Civilinė byla Nr. e2-17253-1125/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12145-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,
sekretoriaujant Astai Šėžienei,
dalyvaujant ieškovui J. V., ieškovo J. V. atstovui advokatui Jonui Butkui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ direktoriui R. G., atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui, liudytojai I. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ferogama“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Karpis“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu, sandorio nuginčijimo, trečiasis asmuo byloje H. K..
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovas J. V. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ferogama“ ir UAB „Karpis“ prašo: 1) panaikinti 2020 m. gruodžio 7 d. UAB „Ferogama“ valdymo organo, 100 procentų akcijų valdytojo UAB „Karpis“ sprendimą dėl J. V. atšaukimo iš UAB „Ferogama“ direktoriaus pareigų; 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 8 d. susitarimą tarp J. V. ir UAB „Ferogama“; 3) pripažinti neteisėtu UAB „Ferogama“ 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą nutraukti darbo sutartį su J. V.; 4) negrąžinti J. V. į UAB „Ferogama“ direktoriaus ar komercijos direktoriaus pareigas ir priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei išeitines išmokas sumoje 45 114,57 Eur.
2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas buvo priimtas dirbti bendrovėje „Ferogama“ komercijos direktoriaus pareigose pagal neterminuotą darbo sutartį. 2013 m. rugsėjo 5 d. UAB „Ferogama“ akcininkų R. K. (100 akcijų) ir UAB „Karpis“ (91895 akcijos) sprendimu, J. V. laikinai (iki bus priimtas kitoks akcininkų sprendimas) pradėjo eiti UAB „Ferogama“ vadovo pareigas. Teigia, kad paskyrus laikinai eiti pareigas nereikėjo keisti darbo sutarties, nes pats darbuotojo statusas nesikeitė.
3. Nurodo, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. UAB „Ferogama“ akcininkai priėmė sprendimą atšaukti iš pareigų UAB „Ferogama“ direktorę A. M. ir paskirti J. V. UAB „Ferogama“ direktoriumi.
4. Mano, kad su įmonės vadovu darbo sutartį turėjo sudaryti į pareigas paskyrusio organo įgaliotas asmuo. Teigia, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. akcininkų sprendimo 2.2 punkte buvo duotas įgaliojimas R. K. pasirašyti darbo sutarties su naujai paskirtu direktoriumi J. V. pakeitimus bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, tačiau atskira darbo sutartis su ieškovu kaip UAB „Ferogama“ direktoriumi nebuvo sudaryta. Taip pat nebuvo padaryti pakeitimai darbo sutartyje tarp UAB „Ferogama“ komercijos direktoriaus J. V. ir bendrovės „Ferogama“. Nurodo, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. akcininkų sprendimo 2.1 punkte buvo numatyta palikti J. V. esamą atlyginimą, tai yra atlyginimą paskirtą 2013 m. rugsėjo 5 d. akcininkų sprendimu.
5. Teigia, jog ieškovo kaip UAB „Ferogama“ direktoriaus darbo užmokestis buvo nustatomas akcininko R. K. žodiniais ir rašytiniais sprendimais. Kad būtent tokia tvarka egzistavo bendrovėje „Ferogama“ įrodo faktai, kad atliekant metinius įmonės auditus J. V. išmokėto atlyginimo dydis būdavo įrašomas į UAB „Ferogama“ nepriklausomo auditoriaus išvadą atskira eilute. Patvirtindamas audito ataskaitą įmonės akcininkas patvirtindavo ir direktoriaus J. V. atlyginimo dydį. Duomenys apie atlyginimo kitimą buvo įrašomi į UAB „Ferogama“ apskaitos dokumentus.
6. Nurodo, kad 2020 metais nuo sausio mėnesio 1 dienos, remiantis 2018 m. lapkričio 25 d. UAB „Ferogama“ akcininko sprendimu buvo nustatytas J. V. atlyginimas 7 450 Eur per mėnesį.
7. Teigia, kad 2020 m. gruodžio 7 d. vienintelio UAB „Ferogama“ akcininko (UAB „Karpis“) vardu A. M. priėmė sprendimą nuo 2020 m. gruodžio 7 d. atšaukti J. V. iš UAB „Ferogama“ direktoriaus pareigų, išmokėti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką ir šia išmoka sumažinti J. V. skolą bendrovei „Ferogama“.
8. Aiškina, kad atšaukiant J. V. iš įmonės vadovo pareigų jį su įmone siejo dviejų rūšių piniginiai santykiai: 1) paimta iš įmonės paskola; 2) avansinėn atskaitomybėn gauti pinigai, skirti panaudojimui įmonės reikmėms.
9. Nurodo, kad 2020 m. gruodžio 8 d. naujasis įmonės vadovas R. G. pateikė J. V. pasirašyti civilinio pobūdžio susitarimą, kuriame buvo nurodyta, kad J. V. yra skolingas įmonei 12 000 Eur ir yra ne pagal paskirtį panaudojęs 25 970,54 Eur. Tą pačią dieną J. V. bendrovei „Ferogama“ pervedė 13 790,54 Eur, nes dėl sveikatos būklės nesuprato ko būtent iš jo yra reikalaujama. Ieškovo teigimu, kadangi įmonė reikalavo sugrąžinti 12 000 Eur paskolą, paskola yra grąžinta ir civiliniai teisiniai santykiai tarp UAB „Ferogama“ ir J. V. yra pasibaigę.
10. Mano, kad ieškovas už įmonei padarytą žalą (jei tokia padaryta) turėtų atsakyti pagal darbo teisės normas. Galiojantis teisinis reglamentavimas rodo, kad 2020 m. gruodžio 8 d. nebuvo galima sudaryti civilinio pobūdžio susitarimo dėl 25 970,54 Eur žalos atlyginimo. Be to, įmonės buhalterinėje apskaitoje visi J. V. išduoti pinigai yra apskaityti, todėl kalbėti apie kokį tai tyčinį žalos darymą įmonei nėra galima.
11. Nurodo, kad dabartinis bendrovės „Ferogama“ vadovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl J. V. galimai padarytų nusikalstamų veikų. Yra pradėta ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-04812-21 pagal BK 183 str. 2 d. ir 184 str. 2 d. Įtariamojo statusas šiame procese J. V. nesuteiktas ir tai įrodo, kad J. V. atšaukimo iš pareigų momentui nebuvo įrodyta, kad J. V. yra padaręs nusikalstamas veikas.
12. Teigia, kad 2020 m. gruodžio 8 d. susitarimas tarp UAB „Ferogama“ ir J. V. turi būti pripažintas negaliojančiu, taikant CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kaip prieštaraujantis imperatyviai įstatymo normai. Nurodo, kad susitarimo 1.1 punkte yra įrašyta, kad skolos dydis, lygus vieno mėnesio vidutiniam darbuotojo darbo užmokesčiui, išskaitytas iš darbuotojo išeitinės išmokos. Pažymi, kad sprendimas padaryti išskaitą buvo priimtas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendime atšaukti J. V. iš įmonės vadovo pareigų, nors dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.
