Administracinė byla Nr. eAS-148-1188/2024

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00407-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 49.

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2024 m. balandžio 30 d. 

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Registrų centras“ ir akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėja I. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 48SK-4808-(14.48.111E.) (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja nurodė, kad Sprendimo pagrindu pareiškėjos valdomam žemės sklypui (toliau – ir Žemės sklypas) neteisėtai nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga (toliau  – SŽNS) – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zona.

Pareiškėjos atstovė pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties, sudarytos tarp I. P. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Taikos sutartis), patvirtinimo.

 

II.

 

Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi nutarė: patvirtinti tarp pareiškėjos I. P. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sudarytą tokio turinio Taikos sutartį:

„1. Taikos sutarties dalykas.

1.1. Atsakovas pripažįsta Skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.

1.2. Atsakovas įsipareigoja, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, skaičiuojamas nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, pateikti VĮ „Registrų centras“ prašymą dėl SAZ išregistravimo, t. y. išregistruoti:

1.2.1. Žymą - „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“. 

1.2.2. Duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos - pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.3. Pareiškėjas atsisako bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo metu ir įsipareigoja nereikalauti jų iš atsakovo.

2. Atsakomybė

2.1. Šalys patvirtina savo supratimą, kad Taikos sutarties 1.1 - 1.2 papunkčiuose išvardinti

įsipareigojimai yra esminės Taikos sutarties sąlygos.

2.2. Šalys abipusiu susitarimu susitaria, jog Teismo patirtas išlaidas atlygina Pareiškėjas.

2.3. Šalys įsipareigoja ateityje nereikšti pretenzijų ir (ar) ieškinių (skundų) dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Toks susitarimas negali būti laikomas atsisakymu nuo teisminės gynybos, o yra taikus ir galutinis tarpusavio ginčų sprendimo rezultatas. Be šio įsipareigojimo Taikos sutartis prarastų prasmę ir nepasiektų Šalių tikslo. 

2.4. Šalys patvirtina, kad neturi viena kitai jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su byla ir nereikš viena kitai reikalavimų dėl netesybų (delspinigių, baudų), palūkanų priteisimo, nuostolių neturtinės žalos atlyginimo. 

2.5. Šalys susitaria ir pateikiant teismui tvirtinti šią Taikos sutartį prašo teismo Bylą nutraukti. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo, sudarius Taikos sutartį, procesinės pasekmės, nustatytos ABTĮ. 

3. Šalių pareiškimai ir garantijos.

3.1. Šalys pareiškia, kad atskleidė viena kitai visą esminę informaciją, reikalingą šios Taikos

sutarties sudarymui. 

3.2. Šalys pareiškia, kad yra priimti visi būtini sprendimai, gauti leidimai bei sutikimai, reikalingi šios Taikos sutarties pasirašymui. Asmenys, pasirašantys Taikos sutartį, turi visus įgaliojimus ją pasirašyti bei prisiimti visus įsipareigojimus, numatytus Taikos sutartyje pareiškėjui ir atsakovui Nr. 1. Šalys patvirtina ir garantuoja, kad nei Taikos sutarties sudarymas, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismo, valstybės ar vietos valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimų, įsakymų, potvarkių ar teisėtų nurodymų, šalių kreditorių interesų. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ar netiksli. 

3.3. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis nereguliuoja klausimų, susijusių su Šalių teisiniu statusu ir teisnumu, viešąja tvarka ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, ji neprieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei, taip pat nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną teisnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, steigimo dokumentus ir sandorius, taikomus Šaliai, sudaryti ir (ar) įvykdyti šią Taikos sutartį.

4. Baigiamosios nuostatos

4.1. Šalys, vadovaudamosi ABTĮ 51 straipsniu, prašo teismo Taikos sutartį tvirtinti rašytinio

proceso tvarka ir Bylą nutraukti. 

4.2. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios sutarties patvirtinimo ir Bylos

nutraukimo.

