Civilinė byla Nr. e3K-3-369-248/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37101-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.7; 

3.1.1.2.4; 3.1.14.8.3.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),   

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. F. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. F. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Admita“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, aiškinimo ir taikymo.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. pagal kreditoriaus G. F. pateiktą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė ieškovui iš atsakovės 21 550,68 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Skolininkei pateikus prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų, ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovės 13 598,23 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Ieškovas nurodė, kad pagal darbo sutartį nuo 2009 m. gegužės 26 d. atsakovės įmonėje ėjo komercijos vadovo pareigas. 2010 m. lapkričio 24 d. darbo sutartis buvo nutraukta. Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas, vykdydamas savo pareigas ir nenorėdamas, kad sustotų vykdomi darbai, savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo (tai patvirtina ieškovo parašai) už atsakovės reikmėms suteiktas paslaugas ir prekes pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kuriose kaip pirkėja nurodyta atsakovė. Atsakovės direktorius apie tai žinojo, žadėjo grąžinti sumokėtas sumas. Atsakovė nesumokėjo ieškovui ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos.   

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymą ir paliko nenagrinėtą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, grąžino ieškovui sumokėtą žyminį mokestį.

6.       Teismas nurodė, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai yra grindžiami iš susiklosčiusių tarp šalių darbo teisinių santykių, todėl tokiems ginčams nagrinėti yra nustatyta išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir dar galima pasinaudoti šia tvarka kreipiantis į darbo ginčų komisiją (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnis). Teismas nusprendė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, bei panaikinti 2019 m. gruodžio 11 d. teismo įsakymą, pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.

7.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2020 m. kovo 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą, priteisė atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.       Kolegija vadovavosi DK 213 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017 pateiktais išaiškinimais, pagal kuriuos išskirtinis individualaus darbo ginčo požymis yra tai, kad šio ginčo šalis sieja darbo teisiniai santykiai ir ginčas yra kilęs įgyvendinant iš šių santykių kilusias teises ir pareigas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje.

9.       Kolegija pažymėjo, kad, kaip nurodė ieškovas, įmonei išrašytas sąskaitas ieškovas apmokėjo darbo sutarties galiojimo metu. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje ieškovas atsakovės pareigą grąžinti ieškovui pinigines sumas, patirtas apmokant įmonės vardu išrašytas sąskaitas, kildina iš atsakovės, kaip darbdavės, prievolės atsiskaityti su atskaitingu asmeniu, tokią atsakovės pareigą nurodo atsiradus galiojant darbo sutarčiai, laikytina, jog šalių ginčas yra tiesiogiai susijęs su darbo teisiniais santykiais (t. y. su darbdavę ir atskaitingą asmenį siejančia prievole dėl įmonės naudai atliktų mokėjimų kompensavimo), jis kilęs dėl ieškovui darbdavės nesumokėtų išmokų. Kolegija konstatavo, kad toks ginčas atitinka individualaus darbo ginčo sąvoką.

10.       Kolegija nurodė, kad kartu su ieškiniu ar atskiruoju skundu ieškovas nepateikė jokių dokumentų dėl paskolos sandorio sudarymo. Poziciją dėl paskolos sandorio sudarymo ieškovas pareiškė tik atskirajame skunde, apie tai ieškinyje neužsiminė. Be to, ginčas yra kilęs darbo santykių srityje, taigi nėra pagrindo taikyti bendruosius civilinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

11.       Kolegija nenustatė, kad šalių ginčas patektų į DK įtvirtintas išimtis, pagal kurias ginčui būtų netaikoma išankstinė nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje tvarka ir ginčas galėtų būti iš karto nagrinėjamas teisme (DK 220 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019). Kolegija konstatavo, kad iki kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą ieškovas turėjo pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarka. Ieškovas neįrodė, kad įgyvendino būtinąją kreipimosi į teismą sąlygą. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai ginčą kvalifikavo kaip kilusį iš darbo teisinių santykių ir pagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

12.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį bei perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismai nepagrįstai šalių santykius kvalifikavo kaip darbo teisinius santykius (netinkamai taikė DK 213 straipsnio 3 dalies nuostatas). Jokie darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai ar kiti norminiai aktai nenustato darbuotojo pareigos apmokėti įmonės sąskaitas už gautas prekes ir darbdavio teisės to reikalauti.