13. Be to, ieškovo teigimu, 2020 m. gruodžio 8 d. susitarimas turi būti pripažintas negaliojančiu taikant CK 1.91 straipsnį. Nurodo, kad 2020 m. gruodžio 8 d. naujai paskirtas UAB „Ferogama“ direktorius R. G., emocinį sukrėtimą patyrusiam ir sergančiam J. V. pateikė pasirašyti sutartį, kurioje buvo įrašytos tikrovės neatitinkančios žinios, kad J. V. dėl ne pagal paskirtį panaudotų lėšų bendrovei „Ferogama“ yra skolingas 37 790,54 Eur. Teigia, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 8 d. dėl sveikatos būklės nesuprato, kad yra apgaunamas. Tik pagerėjus sveikatai ir peržiūrėjus buhalterinius registrus jam tapo žinoma, kad įrašant į sutartį melagingą teiginį buvo siekiama užkirsti jam kelią savo pažeistas teises ginti darbo ginčų komisijoje ir teisme, nelaukiant ataskaitos išreikalauti iš jo pinigus, o taip pat pilnai neatsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju.
14. Nurodo, kad 2020 m. gruodžio 4 d. datai pagal kasos knygos įrašus pas J. V. buvo kasos pinigų 23 855,42 Eur. Kaip atskaitingas asmuo J. V. buvo gavęs 23 881,41 Eur. Nurodytos sumos buvo fiksuotos įmonės apskaitoje kasos knygoje ir atskaitingo asmens sąskaitoje. Kadangi J. V. valdytos pinigų sumos buvo apskaitytos UAB „Ferogama“ buhalterinėje apskaitoje, kalbėti apie pinigų panaudojimo neteisėtumą buvo galima tik gavus J. V. ataskaitą. Teigia, kad 2020 m. gruodžio 8 d. susitarimas tarp UAB „Ferogama“ ir J. V. buvo sudarytas nesant J. V. ataskaitos, įrašas apie įmonės pinigų panaudojimą ne pagal paskirtį buvo apgaulingas ir šią sutartį pasirašymui pateikęs naujasis UAB „Ferogama“ direktorius R. G. apie tai žinojo.
15. Pastebi, kad atšaukiant J. V. iš pareigų nebuvo organizuotas buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimas – priėmimas. Naujai paskirtas direktorius R. G., nepasirašęs dokumentų priėmimo-perdavimo akto disponavo UAB „Ferogama“ apskaitos dokumentais, buvusiais J. V. darbo kabinete, ir, kaip yra žinoma ieškovui, leido jais naudotis (galimai ir naikinti) tretiesiems asmenims. Teigia, kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos duomenų bei registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, pasikeitus ūkio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas, metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima naujas vadovas. Nurodytų pareigų ieškovas negalėjo įvykdyti dėl ligos, o UAB „Ferogama“ jų nevykdė tyčia.
16. Ieškovas taip pat teigia, kad 2020 m. spalio 26 d. UAB „Karpis“ valdybos posėdyje A. M. buvo paskirta bendrovės „Karpis“ vadove (prezidente), tačiau ji neįgijo teisės valdyti UAB „Karpis“ akcijas. Nurodo, kad iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas palikėjo R. K. palikimo įpėdiniams, H. K. paskirtas palikėjo R. K. paveldimo turto administratoriumi administruoti UAB „Karpis“ 140721 vienetų 0,29 Eur nominalios vertės akcijas, suteikiančias 100 procentų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Taigi, sprendimus, priimamus naudojantis UAB „Karpis“ akcijų teikiamomis teisėmis, turi ne Akcinių bendrovių įstatyme nurodyti valdymo organai, o specialus subjektas – administratorius. Ieškovo teigimu, teismo paskirtas administratorius negali jam įstatymu priskirtų pareigų deleguoti kitiems asmenims, nes jis yra atsakingas už turto išsaugojimą laikotarpyje iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Taigi, tik jis turi teisę disponuoti kitomis teisėmis, susijusiomis su vertybiniais popieriais.
17. Taip pat, aplinkybę, kad J. V. turėjo būti atšauktas būtent administratoriaus sprendimu įrodo tas faktas, kad J. V. atšaukimą iš UAB „Širvintų pieninė“ vadovo pareigų priėmė administratorius H. K. Ieškovas taip pat pažymi, kad atšaukus J. V. iš UAB „Ferogama“ direktoriaus pareigų liko galioti UAB „Ferogama“ ir J. V. darbo sutartis dėl J. V. darbo UAB „Ferogama“ komercijos direktoriaus pareigose. Darbo teisiniai santykiai su J. V. tęsėsi J. V. nedarbingumo laikotarpiu, tai yra nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Sprendimą nutraukti su J. V. 2013 m. rugpjūčio 14 d. darbo sutartį UAB „Ferogama“ priėmė 2021 m. balandžio 1 d.
18. Ieškovo teigimu, nutraukdama darbo sutartį UAB „Ferogama“ neįvykdė Darbo kodekso 64 str. įtvirtintos darbdavio pareigos, neatskleidė darbuotojui kokios teisės normos pagrindu su juo nutraukia darbo sutartį, taip pat neįvykdė Darbo kodekso 59 str. 1 d. numatytų darbdavio pareigų. Taip pat, norėdama nutraukti neterminuotą darbo sutartį su J. V. UAB „Ferogama“ turėjo nurodyti vieną iš Darbo kodekso 57 str. 1 d. išvardintų priežasčių, tačiau to nepadarė. 2021 m. balandžio 1 d. UAB „Ferogama“ direktoriaus įsakyme nurodyta, kad darbo sutartis su J. V. yra nutraukiama UAB „Ferogama“ akcininkų sprendimu. Sprendimo nutraukti darbo sutartį su UAB „Ferogama“ komercijos direktoriumi nėra. Bendrovė neturėjo ir neturi darbo sutarties su įmonės vadovu J. V., nors tokią sutartį privalėjo turėti. Tik ši sutartis galėjo būti nutraukta vykdant akcininko sprendimą. Pažymi, kad akcininko vardu sprendimą pasirašiusi A. M. sprendė tik dėl J. V. atšaukimo iš UAB „Ferogama“ direktoriaus pareigų. Ieškovo teigimu, darbo sutartis tarp J. V. ir UAB „Ferogama“ negalėjo pasibaigti Darbo kodekso 53 str. 7 p. pagrindu, nes kitų Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų pagrindų sutarties nutraukimui su UAB „Ferogama“ komercijos direktoriumi J. V. tiesiog nėra.
19. Taip pat ieškovas nurodo, kad gavo iš UAB „Ferogama“ atlygimo lapelį, kuriame teisingai nurodyta, kad vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 354,76 Eur. Tačiau kiti įrašai atlyginimo lapelyje yra neteisingi ir rodo, kad su ieškovu atleidimo momentu buvo neatsiskaityta. Paaiškina, kad apskaičiavimo pagrindu turėjo būti imamas J. V. darbo užmokestis 2020 metų spalio ir lapkričio mėnesiais. Nurodo, kad už 42 darbo dienas jis gavo 14 900 Eur iki mokesčių. 2021 m. balandžio 6 d. mokėjimo pavedimu UAB „Ferogama“ J. V. pervedė 4 816,72 Eur ir nurodė, kad tai yra atlyginimas už 2020 metų gruodžio mėnesį dirbtą laiką, išeitinė kompensacija ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Teigia, kad už 60 kalendorinių dienų nepanaudotų atostogų J. V. turėjo būti priskaičiuota 21 285,71 Eur kompensacija (atskaičius mokesčius išmokėta – 17 406,46 Eur).
