Civilinė byla Nr. e2-2326-490/2020

          Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01654-2019-1

          Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

          2..4.4.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2020 m. spalio 26 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė,

sekretoriaujant Loretai Bražinskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolitos prekyba“ atstovui advokato padėjėjui Vytautui Skulščiui,

 atsakovui Č. D., jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Bartkui,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Rasai Bužavienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  ieškovės   uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolitos prekyba“ patikslintą ieškinį atsakovui Č. D., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vandenė“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos , atlygintino servituto nustatymo.

Teismas,

n u s t a t ė :

ieškovė patikslintu ieškiniu  prašė  :

1) nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per Č. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini, pagal matininko D. K. 2019-06-17 parengtą ,,Žemės sklypo siūlomo (Projektuojamo) servituto „S“ planą, pažymėtą indeksu „S”, sudarantį 193 kv. m plotą (tarnaujantis daiktas), pastatų kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (viešpataujantys daiktai) priteisiant Č. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB ,,Ažuolitos prekyba”, į. k. 157050963, 250 (dviejų šimtų penkiasdešimt) Eur per metus mokamą piniginę kompensaciją už nustatytą kelio servitutą;

2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 1980 metais dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti inžineriniai kiemo statiniai (mėšlidė, arteziniai gręžiniai - 2vnt., vandens bokštas), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 1982 metais toje pačioje teritorijoje buvo pastatyti Pastatas – Sandėlis, unik. Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas - Administracinės buitinės patalpos, unik. Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas - Gamybinis pastatas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), dabartiniu metu suteiktas adresas - (duomenys neskelbtini) ir Pastatas - Žolės miltų agregatas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam šiuo metu suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), o 1988 metais toje pačioje vietoje - adresas (duomenys neskelbtini), pastatytas sandėliavimo paskirties Pastatas – Daržinė, unik. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuo pat aukščiau išvardintų pastatų pastatymo, šioje teritorijoje buvo vykdoma ūkinė veikla - į pastatus atvykdavo sunkusis transportas, kuris tiek pasikraudavo tiek iškraudavo su įvairiomis ūkinėmis veiklomis susijusius daiktus ir prekes.

2000-03-28 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-03-2498 pagrindu VĮ ,,Regisrtų centras“ nekilnojamojo turto registre, visiems aukščiau išvardintiems statiniams eksploatuoti buvo suformuotas žemės sklypas, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi į sklypą atvykstantis sunkusis transportas pasikrovus arba išsikrovus turėdavo apsisukti, šiame sklype buvo suformuota aikštė. Minėta aikštelė pateko ir į iki tol buvusį valstybinį nesuformuotą žemės sklypą.

2000-04-05 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N46/00-041, 2011-04-11 Susitarimo pakeisti sutartį Nr. 5SŽN-18 ir 2015-04-10 Susitarimo pakeisti sutartį Nr. 5SŽN-18 pagrindais, uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) ,,Ąžuolitos prekyba” išsinuomavo dalį naujai suformuoto valstybinės žemės sklypo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Išnuomotu sklypu UAB ,,Ąžuolitos prekyba” nepertraukiamai naudojasi iki šiol.

2001 metais buvo pastatytas Pastatas – Džiovykla, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

2011-12-23 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ekvivalentine natūra atkūrus nuosavybės teises O. L., gim. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas 0,7215 ha ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2012-04-18 paveldėjo  atsakovas. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis minėto Žemės sklypo vertė - 750 Eur, šiame sklype dujotiekio, elektros linijų, bei kelių apsaugos zonos iš viso sudaro 0,2834 ha plotą.

