Civilinė byla Nr. e2-355-407/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01138-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.6.12.2 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

PAPILDOMA NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo papildomo procesinio sprendimo priėmimo klausimą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties, kuria patenkintas nemokumo administratoriaus prašymas panaikinti 2023 m. gruodžio 22 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus sprendimus 3 ir 5 darbotvarkės klausimais bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ nemokumo byloje.

Teismas

nustatė:

1.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Argentina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties, kuria patenkintas nemokumo administratoriaus prašymas panaikinti 2023 m. gruodžio 22 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus sprendimus 3 ir 5 darbotvarkės klausimais bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ nemokumo byloje. Lietuvos apeliacinis teismas atskirąjį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį paliko nepakeistą, tačiau nepasisakė ir nesprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

2.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. gegužės 16 d. gautas UAB „Linksmas“ prašymas dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo.

Bylinėjimosi išlaidų priteisimo nemokumo procese bendrosios nuostatos

3.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Ši teisės norma taikytina ir apeliaciniame procese (CPK 302 straipsniai).

4.       Bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejama ginčų sprendimo teisme dalis. Teisės doktrinoje bylinėjimosi išlaidos apibrėžiamos kaip pinigai, kuriuos turi sumokėti šalys ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai, kreditoriai, skolininkai už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, ir šių asmenų turėtos piniginės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme (E. Laužikas, V. Mikelėnas ir V. Nekrošius. Civilinio proceso teisė. I tomas. Vilnius: Justitia, VU, 2003, p. 333).

5.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).

6.       Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event). Taisyklė „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į teisinės praktikos pasiektą lygį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų taikymo mastus, neturėtų būti absoliutinama (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Registrų centras, p. 309–310, 317, 328; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024).

7.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nenustato jokių specialių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, vadovaujamasi bendrosiomis CPK teisės normomis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, CPK 1 straipsnio 1 dalis). Visgi bankroto procesas yra specifinė civilinė byla, todėl bendrosios CPK bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reguliuojančios teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į bankroto proceso tikslus ir ypatumus.

8.       Vienas iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau tenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015 ir kt.), o šio tikslo siekiama ir jis įgyvendinamas per JANĮ nustatytas bankroto procedūras. Taigi visos atliekamos procedūros, inter alia (taip pat) kreditorių susirinkimų šaukimas, jų metu priimami sprendimai yra vieno bendro bankroto proceso dalis, o terminai jiems įvykdyti ir revizuoti jų teisėtumą, iš esmės yra nukreipti į siekį bankroto procesą įvykdyti ir užbaigti kuo operatyviau (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-407/2021). Taigi, nepriklausomai nuo to, kad kartais kreditoriai turi priešingą poziciją tam tikru procedūriniu klausimu bankroto byloje, juos vis tiek sieja ir vienija bendras bankroto proceso tikslas. Todėl kreditoriai bankroto procese dažnai neturi aiškaus priešingo teisinio suinteresuotumo.

9.       Kita vertus, teisės doktrinoje pateikiama ir kita nuomonė, kad nemokumo teisė nėra skirta apsaugoti skolininko nuo jo kreditorių ar apsaugoti kreditorius nuo skolininko; atvirkščiai, ji yra skirta apsaugoti kreditorius vienas nuo kito; daroma prielaida, kad kreditoriai ne negali susitarti dėl koordinuotų veiksmų, tačiau to sąmoningai nenori (Protection for Whom? Creditor Conflict and Bankruptcy Author(s): Stanley D. Longhofer and Stephen R. Peters Source: American Law and Economics Review , Fall 2004, Vol. 6, No. 2 (Fall 2004), pp. 249-284 ). Todėl bylinėjimosi išlaidų kontekste svarbu nustatyti, ar, sprendžiant bankroto procese kilusį ginčą, egzistuoja aiškus priešingas suinteresuotumas; ar kreditoriaus patiriamos bylinėjimosi išlaidos yra skirtos siekti bankroto proceso tikslų – iš bankrutuojančios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau tenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų.

