(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,

sekretoriaujant Anai Usačiovai,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui,

atsakovo atstovui advokatui Petrui Butkevičiui,

trečiojo asmens atstovui advokatui Edgarui Gaučiui,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Budinas“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „East Panda“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „East Panda“ priešieškinį ieškovui UAB „Budinas“ dėl skolos ir be pagrindo gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo byloje L. K..

Teismas

n u s t a t ė :

              ieškovas UAB „Budinas“ (toliau – ieškovas) pradiniu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą UAB „East Panda“ grąžinti neteisėtai valdomą UAB „Budinas“ priklausantį turtą – daiktus, patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 8 105,91 Eur skolą pagal 2017 m. balandžio 5 d. sąskaitą-faktūrą Serija BUD Nr. 099 ir 2017 m. balandžio 28 d. sąskaitą-faktūrą Serija BUD Nr. 099/2, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patiktas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovass savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad šalys 2016 m. gegužės 5 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išsinuomojo 76,25 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ši nuomos sutartis, pasak ieškovo, buvo ankstesnės nuomos sutarties dėl tų pačių patalpų tąsa, t. y. ieškovas ir toliau nuomojo tas pačias patalpas, kurias išsinuomojo pagal 2012 m. gegužės 1 d. nuomos sutartį su ankstesniąja šių patalpų savininke L. K.. Per visą nuomos laikotarpį ieškovas atliko patalpų pagerinimus, jų, pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, negalima atskirti nuo daikto (patalpų) nepadarant daiktui žalos. Ieškovas 2016 m. lapkričio 4 d. pranešimu informavo atsakovą apie savo veiklos sustabdymą, prašė nutraukti nuomos sutartį nuo 2017 m. sausio 4 d. ir įskaityti užstato sumą, kaip nuomos mokestį iki 2017 m. kovo mėn. 31 d. imtinai. Šalys 2017 m. kovo 31 d. pasirašė nuomos sutarties nutraukimo protokolą ir patalpų perdavimo–priėmimo aktą. Patalpų trūkumų perdavimo metu nepastebėta, atsakovas pastabų neturėjo. Ieškovas atstovui atvykus į minėtas patalpas išsivežti daiktų, UAB „East Panda“ atstovas A. V. paprašė palikti visą ieškovui priklausantį ir įmonės balanse esantį ilgalaikį turtą, sudaryti paliekamo turto sąrašą ir įkainoti jį bei pažadėjo kompensuoti visą paliekamo turto kainą. Tuo pačiu buvo tariamasi dėl kompensacijos už paliekamą baro stovą su apdaila. Susitarimo pagrindu 2017 m. balandžio 5 d. ieškovas atsakovui išrašė dvi PVM sąskaitas - faktūras, BUD Nr. 099 už barą su apdailos skydais – 6 000,00 Eur sumai ir BUD Nr. 099/2 už daiktus (viso 36 daiktai) – 3 156,66 Eur sumai. UAB „East Panda“ atstovas A. V. 2017 m. balandžio 26 d. pranešė ieškovui, kad vienas iš atsakovo akcininkų užblokavo susitarimą kompensuoti už įrengtą baro stovą su apdaila, nes mano, jog įrengtas baro stovas su apdaila vertintini, kaip patalpų pagerinimas be raštiško patalpų savininko leidimo, todėl šios išlaidos nuomininkui nekompensuotinos (6 000 Eur). Ieškovas, pasisakydamas dėl kompensacijos dydžio pagal kitą PVM sąskaitą-faktūrą (serija BUD, Nr. 099/2), sutiko, kad nesumokėjo atsakovui nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 m. vasario ir kovo mėnesius pagal jam pateiktas sąskaitas faktūras Nr. 00043 ir 00045, kurių bendra suma – 1 042 Eur, todėl šalys susitarė, jog dalis PVM sąskaitoje-faktūroje, serija BUD, Nr. 099/2, išvardytų daiktų bus perduota atsakovui, kaip kompensacija (apmokėjimas) pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 00043 ir 00045. Suderinus pozicijas, ieškovas 2018 m. balandžio 28 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija BUD, Nr. 099/2, Koreguota, dėl sutartos 2 105,91 Eur sumos. Ieškovo teigimu, atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų apmokėti 2017 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija BUD, Nr. 099, ir 2017 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija BUD, Nr. 099/2, Koreguota. Bendra atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų suma – 8 105,91 Eur. Atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašo ieškinį atmesti. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2016 m. gegužės 5 d. šalių susitarimu nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2017 m. kovo 31 d., po ko, ieškovo iniciatyva, šalys pradėjo derybas dėl galimybės atsakovui nupirkti ieškovui nuosavybės teise priklausančius daiktus. Derybos buvo nutrauktos šalims nesutarus dėl daiktų kainos. Ieškovui buvo pranešta, kad jis gali atvykti ir pasiimti visus daiktus, kuriuos paimant nebūtų padaryta žala patalpoms. Pažymėjo, kad iš esmės neprieštarauja dėl daiktų, kurie gali būti atskirti nepadarant žalos minėtoms patalpoms, paėmimui, tik nesutinka dėl dalies daiktų atsiėmimo, kurių atskyrimas bei grąžinimas neabejotinai sukeltų žalą minėtoms patalpoms: maišytuvas, plautuvė, boileris, sudedamoji metalinė baro salėje ir baras su apdailos skydais. Dalį ieškinyje nurodytų daiktų ieškovas jau atsiėmė. Pažymėjo, kad įrengiant barą buvo iš dalies pakeista vandentiekio ir elektros inžinierinės sistemos, todėl demontavus barą su apdailos skydais kils žala patalpoms, nes vidury patalpos liks bei bus akivaizdžiai matomi elektros laidai bei vandens tiekimui skirti vamzdžiai, sienose liks skylės, kas sąlygos būtinybę atlikti patalpų remontą. 

              Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašo priteisti iš ieškovo 1 042 Eur skolą, 52,11 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Šalys nuomos sutartimi susitarė, kad ieškovas, kaip nuomininkas, įsipareigoja mokėti nuomos mokestį ir padengti išnuomotų patalpų nekilnojamojo turto mokestį. Tačiau ieškovas šios sutartinės pareigos neįvykdė, t. y. nesumokėjo nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 m. vasario ir kovo mėnesius pagal jai pateiktas PVM sąskaitas-faktūras Nr. 00043 ir 00045. Ieškovo skola atsakovui sudaro 1 042 Eur. Ieškovas, atsiliepdamas į priešieškinį, nurodo, kad buvo sutikęs su atsakovo siūloma 6 000,00 Eur kompensacija už paliekamą baro stovą su visa apdaila su sąlyga, kad atsakovas atsisakys 1 042,00 Eur reikalavimo dėl nesumokėto turto mokesčio už 2017 metų vasario ir kovo mėnesius. Neginčija, kad nekilnojamojo turto mokesčio už paskutinius du nuomos mėnesius nemokėjo, taip pat neginčija šio mokesčio dydžio.

               Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visa apimtimi – priteisė ieškovui iš atsakovo 6 404,96 Eur, 6 procentų dydžio metines procesinės palūkanas už priteistą sumą (6 404,96 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2017 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 142,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovo 1 042 Eur skolą, 52,11 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2017 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 815,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių elgesį proceso metu, padarė išvadą, kad ginčo daiktų (baro 6 000 Eur vertės, plautuvės 42,65 Eur vertės, maišytuvo 40,00 Eur vertės, boilerius 115,70 Eur vertės ir metalinio baro stovo 206,61 Eur vertės) ieškovas negali išmontuoti nepadarydama žalos patalpoms, todėl už šiuos daiktus atsakovas turi atlyginti ieškovui. Teismas sprendė, kad kiti daiktai yra saugomi ginčo patalpose, atskirti nuo patalpos ir jų išvežimas nepadarys patalpoms žalos, todėl nėra pagrindo už juos kompensuoti, juolab, kad ieškovas turi galimybę šiuos daiktus paimti natūra. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas iš esmės sutiko esantis skolingas atsakovui 1 042 Eur nekilnojamojo turto mokestį, tenkino priešieškinio reikalavimą. 

              Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslino sprendimą ir atsakovui iš ieškovo priteisė 960,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje kilo klausimas dėl išsinuomoto daikto (negyvenamųjų patalpų) pagerinimo išlaidų atlyginimo (CK 6.501 straipsnis). Kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas, atmetė atsakovo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo ieškinio ribų peržengimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pradinis patalpų nuomotojas davė ieškovui sutikimą pagerinti patalpas, ieškovasšias patalpas pagerino, o visi patalpų pagerinimo darbai atlikti iki naujos nuomos sutarties su nauju patalpų savininku (atsakovu) sudarymo. Remdamasi CK 6.501 straipsniu, kasacinio teismo formuojama šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012; kt.), atsižvelgdama į tai, kad atsakovas tęsia tą pačią veiklą kaip ir ieškovas ir šioje veikloje naudojasi ginčo daiktais ir padarytais pagerinimais, kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl daiktų, kuriais patalpos buvo pagerintos ir kurių išmontavimas, atskyrimas negalimas be žalos padarymo nuomojamam daiktui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju šalys nesusitarė dėl ginčo daiktų pirkimo ir pardavimo, todėl ieškovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros negali būti pagrindas priteisti jam iš atsakovo sąskaitose nurodytas sumas, išskyrus tas, kurios nurodytos dėl turto, kurio atskyrimas padarytų žalos patalpoms ir kuris vertintinas kaip patalpų pagerinimas. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, likę daiktai jau yra atskirti nuo patalpų ir jų išvežimas nepadarys patalpoms žalos, sprendė, kad nėra pagrindo už juos kompensuoti, juolab kad ieškovas turi galimybę šiuos daiktus paimti natūra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nagrinėjant bylą nekėlė jo skolos atsakovui įskaitymo klausimo, o atsakovas su tokiu įskaitymu nesutiko, taip pat į tai, kad ieškovas išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje, serija BUD, Nr. 009/2, Koreguota, ne visi nurodyti daiktai laikytini patalpų pagerinimu, teisėjų kolegija atmetė ieškovo argumentą, kad atsakovas, tenkinus jo priešieškinį, gavo dvigubą skolos apmokėjimą.