Iš karto po nuosavybės teisių atkūrimo atsakovas už neadekvačias sumas savo iniciatyva   ieškovei pradėjo siūlyti nupirkti minėtą mažavertį žemės ūkio paskirties sklypą. Ieškovei nesutikus su pasiūlymu, atsakovas 2018 metų rudenį ant faktiškai sunkiajam transportui naudojamo kelio - apsisukimo vietos, ant jam priklausančio sklypo ribos sukrovė betono blokus, kurie   trikdo ieškovės veiklą, o būtent užkerta galimybę atvykstantiems vilkikams apsisukti vietoje, kurioje nuo pat statinių pastatymo vilkikai apsisukinėdavo.

Ieškovė, kaip pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei pastato dalies unik. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė, negali tinkamai naudotis jai priklausančiais pastatais, o būtent neturi galimybės užtikrinti tinkamas sąlygas atvykstantiems vilkikams apsisukti ir privažiuoti prie pakrovimo patalpų.

Ieškovės reikalavimas nepažeidžia atsakovo teisių labiau nei tai yra būtina pagal CK 4.113 str. nuostatas. Nors nuosavybės teisė yra absoliutaus pobūdžio, bet absoliutumas neturi būti suprantamas kaip visiškas šios teisės neribojimas. Savininko nuosavybės teisė, esant įstatymų nustatytoms sąlygoms (pagrindams) bei laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, gali būti apribota, tame tarpe ir teismo sprendimu (CK 4.39 str.). Pažymėtina, kad servituto nustatymu veiksmingai pašalinamos kliūtys savininkui naudotis nuosavybe, o šiuo konkrečiu atveju servituto nustatymas tikslu privažiuoti prie ieškovės sandėlių, naudojantis nuo pat teritorijoje esančių pastatų pastatymo susiformavusiu keliu, nepažeis atsakovo teisių daugiau, nei būtų pažeista ieškovės teisė, nesudarant jai racionalios galimybės turėti tinkamą privažiavimą prie sandėliavimo pastatų.

Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 gatvės ir vietinės reikšmės keliai. bendrieji reikalavimai yra numatyti atstumai reikalingi transporto priemonėms apsisukti. Vilkikui apsisukti reikalinga 44,46 m. ilgio ir 25 m. pločio žemės sklypas. Ginčo situacijoje, atsakovui ant savo sklypo ribos, kur eina faktiškai susiformavęs kelias, užstačius betoninius blokus, vilkikams apsisukti praktiškai nelieka vietos ir netgi kyla didžiulės problemos privažiavimui prie sandėlio, kas būtina normaliam sandėliavimo pastato eksploatavimui. 

Ieškovė  ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymais netrikdyti vykdomos komercinės veiklos, tačiau jis vis siūlydavo už neadekvačias sumas įsigyti ieškovei visiškai nereikalingą sklypą. Ieškovė, matydama, kad šiuo metu yra ypač yra apsunkintas atvykstančių vilkikų apsisukimas bei galimybės pasikrauti, neturėdama kitos išeities kreipiasi į teismą dėl priverstinio servituto nustatymo. ( 2 t., b. l. 59 – 64 ).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais.  

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2012 metais paveldėjęs O. L. priklausiusį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po kurio laiko pastebėjo, kad ieškovė naudoja dalį to sklypo savo reikmėms - sandėliuoja tame sklype medieną (lentas), stato jame savo transporto priemones. Jis iš karto pareiškė pretenzijas įmonės vadovui R. G., kad šis savavališkai be savininko leidimo naudojasi ta žeme, ir pasiūlė ieškovei išsinuomoti dalį sklypo, reikalingo įmonės veiklai, arba jį nusipirkti. Ieškovė pasiūlymo atsisakė, tačiau toliau naudojosi  jam priklausančia žeme - sandėliavo medieną, važiavo per ją savo transporto priemonėmis, statė ir laikė ten savo transporto priemones. Ieškovo teiginys , kad atsakovas neva jam siūlęs už neadekvačią sumą įsigyti menkavertį žemės sklypą, yra neteisingas, nes daikto kainą nustatyti gali tiktai rinkos teisiniai santykiai.

