Civilinė byla Nr. 2A-2037-413/2015;

              Proceso Nr. 2-69-3-11097-2014-5;

                                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                              2.5.2.1; 2.5.8; 2.5.8.3; 2.5.8.11.2;

.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-518-615/2015 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai V. A. G. aukštajai vadybos mokyklai dėl pažeistų teisių gynimo ir netesybų sumažinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Granito tarpininkai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. S. ir atsakovė V. A. G. aukštoji vadybos mokykla 2011 m. rugpjūčio 2 d. sudarė Studijų sutartį Nr. 201 (toliau – Sutartį), pagal kurią atsakovė priėmė ieškovą studijuoti pagal pasirinktą aukštojo mokslo studijų programą, o ieškovas įsipareigojo laiku mokėti studijų įmokas ir kitas su studijų veikla susijusias įmokas iki studijų sutarties nutraukimo arba jos pasibaigimo datos ( Sutarties 2, 2.2.5 punktai). Sutarties 4.5 punktu šalys susitarė, kad nesilaikant studijų įmokos mokėjimo tvarkos, studentas moka 0,5 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos studijų įmokos ar kt. finansinės įmokos (dalyko kartojimo ir kt.) sumos. Ieškovui pažeidus mokėjimo už studijas tvarką, atsakovė 2014 m. balandžio 5 d. neleido ieškovui laikyti Verslo teisės egzamino ir atlikti praktikos nuo 2014 m. balandžio 18 d.

Ieškovas 2014 m. birželio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę V. A. G. aukštąją vadybos mokyklą sudaryti ieškovui tinkamas sąlygas studijoms - leisti jam laikyti visus egzaminus mokykloje ir pakeisti (sumažinti) 2011 m. rugpjūčio 2 d. Studijų sutartyje Nr. 201 nustatytą 0,5 proc. netesybų sumą iki 0,02 proc. netesybų sumos. Anot ieškovo, skaičiuoti studentui 0,5 procentų delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną ir to pasėkoje neprileisti jo prie egzaminų bei neišduoti siuntimo praktikai yra aiškiai neteisėta ir neteisinga. Be to, ieškovas yra silpnesnioji Sutarties šalis, ją sudarė prisijungimo būdu, dėl ko turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, reglamentuojančių netesybų dydį. Ieškovo nuomone, 0,5 proc. delspinigių suma yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Be to, pagal Sutarties 4.3 punktą, kitos, su studijomis susijusios, finansinės įmokos (delspinigiai, įmokos už studijas pagal individualų studijų planą, dalyko kartojimo įmoka, kt.) sumokamos iki einamųjų metų rugsėjo 2 d., todėl atsakovė negali reikalauti netesybų sumos anksčiau Sutartyje numatyto termino, o jos nemokant - atsisakyti vykdyti studijų sutartį ir neprileisti ieškovo prie egzaminų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę VšĮ V. A. G. aukštąją vadybos mokyklą leisti ieškovui A. S. bendra tvarka laikyti egzaminus V. A. G. aukštojoje vadybos mokykloje. Kitoje reikalavimų dalyje ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovės 165,66 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. S. naudai bei priteisė iš ieškovo ir atsakovės po 3,78 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Pasisakydamas dėl pirmojo ieškovo reikalavimo - įpareigoti atsakovę V. A. G. aukštąją vadybos mokyklą sudaryti ieškovui tinkamas sąlygas studijoms, t. y. leisti jam laikyti visus egzaminus mokykloje – teismas pažymėjo, kad pagal Sutartį metinės studijų įmokos dalį už 2013 m. rudens semestrą ieškovas privalėjo sumokėti iki 2013 m. rugsėjo 2 d. (Sutarties 4.4 punkto b) dalis), tačiau šią įmoką sumokėjo tik 2014 m. sausio 22 d., dėl ko atsakovė, remiantis Sutarties 4.5 punktu, pagrįstai paskaičiavo ieškovui netesybas už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. sausio 22 d. Analogišku būdu teismas aiškino ir likusios studijų įmokos dalies už 2014 m. pavasario semestrą, kurią ieškovas privalėjo sumokėti atsakovui iki 2014 m. vasario 2 d., tačiau sumokėjo tik 2014 m. kovo 12 d., t. y. pavėlavęs 36 dienas, pažeidimo atvejį. Remiantis sisteminiu Sutarties 4.3 ir 4.5 punktų aiškinimu, teismas sprendė, kad netesybas ieškovas turėjo teisę sumokėti iki 2014 m. rugsėjo 2 dienos. Tokiu būdu 2014 m. balandžio 5 d. ir 2014 m. balandžio 18 d., kai ieškovas iki paminėto laiko jau buvo sumokėjęs studijų įmokų dalis tiek už 2013 m. rudens, tiek už 2014 m. pavasario semestrus, terminas netesyboms sumokėti dar nebuvo pasibaigęs, dėl ko teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai neleido ieškovui laikyti Verslo teisės egzamino ir atlikti praktikos. Teismas pažymėjo, kad kilus šalių ginčui dėl Sutarties aiškinimo, pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ieškovo, kaip vartotojo ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies, naudai.

