Civilinė byla Nr. e2-2004-864/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03405-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1.; 2.6.11.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,
sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei ir Daivai Vasiliauskei,
dalyvaujant ieškovės Lenkijos bendrovės Agerona Sp z o.o. atstovei advokatei Aldonai Kondratavičienei,
atsakovo P. P. atstovui advokatui Eimantui Šimuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lenkijos bendrovės Agerona Sp z o.o. ieškinį atsakovui P. P. dėl sutartinių netesybų ir palūkanų priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
1. Ieškovė Lenkijos bendrovė Agerona Sp z o.o. (toliau ir ieškovė) pateiktu ieškiniu atsakovui P. P. (toliau ir atsakovas) prašo priteisti iš atsakovo 96 751,05 Eur sutartines netesybas, 1 238,41 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškina, kad ginčo šalys sudarė šias grūdų pirkimo-pardavimo sutartis: 1) 2020 m. gegužės 22 d. Ekologinių grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20200522/01VA dėl 300 tonų ekologinių grikių pardavimo, juos ieškovei pateikiant ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 1 d. (toliau ir Grikių sutartis); 2) 2020 m. gegužės 7 d. Ekologinių grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 202005/01VA/ZD/96/2020 dėl 1 000 tonų ekologinių kviečių pardavimo, juos ieškovei pateikiant ne vėliau, kaip iki 2021 m. rugsėjo 1 d. (toliau ir Kviečių sutartis Nr. 1); 3) 2020 m. birželio 18 d. Ekologinių grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20200618/01VA dėl 500 tonų ekologinių kviečių pardavimo, juos ieškovei pateikiant ne vėliau, kaip iki 2021 m. rugsėjo 30 d. (toliau ir Kviečių sutartis Nr. 2); Sutarčių 3.1 punktas numatė, jog atsakovas ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas privalo raštu informuoti ieškovę apie ekologinių produktų paruošimą krovimui (nurodant paruoštų krauti grūdų kiekį ir rūšį) ir nurodyti tikslią datą, kada ieškovė gali atvykti grūdų pakrovimui. Šalys taip pat numatė, jog tuo atveju, jeigu ieškovė negaus raštiško pranešimo, bus laikoma, kad atsakovas neįvykdė prievolės parduoti ekologinius produktus pirkėjai ir jam bus taikomos sankcijos, numatytos sutarčių V dalyje. Ieškovės teigimu, ji nuolat siekė bendradarbiauti, jog sutartys būtų įvykdytos visiškai. Atsižvelgdama į tai, jog numatytas grūdų pateikimo terminas ėjo į pabaigą, o atsakovas vis dar buvo nepateikęs didelio kiekio grūdų bei nereagavo į žodinius raginimus, ieškovė išsiuntė rašytinį 2021 m. rugpjūčio 25 d. priminimą dėl sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo, kuriame nurodė nepateiktų grūdų kiekius ir pareikalavo laikytis Sutarčių 3.1 punkte nustatytos tvarkos bei raštu nurodyti tikslias datas, kada ieškovė gali atvykti pasikrauti likusius kiekius grūdų. Paaiškina, kad atsakovas pateikė ieškovei šiuos kiekius grūdų: 1) 106,24 tonas grikių pagal Grikių sutartį (nepateiktas kiekis – 193,76 tonos); 2) 0 tonų kviečių pagal Kviečių sutartį Nr. 1 (nepateiktas kiekis – 1 000 tonų); 3) 352,10 tonų kviečių pagal Kviečių sutartį Nr. 2 (nepateiktas kiekis – 147,90 tonų). Ieškovė ne kartą ragino atsakovą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei pateikti visą trūkstamą kiekį grūdų bei geranoriškai nustatė papildomą terminą iki 2021 m. lapkričio 30 d. sutartims įvykdyti, tačiau atsakovas vykdyti sutartinius įsipareigojimus atsisakė. Nurodo, kad sutarčių 5.1 punkte numatyta, jog atsakovui, nepristačius numatyto kiekio grūdų, o taip pat nepranešus ieškovei apie konkrečią produkcijos atsiėmimo datą, atsakovas privalo per 10 kalendorinių dienų sumokėti ieškovei 30 procentų dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku nepristatytų grūdų kiekio vertės bei atlyginti pirkėjai patirtus nuostolius. Teigia, kad atsakovo nepristatytų grūdų vertė yra: 1) 92 425,50 Eur pagal Grikių sutartį (194,58 tonos x 475 Eur = 92 425,50 Eur); 2) 202 000 Eur pagal Kviečių sutartį Nr. 1 (1 000 tonų x 202 Eur = 202 000 Eur); 3) 28 078 Eur pagal Kviečių sutartį Nr. 2 (139 tonos x 202 Eur = 28 078 Eur). Taigi atsakovas už neparduotus grūdus privalo ieškovei sumokėti 96 751,05 Eur sutartines netesybas (baudą) ((92 425,50 Eur + 202 000 Eur + 28 078 Eur / 100 x 30 proc.) = 96 751,05 Eur). Ieškovės teigimu, atsakovas nevykdė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ir ne tik nepardavė sutarto kiekio grūdų, tačiau ir per sutartyse numatytą 10 kalendorinių dienų terminą nesumokėjo ieškovei sutartinių netesybų už nepateiktus grūdus, tad jis yra skolingas 96 751,05 Eur dydžio baudą, kuri atitinka minimalius neįrodinėtinus ieškovės nuostolius ir negali būti mažinama. Pažymi, kad sutarčių 5.2 punkte šalys susitarė ir tai, jog atsakovei pažeidus sutarčių 5.1 punkto nuostatas yra skaičiuojamos 0,02 proc. dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanos nuo visos neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl ieškovė prašo priteisti 0,02 proc. dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2022 m. vasario 11 d., kurios iš viso sudaro 1 238,41 Eur.
