur pardavimo pajamų ir 11 070,64 Eur PVM. Pateikta išvada, kad jeigu 2018 m. sausio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. laikotarpiu UAB „B” buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis bei neįtraukta į apskaitą dalis pardavimo pajamų, tai bendrovė nesumokėjo 18 083,21 Eur mokesčių ir įmokų.

25.       Įvertinęs byloje atliktus tyrimus, bei sulyginęs juos su kitais byloje surinktais įrodymais, pirmosios instancijos teismas nutarė vadovautis liudytojų teisme duotais parodymais ir skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei liudytojų teisme duoti parodymai nepatvirtina tokių plačių išvadų dėl neįtrauktų į apskaitą pajamų ir darbo užmokesčio masto, kaip apskaičiuota Specialisto išvadoje. Nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes apygardos teismas vadovavosi Ekspertizės aktu. Apeliantai su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka tvirtindami, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai buvo tikslūs, sutapo su kitais byloje surinktais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jais remtis ir vadovavosi Ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, kuriose į šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų parodymus nebuvo atsižvelgiama.

26.       Pažymėtina, kad įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją spręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, Nr. 2K-465/2010, Nr. 2K-165/2013, Nr. 2K-337/2014, Nr. 2K-122-303/2020). Teismai pripažįsta įrodymais tik įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gautus duomenis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys) ir savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-699/2018, Nr. 2K-309-495/2019 ir kt.).

27.       BPK 276 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus. Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai ir joje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir jų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-697/2021, 2K-19-594/2023). Be kita ko, teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka vienai ar kitai reikšmingai išvadai padaryti. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-287/2013, 2K-107-489/2017 ir kt.). Taigi asmenų parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021, 2K-257-495/2024). 

28.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neargumentavo, dėl kokių priežasčių nesirėmė liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir tik nurodė, kad nustatydamas asmens kaltumą padarius nusikalstamą veiką teismas negali remtis prielaidomis, o dėl to kilus pagrįstų abejonių, kai jų nebegalima pašalinti, privalo vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir dviprasmybės aiškinamos kaltinamojo naudai. Nors pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu garsino liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, aiškinosi parodymų pasikeitimo priežastis, tačiau nuosprendyje išsamiai neargumentavo sprendimo nesivadovauti ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant pašalinti byloje kilusias abejones dėl UAB „B” darbuotojų parodymų vertinimo, pastarieji turi būti įvertinti iš naujo bei dėl jų pasisakoma šiame nuosprendyje.

Dėl liudytojų, dirbusių Klaipėdos parduotuvėje, parodymų vertinimo

29.       Byloje nustatyta, kad UAB „B” parduotuvėje Klaipėdoje dirbo liudytojos L. D., R. Š., G. R., J. L.. Parduotuvei Klaipėdoje vadovavo liudytoja J. Š..

30.       Klaipėdos bei Palangos parduotuvių vadovė, liudytoja J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „B” direktorės J. Č. buvo nustatyta tokia tvarka, kad, jeigu parduotuvės apyvarta mažesnė negu 8 000 Eur per mėnesį, tai pardavėjoms būdavo mokamas tik minimalus darbo užmokestis, o jeigu viršija – tai būdavo mokamas papildomai prie minimalaus darbo užmokesčio dar priedas, kuris sudarė 1,5 proc. nuo apyvartos. Darbo užmokestį darbuotojoms Klaipėdoje ir Palangoje bei sau, išmokėdavo iš neapskaitytų pinigų, kuriuos gaudavo iš pardavėjų. Liudytoja parodė, kad išmokėdama darbo užmokestį grynais, duodavo darbuotojoms pasirašyti darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštyje dėl oficialiai išmokamo darbo užmokesčio, o dėl neapskaityto išmokamo darbo užmokesčio pasirašyti niekur nereikėjo. Neapskaityta darbo užmokesčio suma, kai ji buvo išmokama, į mėnesį sudarydavo nuo 100 Eur iki 200 Eur kiekvienai pardavėjai (t. 3, b. l. 45–47). Papildomos apklausos metu liudytoja J. Š. patikslino, kad prie oficialaus atlyginimo pagal apyvartą buvo išmokamas neapskaitytas atlyginimas, kurio dydis buvo apie 100 Eur. Visos pardavėjos gaudavo panašų atlyginimą, apie 500 Eur. Žiemos, pavasario metu, kai nėra prekybos, Palangoje dirbančios gaudavo atlyginimą, nustatytą darbo sutartyje. Jai atlyginimas yra išmokamas toks, koks numatytas darbo sutartyje. Kelis mėnesius yra gavusi priedus prie atlyginimo apie 100 Eur, kurie nebuvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje, tačiau kada yra gavusi negali tiksliai įvardinti. Dėl pajamų įtraukimo į buhalterinę apskaitą liudytoja J. Š. parodė, kad pagal UAB „B” direktorės J. Č. nurodymą ne visos pajamos, gautos už parduotas prekes, buvo apskaitomos per kasos aparatą, dalis jų apskaitoma nebuvo. Kiek nebuvo apskaityta per kasos aparatą, galima paskaičiuoti pagal kratos metu paimtus lapus iš bendros pajamų sumos išminusavus apskaitytą per kasos aparatą sumą, nurodytą kratos metu rastuose lapuose su rankraštiniais užrašais prie raidžių „KR“, pavyzdžiui už 2020 m. liepos 2 diena pagal kratos metu paimto lapo duomenis matyti, kad per dieną parduotuvėje Palangoje gauta pajamų už parduotas prekes 420 Eur, per kasos aparatą apskaityta 277 Eur, gaunasi, kad neapskaitytų pajamų 143 Eur. Kadangi šių lapų už 2018 – 2019 metų laikotarpį ji nesaugojo, o paimdama iš pardavėjų šiuos lapus, kasos aparato duomenų netikrindavo, nežiūrėdavo, kas ten parašyta ir duomenų neprisimena, todėl negali nurodyti, kokia pajamų suma per 2018 – 2019 metus nebuvo apskaityta per kasos aparatą. Liudytoja parodė, kad grynus pinigus, neapskaitytus per kasos aparatą, atiduodavo be jokių dokumentų UAB „B” direktorei jai pačiai atvykus į Klaipėdą arba per vairuotoją, įdėjus pinigus į užklijuotą voką (t. 3, b. l. 52–54).

31.       Teisiamojo posėdžio metu liudytoja paneigė anksčiau nurodytą aplinkybę, kad jos oficialus atlyginimas buvo 600 Eur, parodė, kad tiek „į rankas“ negaudavo. Per apklausą sakė, kad gaudavo 600 Eur atlyginimą, nes galimai susimaišė, kadangi tokia alga buvo ant popieriaus, o ne į rankas mokama. Darbo užmokestį grynais išsimokėdavo iš pinigų, gautų iš pardavėjų, nes gaudavo žiniaraštį ir pardavėjoms mokėdavo iš grynų pinigų, kuriuos turėdavo. Išsimokėdavo kaip žiniaraštyje – virš 400, 430 Eur. Žiniaraštį gaudavo iš buhalterijos. Pinigų prie žiniaraščių neduodavo. Klaipėdos ir Palangos pardavėjoms pinigus mokėdavo iš apyvartos. Liudytoja taip pat paneigė nurodžiusi, kad atlyginimas buvo mokamas iš neapskaitytų pajamų – nurodė nesakiusi, kad dėl neapskaityto darbo užmokesčio niekur pasirašyti nereikėjo, kad neapskaityta darbo užmokesčio suma kiekvienai pardavėjai sudarydavo nuo 100 iki 200 Eur. Nurodė paimdavusi visą sumą iš pardavėjų ir iš jos išsimokėjusi atlyginimą, kad būtų toks, koks pagal žiniaraštį, tai buvo oficialus atlyginimas. Liudytoja taip pat parodė, jog netiesa, kad pardavėjos atlyginimus išsimokėdavo kiekvieną dieną iš suprekiautų neapskaitytų pinigų. Visos prekės buvo parduodamos su kasos kvitais. Buvo darbuotojos, kurios gaudavo atlyginimą kiekvieną dieną darbo dienos pabaigoje, jei būdavo ji, tai išmokėdavo ji, jei nebūdavo, jos galėjo pačios pasiimti, bet viskas buvo užrašoma ir ji viską žinodavo. Imdavo 10 Eur ir galėdavo būti 1,5 proc. ir 2 proc., ir 2,5 proc., kad žmogus neperimtų daugiau, negu gauna žiniaraštyje. Išsimokėtas atlyginimas turėjo sutapti su žiniaraščiu. Liudytoja taip pat neigė sakiusi, kad mokėdavo darbuotojoms pagal buhalterės pateiktus atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius ir priedus apie 100 Eur be apskaitos dokumentų, nes niekada tokių priedų nemokėjo, jei išmokėdavo, tai suma vis tiek sutapdavo su žiniaraščiu. Liudytoja J. Š. parodė, kad pinigų neįnešdavo į kasą tais atvejais, kai parduotuvės lankytojas prašydavo nuolaidos, sakydavo, kad jam nereikalingas kasos kvitas. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pirmą kartą apklausiama ikiteisminio tyrimo metu buvo labai susijaudinusi, nes anksti ryte namuose darė kratą, paskui vežė į apklausą, ji negalėjo normaliai mąstyti, apklausos protokolą tik peržvelgė, bet neperskaitė. Antrą kartą buvo apklausiama jau su advokatu, buvo ramesnė, todėl ir ikiteisminio tyrimo metu keitėsi jos parodymai, ji sakė, kad jos atlyginimas buvo toks, koks nurodytas darbo sutartyje (t. 6, b. l. 139–143). 

32.       Liudytoja L. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos atlyginimas UAB „B” priklausė nuo suprekiautos sumos, darbo užmokestį pasiskaičiuodavo taip – 10 Eur už vieną dieną ir 2,5 proc. nuo pardavimo sumos. Pasirašydavo kažkokiuose dokumentuose vieną kartą per mėnesį už jai išmokėtą darbo užmokestį, kuriame būdavo nurodyta mažesnė darbo užmokesčio suma nei būdavo išmokama faktiškai. Darbo užmokestį visada išsimokėdavo pati iš suprekiautų pajamų kas tris dienas, paimdavo iš suprekiautų grynųjų pinigų, kuriuos laikydavo parduotuvėje. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė konkrečias sumas, kurias gavo kaip darbo užmokestį 2018 – 2020 metų laikotarpiu, tvirtino, kad per 2018 ir 2019 metus jos darbo užmokestis buvo ne mažiau nei 500 eurų per mėnesį, t. y. jai grynais pinigais buvo išmokėta ne mažiau kaip 5 500 Eur darbo užmokesčio per metus. Liudytoja L. D. taip pat parodė, kad ne visas iš klientų gautas pajamas J. Š. nurodymu apskaitydavo kasos aparatu. Visada neapskaitytas pajamas kasos aparatu atiduodavo J. Š. kartu su kasos aparatu apskaitytomis pajamomis, t. y. palikdavo parduotuvėje su rankraštiniais užrašais, kad ji žinotų, kas ir kokiomis sumomis buvo per 1 darbo dieną parduota. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu paskaičiavo neapskaitytas pajamų sumas 2018 – 2019 m. laikotarpiu, jos sudarė nuo 150 Eur iki 200 Eur per mėnesį. 2020 metais kasos aparatu apskaitė visas pajamas (t. 3, b. l. 116–117). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja paneigė savo anksčiau duotus parodymus, kad į kasą pinigai nebuvo įnešami J. Š. nurodymu, tvirtino, kad jie nebuvo įnešami su jos žinia. Liudytoja L. D. parodė, kad kai pirkėjai atsiskaitydavo grynais pinigais, praktiškai visada įnešdavo šiuos pinigus į kasą, buvo pavieniai atvejai, kai buvo neįnešama į kasą. Dėl pajamų apskaitymo kasoje nebuvo jos nurodymo nemušti į kasą, kai buvo nemušami pinigai, tai buvo su jos žinia. Liudytoja taip pat paneigė savo ankstesnių parodymų dalį, jog per 2018 metus jai buvo išmokėta ne mažiau kaip 5 500 Eur darbo užmokesčio suma grynais pinigais ir parodė, kad didžiausia suma, kurią gavo ir kas buvo labai retas atvejis – 500 Eur. Jos atlyginimas buvo 10 Eurų per dieną plius 2,5 proc. nuo dienos apyvartos, pati pasiimdavo pinigus. Algalapiuose pasirašydavo, juose būdavo nurodyta ta suma, kurią paimdavo. Kartais truputį daugiau gaudavosi, retkarčiais gaudavo priedą – iki 100 Eur. Nereikėdavo grąžinti, jei per daug pasiimdavo. Tyrėjai sakė, kad gaudavo apie minimumą, virš 400 Eur, iki 500 eurų, nes atlyginimas priklausė nuo apyvartos, būdavo ir 420, 450 Eur. Liudytoja parodė, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nemelavo, tačiau galimai visko neperskaitė, sumų neskaičiavo. Nurodė, kad nebedirba UAB „B”, kadangi netenkino darbo užmokestis (t. 6, b. l. 143–145).

33.       Liudytoja R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai yra mokamas minimalus (oficialus) darbo užmokestis, kuris yra nurodomas dokumentuose, kuriuos ji pasirašo. Tai maždaug apie 420 Eur, tikslių sumų neatsimena ir dar papildomai kiekvieną mėnesį nuo 2018 m. ji gauna ne mažiau kaip 100 Eur atlyginimo, kuris yra neoficialus ir išmokamas grynaisiais pinigais. Neoficiali atlyginimo dalis yra ne mažesnė kaip 100 Eur, ji išmokama kelių dienų bėgyje po to, kai išmokamas oficialus atlyginimas. Kai parduotuvė per mėnesį padaro dideles apyvartas, tai jos darbo užmokestis tą mėnesį būna ir 150 Eur didesnis, t. y. neoficiali atlyginimo dalis būna ne mažiau kaip 150 Eur. Kiekvieną mėnesį J. Š., atvykdavo į parduotuvę išmokėti priedo prie atlyginimo, t. y. 100 Eur, ji šiuos pinigus paduodavo grynaisiais ir už juos niekur nereikdavo pasirašyti. 2018 m. ir 2019 m. neoficialaus atlyginimo dalis buvo ne mažiau kaip 2,5 procento nuo parduotuvės mėnesio apyvartos. Liudytoja R. Š. taip pat parodė, kad kalbant apie parduotuvės apyvartas, gali pasakyti, kad ne visos pajamos būdavo apskaitomos kasos aparatu ir 2,5 procentai būdavo skaičiuojami nuo bendros parduotuvės apyvartos, įskaitant ir neapskaitytas pajamas. Būdavo tokių klientų, kuriuos iš veido atpažindavo ir kurie atvykdavo kone kiekvieną sezoną, tai tokiems, patikimiems klientams, padarydavo nuolaidą, t. y. tiesiog prekės nemušdavo į kasos aparatą. Su tokia preke apskaitoje elgdavosi įprastai, tai reiškia, kad tą prekę išbraukdavo iš lapuose esančių likučių. Neapskaitytus pinigus dėdavo atskirai į parduotuvės sandėlyje esančią popierinę dėžutę. Kiek per mėnesį neapskaitydavo pinigų, pasakyti negali, tačiau kiekvieną mėnesį tikrai susidarydavo ne mažiau kaip 100 Eur neapskaitytų pinigų nuo 2018 m. kiekvieną mėnesį (t. 3, b. l. 149–150). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Š. parodė, kad atlyginimas jai buvo išmokamas grynais pinigais, gaudavo virš 400 Eur, paskutiniu metu minimumas 420–430 Eur. Kartas nuo karto per šventes, kai didesnė prekyba, primokėdavo kažkiek, kai būdavo didesnės apyvartos, galimai to nepasakė per apklausą dėl streso. Atlyginimas buvo labai mažas, minimalus. Liudytoja paneigė savo anksčiau duotus parodymus, kad jai buvo mokamas procentas nuo suprekiautos sumos, tvirtino, kad apie jį buvo tik kalbama. Taip pat nepatvirtino anksčiau nurodytos aplinkybės, kad kas mėnesį buvo mokama neoficiali atlyginimo dalis, apie 150 Eur. Liudytoja nepatvirtino anksčiau nurodytos aplinkybės, kad per mėnesį neapskaitydavo apie 100 Eur. Neapskaitytų pajamų į kasos žurnalą nerašydavo, bet tai buvo pavieniai atvejai. Kasos žurnalą pildydavo ir anksčiau, ir šiuo metu. Liudytoja parodė, kad ateidavo geri klientai, paprašydavo didesnės nuolaidos, padarydavo 20 procentų, tuos pinigus padėdavo į šoną. Dėl nuolaidų geriems pažįstamiems atsiklausdavo J. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu į apklausą ji buvo pakviesta, sakė, kad apklaus, kaip pirkėją, o ėmė apklausinėti apie darbą. Ji buvo susijaudinusi, pasimetusi, tyrėjas buvo griežtas, gali būti, kad ji kažką ne taip pasakė (t. 6, b. l. 145–147).

