Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė
byla Nr. 2A-127-370/2010
Teisėjas E. Mickevičius Procesinio
sprendimo kategorija 75.4.3; 75.6.1; 75.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. balandžio 21
d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės,
kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant
Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei ir Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovei G.
M., ieškovės atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, atsakovui M. M.,
atsakovo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, viešame teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-848-512/2009 pagal ieškovės G. M. ieškinį
atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei,
santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo priteisimo, atsakovo priešieškinį
ieškovei dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje
įgyto turto padalijimo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys AB Swedbank, UAB
„Swedbank lizingas”, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės
administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba, bei atsakovo
apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-26
sprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu teismo prašė: 2004-02-28 šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; nustatyti
nepilnamečio sūnaus P. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu
su motina; iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 1 000 Lt kas
mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo
ieškinio teismui padavimo dienos iki pilnametystės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti
mergautinę pavardę; pripažinti jai
asmeninės nuosavybės teises į 0,1246 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini); 0,1354 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,7184 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini); 0,3282 ha ploto
žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini); žemės sklypo
dalį – 7/9 bendro 4,500 ha ploto
žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini); taip pat padalyti bendrosios jungtinės nuosavybė
teise turimą turtą: ieškovei
nuosavybės teise priteisti žemės
sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7800 ha ploto, atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į
304 346,60 Lt piniginių
lėšų; įsipareigojimus
pagal 2007-02-08 kredito sutartį Nr. 07-012199-FA su AB banku „Hansabankas“ bei pagal 2007-05-28 lizingo sutartį Nr. LT053274
su UAB „Hansa Lizingas“ priskirti ieškovei; įsipareigojimus pagal 2007-02-22 lizingo sutartį Nr.
LT046977 su UAB „Hansa Lizingas“ bei pagal
2006-11-30 kredito sutartį Nr. 06-098306-VA su AB banku „Hansabankas“ priskirti atsakovui; priteisti iš
atsakovo ieškovės naudai 328 972,35
Lt dydžio piniginę kompensaciją ir visas bylinėjimosi
išlaidas; panaikinti
šalių sudarytą 2006-12-28
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 vnt.
paprastųjų vardinių akcijų dovanojimo sutartį grąžinant akcijas ieškovės nuosavybėn; priteisti iš atsakovo 22 595,55 Lt sumokėtų palūkanų pagal kredito sutartį Nr. 07-012199-FA AB
„Hansabankas“.
Atsakovas priešieškiniu teismo prašė:
nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės, nustatyti
nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu
su motina,
nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, nustatant, kad jis turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi kas
antrą savaitę nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 20 val., pasiimant vaiką nakvynei savo gyvenamojoje vietoje, taip pat bet kada
lankyti sūnų darželyje (mokykloje), savo kasmetinių
atostogų metu kartą per metus mėnesį laiko netrukdomai bendrauti su sūnumi,
pasiimant jį nakvynei į savo
gyvenamąją vietą; priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamų
periodinių išmokų nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės; po santuokos nutraukimo palikti turimas pavardes; pripažinti jam
asmeninės nuosavybės teises į 0,1246 ha ploto žemės sklypą,
esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
0,1354 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini); 0,7184 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3282 ha ploto
žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini); žemės sklypo dalį – 7/9 (septynių devintųjų) bendro 4.500 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini); 0,7800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priskirti jam įsipareigojimus pagal 2007-02-08 Kredito
sutartį Nr. 07-012199-FA su AB banku „Hansabankas“, pagal 2007-02-22 Lizingo sutartį Nr.