Pasisakydamas dėl antrojo ieškovo reikalavimo - pakeisti sutarties sąlygą dėl netesybų, sumažinant delspinigius nuo 0,5 proc. iki 0,02 proc. sumos už pavėluotą prievolės įvykdymą – teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog aukštosios mokyklos tikslas - sąlygų sudarymas asmenims įgyti aukštąjį išsilavinimą ar tęsti studijas, užtikrinti teikiamų studijų kokybę, tačiau aukštoji mokykla, kaip ir kiekviena įstaiga, planuoja gaunamas lėšas, kurias, be kitų lėšų, sudaro ir studentų studijų įmokos. Todėl negaudama aukštosios mokyklos ir studento sudarytoje studijų sutartyje nustatytų įplaukų, aukštoji mokykla patiria nuostolių, t. y. tampa nukentėjusia šalimi, tinkamai įvykdžiusia savo pareigą vykdyti studijas, bet iš esmės negavusia to, ko tikėjosi iš kitos sutarties šalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-349/2007). Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimo dėl netesybų tenkinimas akivaizdžiai pažeistų Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą studentų sąžiningos konkurencijos principą, kadangi be jokio tam objektyvaus pagrindo sudarytų ieškovui išskirtines ir palankesnes finansines sąlygas studijuoti aukštojoje mokykloje, negu kitiems tos pačios mokyklos studentams. Be to, sutartinių netesybų sumažinimas prieštarautų Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje ir Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam aukštųjų mokyklų autonomijos principui, nes įpareigotų atsakovę teikti konkrečiam asmeniui aukštojo mokslo studijų paslaugas išskirtinėmis ir aukštajai mokyklai nepriimtinomis finansinėmis sąlygomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 2011 m. rugpjūčio 2 d. Studijų sutarties Nr. 201 pakeitimo, ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nesvarstė, ar ginčijama Sutarties sąlyga dėl delspinigių dydžio atitinka sąžiningumo ir protingumo reikalavimus, nes nagrinėjamu atveju sutartyje įtvirtinti 0,5 procento dydžio delspinigiai sudaro 182,5 procentus metiniu palūkanų (0,5% X 365 dienos = 182,5%) ir yra akivaizdžiai per dideli. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad netesybos yra įskaitomos į nuostolius, reiškia tai, jog netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją. Toks netesybų ir nuostolių santykio aiškinimas yra suformuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-400/2005 ir kt.).

2. Teismas nevertino aplinkybės, kad sudarydamas Studijų sutartį su atsakove, ieškovas buvo silpnesnioji sutarties šalis, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, dėl ko ieškovas turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, reglamentuojančių netesybų dydį. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis,  bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-536/2008).