34.       Liudytoja G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad už išmokėtą atlyginimą pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraštyje. Už darbo dieną gaudavo 10 Eur ir 2,5 proc. nuo dienos gautų pajamų. Be to, 2020 m. birželio mėn. papildomai gavo 130 Eur, kuriuos išmokėjo J. Š.. Už gautą sumą nepasirašė. 2018–2019 m. gavo minimalų atlyginimą, ne mažiau kaip 400 Eur, už kuriuos pasirašydavo žiniaraštyje. Gaudavo kiekvieną mėn. priedą prie darbo užmokesčio, priedas priklausydavo nuo darbo metu suprekiautos apyvartos. Jos priedas buvo 2,5 proc. prie atlyginimo, priedą mokėjo vyr. pardavėja J. Š., už gautą priedą ji niekur nepasirašydavo. Liudytoja parodė, kad ne visos gautos pajamos buvo apskaitomos per kasos aparatą, dažniausiai neapskaitydavo kai asmenys prašydavo nuolaidų ir mokėdavo grynais pinigais. Negali pasakyti, kokią pajamų sumą neapskaitė kasos aparatu, kadangi surašytas faktines pardavimo sumas ataskaitose atiduodavo J. Š. (t. 3, b. l. 152–154). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad jai buvo mokama 450 Eur, jokie papildomi priedai, apie kuriuos nurodoma apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole, mokami nebuvo, jokių sumų ji nenurodė. Liudytoja, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos gaunamas atlyginimas atitiko algalapį, pridūrė, kad ji kartais likdavo skoloje, nes grynaisiais paimdavo daugiau nei buvo numatyta algalapyje. Atskirai pagal algalapį pinigai nebuvo mokami, nes juos galėjo pasiimti grynaisiais visą mėnesį. Liudytoja parodė, kad į kasą įnešdavo visas pajamas už prekes. Protokolas buvo sunkiai įskaitomas, ją apklausinėjo tyrėjai – vyras ir moteris, spaudė pasakyti sumas, bet ji nenurodė (t. 7, b. l. 7–8).

35.       Liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu apie pažeidimus bendrovėje neparodė (t. 3, b. l. 94–95).

36.       Taigi iš šių liudytojų parodymų visumos matyti, kad liudytojų parodymai nebuvo nuoseklūs, todėl jais vadovautis visa apimtimi nėra galimybės, o tik toje dalyje, kur jie sutampa su kitais įrodymais byloje. Baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „B” buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytas darbo užmokestis ir gautos pajamos, apeliantai ginčija tik neapskaityto darbo užmokesčio bei neapskaitytų pajamų mastą. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra laikomi savarankišku įrodymų šaltiniu. Teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka vienai ar kitai reikšmingai išvadai padaryti. Įvertinus tai, kad teisme apklaustos liudytojos parodė apie mažesnius neapskaitytų darbo užmokesčio bei pajamų dydžius nei nurodė ikiteisminio tyrimo metu, šiuo atveju ypač svarbu nustatyti, kad byloje yra pakankamai kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadas apie Specialisto išvadoje, kurioje didele dalimi buvo remiamasi liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o ne Ekspertizės akte nustatytų pažeidimų mastą.

37.       Atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės O. Č. ir UAB „B” atstovo parodymai dėl darbuotojoms mokėto darbo užmokesčio tvarkos sutampa su liudytojų teisme duotais parodymais. O. Č. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad priimant į darbą, kai kurioms darbuotojoms buvo sudarytos sąlygos pačioms pasiimti atlyginimą grynaisiais. Darbuotojos parašydavo ant lapelių, atsiųsdavo V. programėle sumas, kurias paimdavo. Dėl skirtumo tarp priskaityto ir išmokėto atlyginimo O. Č. parodė, kad kai mokėdavo grynais pinigais, tas atlyginimas darbuotojams kiekvieną mėnesį skyrėsi, gaudavo pagal išdirbtą laiką. Nuėmus kasos pinigus, būdavo gryni pinigai, mėnesio gale buhalterė J. I. paskaičiuodavo atlyginimus „ant popieriaus“, tada sulyginus sumas, kurias paėmė darbuotojos su atlyginimo žiniaraščiu, buvo išmokami likučiai, tai yra, jeigu atlyginimas 480 Eur, o darbuotoja pasiėmė 100 Eur, jai išmokama 380 Eur, darbuotoja prie to pasirašydavo. O. Č. parodė, kad mokant atlyginimą kiekvieną dieną, tai jai kainuotų dvigubai brangiau, nes buhalterei turėtų sumokėti už kiekvienos ūkinės operacijos išrašymą. Todėl tuos pinigus buvo leista paimti pasitikėjimo pagrindu (t. 7, b. l. 179–186). UAB „B” atstovo advokato G. B. pozicija buvo tokia pati, jis parodė, kad atlyginimai buvo skirtingi, kiekvieno darbuotojo gautas atlyginimas buvo atspindėtas algalapyje. Niekur nėra užfiksuota avansinė suma, o yra tik galutinė suma, kuri yra algalapyje, kurią kiekvienas darbuotojas gaudavo (t. 7, b. l. 186–187). 

38.       Buhalteriją UAB „B” tvarkiusi liudytoja J. I. parodė, kad darbo užmokestis apskaitomas pagal buhalterinę programą, yra atlyginimų skaičiavimo sistema, yra darbo sutartys. Remiantis darbo sutartimis yra pateikiami darbo grafikai, ji sutikrindavo ir pagal tai apskaičiuodavo. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius ji padarydavo pagal pateiktus grafikus. Grafikuose atsispindi atostogos, nedarbingumas. Išeidamas atostogų žmogus parašydavo prašymą, ji suvesdavo į programą ir žinodavo, kad jis atostogavo, nedarbingumas yra Sodroje. Paskaičiuodavo, suformuodavo žiniaraščius, išsiųsdavo direktorei ir paskui žiniaraščiai grįždavo atgal su parašais. Nieko apie mokamus pinigus iš kasos jai nežinoma  (t. 7, b. l. 9–10). Pastarieji liudytojos J. I. parodymai patvirtina, kad UAB „B” buvo daromi buhalterinės apskaitos pažeidimai, kadangi ji apie grynaisiais mokamus atlyginimus mėnesio eigoje nieko nežinojo, tuo tarpu O. Č., UAB „B” atstovas bei dauguma liudytojų net ir teisme parodė, kad atlyginimą galėjo pasiimti visą mėnesį. Vis dėlto, šios liudytojos parodymai nepatvirtina UAB „B” darbuotojų ikiteisminio tyrimo metu nurodytų jiems realiai išmokėtų sumų, liudytoja apie tai nieko nežinojo.

39.       Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo atlikta O. Č., J. Č., J. Š., V. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, tačiau iš daugumos pokalbių konkrečių išvadų dėl mokamo konkretaus neapskaityto didesnio darbo užmokesčio darbuotojoms, daryti nėra galimybės, pokalbiuose aptariamas atlyginimo skaičiavimas, nurodomi procentai, kuriuos galimai reikėtų mokėti, pažadėti darbuotojoms, pritaikomas papildomo atlyginimo procento pagal pardavėjų dirbtas valandas per mėnesį, suprekiautą pinigų sumą skaičiavimas, užfiksuoti pokalbiai tarp direktorės O. Č. ir V. M., J. Š. kaip tiksliau paskaičiuoti atlyginimą darbuotojoms, kokį procentą pritaikyti, kokias sumas išmokėti pavedimais, kiek galima išmokėti grynais, vyksta kalba apie oficialius ir neoficialius darbo grafikus (t. 1, b. l. 82, 83–118). Pavyzdžiui pokalbyje Nr. 696 J. Š. kalba su L. V. apie darbo grafikus, nurodo L. V. „kad neviršytumėt valandų darbo, tą kur su tikrom valandom paliksite man“, po to kalba apie tai, kiek reikia nurodyti valandų grafike (t. 1, b. l. 83–84). 2020 m. birželio 3 d. pokalbyje Nr.  108 O. Č. nurodo V. M., kad „<...> vis tiek primokinėsim iki protingos sumos, supranti, bet mes J. to nesakysim <...> J. seną grafiką duosi“ (t. 1, b. l. 94–95). Pokalbyje Nr. 2231 V. M. kalba su O. Č. apie tai, kiek reikėtų skaičiuoti – 2 procentus ar 1,5 procento, nes V. (galimai V. Š.) gaunasi labai didelė suma (t. 1, b. l. 96–97). 2020 m. birželio 20 d. pokalbyje Nr. 1303 O. Č. kalba su V. M. apie tai, kad reikia pažadėti pardavėjoms Kaune mokėti po 700 už birželį ir liepą (t. 1, b. l. 95). 2020 m. liepos 3 d. pokalbyje Nr. 2342 V. M. kalbasi su J. Š. apie dirbusių pardavėjų darbo laiką, apie tai, kaip pardavėjai, vardu O. (galimai R.) reiktų skaičiuoti darbo užmokestį: J. Š. sako: „jeigu paskaičiuoti 2,5 procento, tai jinai gauna virš 700”, toliau kalbama, kad reikia pasiskaičiuoti ir suderinti su O. Apie liudytojų parodytus mokamus procentus nuo apyvartos kalbama 2020 m. liepos 4 d. pokalbio Nr. 778 metu, kuomet J. Š. tariasi su O. Č. ar gerai, kad J. (galimai A.) paskaičiavus 2,5 procento, gaunasi 727 Eur atlyginimo, vėliau nurodo, kad kitoms darbuotojoms reikia nustatyti mažesnį procentą, kad būtų sąžininga J. atžvilgiu, nes ji dirbo visą mėnesį (t. 1, b. l. 88–91), tačiau aplinkybė dėl darbuotojai J. A. išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio šioje byloje nebuvo inkriminuota. 2020 m. birželio 15 d. pokalbyje Nr. 876 O. Č. kalba su V. M., nurodo, kad <...> šiandien atlyginimus veda per banką buhalterija, tau, tau priklauso 535, tai tau perves dalį, o 95 Eur paimk taip, gerai?“ (t. 1, b. l. 102), tačiau vėl gi aplinkybė dėl V. M. išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio šioje byloje taip pat nebuvo inkriminuota. Taigi, iš byloje užfiksuotų pokalbių tarp O. Č., V. M., J. Š. ir kitų UAB „B” darbuotojų visumos matyti, kad buhalterinės apskaitos pažeidimai bendrovėje iš tiesų buvo daromi, apie juos įmonės buhalterei J. I. nebuvo pranešama, pokalbiuose buvo kalbama apie liudytojoms išmokėtinus papildomus procentus nuo pardavimo, didesnius už minimalų, atlyginimus. Sutiktina su prokurorės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų duomenis padarė neteisingą išvadą, kad pokalbiuose tik tariamasi apie oficialius ir neoficialius darbo grafikus, kadangi akivaizdu, kad tokiu būdu grafikai buvo tvarkomi, vis dėlto šie pokalbiai yra pakankamai abstraktaus pobūdžio, jie tik bendrai patvirtina kaltinimo pagrįstumą dėl pajamų ir darbo užmokesčio neįtraukimo į buhalterinę apskaitą, tačiau negalima teigti, kad atitinka ikiteisminio tyrimo metu liudytojų parodymais apibrėžtą pažeidimų mastą. Pokalbiuose kalbama ir apie didesnius mokėtinus, ir apie darbuotojams mokėtus mažesnius, 420 Eur – 480 Eur siekiančius atlyginimus (pokalbio Nr. 2561). Be to, pažymėtina, kad pokalbiai užfiksuoti 2020 metais ir informacijos apie 2018 – 2019 metų laikotarpį nesuteikia.

40.       Tačiau iš 2020 m. birželio 16 d. pokalbio Nr. 326, kuriame užfiksuota, kad J. Š. kalbasi su G. R., klausia jos „G., tau... gavai algą į kortelę?, po to nurodo „<...> gerai, paskui paskaičiuosim dar damokėsim“ (t. 1, b. l. 83), galima daryti išvadą, kad G. R. būtent  ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl birželio mėnesį gauto 130 eurų priedo atitinka tikrovę, kadangi šis pokalbis tai patvirtina, todėl šioje dalyje nėra pagrindo nesivadovauti ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl priedo gavimo.  

41.       Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų aukščiau nurodytų Klaipėdos parduotuvėje dirbusių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl jiems išmokėtų atlyginimų dydžio, byloje nėra. Pažymėtina, jog tiek specialistė V. G., tiek ir ekspertas M. B. taip pat parodė, kad skaičiuodami neapskaityto darbo užmokesčio dydį, jie rėmėsi vien tik liudytojų parodymais, iš kitų šaltinių nustatyti skirtumo tarp oficialaus ir neoficialiai mokamo atlyginimo galimybės nebuvo (t. 7, b. l. 147–160, t. 8, b. l. 156–163). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo remtis liudytojų J. Š., L. D., R. Š. ir G. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl jų nurodyto joms mokėto darbo užmokesčio dydžio visa apimtimi, kadangi liudytojos teisiamojo posėdžio metu šių parodymų nepatvirtino, ir remiasi šiais parodymais tik toje dalyje, kurioje jie sutapo, bei tiek, kiek juos patvirtina kiti įrodymai byloje – konkrečiai 2020 m. spalio 22 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame užfiksuotas 2020 m. birželio 16 d. pokalbis Nr. 326 su G. R. dėl priedo jai mokėjimo už birželio mėnesį, t. y. kad J. Š., L. D. ir R. Š. gavo 400 eurų atlyginimą, G. R. – 450 Eur atlyginimą bei 2020 m. birželio mėnesį neapskaitytą priedą prie atlyginimo – 130 Eur.  

42.       Kaip minėta, liudytojos ikiteisminio tyrimo metu taip pat pakankamai konkrečiai nurodė ir neapskaitytų pajamų dydžius. Vėliau duodamos parodymus teisme nurodė, kad pajamų neapskaitydavo tik kai klientai prašydavo nuolaidų. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės O. Č. parodė, kad dalis pajamų Palangoje nebuvo įnešama į kasą, bet jas įnešdavo Vilniuje, kadangi reikėjo pratęsti Vilniaus A. sutartį, o Vilniaus A. reikalavo didelės apyvartos. Reikėjo padidinti apyvartą ir pratęsti sutartį, nes ir Palanga, ir Klaipėda, ir Kaunas dažniausiai dirbo nuostolingai. Klaipėdos A. uždirbo gal tik 6 mėnesius į metus, beveik visą įmonę išlaikė Vilniaus abi parduotuvės. Dėl to įmokėdavo pinigus į Vilniaus kasas. Tai nebuvo didelės sumos, darbuotojos pasiimdavo sau, draugėms drabužių, ten kiekviena klientė yra draugė, padarydavo kažkokią nuolaidą, tuos pinigus atskirai padėdavo, atsiųsdavo jai, ji įnešdavo į kasą Vilniuje (t. 7, b. l. 179–186). UAB „B” atstovas advokatas G. B. taip pat parodė, kad kai Palangoje buvo neįnešama į kasą, tai tas sumas įnešdavo Vilniuje. Tai buvo daroma tik vienu tikslu, tai yra, kad bendrovė įsirengė dvi parduotuves A., dar prieš sutartį pasidarė remontą, buvo iškilęs klausimas, jog tų sutarčių nepratęs, nes buvo per maži atlyginimai, buvo duotas žodinis vadovės nurodymas, kad jei neįneš į kasą, visus tuos pinigus siųstų į Vilnių, kurie bus įnešti Vilniuje kasoje. Skundų, kad neišduotas kvitas, nebuvo, kvitą nufotografuodavo, jei ateidavo asmuo ir norėdavo grąžinti prekę, tai kvitas būdavo persiunčiamas tai prekybos vietai, kur buvo parduota prekė, taip buvo išsprendžiamas čekio klausimas (t. 7, b. l. 186–187). Taigi, O. Č. ir UAB „B” atstovas neneigė, kad bendrovė neapskaitė dalies pajamų, tačiau tvirtino, kad į apskaitą netraukdavo tik Palangos parduotuvės pajamų. Bendrovės buhalterė, liudytoja J. I. parodė, kad Klaipėdoje gauti pinigai taip pat buvo įnešami į kasą Vilniuje, tačiau to, kaip buvo apiforminamas pinigų išėmimas iš Klaipėdos parduotuvės ir įnešimas į Vilniaus kasą, ji nežinojo, liudytoja taip pat nenurodė kokios tai galėjo būti sumos (t. 7, b. l. 9–10).

