Civilinė byla Nr. e2A-1734-643/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09435-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Salvador, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko ieškinį atsakovams A. J., uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės prekyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Cibis“ dėl turto ir dokumentų išreikalavimo bei nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. J., UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Cibis“ dėl dokumentų ir turto išreikalavimo bei nuostolių atlyginimo, galutinai suformulavusiu reikalavimus, prašo:

1) įpareigoti atsakovus UAB „Gerovės prekyba“ ir A. J. ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti dokumentus (toliau ir - Dokumentai I): (duomenys neskelbtini);

2) įpareigoti atsakovus A. J., UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“ ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti dokumentus (toliau ir – Dokumentai II): (duomenys neskelbtini);

3) bet kuriam atsakovui, neįvykdžiusiam teismo įpareigojimo perduoti ieškovo dokumentus/turtą ieškovui per teismo nustatytą terminą, skirti 289 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną;

4) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 879,17 Eur nuostolių atlyginimą;

Taip pat prašo priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 31 d. iš UAB „Gerovės“ konservų fabrikas vadovo pareigų atšaukta A. J., kuri neperdavė bendrovės dokumentų ir turto. Buvusi vadovė nurodė, kad bendrovės kasdienės veiklos dokumentai, sudaryti nuo 2016 metų spalio 1 dienos, yra perduoti UAB „Gerovės prekyba“, iki 2016 m. spalio 1 d. sudaryti bendrovės dokumentai yra perduoti UAB „Cibis“. Atsakovai neteisėtai valdo (taip pat galimai naudoja ir disponuoja) dokumentus ir jų negrąžina teisėtam jų savininkui, tokiu būdu pažeidžia ieškovės teises bei trukdo ieškovės vadovui vykdyti savo pareigas.

3.       Teigia, jog patyrė tiesioginių 879,17 Eur nuostolių – 805,74 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus; 28,70 Eur už UAB „Archyvita“ paslaugas; 10,88 Eur už 2017 m. vasario 2 d. siųstą reikalavimą grąžinti dokumentus su pranešimu apie įteikimą; 18,66 Eur už pranešimą laikraštyje „Lietuvos aidas“ dėl antspaudo negaliojimo; 5,66 Eur už pranešimą Juridinių asmenų registre dėl antspaudo negaliojimo; 9,53 Eur už Vilniaus r. 6-ojo notaro biuro paslaugas.

4.       Grįsdama savo reikalavimus nurodė, kad vadovo pareigą saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus ir finansines atskaitomybes įtvirtina Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymai ir kiti teisės aktai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, kur fiziškai laikomi įmonės dokumentai ir antspaudas, uždarosios akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas – vadovas (direktorius) turi pareigą saugoti įmonės dokumentus bei antspaudą, o pasikeitus vadovui, buvęs vadovas turi pareigą juos perduoti naujai paskirtam vadovui. Taigi, A. J. argumentas, kad reikalavimas perduoti dokumentus yra neįgyvendinamas, nes visus dokumentus ji yra perdavusi kitiems asmenims, neturi jokios teisinės reikšmės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintas Inventorizacijos taisykles, visas turtas turi būti inventorizuojamas, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims. Vadovė, jai keičiantis, turėjo organizuoti bendrovės turto inventorizaciją, o taip pat nesilaikė ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, nes nesudarė bendrovės balanso ir kitų finansinės apskaitos dokumentų.

5.       Pasisakydama dėl UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Cibis“ galimai neteisėtų veiksmų, nurodė, kad dėl buvusios bendrovės vadovės veiksmų yra susidariusi situacija, kai yra neaišku, kur ir kokie bendrovės dokumentai yra: buvusi bendrovės vadovė teigia dokumentų neturinti, jos nurodyti UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Cibis“, kurių vienam vadovauja ta pati buvusi bendrovės vadovė, slapstosi ir vengia bet kokio komunikavimo bei negrąžina dokumentų net jeigu juos ir turi. Tai, kad dokumentai (ar jų dalis) yra atsakovų žinioje patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teisme atsakovų inicijuotos bylos prieš ieškovę, antstolės B. P. užfiksuotos faktinės aplinkybės. Ieškovė 2017 m. vasario 8 d. raštais kreipėsi į atsakovus reikalaudama grąžinti dokumentus, tačiau atsakovai tokio reikalavimo neįvykdė.

6.       Be to, patikslintame 2020 m. sausio 29 d. ieškinyje nurodė, kad ieškovė buvo sudariusi sutartį su UAB „Archyvavimo sprendimai“, jog realiai būtų įvertinti ir suskaičiuoti, aprašyti dokumentai, kuriuos UAB „Cibis“ perdavė saugojimui UAB „Archyvavimo sprendimai“. Nustatyta, jog dokumentai UAB „Archyvavimo sprendimai“ sudėti į 151 mažas naujas dėžes. Dalis dokumentų, kurių egzistavimą patvirtina tiek teisės aktai, tiek byloje esantys įrodymai buvo rasti minėtose dėžėse, dalies privalomų saugoti dokumentų nebuvo rasta. Ieškovė nurodė atsisakanti reikalavimo įpareigoti išreikalauti konkrečiai iš UAB „Cibis“ dokumentus, nes ji geranoriškai patenkino reikalavimą ir perdavė dokumentus 2020 m. sausio 28 d. Likusius trūkstamus dokumentus ieškovė prašo išreikalauti iš UAB „Gerovės prekyba“ ir A. J.. Taip pat palaiko savo reikalavimą iš atsakovų A. J., UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“ išreikalauti dokumentus, nurodytus reikalavime pateiktoje lentelėje.

7.       Atsakovas UAB „Cibis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo: bylos dalį dėl 879,17 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovų UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“ bei bylos dalį dėl 576,10 Eur (879,17 Eur - 303,07 Eur = 576,10 Eur) nuostolių priteisimo iš atsakovės A. J. nutraukti; ieškovo ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą UAB „Cibis“ grąžinti dokumentus atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Nurodė, kad patikslintame ieškinyje ieškovė yra nurodžiusi, jog ji atsisako reikalavimo įpareigoti išreikalauti konkrečiai iš UAB „Cibis“ dokumentus, nes UAB „Cibis“ geranoriškai patenkino reikalavimą ir perdavė dokumentus 2020 m. sausio 28 d. Tuo tarpu patikslinto ieškinio reikalavimuose yra išlikę reikalavimai atsakovui UAB „Cibis“. Pažymėjo, kad atsakovas yra gražinęs ieškovui visus dokumentus, kurių reikalavo ieškovė. Tai patvirtina byloje esantis 2020 m. sausio 28 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, sudarytas tarp UAB „Cibis“ ir ieškovės.

9.       Nurodo, kad turėjo tam tikrus ieškovo dokumentus, kadangi ieškovė juos jam buvo perdavusi saugoti pagal 2017 m. sausio 24 d. sutartį dėl dokumentų paruošimo archyvavimui. Atsakovė, gavusi reikalavimą grąžinti dokumentus, pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad perduos dokumentus su sąlyga, kad bus apmokėta 2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. CIB000000429 (suma 6 050 Eur) už atliktus archyvavimo darbus pagal sutartį. PVM sąskaita faktūra yra neapmokėta iki šiol. Dėl šios priežasties atsakovė buvo sustabdžiusi savo prievolės perduoti dokumentus vykdymą. Vėliau atsakovė sutiko perduoti dokumentus ieškovei. Atsakovė kvietė ieškovę atsiimti dokumentus ne tik žodžiu, bet ir raštu, dokumentus atsiėmė tik 2020 m. sausio 28 d.

10.       Pasisakydama dėl reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-15697-541/2017 buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, t. y. priteista iš atsakovės A. J. 303,07 Eur nuostolių atlyginimo vietoje prašytų 879,17 Eur bei atmestas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo iš atsakovų UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“. Šiaulių apygardos teismas, apeliacine tvarka peržiūrėjęs sprendimą, nepanaikino tos sprendimo dalies, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl nuostolių priteisimo iš atsakovų UAB „Cibis“, UAB „Gerovės prekyba“. Taip pat nutartimi nebuvo panaikinta ta sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl 576,10 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės A. J.. Aukščiau nurodytos sprendimo dalys šiai dienai yra įsiteisėjusios. Jeigu teismas manytų, jog nėra pagrindų nutraukti bylos dalį dėl 879,17 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovų UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“ bei bylos dalį dėl 576,10 Eur (879,17 Eur - 303,07 Eur = 576,10 Eur) nuostolių priteisimo iš atsakovės A. J., ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius iš atsakovo UAB „Cibis“ turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

11.       Atsakovo teigimu, reikalavimas bylinėjimosi išlaidas priteisti solidariai iš visų atsakovų taip pat negali būti tenkinamas, kadangi jos susidarė dėl ieškovės kaltės. 

12.       Atsakovė A. J. pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo: bylos dalį dėl 879,17 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovų UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“ bei bylos dalį dėl 576,10 Eur (879,17 Eur - 303,07 Eur = 576,10 Eur) nuostolių priteisimo iš atsakovės A. J. nutraukti; ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.       Nurodė, kad atsakovė šiai dienai nedisponuoja jokiais ieškovės dokumentais ir jokių ieškovės dokumentų neturi. Prieš baigiant eiti vadovės pareigas, atsakovė A. J. visus ieškovo dokumentus perdavė už jų tvarkymą atsakingoms įmonėms – UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Cibis“. Atsakovė negalėjo perduoti ieškovės dokumentų tiesiogiai naujai paskirtai vadovei G. Š., kadangi, atleidus atsakovę iš darbo, jos santykiai su naująja vadove ir ją atšaukusiomis akcininkėmis buvo labai įtempti. Kliūčių atsiimti dokumentus iš UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“ nebuvo. Ieškovė vengė atsiimti iš UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“ dokumentus, teigdama, kad neva UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“ turimi dokumentai yra „ne pilni“ ir juos atsiims kai jie bus „pilni“. Pažymėjo, kad kartu su ieškiniu nėra pateikti įrodymai, kad tam tikri dokumentai iš tiesų įmonėje buvo parengti ir jie buvo tuo metu, kai atsakovė buvo atleista iš darbo.

