Administracinė byla Nr. I2-6393-1102/2026

         Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07314-2025-7 

         Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 42.15; 51.4; 55.1.1 

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 5 d.

Panevėžys

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės ir Eglės Mauricės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas A. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (toliau – atsakovė, Ministerija), kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau – Ambasada) 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę (jos padalinį Ambasadą) iš naujo spręsti vizos išdavimo klausimą. Pareiškėjas skunde (b. l. 12-14) bei papildomai pateiktuose paaiškinimuose (b. l. 24-26) rėmėsi teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, nurodė tokius argumentus ir aplinkybes:

1.1.       Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos federacijoje  dėl vizos išdavimo, siekdamas aplankyti Lietuvoje gyvenančią sutuoktinę, vaikus ir anūkus, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Prašymą dėl vizos pateikė siekdamas aplankyti šeimą, trumpam laikotarpiui, neturėdamas jokių kitų ketinimų. Viza reikalinga jam vienam, nes visi kiti šeimos nariai (sutuoktinė O. P., sūnus A. P., duktė A. I., anūkai E. P., K. P., I. I., V. I.) yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Pareiškėjas Lietuvoje lankėsi ne kartą, nėra pažeidęs vizų ar migracijos taisyklių, niekada nekėlė grėsmės nei viešajai tvarkai, nei valstybės saugumui.

1.2.       Gautas skundžiamas Sprendimas pareiškėjui buvo netikėtas. Sprendime nėra pateikta jokių faktinių ar teisinių motyvų, kurie pagrįstų teiginį, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Nenurodyti jokie konkretūs duomenys, faktai, aplinkybės ar kompetentingų institucijų išvados. Taip pat jokie paaiškinimai nebuvo pateikti ir žodžiu.

1.3.       Sprendime nėra nurodyta jokių konkrečių faktinių ar teisinių motyvų, todėl pareiškėjo vertinimu, jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, prieštarauja gero administravimo principui bei nusistovėjusiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, atitinkamai laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu bei turi būti panaikintas.

1.4.       Pateikdamas prašymą išduoti vizą, dėl techninės klaidos nurodė neteisingą telefono numerį, todėl Ambasada neturėjo galimybės tiesiogiai su juo susisiekti ir informuoti apie priimtą Sprendimą. 2025 m. gruodžio 16 d. Ambasados atstovai susisiekė su pareiškėjo dukra A. I., kuri tą pačią dieną jį informavo apie priimtą Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas jam buvo faktiškai įteiktas 2025 m. gruodžio 16 d., skundą administraciniam teismui pateikė kitą dieną, t. y. laiku, nepraleidus termino. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti sprendimo faktinio įteikimo datą, papildomai 2026 m. sausio 6 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Ambasadą, prašydamas pateikti sprendimo kopiją su pažymėta įteikimo data ir jo parašu, tačiau iki papildomų paaiškinimų teismui pateikimo dienos, atsakymo iš Ambasados nebuvo gavęs.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą (b. l. 34-36), kuriame nurodė, kad Ministerija su pareiškėjo skundo reikalavimu sutinka ir prašo teismo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

        Teismas

konstatuoja:

        Skundas tenkintinas

3.       Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje priėmė skundžiamą 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimą pareiškėjo A. P. atžvilgiu, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti vizą.

4.       Iš šalių į bylą pateiktų dokumentų nustatyta:

4.1.       Standartinėje pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežasties formoje nurodyta, kad forma adresuojama pareiškėjui A. P.; kad išnagrinėjus A. P. prašymą, vizą atsisakyta išduoti; kad sprendimas grindžiamas priežastimi „viena ar kelios valstybės narės jus laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui“; sprendimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 4 straipsnio 4 dalis; nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai; dokumento data – 2025 m. gruodžio 3 d. (b. l. 16-17).

5.         Pareiškėjas Sprendimo nepagrįstumą grindė tuo, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Atsakovė atsikirtimų į šį argumentą neteikė, su skundu sutiko.

6.         Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 84 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus, nurodydamas teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi.

7.       Remiantis VAĮ nuostatomis, administracinis aktas turi atitikti bendruosius įforminimo reikalavimus, jame turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas); administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-639-1047/2024; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021; 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014; LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; kt.).

8.       Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekso) nuostatos. Ginčo teisinius santykius taip pat reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ), Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-401 (toliau – ir Aprašas).

9.       Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apskundė teismui būtent standartinę pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą formą, kurią vienintelę yra gavęs iš Ambasados.

10.       LVAT, pasisakydamas dėl situacijų, kai asmeniui yra pateikiama tik standartinė pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą forma, nepateikiant papildomos informacijos skiltyje „Pastabos“, taip pat priimto sprendimo motyvus patalpinant Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje (N.VIS), tačiau apie juos neinformuojant pareiškėjo, yra išaiškinęs, kad proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis sprendimas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę; ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui; viešojo administravimo subjektui priėmus administracinį sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą ir informavus apie jį suinteresuotą asmenį, pastarajam turi būti pateikti priimto administracinio sprendimo motyvai, išdėstyti administraciniame sprendime ar kitame pareiškėjui pateiktame procedūriniame dokumente, taip įgyvendinant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus administracinio sprendimo turiniui; sprendimo dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą motyvavimo pažeidimas, kai nepasinaudota galimybe nors trumpai sprendimą argumentuoti „Papildomos pastabos“ dalyje, o atsisakymo išduoti Šengeno vizas motyvai buvo nurodyti tik Užsieniečių registro vizų modulyje ir pareiškėjams atskleisti tik bylos nagrinėjimo teisme metu, vertintinas kaip esminis, kurio negalima ištaisyti ginčo nagrinėjimo teisme metu, o įforminus sprendimą pagal Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę forma, sprendimo motyvų nurodymas atskirame dokumente (Užsieniečių registro vizų modulyje) savaime nėra pakankamas, kai suinteresuotam asmeniui jie neatskleidžiami, nes tokiais atvejais pažeidžiami suinteresuoto asmens teisėti lūkesčiai žinoti atsisakymo išduoti vizą priežastis bei nepagrįstai ribojamos jo galimybės ginti savo pažeistas teises (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025; LVAT 2025 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-326-629/2025; LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 19 d. sprendimas norminėje administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023; kt.).

11.       Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta ir nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiamas Sprendimas naikintinas, atsakovė (jos padalinys Ambasada) įpareigotina iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti vizą (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą ir įpareigoti atsakovę (jos padalinį Ambasadą) iš naujo spręsti vizos išdavimo klausimą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai        Erminijus Baziulis

        Dovilė Jazdauskaitė

        Eglė Mauricė