43.       Ikiteisminio tyrimo metu UAB „B” parduotuvėse, taip pat parduotuvių vadovių gyvenamosiose vietose, O. Č. gyvenamojoje vietoje bei automobilyje buvo atliktos kratos, kurių metu paimti mobiliojo ryšio telefonai, sąsiuviniai, lapai su rankraštiniais įrašais ir kt. (t. 2, b. l. 28–35, 46–50, 74–77, 81–85, 91–94, 98–101, 114–117, 134–137, 141–144). Specialistė V. G. ir ekspertas M. B. parodė, kad kratų metu rasti lapai atitiko Klaipėdos parduotuvės oficialią apskaitą, tačiau pažeidimų šioje parduotuvėje nebuvo nustatyta – rankraštiniuose lapeliuose per laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki liepos 31 d., duomenys apie pajamas sutapo su kasos aparato žurnalo duomenimis, su nustatytomis įplaukomis (t. 7, b. l. 147–160, t. 8, b. l. 156–163). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pažeidimai Klaipėdos parduotuvėje buvo užfiksuoti tik du kartus Klaipėdos parduotuvėje kriminalinės žvalgybos tyrimo metu atliekant apžiūras. Apžiūrų metu nustatyta, kad iš klientų už parduotas prekes buvo paimti 55 Eur, tačiau ši suma neapskaityta kasos aparatu ir klientams neišduotas fiskalinis kvitas. Antrosios apžiūros metu nustatyta, kad paėmus 40 Eur sumą, klientui pageidaujant mokėti kortele, pardavėja atidavė kortelių terminalo, kuris sujungtas su kasos aparatu kvitą, bet kasos aparato kvito neišdavė (t. 1, b. l. 26–28). Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos parduotuvėje į apskaitą nebuvo įtrauktos tik šios dvi apžiūrų metu užfiksuotos sumos, viso 95 Eur. Nors iš liudytojos J. I. parodymų galima spręsti, kad tokių atvejų galėjo būti daugiau, tačiau jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų Klaipėdos parduotuvėje dirbusių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu nurodytas į buhalterinę apskaitą neįtrauktas sumas, nėra. Todėl ir šiuo atveju teisėjų kolegija negali remtis liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais visa apimti ir remiasi tik toje dalyje, kurioje juos patvirtina kiti įrodymai byloje, konkrečiai – kriminalinės žvalgybos tyrimo metu atliktų apžiūrų protokolai dėl 95 eurų neapskaitymo.

Dėl liudytojų, dirbusių Palangos parduotuvėje, parodymų vertinimo

44.       UAB „B” parduotuvėje Palangoje dirbo liudytojos L. V. ir J. A., parduotuvėms vadovavo liudytoja J. Š.. Liudytoja L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su O. Č. susitarė dėl 480 Eur atlyginimo, grynaisiais darbo užmokestis ir priedai jai nebuvo mokamas. Kasos aparato kvitas buvo išduodamas tik tiems pirkėjams, kurie už prekes atskaito bankine kortele. Tiems pirkėjams, kurie atsiskaito grynais pinigais ir pageidauja gauti didesnę nuolaidą, kasos aparato kvitai nėra išduodami. Pirkėjams, sumokėjusiems grynais pinigais, kvitai išduodami tada, kai jie to pareikalauja. Darbo dienos pabaigoje ant sąsiuvinio lapo yra užpildoma dienos ataskaita, kurioje yra užrašoma darbo diena, kiek ir kokių prekių, už kokią sumą parduota, kiek pinigų perduota J. Š. ir kiek pinigų liko parduotuvėje už parduotas prekes. Per darbo dieną kasos aparatu būdavo neapskaitoma nuo 10 iki 600 Eur, priklausomai nuo metų laiko. Tiksliai pasakyti negali, visi duomenys atsispindi J. Š. teikiamose ataskaitose (t. 3, b. l. 38–39). Teisiamojo posėdžio metu, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja parodė, kad visas pajamas už prekes įnešdavo į kasą. To nedarė tik kai pažįstamas klientas paprašydavo didesnės nuolaidos, arba prašydavo nemušti į kasą, nes nori pasižiūrėti namuose, kad nereikėtų pildyti grąžinimų. Į kasos aparato žurnalą įrašydavo visus pardavimus, tiek grynaisiais, tiek banko kortelėmis bendrai. Gryni pinigai kasos žurnale už parduotas prekes matydavosi, jį pildė pagal kasos aparatą. Atvažiavusi J. Š. ar O. Č. paimdavo grynus pinigus ir kitur įsinešdavo į kasą. Dėl prekių, kurias paimdavo pažįstami klientai, nes norėdavo pasižiūrėti namuose – jei neatnešdavo prekės, tada likdavo jų pinigai, tuos pinigus perduodavo J. Š. arba O. Č. (t. 6, b. l. 197–198).

45.       Liudytoja J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad už darbo mėnesį jai į banko sąskaitą yra pervedama 480 Eur darbo užmokesčio. Priedai grynaisiais nemokami. Kai kada už viršvalandžius pinigai taip pat mokami pervedant į sąskaitą. Grynaisiais pinigais darbo užmokestis ir jo priedai nėra mokami. Liudytoja parodė, kad neapskaitydavo dalies pajamų. Kasos žurnale paimtų grynųjų pinigų sumos skyrėsi nuo faktiškai J. Š. perduotų pinigų sumų. Kiek tiksliai pinigų už parduotas prekes būdavo perduodama J. Š. ir kiek būdavo gaunama grynųjų, buvo matoma ne kasos aparato žurnale, o jos minėtose „dienos ataskaitose“. Kiek tiksliai per darbo dieną buvo neapskaitoma gautų pajamų, negali atsakyti, nes duomenys yra nurodyti J. Š. teiktose ataskaitose (t. 3, b. l. 41–43). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja paneigė ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad gautų už prekes pajamų į kasą nemušdavo. Nurodė, kad jų turėta kasa neturi stalčiaus, turėjo pasidėję dėžutę, į kurią dėjo pinigus. Prekybą už dieną žymėdavo į lapą, šį lapą atiduodavo vadybininkei J. Š.. Kas suprekiauta per banką, taip pat rašydavo į sąsiuvinį. Kratą darė ir rado grynų pinigų. Per kratą rado lapelius su rankraštiniais užrašais, ten rašė, ką suprekiavo į juodraštį, o paskui pasirašydavo į švarraštį, nurodė, kad taip patogiau. Darbo pabaigoje perrašydavo viską į sąsiuvinį. Apyvartos žiniaraščio nepildė. Užrašus su kasos knyga tikrino vadybininkė, ji paimdavo darbuotojų rašytus lapelius ir pinigus. Labai retai būdavo, kad buvo klienčių, kurios prašydavo nuolaidos, tada į kasą nemušdavo. Kai nemušdavo į kasą, tada savininkai susirinkdavo pinigus, patys sumušdavo Klaipėdoje arba Vilniuje, arba J. Š. surinkdavo pinigus ir Klaipėdoje sumušdavo į kasą. Rankraštiniuose lapeliuose ir dienos ataskaitose rašydavo suprekiautas prekes, ką parduodavo, ką atsiskaitydavo kreditu. Pinigų likutį dienos pradžiai rašydavo taip pat, dar rašydavo koks likutis ir koks atsiskaitymas kreditu, tai rašydavo savo ataskaitoje. Grynieji pinigai ne visai atitiko su kasos žurnalu, kadangi buvo neįmušti jų pinigai. Nebuvo jokio nurodymo nemušti į kasą (t. 6, b. l. 137–138).

46.       Kaip matyti iš išdėstytų parodymų, liudytojos L. V. ir J. A., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad gaudavo oficialų atlyginimą, taigi buhalterinės apskaitos pažeidimų, susijusių su neapskaitytu darbo užmokesčiu, iš jų parodymų nenustatyta. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojos parodė, jog į apskaitą neįtraukdavo už parduotas prekes gautų pajamų (nuo 10 Eur iki 600 Eur per dieną, remiantis liudytojos L. V. parodymais). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojos tvirtino, kad pinigų neįnešimo į kasą atvejų buvo nedaug, o net ir tada kai neįnešdavo, parduotuvės vadovė arba O. Č. juos pasiimdavo ir įnešdavo į kasą kitoje parduotuvėje. Pažymėtina, kad sulyginus kratos metu rastus lapelius su Palangos parduotuvėje vesta apskaita buvo nustatyta, kad šioje parduotuvėje dalis pajamų nebuvo įtraukiama į buhalterinę apskaitą. Specialistė V. G. ir ekspertas M. B. parodė, kad kratų metu rastuose lapuose surašyti duomenys apie pajamas nesutapo su kasos aparato kasos operacijų žurnale užfiksuotomis dienos įplaukomis ir patvirtino Palangos parduotuvėje darytus pažeidimus, nesusijusius su darbuotojų darbo užmokesčiu (t. 7, b. l. 147–160, t. 8, b. l. 156–163). Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu atliekant parduotuvės Palangoje apžiūrą taip pat buvo nustatyta, kad pardavėja iš nenustatytos klientės paėmė 65 Eur sumą, o gautos pajamų sumos neapskaitė kasos aparatu (t. 1, b. l. 27).

47.       Kaip minėta, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės O. Č. ir UAB „B” atstovas taip pat neneigė, kad Palangos parduotuvėje ne visos pajamos buvo apskaitomos, tačiau jos buvo apskaitomos Vilniaus parduotuvėje, apie tai parodė ir liudytoja J. I., tačiau pastaroji nežinojo ar toks sprendimas buvo kaip nors įformintas, o eksperto M. B., specialistės V. G. teigimu, toks sprendimas turėjo būti priimtas (t. 7, b. l. 9–10, 147–160, t. 8, b. l. 156–163). Eksperto M. B. teigimu, kasos aparato naudojimo taisyklės numato, kad jei prekybos vietoje yra kasos aparatas, tai visos pajamos turi būti įnešamos per tą kasos aparatą. To nedarant, turi būti dokumentas apie pinigų pervežimą iš Palangos parduotuvės į kitą parduotuvę, pinigų įmušimą į kitą kasos aparatą. Tačiau, eksperto teigimu, tokio dokumento nebuvo. Dėl kratos metu rastų lapų ir elektroninio kasos aparato žurnalo informacijos daroma sąlyginė išvada, kad dalis pajamų bendrovėje buvo neapskaityta (t. 8, b. l. 156–163). Taigi, eksperto M. B. parodymai patvirtina, kad atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės O. Č. ir UAB „B” atstovo kelta versija, kad galutiniame rezultate visos parduotuvės pajamos buvo apskaitytos, nes buvo įneštos į kasą kitoje parduotuvėje, yra nepagrįsta.

48.       Specialisto išvadoje nustatyta, kad nevertinant liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kratų metu rasti lapeliai su rankraštiniais įrašais patvirtino, jog Palangos parduotuvėje buvo neapskaityta 63 818 Eur įplaukų (Specialisto išvados 16 priedas, t. 4, b. l. 82–87). Ekspertizės akte nurodyta, kad ši suma, vertinant kratų metu rastus lapelius sudaro 63 788 Eur (Ekspertizės akto 8 lentelė, t. 8, b. l. 72), taigi tarp specialistės ir eksperto paskaičiavimų yra tik 30 Eur skirtumas, galimai susidaręs dėl techninės klaidos, tačiau toks skirtumas nėra esminis, rodantis, kad kažkuris iš atliktų tyrimų yra absoliučiai klaidingas, todėl teisėjų kolegija, vertindamas neapskaitytų įplaukų sumas remsis atleistosioms nuo baudžiamosios atsakomybės palankesniu skaičiavimu. Kaip minėta, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu atlikus apžiūrą taip pat buvo nustatyta, kad į buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukta 65 Eur suma. Tačiau kitų duomenų, kurie patvirtintų liudytojų J. Š., J. A., L. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodytą neapskaitytų pajamų mastą, byloje nėra. Kadangi ir šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi rašytiniuose bylos įrodymuose nustatytais neapskaitytų pajamų Palangos parduotuvėje dydžiais, o ne liudytojų ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis sumomis.

Dėl liudytojų, dirbusių Vilniaus parduotuvėse, parodymų vertinimo

49.       Byloje nustatyta, kad UAB „B” parduotuvėse Vilniuje dirbo liudytojos O. R., G. S., T. S., dėl kurių parodymų vertinimo kyla ginčas, parduotuvių vadovė buvo liudytoja V. M.. Vilniuje taip pat dirbo liudytojos E. E., V. Š., O. B., tačiau šios liudytojos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme apie galimus buhalterinės apskaitos pažeidimus neparodė.

50.       Liudytoja O. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad darbo užmokestį pasiskaičiuodavo taip – 10 Eur už vieną dieną ir 2 proc. nuo parduotuvės apyvartos. Pasirašydavo kažkokiuose dokumentuose vieną kartą per mėnesį už joms išmokėtą darbo užmokestį, kuriame būdavo nurodyta mažesnė darbo užmokesčio suma nei būdavo išmokama faktiškai. Liudytoja O. R. parodė, kad 2018 m. sausio – rugsėjo mėnesiais jos atlyginimas (išmokėtas jai į rankas) sudarė ne mažiau 800 Eur, 2018 m. spalio – gruodžio mėnesiais – ne mažiau 850 Eur, viso 2018 m. gavo 9 350 Eur, nes atostogų metu priedas nebuvo mokamas. 2019 m. sausio – rugsėjo mėnesiais buvo mokama 800 Eur, 2019 m. spalio – gruodžio mėnesiais – 850 Eur, viso per 2019 m. gavo 9 350 Eur. 2020 m. sausį mokėta 800 Eur, 2020 m. vasarį – 600 Eur, 2020 m. kovą – 160 Eur, 2020 m. birželį – 750 Eur. Liudytoja taip pat parodė, kad direktorės O. Č. nurodymu ne visus iš klientų gautus pinigus už parduotas prekes apskaitydavo kasos aparatu. Per 1 mėn. 2018 m. neapskaityta pajamų suma, kurios neapskaitydavo kasos aparatu ir neišduodavo kito apskaitos dokumento, sudarydavo ne mažiau kaip 45 Eur sumą ir siekdavo neapskaitytų pajamų sumą iki 400 Eur per 1 darbo dieną, tai tokiu būdu kasos aparatu neapskaitė per 2018 m. 01 – 12 mėn. ne mažiau kaip 675 Eur pajamų sumos per 1 mėn. ir per 11 mėn. (buvo atostogose mėnesį) ne mažiau kaip 7 425 Eur pajamų sumos, gautos iš klientų už šiems parduotas prekes. Per 1 mėn. 2019 m. neapskaityta pajamų suma, gauta iš klientų, kurios neapskaitydavo kasos aparatu ir neišduodavo kito apskaitos dokumento, sudarydavo ne mažiau kaip 50 Eur sumą ir siekdavo neapskaitytų pajamų sumą iki 350 Eur per 1 darbo dieną, tai tokiu būdu kasos aparatu per 2019 m. 01 – 12 mėn. neapskaitė ne mažiau kaip 675,00 Eur per 1 mėn. ir per 11 mėn. (buvo atostogose mėnesį) ne mažiau kaip 8 250 Eur pajamų sumos, gautos iš klientų už šiems parduotas prekes. 2020 per 1 darbo dieną neapskaitydavo ne mažiau 45 Eur pajamų, gautų iš klientų už parduotas prekes, o per 1 mėn. ne mažiau kaip 675 Eur pajamų sumos ir tokiu būdu klientams neišdavė apskaitos dokumentų nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. ne mažiau kaip už 4 250 Eur (per 1 mėn. dažniausiai dirbdavo 15 darbo dienų). Iš viso nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. kasos aparatu neapskaitė ne mažiau kaip 19 925 Eur pajamų sumos, minėtai pajamų sumai neišdavė kito apskaitos dokumento, liudijančio pinigų sumokėjimo faktą (t. 3, b. l. 103–104). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja paneigė savo anksčiau duotus parodymus, kad per mėnesį gaudavo apie 800 Eur, nurodė, kad gaudavo 400 – 500 Eur ir ši suma mėnesio gale sutapdavo su žiniaraščiu. Ar gavo priedus, neatsiminė. Taip pat parodė, kad visos parduotuvėje gautos pajamos buvo įnešamos į kasą, nebent prekė dar neparduota, pavyzdžiui, atidėta. Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išsigandusi, tyrėja jai sakė, kad kitoms mergaitėms mokėjo 800-1000 Eur, klausė, ar ir jai tiek mokėjo, ji buvo pasimetusi, norėjo namo, todėl tik patvirtino, Taip pat tyrėja sakė, kad žino, jog buvo nemušama į kasą pinigai, klausė „tai kiek: 40, 80, 70 ?”, ji tik išsirinko mažiausią nurodytą sumą ir prašė paleisti ją namo. Tokių skaičiavimų, kurie nurodyti apklausos protokole nedarė (t. 6, b. l. 174–177).

