Civilinė byla Nr. e2-253-567/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01347-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.4; 3.4.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Govardanas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 23 d. nutarties iškelti atsakovei mažajai bendrijai „Govardanas“ bankroto bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jungstata“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Govardanas“ (toliau – ir bendrija) bankroto bylą. Nurodė, kad 2025 m. kovo 3 d. su atsakove sudarė birių krovinių pervežimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį. Pareiškėja suteikė atsakovei birių krovinių pervežimo paslaugas už 22 460,02 Eur, tačiau atsakovė neatsiskaitė. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 17 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-28111-1253/2025 nutarė išieškoti pareiškėjai iš atsakovės 22 460,02 Eur skolą, 385,61 Eur palūkanas, 10,15 proc. dydžio metines palūkanas už 22 845,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. liepos 17 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidas ir 491 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo įsakymas buvo pateiktas vykdyti antstoliui Dainiui Šidlauskui, kuris 2025 m. lapkričio 4 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą. Antstolis nustatė, kad bendrija neturi turto ir valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų darbuotojų, jos atžvilgiu vykdomos 27 vykdomosios bylos dėl daugiau nei 300 000 Eur skolų išieškojimo, paskutinį kartą nuo bendrijos sąskaitų lėšos buvo nurašytos 2024 m. vasario 20 d. Pareiškėja 2025 m. lapkričio 12 d. pranešimu įspėjo bendriją apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, jei nebus sumokėta skola, tačiau bendrija į tai nereagavo. Taigi, bendrija yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla.
2. Pareiškėja UAB „Daiveka“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei MB „Govardanas“ bankroto bylą. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-14026-819/2025 patvirtino pareiškėjos ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo dalimis sumokėti pareiškėjai 9 147,60 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už nesumokėtą skolos sumą nuo taikos sutarties sudarymo dienos (2025 m. kovo 5 d.) iki prievolės visiško įvykdymo ir 363 Eur bylinėjimosi išlaidas (iš viso 9 510,60 Eur). Atsakovė taikos sutarties nevykdė, todėl teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui Dainiui Šidlauskui. Antstolis nenustatė atsakovei priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, ir 2025 m. rugsėjo 11 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą. Taigi, bendrija yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 23 d. nutartimi iškėlė MB „Govardanas“ bankroto bylą ir paskyrė nemokumo administratore MB „Nemokumas“.
4. Teismas nustatė, kad bendrija paskutinį finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui pateikė už 2021 m. Pagal šiuos duomenis bendrija turėjo turto už 84 079 Eur: ilgalaikio turto vertė – 0 Eur, trumpalaikio turto vertė – 84 079 Eur, mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų dydis – 91 642 Eur, nuostoliai – 7 563 Eur. Pagal viešųjų registrų duomenis bendrija neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, darbuotojų, nėra skolinga valstybės biudžetui. Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis bendrijos atžvilgiu vykdomas priverstinis skolų išieškojimas 26 vykdomosiose bylose.
5. Teismas pažymėjo, kad pagal 2021 m. finansinės atskaitomybės duomenis bendrijos įsipareigojimai viršijo turto vertę, kurią sudarė tik trumpalaikis turtas, todėl toks turtas, nesant duomenų, patvirtinančių jo realų egzistavimą ir galimybę panaudoti prievolėms vykdyti, negali būti laikomas pakankamu atsiskaitymo šaltiniu. Bendrija nepateikė aktualiausių finansinių duomenų už 2025 m.
6. Vertindamas atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas), teismas nustatė, kad atsakovės negalėjimas apmokėti įsiskolinimų nėra laikinas. Skolų faktą patvirtina nuo 2024 m. sausio 29 d. pradėti antstolių vykdomi išieškojimai 26 vykdomosiose bylose. Nors bendrija neturi skolų valstybės biudžetui, tačiau neturi darbuotojų, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Priverstine tvarka vykdomų skolų išieškojimo aplinkybės patvirtina, kad bendrija sistemingai nevykdo įsipareigojimų ne tik pareiškėjoms, bet ir kitiems kreditoriams. Bendrija nepateikė atsiliepimo į pareiškėjų pareiškimus, t. y. nesiėmė pareigos įrodinėti, kad yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad bendrija toliau realiai vykdo kokią nors ūkinę komercinę veiklą, kuri iš esmės pakeistų esamą finansinę padėtį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles nėra laikinas.