14.       Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal ieškovės prašymą 2017 m. gegužės 22 d. buvo priėmęs nutartį civilinėje byloje Nr. e2-l5697-541/2017, kuria ieškovei buvo leista susipažinti su visais UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“ turimais dokumentais ir ieškovė su dokumentais susipažino, pasidarė jų nuotraukas ir kopijas, taigi turėjo pakankamai laiko tiksliai nurodyti, kokių dokumentų trūksta, tačiau to nepadarė.

15.       Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15697-541/2017 buvo iš dalies patenkinęs ieškovės ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, t. y. priteisęs iš atsakovės A. J. 303,07 Eur nuostolių atlyginimo vietoje prašytų 879,17 Eur bei atmetęs ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo iš atsakovų UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 13 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-785-569/2018, kuria nutarė sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys atsakovams A. J., UAB „Gerovės prekyba“, UAB „Cibis“ dėl turto ir dokumentų išreikalavimo bei nuostolių atlyginimo, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartimi nebuvo panaikinta sprendimo dalis, kuria buvo atmesti reikalavimai dėl nuostolių priteisimo iš atsakovų UAB „Cibis“, UAB „Gerovės prekyba“. Nutartimi taip pat nebuvo panaikinta sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl 576,10 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės A. J.. Aukščiau nurodytos sprendimo dalys yra įsiteisėjusios. Ieškovo reikalaujamos nuostolių dalies, kuri Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (303,07 Eur), yra nepagrįsta.

16.       Atsakovė UAB „Gerovės prekyba“ atsiliepimo į galutinį patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau anksčiau dėstė savo poziciją ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17.       Nurodė, kad 2016 m. spalio 1 d. ieškovė ir UAB „Gerovės prekyba“ sudarė Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovas UAB „Gerovės prekyba“ teikė ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugas. Ieškovė nėra apmokėjusi jai pateiktos 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GP0000004344, išrašytos 2 420 Eur sumai už suteiktas paslaugas pagal sutartį, todėl UAB „Gerovės prekyba“ yra sustabdžiusi savo prievolės perduoti dokumentus ieškovei vykdymą, remdamasi sutarties 7.4 punktu bei CK 6.207 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata. Taigi, atsakovė teisėtai valdo dokumentus ir teisėtai jų negrąžina savininkui.

18.       UAB „Gerovės prekyba“ neturi pareigos atlyginti ieškovės nurodomų nuostolių, kadangi atsakovė teisėtai naudojasi jai suteikta savigynos priemone – prievolės vykdymo sustabdymu, nėra priežastinio ryšio tarp nuostolių ir UAB „Gerovės prekyba“ veiksmų, ieškovės patirtų nuostolių realumas taip pat kelia abejonių, kadangi teismui nėra pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, už kurių surašymą ieškovė prašo atlyginti patirtas išlaidas, sąskaita už UAB „Archyvita“ paslaugas išrašyta ne ieškovei, o G. Š., AB „Lietuvos paštas“ išlaidos patirtos siunčiant pranešimą ne UAB „Gerovės prekyba“, o A. J., teismui nėra pateiktas apmokėjimą pagrindžiantis dokumentas už VšĮ „Lietuvos aidas“ paslaugas dėl antspaudo negaliojimo paskelbimo, už Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro paslaugas, nėra pateiktas Juridinių asmenų registre paskelbtas pranešimas, kas taip pat nesusiję su šios atsakovės veiksmais. Taigi, ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų UAB „Gerovės prekyba“ civilinei atsakomybei kilti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendimu nusprendė atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko reikalavimus atsakovams A. J., uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės prekyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Cibis“ dėl turto ir dokumentų (Dokumentų I ir Dokumentų II) išreikalavimo bei nuostolių atlyginimo; nutraukti bylos dalį dėl likusių reikalavimų išreikalauti dokumentus; priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko (juridinio asmens kodas 122355065) į valstybės biudžetą 38,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

20.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 26 d. ieškovės neeilinio visuotinio susirinkimo metu priimto sprendimo pagrindu nuo 2017 m. sausio 31 d. atšaukta atsakovė A. J. iš įmonės vadovės pareigų. Naujai paskirta vadovė G. Š. 2017 m. sausio 24 d. išsiuntė A. J. prašymą perduoti įmonės dokumentus ir turtą. A. J. 2017 m. sausio 29 d. rašte nurodė, kad įmonės kasdienės veiklos dokumentai, sudaryti nuo 2016 m. spalio 1 d., yra perduoti UAB „Gerovės prekyba“ pagal buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, o iki 2016 m. spalio 1 d. įmonės dokumentai perduoti UAB „Cibis“ ruošti archyvavimui.

21.       Teismas taip pat nurodė, kad iš 2017 m. sausio 24 d. Sutarties dėl dokumentų paruošimo archyvavimui, sudarytos ieškovės, kurio vadove dar buvo A. J., ir UAB „Cibis“, matyti, kad šalys sutarė dėl ieškovės dokumentų, sudarytų nuo jo įsteigimo iki 2016 m. spalio 1 d., paruošimo archyvavimui už atlygį. Archyvavimui perduodamų-priimamų dokumentų akte nurodoma, kad perduodama 74 vnt. dėžių, konkretūs dokumentai ar jų turinys neįvardinami. 2016 m. spalio 1 d. sutartimi ieškovė ir UAB „Gerovės prekyba“ susitarė, kad pastaroji bendrovė teiks buhalterinės apskaitos paslaugas ieškovei. Atsakovė A. J. neperdavė dokumentų ir turto ieškovei, argumentuodama, kad nurodė ieškovei, kur yra įmonės dokumentai ir kokiu pagrindu, kad pati dokumentų neturi.

22.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones –įpareigojo atsakovus A. J., UAB „Gerovės prekyba“ (buveinė - (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Cibis“ sudaryti sąlygas ieškovei nemokamai, bet kuriuo metu darbo dienomis ir darbo valandomis, susipažinti ir/ar gauti kopijas visų ieškovės dokumentų, nurodant konkrečią vietą, adresą, kuriuo ieškovė (jos atstovas) turėtų atvykti ir kurioje yra laikomi visi ieškovės dokumentai, taip pat nurodant konkretų asmenį (vardą, pavardę, telefono numerį, el. pašto adresą), kuris yra/bus atsakingas už ieškovės dokumentų jai pateikimą. UAB „Cibis“ išsiuntė pranešimą ieškovei, kad 2017 m. gruodžio 15 d. 14:00 ieškovė gali atvykti pasiimti visus turimus ieškovės dokumentus. 2017 m. gruodžio 18 d. antstolis A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. nuo 13:55 val. iki 14:14 val. dokumentų perimti niekas neatvyksta.

23.       Teismas taip pat nustatė, kad iš 2017 m. birželio 26 d. antstolės B. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovės vadovei G. Š. UAB „Cibis“ pateikė 74 dėžes su dokumentais, o UAB „Gerovės prekyba“ – 1 dėžę su dokumentais; dokumentai pateikti be apyrašų, konkrečiai nefiksuota, kokie konkretūs dokumentai visa apimtimi yra dėžėse.

24.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys atsakovams A. J., uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės prekyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Cibis“ dėl turto ir dokumentų išreikalavimo bei nuostolių atlyginimo, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš šio procesinio sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies matyti, kad visi ieškinio reikalavimai, kurie buvo patenkinti, yra panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė suformulavo bendro pobūdžio reikalavimus atsakovams, todėl sprendimo įvykdymas tampa sudėtingu. Be to, pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimą, tenka jai, todėl pirmosios instancijos teismas, patenkindamas neapibrėžtą reikalavimą, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovams. Ieškovė, prašydama išreikalauti turtą ar dokumentus iš kitų asmenų, turi pateikti ir įrodymus, kad toks turtas pas atsakovus yra. Šiaulių apygardos teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą panaikintoje dalyje iš naujo, būtina pasiūlyti ieškovui patikslini ieškinio dalyką, konkrečiai identifikuojant prašomus išreikalauti dokumentus bei turtą. Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas taip pat privalo kvalifikuoti tarp šalių atsiradusius teisinius santykius, nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis sprendžia ginčą, taip pat vertinti, ar pareikštas ieškinio reikalavimas sukels teisinius padarinius, ar ieškovės teisės, atsakovams siūlant grąžinti dokumentus, apskritai yra pažeistos.

25.       Pirmosios instancijos teismas, antrą kartą nagrinėdamas bylą, skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad mano, jog išreikalautini dokumentai buvo sudaryti ir egzistuoja, nes ir pagal įmonės veiklą jie turi būti sudaromi, tačiau nežino, pas kurį atsakovą tokie dokumentai yra. Pripažino, kad dalį dokumentų pasiėmė iš UAB „Cibis“ ir jų nebereikalauja. Teismas tokius argumentus įvertino kaip prielaidą, tačiau ieškovė nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių tiek dokumentų egzistavimą, tiek jų faktinį buvimą pas būtent atsakovus. Tokia situacija lemia, kad teismas ir negali priimti sprendimo, įpareigojančio atlikti veiksmus, jeigu yra pagrindo manyti, kad jis iš viso gali būti įvykdytas.