LT046977 su UAB „Hansa Lizingas“ bei pagal 2006-11-30 Kredito sutartį Nr. 06-098306-VA su AB banku
„Hansabankas“; įsipareigojimus
pagal 2007-05-28 Lizingo sutartį Nr. LT053274 su UAB „Hansa Lizingas“ priskirti
ieškovei; priteisti
ieškovei iš jo kompensaciją už jos sumokėtas bankui palūkanas ir paskolos grąžinimo įmokas pagal 2007-02-08
Kredito sutartį Nr. 07-012199-FA su AB banku ,,Hansabankas“, mažinant
kompensacijos dydį 36 000 Lt, priteisti
iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-05-26 sprendimu
ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo
kaltės; šalims paliko iki santuokos turėtas pavardes; nepilnamečio sūnaus
gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; jo
išlaikymui iš atsakovo priteisė po 500
Lt kas mėnesį mokamų periodinių
išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; nustatė
atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką
– atsakovas turi teisę susitikti
ir bendrauti su sūnumi kas antrą savaitę nuo šeštadienio 11 val. iki
sekmadienio 20 val., pasiimant vaiką nakvynei
savo gyvenamojoje vietoje, taip pat bet kada: lankyti sūnų darželyje
(mokykloje), savo kasmetinių atostogų metu
kartą per metus mėnesį laiko netrukdomai bendrauti su sūnumi, pasiimant jį nakvynei į savo gyvenamąją vietą; padalijo
santuokoje įgytą turtą: ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės
teise priteisė žemės sklypo dalį - 7/9
dalis 4,500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), kurio vertė
316 000 Lt, atsakovui priteisė 0,1246 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1354 ha ploto žemės sklypą,
esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
0,7184 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3282 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), kurių
vertė 237 000 Lt; panaikino 2006-12-28 200 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys
neskelbtini)“ akcijų (20 000 Lt vertės) dovanojimo sutartį ir šias
akcijas grąžino ieškovei; įsipareigojimus pagal 2007-02-22 lizingo sutartį Nr.
LT046977 su UAB „Hansa Lizingas“ priskyrė
atsakovui; įsipareigojimus pagal
2007-05-28 lizingo sutartį Nr. LT053274 su UAB „Hansa Lizingas“ priskyrė ieškovei; prievoles prieš kreditorių – AB „Swedbank“ (buvęs
AB „Hansabankas“), pagal kredito sutartį
Nr. 07-012199-FA ir pagal 2006-11-30
kredito sutartį Nr. 06-098306-VA paliko solidaria šalių prievole; iš atsakovo priteisė 300 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Kitą dalį ieškinio ir priešieškinio atmetė.
Teismas nustatė, kad 2006 m. rugpjūčio mėn. atsakovas
paliko šeimą ir pradėjo gyventi skyrium. 2007 m. vasarą paaiškėjo, kad
atsakovas yra neištikimas, turi kitą moterį, su kuria gyvena ir yra susilaukęs
vaiko. Gyvendamas su ieškove atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, azartiniais
lošimais, palikdavo šeimą ir gyvendavo pas draugus ar tėvus. Esant tokioms
aplinkybėms teismas nusprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Kadangi
kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio
reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, naikintina 2006-12-28 UAB
„(duomenys neskelbtini)“ akcijų dovanojimo sutartis ir akcijos
grąžintinos ieškovei. Teismas konstatavo, kad nė viena šalių neįrodė, jog
santuokos metu įgyti žemės sklypai būtų įgyti iš asmeninių lėšų. Atsižvelgiant
į vaiko, kuris lieka gyventi su ieškove, interesus, į tai, kad prievolė bankui
užtikrinta ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto įkeitimu, į
tai, kad nemažą dalį santuokoje gautų pajamų atsakovas panaudojo savo
asmeniniams poreikiams tenkinti, teismas nusprendė dalijant turtą nukrypti nuo
lygių dalių principo ir atsakovui priteisti mažesnę turto dalį, nepriteisiant
atsakovui kompensacijos, nes ieškovė viena moka kreditą bankui, kreditą
laiduoja savo asmeniniu turtu, o atsakovas didelę santuokos metu gautą pinigų
sumą panaudojo savo asmeniniams poreikiams. Teismas nustatė, kad ieškovės
pajamos yra didesnės nei atsakovo, todėl ji proporcingai turi daugiau prisidėti
prie vaiko išlaikymo. Vaikas kokių nors išskirtinių poreikių neturi, yra
sveikas, todėl 500 Lt per mėnesį išlaikymo suma turi patenkinti jo poreikius.