4.3. Taikos sutartis yra privaloma ir taikoma Šalims ir jų teisių perėmėjams.

4.4. Visi Taikos sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, jeigu jie įforminti raštu, pasirašyti Šalių ir patvirtinti teisme.“

Teismas nutraukė administracinę bylą Nr. eI3-1040-809/2024 pagal pareiškėjos I. P. skundą dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo; išaiškino šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama; grąžino pareiškėjai 11,25 Eur (vienuolika eurų dvidešimt penkis centus) sumokėto žyminio mokesčio; netenkino trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsižvelgiant į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį nagrinėjamoje administracinėje byloje gali būti sudaryta taikos sutartis. Aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant taikos sutartis negali būti sudaroma, nėra, t. y. nenustatyta, kad šalių sudaryta taikos sutartis pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus, taip pat nenustatytos aplinkybės leidžiančios manyti, kad pateiktos Taikos sutarties turinys gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms. Teismas pažymėjo, kad šalių pateiktos Taikos sutarties nuostatos išreiškia šalių valią taikiai išspręsti kilusį ginčą ir patvirtina, kad joms yra suprantamos Taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, t. y., kad nutartis įgis res judicata galią, administracinė byla bus nutraukta, o byloje dalyvaujantys asmenys neturės teisės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartis pasirašyta tinkamų proceso dalyvių. Taikos sutarties nuostatos yra besąlyginės (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis).

 

III.

 

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 12 d. teikė pirmosios instancijos teismui prašymą netvirtinti Taikos sutarties, kuriame nurodė, kad viešojo administravimo procedūra, kurią atlikus priimtas Sprendimas, buvo pradėta ir atlikta AB „Vilniaus paukštynas“ prašymu, siekiant pakeisti žemės sklypų, patenkančių į sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ) ribas, kadastro duomenis, nurodant, kad žemės sklypai yra SAZ ribose ir jiems taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. AB „Vilniaus paukštynas“ teigimu, stacionarus taršos objektas (Vilniaus paukštyno pastatų kompleksai, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai ir vykdoma tarši paukštininkystės veikla) ir jo veiklai būtina SAZ atsirado anksčiau, nei buvo suformuoti žemės sklypai, stacionarus taršos objektas ir jame vykdoma veikla atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. AB „Vilniaus paukštynas“ nurodo, kad Sprendimas yra priimtas dėl AB „Vilniaus paukštynas“ materialių teisių ir pareigų ir neabejotinai sukūrė AB „Vilniaus paukštynas“ aiškias teisines pasekmes, todėl Taikos sutarties sudarymas byloje turi tiesioginę įtaką trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo prašęs teismo pateikti Taikos sutartį jam susipažinti ir suteikti teisę pateikti atsiliepimą dėl Taikos sutarties sudarymo ir jos sąlygų; netvirtinti Taikos sutarties, jeigu jos sąlygos nebus suderintos su AB „Vilniaus paukštynas“, tačiau teismas patvirtino Taikos sutartį net nesudaręs galimybės pateikti atsiliepimą.

AB „Vilniaus paukštynas“ vertinimu, teismo patvirtina Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikai, taip pat Taikos sutarties sąlygose sprendžiama dėl AB „Vilniaus paukštynas“, neįtraukto į Taikos sutartį, materialinių teisių ir pareigų.

AB „Vilniaus paukštynas“ teigimu, patvirtinus Taikos sutartį, kuria pareiškėja ir NŽT susitaria, kad NŽT pripažįsta skundo reikalavimus dėl Sprendimo panaikinimo, t. y. pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra negalėjo būti atlikta ir negalėjo būti priimtas Sprendimas dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, pažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teisę pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį skųsti administracinį sprendimą, priimtą pagal jo 2022 m. gegužės 11 d. prašymą atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą pakeičiant žemės sklypų, patenkančių į SAZ, kadastro duomenis juos įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad vykdant Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinę procedūrą pagal AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymą, NŽT priėmė ne tik šioje byloje ginčijamą Sprendimą, bet ir 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 48SD-11194-(14.48.136E), kuriame nurodyta, kad Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymas atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą žemės sklypų kadastro duomenų keitimo ir SAZ įrašymo į NTK ir NTR procedūrą tenkinamas ir yra pradedama vykdyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos – SAZ nustatymo procedūra. AB „Vilniaus paukštynas“ nurodo, kad gavo NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 48SD-14236-(14.48.136E.) „Dėl prašymo vykdymo“, kuriuo, be kita ko, nuspęsta AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo netenkinti ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. liepos 20 d. raštą Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ laikyti negaliojančiu. AB „Vilniaus paukštynas“ nurodo, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą apskundė teismui. AB „Vilniaus paukštynas“ teigimu, visi nurodyti administraciniai sprendimai (NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 48SD-11194-(14.48.136E), šioje byloje ginčijamas Sprendimas ir NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. 48SD-14236-(14.48.136E.) yra tos pačios procedūros sudėtinės neatsiejamos dalys, todėl šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas negali būti vertinamas atskirai, taip pat šių administracinių sprendimų apskundimo teisė negali būti įgyvendinama skirtingu būdu.