26.       Neįrodžius ginčo dokumentų egzistavimo ir jų konkrečios buvimo vietos, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovai pažeidė ieškovės teises. A. J., kaip buvusi ieškovės įmonės vadovė, pranešė ieškovei, kur yra ieškovės dokumentai ir kokiu pagrindu. Teisme ji patvirtino, kad ieškovės dokumentai buvo perduodami minėtoms bendrovėms ne pagal apyrašus, kuriuose būtų įvardinami konkretūs dokumentai. Tokiu atveju, elgdamasi rūpestingai ir atsižvelgdama į ginčo šalis – juridinius asmenimis tuo metu siejančius sutartinius santykius, ieškovė privalėjo atitinkamai reikalauti iš šių bendrovių grąžinti turimus dokumentus, vykti apžiūrėti jų turinį, perimti juos ir atlikti jų analizę dėl apimties. Pati ieškovė teisme pripažino, kad iš pradžių nevyko paimti dokumentų, motyvuojant, kad jie buvo be apyrašų, kad neaišku, ar tai visi dokumentai, kad dokumentai didelės apimties ir pan. Dėl šių aplinkybių teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad atsakovai vengė grąžinti ieškovei dokumentus ar turtą, todėl darytina išvada, kad ieškovė pakankamai neįrodė savo teisių pažeidimo.

27.       Teismas padarė išvadą, kad nepagrįstas ieškinio reikalavimai dėl Dokumentų I ir Dokumentų II išreikalavimo, todėl šiuos reikalavimus atmetė, taip pat nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimo priteisti nuostolius. Be to, ieškovė atsisakė reikalavimo išreikalauti dokumentus, kuriuos atsiėmė iš atsakovų, todėl nutraukė likusią civilinės bylos dalį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

28.       Ieškovė pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-362-592/2020, ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Gerovės“ konservų fabrikas, juridinio asmens kodas 122355065, ieškinį (patikslintą ieškinį) tenkinti; priteisti iš atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „Gerovės prekyba“, juridinio asmens kodas 304147463, ir UAB „Cibis“, juridinio asmens kodas 300027897, solidariai ieškovo UAB „Gerovės“ konservų fabrikas, juridinio asmens kodas 122355065, naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Nurodo, kad naujoji bendrovės vadovė G. Š. buvusiai vadovei išsiuntė prašymą dėl dokumentų ir turto perdavimo, kuriame nurodyta 2017 m. vasario 1 d. 10 val. atvykti bendrovės registruotos buveinės adresu ir perduoti visus bendrovės dokumentus, turtą ir informaciją naujajai bendrovės vadovei G. Š., tačiau šis prašymas nebuvo įvykdytas, šis faktas užfiksuotas antstolio. 2017 m. vasario 2 d. G. Š. registruotu paštu gavo 2017 m. sausio 29 d. A. J. pranešimą, kuriame nurodyta, kad bendrovės kasdienės veiklos dokumentai, sudaryti nuo 2016 metų spalio 1 dienos, yra perduoti UAB „Gerovės prekyba“, įmonės kodas 304147463, iki 2016 m. spalio 1 d. sudaryti bendrovės dokumentai yra perduoti UAB „Cibis“, įmonės kodas 300027897. Nei viena iš šių įmonių neturi leidimų/licencijų vykdyti dokumentų saugojimo veiklą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės Dokumentų tvarkymo ir (ar) saugojimo paslaugų licencijų išdavimo ir panaikinimo, dokumentų ir licencijų grąžinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 162. Teigia, kad egzistuoja sąsajos tarp A. J. ir abiejų minėtų įmonių. 2017 m. vasario 2 d. A. J. buvo išsiųstas pakartotinis reikalavimas. 2017 m. vasario 8 d. per antstolį tokie raginimai buvo siųsti ir UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Cibis“.

30.       2017 m. vasario 12 d. G. Š. gavo A. J. raštą, kuriame nurodė, kad dokumentais nedisponuoja, kita vertus, kad nežino, kur juos grąžinti (nors tokie informacija buvo nurodyta pakartotiniame raginime).

31.       Atkreipia dėmesį, kad UAB „Cibis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ieškovei dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo atsiimti dokumentus. Taigi pareikšdama ieškinį pati UAB „Cibis“ pripažino, kad ieškovės prašomi išreikalauti dokumentai bei ieškovei priklausantis turtas yra minėtos įmonės žinioje. Pažymi, kad UAB „Cibis“ ieškinį atsiėmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2- 776-809/2018 bylą pagal šį UAB „Cibis“ ieškinį dalyje dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nutraukė. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-460-863/2019, UAB „Cibis“ ieškinys dėl ieškovės įpareigojimo atsiimti dokumentus (tuos pačius, kuriuos ieškovė reikalavo grąžinti civilinėje byloje) buvo paliktas nenagrinėtu, motyvuojant tuo, kad reikalavimas yra tapatus šiai civilinei bylai. Nutraukus atsakovės inicijuotas bylas išnyko bet koks teisinis pagrindas suteikiantis ir (ar) galintis suteikti jai teisę neperduoti ieškovei turto bei reikalaujamų dokumentų, tačiau dokumentai pilna apimtimi nėra perduoti iki šiol.

32.       Pažymi taip pat ir tai, kad UAB „Gerovės prekyba“ 2017 m. birželio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo atsiimti dokumentus. Pareikšdama ieškinį UAB „Gerovės prekyba“ pripažino, kad civilinėje byloje prašomi išreikalauti dokumentai bei ieškovei priklausantis turtas yra jos žinioje. 2019 m. sausio 7 d. sprendimu UAB „Gerovės prekyba“ ieškinys dėl skolos atmestas, o dėl įpareigojimo atsiimti dokumentus paliktas nenagrinėtu, motyvuojant jo tapatumu.

Taip pat teigia, kad 2017 m. birželio 19 d. ieškovės vadovė kartu su antstole B. P. nuvyko atsakovų nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) susipažinti su dokumentais. Atvykus nustatyta, kad negyvenamosios (sandėliavimo) patalpos durys yra atrakintos, patalpoje sudėtos keturios paletės, ant kurių sukrautos sunumeruotos kartoninės dėžės. Iš viso buvo pateiktos 74 dėžės su dokumentais, kurias, pateikė UAB „Cibis“ ir viena dėžė su dokumentais, kurią pateikė UAB „Gerovės prekyba“. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu nustatyta, jog buvusi bendrovės vadovė UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“ perdavė ne visus dokumentus, t. y. 2016 metų dokumentų (ypatingai finansinių) faktinių aplinkybių konstatavimo metu dėžėse nebuvo. Akcentuoja, kad dokumentai, kuriuos A. J. perdavė UAB „Gerovės prekyba“ bei UAB „Cibis“ buvo perduoti be jokios tvarkos, aprašų bei sąrašų, ieškovei iš esmės tiksliai nėra ir negalėjo būti žinoma, kokie dokumentai yra atsakovų žinioje, šių dokumentų apimtis yra itin didelė (perduoti dokumentai už 69 bendrovės veikimo metus), todėl reiškė reikalavimą atsakovams grąžinti visą jų žinioje esantį bendrovės turtą ir dokumentus, kuris jiems buvo perduotas ir (ar) patikėtas, t. y. tuos dokumentus bei turtą, kurį kitiems atsakovams A. J. perdavė, atskirai kiekvieno išreikalautino dokumento/turto nekonkretizuojant. Pažymi, kad UAB „Cibis“ 2020 m. sausio 28 d. geranoriškai patenkinus ieškovės reikalavimą, ji atsisakė dalies reikalavimo civilinėje byloje išreikalauti kai kuriuos dokumentus konkrečiai iš UAB „Cibis“.

33.       Pasisakydama dėl teisinio vertinimo ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai įrodinėjimo naštą dėl dokumentų egzistavimo bei faktinio buvimo pas atsakovus perkėlė išimtinai ieškovei (neatsižvelgdamas ir neįvertindamas atsakovų tiesioginių tarpusavio sąsajų, nesąžiningumo, atsakovų elgesio nuo pat bendrovės vadovų pasikeitimo, taip pat ir procesinio šalių elgesio). Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Vadovo pareigą saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus ir finansines atskaitomybes įtvirtina Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymai ir kiti teisės aktai. Nepriklausomai nuo to, kur fiziškai laikomi įmonės dokumentai ir antspaudas, uždarosios akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas - vadovas (direktorius) turi pareigą saugoti įmonės dokumentus bei antspaudą, o pasikeitus vadovui, buvęs vadovas turi pareigą juos perduoti naujai paskirtam vadovui, tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje. Taigi, A. J. argumentas, kad reikalavimas perduoti dokumentus yra neįgyvendinamas, nes visus dokumentus ji yra perdavusi kitiems asmenims, neturi jokios teisinės reikšmės. Dokumentų perdavimas naujai pareigas pradėjusiam eiti vadovui turi būti tinkamai užfiksuotas, t. y. tokiu atveju turi būti sudaromas dokumentų perdavimo-priėmimo aktas arba pažymima apie perduodamus ar priimamus dokumentus bendrame veiklos perdavimo akte. Neperduodama dokumentų ir turto naujajam vadovui, A. J. pažeidė ir Inventorizacijos taisykles, nes keičiantis bendrovės vadovui, turėjo organizuoti bendrovės turto inventorizaciją, o taip pat nesilaikė ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, nes nesudarė bendrovės balanso ir kitų finansinės apskaitos dokumentų, kurie leistų nustatyti atliktas ūkines operacijas dėl bendrovės turėto turto atšauktosios vadovės A. J. pareigų ėjimo pabaigoje, jį apskaityti ir pan.