20. Taip pat ieškovui kaip buvusiam UAB „Ferogama“ direktoriui turėjo būti paskaičiuota 7 485,44 Eur išeitinė kompensacija (atskaičius mokesčius išmokėta – 5 051,17 Eur), bei 1 775 Eur atlyginimas už 2020 metų gruodžio mėnesį dirbtas dienas. Tačiau pagal UAB „Ferogama“ pateiktą atsiskaitymo lapelį, už 2020 metų gruodžio mėnesį išmokėta 1 070,72 Eur, todėl reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo už 2020 metų gruodžio mėnesį nekeliamas.
21. Mano, kad nutraukdama darbo sutartį su UAB „Ferogama“ komercijos direktoriumi J. V. UAB „Ferogama“ turėjo priskaičiuoti išeitinę kompensaciją už šešis mėnesius sumoje atskaičius mokesčius išmokėti – 45 114,57 Eur.
22. Atsiliepimu atsakovės UAB „Ferogama“ ir UAB „Karpis“ prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Paaiškina, kad UAB „Ferogama“ yra 2007 metais įsteigta ir muitinės tarpininkavimu, logistika bei sandėliavimu užsiimanti įmonė. Vienintelis įmonės akcininkas yra UAB „Karpis“, valdanti 100 procentų bendrovės akcijų. Ieškovas nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d. ėjo bendrovės direktoriaus pareigas.
24. Atsakovės nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas buvo priimtas dirbti bendrovės komercijos direktoriumi darbo sutarties Nr. 13 pagrindu. Darbo sutarties 3 punktas numatė ieškovui 3 289,47 litų (952,70 Eur) dydžio atlyginimą. 2013 m. rugsėjo 26 d. Akcininko sprendimu Nr. 13A/09-26 ieškovas buvo paskirtas bendrovės direktoriumi, jo atlyginimas nebuvo pakeistas ir liko 3 289,47 litų (952,70 Eur). Taigi, vienintelis vendrovės akcininkas sprendimo dėl ieškovo atlyginimo padidinimo nepriėmė, tačiau 2015 m. sausio 1 d. ieškovas pats priėmė įsakymą, kuriuo pats sau nusprendė mokėti didesnį atlyginimą. Atlyginimo pakeitimą iš 3 289,47 litų į 2 700 Eur ieškovas taip pat pats įformino pasirašydamas darbo sutarties pakeitimą pats su savimi. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nėra jokių kitų dokumentų, susijusių su ieškovo atlyginimo padidinimu. Tačiau iš duomenų, kurie buvo deklaruojami ieškovui vadovaujant bendrovei, ieškovui 2017 m. – 2018 m. be jokio teisinio pagrindo buvo mokamas 3 950 Eur mėnesinis atlyginimas, 2019 m. – 6 610 Eur mėnesinis atlyginimas, o 2020 m. – 7 450 Eur mėnesinis atlyginimas.
25. Nurodo, kad 2020 m. lapkričio pradžioje akcininkė UAB „Karpis“ pradėjo bendrovės teisinį bei finansinį patikrinimą, kurio eigoje ieškovas, būdamas bendrovės vadovu, vengė pateikti duomenis apie bendrovės finansinę būklę, sudarytus sandorius, vykdomą veiklą. 2020 m. gruodžio 7 d. akcininkės sprendimu, buvo nuspręsta ieškovą atleisti ir paskirti naują vadovą.
26. Teigia, kad 2020 m. gruodžio 8 d. ieškovas turėjo perduoti bendrovės dokumentus naujai paskirtam vadovui ir atsižvelgiant į teisinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kad ieškovas yra bendrovei skolingas 37 790,54 Eur, jis įsipareigojo šią skolą grąžinti iki 2020 m. gruodžio 10 d., pasirašydamas susitarimą dėl skolos grąžinimo. Tą pačią dieną ieškovas išvykdamas iš darbo informavo, kad kitos darbo dienos ryte atvyks perduoti bendrovės dokumentų bei priklausančio turto, tačiau nuvyko į gydymo įstaigą siekdamas gauti nedarbingumo dokumentus ir kitą dieną vietoje atvykimo informavo akcininkę, kad susirgo bei dokumentų neperduos. 2021 m. balandžio 1 d. pasibaigus ieškovo nedarbingumui jis buvo atleistas iš UAB „Ferogama“.
27. Atsakovių teigimu, ieškovas nei paskutinę atleidimo dieną, nei vėliau bendrovei neperdavė jokio turto bei bendrovei priklausančių dokumentų, buvusių jo žinioje. 2021 m. balandžio 23 d. po daugkartinio bandymo prisikviesti ieškovą jis atvyko į bendrovės patalpas, susirinko jam priklausančius daiktus ir nurodė, kad jokių bendrovei priklausančių dokumentų ar daiktų perduoti nepageidauja.
28. Nurodo, kad naujasis bendrovės vadovas patikrinęs visus bendrovės buhalterinėje apskaitoje esančius dokumentus nustatė, kad ieškovas, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. iš bendrovės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo pervedė su darbo užmokesčiu nesusijusias lėšas, iš viso – 60 000 Eur. Be to, tikėtina ieškovas bandydamas imituoti tam tikrus sutartinius santykius tarp savęs ir bendrovės, į bendrovės sąskaitą laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. pervedė iš viso 24 000 Eur. Taigi ieškovas liko skolingas bendrovei – 36 000 Eur.
29. Taip pat nustatyta, kad bendrovė lizingavo ir vėliau išpirko 53 797,92 Eur vertės automobilį BMW, tačiau šio automobilio nei bendrovės balanse, nei žinioje nėra. Bendrovės buvusi vyr. finansininkė I. G. elektroniniu laišku akcininkei suteikė informaciją, kad šį automobilį ieškovas įsiregistravo savo vardu. Taigi, tokiu būdu ieškovas pasisavino bendrovei priklausantį turtą – 53 797,92 Eur vertės automobilį BMW.
30. Be to, iš bendrovės sąskaitos laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d. Grigiškių Šventosios Dvasios Parapijai buvo pervesta iš viso 105 000 Eur. 2020 m. sausio 31 d. Grigiškių Šventosios Dvasios Parapija pavedimu 40 000 Eur grąžino, o nuo likusios sumos, t. y. 65 000 Eur grąžinimo ieškovas Parapiją atleido. Taigi, ieškovas Grigiškių Šventosios Dvasios Parapijos naudai išvaistė jam patikėtas bendrovės lėšas – 65 000 Eur, nors bendrovė 2017 m. patyrė 224 487 Eur nuostolių, 2018 m. – 95 748 Eur nuostolių, o 2019 m. – 154 692 Eur nuostolių.
31. Pažymi, kad bendrovėje nėra nei valdybos, nei stebėtojų tarybos, todėl sprendimas dėl bendrovės vadovo turi būti priimamas akcininkės sprendimu, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Paaiškina, kad trečiasis asmuo H. K. administruoja UAB „Širvintų pieninė“ akcijas, o bendrovės akcijos yra valdomos akcininkės UAB „Karpis“, todėl visi sprendimai yra priimami akcininkės vardu.
32. Kita vertus, atsakovių nuomone, netgi jeigu ir spręsti, kad skundžiamas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimas galėtų būti apskųstas tai turėjo būti padaryta per 30 dienų nuo sužinojimo apie šį sprendimą. Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas priimtas 2020 m. gruodžio 7 d., ieškovas ieškinį pareiškė 2021 m. balandžio 29 d., todėl daugiau nei akivaizdu, kad apskundimo terminas yra praleistas.
33. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2020 m. gruodžio 8 d. susitarimą dėl skolos gražinimo, atsakovės pažymėjo, kad tokia 37 790,54 Eur skola buvo žinoma 2020 m. rugsėjo 9 dienai pagal bendrovės buhalterės pateiktus duomenis. Atsakovių teigimu, byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų ir bendrovei tokios aplinkybės nėra žinomos, byloje tokie duomenys ir/ar įrodymai nėra pateikti. Pažymi, kad apie atvykimą ieškovas buvo iš anksto įspėtas, pokalbis dėl atleidimo buvo mandagus, truko apie 1 val., o į gydytojus ieškovas kreipėsi jau po darbo valandų.
34. Be to, iš ieškinio nėra aišku kokiu būdu ieškovas buvo apgautas ar suklaidintas sudarydamas ginčijamą 2020 m. gruodžio 8 d. sandorį ir kodėl jis turėtų būti panaikintas. Pastebi, kad ieškovas buvo bendrovės vadovu bei buvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Mažai tikėtina, kad be ieškovo ir tuometinės buhalterės kiti asmenys geriau žinojo bendrovės kreditorius ir debitorius. Be to, nors ieškovas teigia, kad visi dokumentai buvo palikti bendrovėje ir neturėjo galimybės jų perduoti, tačiau būdamas prastos sveikatos būklės ir sunkiai besiorientuodamas kažkokiu būdu susipažino su bendrovės pirminiais finansiniais dokumentais bei nustatė nesutapimus, dėl kurių ginčijamą sandorį prašoma panaikinti. Taip pat pažymi, kad ataskaitos, po kurios būtų galima spręsti, jog bendrovės pinigus ieškovas panaudojo ne pagal paskirtį, ieškovas iki šios dienos nėra pateikęs.
35. Dėl reikalavimo pripažinti, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta neteisėtai, atsakovės pažymėjo, jog UAB „Ferogama“ nėra viešasis juridinis asmuo, todėl pagrįstai priėmė sprendimą atleisti ieškovą iš vadovo pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o DK 106 straipsnyje įtvirtinta išimtis šiuo atveju nėra taikoma. Kadangi šiuo atveju ieškovas buvo atleistas vadovaujantis konkrečia DK norma išmokant jam vieno mėnesio išeitinę išmoką, todėl pagrindo tenkinti ieškinį nėra. Atitinkamai, kadangi ieškovas buvo atleistas pagrįstai įgyvendinant bendrovės akcininko teises, reikalavimas dėl negrąžinimo į darbą ir kompensacijos priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
36. Teismo posėdžio metu ieškovas J. V. ir ieškovo J. V. atstovas advokatas Jonas Butkus palaikė reikalavimus išdėstytus patikslintame ieškinyje, taip pat prašė atnaujinti formaliai praleistą terminą ieškiniui pateikti.
37. Teismo posėdžio metu atsakovių UAB „Ferogama“ ir UAB „Karpis“ atstovas advokatas Saulius Urbonavičius prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
38. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Ferogama“ direktorius R. G. palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus.
39. Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Ferogama“ dirba buhaltere apie 5-6 metus. Nurodė, kad visa buhalterinė apskaita vedama, visi skaičiai fiksuojami pagal pirminius dokumentus. Liudytoja stengėsi įtraukti visus pirminius dokumentus, kuriuos pateikdavo vadovas, bei įtraukti visas sumas, kurios buvo išduotos J. V. Paaiškino, kad J. V. darbo užmokestį apskaičiuodavo pagal vadovo J. V. pateiktus įsakymus. Įmonės kasą laikė direktorius. Apskaitoje buvo fiksuojamas kasos likutis, kuris buvo pas direktorių. Nurodė, kad įmonė kiekvienais metais buvo audituojama. Audito ataskaitose buvo fiksuojami duomenys ir apie vadovo atlyginimą. Šias ataskaitas patvirtindavo įmonės akcininkas, kitaip registro centrui pateikti jų nebuvo galima. Nurodė, kad UAB „Ferogama“ ataskaitas tvirtindavo tiek UAB „Karpis“ vadovas R. K., tiek H. K. Neprisimena, kokius duomenis teikė A. M. liepos 21 d. Pažymėjo, kad dažniausiai buvo prašoma balanso, pelno nuostolių ataskaitos, informacijos apie skolininkus. Teigė, kad būdavo pateikiami didelės apimties klausimynai, į kuriuos reikėdavo pateikti atsakymus. 2020 metais liudytojai nebuvo žinoma, kad įmonėje atliekamas teisinis finansinis patikrinimas. Apie patikrinimą sužinojo tik kai jau buvo atleista ir 2021 m. balandį reikėjo atvykti į policijos komisariato ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrių duoti parodymus. Nurodė, kad su Grigiškių Šventosios Dvasios parapija buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu J. V. daryti pavedimai. Taip pat įmonėje buvo sudaryta BMW automobilio pirkimo pardavimo sutartis, kuris buvo naudojamas įmonės. Sutartis buvo apskaityta.
40. Trečiasis asmuo H. K. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
41. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą praktiką).
Ieškovo darbo teisinių santykių su atsakove UAB „Ferogama“ raida.
42. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 14 d. darbo sutarties pagrindu ieškovas J. V. pradėjo dirbti UAB „Ferogama“ komercijos direktoriaus pareigose (darbo sutarties 1.1. ir 1.2. punktai). 2013 m. rugsėjo 5 d. UAB „Ferogama“ akcininkų sprendimu Nr. 13A/09-05 „Dėl UAB „Ferogama“ laikinai einančio vadovo atšaukimo ir naujo laikinai einančio vadovo paskyrimo nuspręsta bendrovės vadovės A. M. vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu lakinai einančiu bendrovės direktoriumi nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. gruodžio 26 d. (imtinai) paskirti UAB „Ferogama“ komercijos direktorių J. V. <...> paliekant esamą mėnesinį darbo užmokestį. 2013 m. rugsėjo 26 d. UAB „Ferogama“ akcininkų sprendimu Nr. 13A/09-26 „Dėl UAB „Ferogama“ vadovo atšaukimo ir naujojo vadovo paskyrimo“ nuspręsta administracijos vadovu – direktoriumi nuo 2013 m. spalio 1 d. paskirti UAB „Ferogama“ komercijos direktorių J. V., paliekant esamą mėnesinį darbo užmokestį.
43. Pagal 2013 m. rugpjūčio 14 d. darbo sutartį Nr. 13 J. V. buvo nustatytas 3 289,47 Lt darbo užmokestis. UAB „Ferogama“ direktoriaus J. V. 2015 m. sausio 1 d. įsakymu „Dėl darbo užmokesčio pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatytas atlyginimas J. V. – 2 700 Eur. 2015 m. sausio 1 d. priedu prie darbo sutarties pakeista darbo sutarties dalis dėl darbo užmokesčio ir nurodoma, kad darbo užmokestis 2 700 Eur nuo 2015 m. sausio 1 d. Nuo 2017 m. sausio 1 d. J. V. atlyginimas sudarė 3 950 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 6 610 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – 7 450 Eur.