              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad siekiant tinkamai išspręsti klausimą dėl to, ar ieškovo nurodomi daiktai laikytini patalpų pagerinimu, būtina nagrinėti situaciją iki šių daiktų atsiradimo patalpose, turi būti nustatyta ir vertinama, kokie buvo ieškovo susitarimai su pirmąja nuomotoja, buvusia patalpų savininke L. K., kaip buvo susitarta dėl ginčo daiktų patalpose įmontavimo, tolesnio jų likimo, kompensavimo už juos, taip pat turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl L. K. įtraukimo į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu asmeniu, 2012 m. gegužės 1 d. ieškovo ir L. K. patalpų nuomos sutarties pateikimo į bylą. 

             Bylą nagrinėjant iš naujo, teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi buvusi patalpų savininkė L. K. įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko (CPK 47 straipsnio 1 dalis). 

             Trečiasis asmuo L. K. pateiktame atsiliepime prašo ieškovo UAB „Budinas“ pareikštą ieškinį ir atsakovo UAB „East Panda“ priešieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 2011 m. lapkričio 1 d. trečiojo asmens ir ieškovo sudarytos patalpų nuomos sutarties pagrindu ieškovui buvo perduotos, išnuomotos tvarkingos, pilnai eksploatacijai paruoštos patalpos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas išnuomotose patalpose planavo vykdyti kavinės-baro veiklą, ieškovas pageidavo pakeisti patalpų paskirtį, patalpose įrengti barą (pastatyti baldą), uždėti ant sienos medžio skydus (baldines plokštes) bei perdaryti sanitarinį mazgą. Trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į tai, kad nuomos sutartis sudaroma penkerių metų terminui, neprieštaravo nei dėl paskirties pakeitimo, nei dėl patalpų pritaikymo ieškovės reikmėms. Nuomos sutartyje buvo numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja savo sąskaita atlikti patalpų dalinės apdailos darbus. Kadangi ieškovas patalpas pritaikė išimtinai savo planuojamai veiklai vykdyti, trečiasis asmuo ir ieškovas susitarė, kad nuomos sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus patalpos turės būti grąžinamos tokios būklės, kokios jos buvo jų perdavimo ieškovui metu, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Trečiasis asmuo ir ieškovas buvo susitarę, kad kai patalpos bus grąžinamos trečiajam asmeniui, ieškovas visus atliktus pritaikymus (barą, baldines plokštes ir kt.) pašalins iš patalpų, nes tai yra ieškovo nuosavybė. Trečiojo asmens duomenimis, atlikti patalpų apdailos darbai galėjo būti pašalinti be jokios žalos patalpoms, nes baldinės detalės buvo pritvirtintos varžtais prie sienos, kurias pašalinus reiktų tik užtaisyti varžtų paliktas skyles, ką sutartimi buvo įsipareigojęs padaryti ieškovas. Patalpų paskirties keitimas bei jų pritaikymas, t. y. baldinių apdailos darbų atlikimas, užtruko, todėl trečiasis asmuo ir ieškovas 2012 m. gegužės 1 d. analogiškomis sąlygomis ir nuostatomis, pasirašė naują patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo išnuomojo patalpas ieškovui. Naujos nuomos sutarties pagrindu, tarp trečiojo asmens ir ieškovo sudaryti susitarimai dėl patalpų įrengimo, pritaikymo ieškovo reikmėms ir jų grąžinimo liko galioti taip, kaip 2011 m. lapkričio 1 d. patalpų nuomos sutartyje. 2016 m. gegužės 5 d. tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu, trečiasis asmuo perleido nuosavybės teisę į 1) negyvenamąją patalpą – kokteilių barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini); ir 2) negyvenamąją patalpą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovo atstovas A. V., prieš sudarydamas patalpų pirkimo-pardavimo sandorį, buvo nekartą atvykęs į patalpas, susipažino su patalpų būkle, atliktais ieškovo patalpų apdailos darbais, esančiais baldais, trečiojo asmens ir ieškovo sudarytos 2012 m. gegužės 1 d. patalpų nuomos sutarties turiniu ir nuostatomis. Atsakovo atstovas buvo nekartą informuotas, jog ieškovo atlikti patalpų pritaikymo darbai – baras, apdailos plokštės ir kita, yra ieškovo nuosavybė, todėl pasibaigus nuomos sutarties terminui ieškovas turės pasiimti nuosavybės teise priklausančius daiktus ir perduos atsakovei patalpas tokios būklės, kokios jos buvo patalpų nuomos sutarties sudarymo metu, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.

             Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. K. ir jos atstovas palaikė poziciją, išdėstytą atsiliepime, prašė ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo papildomai paaiškino, kad keičiant patalpų paskirtį nereikėjo daryti esminių pakeitimų, leidimo baro skydui įmontuoti nereikėjo. Leidimo paprašė vien dėl sienų apsaugos. Jos vertinimu, po išmontavus barą ir baro skydą patalpų paskirtis nepasikeistų. Baldai buvo atvežti ir įmontuoti jau po patalpų paskirties pakeitimo, praėjus 3-4 mėnesiams. Visas baras laikomas kaip baldas. Plokščių nuėmimui leidimo nereikia. Patalpų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovė planavo ir toliau nuomotis patalpas, todėl jai priklausančių daiktų neišnešė, nedemontavo.