AB „Vilniaus paukštynas“ atkreipia dėmesį, kad Taikos sutarties preambulėje nurodyta, jog pareiškėja ir NŽT Taikos sutartį sudaro atsižvelgdamos į tai, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos valdomam turtui, t. y. žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zona (SAZ). AB „Vilniaus paukštynas“ vertinimu, Taikos sutartimi šalys siekia įtvirtinti, kad Sprendimu buvo nustatyta SAZ ir, kad tai padaryta neteisėtai, todėl šalys išsprendžia ginčą dėl SAZ nustatymo (ne)teisėtumo ir dėl Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros atlikimo (ne)teisėtumo, tačiau toks Taikos sutarties preambulėje nurodytas ginčo pobūdis neatitinka tikrovės.

AB „Vilniaus paukštynas“ pažymi, kad Sprendimu nenustatyta ir negalėjo būti nustatyta SAZ, Sprendimu pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys nurodant, kad žemės sklypas yra jau nustatytos SAZ ribose. AB „Vilniaus paukštynas“ nurodo, kad turi aiškų ir konkretų teisėtą lūkestį – tęsti prieš 60 metų pradėtą paukštininkystės veiklą, kuriai buvo ir yra išduoti visi privalomai reikalingi valstybės ir savivaldybių institucijų leidimai, t. y. viešoji valdžia savo veiksmais ir patvirtintais (išduotais) sprendimais (leidimais, kitais dokumentais), visą paukštidžių egzistavimo ir eksploatavimo laiką leido Vilniaus paukštynui tikėtis tęsti vykdomą veiklą (pagrįstas tikėjimas gauti konkrečią naudą). Valstybės ir savivaldybės institucijoms buvo žinoma (byloje pateikti visi duomenys, dokumentai) apie nuo 1964-1976 m. veikiančius Vilniaus paukštyno kompleksus, gamybos apimtis, privalomai paukštininkystės kompleksams išskirtos SAZ dydį (1000 m atstumą nuo pastatų). Taikos sutarties sąlyga – pripažinti Sprendimą neteisėtu ir atitinkamai netekusiu galios reiškia, kad pareiškėja ir NŽT tarpusavyje susitarė ir nustatė, kad SAZ nenustatyta, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai yra negaliojantys (neteisėti) ir Bendrajame plane ir U zonos Bendrajame plane SAZ duomenys (ribos ir dydis) nenustatyti. Tokios Taikos sutarties sąlygos ne tik prieštarauja teisės aktams ir teismų praktikai, bet ir įrodo, kad pareiškėja ir NŽT viršija įgaliojimus, nes Taikos sutartimi sprendžiami klausimai, nepriskirti šalių kompetencijai, t. y. sprendžiama dėl dokumentų (sprendimų), kurių šalys nepriėmė, galiojimo, teisėtumo, pagrįstumo. Taikos sutartyje pareiškėja ir NŽT susitarė išregistruoti Nekilnojamojo turto registro objektą – teritoriją (SAZ), kuri įregistruota ne NŽT priimto Sprendimo pagrindu.

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad skundžiamu Sprendimu NŽT nustatė nesamą SAZ, taip pažeisdama Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. NŽT pripažino, kad SAZ nebuvo nustatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, todėl NŽT neturėjo teisės inicijuoti naujos SAZ nustatymą ir priimti Sprendimą. Pareiškėjos teigimu, bendrojo plano, kuriuo remiasi trečiasis suinteresuotas asmuo, sprendiniai nenustatė SAZ, jame buvo pažymėta tik maksimali SAZ riba, kuri gali būti taikoma, tačiau, ribos pažymėjimas savaime nereiškia individualios SAZ nustatymo. Individuali SAZ galėjo būti nustatyti tik atlikus poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir priėmus individualų administracinį aktą. Bendrojo plano aiškinamojo rašto 2.6 skyriaus 36 punkte nurodyta, kad „Bendruoju planu nenustatytos taršių objektų sanitarinės apsaugos zonų ribos ir veiklos režimas jose. Bendrajame plane nurodytos preliminarios SAZ ribos. SAZ ribos gali būti tikslinamos atliekant PVSV ar PAV procedūras“. Aplinkybę, kad bendrajame plane nėra numatyta SAZ patvirtino ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ir bendrojo plano rengėja – Vilniaus rajono savivaldybės administracija. NŽT po ginčo pradžios priimti sprendimai numato, kad NŽT nusprendė pripažinti netekusiais galios 775 sprendimus, išskyrus sprendimus, dėl kurių vyksta teisminiai ginčai, ir kuriais buvo pakeisti žemės sklypų, esančių arčiau nei 1000 metrų nuo AB „Vilniaus paukštynas“ pastatų, kuriuose laikoma broilerių, vištų (nuo 300 vnt. sąlyginių gyvulių), kadastro duomenys.