44. 2020 m. gruodžio 7 d. UAB „Ferogama“ vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta nuo 2020 m. gruodžio 7 d. (paskutinė darbo diena) atšaukti J. V. iš bendrovės direktoriaus pareigų (1 punktas); nustatyti, kad J. V. išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas, taip pat remiantis DK 104 straipsnio 2 dalimi 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka (2 punktas); nustatyti, kad dėl J. V. padarytos žalos bendrovei ir remiantis DK 156 straipsnio 1 dalimi išeitinė išmoka išskaitoma sumažinant skolą bendrovei (3 punktas) <...>.
45. UAB „Ferogama“ 2021 m. balandžio 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. K-13/2021 „Dėl atleidimo iš darbo“ ieškovas J. V. atleistas iš darbo nuo 2021 m. balandžio 1 d.
Dėl ieškovo atleidimo iš UAB „Ferogama“ vadovo pareigų (ne)pagrįstumo.
46. Ieškovas J. V. patikslintu ieškiniu prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 7 d. UAB „Ferogama“ valdymo organo, 100 procentų akcijų valdytojo UAB „Karpis“ sprendimą dėl J. V. atšaukimo iš UAB „Ferogama“ direktoriaus pareigų.
47. Kaip aptarta šio sprendimo 42 punkte, J. V. komercijos direktoriaus pareigas UAB „Ferogama“ pradėjo eiti 2013 m. rugpjūčio 14 d. sutarties pagrindu, nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. laikinai ėjo įmonės vadovo pareigas, o nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. komercijos direktorius J. V. paskirtas įmonės UAB „Ferogama“ vadovu.
48. Ginčijamu 2020 m. gruodžio 7 d. UAB „Ferogama“ vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta nuo 2020 m. gruodžio 7 d. (paskutinė darbo diena) atšaukti J. V. iš bendrovės direktoriaus pareigų (1 punktas).
49. Darbo kodekse (toliau ir DK) įtvirtintas juridinio asmens vadovo atšaukimo institutas kaip savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (104 straipsnis). DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.
50. Apeliacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad pagal ABĮ 37 straipsnio nuostatas, įmonės vadovui nepriskirta teisė ar pareiga pasirašyti su savimi darbo sutartį ar jos pakeitimus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2664-912/2018). ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo).
51. Darbo teisiniai santykiai sutarties šalis sieja tuomet kai yra susitarta dėl esminių darbo sutarties sąlygų (DK 42 straipsnio 1 dalis). Būtinosios darbo sutarties sąlygos įtvirtintos DK 34 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais, 3 dalyje nurodoma, jog darbo sutarties pakeitimai taip pat daromi raštu.
52. Darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018).
53. Pagal 2013 m. rugsėjo 26 d. UAB „Ferogama“ akcininko sprendimą matyti, kad 2.1. punkte nurodyta, kad J. V. nuo 2013 m. spalio 1 d. skiriamas UAB „Ferogama“ vadovu bei jam kaip vadovui paliekamas tas pats darbo užmokestis (sprendimo 2.1. punktas). Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis ieškovas J. V. UAB „Ferogama“ vadovo pareigas ėjo nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2020 d. gruodžio 7 d. Taigi, aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas J. V. aptartu laikotarpiu ėjo UAB „Ferogama“ vadovo pareigas, buvo susitarta dėl jo kaip vadovo darbo užmokesčio, t. y. buvo susitarta dėl esminių darbo sutarties sąlygų, kaip tai numato DK 42 straipsnis.
54. Ieškovas nesutikdamas su atleidimu iš vadovo pareigų nurodo, kad sprendimą dėl vadovo atleidimo priėmė tam įgaliojimų neturintys asmenys, t. y. ginčija atleidimą iš vadovo pareigų dėl procedūrinio pažeidimo. Teigia, kad 2020 m. spalio 26 d. UAB „Karpis“ valdybos posėdyje A. M. buvo paskirta bendrovės „Karpis“ vadove (prezidente), tačiau ji neįgijo teisės valdyti UAB „Karpis“ akcijas. Nurodo, kad H. K. buvo paskirtas palikėjo R. K. paveldimo turto administratoriumi bei turėjo teisę administruoti UAB „Karpis“ akcijas, suteikiančias 100 procentų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Ieškovo teigimu, teismo paskirtas administratorius negali jam įstatymu priskirtų pareigų deleguoti kitiems asmenims, nes jis yra atsakingas už turto išsaugojimą laikotarpyje iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
55. Specialaus teisės akto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę atšaukti bendrovės vadovą.
56. Pagal bylos duomenis matyti, kad UAB „Ferogama“ 2020 m. gruodžio 7 d. vienintelio akcininko sprendimą pasirašė vienintelio akcininko UAB „Karpis“ vardu jo vadovė A. M. Byloje pateiktas UAB „Karpis“ valdybos posėdžio 2020 m. spalio 26 d. protokolas. Šio valdybos posėdžio metu, be kita ko, išspręstas ir UAB „Karpis“ vadovo skyrimo klausimas bei vienbalsiai nuspręsta nuo 2020 m. spalio 27 d. bendrovės vadove (prezidente) paskirti A. M. <...>. Ieškovas į bylą pateikė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį, pagal kurią matyti, kad nutarta paskirti H. K. administruoti 100 proc. UAB „Karpis“ akcijų. Paminėtina, kad sprendžiant dėl UAB „Karpis“ vadovės išrinkimo šis administratorius dalyvavo ir balsavo „už“, t. y. išreiškė savo valią. A. M. paskyrimas UAB „Karpis“ vadove nėra šios bylos ginčo dalykas, tokie reikalavimai byloje nėra keliami, ji nedalyvauja byloje, todėl teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako, o vertina aplinkybes, ar UAB „Karpis“ atstovaujama vienasmenio valdymo organo galėjo atleisti ieškovą iš UAB „Ferogama“ vadovo pareigų.
57. CK 2. 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Šiuo atveju UAB „Karpis“, priimdamas 2020 m. gruodžio 7 d. vienintelio UAB „Ferogama“ akcininko sprendimą veikė per savo vienintelį valdymo organą, todėl darytina išvada, kad minėtas sprendimas dėl ieškovo J. V. atleidimo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir tinkamai įgalioto subjekto. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 2020 m. gruodžio 7 d. UAB „Ferogama“ valdymo organo, 100 procentų akcijų valdytojo UAB „Karpis“ sprendimo dėl J. V. atšaukimo iš UAB „Ferogama“ direktoriaus pareigų pripažinimo neteisėtu, netenkintinas.
58. Atsakovės teigia, kad pagal ABĮ 23 straipsnio 2 dalį visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą, taigi ieškovas praleido nurodytą terminą. Ginčo atveju, sprendžiamas klausimas dėl vadovo, kuris turi ir darbuotojo statusą atleidimo, taigi šiam ginčui taikomos DK 220 straipsnis. Terminas kreiptis į teismą yra procesinis ir vertinamas ieškinio priėmimo metu, šiuo atveju esant kompleksiniam ginčui, teismas ieškinį priėmė ir priėmus ieškinį toks terminas laikomas atnaujintu.
Dėl atleidimo iš įmonės komercijos direktoriaus pareigų (ne)pagrįstumo.
59. Ieškovas taip pat prašo pripažinti neteisėtu UAB „Ferogama“ 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą nutraukti darbo sutartį su J. V.