Priteisdamas išlaikymą teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas
turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Bendravimo su
vaiku tvarką teismas nustatė atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas
galimybę abiem tėvams maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas pažymėjo,
kad ši tvarka atsakovui nėra privaloma, tačiau, esant jo pageidavimui, vaiko
motina turi sudaryti sąlygas sūnui bendrauti su tėvu. Teismas solidarių
prievolių bankui nepadalijo nurodydamas, kad šiuo atveju turi būti taikomos ne
tik šeimos teisės, bet ir prievolinės teisės normos. Solidarioji prievolė
apsaugo kreditorių interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusiojo
sutuoktinio teisių apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį arba regreso
teisės mechanizmą.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimą pakeisti ir priimti naują, ieškovės ieškinį
atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti, t. y. santuoką nutraukti dėl
ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo priteisti jam žemės sklypo dalį – 7/9 dalis bendro 4,500 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), kurio vertė
316 000 Lt, kitą sprendimo dalį dėl turto (žemės sklypų) paliekant
nepakeistą, atmesti ieškovės reikalavimą dėl akcijų dovanojimo sutarties
panaikinimo, nustatyti, kad dalijamas tik turtas, įgytas iki šalims pradėjus
gyventi skyrium, t. y. iki 2006-08-04. Nesant galimybės bylą
išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, bylą perduoti pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nutraukė santuoką
dėl atsakovo kaltės remdamasis atsakovo neištikimybe 2007 metais, nes šalys jau
nuo 2006 m. bendru sutarimu gyveno atskirai ir palaikė tik dalykinius
santykius. Pati ieškovė pripažino, kad problemas su alkoholiu atsakovas
išsprendė po vaiko gimimo. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas piktnaudžiavo
azartiniais lošimais, yra neįrodyti. Taigi teismo išvados dėl atsakovo kaltės
yra nepagrįstos, atsakovo nuomone, santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.
Šalys jau nuo 2007 m. vedė derybas dėl skyrybų ir turto pasidalijimo. UAB „(duomenys
neskelbtini)“ akcijas ieškovė padovanojo jau šalims gyvenant atskirai, ši
sutartis patvirtinta notaro ir ieškovės valia dėl šio sandorio neginčytina. Be
to, akcijas ieškovė įgijo, kai šalys jau vedė bendrą ūkį, nors dar nebuvo
susituokę, akcijų dovanojimo sandoris vertintinas kaip sutuoktinių turto
pasidalijimas bendru sutarimu. Atsakovo reikalavimas pripažinti žemės sklypus
asmenine jo nuosavybe buvo patvirtintas rašytiniais įrodymais, tačiau teismas
jų nevertino ir sprendime dėl jų nepasisakė. Žemės sklypų pirkimas,
perplanavimas ir pardavimas buvo asmeninė atsakovo individuali veikla. Sklypų
pertvarkymo veiksmai buvo atliekami jau su ieškove gyvenant atskirai, todėl
teismas privalėjo dalyti turtą bendrai įgytą tik iki 2006-08-04, t. y. kada šalys pradėjo gyventi
skyrium. Teismas nepagrįstai apskaičiavo dalytino turto vertę pagal ieškovės
pateiktus duomenis, neatsižvelgė į atsakovo pateiktas turto vertinimo pažymas,
todėl neteisingai padalijo turtą. Be to, teismas privalėjo nustatyti kiekvieno
žemės sklypo dalį kiekvienam sutuoktiniui, o ne paskirstyti atskirus žemės
sklypus. Aplinkybė, kad atsakovas savo reikmėms panaudojo 80 000 Lt
yra visiškai neįrodyta, šie pinigai šalių buvo panaudoti automobilių
įsigijimui. Sprendimo dalių dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku
tvarkos, išlaikymo dydžio, prievolių kreditoriams padalijimo neginčija.
Atsiliepime ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą
atmesti. Nurodo, kad apelianto teiginys, kad šalys 2006 m. geruoju susitarė
gyventi atskirai, neatitinka tikrovės. Kad atsakovas neištikimas, paaiškėjo tik
2007 m. birželio mėn. Atsakovo aistrą azartiniams lošimams patvirtina bylioje
esantys Valstybinės lošimų priežiūros komisijos raštai. Akcijos atsakovui buvo
dovanotos todėl, kad šalims pradėjus gyventi kartu, atsakovas neturėjo beveik
jokio turto ir kalbėjo, kad jis blogai jaučiasi būdamas įmonės direktoriumi ir
neturėdamas tos įmonės akcijų. Žemės sklypai, kurių nuosavybės teisės atsakovas
siekia, buvo pirkti iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos paimtų lėšų.
Apelianto reikalavimas dalyti kiekvieną žemės sklypą prieštarauja logikai ir
turto paskirčiai, o ateityje sukeltų tik dar daugiau ginčų. Pirmosios
instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl kaltės dėl santuokos iširimo.