Pareiškėjos vertinimu, Taikos sutarties dalykas atitinka ginčo ribas. Pareiškėjos nuomone, NŽT 2022 m. liepos 22 d. sprendimas tenkinti AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą ir NŽT Sprendimas yra dvi atskiros procedūros, kurios gali ir turi būti nagrinėjamos atskirai. NŽT sprendimas tenkinti AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą negalėjo būti skundžiamas pareiškėjos, nes nėra jai adresuotas ir tiesiogiai nesukelia jokių pasekmių. Pareiškėjos vertinimu, AB „Vilniaus paukštynas“ turi teisę ABTĮ nustatyta tvarka skųsti NŽT veiksmui, tačiau AB „Vilniaus paukštynas“ ir NŽT tarpusavio santykis niekaip negali atimti iš pareiškėjos teisės sudaryti Taikos sutartį dėl jai teisines pasekmės sukėlusio Sprendimo. Taikos sutartimi susitariama, kad NŽT pripažįstą skundą ir kreipsis į valstybės įmonę Registrų centrą dėl SAZ išregistravimo. Atitinkamai, NŽT kreipsis į Registrų centrą dėl Sprendimo pagrindu įregistruotų žymų padarymo. Būtent Registrų centras vertins, kurios žymos padarytos Sprendimo pagrindu ir šias žymas atitinkamai panaikins. AB „Vilniau paukštynas“ nepagrįstai nurodo, kad Taikos sutartyje pareiškėja ir NŽT susitaria išregistruoti Nekilnojamojo turto registro objektą – teritoriją (SAZ), kuri įregistruota ne NŽT priimto Sprendimo pagrindu. Tokio susitarimo nėra, šalys susitaria dėl Sprendimo pagrindu įregistruotų žymų panaikinimo. Registrų centro kompetencija įvertinti, kokio dokumento pagrindu padaryta žyma ir ją atitinkamai panaikinti.

Pareiškėjos vertinimu, NŽT pripažinus, kad Sprendimas priimtas neteisėtai, jis negali sukelti jokių teisinių pasekmių AB „Vilniaus paukštynas“.

Pareiškėja nurodo, kad Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. Teisė panaikinti savo priimti neteisėtą sprendimą priklauso išimtinai NŽT. Sudarant šią Taikos sutartį NŽT pasinaudojo VAĮ įtvirtinta diskrecijos teise. AB „Vilniaus paukštynas“ padėtis nepasikeistų ir teismui atsisakius patvirtinti Taikos sutartį, kadangi vienintelis atsakovas byloje – NŽT pripažino skundą.

Atsakovas NŽT atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą nurodo, kad su šiuo skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

NŽT nurodo, kad Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (aktuali redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir Nuostatai)) 541.1 papunktyje įtvirtintas klaidos taisymo būdas galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jeigu SAZ būtų buvusi nustatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, tačiau dėl klaidos nebuvo įrašyta į formuojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir (ar) į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Teritorijos minėtu pagrindu galėjo būti įrašytos tik tuo atveju, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kuriuose buvo būtent projektuojami šie žemės sklypai, būtų numatytos tokios teritorijos. Nagrinėjamu atveju, nei Vilniaus rajono teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323, nei Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies (,,U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje) bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, Žemės sklypas nebuvo ir negalėjo būti projektuojamas, kadangi suformuotas 1995 m. kovo 15 d.