             Vilniaus miesto apylinkės teismas, pakartotinai išnagrinėjęs civilinę bylą, 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Teismas priteisė atsakovui UAB „East Panda“ iš ieškovo UAB „Budinas“ 1 042,00 Eur skolą, 52,11 Eur delspinigių, 2 112,09 Eur be pagrindo gautas lėšas, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2017 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė trečiajam asmeniui L. K. iš ieškovo UAB „Budinas“ 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisė iš ieškovo 23,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą valstybei. Teismas tokį sprendimą priėmė įvertinęs 2011 m. lapkričio 1 d. trečiojo asmens L. K. ir ieškovo nuomos sutarties sąlygas. Teismas konstatavo, jog iš esmės trečiasis asmuo ir ieškovas buvo susitarę, kad patalpų grąžinimo metu ieškovas visus atliktus patalpų pritaikymus jos veiklai (barą, baldines plokštes ir kt.) pašalins iš patalpų, nes tai yra jo nuosavybė. Teismas sutiko su trečiojo asmens teiginiais, jog atlikti patalpų apdailos darbai galėjo ir gali būti pašalinti be jokios žalos patalpoms, nes baldinės detalės pritvirtintos varžtais prie sienos, kurias pašalinus reiktų tik užtaisyti varžtų paliktas skyles, ką sutartimi buvo įsipareigojusi pataryti ieškovas. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo patalpų paskirtis buvo pakeista ieškovo iniciatyva, sutikimą patalpų paskirties keitimui bei paprastojo remonto atlikimui davė buvusi patalpų savininkė L. K., o pakeičiant ją iš negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų į maitinimo patalpų paskirtį, buvo gauti visi reikalingi sutikimai ir leidimai, būtini patalpų paskirties pakeitimui. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas atlikti ginčo patalpų pagerinimai laikytini išnuomotų patalpų pritaikymu specialiems ieškovo poreikiams, kadangi patalpų paskirties keitimas, baro įrengimas su vandentiekio ir elektros instaliacija, patalpų sienų dekoravimas mediniais apdailos skydais buvo reikalingi išimtinai ieškovo veiklai vykdyti, todėl atsakovui, kaip naujam patalpų savininkui ir nuomotojui, negali kilti pareiga atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl ieškovo atliktų pagerinimų atlikimo būtų pagerėjusi patalpų kokybė, vertė. Remdamasis bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas iš buvusios patalpų savininkės L. K. nusipirko suremontuotas, maitinimui pritaikytas patalpas su apdaila, kurias 2016 m. gegužės 5 d. naujai pasirašyta nuomos sutartimi išnuomojo ieškovui ir šioje sutartyje nebuvo numatyta jokių nuostatų, įpareigojančių naują patalpų savininką (atsakovą) atlyginti ieškovui ankstesnius patalpų pagerinimus

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB „Budinas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo, 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tokį savo sprendimą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija motyvavo tuo, jog  bylos nagrinėjimo metu iš esmės nėra paneigta, kad ieškovo pateiktuose sąskaitose faktūrose įvardijami konkretūs daiktai yra ieškovo nuosavybė, o atsakovas neneigė, kad minėti daiktai yra jo žinioje. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai susiklosčiusiai situacijai tarp ginčo šalių, atmetus ieškinį, apsiribojant argumentais, kad ieškovo indėlis į ginčo patalpas laikytinas ne patalpų pagerinimu, o patalpų pritaikymu ieškovo veiklai, bei nurodžius, kad vien ieškovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui, visiškai nevertinant jų turinio, lėmė, jog esminis tarp šalių kilęs ginčas taip ir liko neišspręstas. Kolegija pažymėjo, jog kasacinis teismas grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo nurodė, jog teismai turėjo analizuoti kiekvieną iš objektų (ieškovės nurodomų daiktų), t. y. ar tai atskiras baldas, ar tai metalo konstrukcija, ant kurios yra apdailos skydai (skydas); kur yra tiksli kiekvieno iš daiktų vieta; teismai turėjo konkretizuoti kiekvieną iš ginčo daiktų, koks daiktas tai yra, kur jis yra, kokia padėtis buvo iki jo įrengimo. Tik nustačius visas šias aplinkybes galima svarstyti dėl to, ar ieškovo ieškinyje nurodomi daiktai gali būti pripažinti ginčo patalpų pagerinimais. Kasacinės instancijos teismas taip pat išaiškino, jog siekiant nustatyti, ar iš tikrųjų patalpų tariamų pagerinimų negalima atskirti nuo patalpų nepadarant joms žalos, turėtų būti identifikuota ir konkretizuota tariama žala turtui, turi būti nustatyta, kas atsitiks patalpoms, išmontavus ieškovės nurodomus daiktus (baldus), kokie dėl to atsiras padariniai. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, atkreipia dėmesį, jog šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo taip ir liko neįvertintos.

             Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

             Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus.

             Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nepalaiko nei ieškovą nei atsakovą. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

              Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

              Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, liudytojo parodymais nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 1 d. trečiasis asmuo L. K. ir ieškovas UAB Budinas“ sudarė ginčo patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo ieškovui išnuomavo 76,25 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o ieškovas įsipareigojo mokėti nuomotojui už naudojimąsi patalpomis nuomos mokestį bei pasibaigus nuomos terminui atlaisvinti ir grąžinti jas kaip nustatyta pagal sutartį (sutarties 1.1. punktas). Sutarties 1.2. punkte nustatyta, kad patalpos perduodamos naudotis šiuo tikslu: paskirtis – maitinimo. Sutarties 3.3. punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja savo sąskaita iki 2012 m. balandžio 1 d. atlikti šiuos patalpų dalinės apdailos darbus. Trečiasis asmuo L. K. ir ieškovas UAB „Budinas“ susitarė, jog nuomotojas privalo pateikti nuomininkui patalpas sutartyje numatytos būklės (sutarties 5.2. punktas); nuomininkas taip pat turi teisę naudotis patalpose savo lėšomis įsigyta buitine bei sanitarine įranga ir kitais įrengimais, jeigu tai nedaro žalos patalpoms (sutarties 5.6. punktas); bet kokius patalpų vidaus ar išorės pertvarkymo, perplanavimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus nuomininkas gali atlikti tik gavęs išankstinį nuomotojo sutikimą raštu, nepadarant žalos patalpoms (sutarties 5.12. punktas); pasibaigus šiai sutarčiai ar ją nutraukus, nuomininkas privalo nedelsiant atlaisvinti patalpas, palikdamas jas tvarkingas, švarias ir tokios pat būklės, kaip ir perduodant nuomininkui, atsižvelgiant į jų normalų nusidėvėjimą, ir su turtu bei visais daiktais, kurie jose buvo šios sutarties pasirašymo metu, bei sumokėti nuomotojui visas sumas, kurios turėjo būti sumokėtos pagal šią sutartį, bet iki jos pasibaigimo nebuvo sumokėtos. Patalpos grąžinamos šalims pasirašant patalpų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame turi būti aprašyta grąžinamų patalpų būklė (sutarties 10.7. punktas). Kadangi ginčo patalpų paskirties keitimas, t. y. baldinių apdailos darbų atlikimas, užtruko, trečiasis asmuo L. K. ir ieškovas UAB „Budinas“ 2012 m. gegužės 1 d., analogiškomis sąlygomis ir nuostatomis pasirašė naują patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo išnuomojo ieškovui patalpas. Naujos nuomos sutarties pagrindu, tarp trečiojo asmens ir ieškovo sudaryti susitarimai dėl patalpų įrengimo, pritaikymo ieškovo reikmėms ir jų grąžinimo liko galioti taip, kaip buvo numatyta 2011 m. lapkričio 1 d. patalpų nuomos sutartyje. 2012 m. gegužės 1 d. patalpų nuomos sutartis buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, t. y. išviešinta prieš trečiuosius asmenis, įrašas galiojo nuo 2012 m. lapkričio 29 d. 2016 m. gegužės 5 d. trečiasis asmuo L. K. ir atsakovas UAB „East Panda“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. AR-2463, kurios pagrindu trečiasis asmuo perleido atsakovui nuosavybės teisę į: 1) negyvenamąją patalpą – kokteilių barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1.1. punktas); ir 2) negyvenamąją patalpą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1.2 punktas). Aptariamos pirkimo-pardavimo sutarties 7.2. punkte nustatyta, kad pasirašydami šią sutartį, kuri taip pat yra laikoma daiktų priėmimo-perdavimo aktu, pardavėjas ir pirkėjo atstovas patvirtina, kad daiktų būklė, kokybė, naudojimosi sąlygos bei kitos jų savybės atitinka šalių aptartas sąlygas, kad pirkėjo atstovui šios sutarties pasirašymo metu buvo perduoti visi pardavėjo turimi daiktų nuosavybes teises patvirtinantys dokumentai, daiktų raktai ir visi kiti dokumentai susiję su daiktais, kad pirkėjas neturi jokių pretenzijų pardavėjui dėl daiktų būklės, kokybės, naudojimo sąlygų ir kitų jų savybių bei dėl šiame sutarties punkte nurodytų daiktų dokumentų. Pirkimo-pardavimo sutarties 9.9. punkte nustatyta, kad pardavėjas patvirtina, kad daikto1 (ginčo patalpų) nuomininkas yra tinkamai informuotas apie šio sandorio sudarymą, o pirkėjo atstovas patvirtino, kad prieš sudarant sutartį pirkėjas apžiūrėjo daiktus ir objektyviai įvertino daiktų būklę, kokybę, naudojimosi sąlygas bei kitas jų savybes, nepastebėjo jokių daiktų trūkumų, taip pat, kad pirkėjas neturi jokių pretenzijų pardavėjui dėl daiktų būklės, kokybės, naudojimo sąlygų bei kitų jų savybių (pirkimo-pardavimo sutarties 10.2. punktas). Ieškovas ir atsakovas 2016 m. gegužės 5 d. sudarė patalpų nuomos sutartį. Pagal šios sutarties 3.3 punktą ieškovas įsipareigojo savo sąskaita atlikti patalpų dalinės apdailos darbus; pagal 5.12 punktą – bet kokius patalpų vidaus ar išorės pertvarkymo, perplanavimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus atlikti tik gavusi išankstinį atsakovo sutikimą raštu, nepadarydama žalos patalpoms; pagal 10.7 punktą – pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, nedelsiant atlaisvinti patalpas, palikdama jas tvarkingas, švarias ir tokios pat būklės, kaip ir jai perduodant, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, ir su visu turtu bei visais daiktais, kurie jose buvo sutarties pasirašymo metu. Šalys neginčija aplinkybių, kad šalių susitarimu ginčo patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2017 m. kovo 31 d., kad po ginčo patalpų nuomos sutarties nutraukimo šalys pradėjo derybas dėl galimybės atsakovui nupirkti ieškovui nuosavybės teise priklausančius daiktus, esančius ginčo patalpose. 2017 m. kovo 31 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo protokolą su priedu - 2017 m. kovo 31 d. patalpų perdavimo - priėmimo aktu. Derybos buvo nutrauktos šalims nesutarus dėl daiktų kainos. Ieškovui buvo pranešta, kad jis gali atvykti ir pasiimti visus daiktus, kuriuos paimant nebūtų padaryta žala patalpoms. Ieškovas 2017 m. balandžio 5 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras serija BUD Nr. 099 bendrai 6 000,00 Eur sumai už barą su apdailos skydais ir serija BUD Nr. 099/2 bendrai 3 156,66 Eur sumai už daiktus, išvardintus sąraše. Ieškovas šiomis PVM sąskaitomis-faktūromis grindžia savo patikslinto ieškinio reikalavimus. Atsakovas ieškovui išrašė PVM sąskaitas - faktūras Nr. 00043 - 729,00 Eur sumai (2017 m. vasario 27 d.) bei Nr. 00045 - 313,00 Eur (2017 m. kovo 28 d.) sumai dėl nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimo. Atsakovas šiomis PVM sąskaitomis-faktūromis grindžia savo priešieškinio reikalavimus. Ieškovas neginčija aplinkybių, kad pagal jam atsakovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras nekilnojamojo turto mokesčio nėra sumokėjęs. 