60. Kaip aptarta šio sprendimo 42 punkte, J. V. komercijos direktoriaus pareigas UAB „Ferogama“ pradėjo eiti 2013 m. rugpjūčio 14 d. sutarties pagrindu. UAB „Ferogama“ 2021 m. balandžio 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. K-13/2021 „Dėl atleidimo iš darbo“ ieškovas J. V. atleistas iš darbo nuo 2021 m. balandžio 1 d.
61. DK 106 straipsnyje nustatyta, kad viešojo juridinio asmens vadovu išrinktas ar paskirtas juridinio asmens darbuotojas, pasibaigus jo, kaip juridinio asmens vadovo, darbo santykiams, išskyrus atvejį, kai darbo sutartis nutraukta šio kodekso 58 straipsnyje nustatytu pagrindu, turi teisę sugrįžti į buvusias darbo pareigas tokiomis pačiomis darbo sąlygomis, atsižvelgiant į visus darbo sąlygų pakeitimus, kurie buvo padaryti kitiems tokį patį ar panašų darbą dirbusiems darbuotojams. Apie valią sugrįžti į buvusias darbo pareigas jis privalo pranešti darbdaviui ne vėliau kaip per tris darbo dienas po sutarties pasibaigimo. Teismas sutinka su atsakovių atstovo teiginiais, jog ši įstatymo nuostata netaikoma privatiems juridiniams asmenims, tačiau tai nereiškia, kad buvęs privataus juridinio asmens vadovas negali tęsti buvusių pareigų pas darbdavį, jei iš darbo teisinių subjektų elgesio galima nustatyti, kad darbo teisniai santykiai tęsėsi.
62. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad taikant darbo teisės normas vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas; šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2014).
63. Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Darbo sutartis turi būti aiškinama tokiu būdu, kad jos aiškinimo rezultatas būtų suderinamas su darbo santykių teisinio reglamentavimo principais, juos atitiktų ir jiems neprieštarautų. <...> Aiškinant darbo sutartį atsižvelgtina ir į sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat reikia vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).
64. Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes matyti, kad J. V. atleistas iš UAB „Ferogama“ vadovo pareigų nuo 2020 m. gruodžio 7 d. Pažymėtina, kad DK 65 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos darbdavys privalo apie darbo sutarties pasibaigimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Byloje nėra duomenų, kad 2020 m. gruodžio 7 d. atšaukus J. V. iš vadovo pareigų buvo pranešta apie darbo sutartinių santykių pabaigą, priešingai, byloje pateiktas J. V. nedarbingumo pažymėjimas pagal kurį matyti, kad J. V. nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. kovo 1 d., suteiktas nedarbingumas, duomenis Socialinio draudimo fondo valdybai teikė taip pat darbdavys. Taigi, darbdavys ne pranešė Sodrai apie darbo teisinių santykių pabaigą, o deklaravo jų tęstinumą teikdamas duomenis apie ieškovo nedarbingumą. Dar daugiau, 2021 m. balandžio 1 d. darbdavys priėmė atskirą bei šioje byloje taip pat ginčijamą sprendimą dėl ieškovo atleidimo nuo 2021 m. balandžio 1 d., byloje pateiktas atsiskaitymo lapelis už 2020 m. gruodį, pagal kurį matyti, kad darbdavys mokėjo darbuotojui už dvi pirmas ligos dienas, kurios buvo po jo atleidimo iš UAB „Ferogama“ vadovo pareigų, taip pat pateiktas J. V. atlyginimo lapelis už 2021 m. balandžio mėnesį, pagal kurį matyti, kad apskaičiuotas etatinis atlyginimas, kompensacija už nepanaudotas atostogas bei išeitinė kompensacija. Teismo vertinimu, aptarti įrodymai nuosekliai patvirtina, kad darbo teisiniai santykiai 2020 m. gruodžio 7 d. atšaukus J. V. iš UAB „Ferogama“ vadovo pareigų toliau tęsėsi, ieškovui grįžus į buvusias komercijos vadovo pareigas. Juolab, kad dėl J. V. atleidimo buvo priimtas atskiras juridinio asmens vadovo įsakymas, o juridiniam asmeniui, kaip stipresniajai darbo teisnių santykių šaliai, taikomi didesni atidumo bei rūpestingumo standartai. Kaip minėta, įsakymą priėmė juridinio asmens vadovas, t. y. kitas subjektas nei atleidimo iš vadovo pareigų atveju, pažymėtina, kad UAB „Ferogama“ 2021 m. balandžio 1 d. direktoriaus įsakyme nurodoma, kad pilnai atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo dieną (2021 m. balandžio 1 d.).
65. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, nutarties 30 punktą).
66. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuo 2020 m. gruodžio 7 d. atleidus ieškovą iš UAB „Ferogama“, jo darbo teisiniai santykiai su darbdaviu toliau tęsėsi, todėl UAB „Ferogama“ direktoriui priimant 2021 m. balandžio 1 d. įsakymą dėl atleidimo iš darbo, turėjo būti nurodytas darbo teisinių santykių pasibaigimo pagrindas (DK 53 straipsnis), atitinkamai atsižvelgiant į darbo sutarties nutraukimo pagrindą laikomasi įstatyme nustatytų terminų pranešti darbuotojui apie darbo teisinių santykių pabaigą.
67. Procedūrinių taisyklių nutraukiant darbo teisinius santykius nesilaikymas sudaro pagrindą naikinti ginčijamą UAB „Ferogama“ direktoriaus 2021 m. balandžio 1 d. įsakymą, kuriuo ieškovas J. V. atleistas iš darbo nuo 2021 m. balandžio 1 d. Pripažinus atleidimą neteisėtu yra pagrindas spręsti dėl su tuo susijusių teisinių padarinių taikymu.
Dėl padarinių dėl neteisėto atleidimo taikymo bei ginčo sumų skaičiavimo.
68. Ieškovas J. V. prašo negrąžinti ieškovo į buvusias pareigas bei priteisti 45 114, 57 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei išeitines išmokas.
69. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Teisės doktrinoje nurodoma, kad pagal šią aptartą DK nuostatą teismas (turi teisę) gali darbuotojo negrąžinti į darbą (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 603). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neprašo būti grąžinamas į buvusias pareigas, įvertinus tai, jog ieškovo ir buvusio darbdavio santykiai konfliktiški nėra pagrindo grąžinti ieškovą į buvusias pareigas.
70. Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti 45 114, 57 Eur kompensaciją, ieškovo skaičiavimu ieškovo vienos dienos darbo užmokestis sudaro – 354, 76 Eur. Ieškovas nurodo, kad UAB „Ferogama“ 2021 m. balandžio 6 d. pervedė ieškovui 4 816, 72 Eur sumą už 2020 m. gruodžio mėnesį, išeitinę bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, mano, kad ieškovui turėjo būti priskaičiuota viso 45 114, 57 Eur suma.
71. Pagal 2021 m. balandžio mėnesio atsiskaitymo lapelį matyti, kad J. V. vidutinis vienos dienos VDU nurodomas 354, 76 Eur. Darbdavys pateikė dvi ieškovo VDU pažymas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vienoje pažymoje pateiktas ieškovo VDU sutampa su 2021 m. balandžio mėnesio atsiskaitymo lapelio duomenimis, įvertinus tai, kad UAB „Ferogama“ balandžio mėnesį vadovavo kitas vadovas kuris neginčijo tokio ieškovo darbo užmokesčio bei tai, kad akcininkas nekėlė klausimo dėl ieškovo darbo užmokesčio, teismas vadovaujasi ieškovo VDU pažyma, kuri sutampa su 2021 m. balandžio mėnesio duomenimis. Pagal darbdavio pateiktą VDU pažymą ieškovo vienos dienos VDU – 354, 76 Eur, vieno mėnesio – 7 450 Eur.