51.       Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atlyginimą gaudavo grynais pinigais, buvo aptarta, kad nuo parduotų prekių jai bus mokama 5 proc. Liudytoja parodė, kad už gautą pinigų sumą niekur nepasirašė, nes nebuvo sudariusi darbo sutarties. 2020 m. birželio mėn. buvo sudaryta darbo sutartis ir ji įdarbinta pardavėjos – konsultantės pareigoms parduotuvėje „D“, esančioje Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Su direktore O. Č. aptarė, kad jai bus išmokamas valandinis darbo užmokestis, bei 2,5 procento priedas nuo apyvartos. Liudytoja G. S. parodė, kad 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d. per 8 kartus atlyginimo gavo apie 680 Eur: 2019 m. 11 mėn. jai išmokėjo ne mažiau 80 Eur, 2019 m. 12 mėn. išmokėjo ne mažiau 80 Eur, 2020 m. 01 mėn. – ne mažiau 90 Eur, 2020 m. 02 mėn. – ne mažiau 80 Eur, 2020 m. 03 mėn. – 90 Eur, 2020 m. 04 mėn. – ne mažiau 80 Eur, 2020 m. 05 mėn. – ne mažiau 80 Eur, 2020 m. 06 mėn. – ne mažiau 100 Eur. Vieną kartą atlyginimą gavo bankiniu pavedimu už 2020 m. liepos mėn. (t. 3, b. l. 133 – 135). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja paneigė savo ankstesnius parodymus, kad su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis ir ji atlyginimą gaudavo grynaisiais, bei teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos, kada įdarbino, neatsimena, bet jos darbo užmokestis visada buvo valandinis, atlyginimo nežino, visada jai atlyginimą pervesdavo buhalterė į jos banko sąskaitą. Liudytoja parodė, kad jai niekada nebuvo mokama grynais pinigais, apie priedą nuo apyvartos nebuvo net užsiminusi, tokio susitarimo nebuvo. V. M. yra jos mama, ji darbo užmokesčio nemokėjo, ji kaip vaikui duodavo pinigų. Ji grynų pinigų už atliktus darbus negaudavo, visada gaudavo pavedimu į savo banko sąskaitą, o ką jai duodavo mama, duodavo už pagalbą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo prigąsdinta  (t. 6, b. l. 177–179).

52.       Liudytoja T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 metais išmokamo darbo užmokesčio sumos priklausė nuo bendrovės parduotuvės suprekiautų pajamų sumos, tai yra, buvo mokamas nustatytas sutartyje valandinis atlyginimas bei papildomai mokami procentai nuo apyvartos. Iš neapskaitytų pajamų 2018 – 2019 metais jos išsimokėdavo sau darbo užmokestį, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Darbo užmokestį 2018 m. sausio – gruodžio mėnesiais pasiskaičiuodavo pačios pardavėjos ir pasiimdavo iš kasos aparato dienos pabaigoje. Neoficialius priedus joms vadovė leisdavo išsimokėti iš neapskaitytų kasos aparatu pajamų. Liudytoja T. S. parodė, kad 2018 m. sausio – kovo mėnesiais jai išmokėto darbo užmokesčio suma buvo ne mažesnė kaip 850 Eur per mėnesį (už 1 mėnesį). 2018 m. balandžio – rugsėjo mėnesiais išmokamo atlyginimo suma per mėnesį buvo ne mažesnė kaip 800 Eur. 2018 m. spalio – gruodžio mėnesiais jai išmokamo darbo užmokesčio suma sudarydavo ne mažiau kaip 900 Eur per mėnesį. 2018 m. grynais pinigais jai išmokėto darbo užmokesčio suma sudarė ne mažiau kaip 9 200 Eur. Vieną mėnesį 2018 m. atostogavo, todėl 800 Eur darbo užmokesčio negavo, tik minimalią algą. 2019 m. sausio – kovo mėnesiais gavo ne mažiau kaip 850 Eur už 1 mėnesį. 2019 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais, ne mažiau kaip 800 Eur už 1 mėnesį. 2019 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais, ne mažiau kaip 970 Eur. Per 2019 metus tokiu būdu jai išmokėto darbo užmokesčio suma sudarė ne mažiau kaip 10 430 Eur sumą, išmokėtą į rankas, iš šios sumos reikia atimti atostoginius, jei buvo atostogose, nes jie būdavo oficialūs. Liudytoja parodė, kad ne visus iš klientų gautus pinigus už parduotas prekes apskaitydavo kasos aparatu. 2018 – 2019 m. ji kasos aparatu per 1 mėnesį neapskaitydavo ne mažiau kaip 2250 Eur, t. y. ne mažiau 150 Eur per 1 darbo dieną. Tokiu būdu kasos aparatu per 2018 – 2019 metus už parduotas prekes neapskaitė ne mažiau kaip 49 500 Eur pajamų sumos. Visas neapskaitytas kasos pajamas atiduodavo O. Č.. Per 2020 m. 1 mėnesį kasos aparatu neapskaitydavo per vieną darbo dieną ne mažiau kaip 540 Eur sumos. Nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. kasos aparatu neapskaitė ir klientams kvitų neišdavė ne mažiau kaip 4 500 Eur sumai (t. 3, b. l. 142–146). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad su O. Č. buvo susitarimas, kad ji atlyginimą ims kasdien. Ji atžymėdavo sau kiek paėmė, tą patį pažymėdavo arba O. Č., arba V. M.. Paskui mėnesio gale pasiskaičiuodavo kiek trūksta, galėjo būti, kad per visą mėnesį ji paimdavo tik 300 Eur, o likusius gale mėnesio primokėdavo. Liudytoja paneigė anksčiau duotus parodymus, kad per mėnesį gaudavo 750 Eur – 900 Eur atlyginimą, taip pat parodymus, kad per mėnesį neapskaitydavo apie 2 250 Eur, nurodė, kad jos darbo užmokestis buvo fiksuotas, iki 450 Eur. Ji išėjo iš darbo, dirba kitoje įmonėje, gauna didesnį atlyginimą nei UAB „B” – apie 700 Eur. Nuo apyvartos procentai nebuvo mokami. Ji pasiimdavo atlyginimą kasdien, o mėnesio gale, jeigu nesusidarydavo atlyginimas, primokėdavo. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad apskaitą vesdavo per kasos žurnalą. Visas prekes mušdavo į kasą, išskyrus, jei imdavo ką nors sau, arba sesei, arba dukrai iš išpardavimų, tai tuos pinigus atiduodavo tiesiai O. Č. arba V. M., tada tie pinigai neidavo į kasą. Liudytoja taip pat parodė, kad taip pat dar buvo sumos su atidėtomis prekėmis, nes labai daug klientų atidėdavo ir savaitei, tai jos sumą pliusuodavo, kadangi atidėjo jos darbo dieną, bet už tas prekes pinigų dar nebuvo. Prekės buvo atidedamos, kai nuolatiniai klientai pasakydavo, kad šiandien neturi pinigų, pasakydavo, kad ateis pasiimti tokią tai dieną, jos tuomet įdėdavo raštelį, kad atidėta iki tokios dienos, po to klientas ateidavo ir susimokėdavo atsiimdamas. Taigi, dienos ataskaitos duomenys nesutapdavo su „Z“ ataskaitos duomenimis, nes tų pinigų realiai nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu jautė tyrėjos spaudimą, patyrė didelį emocinį stresą, iš jos buvo atimtas telefonas, neleido paskambinti artimiesiems, vaikas sirgo, ji labai pergyveno. Ji apklausos metu jokių sumų neskaičiavo ir nenurodė, nežino, kaip jos apskaičiuojamos (t. 6, b. l. 193–195).

53.       Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atlyginimas jai buvo išmokamas kartą per mėnesį. Atlyginimo dydis priklausė nuo dirbtų darbo valandų per dieną. Jos atlyginimo dydis yra ne mažiau 500 Eur ir ne daugiau 600 Eur. Koks pardavėjų atlyginimas, nežino, nes pati joms atlyginimo neskaičiuoja. Iki 2020 metų balandžio ar gegužės mėn. išmokėdavo grynais pinigais, pasirašant atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje. Išmokamo atlyginimo suma sutampa su žiniaraštyje nurodyta suma. Darbuotojams atlyginimus išmokėdavo direktorė O. Č.. Jos prašymu yra pati išmokėjusi atlyginimus. Ji negauna jokio papildomo priedo prie atlyginimo. Ar pardavėjoms buvo ar yra išmokami priedai prie atlyginimo, nežino. Apklausos metu jai pateikti pardavėjų rašyti „pakvitavimai“, kad ji joms išmokėjo po 150 Eur avanso 2020 m. gegužės 15 d. Direktorė O. Č. padavė jai pinigus ir nurodė pardavėjoms išmokėti po 150 Eur paimant iš jų raštą, kad gavo avansą. Pinigus ji išmokėjo ir pardavėjos patvirtino raštu. Nepamena, ar davė pardavėjų raštus direktorei. Juos saugojo pati ir jie buvo rasti kratos metu. Šie pinigai jai buvo paduoti be atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio ar kasos išlaidų orderio. Ar išmokėti pinigai buvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje, jai nėra žinoma (t. 3, b. l. 63–64). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad jai buvo pavaldžios dvi parduotuvės – Vilniuje ir Kaune. Darbo užmokestis buvo mokamas vieną kartą per mėnesį. Gaudavo žiniaraščius ir išmokėdavo atlyginimus. Buvo, kad O. Č. perduodavo kartu su žiniaraščiu ir išmokamą atlyginimą. Atlyginimą mokėjo vieną kartą per mėnesį, buvo 450 Eur. Buvo kelios darbuotojos, kurios norėdavo imti kiekvieną dieną. Gavus žiniaraščius suma sutapdavo su parašyta algalapiuose. Grynus pinigus duodavo O. Č., kurie buvo suprekiauti. Procentai mokami nebuvo. Pinigus grynais pasiimdavo tos kurios prašė pinigų, paimdavo per dieną 20 – 30 Eur. Ji atlyginimą gaudavo tokį, koks yra žiniaraštyje ir jis sutapdavo. Tapusi pardavimų direktore gaudavo 550 Eur ir dar jai apmokėdavo kurą, telefoną, automobilio taisymą. Telefonuose buvo programėlė, susirašinėdavo ir siųsdavo tos dienos apyvartas, nes joms taip buvo patogiau dirbti. Matydavo tos dienos pardavimus, atidėjimus, gražinimus. Ataskaitas siųsdavo darbo pabaigoje. Jei darbuotojos nepasiimdavo atlyginimo – 450 Eur, tai joms primokėdavo. Už parduotas prekes į kasą mušama buvo. Žino, kad Klaipėdoje ir Palangoje ne visada būdavo mušama į kasą. Tuos pinigus J. Š. atsiųsdavo į Vilnių ir jos įmušdavo parduotuvėse „N. M.“ ir „D“. Ji žino, kad „A.“ reikalavo didesnių apyvartų, todėl J. Š. siųsdavo neįmuštus pinigus su sąrašu ir jos įmušdavo į vieną parduotuvę ir į kitą. Liudytoja parodė, kad jos dukra (G. S.) „B“ nedirbo. Dukra įdarbinta 2020 m. vasarą (t. 7, b. l. 8–9).

54.       Liudytojos E. E., R. K., V. Š., O. B., kaip ir liudytoja V. M., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apie Vilniaus parduotuvėse daromus buhalterinės apskaitos pažeidimus neparodė, nurodė gaudavusios įstatymo numatytą minimalų ar kiek didesnį darbo užmokestį – nuo 430 iki 475 Eur, kuris sutapdavo su nurodytu žiniaraščiuose, visos parduodamos prekės buvo apskaitomos kasos aparatu (t. 3, b. l. 75–76, 84–85, 128–129, 136–139, t. 6, b. l. 173–174, 196–197, 198–199). Ginčo dėl šių liudytojų parodymų vertinimo įrodinėjimo procese byloje nekyla.

55.       Taigi ikiteisminio tyrimo metu dvi iš Vilniaus parduotuvėse dirbusių pardavėjų – liudytojos  O. R., T. S. nurodė beveik dvigubai didesnius gauto darbo užmokesčio dydžius nei duodamos parodymus teisme. Teisme liudytojos taipogi nepatvirtino anksčiau nurodytų neapskaitytų pajamų dydžių, teigė, pajamų neapskaitydavo tik kai atidėdavo prekes, tai buvo pavieniai atvejai. Liudytoja G. S. teisme paneigė savo parodymus, kad dirbo UAB „B”, tvirtino, kad jai mama V. M. mokėdavo už prisidėjimą, pagalbą, bet tai nebuvo darbo užmokestis.

56.       Prokurorė ir civilinės ieškovės Klaipėdos AVMI atstovė apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas turėjo remtis liudytojų T. S., O. R., dirbusių Vilniaus parduotuvėje parodymais, tačiau argumentuoja tik tuo, kad šie parodymai yra teisingesni, nes buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, nespėjus suderinti parodymų tarpusavyje. Visgi net ir darant tokią prielaidą, byloje, be šių liudytojų nenuoseklių parodymų, nėra jokių kitų liudytojų nurodytus pažeidimų mastus patvirtinančių įrodymų, todėl vadovautis šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais visa apimtimi nėra pagrindo. 

57.       Liudytojų parodymai teisme iš esmės sutampa, paminėtina ir tai, kad liudytojos R. K., E. E., O. B., V. Š., kurių parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu parodė gavusios apie 400–500 Eur atlyginimą, kas atitinka teisminio nagrinėjimo metu bendrai liudytojų parodytus atlyginimo dydžius. Specialistė V. G. bei ekspertas M. B. taip pat parodė, kad duomenų apie neapskaitytas pajamas Vilniaus parduotuvėje nebuvo, kaip ir duomenų apie neapskaitytą darbo užmokestį. Pastarąsias aplinkybes buvo galima nustatyti tik iš liudytojų parodymų ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 147–160, t. 8, b. l. 156–163). Vilniaus parduotuvėje, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, nebuvo atliekama apžiūra ar kiti veiksmai, kratos metu nebuvo rasta jokių duomenų, kuriuos būtų galima sulyginti su ten vedama buhalterine apskaita. Taigi ir šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis UAB „B” Vilniaus parduotuvėje dirbusių darbuotojų O. R., T. S. nenuosekliais parodymais visa apimtimi, tačiau remiasi jais tik toje dalyje, kiek jie sutampa tarpusavyje bei su kitais įrodymais byloje (kitų paminėtų liudytojų parodymais), t. y. kad jų darbo užmokestis buvo ne mažiau nei 400 eurų per mėnesį.

58.       Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti pokalbiai tarp V. M. ir G. S., kurie vyko nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. liepos 31 d. (t. 1, b. l. 105–107) Iš pokalbių galima suprasti, kad G. S. prisidėdavo prie UAB „B” veiklos: internetu pardavė batus, pakavo prekes, kitai įmonei perdavė sąskaitas, vykdė kitus mamos pavedimus ir prašymus, tačiau pokalbių turinys nepaneigia teisiamojo posėdžio metu liudytojų G. S. ir V. M. parodymų, kad G. S. tik padėjo mamai. Iš pokalbių turinio matyti, kad G. S. klausia mamos informacijos apie parduodamos prekės dydį, matosi, kad vykdydama pavedimą parduoti prekę buvo suklaidinta, pardavė prekę tokio dydžio, kurio nėra, kas rodo, kad jos prisidėjimas prie įmonės veiklos buvo gana epizodiškas ir nepatvirtina aplinkybės, kad ji dirbo neoficialiai ir gavo neapskaitytą darbo užmokestį. Taip pat pokalbiuose nėra jokios informacijos apie darbo užmokestį ar dirbamas valandas. Kiti pokalbiai – 3814, 3807 Taigi, šie pokalbiai taip pat nepatvirtina G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie neapskaityto darbo užmokesčio iš UAB „B” gavimą.

59.       Iš teisme duotų liudytojų parodymų visumos matyti, kad priežastimis, dėl kurių pakeitė parodymus, liudytojos įvardijo tai, kad apklausos metu jos patyrė šoką, buvo išsigandusios, joms ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė spaudimą, kad parodymų jos atidžiai neskaitė ar jie buvo neįskaitomi, kad skaičius, kurie nurodyto apklausų protokoluose, diktavo tyrėjai. Siekiant pašalinti kilusias abejones dėl galimai padarytų procesinių pažeidimų apklausiant liudytojas, buvo tenkintas prokurorės prašymas ir apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti UAB „B” darbuotojas apklausę pareigūnai I. S. (ikiteisminio tyrimo metu apklausė liudytoją J. Š., t. 10, b. l. 178–180), R. K. (apklausė liudytoją G. R., t. 10, b. l. 180–182), Š. B. (apklausė liudytojas L. V. ir J. A., t. 10, b. l. 183–186), E. L. (apklausė liudytoją R. Š., t. 10, b. l. 186–187), L. P. (ikiteisminio tyrimo metu apklaususi vėliau savo parodymus pakeitusias liudytojas J. Š. ir R. K., taip pat liudytojas V. Š., O. B., J. L., V. M., t. 10, b. l. 187–190), T. K. (apklausęs liudytoją R. K., t. 10, b. l. 190–192), J. S. (apklausė liudytoją E. E., t. 10, b. l. 192–193) bei V. P. (apklaususi liudytojas O. R., L. D., G. S., T. S., t. 11, b. l. 21–30). Liudytojais apklausti pareigūnai, vykdę apklausas, parodė, kad spaudimo liudytojoms nedarė, kad suteikė galimybę perskaityti duotus parodymus, taip pat parodė, kad liudytojų parodymus, taip pat ir nurodytų darbo užmokesčių dydžių, neapskaitomų įplaukų dydžių, surašė iš jų žodžių. Liudytojos O. R., G. S., L. D., G. R. parodė, kad nesakė tikslių sumų, nurodė apytiksles sumas, be to, teigė, kad apklausą vykdę pareigūnai patys nurodė sumas tiek dėl neapskaitytų pajamų, tiek dėl gautų darbo užmokesčių, uždavinėjo menamus klausimus, tačiau apeliacinės instancijos teisme apklausti tyrėjai tokius parodymus paneigė, tvirtino, kad galėjo užduoti klausimus pagal parengtą klausimyną, tačiau parodymus užrašė iš liudytojų žodžių, apklausas atlikę po kratų, apklausos metu rodė kratos metu rastus lapus ir klausė ką reiškia juose esantys užrašai, o liudytojos tuos rankraštinius lapus komentavo.