10.       Kitas svarbus aspektas, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bankroto procese, yra tas, kad, kuo mažesnį finansinį reikalavimą turi kreditorius, tuo jis, natūraliai, turi mažesnį finansinį interesą būti aktyviu bankroto proceso dalyviu ir dėl to rizikuoti patirti bylinėjimosi išlaidas (papildomus kaštus). Taigi, kuo kreditoriaus turimo finansinio reikalavimo ir patiriamų bylinėjimosi išlaidų bankroto procese santykinis dydis yra didesnis, tuo didesnė tikimybė, kad kreditorius bylinėjasi dėl kitų, su bankroto procesu tikslu nesusijusių, tikslų. Todėl, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, svarbu CPK teisės normas taikyti ne mechaniškai, o atsižvelgti į bendrą bankroto proceso tikslą, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, į tai, ar išspręstas ginčas tiesiogiai modifikuoja kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš jo materialaus reikalavimo.

11.       Kreditoriai bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis, taigi, remiantis bendrosiomis CPK teisės normomis, turi ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimas įprastame civiliniame procese yra grindžiamas tuo, kad civilinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, taigi jų dalyvavimas civilinėje byloje yra būtinas ir privalomas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, civilinės bylos nagrinėjime gali dalyvauti nepriklausomai nuo jų valios, o būtent, jie civilinės bylos nagrinėjime gali būti patraukti dalyvauti teismo arba šalių iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis); jeigu galutiniu procesiniu sprendimu bus nuspręsta dėl suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų, tai lems absoliutų sprendimo negaliojimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte).

12.       Tačiau bankroto procese kreditorių dalyvavimas yra grįstas savanoriškumo principu, t. y. kreditoriai bankroto procese dalyvauti turi teisę, o ne pareigą. Be to, teisės doktrinoje pažymima, kad įmonių bankrotas yra laikomas kolektyviniu procesu, kuriame derinami skolininko ir jo kreditorių kaip visumos interesai. Įmonių bankroto kolektyvinis pobūdis pripažįstamas ekonomiškai ir socialiai racionalesniu (veiksmingesniu) bankroto ginčų sprendimu nei individualus skolininko ir kreditorių ginčų sprendimas. Taip užtikrinamas ir kolektyvinis sprendimų priėmimas, sudarant vienodas sąlygas kreditoriams išreikšti savo poziciją ir priimti jų daugumai priimtiniausius sprendimus (Jokubauskas, R. Kolektyvinių kreditorių teisių įgyvendinimas įmonių bankroto procese: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (S 001), Vilnius, MRU, 2021, p. 28) Kolektyviškumo principas bankroto procese praktiškai neveikia tik tuomet, kai yra vienas kreditorius, turintis absoliučią susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių balsų daugumą.

13.       Kreditorių interesus nemokumo procese gina ir atstovauja nemokumo administratorius. Teisės doktrinoje pažymima, kad nemokumo administratoriui bankroto procese tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant, kad nemokumo įstatymas praktikoje būtų įgyvendinamas veiksmingai ir nešališkai (Mogenytė, V. Viešojo intereso gynimas juridinių asmenų bankroto procese: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (S 001), Vilnius, MRU, 2023, p. 148). Bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese yra ypač svarbus, nes iš esmės būtent nuo šio asmens kvalifikacijos bei tinkamo pareigų vykdymo priklauso bankroto proceso skaidrumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų vienodas užtikrinimas nepažeidžiant pačios bankrutuojančios įmonės interesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1919-370/2016).

14.       Bankroto procese gali dalyvauti neribotas skaičius kreditorių. Todėl teisingumo ir protingumo principo neatitiktų toks teisinis reguliavimas ir tokia teismų praktika, jeigu kiekvienam be išimties procesinį dokumentą teikiančiam kreditoriui būtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, netgi atsižvelgiant į tai, kurį procesinį rezultatą kreditorius palaiko. Tokiu būdu būtų sudaroma ne tik terpė piktnaudžiauti bankroto procesu per bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, tačiau, priteisus visas bylinėjimosi išlaidas iš priešingą poziciją palaikančio asmens, jam tai gali tapti ypač sudėtinga finansine našta. Atitinkamai, potencialiai priteistinos didelės bylinėjimosi išlaidos gali tapti nesikreipimo į teismą priežastimi, tuomet teisė į teismą bus tik teorinė ir iliuzinė.