3. Atsakovas P. P. pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovės iniciatyva Kviečių sutarties Nr. 1 terminas buvo pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 1 d., Kviečių sutarties Nr. 2 – iki 2021 m. rugsėjo 30 d., o Grikių sutarties iki 2021 m. sausio 31 d.; taip pat 2021 m. gegužės 17 d. pakeitimu pagal Kviečių sutartį Nr. 2 perkamas kviečių kiekis buvo sumažintas 100 tonų iki 400 tonų. Nurodo, kad iki Grikių sutarties priede nustatyto pratęsto termino pabaigos (2021 m. sausio 31 d.) ieškovė iš atsakovo priėmė 106,24 tonas grikių iš numatyto 300 tonų bendro kiekio (atsiuntė mašinas tokiam grikių kiekiui). Pasibaigus Grikių sutarties terminui, šalys Grikių sutarties daugiau nepratęsė. Atsakovo teigimu, ieškovė bet kuriuo atveju yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalauti baudos pagal Grikių sutartį, kurį atsakovas prašo taikyti. Pažymi, kad atsakovas buvo linkęs ieškovei grikius tiekti ir vėliau, jau po termino pasibaigimo (kito sezono metu), jeigu ieškovei grikiai būtų buvę reikalingi ir šalims būtų pavykę susitarti dėl tiekimo sąlygų. Vis dėlto, 2021 m. rugpjūčio mėn. kilus atsakovo ir ieškovės patronuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Agerona“ konfliktui dėl apmokėjimo už žirnius, atsakovas galimybės ateityje tiekti ieškovei grikius nebematė ir apie tai ieškovę informavo. Teigia, kad Pagal Kviečių sutartį Nr. 1 ir Kviečių sutartį Nr. 2 ieškovė iš atsakovo priėmė iš viso 261 toną kviečių, o ne 252,1 toną, kaip ieškovė. Atsakovas buvo pasirengęs visus likusius kviečius pateikti ieškovei, tačiau pati ieškovė artėjant numatytam terminui telefonu ir el. paštu atsakovą informavo, kad iki Kviečių sutarties Nr. 1 termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 1 d.) kviečių priimti negalės, taigi ieškovei neatsiuntus mašinų, šios sutarties terminas pasibaigė. Pažymi, kad 2021 m. rugsėjo mėn. atsakovas taip pat ieškovei perdavinėjo avižas pagal kitą ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį. Teigia, kad ieškovei nuolat klaidinant atsakovą dėl numatomos avižų pasikrovimo datos, atsakovas iš iki pat 2021 m. rugsėjo 23 d., kai buvo pakrauta paskutinė mašina avižų, neturėjo galimybės vykdyti Kviečių sutarties Nr. 2, kurios terminas buvo 2021 m. rugsėjo 31 d.; paaiškina, kad dėl susidariusios situacijos atsakovas pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, jog dėl sutartu laiku ieškovės neatsiimamų avižų atsakovas negali niekam krauti jokios kitos produkcijos, nes avižomis yra užimti atsakovo kompensaciniai bokštai. 2021 m. rugsėjo 22 d. el. laišku atsakovas informavo ieškovę, jog likusius kviečius galės perduoti po to, kai ieškovė atsiims avižas. Nurodo, kad baigiantis ir Kviečių sutarties Nr. 2 terminui ieškovė ėmė reikalauti pakeisti Kviečių sutartį Nr. 1 (jau pasibaigusią) ir Kviečių sutartį Nr. 2, numatant, kad ieškovė iš atsakovo pirks tik pašarinius ekologinius kviečius taikant 174 Eur už toną kainą (pakeičiant tiek produkcijos rūšį, tiek kainą). Maža to, ieškovė reikalavo pratęsti sutarčių terminus iki 2021 m. lapkričio 15 d.; atsakovo teigimu, kadangi ieškovė siekė pratęsti jau seniai pasibaigusių sutarčių terminus, o taip pat reikalavo pakeisti ir parduodamos produkcijos rūšį bei kainą, atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko. Ginčo šalių nebesiejo tarpusavio pasitikėjimas dėl ieškovės patronuojančios įmonės UAB „Agerona“ ir atsakovo ginčo, šis faktas taip pat prisidėjo prie atsakovo sprendimo atmesti ieškovės reikalavimus dėl pasibaigusių sutarčių pakeitimo.
4. Atsakovas laikosi pozicijos, kad sutartys iki galo nebuvo įvykdytos ne dėl atsakovo kaltės, todėl jis nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti baudą. Akcentuoja, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo maksimalias galimas baudų sumas. Nurodo, kad Kviečių sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 pakeitimais, šalys susitarė, kad atsakovas savo pasirinkimu gali tiekti tiek maistinius, tiek pašarinius kviečius. Jeigu pagal sutartis būtų tiekiami pašariniai kviečiai, jiems būtų taikoma 174 Eur už 1 toną kaina. Teigia, kad visi atsakovo kviečiai būtent ir buvo ieškovei parduoti už tokią (arba mažesnę) kainą, vadinasi, abi minimos sutartys būtų tinkamai įvykdytos ir tuo atveju, jeigu pagal jas būtu buvę perduoti vien tik pašariniai kviečiai už mažesnę kainą. Dėl to, atsakovo nuomone, skaičiuojant neperduotų kviečių vertę ir, atitinkamai, baudų sumas, turi būti taikoma 174 Eur už toną kaina. Tokiu būdu, maksimali bauda pagal Kviečių sutartį Nr. 1 galėtų siekti 52 200 Eur (1 000 tonų x 174 Eur x 30 proc.), o pagal Kviečių sutartį Nr. 2 – 7 720,38 Eur (147,9 tonų x 174 Eur x 30 proc.). Be to, kaip minėta, ieškovė neteisingai nurodė faktiškai iš atsakovo gautų kviečių kiekį (buvo gauta 261 tona, o ne 252,1 tona). Atsakovo nuomone, net jeigu jis iš tikrųjų būtų pažeidęs sutartis ir ieškovė turėtų teisę reikalauti netesybų, ieškovės prašoma priteisti netesybų suma turėtų būti laikoma visiškai neprotinga. Ieškovės reikalaujamos baudos dydis (97 173,54 Eur) yra neproporcingas, nes neatitinka šalių sutartinių santykių pobūdžio ir masto. Toks baudos dydis daugybę kartų viršija bet kokį galimą pelną, kurį ieškovė būtų galėjusi uždirbti, jeigu visos sutartys būtų buvusios pilnai įvykdytos, nes grūdų perpardavėjai paprastai taiko labai nedidelę, vos kelių eurų maržą nuo kiekvienos perparduodamų grūdų tonos), tuo labiau, kad ieškovė nepatyrė jokių veiklos (grūdų perpardavimo) išlaidų. Teigia, kad priteisus baudą, ieškovė nepagrįstai praturtėtų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodinėja savo patirtų nuostolių. Pažymi, kad sutartis parengė pati ieškovė, todėl atsakovas jokios įtakos sutarčių nuostatoms negalėjo daryti. Teigia, kad šiuo metu visi supirkėjai sutartinai taiko tokio paties dydžio netesybas ir nesutinka jų mažinti, todėl atsakovas, privalėdamas realizuoti savo užaugintą produkciją, neturi kito pasirinkimo, kaip tik pasirašyti sutartis supirkėjų nustatytomis sąlygomis. Nurodo, kad teismui priteisus visą netesybų sumą, atsakovas būtų priverstas bankrutuoti.