60.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymais, kad liudytojoms nebuvo daromas neteisėtas spaudimas duoti tam tikrus parodymus, buvo suteikta galimybė susipažinti su apklausos protokolais, teikti dėl jų pastabas. Byloje nėra užfiksuota, kad liudytojos būtų teikusios pastabas dėl surašytų apklausos protokolų nei iš karto po apklausos, nei vėliau. Tačiau net ir nesant pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metų duotų parodymų užfiksavimo teisingumu, tai nekeičia aplinkybės, kad parodymų, kurių liudytojos nepatvirtino teisme, nepatvirtina ir jokie kiti įrodymai, kurių pakaktų išvadai dėl kaltinime nurodyto neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo bei neapskaitytų pajamų padaryti.   

Dėl liudytojų, dirbusių Kauno parduotuvėje, parodymų vertinimo

61.       Byloje nustatyta, kad UAB „B” priklausančioje parduotuvėje Kaune dirbo liudytojos G. G., R. G., L. G., parduotuvei vadovavo V. M..

62.       Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos atlyginimas UAB „B” priklausė nuo suprekiautos sumos, kad procentai nuo suprekiautos sumos buvo įvairūs – 2,5 proc., 3,5 proc., jie keitėsi. Kai viena dirbo prekybos vietoje, buvo 5 procentai nuo apyvartos. Tačiau tai buvo ne visada. Kiekvieną dieną pardavėjos žinojo, kiek suprekiauja ir nuo turimos suprekiautos sumos pasiimdavo procentaliai, kaip pavyzdys – tris procentus ir pasirašydavo sau lape, kad tiek uždirbo į dieną. Atlyginimo, už kurį pasirašydavo, realiai negaudavo, kadangi ji ir pardavėjos, kaip ir minėjo, kiekvienos dienos pabaigoje, nuėmus kasą, atlikus kasos operaciją „Z“, paimdavo iš bendros sumos pačių paskaičiuotą dienos sumą. Į dieną būdavo nuo 20 (dvidešimt) iki 40 (keturiasdešimt) Eur. Retai būdavo, kad į dieną gaudavosi 50 (penkiasdešimt) ar 60 (šešiasdešimt) Eur. Apie tai, kad iš kasos jos (ji, R. G., L. G.) pasiimdavo tuos pinigus, jos užrašydavo ant lapuko – „alga“ 20 ar 40 Eur ir pridėdavo prie inkasuotų pinigų. Oficialiai gaudavo 200 Eur. Priedų prie atlyginimų negaudavo, per mėnesį susidarydavo atlyginimas nuo 400 iki 500 Eur, priklausomai nuo apyvartos. Liudytoja parodė, kad visada gautos pajamos buvo apskaitomos kasos aparatu ir išduodami kasos kvitai, kadangi be kvito pirkėjas negauna garantijos. Kai būdavo atsiskaitoma bankine kortele, tai taip pat visada duodavo fiskalinį čekį. Jokiems asmenims neparduodavo prekių be apskaitos dokumentų (t. 3, b. l. 27–28). Liudytoja G. G. teisiamojo posėdžio metu paneigė, kad jos oficialus atlyginimas buvo 200 Eur, tvirtino, kad nors ir galėjo pasiimti atlyginimą kiekvieną dieną, gale mėnesio jis sutapdavo su žiniaraščiu, buvo apie 400 – 500 Eur ir, anot liudytojos G. G., galėjo nuo jo skirtis galbūt 20-30 Eur. Liudytoja patvirtino, kad visos parduotos prekės buvo apskaitomos (t. 6, b. l. 169–171).

63.       Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos atlyginimas UAB „B” priklausė nuo suprekiautos sumos, kad procentai nuo suprekiautos sumos buvo įvairūs – 2,5 proc., 3,5 proc., jie keitėsi. Prieš metus, kai ji viena dirbo prekybos vietoje, buvo 4 procentai nuo apyvartos. Atlyginimą sau pasiskaičiuodavo pačios pardavėjos. Kiekvieną dieną pardavėjos žinojo, kiek suprekiauja ir nuo turimos suprekiautos sumos pasiimdavo procentaliai, kaip pavyzdys – tris procentus ir pasirašydavo sau lape, kad tiek uždirbo į dieną. Atlyginimo, už kurį pasirašydavo, realiai negaudavo, kadangi pardavėjos kiekvienos dienos pabaigoje, nuėmus kasą, atlikus kasos operaciją „Z“, paimdavo iš bendros sumos pačių paskaičiuotą dienos atlygio sumą. Į dieną būdavo nuo 20 (dvidešimt) iki 40 (keturiasdešimt) Eur. Retai būdavo, kad į dieną gaudavosi 50 (penkiasdešimt) ar 60 (šešiasdešimt) Eur. Apie tai, kad iš kasos jos pasiimdavo tuos pinigus, užrašydavo ant lapuko „alga“ 20 ar 40 Eur ir pridėdavo prie inkasuotų pinigų. Oficialiai gaudavo 200 Eur. Priedų prie atlyginimų negaudavo, per mėnesį susidarydavo atlyginimas nuo 400 iki 500 Eur, priklausomai nuo apyvartos. Liudytoja parodė, kad visada gautos pajamos buvo apskaitomos kasos aparatu ir išduodami kasos kvitai, kadangi be kvito pirkėjas negauna garantijos. Kai būdavo atsiskaitoma bankine kortele, tai taip pat visada duodavo fiskalinį čekį. Jokiems asmenims neparduodavo prekių be apskaitos dokumentų (t. 3, b. l. 31–32). Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu paneigė, kad jos oficialus atlyginimas buvo 200 Eur, tvirtino, kad nors ir galėjo pasiimti atlyginimą kiekvieną dieną, gale mėnesio jis daugmaž sutapdavo su žiniaraščiu, buvo apie 400 – 500 Eur (t. 6, b. l. 171–172).

64.       Liudytoja L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos atlyginimas UAB „B” priklausė nuo suprekiautos sumos, kad gaudavo apie 2,5 proc. Atlyginimą pasiskaičiuodavo pačios pardavėjos. Kiekvieną dieną pardavėjos žinojo, kiek suprekiauja ir nuo turimos suprekiautos sumos pasiimdavo procentaliai, kaip pavyzdys du su puse procentų ir pasirašydavo sau lape, kad tiek uždirbo į dieną. Atlyginimo, už kurį pasirašydavo, realiai negaudavo, kadangi ji ir pardavėjos kiekvienos dienos pabaigoje, nuėmus kasą, atlikus kasos operaciją „Z“, paimdavo iš bendros sumos pačių paskaičiuotą dienos sumą. Į dieną būdavo nuo 20 (dvidešimt) iki 40 (keturiasdešimt) Eur. Retai būdavo, kad į dieną gaudavosi 50 (penkiasdešimt) ar 60 (šešiasdešimt) Eur. Apie tai, kad iš kasos pardavėjos pasiimdavo tuos pinigus, užrašydavo ant lapuko „alga“ 20 ar 40 Eur ir pridėdavo prie inkasuotų pinigų. Oficialiai gaudavo minimumą, apie 400 – 500 Eur. Liudytoja parodė, kad visada gautos pajamos buvo apskaitomos kasos aparatu ir išduodami kasos kvitai, kadangi be kvito pirkėjas negauna garantijos. Kai būdavo atsiskaitoma bankine kortele, tai taip pat visada duodavo fiskalinį čekį. Jokiems asmenims neparduodavo prekių be apskaitos dokumentų (t. 3, b. l. 35–36). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė vos didesnę gaunamą sumą – 450 – 550 Eur mėnesinį atlyginimą, tačiau nurodė, kad jis sutapdavo su žiniaraščiu. Liudytoja paneigė ikiteisminio tyrimo metu sakiusi, kad pasiimdavo 50 ar 60 Eur, šias sumas nurodė tyrėjas. Patvirtino, kad vykdė pajamų apskaitą per kasą (t. 6, b. l. 172–173, t. 7, b. l. 7–8).

65.       Taigi, šių liudytojų parodymai viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nuoseklūs, todėl jais vadovautis pilna apimtimi taip pat nėra pagrindo. Įrodinėjimo procese šių liudytojų parodymais vadovaujamasi tik toje dalyje, kurioje jie sutampa, patvirtinant parodymų dalį teisiamojo posėdžio metu, t. y. kad jų darbo užmokestis per mėnesį sudarydavo ne mažiau nei 400 Eur. Liudytojos neparodė, kad parduotuvėje būtų neapskaitomos pajamos. Kaip ir anksčiau aptartais atvejais, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie joms mokamą darbo užmokestį nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Šioje parduotuvėje Kauno mieste, kaip ir Vilniuje, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą apžiūros nebuvo vykdomos, kratų metu paimti lapai su Kauno parduotuve nebuvo susiję, todėl nustatyti neapskaitytų pajamų dydžio iš jų nebuvo galima.

66.       Vertinant šių liudytojų parodymus, pažymėtina ir tai, kad liudytojų apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokolai kelia abejonių dėl parodymų patikimumo, kadangi šių liudytojų apklausos protokolai yra praktiškai identiški.

67.       Įvertinus tyrėjo N. R. pildytus apklausų protokolus matyti, kad aukščiau nurodyta pastraipa apie kasdien paimamas sumas nuo 20 iki 40 Eur, rečiau – nuo 50 iki 60 Eur, pažodžiui įrašyta į visų trijų jo apklaustų liudytojų – G. G., R. G. ir L. G. apklausas (t. 3, b. l. 27–28, 31–32). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojų G. G. ir R. G. parodymai taip pat užrašyti tais pačiais žodžiais: „Oficialiai pagal apskaitos dokumentus buvo mokamas minimumas apie 200 (du šimtus) Eur. Priedų prie atlyginimų negaudavo. Vadinamą atlyginimą, kaip ir nurodė, pasiimdavo grynais, pavedimu negaudavo. Per mėnesį jos atlyginimas susidarydavo nuo 400 (keturių šimtų) iki 500 (penkių šimtų) Eur, priklausomai nuo apyvartos“ (t. 3, b. l. 27–28, 31–32). Šios liudytojos, kurias apklausė tyrėjas N. R., pirmosios instancijos teisme taip pat neigė sakiusios, kad jų oficialus atlyginimas sudarė 200 Eur (t. 6, b. l. 169–171, 171–172). Iš byloje pateiktų duomenų apie darbo užmokestį (t. 4, b. l. 2) iš tiesų matyti, kad oficialus darbo užmokestis nebuvo 200 Eur, jis siekė apie 400 – 500 Eur, taigi ir šiuo atveju kyla abejonių, ar liudytojų parodymai buvo užfiksuoti tiksliai, ar liudytojos atidžiai susipažino su apklausų protokolais. Apklausas vykdęs N. R. parodė, kad liudytojų apklausų protokolų turinys galėjo būti identiškas dėl to, kad joms buvo užduoti vienodi klausimai, todėl iš dalies galėjo būti duoti analogiški parodymai, ir nebuvo taip, kad tekstas buvo nukopijuotas. Liudytojas patvirtino, kad su apklausos protokolais liudytojos susipažino. Liudytojas N. R. negalėjo atsakyti, ar liudytojos pačios skaitė savo parodymus, ar joms buvo pagarsinti parodymai, bet parodė tikrai žinantis, kad jos su juo susipažino, protokolai buvo perskaityti ir jos pasirašė, kad su protokolais susipažino pilnai (t. 11, b. l. 19–21).

68.       Pažymėtina, kad BPK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad liudytojo apklausos protokolas surašomas laikantis BPK 179 straipsnyje numatytų reikalavimų. Liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi liudytojui užduoti klausimai ir jo atsakymai. Neabejotina, kad liudytojų G. G., R. G. ir L. G. parodymai nebuvo surašyti iš liudytojų parodymų, nes išskyrus kai kuriuos pakeitimus, jie yra identiški. Tuo buvo padarytas liudytojų apklausos pažeidimas. Ir nors iš apklausų protokolų matyti, kad kai kurios liudytojų nurodytos sumos ir buvo pakeičiamos priklausomai nuo liudytojos parodytų aplinkybių, žodis žodin į apklausos protokolus įrašytos pastraipos kelia abejonių dėl galimai paliktų klaidų liudytojų parodymuose, tai yra, teisėjų kolegijos vertinimu išlieka tikimybė, kad apklausas ne iš liudytojo žodžių, o naudodamasis iš anksto pasiruoštu šablonu surašęs tyrėjas N. R., galimai kai kurių reikšmingų aplinkybių iš šablono neištrynė arba jomis jo nepapildė. Toks liudytojų parodymų fiksavimas pažeidžia BPK 179, 183 straipsniuose įtvirtintą liudytojų apklausos protokolo surašymo tvarką ir neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-562/2006). Tokiu būdu (t. y. dėl leistinumo reikalavimo pažeidimo) gauti duomenys negali būti laikomi įrodymu, todėl vadovautis šių liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindo dar ir dėl leistinumo reikalavimo pažeidimo.  

69.       Paminėtina, jog iš eksperto M. B. paaiškinimų teisme (t. 8, b. l. 156–163) matyti, kad net ir vertinant pasikeitusius liudytojų parodymus, darytina išvada, kad UAB „B” buhalterinės apskaitos pažeidimai buvo daromi (darbuotojai galėjo kasdien pasiimti atlyginimo dalį, pinigai galimai buvo įnešami į kasą kitoje parduotuvėje nei jie buvo gauti, kasoje neapskaityta dalis gautų pajamų vertinant kratų metu rastus rankraštinius darbuotojų įrašus), tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojų nurodytų darbo užmokesčio bei neapskaitytų pajamų dydžio rašytiniai bylos duomenys nepatvirtina. Taigi šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų teisme duotais parodymais, nes jie iš esmės sutapo tarpusavyje bei su kitais byloje surinktais įrodymais, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, nors ir ne tokį platų pažeidimų mastą.

70.       Prokurorė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu bei Klaipėdos AVMI atstovė skunde taip pat prašė įvertinti tą aplinkybę, kad dalis liudytojų, parodymų davimo pirmosios instancijos teisme metu vis dar dirbo UAB „B”. Apeliantų manymu, ši aplinkybė galėjo įtakoti liudytojų sprendimą teisiamojo posėdžio metu duoti UAB „B” ir O. Č. naudingus parodymus. Iš prokurorės pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės pažymų (t. 10, b. l. 81–105), atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės O. Č. pateiktos UAB „B” pažymos Apie įmonės darbuotojų darbo periodus (t. 10, b. l. 174), matyti, kad parodymų pirmosios instancijos teisme davimo metu UAB „B” dirbo šios darbuotojos: L. V., J. Š., R. K., V. Š., V. V. (M.), R. Š., O. B., J. A., G. S., O. R., E. E.. Atitinkamai, parodymų davimo teisme dieną UAB „B” jau nebedirbo šios darbuotojos: G. G., R. G., L. G., L. D., T. S., G. R.. Atsižvelgiant į tai, kad dalis darbuotojų, pakeitusių parodymus pirmosios instancijos teisme dar dirbo UAB „B”, o dalis – nebedirbo, daryti vienareikšmiškos išvados, kad liudytojos keitė parodymus siekdamos padėti O. Č. ir UAB „B” išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, negalima. Be to, liudytojos buvo įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, taigi teisėjų kolegijos vertinimu negalima teigti, jog liudytojos, ypatingai tos, kurios nebedirbo UAB „B”, turėjo pakankamą pagrindą duoti kaltinamiesiems palankius parodymus.

Dėl specialistų ir eksperto pateiktų išvadų vertinimo

71.       Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, byloje spręstinas klausimas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Ekspertizės akte nustatytais UAB „B” pažeidimais, jų mastu. Prokurorės teigimu, Ekspertizės akte padarytos išvados yra neišsamios ir netikslios. Kiti apeliantai savo nesutikimą su Ekspertizės akto išvadomis sieja tik su tuo, kad jame nesiremiama liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir kad teismas neįvertino to, jog dalis darbuotojų parodymų teisme davimo metu dirbo UAB „B”.

72.       Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad specialisto išvada (konsultacinė išvada, ekspertizės aktas) yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tie patys BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams, t. y. specialisto išvada teismo turi būti įvertinta išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes; ji vertinama kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinama atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-942/2017, Nr. 2K-129-495/2020, Nr. 2K-227-495/2024). Vertinant specialisto išvados ar ekspertizės akto kaip įrodymų šaltinio patikimumą, turi būti patikrintas ir įvertintas ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, duomenys, ar ekspertas arba specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, bei taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-206-693/2017, Nr. 2K-110-976/2021). Specialisto išvados neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinamas BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusį specialistą ar ekspertą ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-358-303/2015, Nr. 2K-141-697/2021). Kartu pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62-495/2022, Nr. 2K-35-976/2024 ir kt.).