72. Ieškovas atleistas iš UAB „Ferogama“ 2021 m. balandžio 1 d., todėl atsižvelgiant į nurodyta aplinkybes teismas ieškovui iš atsakovo priskaičiavo 58 890, 44 Eur (7 450 Eur x 7 mėn.+ devyniolika darbo dienų 2021 lapkričio mėnesį (19 x 354, 76 Eur) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 354, 76 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.
73. DK 218 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Šiuo atveju darbo santykiai tarp atsakovės ir ieškovo prasidėjo 2013 metais, dėl to ginčo byloje nėra, ieškovas atleistas 2021 m. apskaičiuota kompensacijos suma sudaro – 22 350 Eur (trys VDU).
74. Teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, jos adekvatumo, turi vadovautis teismų praktikoje nurodytais kriterijais, nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją, taip pat nurodyti argumentus, dėl kurių yra mažinama ši kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018, 50 punktas).
75. Spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 50–51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas; kt.).
76. Ginčo atveju susiklostė faktinė situacija, kad darbdaviui 2020 m. gruodžio 7 d. atšaukus ieškovą J. V. iš UAB „Ferogama“ vadovo pareigų, jis liko dirbti įmonėje ir nuo 2020 m. gruodžio 8 d. darbo teisiniai santykiai tęsėsi toliau, kaip galima suprasti pagal darbo teisinių santykių raidą – buvusiose ieškovo pareigose – komercijos direktoriaus, nors realiai ieškovas dirbo tik vieną dieną, t. y. 2021 m. balandžio 1 d., kuri buvo ir paskutinė jo darbo diena įmonėje, kitą laikotarpį ieškovas buvo nedarbingume, todėl teismo vertinimu, šios aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovui apskaičiuota suma už priverstinės pravaikštos laiką bei kompensacija pagal DK 218 straipsnio 4 dalį mažintinos. Ieškovui iš atsakovo UAB „Ferogama“ priteisina suma už priverstinės pravaikštos laiką, atsižvelgiant į tai, kad jis nuo 2020 m. gruodžio 8 d. realiai dirbo tik balandžio 1 d., t. y. vieną darbo dieną, mažintina iki 7 450 Eur sumos bei ieškovui iš atsakovo priteistinas 7 450 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinis darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 354, 76 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė bei 7 450 Eur kompensacija.
77. Ieškovas taip teigė, kad neteisingai apskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas bei išeitinė išmoka, pagal 2021 m. balandžio mėnesio atsikaitymo lapelį matyti, kad ieškovas turėjo 63, 11 dienų nepanaudotų atostogų, už jas jam priskaityta 3 770, 82 Eur suma.
78. DK 127 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, jog teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas DK nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Pagal DK 128 straipsnio 2 dalį, už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Minimalioji atostogų trukmė yra 20 darbo dienų, vadinasi atostoginiai gali būti skaičiuojami už 60 darbo dienų. Šiuo atveju, ieškovui priklausanti kompensacija sudaro 21 285, 60 Eur sumą (60 d. d. x 354, 76 Eur), iš šios sumos atėmus ieškovui priskaičiuotą sumą 3 770, 82 Eur, priteistina suma sudaro 17 514, 78 Eur (prieš mokesčius).
79. Ieškovas nurodo, kad jam netinkamai apskaičiuota vieno mėnesio išeitinė išmoka. „Ferogama“ 2020 m. gruodžio 7 d. vienintelio akcininko sprendime dėl ieškovo atleidimo nurodoma, kad remiantis DK 104 straipsnio 2 dalimi ieškovui išmokama vieno mėnesio išeitinė išmoka. Pagal byloje nustatytas aplinkybes tokia išmoka sudaro 7 450 Eur sumą dėl atsiskaitymo išmokant nurodytą išmoką teismas pasisakys aptaręs ir įvertinęs ieškovo ginčijamą 2020 m. gruodžio 8 d. susitarimą, kadangi pagal minėto susitarimo 1.1. punktą skolos dalis lygi vienam vidutiniam darbo užmokesčiui, išskaityta iš jo išeitinės išmokos.
Dėl susitarimo nuginčijimo sąlygų egzistavimo.
80. Ieškovas J. V. patikslintu ieškiniu taip pat prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 8 d. susitarimą tarp J. V. ir UAB „Ferogama“.
81. Byloje pateiktas 2020 m. gruodžio 8 d. susitarimas, sudarytas tarp J. V. bei UAB „Ferogama“, kuriuo šio susitarimo šalys sulygo, kad J. V. yra skolingas UAB „Ferogama 37 790, 54 Eur sumą (susitarimo A ir B punktai). Susitarime nurodoma, kad (1 punktas) skola gražinama pagal toliau nurodytą grafiką: 1.1. skolos dalis lygi vienam vidutiniam darbo užmokesčiui, išskaityta iš jo išeitinės išmokos; 1.2. punktas likusi suma – ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d.
82. Ieškovas ginčydamas minėtą susitarimą nurodo, kad atšaukiant J. V. iš įmonės vadovo pareigų jį su įmone siejo dviejų rūšių piniginiai santykiai: paimta iš įmonės paskola ir avansinėn atskaitomybėn gauti pinigai, skirti panaudojimui įmonės reikmėms. Pažymi, kad tą pačią dieną J. V. bendrovei „Ferogama“ pervedė 13 790,54 Eur, nes dėl sveikatos būklės nesuprato ko būtent iš jo yra reikalaujama. Nurodo, kad 2020 m. gruodžio 8 d. naujai paskirtas UAB „Ferogama“ direktorius R. G., emocinį sukrėtimą patyrusiam ir sergančiam J. V. pateikė pasirašyti sutartį, kurioje buvo įrašytos tikrovės neatitinkančios žinios, kad J. V. dėl ne pagal paskirtį panaudotų lėšų bendrovei „Ferogama“ yra skolingas 37 790,54 Eur. Teigia, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 8 d. dėl sveikatos būklės nesuprato, kad yra apgaunamas. Tik pagerėjus sveikatai ir peržiūrėjus buhalterinius registrus jam tapo žinoma, kad įrašant į sutartį melagingą teiginį buvo siekiama užkirsti jam kelią savo pažeistas teises ginti darbo ginčų komisijoje ir teisme, nelaukiant ataskaitos išreikalauti iš jo pinigus, o taip pat pilnai neatsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju.
83. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, be kita ko, ir dėl ekonominio spaudimo sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013). CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad sandoris negaliojančiu gali būti pripažintas negaliojančiu dėl to, jog asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti jį labai nenaudingomis sąlygomis; kita vertus, ši norma taikytina tik esant šioms sąlygoms: 1) susidėjus nepriklausomoms nuo kitos sandorio šalies aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį aiškiai nenaudingomis sąlygomis; 2) kitai sandorio šaliai žinant apie šias aplinkybes bei jomis pasinaudojant, primetant kitai sandorio šaliai savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2009 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009).