Atsakovo užsakymu matininkas pažymėjo jo sklypo ribas, sukaldamas riboženklius, o ieškovės darbuotojai ir jų valdomos transporto priemonės tuos riboženklius išlaužė. Tada jis, siekdamas nutraukti ieškovės vykdomą savivalę ir taip apginti savo teises, savo sklype suvežė  ir sukrovė gelžbetonio blokus. Mano, kad šie jo žemės sklype sandėliuojami gelžbetonio blokai nė kiek nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų, kadangi jo žeme iki šiol ieškovė naudojosi neteisėtai, be žemės savininko leidimo, o suvaržius patekimą į jo žemės sklypą, pas ieškovę atvykusios transporto priemonės dabar sėkmingai apsisuka ir ieškovės naudojamame žemės sklype. Suprantama, kad per atsakovo žemės sklypą ieškovės transporto priemonėms apsisukinėti buvo patogiau, o ir medieną nemokamai sandėliuodama jai nepriklausančioje žemėje bei laikydama ten savo transporto priemones, ieškovė galėjo savęs neriboti, tačiau tokie jos veiksmai nėra pagrįsti jokiomis sutartimis ar teisės aktais ir tai iš esmės pažeidė atsakovo interesus, o ieškovė gavo iš to nepelnytą naudą atsakovo sąskaita.  Ieškinyje ne kartą minima frazė „faktiškai nusistovėjęs kelias“ iš tiesų reiškia ne ką kitą, kaip tiktai faktiškai ieškovės neteisėtai užgrobtą ir savo reikmėms naudotą atsakovo žemės sklypo dalį. Tačiau iš neteisės teisė nekyla, todėl ieškovė negali remtis faktu, jog yra naudojusi jo žemės sklypu, išvažinėjusi jame provėžas ir taip suformavusi kelią, kaip pagrindu tam teisės pažeidimui įteisinti. Be to ieškovas pats tyčia ir sąmoningai pablogino ir komplikavo savo komercinės-ūkinės veiklos sąlygas, kada pardavė dalį savo pastatų, o kartu apribojo savo teises į žemės sklypą prie jų, kadangi dalį tų teisių į jį įgijo ir nekilnojamojo turto bendrasavininkas. Protingas ir apdairus asmuo turėjo apsvarstyti ir įvertinti visas pasekmes, prieš darydamas tokį žingsnį.

Ieškovės prašomas nustatyti servitutas nebūtų pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, sąlygojančiomis jo nustatymo būtinybę, kadangi ieškovės pastatai iš tiesų nėra viešpataujantis daiktas atsakovo žemės sklypo atžvilgiu, maža to - jie aplamai nėra jo žemės sklype ir niekaip su juo nesusiję. Ieškovė tiesiog nori naudotis atsakovui priklausančiu žemės sklypu, nes jai taip yra patogiau. Dėl šių priežasčių toks servitutas visiškai paneigtų atsakovo, kaip to žemės sklypo savininko, teises :  tas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, jis yra atsakovo privati nuosavybė,   už jį atsakovas moka mokesčius valstybei, o nustačius servitutą ir ieškovei naudojant tą žemę sunkiasvorių automobilių eismui, tos žemės sklypo dalies naudojimas pagal paskirtį taptų neįmanomas, t. y. faktiškai atsakovo žemės sklypo dalis būtų prievarta atimta ir atitektų ieškovei. Tai jau savaime prieštarautų bet kokiems civilinės teisės principams, teisingumo ir protingumo kriterijams ( 1 t., b. l. 88 – 91).

Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame ieškovės ieškinį paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr. 46/14199, kitos paskirties ,1185 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. 2015 m. balandžio 10 d. susitarimu Nr. 5SŽN-18 „Dėl 2000-04-05 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N46/00-041 pakeitimo“ šis žemės sklypas buvo išnuomotas ieškovui. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr. 44/1484610 žemės ūkio paskirties 0,7215 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra valdomas atsakovo. Iš byloje pateiktų dokumentų Kadastro žemėlapio, žemės sklypo plano M 1:1000, matoma, kad ieškovė turi galimybę (duomenys neskelbtini) privažiuoti prie jos nuosavybės teise valdomų statinių. Tokios galimybės neginčija ir pati ieškovė. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo būtinumo, turi įvertinti, ar ieškovė, įgyvendindama savo nuosavybės teisę ir siekdama, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant Atsakovo teisių ir interesų, ar nenustačius servituto įmanoma Ieškovei normaliomis sąnaudomis naudotis jai priklausančiu daiktu pagal paskirtį. (  2 t., b. l. 70 – 72).  

Tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vandenė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame ieškovės ieškinį paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jų bendrovei priklauso 2451/15506 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)  (1 t., b. l. 112 – 114).

Liudytoja A. B. parodė, kad  yra žemėtvarkos projektų autorė, projektavo atsakovo sklypą. Projektai rengiami pagal nustatytą tvarką, projektuojant į dangą neatsižvelgiama, svarbu paties sklypo ribos. 

Liudytojas J. K. parodė, kad  dirbo matininku ir matavo atsakovui sklypą pagal projektą. Pamena, kad ieškovas buvo nepatenkintas, nesutiko dėl vietos. Jis, kaip matininkas, kitaip matuoti negalėjo, nes gretimo sklypo buvo geodeziniai matavimai. Sklypo ribas jis nustatė pagal projektą, greta esančių statinių ir aikštelių nevertino.

Liudytojas A. S. parodė, kad yra akcinės bendrovės „Kelprojektas“ vyr.geologas, atliko pagal ieškovo užsakymą kelio ekspertizę ir nustatė, kad kelias netinkamas važiuoti sunkiasvoriam transportui.

Liudytoja D. G. parodė, kad dirba Nacionalinėje žemės tarnyboje vyr.specialiste. 1999 m. tvirtino ieškovės detalųjį planą. Ieškovės prašymu jai buvo suprojektuotas mažesnis sklypas.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

Šalių, jų atstovų, liudytojų paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašais, žemės sklypo siūlomo servituto planu ir žemės sklypo planu,  akcinės bendrovės         ( toliau – AB) „Kelprojektas“ tyrimu,  sutartimi Nr. N46/00-041 dėl valstybinės žemės nuomos ir susitarimu dėl šios sutarties  pakeitimo, nustatoma, kad ieškovės pirmtakė UAB „Ąžuolita“ 1999 m. įgijusi pastatus (duomenys neskelbtini), –  inžinerinius kiemo statinius (mėšlidę, artezinius gręžinius - 2vnt., vandens bokštą), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unik. Nr. (duomenys neskelbtini);  administracines buitines patalpas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini);   gamybinį pastatą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), žolės miltų agregatą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. balandžio 5 d. 50 metų iš valstybės  išsinuomavo 11185 m2 žemės sklypą, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šios žemės sklypo nuomos sutarties bei 2011 m. balandžio 11 d. ir 2015 m. balandžio 10 d. susitarimais pakeisti minėtą sutartį Nr. 5SŽN-18 pagrindais, ieškovė nuomojasi dalį naujai suformuoto valstybinės žemės sklypo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini).  Gretimą 0,7215 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2012 metų nuosavybės teise  valdo  atsakovas. ( 1 t., b. l. 6-8, 9-12, 16-35, 47-50, 58-69, 102-104, 2 t., b. l. 165 priedai).

 Ieškovė, vykdydama ūkinę veiklą, į jos pastatus atvykstančiam sunkiajam transportui apsisukti nuo savo pirmtakės UAB „Ąžuolita“ veiklos pradžios naudojosi aikštele, kuri pradžioje buvo nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, o atkūrus nuosavybės teises O. L. į 0,7215 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2012 m. paveldėjo atsakovas, pakliuvo į šios sklypo ribas.