Pirmosios instancijos teismas pripažindamas šalių santuoką
iširus dėl atsakovo kaltės rėmėsi atsakovo santuokinės neištikimybės,
piktnaudžiavimo alkoholiu ir azartiniais lošimais aplinkybėmis, aplinkybe, kad
atsakovas paliko šeimą, gyvendavo pas draugus, tėvus. Apeliantas nurodo, kad
šalys nuo 2006-08-04 santuokinių santykių nebepalaikė abipusiu sutarimu, 2007
m. pavasarį šalys svarstė galimybę santuoką nutraukti geruoju, todėl jo kaltės
dėl santuokos iširimo nėra. Su tokiu apelianto argumentu teisėjų kolegija
nesutinka. Pats apeliantas neginčija, kad būtent jis išsikėlė iš šeimos
gyvenamojo būsto gyventi kitur. Apelianto nurodyta versija, kad tai buvo
padaryta geranorišku sutuoktinių sutarimu ir todėl tas momentas laikytinas
santuokos pabaiga, nulemiančia vėliau įgyto turto teisinį režimą, yra
neįtikinama ir prieštarauja paties apelianto teiginiams ir kitoms byloje
nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Savo atsiliepime į ieškinį (t. 3, b. l.
37. 38) apeliantas nurodė, kad su ieškove nuolat bardavosi ir taikydavosi,
2006-08-04 ieškovė jį išvarė iš namų, po šio konflikto su ieškove dar kurį
laiką bendravo ir vėliau šalys nusprendė, jog bendras gyvenimas neįmanomas. Be
to, šalys kartu iš bankų ėmė paskolas 2006-11-30 ir 2007-02-08 – pastaroji
panaudota įsigijimui gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys
neskelbtini) (sandoris sudarytas pagal ieškovės atsakovui duotą įgaliojimą),
bei 0,7800 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2007-06-11
įsigytą namą pardavė, 2006-12-28 sutartimi ieškovė dovanojo atsakovui įmonės
akcijų. Šios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad po 2006-08-04 šalys
faktiškai nutraukė santuoką ir turtiniuose reikaluose veikė savarankiškai. Šios
aplinkybės labiau atitinka ieškovės teiginius, kad šeima galutinai iširo tik
2007 m. birželio mėn. ieškovei atsitiktinai sužinojus apie atsakovo
neištikimybę. Atmetus apelianto argumentus, kad šalys nuo 2006-08-04 pradėjo
gyventi skyrium bendro šalių susitarimo pagrindu, paties apelianto neginčijama
aplinkybė, kad iki ieškinio teismui pateikimo dienos jis gyveno su kita
moterimi, taikytina CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinta neištikimo sutuoktinio kaltės dėl
santuokos iširimo prezumpcija. Nors apeliantas prašo pripažint santuoką iširus
dėl abiejų šalių arba netgi dėl ieškovės kaltės, jokių ieškovės kaltės įrodymų
jis nepateikia. Dėl nurodytų priežasčių vien atsakovo santuokinės neištikimybės
aplinkybė yra pagrindas pripažinti santuoką iširus dėl jo kaltės.
Apelianto teiginį, kad jis Valstybinei lošimų priežiūros
komisijai parašė prašymą neįleisti jo į lošimo namus vien dėl to, kad išvengtų
ieškovės nepagrįstų priekaištų, paneigia byloje paties apelianto nurodytos šių
prašymų priežastys: 2005-12-21 prašymo priežastimi, be azartiškumo jis nurodo
saiko jausmo neturėjimą, 2007-12-06 – savikontrolės praradimą (t. 2, b. l.
122, 124). Esant tokiems valios trūkumams azartinių lošimų faktas kelia grėsmę turtiniams
šeimos interesams, gali būti pagrindu sutuoktinio turtinių teisių apribojimui
(CK 3.34 str. 1 d.), todėl negali būti laikomas sutuoktinio pareigos prisidėti
prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio bei vaikų poreikių tenkinimo tinkamu
vykdymu (CK 3.27 str. 1 d., 3.30 str., 3.92 str. 1 d.).
Dėl akcijų dovanojimo sutarties.
Savo reikalavimą apeliantas grindžia aplinkybėmis, kad
ieškovės perleistos akcijos buvo įgytos šalims dar nesusituokus, bet jau kartu
gyvenant ir vedant bendrą ūkį, o dovanotos – jau šalims susituokus, tačiau
kartu nebegyvenant ir bendro ūkio nebevedant. Pirmoji aplinkybė neva yra
pagrindu akcijas pripažinti bendru turtu ir turėtų būti įtrauktos į dalytino
turto balansą, jeigu šalys nebūtų sudariusios akcijų dovanojimo sutarties.