84. Tokio pobūdžio ginčuose asmuo turi įrodyti, jog jis buvo priverstas sudaryti tokį sandorį dėl jam susidėjusių aplinkybių, o ne sąmoningai pats norėjo jį sudaryti, t. y. turi įrodyti savo valios trūkumą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė, panaudodama(-as) ekonominį/ar kitokį spaudimą ar kaip nors kitaip, reikalavo būtent sudaryti ginčo susitarimą ir ieškovas neturėjęs veiksmų pasirinkimo laisvės, t. y. kad ieškovas negalėjo laisva valia apsispręsti dėl sudaromo susitarimo. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra nustatyta CK 1.91 straipsnyje numatytų sandorio negaliojimo pagrindų.
85. Pagal CK 1.89 straipsnį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, be kita ko, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012). Kitaip tariant, CK 1.89 straipsnio taikymo prasme vertinant ginčijamo sandorio turinį, neturi būti apsiribojama tik formaliaisiais tokio sandorio sudarymo teisiniais padariniais, bet juos būtina įvertinti ir iki sandorio sudarymo bei po jo tarp šalių egzistavusių santykių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Teismo išvada, kad sandorio sudarymo metu asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės.
86. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu.
87. Pagal į bylą pateiktą 2020 m. gruodžio 10 d. stacionaro epikrizę, J. V. 2020 m. gruodžio 9 d. buvo hospitalizuotas dėl ūminio koronarinio sindromo-nestabilios krūtinės anginos. Pacientas skundėsi spaudžiančio pobūdžio skausmais krūtinėje, kuriuos jautė apie 2 savaites. 2020 m. gruodžio 9 d. pacientui buvo atlikta koronarografija, rasta smulkios RI šakos žiotyse apie 70 proc., stenozė, kitose VA plokštelės ženkliau nesiaurinančios spindžio. Rekomenduotas medikamentinis gydymas. Būklei pagerėjus 2020 m. gruodžio 11 d. pacientas išrašytas tolimesniam ambulatoriniam gydymuisi. Pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 9 d. turėjo sveikatos sutrikimų, tačiau nepatvirtina, jog 2020 m. gruodžio 8 d. jam pasirašant ginčo susitarimą jo psichinė būklė buvo tokia, jog jis negalėjo suprasti savo veiksmų. Teismo posėdžio metu ieškovas detaliai paaiškino, kaip ir dėl ko vyko susitikimas, kaip buvo pasirašomas ginčo susitarimas, taigi tai patvirtina, jog ieškovas ginčo susitarimo pasirašymo metu suprato, jog toks susitarimas pasirašomas. Dar daugiau, ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis turi ilgametę vadovavimo praktiką, sutarčių bei susitarimų pasirašymas jam buvo įprastas dalykas. Tai teismui leidžia daryti išvadą, kad tokią patirtį turintis asmuo pasirašydamas dokumentus supranta parašo reikšmę bei atsakomybę.
88. Teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog suprato ginčijamo susitarimo esmę, jo turinio iš esmės neneigia, t. y. to, jog jis neėmė nurodytų sumų ar panašiai. Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, aptartus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė pagrindo pripažinti susitarimą negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį egzistavimo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl ir šioje dalyje ieškinys netenkintinas.
89. Ieškovas mano, kad sudarant susitarimą tai pat pažeisti imperatyvūs reikalavimai (CK 1.80 straipsnis). Pagal DK 156 straipsnį iš darbuotojo darbo užmokesčio išskaitoma suma negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio. Šiuo atveju dėl ieškovo atsakovui mokėtinos sumos dydžio susitarta rašytiniu 2020 m. gruodžio 8 d. susitarimu. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, jog minėtas susitarimas negalioja, susitarimo 1.1. punktas atitinka DK 156 straipsnio reikalavimus, jame nurodyta, kad skolos dalis lygi vienam vidutiniam darbo užmokesčiui, išskaityta iš ieškovo išeitinės išmokos. Ieškovo apeliavimas į tai, kad turėjo būti laikomasi DK 156 straipsnio 2 dalies reikalavimo, nepagrįstas, kadangi šiuo atveju buvo sudarytas susitarimas, o ne darbdavio vienasmeniškai atliktas išskaita. Taigi, nurodytu pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu taip pat nėra pagrindo. Grįžtant prie ieškovo reikalavimo dėl išeitinės išmokos apskaičiavimo, teismas nurodo, kad darbdavys pagal aptartą susitarimą turėjo teisę atsiskaitydamas su ieškovu išskaičiuoti vieno mėnesio VDU, todėl nėra pagrindo spręsti dėl šios sumos priteisimo iš buvusio darbdavio.
90. Teismas taip pat pažymi, kad darbdavys nereiškė priešieškinio dėl sumų pagal 2020 m. gruodžio 8 d. susitarimą priteisimo, todėl šios sumos nėra ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje, darbdavys gindamas savo interesus dėl šių sumų gali reikšti ieškinį bei įrodinėti reikšmingas aplinkybes dėl ieškovo (ne)atsikaitymo su buvusiu darbdaviu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
91. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas pateikė įrodymus, kad
92. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
93. Ieškovas J. V. nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas UAB „Ferogama“ pateikė įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 5 792,08 Eur sumą.
94. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Ferogama“ teikė du atsiliepimus į ieškinį bei patikslintą ieškinį, sistemingai pildė bylos medžiagą naujais duomenis. Byloje vyko du parengiamieji teismo posėdžiai iš antro parengiamojo posėdžio pereita į nagrinėjimą iš esmės, taip pat vienas teismo posėdis, kurių bendra trukmė (suapvalinant) 4 valandos ir 10 minučių. Teismas pažymi, kad byloje buvo teikiama didelė apimtis teisinio vertinimo, nustatinėjama daug faktinių aplinkybių.
95. Teismo vertinimu, remiantis nurodytomis aplinkybėmis šiuo atveju nėra pagrindo mažinti atsakovo advokato pagalbai patirtas išlaidas, kadangi jos proporcingos bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad šio ginčo atveju patenkintas vienas ieškovo reikštas reikalavimas bei su juo susiję taikytini padariniai bei du reikalavimai atmesti, taigi atmestų reikalavimų sudaro 67 proc., patenkintų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovei UAB „Ferogama“ iš ieškovo J. V. priteistina 3 880, 69 Eur bylinėjimosi išlaidų.
96. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Netenkinti ieškovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimų panaikinti 2020 m. gruodžio 7 d. UAB „Ferogama“ valdymo organo, 100 procentų akcijų valdytojo UAB „Karpis“ sprendimą dėl J. V. atšaukimo iš UAB „Ferogama“ direktoriaus pareigų bei pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 8 d. susitarimą tarp J. V. ir UAB „Ferogama“.
Tenkinti ieškovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimą pripažinti neteisėtu UAB „Ferogama“ 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą nutraukti darbo sutartį su J. V.
Laikyti, kad ieškovas J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atleistas iš UAB „Ferogama“, į. k. 111963319, komercijos direktoriaus pareigų šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovui J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Ferogama“, į. k. 111963319, 7 450 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 354, 76 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė bei 7 450 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija, 17 514, 78 Eur (prieš mokesčius) už nepanaudotas atostogas, bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovui UAB „Ferogama“, į. k. 111963319, iš ieškovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 880, 69 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Cinkutė