Civilinė byla Nr. 2S-1392-524/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06661-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.12
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio G. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos bendrabutis“, antstolis G. J.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. 2020 m. rugsėjo 7 d. gavo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma kaip nepagrįstą ir neteisėtą panaikinti antstolio patvarkymą Nr. S-20-91-17093 vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/00079, 0091/11/00706, 0091/11/01797. Skunde nurodoma, jog antstolis 2018 m. vasario 21 d. įregistravo areštą vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/00079, 0091/11/00706, 0091/11/01797, kuriose skolininkas keičiamas į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko. Areštas vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/00079, 0091/11/00706, 0091/11/01797 įregistruotas praleidus terminą kreditiniams reikalavimams pareikšti, todėl yra pagrindas spręsti dėl antstolio patvarkymo Nr. S-20-91-17093 vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/00079, 0091/11/00706, 0091/11/01797 panaikinimo.
2. Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. 2020 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Nurodė, jog, pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis, VĮ Turto bankui buvo žinoma apie taikomą areštą skolininko turtui. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti įstatymo nustatytos informavimo apie kreditinius reikalavimus tvarkos nesilaikymą. Valstybei, kaip skolininko teisių perėmėjai, buvo pakankama galimybė sužinoti apie visus palikėjo kreditorius, kadangi palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), turto areštas palikėjo buto daliai taikytas 2005 m. lapkričio 15 d., palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas tik 2018 m. spalio 24 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama 2020 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio G. J. veiksmų tenkino ir panaikino antstolio 2020 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymą Nr. S-20-91-17093 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo.
4. Teismas nurodė, jog antstolio 2020 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu Nr. S-20-91-17093 (duomenys neskelbtini) miręs skolininkas J. B. vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/00079, 0091/11/00706, 0091/11/01797 pakeistas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, kaip jo teisių perėmėjos. Teismas konstatavo, jog, atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, aplinkybė, jog 2005 m. lapkričio 15 d. Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) mirusiam skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areštas nenurodant turto arešto masto, nelaikytina tinkamu palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimu priėmusiai palikimą įpėdinei – valstybei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi nenurodant turto arešto masto palikimą priėmusiai įpėdinei – valstybei nebuvo galimybės suprasti palikėjo kreditorių reikalavimų dydžio. Be to, aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) mirusio skolininko palikimą valstybė priėmė tik 2018 m. spalio 24 d., nesudaro pagrindo nesilaikyti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje palikėjo kreditoriams nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Atsižvelgiant į tai, Turto arešto aktų registre skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto arešto įregistravimas 2018 m. vasario 21 d. nelaikytinas palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimu priėmusiems palikimą įpėdiniams per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Šiuo atveju Turto arešto aktų registre turto areštas buvo įregistruotas praleidus ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau ir naikinamąjį trejų metų terminą, per kurį teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės pareiškėjos skundą atmetant. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepagrįstai, prieštarauja šiuo metu formuojamai teismų praktikai. Teismas neatsižvelgė ir nevertino vertikalus precedento, suformuoto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1070-567/2020. 2018 m. vasario 21 d. Turto arešto aktu Nr. S-18-91-1739 antstolis areštavo skolininkui J. B. nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos, Nr. 0091/11/00079, 0091/11/00706 ir 0091/11/01797, arešto mastas 377,88 Eur). Be to, turto areštas palikėjo buto daliai taikytas 2005 m. lapkričio 15 d., išviešinant kreditorę UAB „Klaipėdos bendrabutis“. Informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdinei buvo žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo (2018 m. spalio 24 d.).
6. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo antstolio atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties atmesti ir šią nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog minėta teismo nutartis pagrįsta ir nėra pagrindo ją panaikinti.
7. Suinteresuotas asmuo UAB „Klaipėdos bendrabutis“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Teismas
konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
10. Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, t. y. palikėjo skolinių įsipareigojimų tinkamo išviešinimo, ir patvarkymų pakeisti skolininką vykdymo procese po to, kai skolininko turtą perėmė jo įpėdinis – valstybė. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundas dėl antstolio veiksmų ir panaikintas antstolio G. J. 2020 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymas Nr. S-20-91-17093 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, jog informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdinei buvo žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo, taip pat vertikalaus precedento, suformuoto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1070-567/2020.
Faktinės bylos aplinkybės
11. Iš vykdomosios bylos Nr. 0091/11/00706 duomenų nustatyta, jog Turto arešto aktų registre 2005 m. lapkričio 15 d. buvo įregistruotas skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areštas nurodant, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, – kreditorė UAB „Klaipėdos bendrabutis“, turto arešto pagrindas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-7684-512/2005, turto arešto mastas – nenurodyta.
12. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0091/11/00079, Nr. 0091/11/00706 ir Nr. 0091/11/01797 nustatyta, kad antstolis vykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-17981-642/2010 dėl 174,37 Eur skolos ir 2,80 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko J. B. išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0091/11/00079), Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-5511-328/2011 dėl 151,81 Eur skolos, 3,91 Eur žyminio mokesčio ir 3,57 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko J. B. išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0091/11/00706), Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-15388-613/2011 dėl 157,64 Eur skolos, 4,05 Eur žyminio mokesčio ir 69,73 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko J. B. išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0091/11/01797).