3. Studijų sutartis yra vartojimo sutartis, kurios ypatumas lemia, kad sutartyje nebūtų nesąžiningų sutarčių sąlygų. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas exofficio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui. Ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareiga būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Pirmosios instancijos teismui sprendimu visiškai atmetus reikalavimą dėl Studijų sutarties dalies, liečiančios delspinigių dydžio pakeitimą, teismas pažeidė pareigą būti aktyviam ir ex officio įvertinti CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, be to, teismas pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas nekontroliavo delspinigių dydžio ir neapgynė apelianto teisių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ V. A. G. aukštoji vadybos mokykla prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad A. S. turi patirties dirbant verslo įmonėse, todėl pateikdamas apeliacinį skundą, siekia pripažinti akademinius santykius ir juos įtvirtinančią studijų sutartį verslo santykiais. Studijų tikslai ir išsilavinimo paslaugų teikimas nėra pavaldūs verslo praktikai. Apeliaciniame skunde vartodamas tokius terminus, kaip „vartotojas“, „verslininkas“ ir jų santykius apibūdinančius teisinius reglamentus, kurie nėra švietimo srities atributai, ieškovas dar kartą įrodo, jog net ir būdamas ženkliai vyresnis už kitus bakalauro studijų studentus, yra linkęs ne prisiimti akademinės praktikos ir laikytis Lietuvos studentų akademinės etikos nuostatų. Atsakovės nuomone, Studijų sutartis yra paslaugų, bet ne vartojimo sutartis, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškinio argumentus dėl netesybų (delspinigių) ir dėl to pasisakė sprendime. Be to, apeliaciniame skunde ieškovo (apelianto) pateikta informacija apie delspinigių priskaitymo sąlygas yra klaidinanti ir neatitinkanti tikrovės. Remiantis CK 1.125 straipsnio 5 punktu, netesybos už laiku nesumokėtas studijų įmokas V. A. G. aukštojoje vadybos mokykloje skaičiuojamos ne daugiau nei už 180 dienų, bet ne už 365 dienas, kaip nurodė A. S..

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl Studijų sutarties teisinės kvalifikacijos

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad pagal vartotojų apsaugos srityje priimtas Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų normas sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; prekes ir paslaugas jis įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais. Sutiktina su atsakove, kad Studijų sutartis yra paslaugų sutartis, tačiau tai nereiškia, kad paslaugų sutartis negali būti kartu ir vartojimo sutartimi. Paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje yra asmuo, kuris, vykdydamas savo verslą, siūlo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojams (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). ETT praktikoje verslo arba ekonominės veiklos sąvoka aiškinama plačiai: bet kokia veikla, susijusi su prekių ir paslaugų siūlymu konkrečioje rinkoje yra laikoma ekonomine veikla (2000 m. rugsėjo 12 d. S. P. ir kt., C-180/98-C-184/98, Rink. p. I-6451, 75 punktas). Vertinant, ar konkreti veikla patenka į ekonominės veiklos sąvokos taikymo srities apimtį, ši veikla vertinama per se, neatsižvelgiant į jos tikslus ar rezultatus (2007 m. birželio 26 d. Sprendimas T- Mobile Austria ir kt., C-284/04, Rink. p. I-5189, 35 punktas). Be to, prekių ar paslaugų pardavėju gali būti pripažintas ne tik privatus, bet ir viešasis juridinis asmuo. Kasacinis teismas vienoje iš savo bylų yra pažymėjęs, kad  nors Vilniaus miesto savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 straipsnio 2 dalis), tačiau, komerciniais tikslais sudarydama nuomos sutartį, ji veikė kaip verslininkė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-132/2008). Aptariamam kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas švietimo ir socialinėms paslaugoms, finansuojamoms iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių išlaidos pagal įstatymus apmokamos (kompensuojamos) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšų. Taigi, vartotojui netaikoma šio įstatymo apsauga, jeigu aukštoji mokykla yra valstybinė, t, y, finansuojama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, ir atsižvelgiant į atsakovės Statuto 1.2 punkto nuostatas, kur nurodyta, kad atsakovė yra nevalstybinė aukštoji mokykla, viešasis juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, įstatymų numatytą veikimo iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę <...> (t. 1, b. l. 43), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Studijų sutartis yra kartu ir vartojimo sutartis.