73.       Sugretinus byloje atliktų specialistų ir eksperto išvadas bei specialistų ir eksperto paaiškinimus teisme tarpusavyje, o taip pat su kitais byloje surinktais įrodymais, konstatuojama, kad teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent eksperto M. B. pateiktame Ekspertizės akte nurodyti faktiniai duomenys, kuriais jis rėmėsi teikdamas išvadą, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl Ekspertizės aktas yra tinkamas įrodymas BPK 20 straipsnio prasme. Visų pirma, vertinant byloje pateiktas išvadas specialistams pateiktos ir vertintos medžiagos išsamumo bei pakankamumo aspektais, matyti, kad specialistės V. G. vertinimui buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga bei UAB „B” tiriamojo laikotarpio dokumentai, taigi specialistė nevertino pirmosios instancijos teisme duotų liudytojų parodymų (t. 3, b. l. 174–197, t. 4, b. l. 1–90). Specialistė parodė, kad parduotuvėje Vilniuje „N“ neapskaitytų pajamų dydį nustatė tik pagal O. R. ir T. S. parodymus, parduotuvėje Klaipėdoje – pagal L. D., V. Š., G. R., J. L. apklausos metu duotus parodymus. Apklausiamos pardavėjos nurodė, kad neapskaitė visų pajamų. Nustatydama neapskaitytas pajamas Palangos parduotuvėje rėmėsi kratų metu rastais lapais, o Klaipėdoje (iki 2020 m.) ir Vilniuje jas nustatė pagal duotus parodymus, nes apklausų metu liudytojos pasakė, kad tų lapų ilgai nesaugodavo, kadangi jie nebūdavo reikalingi, buvo atsiskaitoma su V. M. Vilniuje, su J. Š. Klaipėdoje ir Palangoje, ir lapai buvo išmetami lauk. Dėl neapskaityto darbo užmokesčio specialistė parodė, kad liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie jų gautą darbo užmokestį lygino su apskaitoje nurodytomis sumomis ir paskaičiavo skirtumą (t. 7, b. l. 147–160). Taigi, kaip matyti iš specialistės parodymų, Palangos parduotuvėje liudytojų parodymus dėl neapskaitytų pajamų papildomai patvirtino kratos metu rasti darbuotojų pildyti lapai su rankraštiniais įrašais, apžiūrų rezultatai, tuo tarpu Vilniuje, Klaipėdoje ir  Kaune tokių duomenų nebuvo ir specialistė rėmėsi išimtinai vien tik liudytojų parodymais. Tas pats pasakytina ir apie darbo užmokestį – specialistė skaičiavo skirtumą tarp liudytojų parodymais nustatyto darbo užmokesčio ir apskaitos dokumentuose nurodytų sumų. Liudytojoms pakeitus savo parodymus, nesant kitų pirminius parodymus patvirtinančių duomenų, šie skaičiavimai tapo nebeaktualūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė Specialisto išvada, nustatydamas UAB „B” padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų mastą.

74.       Specialistas P. M. vertino tik tiriamojo laikotarpio UAB „B” dokumentus (t. 7, b. l. 17–145). Konsultacinę išvadą parengęs specialistas P. M. parodė, kad rašydamas išvadą liudytojų parodymų nevertino, nes jie nebuvo patvirtinti teismo. Iš savo darbo praktikos žino, kad jeigu liudytojų parodymai nėra patvirtinti teismo, tai teisminio nagrinėjimo metu jie gali pasikeisti ir turėti įtakos tyrimo objektui (t. 7, b. l. 176–179). Atsižvelgiant į tai, kad liudytojų parodymai, kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenys yra svarbus šaltinis nustatant UAB „B” padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą, kurio specialistas neįvertino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ir Konsultacine išvada, nes ji nėra išsami.

75.       Ekspertui M. B., lyginant su ankstesnėmis išvadomis, tyrimui atlikti buvo pateikta visa bylos medžiaga – UAB „B” tiriamojo laikotarpio dokumentai, baudžiamosios bylos medžiaga, įskaitant liudytojų ikiteisminio tyrimo bei teisme duotus parodymus, ekspertui taip pat buvo pavesta atlikti skaičiavimus remiantis atskirai liudytojų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais (t. 8, b. l. 60–105). Išanalizavusi Ekspertizės aktą teisėjų kolegija nustatė, kad jame pateiktos išvados yra padarytos tinkamai ištyrus surinktų įrodymų visetą – liudytojų teisme duotus parodymus, kratų rezultatus, iš dalies ir UAB „B” atstovo bei O. Č. paaiškinimus, kitus byloje esančius faktinius duomenis. Sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad ekspertas neįvertino kai kurių duomenų, tačiau šie trūkumai nėra esminiai ir gali būti pašalinti neskiriant atskiro specialaus tyrimo.

76.       Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad ekspertas, peržengdamas savo kompetencijos ribas, darbo laiko apskaitos ir kontrolės žiniaraščiuose esančius duomenis dėl liudytojos L. D. interpretavo savaip ir skaičiavo, jog L. D. atostogavo kovo mėnesį, nors iš tikrųjų ji atostogavo vasario mėnesio dvi paskutines savaites ir kovo mėnesio dvi pirmas savaites. Prokurorės teigimu, tuo ekspertas iškraipė apskaitos dokumentuose nurodytus duomenis bei kriminalinės žvalgybos tyrimo metu atliktų apžiūrų užfiksuotus duomenis dėl prekių pirkimo už atitinkamą pinigų sumą, kuri įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta. Ekspertas M. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tai buvo jo sprendimas laikyti, kad liudytoja atostogavo kovo mėnesį, nes ji pasakė, kad per metus gaudavo 5 500 Eur. Liudytoja nepatikslino, kiek gavo vasario ir kiek kovo mėnesį. Buhalterinėje apskaitoje yra tos sumos apskaitytos, kaip ji atostogavo, dalis atlyginimo yra vasario mėnesį, dalis – kovo mėnesį. Ekspertas parodė, kad tuo atveju, jei ta pati suma būtų padalinta į du mėnesius, tai socialinio draudimo įmokos nepasikeistų, jos būtų beveik vienodos, ar tą sumą dalintų į vieną, ar į du mėnesius. Dėl gyventojų pajamų mokesčio galimai pasikoreguotų neapmokestinamasis pajamų dydis. Ekspertas pažymėjo, kad liudytoja nenurodė, kurį mėnesį jai buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, ar papildomą darbo užmokestį gavo prieš atostogas, ar po atostogų. Ekspertas nurodė, kad kadangi gaunasi, kad kovo mėnesį gaunasi su minuso ženklu, o vasario mėnesį su pliuso ženklu, susideda ir gaunasi panaši suma. Ekspertas taip pat parodė, kad dėl 2018 m. darbo užmokesčio skaičiavimų vadovavosi parodymais, kad L. D. gaudavo po 500 Eur 11 mėnesių, nes vieną mėnesį atostogavo. Paaiškino, kad specialistė taip pat neskaičiavo vieno mėnesio. Specialistė nurodė, kad L. D. gavo 500 Eur sausio mėnesį, 430 Eur vasarį, 483 Eur kovą, po to po 500 Eur ir tokiu atveju per 2018 metus gavosi 5 915 Eur. Ekspertas pažymėjo, kad L. D. teigė, jog gaudavo 5 500 Eur, vadinasi bendra specialistės nurodyta suma viršijo jos parodymus (t. 8, b. l. 156–163). Taigi, ekspertas paaiškino, kad liudytojai nenurodžius kada gavo atlyginimą už atostogas, buvo imamas vienas mėnesis, nepriklausomai nuo konkretaus atostogauto laiko, nes susidariusi mokesčių suma gaunasi panaši. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nelaikytina esminiu apskaitos dokumentų iškreipimu ir nesumenkina Ekspertizės akte pateikiamų išvadų patikimumo, kadangi ekspertas pagal turimus duomenis atsižvelgė į bendrą liudytojos atostogautą laiką ir skaičiavimus pateikė taip tiksliai, kaip leido turimi duomenys. Be to, kaip nurodyta, ekspertas skaičiavimus atliko tokiu būdu, kad neviršytų liudytojų nurodytų maksimalių sumų, tuo tarpu remiantis specialistės skaičiavimais buvo viršijama maksimali liudytojos L. D. nurodyta suma. Teisėjų kolegija nesutinka, kad aukščiau aptarti eksperto skaičiavimai kaip nors iškreiptų kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotus duomenis, be to, pažymėtina, kad prokurorė remiasi eksperto skaičiavimais, atliktais remiantis liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais apeliacinės instancijos teismas nesiremia, kadangi jų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Skaičiuodamas į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio sumą pagal liudytojų teisme duotus parodymus, ekspertas rėmėsi darbuotojų nurodyta mažiausia per mėnesį gauta suma, darbuotojų nurodytas atlyginimas taikytas tą mėnesį, kai darbuotojas dirbo visą darbo laiką, neįskaitant laikotarpių, kuomet darbuotojas sirgo ar buvo atostogose (t. 8, b. l. 66). Ekspertas nurodė, kad 4 Ekspertizės akto lentelė sudaryta remiantis liudytojų parodymais, kurie duoti teisme. Teisme darbuotojai patvirtino savo darbo užmokesčio dydį. Pagal šiuos duomenis 3 Ekspertizės akto priede atliktas skaičiavimas, kiek darbuotojai galėtų gauti darbo užmokesčio ir beveik visiems darbuotojams susidarė nedidelis skirtumas, kadangi jų nurodytas darbo užmokestis iš esmės atitiko vidutinį darbo užmokestį, kokį gaudavo oficialiai. Pagal darbuotojų nurodytą darbo užmokestį – priskaityta suma, iš jos atimta išmokėta oficialiai pagal žiniaraštį ir gautas skirtumas – 6 435 Eur (t. 8, b. l. 156–163). Prokurorė nenurodė, kad vertinant liudytojų teisme duotus parodymus būtų apskaičiuotas neteisingas į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio dydis, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo daryti tokios išvados.

77.       Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad ekspertas, kitaip nei specialistai, teismo posėdžio metu nurodė, jog dalis UAB „B” gautų prekių galėjo būti neįtrauktos į apskaitą ir,  kad siekiant nustatyti, ar buvo pardavinėjamos tokios prekės parduotuvėje, teisėsaugos pareigūnai turėjo daryti inventorizaciją. Visgi pažymėtina, kad ekspertas nei Ekspertizės akte, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kad prekės buvo neapskaitytos, jis tik iškėlė prielaidą, kad tai galėjo būti daroma ir norint nustatyti šią aplinkybę, buvo reikalinga atlikti inventorizaciją. Specialistai, kaip ir ekspertas, neturėjo tokių duomenų, kad UAB „B” buvo pardavinėjamos į buhalterinę apskaitą neįtrauktos prekės, taigi nei vienas jų tokių duomenų ir nevertino.

78.       Prokurorė skunde nepagrįstai teigia ir tai, kad liudytoja L. D. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl parduotuvėje Klaipėdoje į buhalterinę apskaitą neįtrauktų pajamų ir, kad ekspertas M. B. nepagrįstai šių duomenų nevertino. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. D. savo parodymus patvirtino tik dalinai, tai yra, ji patvirtino, kad dalis parduotuvėje gautų pajamų buvo neįtraukiama į kasą, tačiau nesutiko su ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokole nurodytomis neįtrauktų į apskaitą pajamų sumomis, kas ir yra pagrindinis šios bylos ginčo objektas. Teisėjų kolegija negali daryti išvados, jog formalus ankstesnių parodymų patvirtinimas yra pakankama priežastis remtis šiais parodymais tuo atveju, kai liudytojo parodymai duoti teisme aiškiai prieštarauja jo ankstesniems parodymams. Kaip minėta, nepaisant to, kad liudytoja teigė tyrėjai sakiusi tiesą, ikiteisminio tyrimo metu ji tvirtino, jog 2018 – 2019 metais per vieną mėnesį neapskaityta pajamų suma sudarydavo ne mažiau kaip 150 Eur, tuo tarpu teisme nurodė, kad atvejai, kuomet pinigai nebuvo įnešami į kasą buvo pavieniai. Be to, liudytoja konkrečiai įvardijo, kad neapskaitytos sumos ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai pati nenurodė (t. 3, b. l. 116–117, t. 6, b. l. 143–145). Liudytojai nepatvirtinus savo ankstesnių parodymų, byloje nėra kitų jos ikiteisminio tyrimo metu nurodytas sumas patvirtinančių duomenų (2020 m. duomenys tarp elektroninio kasos aparato (EKA) duomenų ir lapų su rankraštiniais įrašais sutapo, tuo tarpu darbuotojų pildytų lapų už ankstesnius laikotarpius kratos metu rasta nebuvo, todėl nebuvo su kuo palyginti duomenų), taigi ekspertas M. B. pagrįstai vadovavosi liudytojos L. D. teisme duotais parodymais.

79.       Prokurorės nuomone, išvadą dėl Klaipėdos parduotuvėje į buhalterinę apskaitą neįtrauktų pajamų galima daryti vien remiantis ta aplinkybe, kad ekspertas konstatavo, jog šioje parduotuvėje darbuotojoms buvo mokamas į apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis, kuris, kaip nurodė pats ekspertas, galimai buvo mokamas iš į apskaitą neįtrauktų pajamų, tai yra už parduotas prekes gautų grynųjų pinigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada negalima. Pažymėtina, jog Ekspertizės akte, kaip ir Specialisto išvadoje, yra nustatyta, kad UAB „B” buvo padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai ir į buhalterinę apskaitą buvo neįtraukiama dalis darbuotojams mokėto darbo užmokesčio bei už prekes gautų pajamų. Tačiau teismas negali preziumuoti šių pažeidimų padarymo visose UAB „B” parduotuvėse. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodinėjama ir konkretų į apskaitą neįtrauktų sumų dydį teismas gali nustatyti tik remdamasis duomenimis, kurie gali būti pripažinti įrodymais. Ekspertas M. B. parodė, kad dalis kratos metu rastų lapelių atitiko Klaipėdos parduotuvės EKA duomenis už 2020 m. liepos 16 d. – 2020 m. liepos 31 d. laikotarpį (Ekspertizės akto 4 priedas), o kita dalis neatitiko, bet tai buvo lapeliai paimti Palangos prekybos vietoje. Ekspertas, teisiamojo posėdžio metu komentuodamas Ekspertizės akto 8 lentelę, kurioje nurodytas į apskaitą neįtrauktų įplaukų dydis (63 788 Eur, iš kurių 11 070,64 Eur PVM ir 52 717,36 Eur pajamų, t. 8, b. l. 72) parodė, kad iš kratos metu rastų lapelių aišku, kad jie atitinka kasos aparato žurnalą, matosi, kad pagal protokolą lapeliai paimti Palangos prekybos vietoje. Kasos aparato žurnalo taisyklėse numatyta, kad darbuotojas, parduodamas prekę, turi ją apskaityti kasos aparato žurnale, kaip rodo lapeliai, yra konkrečios sumos ir dienos, kokios buvo įplaukos, taip pat kokie kasos aparato žurnalo parodymai ir šie duomenys skiriasi. 2018 m. liepos mėnesį įplaukos 1 095 Eur, – tai skirtumas tarp lapelių ir elektroninio kasos žurnalo Palangos prekybos vietoje (t. 8, b. l. 156–163). Taigi, iš eksperto paaiškinimų matyti, jog neapskaitytų pajamų dydžio Klaipėdos parduotuvėje už 2018–2019 metų laikotarpį nustatymui duomenų nebuvo. Kaip vėliau bus aptariama, tokių duomenų taip pat nebuvo ir apie Vilniaus bei Kauno parduotuvėse į buhalterinę apskaitą neįtrauktus pajamų dydžius, neapskaitytos pajamos buvo nustatytos tik Palangos parduotuvėje.