7. Teismas priėjo išvadą, kad bendrija yra nemoki, negali laiku vykdyti savo turtinių prievolių, todėl iškėlė bendrijai bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė MB „Govardanas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nesuteikė bendrijai pakankamai laiko pateikti mokumo galimybę patvirtinančius įrodymus ir neatsižvelgė į bendrijos galimybę gerinti veiklos rodiklius. Bendrija negalėjo laiku pateikti atsiliepimo į pareiškimus ir reikalaujamų dokumentų dėl ribotų administracinių resursų, didelės dokumentų apimties, buhalterės pasitraukimo ir naujos sutarties su apskaitą tvarkančiu asmeniu sudarymo. Atsakovė prašė teismo pratęsti terminą atsiliepimui ir dokumentams pateikti iki 2026 m. vasario 27 d., tačiau teismas šio prašymo netenkino, todėl bendrijai buvo apribota galimybė pasisakyti.
8.2. Bendrija yra moki ir gyvybinga, nes 2022 m. gavo 608 156 Eur pajamų, 2023 m. – 353 431 Eur, 2024 m. – 64 808 Eur. Bendrija yra suplanavusi vykdyti papildomą veiklą (tarpininkavimas nekilnojamojo turto srityje), kuriai vykdyti sudarė sutartis. Bankroto bylos iškėlimas panaikins bendrijai galimybę vykdyti veiklą, gauti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais.
8.3. Bendrijos laikinas nemokumas atsirado dėl jos kontrahentų neatsiskaitymo. Bendrija deda pastangas išlaikyti gyvybingumą (sudarė sutartį su buhalterine įmone, teikia ataskaitas, ėmėsi naujos veiklos), todėl bankroto byla neturi būti keliama, nes bendrija turi visas galimybes atkurti pelningą veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais.
9. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Jungstata“ prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
9.1. Bendrija neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus. Bendrijos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, nes jau 2021 m. bendrijos skolos viršijo turto vertę, o šiuo metu iš bendrijos turto priverstine tvarka vykdomas daugiau nei 300 000 Eur skolų išieškojimas. Akivaizdu, kad bloga bendrijos finansinė būklė nėra laikina.
9.2. Bendrija nepateikė įrodymų, patvirtinančių realios ūkinės komercinės veiklos vykdymą ir pajamų generavimą. Bendrija neturi turto ir darbuotojų, o paskutinį kartą iš jos sąskaitų lėšos buvo nurašytos 2024 m. vasario 20 d. Tai reiškia, kad bendrija faktiškai du metus nevykdo veiklos ir neturi resursų ją vykdyti.
9.3. Bendrija nepagrindė veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, kad ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles, jog negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas. Taigi, bendrija yra nemoki ir negyvybinga, todėl jos išsaugojimas rinkoje neužtikrins finansinių sunkumų išsprendimo ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo.
9.4. Teismas kelis kartus pratęsė bendrijai terminą atsiliepimui ir turtinę padėtį pagrindžiantiems dokumentams pateikti, tačiau bendrija nustatytų įpareigojimų neįvykdė. Bendrija prie atskirojo skundo pateikė naujus įrodymus, kuriuos ji galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Bet kokiu atveju, pateikti nauji įrodymai (pajamų deklaracijos, paslaugų sutartis, kurioje numatytas 1 650 Eur atlygis) nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bendrijos nemokumo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
10. Atsakovė MB „Govardanas“ nepateikė duomenų, kad už atskirąjį skundą yra sumokėtas žyminis mokestis, todėl Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. kovo 2 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2026 m. kovo 9 d. (įskaitytinai) pašalinti atskirojo skundo trūkumą – sumokėti 57 Eur žyminį mokestį ir pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui tai patvirtinančio dokumento kopiją. Ši byla yra vedama elektroniniu būdu, atsakovės atskirasis skundas buvo pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartis atskirojo skundo trūkumui pašalinti jos priėmimo dieną išsiųsta atsakovei ir jos vadovui A. P. per EPP ir laikoma įteikta kitą darbo dieną po jos išsiuntimo – 2026 m. kovo 3 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1751 straipsnio 10 dalis). Pagal Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad atsakovės ir jos vadovo EPP paskyros yra aktyvios: atsakovė prie EPP buvo prisijungusi 2026 m. vasario 24 d., t. y. po bylos pagal atsakovės atskirąjį skundą išsiuntimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o atsakovės vadovas prie EPP buvo prisijungęs 2026 m. kovo 4 d., t. y. po Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 2 d. nutarties dėl atskirojo skundo trūkumo pašalinimo jam išsiuntimo. Atsakovė iki 2026 m. kovo 9 d. (įskaitytinai) nepašalino 2026 m. kovo 2 d. nutartyje nurodyto atskirojo skundo trūkumo, t. y. nesumokėjo 57 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą ir nepateikė įrodymo apie jo sumokėjimą. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 31 straipsnio 4 dalį atskirieji skundai dėl nutarčių nemokumo procese Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo teisme dienos. Atsakovės atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniame teisme gautas 2026 m. vasario 23 d., skundžiama nutartis yra susijusi su viešuoju interesu ir atsakovės teisėmis bei pareigomis, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nepažeisti JANĮ nustatytų bylų nagrinėjimo terminų ir užtikrinti atsakovės teisę į apeliaciją, prieina išvadą, kad yra teisinis pagrindas išnagrinėti atsakovės atskirąjį skundą iš esmės.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti bendrijai bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų
12. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1) tris analogiško turinio Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijai 2023 m. lapkričio 9 d. pateiktas metines pelno mokesčio deklaracijas už 2022 m.; 2) bendrijos ir E. Š. 2026 m. sausio 12 d. sudarytą paslaugų sutartį dėl žemės sklypo pardavimo, kurią įvykdžius, t. y. pardavus žemės sklypą dėl tarpininkavimo bendrija gautų 1 650 Eur atlygį.
13. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).
14. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 101 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl visi bendrijos pateikti nauji įrodymai nepriimami, juolab kad bendrija nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl iškilo būtinybė naujus įrodymus, sudarytus iki skundžiamos nutarties priėmimo, pateikti po skundžiamos nutarties priėmimo apeliacinės instancijos teismui, o ne pirmosios instancijos teismui.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
16. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
17. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal JANĮ juridinio asmens nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2025, 49 punktas).
18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 50 punktas).
19. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo yra iš tiesų nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019, 15 punktas).
20. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokų juridinį asmenį iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus juridinio asmens nemokumą, greičiau apsaugoti nemokaus juridinio asmens kreditorių ir paties juridinio asmens interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018, 22 punktas).
21. Tam, kad būtų nustatyta reali juridinio asmens turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Nors juridinio asmens (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau juridinio asmens balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti juridinio asmens (ne)mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022, 27 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkretaus juridinio asmens turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą, t. y. juridinio asmens mokumas ir gyvybingumas.
23. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Bankroto byla negali būti keliama juridiniam asmeniui, kuris yra gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).
24. Sprendžiant dėl juridinio asmens (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo bei bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jo vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas.
25. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent jis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamai gerą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.
27. Taigi, atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymus, kad bendrija yra moki, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles.
28. Tais atvejais, kai atsakovė, kuriai ketinama iškelti bankroto bylą, siekia surinkti duomenis, pagrindžiančius juridinio asmens mokumą, bendradarbiauja su teismu, nepiktnaudžiauja teise, neturi būti sudaromos formalios kliūtys tuos duomenis pateikti. Priešingu atveju būtų paneigiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), neatsižvelgiama į bankroto bylų ypatumus, susijusius su viešuoju interesu (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).
29. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovės atskirajame skunde nurodytą poziciją dėl priežasčių, sutrukdžiusių jai pateikti dokumentus, pagrindžiančius bendrijos mokumą ir gyvybingumą, t. y. kad pirmosios instancijos teismas nepratęsė bendrijai termino dokumentams pateikti iki 2026 m. vasario 27 d. ir bendrijai buvo užkirsta galimybė įrodyti savo mokumą ir gyvybingumą.
30. JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikia teismui šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją: 1) juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; 2) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 3) informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; 4) informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; 5) juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; 6) kitus dokumentus, kurie jo nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti.
31. JANĮ 25 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti nurodytą 30 dienų terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų. Įstatymu reglamentuojant ir nustatant nemokumo bylos iškėlimo teisme terminus, siekiama apsaugoti teises, užtikrinti kreditorių galimybes maksimaliai patenkinti jų reikalavimus ir (arba) kiek įmanoma greičiau išspręsti juridinio asmens, kuriam siekiama iškelti nemokumo bylą, žalingą teisinio netikrumo būseną (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1699-585/2020, 23 punktas).