5. Ieškovė dublike nurodo, kad atsakovas nė karto neatsiuntė ieškovei sutarčių 3.1. punkte numatytų pranešimų. Negavusi raštiško pranešimo iš pardavėjo, atsakovas turėjo teisinį pagrindą taikyti sutartyse numatytas sankcijas. Nesutinka, kad sutarčių terminai buvo pratęsti ieškovės iniciatyva. Nurodo, kad nuolat raginamas pateikti grūdus, atsakovas 2020 m. lapkričio mėn. nurodė, jog 2020 m. grūdų derlius dėl itin lietingos vasaros yra blogas, o jo turimų kviečių kokybė neatitinka sutartyse numatytų kokybės reikalavimų, nes turimi kviečiai yra ne maistiniai, bet pašariniai. Atsižvelgdama į tokią situaciją, ieškovė sutiko, jog pardavėjas vietoje sutartyse numatytų maistinių kviečių, turėtų galimybę pateikti pašarinius kviečius. Paaiškina, kad 2020 m. lapkričio 25 d. – 26 d. atsakovas pateikė ieškovei pirmąsias dvi transporto priemones kviečių (53,22 tonas). Ištyrus pateiktus kviečius ieškovė nustatė, jog jie yra pašarinės kokybės, be to jų drėgnumas ženkliai viršija leistinas ribas. Atsakovas ieškovei nurodė, jog jam reikia papildomo laiko turimiems kviečių grūdams išdžiovinti iki sutartyse numatytos leistinos ribos (14 proc.), be to jis išreiškė pageidavimą sudarytų sutarčių terminus pratęsti iki 2021 rugsėjo mėn.; 2020 m. gruodžio 2 d. ieškovės vykdančioji direktorė H. K. nuvyko į atsakovo ūkį aptarti sutarčių vykdymo klausimų. Šalys susitarė, jog užuot grąžinusi Kviečių sutartyje Nr. 2 nustatytų kokybės reikalavimų neatitinkančius kviečius, ieškovė sutinka pirkti pašarinės kokybės kviečius, už kuriuos ieškovė sumokės po 174 Eur/toną. Be to, ieškovė sutiko su pardavėjo prašymu pratęsti sutartyse numatytus grūdų pristatymo (pateikimo) terminus iki 2021 m. rugsėjo 1 d.; šiuos susitarimus šalys iškart patvirtino pasirašydamos priedus prie sutarčių. Pasirašius nurodytus priedus, atsakovas 2020 m. gruodžio 10 d., 11 d., 14 d., 2021 m. sausio 15 d. ir 27 d. pateikė ieškovei dar 207,78 tonas pašarinių kviečių. Faktas, jog atsakovas teikė tik pašarinius kviečius tik patvirtina, jog sutarčių pakeitimai buvo reikalingi būtent atsakovui. Ieškovė nesutinka, kad Grikių sutartyje numatytas grikių pristatymo terminas buvo pratęstas tik iki 2021 m. sausio 31 d., nes šalių susitikimo metu visų sutarčių terminai buvo pratęsti iki 2021 m. rugsėjo 1 d.; atsakovo teiginius dėl termino pratęsimo paneigia priedas prie Kviečių sutarties Nr. 2, nes tiek priedu prie Grikių sutarties, tiek priedu prie Kviečių sutarties Nr. 2, šalys numatė identišką pratęstą grūdų pristatymo terminą. Pažymi, kad šalys 2021 m. gegužės 17 d. prie Kviečių sutarties Nr. 2 pasirašė dar vieną priedą, kuriame numatė pratęsti kviečių pateikimo terminą iki 2021 m. rugsėjo 30 d. bei susitarė, jog pasirašius šį priedą, netenka galios anksčiau sudarytas sutarties pakeitimas, susijęs su kviečių pakrovimo terminais, o tai paneigia, kad grikių pristatymo terminas buvo pratęstas tik iki 2021 m. sausio 31 d.; be to, faktas, jog šalys 2021 m. gegužės 17 d. pasirašė dar vieną priedą prie Kviečių sutarties Nr. 2, paneigia, kad šalys buvo susitarusios dėl termino pratęsimo tik iki 2021 m. sausio 31 d.; Juk jei Kviečių sutartis Nr. 2 (kaip ir Grikių sutartis) būtų galiojusi tik iki 2021 m. sausio 31 d., tai šalys nebūtų pasirašinėjusios priedo prie sutarties, kuris baigė galioti dar prieš keturis mėnesius. Teigia, kad tai, jog 2020 m. gruodžio 2 d. įvykusiame susitikime šalys susitarė dėl grūdų pristatymo terminų pratęsimo būtent iki 2021 m. rugsėjo 1 d., neabejotinai patvirtina ir tą pačią dieną šalių pasirašytas priedas prie Kviečių sutarties Nr. 1. Atsakovo teiginius taip pat paneigia jo paties 2021 m. vasario 24 d. paaiškinimas raštu, kuriame nurodoma, kad likusius grikius ir kviečius atsakovas atkraus nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 31 d.; ieškovės teigimu, neabejotina, jog šalys Grikių sutarties terminą pasirašytu priedu buvo pratęsusios iki 2021 m. rugsėjo 1 d., todėl atsakovo teiginiai apie praleistą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą yra nepagrįsti.
6. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, jog sutartys neįvykdytos ne dėl atsakovo kaltės. Teigia, jog iš šalių susirašinėjimo matyti, jog pats atsakovas 2021 m. vasario 24 d. nurodė, jog grūdus ieškovei teiks tik po 2021 m. rugsėjo 1 d., t. y. pasibaigus sutarčių prieduose nurodytam terminui, kas neabejotinai prieštarauja tiek sutartims, tiek ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.59 straipsnyje įtvirtintam draudimui vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Paaiškina, kad 2020 m. grūdų pirkimo-pardavimo sutartis atsakovas buvo sudaręs ir su UAB „Agerona“, kuriai buvo įsipareigojęs parduoti 300 tonų ekologinių žirnių bei 200 tonų ekologinių grikių. Tarp šalių kilo ginčas dėl netesybų priteisimo, kuris buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1002-656/2002, kur atsakovas įrodinėjo, jog jis buvo pasirengęs pateikti visą likusį kiekį ekologinių grikių, bet jo neva nepasiėmė pirkėja UAB „Agerona“. Pažymi, kad teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendime kaip nepagrįstus atmetė atsakovo teiginius ir pažymėjo, jog įrodymų, pagrindžiančių UAB „Agerona“ atsisakymą vykdyti sutartis atsakovas nepateikė.
7. Ieškovės nuomone, atsakovo teiginys, kad jis buvo pasirengęs visus likusius kviečius pateikti ieškovei, tačiau pati ieškovė artėjant numatytam terminui informavo, kad iki Kviečių sutarties Nr. 1 termino pabaigos kviečių priimti negalės, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. el. laišku prašė atsakovo informuoti, kada galima pradėti krauti kviečius. 2021 m. rugpjūčio 24 d. el. laišku ieškovė pakartotinai pasiteiravo dėl kviečių pakrovimo, o 2021 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė išsiuntė priminimą dėl sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo. 2021 m. rugsėjo 21 d. ieškovė vėl teiravosi dėl kviečių pakrovimo termino. 2021 m. rugsėjo 22 d. ieškovė ir vėl siuntė el. laišką, į kurį atsakovas atsakė, jog „Išvešite avižas, tada kviečius“. Nurodo, jog nepaisant to, kad avižos buvo baigtos vežti kitą dieną (2021 m. rugsėjo 23 d.), atsakovas taip ir nepateikė kviečių, o 2021 m. spalio 8 d. raštu informavo ieškovę, jog visas sutartis laiko pasibaigusiomis, suėjus jose numatytiems terminams, ir pagal šias sutartis daugiau produkcijos nebeteiks. Ieškovės nuomone, tokia situacija sąžiningam verslo subjektui yra nesuvokiama. Teigia, kad atsiliepimo argumentai, jog atsakovas nepasirašė sutarčių priedų, nes jais ieškovė siekė pratęsti jau seniai pasibaigusių sutarčių terminus, neteisingi, nes tuo metu, kai buvo parengti šie priedai, Kviečių sutarties Nr. 2 terminas (2021 m. rugsėjo 30 d.) dar nebuvo pasibaigęs, o 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo pasibaigę tik Kviečių sutarties Nr. 1 ir Grikių sutarties terminai, tačiau 2021 m. vasario 24 d. paaiškinime pats atsakovas nurodė, jog jis grikius ir kviečius teiks laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d iki 2021 m. rugsėjo 30 d., todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė siekė pratęsti seniai pasibaigusių sutarčių terminus. Pabrėžia, kad nustatė papildomą terminą (iki 2021 m. lapkričio 30 d.) sutartims įvykdyti ir informavo atsakovą, tačiau nurodytą dieną grūdai nebuvo pakrauti, o atsakovas pareikalavo palikti jo ūkį. Nurodo, kad ši situacija buvo užfiksuota antstolio Armino Naujokaičio 2021 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Dėl atsakovo argumentų, susijusių su avižų sutarties vykdymu pažymi, kad avižos turėjo būti pateikiamos laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.; šią sutartį atsakovas iš esmės įvykdė tinkamai ir visą sutartą kiekį avižų baigė tiekti 2021 m. rugsėjo 23 d., o ieškovė prekę priėmė laiku (net anksčiau, nei buvo numatyta), todėl nėra pateisinamos atsakovo pretenzijos dėl avižų atsiėmimo, tuo labiau avižų sutarties tinkamas įvykdymas niekaip negalėjo sudaryti kliūčių tinkamam kviečių pateikimui pagal kviečių sutartis.