34.       Vien A. J. nurodymas (pranešimas), kur yra dokumentai ir kokiu pagrindu jie yra perduoti, nėra pakankamas, tokios informacijos pateikimas negali būti laikomas tinkamu pareigos perduoti dokumentus naujam vadovui įgyvendinimu. Teismas, priimdamas skundžiama sprendimą šių aplinkybių nevertino ir neanalizavo, vietoje to nurodė, kad ieškovė, gavusi informaciją iš buvusios vadovės, turėjo reikalauti kitų atsakovų gražinti šiuos dokumentus (ką ieškovė ir darė). Be to, bendrovės dokumentai yra bendrovės nuosavybė ir pagal teisės aktus turi būti tinkamai saugomi. Ieškovei iki šios dienos nėra tiksliai žinoma (ir susiklosčiusi situacija yra būtent dėl buvusios bendrovės vadovės veiksmų) kur (pas kurį konkrečiai atsakovą) ir kokie tiksliai bendrovės dokumentai yra. Tai, kad dokumentai (ar jų dalis) yra UAB „Gerovės prekyba“ žinioje neabejotinai patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teisme UAB „Gerovės prekyba“ inicijuota byla prieš ieškovę, antstolės B. P. užfiksuotos faktinės aplinkybės, tuo tarpu nežinant, kokius konkrečius dokumentus UAB „Gerovės prekyba“ yra perdavusi A. J., neaišku, kiek ir kokių dokumentų vis dar yra pačios A. J. žinioje. Buvusi bendrovės vadovė, kuri neperdavė naujai išrinktajai vadovei jokių dokumentų, ir UAB „Gerovės prekyba“, kuri galimai turi dalį ieškovės dokumentų, vadovė buvo ta pati A. J.. Ji, pasak antstolio, nurodė UAB „Gerovės prekyba“ darbuotojams apskritai nepriimti ieškovės teikiamo reikalavimo dėl dokumentų grąžinimo (ir/ar jokių kitų pranešimų bei dokumentų). Tuo tarpu, UAB „Cibis“ antstoliui telefonu nurodė, kad dokumentus teikti reikia UAB „Cibis“ registruotos buveinės adresu, tačiau ten nuvykus, patalpos buvo užrakintos, matyti, kad jose apskritai nėra vykdoma jokia ūkinė-komercinė veikla.

35.       Apeliantė pažymi, kad nors galiojo laikinosios apsaugos priemonės, UAB „Cibis“ ieškovės dokumentus neteisėtai perdavė UAB „Archyvavimo sprendimai“. Teismas šių priešiškų atsakovų veiksmų nevertino.

36.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos, o būtent, jog tuo atveju, kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, persikelia tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. A. J. neatlikus turto inventorizacijos bei įmonės dokumentų perdavimo naujam vadovui, kilus ginčui dėl aplinkybės, kokie dokumentai realiai buvo perduoti, pareiga įrodyti, jog tam tikrą turtą ar dokumentus perdavė, tenka tam asmeniui, kuris atitinkamai turėjo organizuoti inventorizaciją ir turto ir/ar dokumentų perdavimą. Taigi, negana to, kad atsakovė tiesiog nurodė, kur yra dokumentai ir kokiu teisiniu pagrindu. Teismas nepagrįstai pareigą įrodyti, kad dokumentai egzistuoja ir yra atsakovų žinioje, perkėlė būtent išimtinai ieškovei.

37.       Teismas neatsižvelgė ir neįvertino fakto, jog būtent ieškovė buvo sudariusi sutartį su UAB „Archyvavimo sprendimai“ ir dėjo pastangas, jog realiai būtų įvertinti ir suskaičiuoti, aprašyti dokumentai, kuriuos UAB „Cibis“ perdavė saugojimui UAB „Archyvavimo sprendimai“. Ieškovės atstovai 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais intensyviai dirbo, jog būtų atlikti minėti darbai. Dokumentai UAB „Archyvavimo sprendimai“ sudėti į 151 mažas naujas dėžes. Dalis dokumentų, kurių egzistavimą patvirtina tiek teisės aktai, tiek byloje esantys įrodymai, buvo rasti minėtose dėžėse, dalies privalomų saugoti dokumentų nebuvo rasta. Be to, faktą, jog dokumentai tikslingai slepiami ir negrąžinami ieškovei patvirtina aplinkybė, jog ankstesnių laikotarpių analogiški dokumentai rasti, tačiau būtent už 2015, 2016 m. (t. y., laikotarpiu, kai buvo vykdomi didžiausi pažeidimai bendrovėje dėl nesąžiningos konkurencijos ir pan.), dokumentų nebuvo rasta.

Ieškovė teigia, kad dalis reikalaujamų perduoti dokumentų buvo rasti 2017 m. birželio 19 d. ieškovės vadovei kartu su antstole B. P. nuvykus UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Cibis“ nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), susipažinti su dokumentais. Dokumentų egzistavimo faktas yra užfiksuotas ir minėtame antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tačiau teismui šis faktas nebuvo pakankamas tam, kad teismas įsitikintų, jog dokumentai yra atsakovų žinioje. Pasisakydama dėl apskaitos programos Rivilė duomenų kopijų, nurodo, jog pati buvusi vadovė per posėdį pirmoje instancijoje teigė, kad tarp dokumentų turi būti CD diskai su Rivilė duomenimis, tik niekaip negalėjo atsiminti kur jie yra. Byloje yra 2016 m. spalio 4 d. Sutarties Nr. 2016-48P kopija, kurios pagrindu tuometinė vadovė perleido buhalterinę programą Rivilė UAB „Gerovės prekyba“. Tai reiškia, kad nėra abejonių dėl to, jog apskaitos programos duomenys yra UAB „Gerovės prekyba“ žinioje. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-30910-809/2017 UAB „Gerovės prekyba“ reiškė reikalavimą ieškovei dėl susidariusios skolos už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas pagal sudarytą sutartį priteisimo, taigi paslaugos buvo teikiamos, o duomenys yra atsakovo žinioje.

38.       Pakartotinai teikdama prašomų dokumentų sąrašą ieškovė nurodo, kad ji neabejotinai nežinojo ir negalėjo žinoti, kurio tiksliai atsakovo dispozicijoje yra minėti dokumentai, todėl reikalavimas buvo reiškiamas solidariai. Buvusi vadovė, nurodydama, kad bendrovės dokumentai yra perduoti kitiems atsakovams, pati nenurodė ir neįvardino, kokie konkretūs dokumentai kuriam subjektui buvo perduoti. Teismo sprendime dėstomos aplinkybės, neva reikalavimo argumentai yra prielaidos, nepateikti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys dokumentų egzistavimą bei buvimą pas atsakovus, yra visiškai nepagrįsti. Priešingu atveju, susiklosto situacija, kuomet A. J. išvengia bet kokios atsakomybės už savo pareigų nevykdymą. Ieškovei taip pat neaišku ir tai, kokius konkrečius dokumentus, objektyvius įrodymus turėtų pateikti.

39.       Be to, teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo nurodydamas, jog netenkinus reikalavimo dėl dokumentų išreikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo priteisti nuostolius. Teigia, kad ieškovė, siekdama atgauti jai teisėtai priklausančius dokumentus, patyrė tiesioginius nuostolius Šie nuostoliai buvo patirti ir tiesiogiai susiję būtent su ieškovės reikalavimu ir siekiu išreikalauti iš atsakovų dokumentus. Tai suteikia teisėtą pagrindą teigti, jog toks ieškovės reikalavimas turi būti tenkinamas.

40.       Atsakovė A. J. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

41.       Teigia, kad apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės yra klaidinančios, kadangi A. J. niekada neprieštaravo dėl dokumentų ieškovei grąžinimo. Prieš baigiant eiti vadovės pareigas, atsakovė A. J. visus ieškovės dokumentus perdavė už jų tvarkymą atsakingoms įmonėms - UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Cibis“, apie tai informavo 2017 m. sausio 29 d. pranešimu. Dėl įtemptų santykių manė, kad geriausia išeitis yra perduoti dokumentus įmonėms, atsakingoms už buhalterinių paslaugų teikimą ir dokumentų paruošimą archyvavimui, o ne perduoti dokumentus naujai paskirtai ieškovės vadovei. Kliūčių ieškovei atsiimti dokumentus iš UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“ nebuvo (tą pripažįsta patys atsakovai UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“ savo atsiliepimuose į ieškinį ir yra pateikę įrodymus, kad vis kviesdavo ieškovę pasiimti savo dokumentų), tačiau ieškovė tą padaryti vengdavo teigdama, kad tie dokumentai yra „nepilni“.

42.       Pažymi, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad UAB „Gerovės prekyba“ ieškinys dėl skolos priteisimo pagal 2016 m. spalio 1 d. buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį buvo atmestas, kadangi apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs UAB „Gerovės prekyba“ apeliacinį skundą, jį patenkino.

43.       Atkreipia dėmesį, kad nei kartu su ieškiniu, nei kartu su apeliaciniu skundu nėra pateikti įrodymai, kad tam tikri dokumentai iš tiesų įmonėje buvo parengti ir jie buvo tuo metu, kai atsakovė A. J. buvo atleista iš darbo, turimi dokumentai buvo perduoti atsakingoms įmonėms sutarčių pagrindu.

44.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl dokumentų išreikalavimo iš atsakovės A. J., kadangi atsakovė nedisponuoja jokiais ieškovės dokumentais ir jų neturi. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė A. J. turi tam tikrus jos dokumentus, turėtų pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų nei kartu su patikslintu ieškiniu, nei kartu su apeliaciniu skundu pateikta nėra, būtent tokį išaiškinimą yra pateikęs Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje.

45.       Pasisakydama dėl reikalavimo priteisti nuostolius, atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu buvo iš dalies patenkinęs ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, t. y. priteisęs iš atsakovės A. J. 303,07 Eur nuostolių atlyginimo vietoje prašytų 879,17 Eur bei atmetęs ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo iš atsakovų UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliantų A. J., UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“ apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 13 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-785-569/2018, kuria nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko ieškinys atsakovams A. J., uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės prekyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Cibis“ dėl turto ir dokumentų išreikalavimo bei nuostolių atlyginimo, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad nutartimi nebuvo panaikinta ta 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalis, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl nuostolių priteisimo iš atsakovų, taigi šios 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalys šiai dienai yra įsiteisėjusios, taigi ši sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo turėtų būti nutraukta.