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; etc.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; etc.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

  Kaip žinia, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis.

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. vasario 13 d. nutartyje padarė išvadas, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai šalių ginčui spręsti taikė CK 6.501 straipsnį, spręsdami dėl šios teisės normos taikymo sąlygų buvimo neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, UAB „East Panda“ yra tinkamas atsakovas byloje pagal ieškovo pareikštą reikalavimą, todėl teismas plačiau šiais klausimais nepasisako.

              Kaip išaiškino kasacinės instancijos teismas, bylą nagrinėjant iš naujo būtina išsiaiškinti, ar ieškovo atlikti ginčo patalpų remonto darbai, kilnojamųjų daiktų (baldų) įmontavimas ginčo patalpose gali būti pripažinti patalpų pagerinimu, ar tai tik ieškovo atliktas patalpų pritaikymas jo vykdomai veiklai.

              Sistemiškai aiškinant 2011 m. lapkričio 1 d. tarp trečiojo asmens L. K. ir ieškovo sudarytos ginčo patalpų numos sutarties sąlygas, matyti, kad šios nuomos sutarties pagrindu ieškovui buvo išnuomotos ir perduotos tvarkingos, pilnai eksploatacijai paruoštos patalpos, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino trečiasis asmuo L. K.. Kadangi ieškovas jam išnuomotose patalpose planavo vykdyti specifinę kavinės-baro veiklą bei išreiškė pirminei savininkei norą pakeisti patalpų paskirtį, patalpose įrengti barą (pastatyti baldą), uždėti ant sienos medžio skydus (baldines plokštes) bei perdaryti sanitarinį mazgą, trečiasis asmuo neprieštaravo patalpų paskirties pakeitimui bei pritaikymui ieškovo veiklai. Nuomos sutarties 3.3. punkte šalys numatė, kad nuomininkas įsipareigoja savo sąskaita atlikti patalpų dalinės apdailos darbus. Kaip minėta, sutarties šalys taip pat susitarė, kad nuomos sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus patalpos turės būti grąžintos tokios būklės, kokios jos buvo jų perdavimo ieškovui metu, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Taigi, iš esmės trečiasis asmuo ir ieškovas buvo susitarę, kad patalpų grąžinimo metu ieškovas visus atliktus patalpų pritaikymus jos veiklai (barą, baldines plokštes ir kt.) pašalins iš patalpų, nes tai yra jo nuosavybė. Iš teismui pateiktų 2017 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija BUD, Nr. 099, ir 2017 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija BUD, Nr. 099/2, Koreguota matyti, kad ieškovas į ginčo patalpas atsivežė ir sumontavo tokius baldus bei prietaisus: virtuvės stalą su lentyna ir borteliu (2 vnt.); maišytuvą (2 vnt.); plautuvę (1 vnt.); lubų ventiliatorių (2 vnt.); boilerį (2 vnt.); sudedamąją metalinę baro salėje (1 vnt.); metalinius šviestuvus (3 vnt.); butelių šaldytuvą (1 vnt.); pakabinamus sieninius šviestuvus (6 vnt.); fotelis „SILVIA“ (2 vnt.); metalines lentynas (3 vnt.); šaldytuvą (1 vnt.) bei barą su apdailos skydais (1 vnt.). Nors atsiliepime į ieškinį atsakovas tvirtino, kad dalį šių daiktų ieškovas pasiėmė, o dalį pardavė, teismui nepateikta jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad visi aukščiau minėtose sąskaitose faktūrose nurodyti daiktai (baldai, prietaisai) yra pas atsakovą ir ieškovas gali juos atsiimti. Kaip teigia trečiasis asmuo, taip pat byloje apklaustas liudytojas, atlikti patalpų apdailos darbai galėjo ir gali būti pašalinti be