8. Nurodo, kad atsakovas 300 tonų grikių buvo įsipareigojęs parduoti už 475 Eur/tona kainą. Tuo tarpu 2021 m. rugsėjo mėn. vidutinės ekologinių grikių kainos rinkoje siekė net 735,16 Eur/tona. Tad jeigu tuo metu atsakovas neturėjo reikiamo kiekio Grikių sutarčiai įvykdyti, tai jam buvo finansiškai nenaudinga iš trečiųjų asmenų tuometinėmis rinkos kainomis pirkti trūkstamą kiekį grikių ir jį pateikti ieškovei už sutartą kainą, o finansiškai naudingiau turimus grikius parduoti ne ieškovei, o tretiesiems asmenims. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1002-656/2022 jau buvo nustatyta, jog 2021 m. atsakovas turėjo įsigijęs ekologinių grikių, tačiau šiuos turimus grikius jis realizavo tretiesiems asmenims. Teigia, kad 2020 m. derliaus ekologinius kviečius atsakovas pardavė kitiems grūdų supirkėjams (tarp jų galėjo būti ir atsakovo (duomenys neskelbtini) įmonė MB „Aukštaitijos agroservisas“), kadangi 2020 m. pabaigoje – 2021 m. sausio mėn. iš viso sutarto 1 500 tonų kviečių kiekio ieškovei pateikta tik nedidelė dalis grūdų.
9. Dėl atsakovo teiginių, susijusių su kviečių kainomis, pagal kurias turi būti skaičiuojamos sutartinės netesybos (bauda), ieškovė nurodo, kad pageidauja, jog sutartinės netesybos būtų skaičiuojamos nuo didžiausios galimos kviečių kainos, t. y. nuo 246 Eur/tona kainos. Teigia, kad vertinant ieškovės reikalaujamų sutartinių netesybų (baudos) apskaičiavimo sąžiningumą abiejų šalių atžvilgiu, reikėtų nustatyti visų sutarties 1.1 punkte, o taip pat ir sutarčių prieduose, numatytų galimų kviečių kainų vidurkį. Šis vidurkis yra 219,14 Eur/tona ((174 + 202 + 211 + 224 + 236 + 241 + 246) / 7 = 219,14 Eur/tona). Tuo tarpu ieškovė reikalaujamas netesybas (baudą) apskaičiavo nuo 202 Eur/tona kviečių kainos, t. y. nuo ženkliai mažesnės kainos, nei visų sutartyje numatytų galimų kviečių kainų vidurkis. Be to, kviečių kaina, nuo kurios ieškovė apskaičiavo reikalaujamas sutartines netesybas yra antra mažiausia sutartyse numatyta kviečių kaina. Tokiu būdu ieškovė laikėsi sąžiningumo principo. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo nurodytus nepateiktų grūdų kiekių patikslinimus, atitinkamai patikslino reikalaujamų priteisti sutartinių netesybų (baudos) dydį nurodydama, kad prašo priteisti iš viso 96 751,05 Eur dydžio baudą.
10. Atsakovas triplike nurodo, kad nesutinka su ieškovės pozicija, jog pagal sutartis nepristatytų kviečių vertė turėtų būti nustatoma taikant 202 Eur už 1 toną kainą, ir, atitinkamai, pagal šią kainą turėtų būti apskaičiuojamos baudų sumos. Teigia, kad ne ieškovė geranoriškai sutiko priimti iš atsakovo ženkliai prastesnės kokybės kviečius, tačiau šalys bendru sutarimu pakeitė abi kviečių pirkimo-pardavimo sutartis, nustatydamos, kad pagal jas gali būti tiekiami pašariniai kviečiai, taikant 174 Eur už toną kainą. Paaiškina, kad pašariniai kviečiai yra iš esmės kitas produktas, nei maistiniai kviečiai, taigi ieškovės galimybės pirkti tokius (pašarinius) kviečius iš atsakovo pirmiausia priklausė nuo to, ar pati ieškovė turi tokio produkto pirkėją, o ne nuo tariamo ieškovės geranoriškumo. Ieškovė pati pageidavo pirkti iš atsakovo pašarinius ekologinius kviečius, ką patvirtina ir ieškovės parengti ir atsakovui pateikti sutarčių pratęsimai, kuriuose buvo numatytas perkamos produkcijos pakeitimas ir kuriuos atsakovas pasirašyti atsisakė. Kadangi šalys bendru sutarimu pakeitė sutartis, tai reiškia, kad sutartys būtų tinkamai įvykdytos, jeigu atsakovas būtų ieškovei pateikęs vien tik pašarinius kviečius už 174 Eur/toną kainą. Taigi ir galimos baudų sumos turi būti skaičiuojamos pagal šią kainą. Atsakovo teigimu, ieškovė dublike nepagrįstai akcentuoja sutarčių 3.1. punktą, kuris numato atsakovo pareigą iš anksto informuoti ieškovę apie grūdų pakrovimo datą. Pagal susiklosčiusią ilgalaikę praktiką būtent ieškovė visada pati pranešdavo atsakovui, kada atvyks pasikrauti produkcijos, nurodydama planuojamą krautis grūdų kiekį. Teigia, kad ieškovės argumentas, kad sutartys buvo neįvykdytos, nes atsakovas nepranešė ieškovei apie galimas grūdų pakrovimo datas, kai visais kitais atvejais apie būsimą pasikrovimą atsakovą informuodavo būtent pati ieškovė, yra nepagrįstas. Pasak atsakovo, ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas atsisakė pateikti ieškovei kviečius ir grikius, nes nesąžiningai nusprendė juos parduoti didesne kaina kitiems supirkėjams (ir taip praturtėjo). Atsakovas nerealizavo ieškovei skirtų grūdų kitiems asmenimis didesne kaina ir turėjo galimybę pilnai įvykdyti visas su ieškove sudarytas sutartis. Pažymi, kad dublike prieštaringai teigiama, kad ieškovė gavo informacijos, jog 2021 m. lapkričio mėn. atsakovo aruodai dar buvo pilni grūdų, kas akivaizdžiai paneigia teiginius apie nesąžiningą produkcijos pardavimą kitiems asmenims.
11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Aldona Kondratavičienė nurodė, kad nepasirašęs priedų prie sutarčių, atsakovas nebūtų galėjęs pateikti ieškovei prastesnės kokybės pašarinių kviečių. Ši aplinkybė patvirtina, kad sutarčių pakeitimai vis dėlto buvo. Iš byloje pateiktų dokumentų akivaizdu, kad atsakovas teisingai suprato, jog Grikių sutartis turi būti vykdoma iki 2021 m. rugsėjo 1 d.; dėl kviečių pristatymo termino atsakovas nekėlė klausimo, kėlė klausimą tik dėl Grikių sutarties vykdymo. Šalių susirašinėjimas paneigia, kad Grikių sutarties terminas buvo iki 2021 m. sausio 31 d.; ieškovė įrodė, kad ji ragino atsakovą paruošti grūdus ir nurodyti, kada ieškovė gali atvykti pasikrauti grūdų. Ieškovės komercijos direktorė buvo nuvykusi į atsakovo ūkį ir gyvai buvo aptarta nuolaida dėl sutarties termino pratęsimo ir pašarinių grūdų tiekimo. Nesutiko, kad siūlymas dėl pašarinių grūdų tiekimo buvo ieškovės iniciatyva. Teigė, kad kitokių kviečių, kaip pašarinių, atsakovas neturėjo. Nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog ieškovė neatvyko pasiimti grūdų dėl tiekimo grandinių trukdžių ar kitų priežasčių yra neįrodyti.
12. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Eimantas Šimulis nurodė, kad dalies grūdų neatsiėmė pati ieškovė ir dėl to atsakovas pretenzijų nereiškė. Aplinkybę, kad sutarčių pratęsimai buvo ieškovės iniciatyva patvirtina tai, kad ieškovė būtent ir parengė rašytinius sutarčių pratęsimo priedus. Atsakovas su tripliku pateikė sutarties pratęsimo egzempliorius, kuris patvirtina, kad Grikių sutarties terminas pratęstas iki 2021 m. sausio 31 d.; pažymėjo, kad pratęsimai vienu atveju buvo sudaromi surašant ranka, kitu atveju ne, taigi sutarčių pratęsimai nėra vienodi visų sutarčių atvejais. Ieškovės pateiktame variante yra taisymas ranka, atsakovo variante to nėra, todėl reikėtų vadovautis originaliu sutarties pratęsimo tekstu ir terminu, kuris Grikių sutarties atveju yra 2021 m. sausio 31 d.; pažymėjo, kad šios sutarties šalys nepratęsė. Atitinkamai, turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas netesybų priteisimui. Teigė, kad šalys nesivadovavo sutarčių 3.1. punktu reglamentuojančiu informavimą, nes jis neatitiko šalių bendradarbiavimo praktikos, nes supirkėja (ieškovė) pasakydavo, kada ji gali atvažiuoti pasikrauti, taip pat šalys dažnai bendraudavo telefonu.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė (pirkėja) Lenkijos bendrovė Agerona Sp z o.o. ir atsakovas ūkininkas (pardavėjas) P. P. sudarė tris grūdų pirkimo-pardavimo sutartis:
13.1. 2020 m. gegužės 22 d. Ekologinių grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20200522/01VA dėl 300 tonų ekologinių grikių pardavimo (toliau ir Grikių sutartis).
13.2. 2020 m. gegužės 7 d. Ekologinių grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 202005/01VA/ZD/96/2020 dėl 1 000 tonų ekologinių kviečių pardavimo, numatant, kad ieškovei grūdai pateikiami ne vėliau, kaip iki 2021 m. rugsėjo 1 d. (toliau ir Kviečių sutartis Nr. 1).
13.3. 2020 m. birželio 18 d. Ekologinių grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20200618/01VA dėl 500 tonų ekologinių kviečių pardavimo, numatant, kad ieškovei grūdai pateikiami ne vėliau, kaip iki 2021 m. rugsėjo 30 d. (toliau ir Kviečių sutartis Nr. 2).
14. Sutarčių 3.1 punkte šalys numatė, jog atsakovas ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas privalo raštu informuoti ieškovę (pirkėją) apie ekologinių produktų paruošimą krovimui (nurodant paruoštų krauti grūdų kiekį ir rūšį) ir nurodyti tikslią datą, kada ieškovė gali atvykti grūdų pakrovimui. Šalys taip pat numatė, jog tuo atveju, jeigu ieškovė negaus raštiško pranešimo, bus laikoma, kad atsakovas neįvykdė prievolės parduoti ekologinius produktus pirkėjai ir jam bus taikomos sankcijos, numatytos sutarčių V dalyje. Sutarčių 5.1 punktu šalys susitarė, jog atsakovui (pardavėjui) nepristačius numatyto kiekio grūdų, o taip pat nepranešus ieškovei apie konkrečią produkcijos atsiėmimo datą, atsakovas privalo per 10 kalendorinių dienų sumokėti ieškovei 30 procentų dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku nepristatytų grūdų kiekio vertės bei atlyginti pirkėjai patirtus nuostolius. Sutarčių 5.2 punktas numatė, jog atsakovui pažeidus sutarčių 5.1 punkto nuostatas yra skaičiuojamos 0,02 proc. dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanos nuo visos neapmokėtos sumos.
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė iš atsakovo priėmė 106,24 tonas grikių pagal Grikių sutartį, bei 261 toną kviečių pagal Kviečių sutartį Nr. 1 ir Kviečių sutartį Nr. 2, taigi atsakovas neperdavė ieškovei viso sutartyse numatyto grūdų kiekio. Atsakovui laiku ir tinkamai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl sutartyse numatytos baudos priteisimo. Pagal suformuluotą ieškinio reikalavimą, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti iš viso 96 751,05 Eur dydžio baudą už 194,58 tonas nepristatytų grikių pagal Grikių sutartį (taiko 475 Eur už toną įkainį), taip pat už 1 000 tonų pagal Kviečių sutartį Nr. 1 (taiko 202 Eur už toną įkainį) bei už 139 tonas pagal Kviečių sutartį Nr. 2 (taiko 202 Eur už toną įkainį). Atsakovas, nesutikdamas su pareikštais reikalavimais teigia, kad sutartys iki galo nebuvo įvykdytos ne dėl atsakovo kaltės, taip pat laikosi pozicijos, kad Grikių sutarties terminas buvo numatytas iki 2021 m. sausio 31 d., o ne iki 2021 m. rusėjo 1 d., kaip įrodinėjo ieškovė, todėl iš Grikių sutarties kildinamam ieškovės reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovas taip pat teigia, kad pagal ieškovės iniciatyva parengtus Kviečių sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 pakeitimus būtų buvę teikiami pašariniai, o ne maistiniai kviečiai, kuriems būtų taikoma 174 Eur už 1 toną kaina. Dėl to, atsakovo nuomone, skaičiuojant baudų sumas už neperduotus kviečius, turi būti taikoma nurodyta grūdų kaina.
Dėl ieškinio senaties ir baudos pagal Grikių sutartį (ne)priteisimo
16. Nagrinėjamu atveju pagal šalių sudarytą 2020 m. gegužės 22 d. Grikių sutartį šalys susitarė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 rugsėjo 1 d. iki 2020 lapkričio 30 d. įsipareigoja pristatyti ieškovei 300 tonų ekologiškų grikių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovui nespėjus laiku ir tinkamai įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir pristačius tik dalį grikių, tarp šalių (jų atstovų) 2020 m. gruodžio 2 d. įvyko susitikimas, kurio metu buvo pratęstas sutartinių įsipareigojimų įvykdymas. Pažymėtina, kad šalys pasirašė priedą prie Grikių sutarties, kuriame numatė, kad „pristatymo (pakrovimo) laikotarpis: 2020 m.: 09 mėn. 01 d. – 11 mėn. 30 d.“ keičiamas į „pristatymo (pakrovimo) laikotarpis: 2020 m./2021 m.: 09 mėn. 01 d. – 01 mėn. 31 d.“. Ginčo atveju šalys laikosi skirtingos pozicijos dėl Grikių sutarties termino pratęsimo: ieškovė laikosi pozicijos, kad terminas pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 1 d., o atsakovas – jog sutarties terminas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 31 d. ir šiuo atveju ieškovės reikalavimui priteisti baudą dėl Grikių sutarties nevykdymo turėtų būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje.
17. Siekdamas įvertinti šalių argumentų pagrįstumą, teismas ginčo kontekste vertina šalių sudarytos Grikių sutarties sąlygas ir jų turinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai tarp sutarties šalių kyla nesutarimų dėl sutarties sąlygų aiškinimo, teismas, spręsdamas ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuojamos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio praktikoje. Pagal jas teismas, spręsdamas dėl ginčo sutarties sąlygų, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).
18. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis, tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą. Tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).