46.       Atsakovė nurodo pasisakysianti dėl tos ieškovės reikalaujamos nuostolių dalies, kuri Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (303,07 Eur). Ieškovė prašo priteisti 258,34 Eur už antstolės B. P. 2017 m. vasario mėn. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 171-17-9 parengimą. Antstolei buvo pavesta konstatuoti šias faktines aplinkybes, koks turtas ir dokumentai bus rasti UAB „Gerovės“ konservų fabrikas galimai nuomojamose (pasak buvusios bendrovės direktorės) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju nėra jokiu neteisėtu atsakovės A. J. veiksmų, o neteisėti veiksmai yra būtina sąlyga tam, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma. Tam, kad ieškovės dokumentai būtų saugūs ir nepasimestų, atsakovė A. J., išeidama iš darbo, perdavė juos įmonėms UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“. Perduoti dokumentų tiesiogiai naujai paskirtai vadovei G. Š. atsakovė A. J. negalėjo, kadangi atleidus atsakovę A. J. iš darbo jų santykiai buvo labai įtempti. Kliūčių ieškovei atsiimti dokumentus iš UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“ nebuvo, tą pripažįsta atsakovai UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“ savo atsiliepimuose į ieškinį. Minėtos išlaidos negali būti priteistos iš atsakovės A. J. dar ir dėl to, kadangi jos buvo visiškai nereikalingos. Neaišku, kam ieškovei 2017 m. vasario 7 d. reikėjo samdyti antstolį ir konstatuoti faktines aplinkybes, kokie dokumentai yra ieškovės patalpose, jei iš atsakovės 2017 m. sausio 29 d. pranešimo buvo aišku, kad visi dokumentai yra perduoti įmonėms UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“ ir jokių dokumentų patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Be to, ieškovė visiškai nepagrįstai reikalauja nuostolių sumos, į kurią yra įtrauktas ir PVM. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad PVM mokėtojo naudai priteisus nuostolius su PVM, yra sudaromos sąlygos PVM mokėtojui nepagrįstai praturtėti.

47.       Pasisakydama dėl išlaidų (10,88 Eur) už pranešimo išsiuntimą grąžinti dokumentus nurodo, kad šie nuostoliai negali būti priteisti iš atsakovės A. J.. kadangi yra neaišku, koks pranešimas buvo siųstas atsakovei A. J. ir ar siųstas pranešimas buvo kaip nors susijęs su atsakovės A. J. veiksmais, ar ne, nėra nurodytas ir pagrįstas priežastinis ryšys, o taip pat prašoma išlaidų su PVM. Dėl prašymo priteisti 18,66 Eur už pranešimo paskelbimą „Lietuvos aide“ dėl antspaudo negaliojimo atsakovė nurodo, kad sąskaitoje yra nurodytas toks suteiktos paslaugos pavadinimas: „Už skelbimą Nr. 53 valstybės laikraštyje „Lietuvos aidas“ Nr. 34-36 2017-02-11“. Iš nurodyto suteiktos paslaugos apibūdinimo yra neaišku, koks skelbimas buvo skelbtas ir ar tas skelbimas buvo susijęs su atsakovės A. J. veiksmais. Ieškovė laikraštyje skelbto pranešimo prie ieškinio nėra pridėjusi. Pasisakydama dėl 5,66 Eur išlaidų už pranešimo VĮ Registrų centro leidinyje paskelbimą dėl antspaudo negaliojimo atsakovė nurodo, kad byloje nėra pateiktas juridinių asmenų registre paskelbtas pranešimas, už kurio paskelbimą yra sumokėti pinigai pagal aukščiau nurodytą sąskaitą. Neaišku, kokio turinio pranešimas buvo paskelbtas Juridiniu asmenų registre ir ar paskelbtas pranešimas yra kaip nors susijęs su atsakovės A. J. veiksmais. Atsakovė ieškovės antspaudo nepametė, o jis susidėvėjo ir dėl to buvo sunaikintas. Ši informacija yra nurodyta atsakovės A. J. 2017 m. sausio 29 d. pranešime G. Š.. Dėl 9,53 Eur už Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro paslaugas (patikrą registruose) nurodo, kad nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys, dėl ko buvo kreiptasi į notarą ir kokios notaro paslaugos buvo užsakytos. Taigi, ieškinyje yra visiškai neįrodytas prašomų priteisti nuostolių už notaro paslaugas ir atsakovės A. J. veiksmų priežastinis ryšys. Sąskaita yra išrašyta 2017 m. vasario 24 d. Šiuo metu ieškovė iš atsakovės pranešimo jau žinojo, kur yra jos dokumentai ir galėjo juos laisvai pasiimti iš įmonių UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“.

48.       Atsakovė UAB „Cibis“ pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

49.       Pažymi, kad ieškovė teisingai nurodo, kad UAB „Cibis“ turėjo tam tikrus ieškovės dokumentus, perduotus saugoti pagal 2017 m. sausio 24 d. sutartį dėl dokumentų paruošimo archyvavimui. Taip pat byloje yra priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį ieškovė buvo perdavusi atsakovei dokumentus, tačiau ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo klaidingas faktines aplinkybes, kad atsakovė vengė grąžinti dokumentus. UAB „Cibis“, gavęs 2017 m. vasario 8 d. reikalavimą dėl dokumentų grąžinimo, pateikė 2017 m. kovo 2 d. atsakymą, kuriame nurodė, kad perduos prašomus dokumentus 2017 m. kovo 26 d. su sąlyga, kad bus apmokėta 2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. CIB000000429, išrašyta 6 050 Eur sumai, už atliktus archyvavimo darbus pagal sutarties 5.7 punktą bei CK 6.721 straipsnio 1 dalį, minėta sąskaita faktūra nėra apmokėta iki šiol. Dėl šios situacijos UAB „Cibis“ buvo sustabdęs savo pareigos grąžinti dokumentus vykdymą. Vėliau UAB „Cibis“ sutiko perduoti dokumentus ieškovei ir esant įsiskolinimui, kadangi dokumentų saugojimas brangiai kainavo, o ieškovė už dokumentų saugojimo paslaugas nemokėjo. 2017 m. spalio 5 d. posėdyje ieškovės atstovė patvirtino, kad jai niekas netrukdo atsiimti dokumentų. Atsakovė kvietė ieškovę atsiimti dokumentus ne tik žodžiu, bet ir 2017 m. gruodžio 18 d., 2019 m. spalio 24 d. raštišku kvietimu. Ieškovė turėjo visas galimybes atsiimti dokumentus iš UAB „Cibis“ nuo 2017 m. kovo 26 d., tačiau dėl nesuprantamų priežasčių to nedarė.

50.       Ieškovė atsiėmė dokumentus iš UAB „Cibis“ 2020 m. sausio 28 d. Tai patvirtina byloje esantis 2020 m. sausio 28 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, kuris yra pateiktas teismui 2020 m. sausio 30 d. Šiuo aktu buvo grąžinti visi dokumentai.

51.       Pasisakydama dėl argumentų, kad UAB „Cibis“ yra pripažinęs, kad ieškovės dokumentai ir turtas yra UAB „Cibis“ žinioje, nurodo, kad ieškovė remiasi tuo, kad atsakovė buvo pradėjusi civilinę bylą prieš ieškovę dėl skolos priteisimo ir dokumentų atsiėmimo. Atsakovė reikalavo, kad ieškovė pasiimtų visus dokumentus, kuriuos ji turėjo pagal sutartį, t. y. 74 dėžes dokumentų, ir nebuvo pripažinusi, kad atsakovė turi ieškovės šioje byloje nurodytus konkrečius dokumentus. Perduoti dokumentai nebuvo identifikuojami. Ieškovė turėjo įrodyti, kad konkrečius nurodytus dokumentus atsakovai turi, kadangi pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti turi tas kas teigia, o ne tas, kas neigia.

52.       Pasisakydama dėl įrodinėjimo naštos tariamo pažeidimo UAB „Cibis“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog būtent ieškovė turi pagrįsti, kad konkretūs dokumentai, kurių ji reikalauja ieškinyje buvo sudaryti ir buvo perduoti atsakovams. Tokią įrodinėjimo pareigą buvo nurodęs ir Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje, kuria ši byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. UAB „Cibis“ negali žinoti, kokie dokumentai buvo sudaryti bendrovėje UAB „Gerovės“ konservų fabrikas, kadangi tą turi žinoti pati ieškovė. Atsakovei negali būti perkeliama pareiga išrūšiuoti dėžėse esančius dokumentus ir sudaryti dokumentų sąrašą, kadangi už tokius darbus jai nėra sumokėta.

53.       Atkreipia dėmesį, kad Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, jog UAB „Cibis“ vadovu sutarties sudarymo metu nebuvo nei atsakovė A. J., nei jos vyras L. J., taigi su tuo susiję ieškovės teiginiai yra nepagrįsti.

54.       UAB „Cibis“ teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti nuostolių atlyginimą. Pažymi, kad egzistuoja pagrindai bylą dėl dalies nuostolių priteisimo nutraukti. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nebuvo panaikinta ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių priteisimo iš atsakovų UAB „Cibis“, UAB „Gerovės prekyba“. Taip pat nutartimi nebuvo panaikinta ta sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 576,10 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės A. J., šios sprendimo dalys šiai dienai yra įsiteisėjusios. Bylos dalis dėl 879,17 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovų UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“ bei bylos dalis dėl 576,10 Eur (879,17 – 303,07 = 576,10 Eur) nuostolių priteisimo iš atsakovės A. J. privalo būti nutraukta, kadangi dėl šių reikalavimų jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo šie reikalavimai teismo jau yra atmesti. Kiti UAB „Cibis“ argumentai dėl nepagrįsto reikalavimo priteisti nuostolius iš esmės sutampa su A. J. atsiliepime išdėstytais argumentais.

55.       Pasisakydama dėl reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodo, kad pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovų solidariai, o turi būti priteisiamos lygiomis dalimis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

56.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

57.       Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl turto ir dokumentų išreikalavimo bei nuostolių atlyginimo.