15.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidos bankroto procese negali būti priteisiamos tik remiantis pažodiniu CPK teisės normų taikymu ir aiškinimu, o turi būti atsižvelgiama į bankroto proceso ypatumus, esmę ir tikslus. Apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bankroto procese yra akivaizdus priešingas teisinis suinteresuotumas, egzistuojantys priešpriešiniai reikalavimai, šių išlaidų pagrįstumas ir būtinumas, kitos reikšmingos aplinkybės. Dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti sprendžiama tokiu būdu, kad nebūtų pažeista teisinga proceso dalyvių interesų pusiausvyra.

Dėl ginčo esmės

16.       Išnagrinėtoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl 2023 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų 3 ir 5 darbotvarkės klausimais. Skundžiami kreditorių susirinkimo sprendimai buvo priimti kreditorės L&M International Trading Ltd, pakartotiniame kreditorių susirinkime turėjusios 77 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros reikalavimų sumos, siūlymu ir iniciatyva, o kreditorė UAB „Linksmas“, pakartotiniame kreditorių susirinkime turėjusios 23 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros reikalavimų sumos, balsavo už nemokumo administratoriaus pateiktą 2023 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo projektą.

17.       Kreditorių susirinkimo 3 ir 5 darbotvarkės klausimų svarstymo metu buvo nutarta išaiškinti nemokumo administratoriui, kad šiais darbotvarkės klausimais jau buvo pasisakyta 2023 m. lapkričio 17 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Taigi civilinėje byloje nebuvo keliamas ginčas dėl kreditorių teisių ir pareigų modifikavimo, o iš esmės buvo sprendžiama, ar galėjo būti priimti sprendimai 2023 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkime, ar šie klausimai buvo išspręsti 2023 m. lapkričio 17 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Kreditorės UAB „Linksmas“ teisės ir pareigos modifikuotos nebuvo.

18.       Remiantis BUAB „Sopranai“ bankroto bylos duomenimis, o būtent, 2023 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1, UAB „Linksmas“ turi patvirtintą 135 767,78 Eur dydžio (19,70 proc. visų BUAB „Sopranai“ bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumos) finansinį reikalavimą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje UAB „Linksmas“ patyrė 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19.       Skundą dėl 2023 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų 3 ir 5 darbotvarkės klausimais pateikė nemokumo administratorius. Kreditorė UAB „Linksmas“ nuosekliai palaikė nemokumo administratoriaus poziciją. Pirmosios instancijos teismas BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus skundą patenkino. Atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė UAB „Argentina“, o atsiliepimą į atskirąjį skundą – BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus ir UAB „Linksmas“. Taigi kreditorės UAB „Linksmas“ interesus nuosekliai gynė nemokumo administratorius, atstovaudamas taip pat ir visų kitų kreditorių interesus ir užtikrindamas veiksmingo nemokumo proceso organizavimą, todėl vien tik kreditorės UAB „Linksmas“ formalus pritarimas nemokumo procedūroms bei procesiniuose dokumentuose dėstomiems argumentams negali būti laikomas pakankamu pagrindu jos patirtoms bylinėjimosi išlaidoms priteisti.

20.       Be to, kreditorių susirinkimo metu ginčijamais klausimais buvo nutarta išaiškinti nemokumo administratoriui, todėl šis kreditorių susirinkimo nutarimas neturėjo jokio realaus poveikio kreditorės UAB „Linksmas“ teisėms ir interesams BUAB „Sopranai“ bankroto byloje. 

21.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad formalus CPK teisės normų, reguliuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taikymas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimas kreditorės UAB „Linksmas“ būtų nesuderinamas su teisingumo ir sąžiningumo principais, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 277 ir 302 straipsniais,

nutaria:

netenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Linksmas“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjas                                                                Vigintas Višinskis