19. Teismo vertinimu, analizuojamos Grikių sutarties ir jos priedų sąlygos patvirtina, kad šalys susitarė, jog Grikių sutarties terminas pratęsiamas būtent iki 2021 m. rugsėjo 1 d.; visų pirma, pažymėtina, kad 2020 m. gruodžio 2 d. priedo formuluotė „pristatymo (pakrovimo) laikotarpis: 2020 m./2021 m.: 09 mėn. 01 d. – 01 mėn. 31 d.“ yra neaiški, kadangi numatė, kad grūdų pakrovimo terminas yra 2021 m. rugsėjo 1 d. – sausio 31 d.; viena vertus, rugsėjo mėnuo yra vėlesnis nei sausio mėnuo, todėl pakrovimo terminu laikant 2021 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. sausio 31 d., toks terminas būtų nelogiškas, antra vertus, sistemiškai-lingvistiškai bei protingumo aspektu vertinant tokią sutartinę nuostatą, ji taip pat gali reikšti, kad pakrovimo terminas yra 2021 m. rugsėjo 1 d. – (2022 m.) sausio 31 d. ir toks aiškinimas paneigia atsakovo poziciją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas akcentavo, kad sutarties priedo egzemplioriuje, kurį į bylą pateikė ieškovė, padarytas prierašas ranka, tuo tarpu atsakovo pateiktame variante tokio prierašo nėra. Teismo vertinimu, ši atsakovo nurodyta aplinkybė neturi esminės reikšmės nustatant sutarties įvykdymo terminą, kadangi ranka padarytas prierašas ant sutarties priedo formuluotės „pristatymo (pakrovimo) laikotarpis: 2020 m./2021 m.: 09 mėn. 01 d. – 01 mėn. 31 d.“ yra padarytas nubraukiant (užtušuojant) „2020 m.“ ir ranka prirašant žodį „iki“, taigi toks ranka padarytas prierašas nesudaro pagrindo jo vertinti kaip esminio sutarties priedo sąlygų pataisymo (pakeitimo).
20. Aptariamu atveju nustatant Grikių sutarties pristatymo terminą, ir atitinkamai, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino taikymo, reikšminga ne tik įvertinti šalių sutarties bei jos prieduose įtvirtintas sąlygas, tačiau taip pat analizuoti ir vertinti šalių komunikavimą, kadangi abi ginčo šalys teismui teikė šalių susirašinėjimą ir kitokį komunikavimą patvirtinančius įrodymus.
21. Kaip matyti iš 2021 m. vasario 22 d. ieškovės el. laiško atsakovui, jame nurodoma: „Laba diena, Sutartis 20200522/01VA. P., šią savaitę mums žadėjote atkrauti 2 mašinas eko grikių. Prašom nurodyti, kada galime pastatyti pakrovimui mašinas. Taip pat kovo mėnesį norime pas jus atkrauti 200 t. eko grikių. Prašau nurodyti datas, kada galime krauti mašinas, pradedant nuo kovo 1 dienos. Ačiū, laukiame datų“. Savo ruožtu atsakovas, atsakydamas į šį el. laišką 2021 m. vasario 24 d. pateikė paaiškinimą kuriame nurodė: „Atsakydami į jūsų 2020 m. vasario 22 d. (atkreiptinas dėmesys, kad paaiškinimas rašytas 2021 m. vasario 24 d., todėl teismas laiko, kad datos nurodymas „2020 m. vasario 22 d.“ laikytinas rašymo apsirikimo klaida) paklausimą, likusius atkrauti grikius ir kviečius atkrausime 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 31 d. (akcentuotina, kad rugsėjis turi ne 31, o 30 kalendorinių dienų, todėl datą 2021 m. rugsėjo 31 d. teismas taip pat laiko rašymo apsirikimu).“ Teismas pripažįsta, kad šiuo atveju atsakovas šalims komunikuojant el. paštu, pats aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog laiko, kad Grikių sutarties terminas yra iki 2021 m. rugsėjo 1 d., nes būtent šiuo laikotarpiu nurodė ketinąs atkrauti grikius. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepaneigė aptartų šalių susirašinėjimą pagrindžiančių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis). Taigi atsakovui neįrodžius, kad Grikių sutarties terminas buvo iki 2021 m. sausio 31 d., nėra teisinio pagrindo ieškovės prašomoms priteisti netesyboms taikyti ieškinio senaties terminą, todėl atsakovo reikalavimas dėl ieškinio senaties termino taikymo atmestinas.
22. Kaip jau minėta, atsakovui pristačius 106,24 tonas iš 300 tonų, numatytų pagal Grikių sutartį, ieškovė prašo atsakovo atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, t. y. iš atsakovo priteisti sutartyje numatytą baudą.
23. Pažymėtina, kad už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis) bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
24. Šiuo atveju atsakovo, kaip pardavėjo, sutartinė civilinė atsakomybė tiesiogiai įtvirtinta ir šalių sudarytos Grikių sutarties nuostatose. Grikių sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad pardavėjas, nepristatęs sutarties 1.1 punkte numatyto kiekio ir/ar šioje sutartyje numatytos kokybės grūdų (rapsų) ar pažeidęs 1.1 punkte numatytus grūdų (rapsų) pristatymo terminus, privalo per 10 kalendorinių dienų sumokėti pirkėjui 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku nepristatytų grūdų (rapsų) kiekio vertės bei atlyginti pirkėjui visus jo patirtus nuostolius. Grikių sutarties 5.3 punktas numatė, kad šioje sutartyje nurodytos baudos atitinka minimalius neįrodinėtinus šalių nuostolius ir negali būti mažinamos. Sutarčių 5.4 punkte papildomai nurodyta ir tai, kad jeigu pardavėjas nepateikia ar pateikia mažiau grūdų (rapsų), nei numatyta šios sutarties 1.1 punkte, pirkėjas per 45 kalendorines dienas nuo sutarties 1.1 punkte nurodyto termino pabaigos turi teisę nepateiktą analogiškų produktų kiekį įsigyti savo nuožiūra iš trečiųjų asmenų, o pardavėjas privalo pirkėjai kompensuoti kainų skirtumą, jeigu iš trečiųjų asmenų įsigyjamų ekologinių produktų kaina yra didesnė nei ta, kuri buvo sutarta su pardavėju. Pardavėjas pareiškia, kad sutinka su kainomis, už kurias pirkėja įsigis ekologinius produktus iš trečiųjų asmenų ir įsipareigoja nereikšti pretenzijų dėl galimo kainų skirtumo. Pirkėja raštu informuoja pardavėją, kokio dydžio kainų skirtumą jis privalo pirkėjai sumokėti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo dienos. Kainos skirtumo sumokėjimas neatleidžia pardavėjo nuo šios sutarties 5.1 punkte numatytų baudų apmokėjimo.
25. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).
26. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė neteisėtus atsakovo veiksmus, pastarajam pažeidus sutartinius įsipareigojimus, t. y. nepateikus ieškovei viso sutarto ekologinių grikių kiekio (nepristatyta 194,58 tonos iš sutarto 300 tonų bendro kiekio). Pažymėtina, kad sutartyje numatyta bauda atitinka minimalius neįrodinėtinus šalių nuostolius, todėl priežastingumo aspektu spręstina, kad atsakovui netinkamai vykdžius savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovė turi teisę į sutartyje numatytų nuostolių atlyginimą. Pažymėtina, kad Grikių sutarties atveju atsakovas įrodinėjo, kad šiai sutarčiai pasibaigus 2021 m. sausio 31 d., atsakovas nebeturėjo pareigos tiekti ieškovei produkciją. Šioje byloje nustačius, kad produkcija turėjo būti pateikta iki 2021 m. rugsėjo 1 d. ir atsakovui nesilaikius šio sutartinio įsipareigojimo, atsakovas laikytinas pažeidusiu sutartį, todėl ieškovė pagrįstai jo atžvilgiu prašo taikyti sutartyje numatytas baudines sankcijas (netesybas). Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, susiję su jo ir ieškovės patronuojančios įmonės UAB „Agerona“ konflikto vykdant tarpusavio sutartinius įsipareigojimus taip pat negalėjo būti teisėta priežastimi nevykdyti (netinkamai vykdyti) iš Grikių sutarties kylančius įsipareigojimus.
27. Išdėstytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad Grikių sutarties atveju ieškovė įrodė visas atsakovo sutartinei atsakomybei konstatuoti būtinas sąlygas, todėl pripažintina, kad ieškovė turi teisę į netesybų priteisimą. Pažymėtina, kad formuluodama ieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo, kiek tai susiję su Grikių sutartimi, ieškovė taiko 475 Eur už toną įkainį, tuo tarpu atsakovas tokio įkainio neginčija, todėl, vertindamas netesybų dydžio pagrįstumą teismas taip pat vadovausis ieškovės nurodytu 475 Eur už toną įkainiu.
Dėl baudos pagal Kviečių sutartį Nr. 1 ir Kviečių sutartį Nr. 2 (ne)priteisimo
28. Pareikštu ieškiniu ieškovė taip pat prašo atsakovo atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti Kviečių sutartyje Nr. 1 ir Kviečių sutartyje Nr. 2 numatytas baudas. Pagal Kviečių sutartį Nr. 1, atsakovas įsipareigojo ieškovei pateikti 1 000 tonų ekologinių kviečių. Pagal 2020 m. gruodžio 2 d. priedą, šios sutarties įsipareigojimų įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 1 d.; tuo tarpu pagal Kviečių sutartį Nr. 2, atsakovas įsipareigojo ieškovei pateikti 500 tonų ekologinių kviečių. Atitinkamai, pagal šalių pasirašytą 2020 m. gruodžio 2 d. priedą, šios sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 30 d.; bylos medžiaga atskleidžia, kad atsakovas pristatė ieškovei iš viso 261 toną kviečių, todėl ieškovė, skaičiuodama prašomų priteisti netesybų sumą, laikė, kad pagal Kviečių sutartį Nr. 1 ieškovė nepristatė kviečių, tuo tarpu pagal Kviečių sutartį Nr. 2 sutartį, atsižvelgiant į tai, kad prie šios sutarties pasirašytu priedu kviečių kiekis, kurį turėjo pateikti atsakovas, buvo sumažintas 100 tonų, o atsakovas pristatė 261 toną kviečių, ieškovė laikė, kad atsakovo nepateiktas kviečių kiekis yra 139 tonos.
29. Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu reikalavimu teigė, kad abi kviečių sutartys neįvykdytos ne dėl atsakovo kaltės, taip pat nurodė, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo maksimalias galimas baudų sumas, nes Kviečių sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 pakeitimais šalys susitarė, kad atsakovas savo pasirinkimu gali tiekti tiek maistinius, tiek pašarinius kviečius, tuo tarpu jeigu pagal sutartis būtų tiekiami pašariniai kviečiai, jiems būtų taikoma 174 Eur už 1 toną kaina. Pasak atsakovo, ieškovė pati pageidavo pirkti iš atsakovo pašarinius kviečius, ką patvirtina ir ieškovės parengti ir atsakovui pateikti sutarčių pratęsimai, kuriuose buvo numatytas perkamos produkcijos pakeitimas. Tai reiškia, kad sutartys būtų tinkamai įvykdytos, jeigu atsakovas būtų ieškovei pateikęs vien tik pašarinius kviečius už 174 Eur/toną kainą, todėl skaičiuojant priteistinos baudos sumą turėtų būti vadovaujamasi nurodytu įkainiu. Savo ruožtu ieškovė nesutiko su nurodytu įkainio mažinimu, teigdama, kad reikalaujamas 30 proc. dydžio netesybas apskaičiavo taikydama 202 Eur už toną įkainį, kuris yra mažesnis, nei visų sutartyse numatytų galimų kviečių kainų vidurkis.
30. Vertinant ieškovės reikalavimo priteisti baudines netesybas dėl Kviečių sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 pagrįstumo, vadovautinasi šiame sprendime jau aptartu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, aktualiu sutartinės civilinės atsakomybės instituto taikymui. Atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo kontekste teismas nemato pagrindo sutikti su atsakovu, kad jo neteisėtus veiksmus (jų atsiradimą) paneigia atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su avižų tiekimu. Kaip nurodo atsakovas, 2021 m. rugsėjo mėn. atsakovas taip pat ieškovei perdavinėjo avižas pagal kitą šalių sudarytą sutartį. Atsakovas pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, jog dėl sutartu laiku ieškovės neatsiimamų avižų atsakovas negali niekam krauti jokios kitos produkcijos, nes avižomis yra užimti atsakovo kompensaciniai bokštai. Vis dėlto, šiame kontekste pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog avižos baigtos krauti 2021 m. rugsėjo 23 d., tuo tarpu, kaip jau minėta, Kviečių sutarčių įvykdymo terminai buvo atitinkamai 2021 m. rugsėjo 1 d. ir 2021 m. rugsėjo 30 d.; teismo vertinimu, šiame kontekste reikšminga atsižvelgti į tai, jog iš ieškovės pateiktos rašytinės pozicijos ir jos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė, kaip grūdų supirkėja, iš esmės buvo suinteresuota gauti produkciją, o šiam tikslui pasiekti aktyviai bendradarbiavo su atsakovu ir pratęsė sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Dėl šios priežasties net ir laikant, kad Kviečių sutarties Nr. 1 pakrovimo terminas (2021 m. rugsėjo 1 d.) galėjo būti praleistas dėl to, kad atsakovo ūkyje buvo vykdomas avižų pakrovimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad avižos buvo atkrautos iki 2021 m. rugsėjo 23 d., tai nepateisina atsakovo veiksmų, kuriais kviečiai buvo nepakrauti iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ar vėliau, kuomet iš esmės jokių objektyvių kliūčių tinkamam Kviečių sutarčių įvykdymui nenustatyta. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo argumentai, susiję su jo ir ieškovės patronuojančios įmonės UAB „Agerona“ konfliktu, taip pat negalėjo būti teisėta priežastimi nevykdyti (netinkamai vykdyti) iš sutartinius įsipareigojimus.
31. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad laiku nepristatydamas Kviečių sutartyse numatyto kiekio grūdų, atsakovas taip pat atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad Kviečių sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 numatyta sutartinė šalių atsakomybė, įtvirtinta sutarčių 5.1 punkte yra analogiška, kaip ir teismo jau analizuotos Grikių sutarties atveju, sudaro pagrindą pripažinti, kad Kviečių sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 numatytos baudos atitinka minimalius neįrodinėtinus šalių nuostolius, todėl priežastingumo aspektu spręstina, kad atsakovui netinkamai vykdžius savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovė turi teisę į sutartyje numatytų nuostolių atlyginimą.
32. Tarp šalių kilus ginčui dėl to, koks įkainis turėtų būti taikomas skaičiuojant pagal Kviečių sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 priteistinas netesybas, teismo vertinimu, tikslinga pakartotinai atsižvelgti į sutarčių aiškinimo taisykles ir šiam institutui aktualią teismų praktiką.
33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022).