58.       Nustatyta, kad 2016 m. spalio 26 d. ieškovės neeilinio visuotinio susirinkimo metu priimto sprendimo pagrindu nuo 2017 m. sausio 31 d. atšaukta atsakovė A. J. iš įmonės vadovės pareigų. Nauja vadovė G. Š. pareigas pradėjo eiti 2017 m. vasario 1 d.

59.       Naujai paskirta vadovė G. Š. 2017 m. sausio 24 d. išsiuntė A. J. prašymą perduoti įmonės dokumentus ir turtą. Rašte nurodyta 2017 m. vasario 1 d. 10 val. atvykti bendrovės registruotos buveinės adresu ir perduoti visus bendrovės dokumentus, turtą ir informaciją naujajai bendrovės vadovei G. Š.. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad nurodytu laiku buvusi vadovė neatvyko perduoti dokumentų ir turto.

60.       A. J. 2017 m. sausio 29 d. rašte, be kita ko, nurodė, kad įmonės kasdienės veiklos dokumentai, sudaryti nuo 2016 m. spalio 1 d., yra perduoti UAB „Gerovės prekyba“ pagal buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, o iki 2016 m. spalio 1 d. įmonės dokumentai perduoti UAB „Cibis“ ruošti archyvavimui.

61.       Iš 2017 m. sausio 24 d. Sutarties dėl dokumentų paruošimo archyvavimui, sudarytos tarp ieškovės, kurios vadove dar buvo A. J., ir UAB „Cibis“, matyti, kad šalys sutarė dėl ieškovės dokumentų, sudarytų nuo jos įsteigimo iki 2016 m. spalio 1 d., paruošimo archyvavimui už atlygį. Archyvavimui perduodamų-priimamų dokumentų akte nurodoma, kad perduodami 74 vnt. dėžių, konkretūs dokumentai ar jų turinys neįvardinami.

62.       2016 m. spalio 1 d. sutartimi ieškovė ir UAB „Gerovės prekyba“ susitarė, kad pastaroji bendrovė teiks buhalterinės apskaitos paslaugas ieškovei. Iš perduodamų dokumentų sąrašo 2016 m. spalio 1 d. pagal 2016 m. spalio 1 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties matyti, kad buvo perduota: 1) Akcijų apskaitos dokumentai – 1 segtuvas; 2) A. M. darbo sutartis – 5 lapai; 3) G. D. darbo sutartis – 7 lapai; 4) A. B. darbo sutartis, vaikų priežiūros atostogų prašymas – 7 lapai; 5) A. J. darbo sutartis – 6 lapai; 6) R. S. darbo sutartis, prašymas nutraukti darbo sutartį – 9 lapai. 2017 m. sausio 31 d. pagal 2016 m. spalio 1 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį UAB „Gerovės prekyba“ taip pat buvo perduota dalis dokumentų (2 t., b. l. 170 – 171)

63.       A. J. 2017 m. vasario 7 d. pranešimu informavo naująją vadovę, kad visa informacija apie dokumentų buvimo vietą yra pateikta 2017 m. sausio 29 d. pranešime.

64.       Ieškovė 2017 m. vasario 8 d. UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Cibis“ siuntė reikalavimus nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 14 d. grąžinti ieškovės dokumentus. UAB „Cibis“ 2017 m. kovo 2 d. pranešimu nurodė, kad perduos ieškovei prašomus ir UAB „Cibis“ turimus ieškovės dokumentus 2017 m. kovo 26 d. su sąlyga, kad bus apmokėta 2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. CIB000000429, išrašyta 6 050 Eur sumai, už atliktus archyvavimo darbus pagal 2017 m. sausio 24 d. sutartį.

65.       UAB „Cibis“ 2017 m. gruodžio 18 d. išsiuntė pranešimą ieškovei atsiimti dokumentus 2017 m. gruodžio 15 d. 14 val. adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė dokumentų neatsiėmė, tą patvirtina antstolio A. N. 2017 m. gruodžio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-17-173.

66.       UAB „Cibis“ taip pat išsiuntė pranešimą ieškovei ir 2019 m. spalio 24 d.

67.       Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad 2020 m. sausio 28 d. ieškovė atsiėmė dokumentus iš UAB „Cibis“, tą įformindamos dokumentų perdavimo-priėmimo aktu. Akto 4 punkte nurodyta, kad ieškovė patvirtina, jog jokių pretenzijų dėl grąžintų dokumentų bendrovei UAB „Cibis“ neturi, be to, šioje dalyje prašė bylą nutraukti.

Dėl ginčo nagrinėjimo ribų

68.       Bylą nagrinėjant pirmą kartą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

68.1.                      įpareigojo atsakovę UAB „Cibis“ sudaryti perduodamų ieškovui dokumentų ir turto sąrašą ir perduoti ieškovui visus iš ieškovo gautus ar kitais pagrindais turimus dokumentus (taip pat elektronines dokumentų laikmenas) ir turtą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

68.2.                      įpareigojo atsakovę UAB „Gerovės prekyba“ sudaryti perduodamų ieškovui dokumentų ir turto sąrašą ir perduoti ieškovui visus iš ieškovo gautus ar kitais pagrindais turimus dokumentus (taip pat elektronines dokumentų laikmenas) ir turtą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

68.3.                      įpareigojo atsakovę A. J. sudaryti perduodamų ieškovui dokumentų ir turto sąrašą ir perduoti ieškovui visus turimus ieškovo dokumentus (taip pat elektronines dokumentų laikmenas) ir turtą įskaitant, bet neapsiribojant: Bendrovės steigimo dokumentus, vertybinių popierių apskaitos dokumentus, akcininkų susirinkimų šaukimo dokumentus, susirinkimų protokolus ir su jais susijusius dokumentus, Bendrovės sudarytas sutartis (tiekimo, nuomos, pirkimo-pardavimo, kredito, paskolų, reikalavimų perleidimo, skolų perkėlimo ir kt.), Bendrovės gautas ir pateiktas pretenzijas, ginčų dokumentus, Bendrovės vadovo įsakymus ir įsakymų žurnalus (registrą), Bendrovės darbo sutartis ir su jų vykdymu susijusius dokumentus, darbo sutarčių žurnalą, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos dokumentus, instrukcijas, darbo pareigybių aprašymus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius, ilgalaikio turto korteles, ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščius, sandėlio apskaitos žiniaraščius, kasos knygą, banko sąskaitų išrašus, avanso apyskaitos žiniaraščius, kelionės lapus, pardavimo ir pirkimo sąskaitų registro žurnalus ir pačias sąskaitas, didžiąją knygą, buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius, buhalterinių sąskaitų operacijų žiniaraščius, deklaracijas ir finansinės atskaitomybės dokumentus, pateiktus SODRAI, VMI, Registrų centrui, Statistikos departamentui, Bendrovės išduotus įgaliojimus ir perįgaliojimus, Bendrovės gautus ir išduotus suderinimo aktus, Bendrovės finansines atskaitomybes, veiklos ataskaitas, metinius pranešimus, apskaitos politiką, antspaudų užsakymo dokumentus ir antspaudų sunaikinamo aktus, banko sąskaitų valdymo priemones, Bendrovės dokumentų archyvą nuo 1948 metų per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

68.4.                      nurodė, kad neįvykdžius teismo sprendimo dalies dėl įpareigojimo perduoti dokumentus ir turtą per teismo nustatytą vieno mėnesio terminą, kiekvienai iš atsakovių skirtina 290 Eur dydžio bauda už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

68.5.                      priteisė iš atsakovės A. J. ieškovo naudai 303,07 Eur nuostolių atlyginimo;

68.6.                      kitą ieškinio dalį atmetė;

68.7.                      priteisė iš atsakovų UAB „Gerovės prekyba“, UAB „Cibis“ ir A. J. lygiomis dalimis ieškovui 3 517,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai iš atsakovų UAB „Gerovės prekyba“, UAB „Cibis“ ir A. J. lygiomis dalimis priteisė 21,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

69.       Šiaulių apygardos teismas (šalys procesiniuose dokumentuose nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi byla dėl apeliacinių skundų perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui) 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko ieškinys atsakovams A. J., uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės prekyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Cibis“ dėl turto ir dokumentų išreikalavimo bei nuostolių atlyginimo, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

70.       Šiaulių apygardos teismas, nurodydamas, į ką atkreipti dėmesį bylą nagrinėjant iš naujo, konstatavo, kad ieškovė suformulavo bendro pobūdžio reikalavimus atsakovams – įpareigoti juos perduoti dokumentus bei turtą; pirmosios instancijos teismui patenkinus tokį reikalavimą, jo įvykdymas tampa sudėtingu, be to, yra pagrindo manyti, kad jis iš viso gali būti neįvykdytas; nurodė, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodžius, kokius dokumentus ir kokį turtą įpareigojama perduoti, nebus galimybės nustatyti, ar sprendimas yra įvykdytas visiškai. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimą, tenka ieškovui, todėl pirmosios instancijos teismas, patenkindamas neapibrėžtą reikalavimą, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovams. Ieškovas, prašydamas išreikalauti turtą ar dokumentus iš kitų asmenų, turi pateikti ir įrodymus, kad toks turtas pas atsakovus yra; ieškovui reikalavimą suformulavus neaiškiai, nepakankamai apibrėžtai, atsakovai bylos nagrinėjimo metu neturėjo galimybės atsikirsti į ieškinį, turėjo įrodinėti, kad dokumentų ir turto neturi arba neturi visų, o ieškovas iš esmės nuo įrodinėjimo pareigos buvo atleistas; vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Nagrinėjant bylą panaikintoje dalyje iš naujo, būtina pasiūlyti ieškovui patikslinti ieškinio dalyką, konkrečiai identifikuojant prašomus išreikalauti dokumentus bei turtą. Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas taip pat privalo kvalifikuoti tarp šalių atsiradusius teisinius santykius, nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis sprendžia ginčą, taip pat vertinti, ar pareikštas ieškinio reikalavimas sukels teisinius padarinius, ar ieškovo teisės, atsakovams siūlant grąžinti ieškovui dokumentus, apskritai yra pažeistos.

