Baudžiamoji byla Nr. 2K-416/2007
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorei D. Skorupskaitei – Lisauskienei,
gynėjai B. Strimaitytei,
kaltinamajai J. K.,
nukentėjusiajai M. B.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo ir J. K. byla perduota iš naujo nagrinėti teismui nuo teisminio nagrinėjimo stadijos.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu J. K. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir įpareigojant J. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, kaltinamosios ir jos gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
J. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2005 m. spalio 16 d., sklype, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka smogė M. B. į galvą, ją stūmė, nuo to ši atsitrenkė į medį, ir taip padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal J. K. apeliacinį skundą, 2006 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavė šią bylą iš naujo nagrinėti teismui. Kolegija padarė išvadą, kad J. K. bylą pirmąja instancija išnagrinėjo šališkas teismas.
Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl esminių BPK pažeidimų. Iš nutarties matyti, kad kolegija panaikino nuosprendį dėl jį priėmusio teismo šališkumo, tačiau nutarties aprašomojoje dalyje nurodyti kolegijos motyvai yra susiję su J. K. kaltės įrodytumu bei bylos nagrinėjimo išsamumu. Todėl, prokuroro nuomone, kolegija, priimdama tokio turinio nutartį, pažeidė BPK 326 straipsnio nuostatas, o šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą, joje paduotą apeliacinį skundą, esant reikalui atlikti įrodymų tyrimą ir priimti teisingą sprendimą. Nutarties motyvai, kad šioje byloje būtinas naujas ir išsamus išnagrinėjimas, nes apeliacinės instancijos teisme nėra galimybių ištaisyti pirmosios instancijos padarytus pažeidimus, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įstatymu. Be to, minėtoje nutartyje nėra nuorodos į BPK 58 straipsnį, pagal kurį bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti pripažintas šališku.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį (BPK 326 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti.
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo J. K. apeliacinį skundą, kuriame apeliantė, nesutikdama su jai priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, prašė apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo ir J. K. bylą perdavė iš naujo nagrinėti teismui nuo teisminio nagrinėjimo stadijos, nutarties rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodydamas veiksmus, kuriuos, kolegijos nuomone, privalo atlikti pirmosios instancijos teismas. Nutarties aprašomojoje dalyje kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes pademonstravo išankstinės nuomonės turėjimą, o būtent – neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nevertino nukentėjusiosios veiksmų teisėtumo, nenurodė tinkamų veikos kvalifikavimo motyvų, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tačiau tokie kolegijos motyvai yra susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai atliko įrodymų tyrimą, netinkamai surašė nuosprendį, o ne su tuo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas parodė teismo išankstinės nuomonės turėjimą, prieštarauja bylos medžiagai. Kolegija nutartyje konstatavo, kad apylinkės teismas įrodymų tyrimą atliko neišsamiai, tačiau netinkamai atliktas įrodymų tyrimas, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, yra sietinas ne su teismo šališkumu, o su BPK reikalavimų pažeidimais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai konstatavo, kad apeliacinėje nutartyje nurodomų pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Be to, minėtoje nutartyje nėra nuorodos ir į BPK 58 straipsnį, pagal kurį bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti pripažintas šališku.
Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320, 324, 326 straipsnio nuostatas, šie pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą, joje paduotą apeliacinį skundą ir ir priimti teisingą sprendimą, todėl laikytini esminiais. Dėl esminių BPK pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir J. K. byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Benediktas Stakauskas
Alvydas Pikelis
Albinas Sirvydis