34. Iš byloje pateiktos Kviečių sutarties Nr. 1 matyti, kad ant šios sutarties 2020 m. gruodžio 2 d. padarytas prierašas ranka „šalys susitarė, kad jei kokybė (1 000 tonų) eko kviečių bus pašarinė, kaina eko kviečių pašarinių nustatoma 174 Eur“. Be to, kaip akcentavo atsakovas, baigiantis ir Kviečių sutarties Nr. 2 terminui ieškovė ėmė reikalauti pakeisti Kviečių sutartį Nr. 1 (jau pasibaigusią) ir Kviečių sutartį Nr. 2, numatant, kad ieškovė iš atsakovo pirks tik pašarinius ekologinius kviečius taikant 174 Eur už toną kainą (pakeičiant tiek produkcijos rūšį, tiek kainą). Ieškovė reikalavo pratęsti sutarčių terminus iki 2021 m. lapkričio 15 d.; pažymėtina, kad byloje pateikti 2021 m. rugsėjo 27 d. priedai prie Grikių ir Kviečių sutarčių patvirtinta atsakovo nurodytas aplinkybes.
35. Akcentuotina ir tai, kad pagal sutarčių 5.1 punktą šalys susitarė, jog pardavėjas, nepristatęs sutarties 1.1 punkte nurodyto kiekio ir/ar kokybės grūdų ar pažeidęs 1.1 punkte numatytus grūdų pristatymo terminus, privalo per 10 kalendorinių dienų sumokėti pirkėjui 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku nepristatytų grūdų kiekio vertės. Tokia sutarties formuluotė patvirtinama, kad bauda (netesybos) skaičiuotinos nuo nepristatytų grūdų vertės, o šiuo atveju vėlesni sutarčių pakeitimai ir šalių bendravimas sudaro pagrindą išvadai, kad buvo susitarta tiekti (pristatyti) pašarinius grūdus.
36. Taigi teismo vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į tolesnę šalių sutarties vykdymo valią, spręstina, kad ieškovė, kaip grūdų supirkėja, siekė, kad atsakovas, vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus, tiektų pašarinius kviečius. Dėl šios priežasties teismas nemato pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad jeigu abi Kviečių sutartys būtų tinkamai vykdomos, pagal jas būtų tiekiami pašariniai kviečiai, kuriems taikytina 174 Eur už 1 toną kaina. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad protingumo aspektu, skaičiuojant už Kviečių sutarčių neįvykdymą priteistinas netesybas turėtų būti taikomas atsakovo nurodytas 174 už toną įkainis.
37. Atsižvelgiant į išdėstytą, apskaičiuotinas tokia atsakovo nepristatytų grūdų vertė: 92 425,50 Eur pagal Grikių sutartį (194,58 tonos x 475 Eur = 92 425,50 Eur); 2) 174 000 Eur pagal Kviečių sutartį Nr. 1 (1 000 tonų x 174 Eur = 174 000 Eur); 3) 24 186 Eur pagal Kviečių sutartį Nr. 2 (139 tonos x 174 Eur = 24 186 Eur). Taigi ieškovei priteistina netesybų suma pagal Grikių, Kviečių Nr. 1, Kviečių Nr. 2 sutartis yra 87 183,45 Eur sutartines netesybas (baudą) ((92 425,50 Eur + 174 000 Eur + 24 186 Eur / 100 x 30 proc.) = 87 183,45 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas iš dalies ir nurodyto dydžio bauda priteistina ieškovės naudai iš atsakovo.
38. Atsakovas taip pat teigia, kad prašomos priteisti baudos dydis neproporcingas, nes neatitinka šalių sutartinių santykių pobūdžio ir masto. Toks baudos dydis viršija bet kokį galimą pelną, kurį ieškovė būtų galėjusi uždirbti, jeigu visos sutartys būtų buvusios pilnai įvykdytos, be to, ieškovė nepatyrė jokių veiklos (grūdų perpardavimo) išlaidų. Pasak atsakovo, kad priteisus baudą, ieškovė nepagrįstai praturtėtų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodinėja savo patirtų nuostolių. Atsakovas taip pat teigia, kad sutartis parengė pati ieškovė, todėl atsakovas jokios įtakos sutarčių nuostatoms negalėjo daryti.
39. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus; atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
41. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl netesybų dydžio pagrįstumo reikšminga atsižvelgti į sutartinių santykių pobūdį ir šalių elgesį vykdant susitarimus. Šiuo konkrečiu atveju atsakovui pažeidus savo sutartinę prievolę buvo sutrikdytas žemės ūkio produkcijos tiekimas atsakovei, kuri yra grūdų supirkėja. Atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus, ieškovė, kaip žemės ūkio produkcijos supirkėja, gali patirti nuostolius vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus su kitais kontrahentais. Tokia išvada grindžiama ir verslo praktika, taip pat bendra ekonomine logika, pagal kurią vienai šaliai nepateikus sutarto prekių kiekio, jas perparduodanti kita šalis negali įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų savo pačios kontrahentams, o tai lemia netesybų mokėjimą ir (ar) padidėjusius sutarties vykdymo kaštus. Taigi šiuo atveju atsižvelgtina į nukentėjusios šalies interesus, į tai, kad abi šalys yra verslininkai žemės ūkio srityje, taip pat į tai, kad atsakovas yra stambus ūkininkas, kuris tiekia produkciją ir kitiems supirkėjams. Be to, reikšminga akcentuoti ir tai, jog sutarčių 6.6 punktu šalys patvirtino, kad sudaromų sutarčių sąlygos nėra standartinės, sutartis nėra sudaryta prisijungimo būdu, o visos sutarties sąlygos yra aptartos ir nustatytos abipusių derybų būdu. Išdėstytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti priteistinų netesybų dydį.
42. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo pavėluoto mokėjimo palūkanas. Sutarčių 5.2 punkte šalys susitarė, jog atsakovei pažeidus sutarčių 5.1 punkto nuostatas yra skaičiuojamos 0,02 proc. dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanos nuo visos neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė prašo priteisti 0,02 proc. dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2022 m. vasario 11 d., kurios ieškovės apskaičiavimu iš viso sudaro 1 238,41 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismas sumažino priteistinos baudos dydį, pavėluoto mokėjimo palūkanų suma atitinkamai perskaičiuotina: 87 183,45 Eur / 100 x 0,02 x 64 d. = 1 115,95 Eur.
43. Ieškiniu taip pat prašoma priteisti iš atsakovo 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, taikoma pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Europos centrinio banko duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 2022 m. sausio 1 d. sudarė 0,00 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (88 299,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
44. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo bendrųjų nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
45. Ieškovė pateikė įrodymus, kad bylos nagrinėjimo eigoje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis (1 701 Eur) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (250 Eur už teismo įsakymo parengimą, 1 250 Eur už ieškinio parengimą, 3 200 Eur dokumentų analizė ir dubliko parengimas). Savo ruožtu atsakovas pateikė įrodymus, kad iš viso bylos nagrinėjimo metu patyrė 4 383,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.
46. Sprendžiant dėl atlygintinų išlaidų vadovautinasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, teismas į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, šalių pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir apimtį bei kokybę, taip pat 2022 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio trukmę (3 val. 40 min.), spręstina, kad šalių bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis.
47. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų sumai. Šiuo atveju ieškinys patenkintas 90,11 proc., ieškovei priteistina 5 767,94 Eur bylinėjimosi išlaidų (6 401 Eur x 90,11 proc.), o atsakovo naudai – 433,66 Eur (4 384,83 x 9,89 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, laikytina, kad ieškovei ir atsakovo priteistina 5 334,28 Eur (5 767,94 Eur – 433,66 Eur).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės Lenkijos bendrovės Agerona Sp z o.o. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovės Lenkijos bendrovės Agerona Sp z o.o, juridinio asmens kodas 142512974, naudai, iš atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 87 183,45 Eur (aštuoniasdešimt septynių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų ir 45 ct) baudą, 1 115,95 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiolikos eurų ir 95 ct) pavėluoto mokėjimo palūkanas, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (88 299,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 334,28 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus trisdešimt keturis eurus ir 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Ramunė Mikonienė