71.       Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikino ir perdavė nagrinėti iš naujo tik dalį pirmosios instancijos 2017 m. lapkričio 10 d. teismo sprendimo. Iš minėtų teismų procesinių sprendimų matyti, kad Šiaulių apygardos teismas nepanaikino tos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 879,17 Eur nuostolių atlyginimą iš UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Cibis“. Taip pat nepanaikino tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas reikalavimas iš atsakovės A. J. priteisti 576,10 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovė, pateikdama galutinį patikslintą ieškinį, vienu iš reikalavimų formulavo prašymą priteisti iš atsakovų 879,17 Eur, taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime turėjo dalį dėl žalos atlyginimo, kuri yra įsiteisėjusi, nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

72.       Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimas keistinas, nurodant nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo priteisti 879,17 Eur nuostolių atlyginimą iš UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Cibis“ bei priteisti 576,10 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovės A. J.. Pasisakant dėl nuostolių atlyginimo toliau bus vertinamas tik reikalavimas dėl 303,07 Eur žalos atlyginimo iš atsakovės A. J. (kuris Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo).

Dėl ieškinio reikalavimų

73.       Apeliantės teigimu, atsakovė A. J. pažeidė įmonės vadovui keliamą rūpestingumo, apdairumo pareigą, nustojusi eiti vadovės pareigas neperdavė ieškovei dokumentų. Grįsdama savo argumentus ieškovė remiasi išaiškinimu, jog nepriklausomai nuo to, kur fiziškai laikomi įmonės dokumentai ir antspaudas, uždarosios akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas – vadovas (direktorius) turi pareigą saugoti įmonės dokumentus bei antspaudą, o pasikeitus vadovui, buvęs vadovas turi pareigą juos perduoti naujai paskirtam vadovui. 

74.       Bendroji įmonės vadovo pareiga juridiniam asmeniui įtvirtinta CK 2.87 straipsnyje (veikti sąžiningai ir protingai, taip pat lojaliai juridiniam asmeniui). CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011, 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

75.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai teigia, kad būtent buvusi įmonės vadovė yra atsakinga už tinkamą dokumentų perdavimą naujajam vadovui ir nors UAB „Gerovės“ konservų fabriko dokumentai buvo atiduoti UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Cibis“ atitinkamai 2016 m. spalio 1 d. ir 2017 m. sausio 24 d. sutarčių pagrindu dėl tvyrojusios konfliktinės situacijos su nauja vadove, tačiau vien formalus buvusios vadovės A. J. 2017 m. sausio 29 d. pranešimas apie tai, kokiose įmonėse yra įmonės dokumentai, negali būti laikomas tinkamu savo, kaip buvusio vadovo, pareigų įvykdymu. Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad vadovas atsistatydindamas iš vadovo pareigų, turėjo pareigą užtikrinti skaidrų įmonės turto ir dokumentų perdavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-591-450/2019; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. e2-7635-589/2018). Be to, teismų praktikoje yra pasisakyta, kad teisės aktai <...> įpareigoja uždarosios akcinės bendrovės vadovą (direktorių) saugoti įmonės dokumentus <...>, o pasikeitus vadovui, buvęs vadovas turi pareigą juos perduoti naujai paskirtam vadovui nepriklausomai nuo to, kur fiziškai laikomi įmonės dokumentai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-719-656/2020). Be to, civilinės atsakomybės nesukelia tik tinkamas prievolės įvykdymas – jei vadovas deleguoja savo įstatyme nustatytas pareigas tretiesiems asmenims be teisinio pagrindo, jis neatleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą bendrovei dėl šių pareigų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-429-313/2015). Tačiau taip pat pažymėtina, kad atsakovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nuosekliai tvirtina, kad ieškovės dokumentų neturi, visus yra perdavusi UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Cibis“, apeliantė nepateikė įrodymų, kad būtent A. J. fiziškai turėtų ieškinio reikalavimuose nurodytus dokumentus, o civilinėje teisėje galioja principas, kad iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl nesant įrodymų, kad konkretūs dokumentai yra pas atsakovę, atsakovei nurodžius, kad dokumentai sutarčių pagrindu yra perduoti, reikalavimas pateikti dokumentus negali būti tenkinamas.

76.       Apeliantė taip pat teigia, kad jai iki šios dienos nėra žinoma, pas kurį atsakovą ir kokie tiksliai bendrovės dokumentai yra, nors kreipėsi į UAB „Gerovės prekyba“ bei UAB „Cibis“ dėl reikalavimo grąžinti ieškovės dokumentus, tačiau net ir po kreipimosi šie atsakovai dokumentų negrąžino. Apeliantė taip pat teigia, kad nors UAB „Cibis“ perdavė dalį dokumentų, tačiau likusius dokumentus prašo išreikalauti iš kitų atsakovų. Teigia, kad mano, jog išreikalautini dokumentai buvo sudaryti ir egzistuoja, nes ir pagal įmonės veiklą jie turi būti sudaromi, tačiau nežino, pas kurį atsakovą tokie dokumentai yra.

77.       Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010). Teismas turi teisę, o ne pareigą, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009). Iš išdėstytų išaiškinimų matyti, kad būtent ieškovei tenka pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, negana to, tik tinkamai, konkrečiai ir aiškiai suformulavus ieškinio reikalavimą yra įmanoma priimti aiškų ir įmanomą įvykdyti teismo sprendimą.

78.       Bylą nagrinėjant antrą kartą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškinio trūkumus ir įpareigoti ieškovę patikslinti ieškinio dalyką, nurodyti, kokie įrodymai pagrindžia jo nurodytas aplinkybes, ir šiuos įrodymus pateikti teismui. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, 2019 m. vasario 5 d. pateikė patikslintą ieškinį. 2019 m. birželio 12 d. teismas nutartimi pakartotinai nustatė ieškinio trūkumus. Teismas nutartyje nurodė, kad parengiamajame teismo posėdyje ieškovė nesukonkretino ieškinio dalyko, t. y. neįvardino tiksliai visų išreikalautinų dokumentų ar turto, kad būtų galima identifikuoti šiuos objektus; taip pat nekonkretizavo, kokie įrodymai patvirtina išreikalautinų dokumentų ar turto buvimą pas atsakovus. Ieškovė 2019 m. liepos 31 d. pateikė patikslintą ieškinį, o 2020 m. sausio 29 d. d. pateikė galutinį patikslintą ieškinį, taigi, teismas ne vieną kartą ieškovei nurodė kaip įmanoma labiau sukonkretinti, detalizuoti ieškinį. Įvertinus patikslinto ieškinio turinį, jame suformuluotą dalyką, nėra pagrindo daryti priešingą išvadą, negu kad padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, jog ieškinys yra grįstas prielaidomis, manymu, tačiau teismui nepateikti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys dokumentų egzistavimą, faktinį buvimą pas konkrečius atsakovus, o tokiu atveju nėra galimybės priimti aiškiai įvykdomą sprendimą. Ieškinio reikalavimų ydingumą parodo tai, kad viena vertus, ieškovė nurodo, kad „atsisako reikalavimo įpareigoti išreikalauti konkrečiai iš UAB „Cibis“ dokumentus, nes jis geranoriškai patenkino reikalavimą ir perdavė dokumentus 2020 m. sausio 28 d.“ (2020 m. sausio 29 d. ieškinio 7 lapas), tuo tarpu, ieškinio reikalavime prašoma iš atsakovų A. J., UAB „Cibis“ ir UAB „Gerovės prekyba“ išreikalauti sekančiai lentelėje nurodytus dokumentus (2020 m. sausio 29 d. ieškinio 12 lapas). Iš tokių ieškinio prieštaravimų nėra aišku, kokių teisinių pasekmių siekia ieškovė, nėra aišku, ar ieškovė atsisakė savo reikalavimų atsakovui UAB „Cibis“ visa apimtimi, o jei ne, kokių tuomet tariamai likusių dokumentų pas UAB „Cibis“ ji toliau ieškiniu reikalauja. Iš ieškinio formuluočių nėra aišku, kokius dokumentus (iš nurodytų ieškinyje) ieškovė atsiėmė ir kokių (nurodytų ieškinyje) ji neatsiėmė ir tebereikalauja. Kaip minėta, teismui negali būti perkeliama pareiga įrodinėti tam tikras aplinkybes, kuri tenka būtent ieškovei. Vien jau šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad ieškovė neįrodė savo teigiamų aplinkybių, jog dokumentai tebėra pas UAB „Cibis“, taigi neįrodė ieškinio pagrįstumo (CPK 178 straipsnis). 

79.       Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad jos teisės buvo realiai pažeistos. Nors pažymėtina, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė taip pat ne vieną kartą kreipėsi dėl dokumentų grąžinimo tiek į UAB „Gerovės prekyba“, tiek į UAB „Cibis“, į kuriuos taipogi nebuvo reaguojama, tačiau svarbesnis aspektas šiuo atveju yra tas, kad atsakovai taip pat aktyviai siūlydavo ieškovei dokumentus atsiimti, tačiau ieškovė jų neatsiimdavo, kas leidžia daryti išvadą, kad realiai ieškovės teisės jai neva negrąžinant dokumentų nebuvo pažeistos, nes ji turėjo realias galimybes dokumentus (ar bent dalį jų, kaip pati ieškovė nurodo) atsiimti. Pavyzdžiui, ieškovėd atstovė patvirtino, kad UAB „Cibis“ siūlė atsiimti dokumentus, bet ji jų neatsiimdavo, kadangi jie nepilni, 2017 m. gruodžio 18 raštu taip pat siūlyta dokumentus atsiimti (3 t., b. l. 189), tačiau faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad dokumentai atsiimti nebuvo, raštas taip pat buvo siųstas ir 2019 m. spalio 24 d., nurodant, kad „geranoriškai sutinkama atiduoti turimus dokumentus <...> atsiėmę dokumentus, galėtumėte su jais susipažinti bei atlikti kitus veiksmus“ (6 t., b. l. 147). UAB „Gerovės prekyba“ taip pat 2017 m. vasario 24 d. raštu informavo ieškovę, kad dokumentus galima atsiimti. Negana to, minėtame rašte nurodyta, kad dokumentai bus paruošti perdavimui ir juos bus galima atsiimti nuo 2017 m. kovo 6 d. Nors ieškovė apeliaciniame skunde ir teigia, kad atsakovėms įmonėms buvo siųsti raginimai per antstolį, kitais būdais, ir vieno atsakovo atstovai atsisakė priimti dokumentus, o kito atsakovo atstovų fiziškai nepavyko rasti, tačiau tai nepaneigia aplinkybių, kad UAB „Gerovės prekyba“ bei UAB „Cibis“ taip pat dėjo pastangas, kad ieškovė dokumentus atsiimti. Konstatuotina, kad būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti ieškinio pagrįstumą bei tai, kad jos teisės realiai buvo pažeistos, šiuo atveju, pastarųjų aplinkybių ji neįrodė, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų dėl dokumentų pateikimo.