Dėl servituto nustatymo

Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises. Tačiau tokiu atveju turi būti laikomasi esminės nuostatos, kad apribojimais negalima pažeisti kokios nors pagrindinės žmogaus teisės esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 3 d. nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. A. L. ir kt. v. R. Č., bylos Nr. 3K-3-2/2009; kt.).

Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovo K. S. (K. S.) v. Vilniaus rajono ŽŪM ,,Vanaginė” ir kt., bylos Nr. 3K-3-1573/2002; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lifosa“ v. Z. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2005; kt.).

Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau.

Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto objektyvaus būtinumo sąlygos egzistavimo.

 Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M., Z. M. v. A. N. ir V. N., bylos Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; kt.). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovei). Kokios sąnaudos būtų normalios, kiekvienu atveju sprendžiama pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Sąnaudos neprotingomis negali būti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

Ieškovė teigė, kad negali tinkamai naudotis jai priklausančiais pastatais, o būtent neturi galimybės normaliom sąnaudom užtikrinti tinkamas sąlygas atvykstantiems vilkikams apsisukti ir privažiuoti prie pakrovimo patalpų, todėl prašo nustatyti servitutą. Savo reikalavimą grindžia UAB „Kelprojektas“ atlikto tyrimo išvada, kad ginčo kelio danga yra netinkama, bei Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 nuostata, kad vilkikui apsisukti reikalinga 44,46 m. ilgio ir 25 m. pločio žemės sklypas.  

Tačiau šiuos ieškovės teiginius paneigia atsakovo ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovės bei liudytojų A. B., D. G. paaiškinimai bei rašytiniai bylos įrodymai : Kadastro žemėlapis, Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema (iškarpa) Jonavos rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kuriais  nustatoma, kad ieškovė turi galimybę privažiuoti prie jos nuosavybės teise valdomų statinių (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančiu keliu (2 t., b. l. 162-165). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad išnaudojo visas priemones, siekdama įgyvendinti šią galimybę. Atkreiptinas dėmesys, kad tik teisminio nagrinėjimo metu ji kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybę dėl galimybių sutvarkyti kelią, bet  ieškovė pasitenkino neigiamu Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakymu „Dėl UAB „Ąžuolitos prekyba“ naudojamo kelio“ Nr. 6B-148-4448, jo neskųsdama administracine tvarka ( 3 t., b. l. 43 priedai).

 Tokiu būdu byloje nustatoma, kad ieškovė neįrodė, jog servitutas per atsakovo žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti jos interesų įgyvendinimą. Byloje lieka nepaneigta, kad ieškovė turi kitą galimybę privažiuoti prie jos nuosavybės teise valdomų statinių.  Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė siekia patenkinti savo interesus, t. y. reiškia reikalavimą leisti jai naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jai taip naudingiau ir patogiau. Teismo vertinimu, pagal pateiktus įrodymus, ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas atsakovo teises pažeis daugiau, nei būtų pažeista ieškovės teisė, nesudarius jai galimybės jos prašomu būdu turėti privažiavimą į savo žemės sklypo dalį. Šiuo atveju servituto nustatymas reiškia nepagrįstą kito savininko – atsakovo nuosavybės teisės ribojimą ir neatitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros, todėl ieškinys atmestinas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

  Atmetus ieškinį, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, atsakovui iš ieškovės priteistina 600 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą ( 1 t., b. l. 93, 2 t., b. l. 193).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šioje byloje sudaro 17,41 Eur, todėl jos priteisiamos iš ieškovės valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolitos prekyba“, juridinio asmens kodas 157050963, atsakovui Č. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur ( šešis šimtus eurų) išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą. 

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolitos prekyba“, juridinio asmens kodas 157050963, valstybei 17,41 Eur ( septyniolika eurų 41 centą) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

         Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

     Teisėja                                                                      Jolanta Damulienė