Dovanojimo sutartis laikytina sutuoktinių bendro turto pasidalijimo sutartimi,
todėl bendro turto dalijimo klausimas nebegali būti sprendžiamas.
Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Apeliantas byloje buvo pareiškęs priešieškinį, tačiau ieškovės akcijų įgijimo
(iki santuokos) sandorio įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, reikalavimo
pripažinti jas bendrąja sutuoktinių nuosavybe nepareiškė. Apeliantas nurodo,
kad akcijų dovanojimo sutartimi šalys išsprendė bendro turto pasidalijimo
klausimus, nors pats tvirtina, kad skyrybų procesas ginčo teisena inicijuotas
vien dėl nesutarimų turto pasidalijimo klausimu. Sandoris buvo sudarytas
notarine tvarka, todėl apeliantui neturėjo kilti abejonių dėl sandorio esmės ir
pasekmių, t. y. kad tai nėra santuokos metu įgyto turto pasidalijimo
sutartis, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi įstatymo nuostata (CK 3.59
str.), kad teismas nesprendžia bendro turto padalijimo klausimų, kai turtas
padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Beje,
pats apeliantas apeliaciniame skunde remiasi ir dovanojimą reglamentuojančiomis
teisės normomis (CK 6.472 str.). Pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl
atsakovo kaltės, pirmosios instancijos teismas akcijų dovanojimo sandoriui
pagrįstai taikė CK 3.70 str. 3 dalį, kuri yra specialioji CK 6.472 str. atžvilgiu.
Dėl žemės sklypų padalijimo.
Nors apeliantas savo skunde kelia žemės sklypų vertės,
padalijimo lygiomis idealiosiomis dalimis bei pripažinimo jo asmenine nuosavybe
klausimus, tačiau prašo jam nuosavybės teise priteisti tik 7/9 dalis 4,500 ha
žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o kitą sprendimo dalį dėl
žemės sklypų palikti nepakeistą, todėl teisėjų kolegija sprendžia žemės sklypų
padalijimo klausimą neperžengdama šio reikalavimo ribų (CPK 320 str.).
Savo reikalavimą apeliantas motyvuoja aplinkybėmis, kad
prašomas priteisti žemės sklypas įgytas už asmenines lėšas: 5/9 dalis
2005-05-31 ir 1/9 dalį 2006-03-09 atitinkamai už 45 000 Lt ir 15 000
Lt iš mamos ir sesers 2005-05-30 dovanotų pinigų, o 1/9 dalį 2006-12-14 už
20 000 Lt panaudodamas AB banko „Hansabankas“ pagal 2006-11-30 kredito
sutartį gautus pinigus, todėl laikytinas jo asmenine nuosavybe.
Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Įstatyme
įtvirtinta po santuokos sudarymo įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 str.).
Santuokos metu įgytas turtas gali būti pripažintas ir asmenine vieno
sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 str.). Apeliantas nepateikė neginčijamų įrodymų,
kad motinos ir sesers dovanotus pinigus jis panaudojo būtent minėto žemės
sklypo dalių įsigijimui. Teisėjų kolegija mano, kad ieškovui keltini aukštesni
įrodymų pakankamumo reikalavimai, nei įprastu atveju, nes byloje esantys
rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2005 m. turėjo savo pomėgio
azartiniams lošimams kontrolės problemų. Paskutinis sandoris dėl šio žemės
sklypo – 1/9 dalis 2006-12-14 įgyta už abiejų šalių sudarytos kredito
sutarties su banku pagrindu gautas lėšas. Be to, netgi nustačius, kad žemės
sklypas įgytas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, šios aplinkybės nepakanka
turto pripažinimui asmenine to sutuoktinio nuosavybe, nes turto įgijimo metu būtinas
jo aiškus valios išreiškimas įgyti tą turtą būtent asmeninėn nuosavybėn (CK
3.89 str. 1 d. 7 p.). Apelianto nurodyta aplinkybė, kad nekilnojamojo turto
sandoriai sudaryti jo vardu, nelaikytina aiškia jo valios išraiška dėl turto
teisinio režimo, nes šeimoje faktiškai visi nekilnojamojo turto sandoriai buvo
sudaromi atsakovo vardu. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja,
kad ginčo žemės sklypo įgijimo asmeninės nuosavybės teises atsakovas neįrodė
(CK 3.89 str. 2 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo
sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326
str. 1 d. 1 p.).
Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d.
sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkė Danguolė
Martinavičienė
Kolegijos
teisėjos Virginija
Nijolė Griškevičienė
Albina Pupeikienė