80.       Iš Ekspertizės akto matyti, o taip pat ekspertas M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad duomenų, kurie patvirtintų į buhalterinę apskaitą neįtrauktų pajamų dydį Vilniaus bei Kauno parduotuvėse, taip pat nėra (t. 8, b. l. 156–163). Tuo tarpu prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis liudytojų O. R. bei T. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Visgi prokurorės teiginiai deklaratyvūs. Prokurorė nurodo tik tai, kad liudytojos O. R. ir T. S. ikiteisminio tyrimo metu įvardijo sumas, kurių galėjo neįtraukti į buhalterinę apskaitą, nurodė, kad liudytoja O. R. pakeitė parodymus dėl to, kad jų davimo metu dirbo UAB „B”, o liudytoja T. S. ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus. Teisėjų kolegija jau pasisakė dėl liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinimo. Taip pat buvo paminėta, kad liudytoja T. S., duodama parodymus teisme UAB „B” jau nedirbo, todėl akivaizdaus pagrindo pakeisti savo parodymus neturėjo. Negalima nuvertinti ir to, kad liudytojai prieš apklausą duoda priesaiką ir yra įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnis, BPK 277 straipsnis). Prokurorė, be deklaratyvaus teigimo, kad liudytojos ikiteisminio tyrimo metu davė teisingesnius parodymus, apeliaciniame skunde nenurodo, kokie dar duomenys atitinka šiuos liudytojų parodymus, tokių duomenų nenustatė ir byloje apklausta specialistė, kuri patvirtino, kad kratų metu rasti lapai atitiko 2020 m. kasos aparato duomenis Klaipėdos parduotuvėje, Vilniuje ir Kaune ji nenustatė skirtumo, o „N“ parduotuvėje Vilniuje neapskaitytos pajamos nustatytos tik pagal O. R. ir T. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas sumas. Specialistė parodė, kad Palangoje buvo rastas sąsiuvinis, lapai. Klaipėdoje yra lapai, tik nebuvo neatitikimų. Vilniuje „N“ neatitikimai nustatyti tik pagal liudytojų apklausas (t. 7, b. l. 147–160). Taigi, specialistės paaiškinimai visiškai atitinka eksperto M. B. paaiškinimus ir Ekspertizės akte teiktas išvadas, tačiau ekspertas atliko teisingesnius skaičiavimus, kadangi nesirėmė liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

81.       Vis dėlto, prokurorės skunde pagrįstai pažymima, kad ekspertas, skaičiuodamas į apskaitą neįtrauktų pajamų dydį, neatsižvelgė į tai, kad kriminalinės žvalgybos metu atliktų apžiūrų metu buvo nustatyti trys atvejai – du Klaipėdos ir vienas Palangos parduotuvėje, kuomet pardavėjos atsiskaitant pirkėjui neišdavė kasos kvito, tai yra, neįtraukė į apskaitą 40 Eur, 55 Eur ir 65 Eur (t. 1, b. l. 26–28). Ekspertas negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių nevertino šių kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys turėjo būti įtraukiami į bendrą neapskaitytų pajamų lentelę ir turėjo būti paskaičiuoti nuo šių sumų mokėtini mokesčiai. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad į išmokėto neoficialaus atlyginimo sumą turėjo būti įtrauktas ir G. R. 2020 m. birželio mėnesį išmokėtas 130 Eur priedas, nurodyta suma perskaičiuojama į priskaitytą atlyginimą (185,03 Eur) ir apskaičiuotos nesumokėtų mokesčių sumos – 18,95 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 36,08 Eur valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo socialinio draudimo įmokų, 3,28 Eur darbdavio mokamų įmokų VSDFV, iš viso 58,31 Eur. Perskaičiuojant šias sumas, teisėjų kolegija remiasi Specialisto išvados priede Nr. 19 atliktais aktualiais skaičiavimais (t. 4, b. l. 90). 

82.       Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad 2018 m. liepos 17 d. – 2020 m. liepos 31 d. UAB „B” apskaitoje nebuvo užregistruota 63 948 Eur įplaukų (63 788 Eur + 65 Eur + 55 Eur + 40 Eur pagal Kriminalinės žvalgybos apžiūros protokolus), taigi į bendrovės apskaitą nebuvo įtraukta 11 098,41 Eur PVM ir 52 849,59 Eur pajamų bei  laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. apskaitos dokumentais – darbo užmokesčio priskaitymų – išskaitymų žiniaraščiais nepagrindus UAB „B” darbuotojoms išmokėto darbo užmokesčio iš viso 4 826,99 Eur (4 696,99 Eur + 130 Eur), laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. darbo užmokesčio žiniaraščiais nebuvo pagrįstas iš viso 6 620,48 Eur (6 435,45 Eur + 185,03 Eur) neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio UAB „B” darbuotojoms: L. D. – 1 206,6 Eur, L. G. – 274,19 Eur, G. G. – 424,47 Eur, R. G. – 349,39 Eur, O. R. – 559,50 Eur, G. R. – 1870,53 Eur (1740,53 Eur+130 Eur), T. S. – 517,94 Eur, J. Š. – 813,06 Eur, R. Š. – 550,01 Eur, ir kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 4 696,99 Eur grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio ir O. Č. bei UAB „B” padarytos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, aprašymas išdėstomas taip:

82.1.       O. Č. ir juridinis asmuo UAB „B”, atstovaujama faktinės ir oficialios direktorės O. Č., kuri, turėdama teisę atstovauti UAB „B”, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikti UAB „B” vardu, jos naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „B” buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

82.2.       O. Č. ir UAB „B”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2018 metų pradžios, tiksli data nenustatyta, iki 2019 m. rugsėjo 22 d. ir nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2020 m. gegužės 10 d., atstovaujama UAB „B” faktinės direktorės, o nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. spalio 11 d. ir nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. liepos 3 d., atstovaujama oficialios direktorės ir kasininkės O. Č., kuri nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. būdama vienintele akcininke pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidama faktinės direktorės pareigas UAB „B”, veikdama bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdama teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už UAB „B” buhalterinės apskaitos organizavimą Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Palangos miestuose esančiose prekybos vietose ir šiose prekybos vietose laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. vykdydama rūbų ir avalynės pardavimo veiklą, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“, 16 punktą „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdama per buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „A“ buhalterę J. I., nesuvokusią jos (UAB „B” vadovaujančias pareigas einančios O. Č.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „B” buhalterinę apskaitą, tai yra: laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. gavusi už parduotas prekes 63 948 Eur piniginių lėšų (įplaukų): 2018 m. 7 mėn. 1 095 Eur; 2018 m. 8 mėn. 1 065 Eur; 2019 m. 02 mėn. 79 Eur; 2019 m. 3 mėn. 420 Eur; 2019 m. 4 mėn. 110 Eur; 2019 m. 5 mėn. 2 560 Eur; 2019 m. 6 mėn. 3 213 Eur; 2019 m. 7 mėn. 8 735 Eur; 2019 m. 8 mėn. 8 396 Eur; 2019 m. 9 mėn. 5 560 Eur; 2019 m. 10 mėn. 6 113 Eur; 2019 m. 11 mėn. 2 945 Eur; 2019 m. 12 mėn. 1 126 Eur; 2020 m. 1 mėn. 2 099 Eur; 2020 m. 2 mėn. 429 Eur; 2020 m. 3 mėn. 385 Eur; 2020 m. 4 mėn. 255 Eur; 2020 m. 5 mėn. 2 946 Eur; 2020 m. 6 mėn. 6 953 Eur; 2020 m. 7 mėn. 9 464 Eur, ūkinių operacijų buhalterinės apskaitos dokumentais – elektroninio kasos aparato kvitais – nepagrindė, nepateikė buhalterei J. I. duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, dėl to pastaroji, būdama suklaidinta, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, į apskaitą neįtraukė iš viso 63 948 Eur įplaukų, iš jų 2018 m. – 2 160 Eur, 2019 m. – 39 257 Eur, 2020 m. – 22 531 Eur.

82.3.       Be to, O. Č. ir UAB „B”, atstovaujama faktinės ir oficialios direktorės O. Č., O. Č. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. apskaitos dokumentais – darbo užmokesčio priskaitymų – išskaitymų žiniaraščiais nepagrindus UAB „B” darbuotojoms išmokėto darbo užmokesčio iš viso 4 826,99 Eur ir nepateikus buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „A“ buhalterei J. I. duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, dėl to pastaroji, būdama suklaidinta, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 6 620,48 Eur neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio UAB „B” darbuotojoms: L. D. – 1 206,6 Eur, L. G. – 274,19 Eur, G. G. – 424,47 Eur, R. G. – 349,39 Eur, O. R. – 559,50 Eur, G. R. – 1 870,53 Eur, T. S. – 517,94 Eur, J. Š. – 813,06 Eur, R. Š. – 550,01 Eur, ir kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 4 826,99 Eur grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio.

82.4.       Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. UAB „B” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Dėl BK 220 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių  nustatymo O. Č. ir UAB „B” veikose

83.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, skundžiamu nuosprendžiu perkvalifikavo kaltinamųjų O. Č. ir UAB „B” padarytą nusikalstamą veiką iš BK 220 straipsnio 2 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir kaltinamąsias pagal šį straipsnį išteisino nustatęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

84.       Pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) atsakomybė numatyta tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

85.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skundžiamame nuosprendyje nustatydamas kaltinamųjų nusikalstamos veikos požymius ir veikų padarymo aplinkybes teismas pagrįstai rėmėsi Ekspertizės akte, remiantis liudytojų teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, padarytomis išvadomis. Ekspertizės akte pateikiama sąlyginė išvada, kad jeigu 2018 m. sausio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. laikotarpiu UAB „B” buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis bei neįtraukta į apskaitą dalis pardavimo pajamų, tai bendrovė nesumokėjo 18 083,21 Eur (11 070,64 + 4 053,41 + 2959,16) mokesčių ir įmokų:

-       pridėtinės vertės mokesčio 11 070,64 Eur (2018 m. – 374,87 Eur, 2019 m. – 6813,20 Eur, 2020 m. – 3882,57 Eur);

-       pelno mokesčio 4 053,41 Eur (2018 m – (472,85) Eur, 2019 m. 4526,27 Eur);

-       su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų 2 959,16 Eur:

-       gyventojų pajamų mokesčio 788,73 Eur;

-       valstybinio socialinio draudimo įmokų 1520,12 Eur;

-       privalomojo sveikatos draudimo įmokų 525,04 Eur;

-       papildomo pensijos kaupimo įmokų 90,38 Eur;

-       Garantinio fondo įmokų 11,80 Eur;

-       Ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokų 23,09 Eur.

86.       Kaip minėta, BK 220 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šios veikos kvalifikavimui būtina nustatyti, jog siektų išvengti mokesčių suma sudaro daugiau kaip 900 MGL (45 000 Eur). Nagrinėjamu atveju Ekspertizės akte buvo nustatyta, kad išvengtų mokesčių suma sudarė 18 083,21 Eur, taigi O. Č. ir UAB „B” veiksmuose nėra šio BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymio. Apeliacinės instancijos teismas šiuo nuosprendžiu konstatavo, kad ekspertas nepagrįstai į UAB „B” įplaukas 2020 metais neįtraukė kriminalinės žvalgybos metu atliktų apžiūrų protokoluose nurodytų sumų, viso 160 Eur, todėl papildomai į nesumokėtų mokesčių sumą turėtų būti įtraukta – 27,76 Eur PVM. Dėl G. R. 2020 m. birželio mėnesį išmokėto 130 Eur priedo perskaičiavus priskaitytą atlyginimą, turi būti apskaičiuotos ir socialinio, sveikatos draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokestis, ir kt., t. y. papildomai į nesumokėtų mokesčių sumą turėtų būti įtraukta 18,95 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 36,08 valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo socialinio draudimo įmokų, 3,28 darbdavio mokamų įmokų VSDFV, iš viso 58,31 Eur. Tačiau tokios papildomai apskaičiuotos sumos nesumokėtų mokesčių O. Č. bei UAB „B” veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi nustatyta suma nesiekia ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (18 083,21 Eur + 27,76 Eur + 58,31 Eur = 18 169,28 Eur). Pažymėtina, kad O. Č. bei UAB „B” išvengtų mokesčių suma nesiekia taip pat ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos sumos – 400 MGL (20 000 Eur), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neperkvalifikavo veikos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Dėl UAB „B” veikos kvalifikavimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį

87.       Prokurorė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekvalifikavo UAB „B” veikų su nuoroda į BK 20 straipsnio 2 dalį, apibrėžiantį juridinio asmens atsakomybę. Teisėjų kolegija su šiuo prokurorės argumentu sutinka.

88.       Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma nustatyta BK 20 straipsnyje, todėl sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, t. y. tiek kaltinamajame akte kaltinant juridinį asmenį nusikalstamos veikos padarymu, tiek teismo nuosprendyje, kuriuo juridinis asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, su BK Specialiosios dalies straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už juridinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, turi būti nurodomas ir BK 20 straipsnis. Šioje baudžiamojoje byloje nei kaltinamajame akte, nei pakeistame kaltinime juridinį asmenį kaltinant nusikalstamų veikų padarymu (t. 8, b. l. 125–138), taip pat ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje juridinio asmens nusikalstama veika, kurią jis pripažintas padaręs, nebuvo kvalifikuojama su nuoroda į BK 20 straipsnio 2 dalį. Vertinant, ar juridinio asmens nusikalstamos veikos kvalifikavimas be nuorodos į BK 20 straipsnį yra esminis BPK pažeidimas, trukdantis nagrinėti bylą, būtina atsižvelgti ne tik į formalų faktą, kad šis straipsnis kaltinamajame akte nenurodytas, bet ir į tai, ar nustatytos ir juridiniam asmeniui inkriminuotos BK 20 straipsnyje numatytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-689/2018). Šiuo atveju tiek kaltinamajame akte, tiek ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra aprašytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos, apeliaciniame procese dėl to jokio ginčo nėra. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog, aprašant juridinio asmens UAB „B” nusikalstamą veiką, buvo pažeisti BPK 219 straipsnyje (kaltinamojo akto turinys) numatyti reikalavimai, tačiau šis pažeidimas nevertinamas kaip esminis, nes nesuvaržė juridinio asmens teisės į gynybą ir nesutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą dėl juridinio asmens kaltės. Šis pažeidimas ištaisytinas šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje patikslinant juridinio asmens padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją. Dėl šio pažeidimo ištaisymo juridiniam asmeniui pareikšto kaltinimo ribos nebus nepagrįstai išplėstos.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu

89.       Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse  (Žin. 2000, Nr. 89-2741, nuo 2003 m. gegužės 1 d.) buvo numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

90.       Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojo BK 40 straipsnio pakeitimas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.) ir šis straipsnis, be kitų pakeitimų, papildytas 3 dalimi, kurioje numatyta, kad asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Naujai įsigaliojusios BK 40 straipsnio nuostatos laikytinos sunkinančiomis kaltininko teisinę padėtį, kadangi naujoje redakcijoje yra numatyta sąlyga bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas (anksčiau galiojo reikalavimas bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta). BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, todėl naujai įsigaliojusi BK 40 straipsnio redakcija nagrinėjamu atveju netaikytina.

91.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu O. Č. ir UAB „B” buvo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismui konstatavus, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš tikrųjų byloje nėra ginčo dėl to, kad O. Č. ir UAB „B” nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, praeityje neteistos, neigiamą šių asmenų bei pasirinktą laiduotoją vertinimą sąlygojančių duomenų byloje nėra. Neginčydama šių aplinkybių, prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos tesimo išvada dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, bei žalos atlyginimo, kaip atitinkančių BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų sąlygų, vertinimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, dar kartą patikrinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, susijusi su kaltės pripažinimu ir gailėjimusi nėra nustatytos, o tai suponuoja, kad prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo BK 40 straipsnio nuostatų taikymo yra pagrįsti.

92.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl kaltės pripažinimo padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimosi, kaip BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos, vertinimo yra nuosekli. Pagal kasacinio teismo praktiką, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis laikoma tokia situacija, kai asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie tą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-163/2014, Nr. 2K-511-693/2015, Nr. 2K-250-976/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.

93.       Sprendžiant klausimą dėl sąlygų buvimo laidavimo instituto taikymui juridinio asmens atžvilgiu, pažymėtinas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad juridinio asmens, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, specifiškumą lemia ir tai, jog jis, turėdamas savarankišką struktūrą, teisnumą ir veiksnumą, būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (vadovą, įgaliotą atstovą ir pan.); vadinasi, juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Būtent toks juridinio asmens specifiškumas suponuoja tai, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Taigi, atsižvelgiant į minėtą juridinio asmens specifiką, baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, BK nurodytos veikos nustatymo.

94.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl juridinio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti atsižvelgta ir į kaltininko – fizinio asmens – bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Tam tikrais atvejais būtent kaltininkas (fizinis asmuo) gali turėti galimybę daryti didžiausią įtaką juridiniam asmeniui. Pavyzdžiui, esant vienpakopei valdymo struktūrai ir būnant vienasmeniu valdymo organu – atstovauti įmonei ex officio (pagal pareigas), t. y. be atskiro įgaliojimo, o jo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais. Tokiais atvejais BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos vertinimas juridiniam asmeniui negali būti atsietas nuo kaltininko – fizinio asmens, nes tai lemia juridinio asmens specifika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-44-719/2021).