jokios žalos patalpoms, nes baldinės detalės pritvirtintos varžtais prie sienos, kurias pašalinus reiktų tik užtaisyti varžtų paliktas skyles, ką sutartimi buvo įsipareigojęs padaryti ieškovas. Teismas iš esmės sutinka su tokia trečiojo asmens pozicija. Visi aukščiau minėtose sąskaitose faktūrose nurodyti daiktai yra baldai arba prietaisai, jie nėra patalpų konstrukcijų dalis. Tokie kilnojamieji daiktai kaip: virtuvės stalai su lentynomis ir borteliais (2 vnt.); lubų ventiliatoriai (2 vnt.); metaliniai šviestuvai (3 vnt.); butelių šaldytuvas (1 vnt.); pakabinami sieniniai šviestuvai (6 vnt.); foteliai „SILVIA“ (2 vnt.); metalinės lentynos (3 vnt.); šaldytuvas gali būti nuimti ir išnešti iš ginčo patalpų nepadarant jokios žalos ginčo patalpoms. Maišytuvai, plautuvė, boileris taip pat gali būti pašalinti be jokios žalos patalpoms, nes šie prietaisai gali būti pakeičiami kitais ir nėra patalpų konstrukcijų dalis. Šalys nepateikė teismui jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad baro su apdailos skydais, sudedamosios metalinės baro salėje, metalinių lentynų išmontavimas ir išnešimas iš ginčo patalpų padarytų kokia nors žalą patalpoms, nes tai yra baldai su apdailos elementais ir taip pat nėra ginčo patalpų konstrukcijos. Be to, apklaustas liudytojas architektas, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Tauras Budzys parodė, kad baras yra baldas ir tai nėra paveldas, todėl jį demontavus, pastatui nebūtų padaryta žala. Apdailos skydas yra išorinė baro dalis, bet tai, kas ant sienos - nėra baro apdailos skydas. Pažymėtina ir tai, kad remiantis byloje esančiais duomenimis, pirmiausia buvo pakeista ginčo patalpų paskirtis, o po to buvo įmontuoti ieškovo veiklai pritaikyti baldai, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir trečiasis asmuo. Naujos nuomos sutarties pagrindu, tarp trečiojo asmens ir ieškovo sudaryti susitarimai dėl patalpų įrengimo ir pritaikymo ieškovo reikmėms ir jų grąžinimo liko galioti taip, kaip buvo numatyta 2011 m. lapkričio 1 d. patalpų nuomos sutartyje. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo patalpų paskirtis buvo pakeista ieškovo iniciatyva, pakeičiant ją iš negyvenamųjų patalpų-administracinių patalpų į maitinimo patalpų paskirtį. Bylos duomenys patvirtina, kad prieš patalpų paskirties keitimą buvo gauti visi reikalingi sutikimai ir leidimai, būtini patalpų paskirties pakeitimui. Sutikimą patalpų paskirties keitimui bei paprastojo remonto atlikimui davė buvusi patalpų savininkė L. K.. Ieškovo iniciatyva ir sąskaita buvo paruoštas patalpų paprastojo remonto su paskirties pakeitimu techninis projektas, remiantis kuriuo buvo siekiama įrengti patalpose kokteilių barą. 2013 m. kovo 1 d. iš Vilniaus miesto savivaldybės buvo gautas rašytinis pritarimas statinio projektui, kurio pagrindu ir buvo atliktas administracinių patalpų paskirties keitimas į maitinimo paskirtį. Kaip matyti iš byloje esančių 2013 m. kovo 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, 2015 m. spalio 1 d. kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akto ir Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos, visi projektavimo ir remonto darbai buvo atliekami pritaikant ginčo patalpas ieškovo vykdytai kavinės-baro veiklai. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantis 2018 m. sausio 10 d. prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento kultūros paveldo apsaugos skyriui su priedais bei departamento 2018 m. sausio 12 d. atsakymas.

              Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovo atlikti ginčo patalpų pagerinimai laikytini išnuomotų patalpų pritaikymu specialiems ieškovo poreikiams, kadangi patalpų paskirties keitimas, baro įrengimas su vandentiekio ir elektros instaliacija, patalpų sienų dekoravimas mediniais apdailos skydais buvo reikalingi išimtinai ieškovo veiklai vykdyti. Patalpos buvo pritaikytos specifinei ieškovo veiklai, todėl atsakovui, kaip naujam patalpų savininkui ir nuomotojui, negali kilti pareiga atlyginti patalpų pritaikymo ieškovo specifinei veiklai išlaidas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl ieškovo atliktų pagerinimų atlikimo būtų pagerėjusi patalpų kokybė, vertė. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad naujai pasirašyta nuomos sutartimi šalys susitarė, kad visi patalpų pagerinimai gali būti atliekami išimtinai tik ieškovo, kaip nuomininko sąskaita. Šalių pasirašytoje nuomos sutartyje nebuvo numatyta jokių nuostatų, įpareigojančių naują patalpų savininką (atsakovą) atlyginti ieškovui ankstesnius patalpų pagerinimus, kaip jie bebūtų vertinami, jeigu tokie buvo padaryti. Šia nuomos sutartimi atsakovui neperėjo pirminės patalpų savininkės L. K. teisės ir pareigos. Nuomojamo daikto valdymas faktiškai buvo grąžintas turto savininkui ir iš naujo perduotas ieškovui pagal naujai pasirašytą 2016 m. gegužės 5 d. nuomos sutartį. Taigi, pagal šalių 2016 m. gegužės 5 d. sudarytą nuomos sutartį, atsakovas, kaip naujasis patalpų savininkas, neperėmė buvusios patalpų savininkės įsipareigojimus ieškovui. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iš buvusios patalpų savininkės L. K. nusipirko suremontuotas, maitinimui pritaikytas patalpas su apdaila, kurias 2016 m. gegužės 5 d. naujai pasirašyta nuomos sutartimi išnuomojo ieškovui. 

              Vien tai, kad ieškovė šalių derybų metu išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis iš esmės grindžia savo reikalavimą, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį, kadangi nagrinėjamu atveju šalys nesusitarė dėl ginčo turto (daiktų) pirkimo- pardavimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).

              Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčija aplinkybių, kad atsakovas išrašytos PVM sąskaitos - faktūros Nr. 00043 - 729,00 Eur sumai ir Nr. 00045 - 313,00 Eur sumai, kaip kompensaciją už nekilnojamojo turto mokestį, nėra apmokėtos. Teismo vertinimu, priešieškinio reikalavimas tinkamai pagrįstas, todėl tenkintinas.

              Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, nuomos sutarties 4.8 punktu, atsakovei iš ieškovės priteistini 52,11 Eur delspinigiai.

               Bylą nagrinėjant iš naujo atsakovas pareiškė papildomą reikalavimą dėl 2 112,09 Eur be pagrindo gautų lėšų priteisimo iš ieškovės CK 6.237 straipsnio pagrindu. Paaiškino, kad šios lėšos buvo išieškotos iš atsakovės Vilniaus apygardos teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė prieštaravimų dėl šio reikalavimo. Teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusias aplinkybes bei atsižvelgęs į byloje priimamo sprendimo rezultatą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas be pagrindo gavo iš atsakovo 2 112,09 Eur, todėl ši suma priteistina atsakovui iš ieškovo.

              Patenkinus priešieškinį, iš ieškovo atsakovui priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

              Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, priešieškinis tenkintinas.

        Ieškinį atmestus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo jam nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

        Priešieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinas 33,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už pateiktą priešieškinį (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

  Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas UAB „East Panda“ advokatui už teisines paslaugas sumokėjo viso 9048,80 Eur. Trečiasis asmuo L. K. advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo viso 1393,00 Eur. Ieškinį atmetus, atsakovui UAB „East Panda“ iš ieškovo priteistinos 9048,80 Eur dydžio išlaidos už advokato teiktą teisinę pagalbą, trečiajam asmeniui L. K. iš ieškovo priteistinos 1393,00 Eur dydžio išlaidos už advokato teiktą teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ieškovo UAB „Šiaurės namelis“, juridinio asmens kodas 303309243priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968). Pažymėtina, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos), nurodytus rekomendacinius dydžius (Rekomendacijų 2 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovo ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis už atskiras atstovaujamiesiems asmenims suteiktas teisines paslaugas iš esmės neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Be to, priteisiant išlaidas už advokato pagalbą, būtina atsižvelgti į ginčo pobūdį, ieškinio ir priešieškinio sumas, bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, parengtų procesinių dokumentų skaičių ir suteiktas kitas teisines paslaugas. Teismas daro išvadą, kad atsakovo ir trečiojo asmens išlaidos už advokato pagalbą nėra neprotingai didelės.

              Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 23,43 Eur, todėl atmetus ieškinį, jos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

           Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Priteisti atsakovui UAB „East Panda“, juridinio asmens kodas 302818038, iš ieškovo UAB „Budinas“, juridinio asmens kodas 225049950, 1 042,00 Eur (vienas tūkstantis keturiasdešimt du eurai) skolą, 52,11 Eur (penkiasdešimt du eurai 11 ct) delspinigių, 2 112,09 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas dvylika eurų 09 ct) be pagrindo gautų lėšų, 6 (šeši) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 Priteisti atsakovui UAB „East Panda“, juridinio asmens kodas 302818038, iš ieškovo UAB „Budinas“, juridinio asmens kodas 225049950, 9048,80 Eur (devyni tūkstančiai keturiasdešimt aštuoni eurai 80 ct) už advokato teisinę pagalbą bei 33,00 Eur (trisdešimt trys eurai) žyminį mokestį.

Priteisti trečiajam asmeniui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Budinas“, juridinio asmens kodas 225049950, 1393,00 Eur (vienas tūkstanti trys šimtai devyniasdešimt trys eurai) už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Budinas“, juridinio asmens kodas 225049950, valstybei 23,43 Eur (dvidešimt trys eurai 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. 

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                               Edvardas Juozėnas