13. Iš minėtų vykdomųjų bylų medžiagos taip pat nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) skolininkas J. B. mirė. 2018 m. vasario 21 d. turto arešto aktu Nr. S-18-91-1739 antstolis areštavo skolininkui J. B. nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0091/11/00706). Pagal Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro notarės R. K. 2018 m. spalio 24 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, mirusio skolininko J. B. turtą paveldėjo valstybė (vykdomoji byla Nr. 0091/11/00706, b. l. 38–39). 2020 m. rugpjūčio 26 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-20-91-17093 (vykdomoji byla Nr. 0091/11/00706, b. l. 43), kuriuo antstolis nusprendė mirusį skolininką J. B. vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/00079, 0091/11/00706, 0091/11/01797 pakeisti Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, kaip jo teisių perėmėja.
14. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių, kurias nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ginčo byloje nėra.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
15. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
16. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 634 straipsnio 2 dalis įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks veikimas, viršijant įgaliojimus, vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti vykdoma, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
17. CPK 596 straipsnio, reglamentuojančio teisių perėmimą vykdymo procese, 1 dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020).
19. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
20. CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018). Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika) ir kad šios normos tikslus, be kita ko, atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016), tačiau laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2016). Aptartas išaiškinimas atitinka CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, nes užtikrina kreditoriams geresnes sąlygas per įstatymo nustatytą terminą pareikšti reikalavimus mirusio skolininko įpėdiniams ir nesukuria įpėdiniams papildomų pareigų ieškoti palikėjo skolų, vadinasi, nepažeidžia jų teisėtų interesų, nes, arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz., nekilnojamojo turto). Įpėdinis, domėdamasis paveldimu turtu ir matydamas, dėl kokios skolos paveldimas turtas yra areštuotas, turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).
22. Be to, tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo Antstolių informacinėje sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 konstatuota, jog Antstolių informacinė sistema, skirtingai nei Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 ir 16 straipsniai). Informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas Antstolių informacinėje sistemoje savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas. Kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1R-207 patvirtinti Antstolių informacinės sistemos nuostatai reglamentuoja šios sistemos steigimo teisinį pagrindą, tikslą, uždavinius, pagrindines funkcijas, organizacinę ir funkcinę struktūras, duomenų teikimo ir naudojimo tvarką, duomenų saugos reikalavimus, finansavimą, modernizavimą ir likvidavimą. Nuostatų 11.2 punkte nurodyta, kad antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Pagal nuostatų 23 punktą antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Nuostatų 13.5 punkte nurodyta, kad VĮ Turto bankas yra Antstolių informacinės sistemos naudotoja elektroninių aukcionų organizavimo ir vykdymo funkcijoms atlikti.
23. Vadinasi, VĮ Turto bankas, atstovaudama pareiškėjai Lietuvos valstybei paveldėjimo teisiniuose santykiuose, negali laisvai naudotis Antstolių informacine sistema ir gauti duomenų apie visus skolininkus, kadangi šis juridinis asmuo nėra Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjas, o tik naudotojas elektroninių aukcionų organizavimo ir vykdymo funkcijoms atlikti. Byloje taip pat nėra ginčo, kad VĮ Turto bankas turi galimybę matyti vykdomąsias bylas, kuriose ji yra skolininkė arba išieškotoja, t. y. iki ginčijamų antstolių patvarkymų, kuriais miręs skolininkas buvo pakeistas jo teisių perėmėju (valstybe), priėmimo Lietuvos valstybė savaime negalėjo žinoti apie antstolio vykdomas vykdomąsias bylas dėl mirusių asmenų, kurių palikimas dar nepriimtas. Atitinkamai savaime antstolio duomenų teikimas į Antstolių informacinę sistemą šiuo atveju negali būti pripažintas tinkamu įpėdinio informavimu apie kreditoriaus reikalavimą CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.
24. Taigi, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris kreditoriaus pavedimu vykdo išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019). Reikalavimai tinkamai pareikštais CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme pripažintini ir tuo atveju, kai, esant keliems palikėjo kreditoriams, dėl vieno iš jų nebuvo priimtas atskiras turto arešto aktas, tačiau registre buvo nurodytas turto arešto mastas tokia apimtimi, kuri leido palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) suvokti palikėjo kreditorių reikalavimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, plėtodama aptartą CK 5.63 normos aiškinimo ir taikymo praktiką ir atsižvelgdama į šios normos tikslus ir paskirtį, išaiškino, jog iš pirmiau aptarto informavimo turinio mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visą skolininko prievolių dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palūkanos, todėl mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus prievolės kitimo mechanizmas. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokią prievolės dalį ir perima.
25. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytai išvadai, kad aplinkybė, jog 2005 m. lapkričio 15 d. Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) mirusiam skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areštas nenurodant turto arešto masto, nelaikytina tinkamu palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimu priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi iš šių duomenų nėra aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta nurodytoje teismų praktikoje, įpėdiniai (šiuo atveju valstybė) neturi papildomų pareigų ieškoti palikėjo skolų, tuo labiau kad VĮ Turto bankas, atstovaujanti valstybei, nėra Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėja šiam tikslui. Taigi, ne įpėdiniai turi ieškoti ir rinkti informaciją apie palikėjo skolas ir jų dydžius, o kreditoriai turi pareikšti reikalavimą, iš kurio būtų galima suprasti skolininko prievolės dydį ar bent jau skolos sandarą ir jos apskaičiavimo mechanizmą. Atsižvelgiant į tai antstolio argumentai, jog VĮ Turto bankui, atstovaujančiai valstybę, iki palikimo priėmimo nebuvo jokių kliūčių sužinoti apie visus skolininko kreditorius ir jų reikalavimų mastą ir pagrindą, atmestini kaip nepagrįsti.
26. Valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą: 1) iš jos negali būti atimta paveldėjimo teisė kaip iš bet kurio kito įpėdinio (kai iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, paveldimas turtas pareina valstybei); 2) valstybė negali atsisakyti priimti palikimo; 3) visais atvejais valstybės atsakomybė už palikėjo skolas kreditoriams yra ribota, t. y. valstybė atsako tik paveldėto turto verte. Valstybės paveldėjimas yra išimtis iš pagrindinių paveldėjimo teisės principų – šeimos paveldėjimo principo ir palikimo priėmimo laisvės principo, o jos kaip įpėdinės atsakomybė kreditoriams už palikėjo skolas yra ribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nurodyta kasacinio teismo praktika reiškia, kad palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Aplinkybė, kad valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, negali atsisakyti priimti palikimo, savaime nereiškia, kad jai apie palikėjo skolą gali būti pareiškiama, nesilaikant CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos.
27. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai pritaria skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytai išvadai, kad aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) mirusio skolininko palikimą valstybė priėmė tik 2018 m. spalio 24 d., nesudaro pagrindo nesilaikyti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje palikėjo kreditoriams nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nei minėtuose teisės aktuose, nei teismų praktikoje CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas palikėjo kreditoriams pareikšti reikalavimus nesiejamas su palikimo priėmimo įforminimo momentu. Akivaizdu, kad Turto arešto aktų registre (duomenys neskelbtini) mirusiam skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto arešto įregistravimas 2018 m. vasario 21 d. nelaikytinas palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimu priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Visiškai sutiktina su tuo, jog šiuo atveju Turto arešto aktų registre turto areštas buvo įregistruotas praleidus ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau ir naikinamąjį trejų metų terminą, per kurį teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
28. Atsižvelgiant į nurodytą paveldėjimo teisinių santykių teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju teisei nukreipti kreditoriaus reikalavimus į palikėjo įpėdinius nėra būtinos įgyvendinimo ir tenkinimo sąlygos, t. y. palikėjo kreditorių reikalavimai nebuvo pareikšti laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų.
29. Kaip ir nurodoma atskirajame skunde, Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir į savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Šiame nutarime akcentuota, kad šis teisės šaltinis turėtų būti naudojamas itin preciziškai, t. y. teismui sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, aplinkybes. Tais atvejais, kai susiduriama su precedento konkurencija, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir kitas reikšmės turinčias aplinkybes.
30. Tačiau konstitucinis valdžių padalijimo principas bei teismams tenkantis teisingumo vykdymo vaidmuo suponuoja, jog teismų praktika nėra teisės šaltinis formaliąja prasme. Teismai formuoja teisės taikymo praktiką. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat nurodė, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Kita vertus, teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, atsižvelgtina į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis.
31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje – atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7162/2009 ir kt.).
32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog šios bylos atveju teismas neatsižvelgė ir nevertino vertikalus precedento, suformuoto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1070-567/2020, kadangi skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas ir padarytos išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nagrinėjamu klausimu. Be to, net jei Vilniaus apygardos teismo nutartimi formuojama praktika konkuruotų su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukštesnės instancijos teismas, taip pat į tai, jog atskirajame skunde nurodytas tik vienos apygardos teismo bylos atvejis, turėtų būti teikiama pirmenybė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Pažymėtina ir tai, jog Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-1070-567/2020, kurioje priimta 2020 m. liepos 2 d. nutartis, ir šios bylos aplinkybės nėra visiškai tapačios, kadangi toje byloje, skirtingai nei šioje byloje, nebuvo nustatyta aplinkybių, jog skolininko (palikėjo) turtui areštas, be kita ko, buvo taikytas iki jo mirties, be to, toje byloje, skirtingai nei šioje byloje, areštas skolininko (palikėjo) turtui po jo mirties buvo taikytas nepraleidus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto naikinamojo 3 metų termino.
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundas dėl antstolio veiksmų ir panaikintas antstolio G. J. 2020 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymas Nr. S-20-91-17093 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, kuriuo antstolis nusprendė mirusį skolininką J. B. vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/00079, 0091/11/00706, 0091/11/01797 pakeisti Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, kaip jo teisių perėmėjos, laikytina teisėtai ir pagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Erika Misiūnienė