32. Esminis juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo tikslas – operatyvus ir veiksmingas (efektyvus) juridinio asmens nemokumo bylos sąlygų ir aplinkybių, dėl kurių ji negali būti iškelta, įvertinimas. Atitinkamai operatyvus ir veiksmingas juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo stadijos atlikimas ir teismo nutarties priėmimas bei jos vykdymas yra reikšmingi sėkmingam tolesniam juridinio asmens nemokumo procesui, kuriame atliekami bankroto ar restruktūrizavimo veiksmai. Delsimas pradėti bankroto ar restruktūrizavimo veiksmus gali mažinti juridinio asmens mokumą, didinti jo įsipareigojimus, sukuria teisinį neaiškumą jo kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-934/2024, 22 punktas).
33. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Jungstata“ pareiškimą dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo, įpareigojo bendrijos vadovą pateikti per 14 kalendorinių dienų terminą nuo pareiškimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos bendrijos turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus: juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus; juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos; praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; kitus svarbius dokumentus per 5 dienas nuo pranešimo apie pareiškimo priėmimą teisme gavimo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 2 d. patenkino bendrijos prašymą pratęsti terminą atsiliepimui ir dokumentams pateikti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Bendrija 2025 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą dar kartą pratęsti terminą atsiliepimui ir dokumentams pateikti iki 2026 m. vasario 27 d., nurodydama, kad laiku negali įvykdyti teismo įpareigojimo dėl ribotų administracinių resursų, buhalterės pasitraukimo, naujos sutarties su apskaitą tvarkančiu asmeniu sudarymo ir pan. Teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies: pratęsė terminą atsiliepimui ir dokumentams pateikti iki 2026 m. sausio 16 d. ir atidėjo teismo posėdį rašytinio proceso tvarka dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo 2026 m. sausio 23 d. 11 val. Teismo pranešimas dėl termino atsiliepimui ir dokumentams pateikti pakartotinio pratęsimo bendrijai per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą įteiktas 2025 m. gruodžio 30 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis).
34. Taigi, pirmosios instancijos teismas sudarė atsakovei galimybes surinkti ir pateikti aktualius finansinės atskaitomybės duomenis teismo nustatytu ir vėliau bendrijos prašymų pagrindu du kartus pratęstu terminu iki 2026 m. sausio 16 d., kuris buvo pakankamas atsakovei reikiamiems duomenims surinkti ir pateikti teismui, tačiau atsakovė to nepadarė. Iš viso bendrijai buvo nustatytas daugiau nei 1,5 mėnesio terminas pateikti reikalaujamus dokumentus, patvirtinančius bendrijos turtinę padėtį, todėl vien atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl ribotų administracinių resursų, buhalterės pasitraukimo ir naujos sutarties su buhalterinę apskaitą tvarkančiu asmeniu sudarymo, nepateisina teismo nustatyto įpareigojimo nevykdymo ir negali būti laikomos objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis bendrijai visus dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui iki 2026 m. sausio 16 d.
35. Pažymėtina, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, juridinio asmens, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, vadovo atsakomybė dėl JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų nepateikimo teismui negali būti pateisinama administracinių išteklių ar buhalterio neturėjimu, kadangi būtent juridinio asmens vadovui teismo nustatytu terminu atsiranda pareiga operatyviai pateikti teismui dokumentus, reikšmingus bankroto bylai (ne)iškelti. Kaip minėta, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2025 m. lapkričio 25 d., skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2026 m. sausio 23 d., todėl akivaizdu, kad bendrija ir jos vadovas turėjo pakankamai laiko pateikti bankroto bylos iškėlimą nagrinėjančiam teismui iki 2026 m. sausio 16 d. duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrijos mokumą ir gyvybingumą, tačiau to nepadarė. Be kita ko, bendrija pirmosios instancijos teismo reikalautų dokumentų, patvirtinančių aktualią bendrijos turtinę padėtį, nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, situacija, kai juridinis asmuo, kuriam pareikštas reikalavimas iškelti bankroto bylą, pateikia prašymą bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui pratęsti terminą mokumą ir gyvybingumą patvirtinantiems dokumentams pateikti, tačiau aktualių dokumentų nepateikia, patvirtina juridinio asmens siekį vilkinti bankroto bylos iškėlimo procesą ir nenorą pagrįsti tikrąją finansinę padėtį.
37. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas teisines priemones pranešti atsakovei apie jai inicijuojamą bankroto bylą ir sudarė galimybę pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir aktualią turtinę padėti pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė nepateikė nei atsiliepimo, nei finansinės atskaitomybės dokumentų, nei kitų įrodymų, patvirtinančių, kad vykdo ūkinę komercinę veiklą, įsipareigojimus kreditoriams, turi perspektyvą stabilizuoti finansinę padėtį, turi kito viešuose registruose neregistruoto turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Taigi, bendrija, būdama šiame procese pasyvi, neįvykdė jai tekusios pareigos įrodyti, kad yra moki, gyvybinga ir realiai vykdo veiklą bei iš vykdomos veiklos generuojamų pajamų gali atsiskaityti su kreditoriais.
38. Kadangi atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo bendrijai klausimą, teismas apie bendrijos mokumą galėjo spręsti iš pareiškėjų ir paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, nes išsamesnių duomenų atsakovė į bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė. Sprendžiant, ar juridinis asmuo yra (ne)mokus, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktus duomenis, bet ir visų kitų duomenų visumą, nes pavienis faktas ar aplinkybė neleidžia daryti išvadų apie juridinio asmens finansinę būklę.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos) už 2021 m. galima spręsti, jog jau nurodytais metais bendrija susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais. Bendrijos turto vertė tuo metu buvo 84 079 Eur (tik trumpalaikis turtas), skolos kreditoriams – 91 642 Eur, pardavimo pajamos – 130 183 Eur, nuostoliai – 7 563 Eur, t. y. bendrija vykdė nuostolingą veiklą, o jos turto vertė buvo mažesnė už skolas kreditoriams. Bendrija nei Juridinių asmenų registrui, nei bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam teismui nepateikė finansinės atskaitomybės duomenų už 2022–2025 m., todėl jos aktuali turtinė padėtis nėra žinoma. Kita vertus, bendrija neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad bendrija šiuo metu neturi turto ir darbuotojų, jog priverstine tvarka 26 vykdomosiose bylose vykdomas daugiau nei 300 000 Eur skolų išieškojimas iš bendrijos.
40. Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis minėtų skolų priverstinis išieškojimas pradėtas nuo 2024 m. pradžios. Pareiškėjų pateikti antstolio Dainiaus Šidlausko 2025 m. rugsėjo 11 d. ir 2025 m. lapkričio 4 d. išieškojimo negalimumo aktai patvirtina, kad bendrija neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti pareiškėjoms susidariusias daugiau nei 33 000 Eur skolas, paskutinį kartą lėšos iš bendrijos sąskaitų buvo nurašytos 2024 m. vasario mėn. Nustatytų aplinkybių visuma akivaizdžiai patvirtina, kad bendrija ilgą laiką yra susidūrusi su rimtais finansiniais sunkumais, jos turtinė padėtis sistemingai blogėja. Atkreiptinas dėmesys, kad pati bendrija atskirajame skunde pripažino laikiną savo nemokumą dėl kontrahentų neatsiskaitymo, tačiau nepateikė duomenų nei apie turimus debitorinius įsiskolinimus (jų dydį, mokėjimo terminus), nei apie pradėtus aktyvius veiksmus dėl debitorinių skolų išieškojimo, t. y. potencialus bendrijos atgautinų debitorinių skolų dydis nėra pagrįstas įrodymais. Kita vertus, debitorinės skolos, net jei jos ir egzistuotų, negali užtikrinti besąlygiško jų panaudojimo bendrijos daugiau nei 300 000 Eur įsipareigojimų mažinimui, nes debitorinių skolų atgavimas praktikoje nėra dažnas.