95.       Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad kaltinamosios prisipažįsta dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi jį padarę. Tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio motyvų, apygardos teismas, darydamas tokią išvadą, iš esmės rėmėsi tik kaltinamųjų prašymuose atleisti jas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytu pareiškimu dėl kaltės pripažinimo. Teisėjų kolegija negali sutikti, kad O. Č. ir UAB „B” visiškai pripažino savo kaltę ir galisi nusikaltusios. Ikiteisminio tyrimo metu O. Č. ir UAB „B” atstovas parodymų dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų nedavė, nurodė, kad parodymus duos teisme (t. 4, b. l. 172–173, t. 5, b. l. 10–12, 124–125, 150–151). Vertinant kaltinamųjų poziciją dėl kaltės pripažinimo bylos nagrinėjimo teisme metu, matyti, kad pagarsinus kaltinamąjį aktą, kaltinamoji O. Č. nurodė kaltės nepripažįstanti, parodymus duosianti po audito išvados pateikimo ir liudytojų apklausų, jei padarė klaidų – pasiruošusi nešti atsakomybę; kaltinamosios UAB „B” atstovas pozicijos dėl kaltės neišreiškė, nurodė, kad sutinka, kad kai kurie veiksmai, nurodyti kaltinamajame akte buvo atlikti, tačiau, kuriuos veiksmus pripažinti, kuriuos ne, spręs po konsultacinės išvados pateikimo (t. 6, b. l. 136). Kaltinamoji O. Č., susipažinusi su Ekspertizės aktu, kuriame buvo nustatytas mažesnis padarytų pažeidimų mastas, nors pačių pažeidimų esmė ir išliko tokia pati, nurodė, kad sutinka su eksperto išvadomis dėl neapskaityto darbo užmokesčio bei pajamų, nesumokėtų mokesčių dydžio, tačiau nurodė kad tai lėmė darbuotojų – pardavėjų veiksmai, jos aplaidumas, klaidos, t. y. iš esmės kaltės dėl tyčinio apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nepripažino. UAB „B” atstovas nurodė, kad sutinka su Ekspertizės akto išvadomis dėl apskaičiuotų mokesčių nesumokėjimo, kadangi su tuo sutinka įmonės vadovė, tačiau taip pat pabrėžė, kad O. Č. jokios apgaulingos apskaitos nevedė (t. 8, b. l. 176–177). Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms išvada, kad O. Č. ir UAB „B” atstovas visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nepagrįsta. Iš kaltinamųjų parodymų teisme matyti, kad savo kaltę jos pripažino formaliai, suvokdamos, kad kaltinimų esmę patvirtina dvi byloje gautos specialisto ir eksperto išvados. Kaltinamosios dėl padarytos nusikalstamos veikos neapgailestavo, tvirtino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, tendencingai. Taigi, nesant visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, BK 40 straipsnio taikymas nagrinėjamu atveju negalimas, todėl pirmosios instancijos nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), nuosprendžio dalis dėl laidavimo taikymo ir bylos nutraukimo naikinama bei sprendžiamas klausimas dėl bausmės skyrimo.

96.       Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nustatė ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygą laidavimo taikymui, t. y. nepagrįstai laikė, kad kaltinamosios atlygino padarytą žalą, kadangi VSDFV Klaipėdos skyriui žala atlyginta nebuvo. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti neturi pagrindo.

97.       BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga konstatuojama, kai asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti (pavyzdžiui, susitarė su nukentėjusiuoju), jeigu ji buvo padaryta (pavyzdžiui, atkuriant sugadintą turtą, perduodant kitą tokį pat ekvivalentiškos vertės daiktą, išmokant piniginę kompensaciją). Ši sąlyga konstatuotina nustačius ne tik žalos atlyginimą, bet ir alternatyvą – įsipareigojimą ją atlyginti. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl visiško žalos atlyginimo pagrindė tuo, kad UAB „B” į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą sumokėjo visą padarytos turtinės žalos valstybei sumą – 18 083,21 Eur (t. 8, b. l. 190). Iš tiesų bylos duomenys patvirtina, kad nors byloje taip pat buvo pareikštas ir VSDFV Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys dėl fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, su šiuo civiliniu ieškovu, kaip nurodyta jo apeliaciniame skunde, dėl žalos atlyginimo tartasi nebuvo, žala konkrečiai šiam juridiniam asmeniui nebuvo atlyginta.  Tačiau įvertintina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu tiek O. Č., tiek UAB „B” atstovas nurodė, kad pripažįsta Ekspertizės akte apskaičiuotų nesumokėtų mokesčių dydžius, įsipareigojo nedelsiant juos sumokėti (t. 8, b. l. 176–179). Įsipareigojimas nebuvo tik deklaratyvus, kadangi visa konstatuota nesumokėtų mokesčių suma, nustatyta Ekspertizės akte, buvo sumokėta. Iš UAB „B” atstovo bei O. Č. gynėjo paaiškinimų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka matyti, kad žalos atlyginimo suma buvo pervesta į Klaipėdos AVMI nurodytą sąskaitą manant, kad visa žala, padaryta dėl mokesčių nesumokėjimo, yra padaryta valstybei, todėl galima visą sumą pervesti į vieną sąskaitą, nurodant atitinkamą įmokos kodą. Akivaizdu, kad toks žalos atlyginimo būdas pasirinktas sąžiningai klystant, todėl esant atlygintai žalai vienam iš civilinių ieškovų, taip pat esant įsipareigojimui atlyginti žalą ir kitam civiliniam ieškovui, spręsti, kad nėra įvykdyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta laidavimo sąlyga, nėra pagrindo. Tačiau net ir jai esant, ji neeliminuoja pirmiau nuosprendyje aptartų sąlygų neegzistavimo.

98.       Atsižvelgiant į tai, kad nenustačius BK 40 straipsnio taikymo sąlygų nuosprendžio dalis dėl bylos nutraukimo naikinama ir nuteistosioms skiriama bausmė, dėl prokurorės skundo argumentų dėl baudžiamojo poveikio priemonių netaikymo taikant laidavimą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako. 

Dėl O. Č. ir UAB „B” skiriamos bausmės

99.       Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl O. Č. ir UAB „B” taikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, naikinama, todėl pripažįstama, kad jos padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytą nusikaltimą ir už jo padarymą joms skiriamos bausmės.

100.       Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 581 straipsnis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), kuriame numatyta, kad teismas bausmę juridiniam asmeniui skiria, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgdamas į šiame straipsnyje nurodytus ypatumus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, teismas papildomai atsižvelgia į: 1) juridinio asmens organizacinę kultūrą ir veiklos kontrolės politiką; 2) juridinio asmens veiksmus, kurių šis juridinis asmuo ėmėsi, siekdamas pašalinti nusikalstamos veikos sukeltus padarinius ir įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) kitas reikšmingas aplinkybes.

101.       Už BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo už BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą O. Č. skirti 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą, o UAB „B” (su nuoroda į BK 20 straipsnio 2 dalį) – 400 MGL (20 000 Eur).

102.       O. Č. ir UAB „B” padarė vieną tyčinį, apysunkį, baigtą nusikaltimą. Jų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, aptariamas nusikaltimas padarytas UAB „B” naudai ir interesais. Skirdamas šiems asmenims bausmę apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad O. Č. nusikalstami veiksmai truko pakankamai ilgą laiką (2018 – 2020 m. laikotarpiu), ji anksčiau neteista, sukūrusi šeimą, turi gyvenamąją vietą, bausta administracine tvarka už nežymius pažeidimus, baudas sumokėjo (t. 4, b. l. 175–187). Vertinant juridinį asmenį – UAB „B” charakterizuojančias aplinkybes taip pat atsižvelgtina į tai, kad juridinio asmens nusikalstama veika buvo daroma pakankamai ilgą laiką, bendrovėje buvo toleruojamas buhalterinės apskaitos pažeidimų darymas, į nusikalstamos veikos darymą buvo įtraukti ir darbuotojai, kuriems buvo duoti neteisėti nurodymai, visgi taip pat atsižvelgtina į tai, kad ši bendrovė anksčiau baudžiamojon atsakomybėn patraukta nebuvo, iki šiol vykdo veiklą, naujų nusikalstamų veikų nepadarė (t. 4, b. l. 143–147).

103.       BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į O. Č. ir UAB „B” padaryto nusikaltimo pobūdį, į jo pavojingumą bei kitas aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, prokurorės prašymas skirti nuteistosioms baudas yra pagrįstas.

104.        BK 47 straipsnio (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad fiziniam asmeniui, už apysunkio nusikaltimo padarymą nustatoma nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda. Pagal BK 47 straipsnio 4 dalį juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 47 straipsnio pakeitimai ir šis straipsnis buvo papildytas 41 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) pagal kurią, tuo atveju, jeigu juridinio asmens metinės pajamos iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais viršijo 300 000 MGL, jam skiriama nuo 2 iki 15 procentų metinių pajamų, gautų iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais, dydžio bauda. Šiuo atveju juridiniam asmeniui skiriamos baudos maksimalus dydis negali būti mažesnis nei 100 000 MGL. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 3 dalimi, baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį neturi grįžtamosios galios. Naujai įsigaliojusi BK 47 straipsnio 41 dalies redakcija sunkina UAB „B” teisinę padėtį, nes suteikia galimybę didesnes nei 300 000 MGL pajamas gaunančiam juridiniam asmeniui skirti ne mažesnę nei 100 000 MGL baudą, todėl šiuo atveju yra netaikoma.

105.       Prokurorė skunde prašo O. Č. ir UAB „B” skirti BK 47 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų bausmės dydžių minimalioms riboms artimas baudas. Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus 61 straipsnio 2 dalies pakeitimams (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), buvo panaikinta bausmės skyrimo vadovaujantis bausmės vidurkiu taisyklė ir numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Vis tik pažymėtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo skirti minimalias baudas, nes tokia galimybė būtų tik tuomet, jeigu nuteistosios savo noru prisipažintų padarę nusikaltimą, nuoširdžiai gailėtųsi, aktyviai būtų padėję išaiškinti nusikaltimą ir nebūtų jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnio 4 dalis). Tokių aplinkybių visumos nenustatyta. Tačiau esant panaikintai ir vidurkio taisyklei, spręstina, kad šiek tiek didesnių nei minimalios, bet mažesnių nei vidurkis, bausmių skyrimas pasieks visus baudžiamajame įstatyme nurodytus tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorės siūlomi baudų O. Č. ir UAB „B” dydžiai atitinka proporcingumo ir teisingumo principus, įvertinus šiuo nuosprendžiu atliktus pakeitimus, 200 MGL bauda O. Č. ir 400 MGL bauda UAB „B” nėra per griežtos jų padarytos veikos pavojingumui. 

Dėl civilinių ieškinių

106.       Apeliaciniuose skunduose prokurorė, Klaipėdos AVMI ir Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovės prašo byloje pareikštus civilinius ieškinius tenkinti pilna apimtimi. Prokurorė ir Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė apeliaciniuose skunduose pažymi, kad O. Č. ir UAB „B” žalą atlygino tik Klaipėdos AVMI – civilinei ieškovei pervedė visą valstybei dėl nesumokėtų mokesčių padarytą žalą, neatsižvelgiant į tai, kad šių dviejų įstaigų biudžetai yra atskirti. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai įpareigojo Klaipėdos AVMI pervesti dalį gauto žalos atlyginimo Fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir procesą dėl civilinių ieškinių nutraukė.

107.       Baudžiamojoje byloje Klaipėdos AVMI, remdamasi Specialisto išvadoje nustatytomis UAB „B” nesumokėtų mokesčių sumomis, pateikė civilinį ieškinį, prašydama subsidiariai priteisti iš kaltų asmenų 42 642,84 Eur (t. 4, b. l. 116–119). Civilinis ieškovas Fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė patikslintą ieškinį dėl 17 743,88 Eur žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 101–105).

108.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą sprendė, kad civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir turi būti tenkinti iš dalies, priteisiant iš UAB „B” ir subsidiariai iš O. Č. VMI 15 912,78 Eur turtinės žalos valstybės biudžetui atlyginimo ir VSDFV Klaipėdos skyriui – 2 170,43 Eur žalos atlyginimo. Kitą ieškinių dalį teismas nutarė atmesti. Taip pat teismas vertino, kad nustatyta turtinė žala yra atlyginta savanoriškai, todėl procesą dėl VMI ir VSDFV Klaipėdos skyriaus civilinių ieškinių nutraukė, o taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą O. Č. ir UAB „B” turtui panaikino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nuosprendžiui įsiteisėjus, pervesti 2 170,43 Eur sumą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą.

109.       Tiek Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui buvo nustatyti priteistini tokie turtinės žalos dydžiai, kurie buvo nustatyti Ekspertizės akte. Ekspertizės akte pateiktus skaičiavimus teisėjų kolegija dar kartą įvertino, pateikė argumentuotas išvadas, kodėl šie skaičiavimai nėra visiškai teisingi, t. y. šiuo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad į UAB „B” įplaukas 2020 metais turėjo būti įtrauktos kriminalinės žvalgybos metu atliktų apžiūrų protokoluose nurodytos sumos, viso 160 Eur, todėl papildomai į nesumokėtų mokesčių sumą yra įtraukiama 27,76 Eur PVM suma. Dėl G. R. 2020 m. birželio mėnesį išmokėto 130 Eur priedo perskaičiavus priskaitytą atlyginimą, papildomai į nesumokėtų mokesčių sumą yra įtraukiama 18,95 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 36,08 valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo socialinio draudimo įmokų, 3,28 darbdavio mokamų įmokų VSDFV, iš viso 58,31 Eur. Kadangi yra nustatytas didesnis priteistinos žalos dydis abiem civiliniams ieškovams, o ši turtinė žala bylos nagrinėjimo metu nebuvo visiškai atlyginta, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, padidinant šioje pastraipoje nurodytomis sumomis priteistinos žalos dydį, t. y. didesne dalimi tenkinant civilinius ieškinius (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Taigi, pakeitus nuosprendį šioje dalyje iš UAB „B” ir subsidiariai iš O. Č. priteisiama: Klaipėdos AVMI – 15 940,54 Eur turtinės žalos valstybės biudžetui atlyginimo, VSDFV Klaipėdos skyriui – 2 228,74 Eur žalos atlyginimo. Likusiose dalyse civiliniai ieškiniai atmetami. Į nurodytą priteisiamą sumą įskaitoma suma, kurią UAB „B” sumokėjo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą – 18 083,21 Eur (t. 8, b. l. 190) ir nurodoma, kad likusi neatlyginta civilinių ieškinių suma yra: Klaipėdos AVMI – 27,76 Eur, VSDFV Klaipėdos skyriui – 58,31 Eur.

110.       VSDFV Klaipėdos skyriaus, apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu įpareigojo Klaipėdos AVMI pervesti dalį gauto žalos atlyginimo VSDFV Klaipėdos skyriui. Nurodoma, kad tokiu būdu teismas savo iniciatyva ėmėsi spręsti Klaipėdos AVMI pervestų lėšų pervedimą VSDFV Klaipėdos skyriui, nors byloje nebuvo vertinta ar šios lėšos nebuvo skirtos ar panaudotos kitoms mokestinėms prievolėms įvykdyti. Iš tiesų, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje yra nustatyta, kad tam tikrais atvejais mokesčių mokėtojo Valstybinei mokesčių inspekcijai pervestos permokėtos mokesčių, baudų, delspinigių ir kitos sumos gali būti įskaitomos į to mokesčių mokėtojo kitų mokesčių ir įmokų sumas, tačiau taip pat yra numatyta ir galimybė  tam tikrais atvejais mokesčių permokas įskaityti ir į įmokų, administruojamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigų, sumas (87 straipsnio 4 dalis). Be to, vertinant šį apeliacinio skundo argumentą, atkreiptinas dėmesys, kad kitas mokesčių administratorius, t. y. Klaipėdos AVMI, kuriam ir buvo skirtas ginčijamas teismo įpareigojimas, šiuo aspektu skundžiamo nuosprendžio neginčija, taigi yra pagrindas spręsti, kad jokių kliūčių mokesčių administratoriui įvykdyti tokį teismo įpareigojimą nekyla. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant ekonomiško bei operatyvaus padarytos žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas, nors ir nebuvo paremtas konkrečia įstatymo nuostata, tačiau yra pagrįstas bei logiškas, todėl naikinti jo, remiantis nurodytais apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

111.       Nors šiuo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas taip pat ir dėl netinkamai išspręsto civilinių ieškinių klausimo, didesne dalimi tenkinant civilinius ieškinius, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei prašo prokurorė apeliaciniame skunde, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl byloje taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo nuosprendžiui įsiteisėjus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad procesinės prievartos priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pažeidimams, jos turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti (2009 m. balandžio 9 d. nutarimas). Turto, kuriam šioje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, bendra vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis – 426 035 Eur (220 314 Eur vertės turtas priklauso O. Č., 157 065 Eur vertės turtas priklauso UAB „B”, t. 5, b. l. 28, 36). Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad likusi neatlyginta civilinių ieškinių dalis yra itin nedidelė. Nuteistoji O. Č. dirba ir gauna nuolatines pajamas, UAB „B” toliau vykdo veiklą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad priteistos ir likusios neatlygintos sumos atlyginimas ar išieškojimas gali būti apsunkintas. Taigi priteistos sumos išieškojimo užtikrinimui nėra būtina nuteistųjų atžvilgiu iki civilinių ieškinių visiško įvykdymo toliau tęsti taikytą proceso prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės į didelės vertės nekilnojamąjį turtą apribojimą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis nekeičiama.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

        Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria O. Č. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją laiduotojo M. P. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

O. Č. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti O. Č. 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria UAB „B” pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją laiduotojo M. P. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

UAB „B” pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti UAB „B” 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą.

Padidinti civiliniais ieškiniais reikalaujamos žalos atlyginimą: 

iš UAB „B” ir subsidiariai iš O. Č. priteisti: Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – 15 940,54 Eur turtinės žalos valstybės biudžetui atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 2 228,74 Eur žalos atlyginimo. Likusiose dalyse civilinius ieškinius atmesti. Į nurodytas priteistas sumas įskaityti sumą, kurią UAB „B” sumokėjo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą – 18 083,21 Eur (2024 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 127) ir nurodyti, kad likusi neatlyginta civilinių ieškinių suma yra: Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – 27,76 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 58,31 Eur.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai                Nerijus Meilutis

Linas Šiukšta

Jurga Vasiliauskienė