Dėl nuostolių atlyginimo

80.       Apeliantė taip pat nesutinka su tuo, kad buvo netenkintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, nutraukus bylos dalį dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, toliau vertintinas tik reikalavimas priteisti 303,07 Eur žalos atlyginimo iš atsakovės A. J.. Iėškovė teigia, kad 258,34 Eur išlaidų patyrė dėl 2017 m. vasario 7 d. antstolės B. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 171-17-9, kuriuo konstatuotos faktinės aplinkybės 2017 m. vasario 8 d. dėl buvusios ieškovo vadovės A. J. neatvykimo ir dokumentų neperdavimo naujai paskirtai ieškovo vadovei G. Š.. Ieškovė taip pat prašo priteisti 10,88 Eur nuostolių už 2017 m. vasario 2 d. siųstą reikalavimą grąžinti dokumentus, šio pareikalavimo gavėja yra A. J.. Taip pat prašoma priteisti 18,66 Eur už pranešimą laikraštyje „Lietuvos aidas“ apie antspaudo negaliojimo paskelbimą, 5,66 Eur už VĮ Registrų centras“ paslaugas – pranešimo Juridinių asmenų registre dėl antspaudo negaliojimo paskelbimą ir 9,53 Eur už Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro paslaugas (už patikrą registruose). Atsakovė su šiomis prašomomis priteisti išlaidomis nesutinka nurodydama, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kad prašomos priteisti išlaidos yra nepagrįstos įrodymais. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad konstatavus reikalavimų įpareigoti pateikti dokumentus nepagrįstumą, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti nuostolius.

81.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė ir žalos priteisimas yra savarankiškas teisių gynimo būdas (CK 1.138 straipsnis), todėl vien tai, kad netenkintas reikalavimas įpareigoti pateikti dokumentus negali eliminuoti teismo pareigos vertinti civilinės atsakomybės sąlygų buvimą (CK 6.245-6.249 straipsniai). Vadovaujantis minėtais straipsniais, civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: a) neteisėti veiksmai; b) žala arba nuostoliai; c) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių); d) privalančiojo atsakyti asmens kaltė. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2017 m. vasario 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo parengtas tuo tikslu, jog būtų nustatyta, kad buvusi vadovė neatvyko ir neperdavė įmonės dokumentų. Kaip nurodyta šios nutarties 76 ir 77 punktuose, buvusi bendrovės vadovė nesilaikė vadovui keliamos rūpestingumo pareigos, nevykdė pareigos tinkamai perduoti įmonės dokumentus keičiantis vadovui, taigi laikytina, kad ji atliko neteisėtus veiksmus. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra tiesiogiai susijęs su tinkamu atsakovės pareigos nevykdymu, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą. 

82.       Atsakovė nesutinka su tuo, kad ieškovė prašo žalos atlyginimo į nuostolius įskaičiuodama PVM. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Priklausomai nuo to, kas teiks paslaugas ir prekes (PVM mokėtojas ar ne), kas pirks prekes ir paslaugas (PVM mokėtojas ar ne), nuostolių dydis skirsis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Kadangi ieškovė yra PVM mokėtoja, kuri pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 ir 91 straipsnių nuostatas turi teisę į PVM atskaitą, šia suma ji gali sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM arba ją susigrąžinti iš biudžeto. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai teigia, kad PVM neturėtų būti įskaitomas į priteisiamų nuostolių dydį, todėl priteisiamas žalos dydis mažintinas PVM dydžiu iki 213,50 Eur.

83.       Pažymėtina, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis), be to, žalos dydis turi būti pagrįstas įrodymais. Ieškovė prašo priteisti 10,88 Eur už 2017 m. vasario 2 d. siųstą reikalavimą grąžinti dokumentus, tokiam reikalavimui pagrįsti nurodė Lietuvos pašto kvitą, kuriame gavėju įvardinta atsakovė. Tačiau pažymėtina, kad nėra pateikta pranešimo, kuris būtų siunčiamas, kopija, todėl negalima nustatyti tokio pranešimo turinio, o taip pat, ar jis susijęs su atsakovės neteisėtais veiksmais nevykdant pareigos tinkamai perduoti įmonės dokumentus. Ieškovė apeliaciniame skunde tik nurodo, kad 2017 m. vasario 2 d. A. J. buvo pakartotinai išsiųstas reikalavimas dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo (išsiųstas visais žinomais jos el. p. adresais ir registruotu paštu), tačiau paties pranešimo nepateikė. Dėl to 10,88 Eur suma nepriteisiama. Ieškovė taip pat prašo priteisti 18,66 Eur už pranešimą laikraštyje „Lietuvos aidas“ apie antspaudo negaliojimo paskelbimą, 5,66 Eur už VĮ Registrų centras“ paslaugas – pranešimo Juridinių asmenų registre dėl antspaudo negaliojimo paskelbimą. Kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovė, PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad 18,66 Eur mokėtina už skelbimą valstybės laikraštyje „Lietuvos aidas“ Nr. 34-36, tačiau nėra pridėtas skelbimo turinys, kad būtų įmanoma nustatyti, kaip tokio skelbimo turinys yra susijęs su atsakovės neteisėtais veiksmais (CPK 178 straipsnis). Tas pats pasakytina ir dėl prašymo priteisti 5,66 Eur. Iš 2017 m. vasario 7 d. sąskaitos matyti, kad sąskaita išrašyta dėl ieškovės prašymo, o kvite nurodyta, kad mokėta už popierinio pranešimo paskelbimą, tačiau nėra pagrįsta įrodymais, kokio turinio pranešimas skelbiamas, ar jis susijęs su atsakovės neteisėtais veiksmais. Analogiškais argumentais nėra pagrįsti ir prašomi 9,53 Eur, kadangi 2017 m. vasario 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje tik matyti, jog įmokų paskirtis – notaro atlyginimas, kompensacija už patikrą registruose, valstybės registrų darbų kainą, kompensacija už kitas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės A. J. priteistina 213,50 Eur.

Dėl bylos baigties bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

84.       Apibendrinant konstatuotina, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – nutraukti bylos dalį dėl UAB „Gerovės“ konservų fabriko reikalavimo priteisti 879,17 Eur nuostolių atlyginimą iš UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Cibis“ bei dėl reikalavimo priteisti 576,10 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovės A. J.; ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti UAB „Gerovės“ konservų fabrikui iš atsakovės A. J. 213,50 Eur žalos atlyginimo. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

85.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetęs ieškovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. 2020 m. birželio 10 d. ieškovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodyta, kad ieškovė iš viso patyrė 4 463,28 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškiniu iš esmės buvo reiškiami du reikalavimai – išreikalauti dokumentus ir priteisti žalos atlyginimą. Pirmasis reikalavimas buvo atmestas, o reikalavimas atlyginti žalą patenkintas iš dalies. Netenkinus pusės ieškinio reikalavimų (dėl dokumentų), ieškovė neįgyja teisės daugiau nei į pusę patirtų bylinėjimosi išlaidų (4 463,28 /2=2 231,64 Eur). Tenkinta 23 proc. reikalavimo dėl žalos atlyginimo ((213,50 Eur x 100 proc.)/879,17 Eur), todėl ieškovei priteistina 513,27 Eur bylinėjimosi išlaidų ((2 231,64 Eur x 23 proc.)/100 proc.). Pažymėtina, kad nors reikalavimai buvo reikšti solidariems atsakovams, tačiau dalis nuostolių buvo priteista tik iš atsakovės A. J.. Be to, proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (LAT 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015, LAT 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011). Dėl šių priežasčių bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik iš A. J..

86.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš dviejų reikalavimų (dėl dokumentų pateikimo) tenkintas nebuvo (1 210 Eur/2=605 Eur), o reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintas iš dalies (23 proc.) ieškovei iš atsakovės A. J. priteistina 139,15 Eur ((605 Eur x 23 proc.)/100 proc.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko (j. a. k. 122355065) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą.

Nutraukti bylos dalį dėl UAB „Gerovės“ konservų fabriko (j. a. k. 122355065) reikalavimo priteisti 879,17 Eur nuostolių atlyginimą iš UAB „Gerovės prekyba“ (j. a. k. 304147463) ir UAB „Cibis“ (j. a. k. 300027897) bei dėl reikalavimo priteisti 576,10 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovės A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko (j. a. k. 122355065) ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 213,50 Eur žalos atlyginimo.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės“ konservų fabrikui (j. a. k. 122355065) iš atsakovės A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 513,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės“ konservų fabrikui (j. a. k. 122355065) iš atsakovės A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 139,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                         Andrutė Salvador

                                        Rūta Veniulytė-Jankūnienė

                                        Margarita Stambrauskaitė