41. Pažymėtina, kad juridinio asmens sėkmingos veiklos vykdymo perspektyvos negali būti įrodinėjamos vien tik trumpalaikio turto (nagrinėjamu atveju debitorinių skolų) egzistavimu, t. y. turi būti įrodytas faktinis juridinio asmens gyvybingumas, veiklos vykdymas ir pan. Bendrija, atskirajame skunde nurodydama, kad yra gyvybinga ir planuoja vykdyti (ar jau vykdo) naują veiklą, nepateikė duomenų apie vykdomos ūkinės komercinės veiklos rezultatus, gaunamas pajamas, pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Antstolių informacinės sistemos duomenys ir minėti antstolio Dainiaus Šidlausko išieškojimo negalimumo aktai patvirtina, kad bendrija neturi turto, taigi ir apyvartinių lėšų, iš jos ilgą laiką nesėkmingai išieškoma daugiau nei 300 000 Eur skolų suma, todėl atskirojo skundo argumentai dėl bendrijos veiklos perspektyvų vertintini kritiškai, atsižvelgiant į turimų įsipareigojimų mastą ir aktualios turtinės padėties nepagrindimą. Bendrija nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad bendrija vykdo ar artimiausiu metu galės atnaujinti ūkinės komercinės veiklos, galinčios stabilizuoti bendrijos turtinę padėtį ir atsiskaityti su kreditoriais, vykdymą.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nenurodė kitų objektyvių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, jog bendrija neatitinka nemokaus juridinio asmens būklės, skolos kreditoriams yra mažesnės už turto vertę. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bendrijos nemokumo ir negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, neįrodė, jog bendrija šiuo metu aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir iš gaunamų pajamų turi galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad bendrija pajamų negauna ilgą laiką, neturi turto. Atsakovė taip pat nepateikė objektyvių duomenų, kaip ir kada įsiskolinimai kreditoriams bus dengiami.
43. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pagrįstai, nes bendrija laiku neatsiskaito su kreditoriais, nevykdo veiklos, o negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio.
44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie bendrijos gerą finansinę būklę, nors pati bendrija turėjo pareigą pateikti tokius duomenis. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrija turi ilgalaikius finansinius sunkumus. Bendrija nepagrindė, kad ji yra pajėgi artimiausiu metu vykdyti sėkmingą veiklą ir gali atsiskaityti su kreditoriais. Bendrijos skolos nuolat didėja (pareiškėjoms priteistos procesinės palūkanos, priverstinio skolų išieškojimo vykdymo išlaidos), todėl atsisakymas iškelti bankroto bylą atsakovei gali lemti pradelstų finansinių reikalavimų padidėjimą, kuris pažeistų pačios bendrijos ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus.
45. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad bendrijos finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrija negali vykdyti turtinių prievolių ne tik pareiškėjoms, bet ir kitiems kreditoriams. Nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę. Taigi, atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, skolos nuolat auga, jos reali turto vertė akivaizdžiai yra mažesnė už įsipareigojimus kreditoriams, todėl bendrija atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo būseną. Byloje nėra duomenų, kad bendrija su pareiškėjomis ir kitais kreditoriais vykdomosiose bylose neatsiskaito dėl kitų, bet ne dėl blogos finansinės būklės, nulemtų priežasčių. Bendrija neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, nes yra nemoki ir negyvybinga.
46. Įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, materialiosios ir proceso teisės normas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bendrijos nemokumą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir negyvybingumą, nes bendrija nėra pajėgi artimiausiu metu atstatyti savo mokumą, gyvybingumą ir atsiskaityti su kreditoriais. Bendrijos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
47. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu MB „Govardanas“ yra nemoki ir negyvybinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
48. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, yra teisinis pagrindas priteisti valstybei iš atsakovės 57 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartimi nustatytu terminu iki 2026 m. kovo 9 d. (įskaitytinai) apeliantė nesumokėjo 57 Eur žyminio mokesčio.
49. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
50. Pareiškėja UAB „Jungstata“ prašo priteisti iš bendrijos 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pareiškėja pateikė 2026 m. vasario 10 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą ir 2026 m. vasario 12 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, patvirtinančius, kad pareiškėja už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo advokatui 726 Eur. Bylinėjimosi išlaidos patirtos 2026 m. I ketvirtį, todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2025 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 427,60 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 971,04 Eur (0,4 x 2 427,60 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl pareiškėjai iš bendrijos priteisiamas 726 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Jungstata“ (juridinio asmens kodas 301307539) iš atsakovės mažosios bendrijos „Govardanas“ (juridinio asmens kodas 305774287) 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės mažosios bendrijos „Govardanas“ (juridinio asmens kodas 305774287) 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio už atskirąjį skundą.
Teisėja Neringa Švedienė