Dėl Sutartyje nustatyto delspinigių dydžio

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Vienas iš bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo būdų -  teisė reikalauti netesybų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

Nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė sumokėti netesybas (delspinigius) kildinama iš vartojimo sutarties (CK 1.39 straipsnio 2 dalis), todėl teismas, savo iniciatyva (ex officio) privalo įvertinti, ar sutarties sąlygos, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas dėl delspinigių dydžio, yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis). Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad sutartyje šalių sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Šiuo atveju būtina nustatyti protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Sąvoka „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretinta. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Minėta, kad Sutartimi jos šalys susitarė dėl 0,5 proc. delspinigių dydžio už kiekvieną uždelstą prievolės įvykdymo dieną (sutarties 4.5 punktas). Tokiu būdu, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, sutartiniai delspinigiai sudaro 182,5 procentus metiniu palūkanų (0,5% X 365 dienos = 182,5%). Be to, atsakovė (kreditorius) ginčo atveju nenurodė ir neįrodinėjo, kad dėl ieškovo netinkamo Sutarties vykdymo ji patyrė nuostolius. Todėl, atsižvelgiant  į vartojimo teisinių santykių specifiką, į sutarties sudarymo prisijungimo būdu aplinkybes bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, toks Sutartyje numatytų delspinigių dydis yra aiškiai nepagrįstas ir per didelis, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties pažeidimą ir įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktai). Remiantis nurodytu, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvados aiškinant Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų studentų sąžiningos konkurencijos ir aukštosios mokyklos autonomijos principų santykį su Sutartyje nustatytu netesybų dydžiu yra nepagrįstos, kadangi minėti principai negali lemti nesąžiningas sutarties sąlygas ir (ar) jas pateisinti.

Minėta, kad teismo teisė mažinti netesybas CK nustatyta expressis verbis. Pripažinus, kad Sutartimi nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės, teisėjų kolegija, jas mažindama, pagal analogiją vadovaujasi nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, kur pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (CK 1.8 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl sutartinių netesybų, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo sutarčių sąlygų ypatumus ir teismo teisę mažinti netesybas (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktai, 6.258 straipsnio 3 dalis), dėl ko ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies - 2011 m. rugpjūčio 2 d. Studijų sutartyje Nr. 201 nustatytas 0,5 proc. netesybų dydis sumažintinas iki 0,05 proc. dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų    

Ieškovo apeliacinį skundą iš esmės tenkinus ir teisėjų kolegijai pripažinus ieškovo antrąjį reikalavimą dėl sutarties sąlygos pakeitimo iš esmės pagrįstu, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 331,90 Eur. išlaidų (t. 1, b. l. 10; t. 2, b. l. 5), apeliacinės instancijos teisme – 541,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 50-52). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys iš esmės yra tenkintas (apeliacinės instancijos teisme 93,75 proc.), o ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, ieškovo prašymas priteisti atstovavimo ir kitas (žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidas laikytinas pagrįstu (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo A. S. reikalavimas pakeisti ieškovo ir atsakovo VšĮ V. A. G. aukštosios vadybos mokyklos 2011 m. rugpjūčio 2 d. sudarytoje Studijų sutartyje Nr. 201 nustatytą 0,5 proc. netesybų dydį iki 0,02 proc. netesybų, ir šioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies – pakeisti  2011 m. rugpjūčio 2 d. Studijų sutarties Nr. 201 4.5 punktą, sumažinant jame nustatytą 0,5 procentų delspinigių dydį iki 0,05 procentų.

Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, jas perskirstyti ir priteisti ieškovui A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovės VšĮ V. A. G. aukštosios vadybos mokyklos (įm. k. 111965512) 331,90 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą 90 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 507,73 Eur (penkis šimtus septynis eurus 73 ct) išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Iš viso:  839,63 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus 63 ct).

Priteisti valstybei iš atsakovės VšĮ V. A. G. aukštosios vadybos mokyklos (įm. k. 111965512) 7,56 Eur (septynis eurus 56 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Evaldas Burzdikas

                                                                                                                                                                        Gintautas Koriaginas

Arūnas Rudzinskas