Atsakovo teigimu, byloje ginčas kilo ne dėl administracinės procedūros vykdymo, o dėl priimto Sprendimo pagrįstumo. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius (toliau – Vilniaus rajono skyrius) pakartotinai išnagrinėjęs Vilniaus paukštynas atstovo „AKJ Consults“ advokatų profesinės bendrijos advokato Audriaus Kairevičiaus 2022 m. gegužės 11 d. prašymą išnagrinėti dokumentus, priimti ir pateikti sprendimą dėl žemės sklypų, patenkančių į teritoriją (sanitarinę apsaugos zoną), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kadastro duomenų pakeitimo procedūros, nurodytos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, organizavimo, 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo vykdymo“ informavo, kad 2022 m. gegužės 11 d. netenkinamas ir Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. liepos 20 d. raštas Nr. 48SD-11194(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ laikomas negaliojančiu, bei nurodė šio rašto apskundimo tvarką. Taigi trečiojo suinteresuoto asmens nurodyti teiginiai, kad patvirtinus Taikos sutartį Vilniaus paukštyno pateiktu prašymu inicijuota Vilniaus rajono skyriuje administracinė procedūra (VAĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra) lieka neužbaigta, nėra viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo ar kitokio atsakymo, kurį Vilniaus paukštynas VAĮ 14 straipsnio nustatyta tvarka galėtų skųsti gindamas savo teises ir teisėtus interesus, išplečia nagrinėjamo ginčo ribas, todėl yra nepagrįsti.

Atsakovo teigimu, Taikos sutartyje pagrįstai nurodyta, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos valdomam turtui, t. y. žemės sklypui nustatytos SAZ.

Atsakovas pažymi, kad Taikos sutartimi sprendžiama dėl Sprendimo, kuriuo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys, o ne dėl taikomos SAZ teritorijos, nes SAZ teritorija Sprendimu nebuvo nustatyta. Ši Taikos sutarties nuostata reiškia, kad teismui patvirtinus Taikos sutartį, valstybės įmonėje Registrų centre šiam žemės sklypui bus panaikintas įrašas apie taikomą SAZ.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties, kuria teismas patvirtino administracinio ginčo šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė administracinę bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi patvirtino administracinio ginčo šalių sudarytą Taikos sutartį, kuria be kita ko, atsakovas pripažino pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo ir šalys sutarė Sprendimą laikyti netekusiu galios nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ (toliau – ir Vilniaus paukštynas) su tokia teismo nutartimi nesutinka, nurodydamas, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis pažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens teises. Vilniaus paukštynas taip pat nurodo, kad teismas nesuteikė jam galimybės susipažinti su Taikos sutarties turiniu bei pateikti atsiliepimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 51 straipsnyje įtvirtinta ginčo šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Pažymėtina, kad tai nėra absoliuti šalių teisė, nes įtvirtindamas tokią šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d.).

Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo galima teigti, jog taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015; 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015). Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014).

Taigi sudarydamos taikos sutartį šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis vienaip ar kitaip paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-441-492/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio (pagal pareigas) tenka pareiga užtikrinti, jog įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Dėl to teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ar taikos sutarties sąlygos atitinka taikos sutarties šalių valią. Akcentuotina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas)) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.), o byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir yra užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (ABTĮ 103 str. 5 p., 104 str. 3 d.). Be to, taikos sutarčių būtina laikytis, t. y. vienašališkai taikos sutarties negalima atsisakyti (LVAT 2019 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-441-492/2019).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 48SK-4808-(14.48.111E.), kuriuo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys. Pareiškėja Sprendimo neteisėtumą grindė tuo, kad Nuostatų 542 punktas, kurio pagrindu buvo pakeisti pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys ir įregistruota sanitarinė apsaugos zona negalėjo būti taikomas, kadangi nebuvo priimtas individualus administracinis aktas, kuriuo yra nustatoma SŽNS. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad teritorijai, į kurią patenka pareiškėjos žemės sklypas, yra taikytina SŽNS – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zona, tačiau ji nebuvo nustatyta žemės sklypo formavimo metu, nebuvo nurodyta šio žemės sklypo kadastro duomenų byloje ir nebuvo įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą, todėl atsakovas, gavęs Vilniaus paukštyno prašymą, vadovaudamasis Nuostatų 542 punktu, ginčijamu Sprendimu įrašė žemės sklypui kadastro duomenį – teritoriją, kurioje taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus paukštynas palaikė atsakovo poziciją.

Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“ 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė teismui prašymą pateikti jam susipažinti šalių sudarytą taikos sutartį ir suteikti teisę pateikti atsiliepimą dėl taikos sutarties sudarymo ir jos sąlygų; netvirtinti taikos sutarties, jeigu taikos sutarties sąlygos nebus suderintos su Vilniaus paukštynu. Šį prašymą Vilniaus paukštynas pateikė reaguodamas į tai, kad kitose Vilniaus apygardos administraciniame nagrinėjamose bylose, kuriose vertinamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimų pakeisti į SAZ patenkančių žemės sklypų kadastro duomenis teisėtumas ir pagrįstumas, kuriose Vilniaus paukštynas įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pareiškėjai ir atsakovas NŽT susitarė ginčą baigti taikiai. Vilniaus paukštynas nurodė, kad visos derybos dėl taikos sutarties sudarymo ir taikos sutarties sąlygos, susijusios su NŽT sprendimų panaikinimu (pripažinimu netekusiais galios), keitimu ir kt., turi tiesioginę įtaką trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus paukštyno interesams, o planuojamos sudaryti taikos sutarties sąlygos dėl NŽT sprendimų panaikinimo (pripažinimo netekusiais galios), keitimo ir kt., neabejotinai pažeistų Vilniaus paukštyno teises ir teisėtus interesus, todėl prašė teismo pateikti taikos sutartį Vilniaus paukštynui susipažinti ir suteikti teisę Vilniaus paukštynui pateikti atsiliepimą dėl taikos sutarties sudarymo ir taikos sutarties sąlygų, jeigu pareiškėja ir NŽT pateiks teismui prašymą patvirtinti taikos sutartį.

Tą pačią dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 12 d. teismui buvo pateiktas pareiškėjos atstovės prašymas atidėti paskirtą teismo posėdį, nurodant, kad šalys sutarė baigti ginčą taikiai. Teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą 2024 m. sausio 17 d. Pareiškėja 2024 m. sausio 16 d. pateikė teismui prašymą tvirtinti ginčo šalių sudarytą taikos sutartį ir teismas ginčijama 2024 m. sausio 17 d. nutartimi Taikos sutartį patvirtino ir bylą nutraukė. Teismo nutartyje formaliai nurodoma, kad nenustatyta, jog šalių sudaryta taikos sutartis pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus, tačiau jokių argumentų dėl Vilniaus paukštyno 2023 m. gruodžio 12 d. prašyme išdėstytos pozicijos, jog tokia taikos sutarties sąlyga, kuria šalys sutaria dėl NŽT sprendimo panaikinimo (pripažinimo netekusiu galios), keitimo ir kt., pažeidžia Vilniaus paukštyno teises ir teisėtus interesus, teismas nutartyje nepateikė, t. y. motyvuotai neatmetė Vilniaus paukštyno argumentų. 

Šiuo aspektu pažymėtina, kad trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje reiškia, kad bylos išsprendimas tiek priėmus teismo sprendimą, tiek nutartimi patvirtinus taikos sutartį gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (ABTĮ 46 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilnius paukštynas, vykdantis ūkinę veiklą, dėl kurios turi būti nustatytos SŽNS ir, kurio iniciatyva buvo organizuota kadastro duomenų tikslinimo procedūra, siekiant įrašyti SŽNS į Nekilnojamojo turto kadastrą, neabejotinai turi interesą, kad pareiškėjos šioje byloje ginčijamas Sprendimas nebūtų panaikintas.

Kaip jau minėta, ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, tvirtinantį šalių sudarytą taikos sutartį, aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Vykdydamas pareigą išsiaiškinti, ar šalių pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, teismas, esant būtinumui, privalo pasinaudoti visomis šiam tikslui pasiekti reikalingomis administracinio proceso įtvirtintomis faktinių duomenų nustatymo priemonėmis, inter alia, trečiųjų asmenų paaiškinimais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, t. y. jis neišsiaiškino, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančio trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartis, kuria patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. 

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas yra viešasis interesas, todėl kilusio ginčo kontekste, t. y. proceso šalims nesutariant dėl aplinkybių, susijusių su specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikymu, nustatymu, įregistravimu, Taikos sutarties sąlygų turinys turėtų būti išsamiai įvertintas ir atitikimo viešajam interesui ir aspektu.

Kitas aspektas, kurį savo atskirajame skunde akcentuoja trečiasis suinteresuotas asmuo, yra jo teisės būti išklausytam pažeidimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (2008 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS 556-193/2008). Remiantis ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi, proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teisės būti išklausytam principas neturi būti pažeidžiamas ne tik nagrinėjant bylą iš esmės, bet tvirtinant taikos sutartį. 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepateikdamas trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus paukštynui Taikos sutarties ir nesudarydamas galimybės teikti argumentus dėl Taikos sutarties sąlygų, pažeidė šio suinteresuoto asmens teisę būti išklausytam ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas ir priėmė neteisėtą nutartį, todėl trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                 Rytis Krasauskas

 

 

                                        Beata Martišienė 

 

                                                                Egidijus Šileikis