12.2.                      Šalių santykiai kvalifikuotini taikant Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 4 dalies, 6.50 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas. Ieškovas, kaip trečiasis asmuo, sąskaitose nurodytoms įmonėms įvykdė prievoles už atsakovę, taigi turi regreso teisę į ją.

12.3.                      Teismams atsisakius priimti ieškovo ieškinį buvo pažeista ieškovo teisė į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nenagrinėjo ieškovo reikalavimo dėl 72 150,74 Lt (20 896,30 Eur) skolos priteisimo pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą šioje byloje, konstatavęs, kad jis kyla iš civilinių teisinių santykių, taigi negali būti nagrinėjamas darbo byloje, o turi būti nagrinėjamas kitoje byloje. Atsakovės atstovas toje byloje pats kėlė klausimą dėl ieškovo reikalavimo kvalifikavimo ir sutiko su teismo išvada. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas jau buvo išsprendęs klausimą dėl ieškovo reikalavimo pagrindo. Teismai nusprendė priešingai.  

12.4.                      Teismai nepagrįstai apribojo ieškovo teisę laisvai pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką. Šiuo atveju ieškovas pasirinko ginti savo teises, remdamasis prievolių teisės normomis.

13.       Atsakovė atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

14.       Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) ir Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius.

15.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).

16.       Pagrindinės kreipimosi į teismą nuostatos išdėstytos Civilinio proceso kodekse. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytais atvejais gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. 

17.       Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas). Todėl, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, inter alia (be kita ko), būtina išsiaiškinti, ar tokio pobūdžio byloms (ne)taikoma išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, o jei taikoma – ar besikreipiantis į teismą asmuo ja pasinaudojo.

18.       Šioje proceso stadijoje dėl bylos priskirtinumo kategorijai, kuriai taikoma įstatyme nustatyta išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, sprendžiama iš reiškiamo ieškinio turinio ir su juo pateikiamų įrodymų. Teismas turi įvertinti ginčo pobūdį, reiškiamą reikalavimą, preliminariai atlikti ginčo teisinių santykių kvalifikavimą pagal ieškinyje nurodomas faktines bylos aplinkybes, remtis taikytinais teisės aktais ir juose vartojamomis sąvokomis bei apibrėžtimis.

19.       Viena bylų kategorijų, kurioms nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, yra darbo ginčai. DK 216 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, nustatyta, kad: darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas (1 dalis); darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (2 dalis).

20.       Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas nurodė, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis). Individualūs darbo ginčai dėl teisės, kurie nagrinėjami tiesiogiai teisme, t. y. kurių atvejais netaikytina privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, reglamentuojami, pavyzdžiui, DK 105 straipsnio 2 dalyje, 171 straipsnio 14 dalyje, 220 straipsnio 3 dalyje ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019, 34 punktas).

21.       Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 13 598,23 Eur skolą, susidariusią ieškovui dirbant pas atsakovę. Ieškovas nurodė, kad už atsakovės naudai įgyjamas prekes ir paslaugas mokėjo savo lėšomis, o atsakovė šių išlaidų nekompensavo.

22.       Ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimai kilę iš darbo teisinių santykių, todėl tokiam ginčui taikytina išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, ir atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Išvada dėl ieškovo reikalavimų priskyrimo darbo teisiniams santykiams teismo plačiau nemotyvuota.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui, nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus kildina iš atsakovės, kaip darbdavės, pareigos atsiskaityti su atskaitingu asmeniu, ir nusprendė, kad toks ginčas atitinka individualaus darbo ginčo sąvoką.

24.       Ieškovas nesutinka su jo inicijuojamoje byloje spręstino ginčo priskyrimu ginčams, kilusiems darbo teisinių santykių srityje, ir kvalifikavimu kaip individualaus darbo ginčo. Taigi kasacinio  nagrinėjimo dalykas – patikrinti, ar ieškinio priėmimo klausimą nagrinėję teismai pagrįstai ieškinyje keliamą ginčą priskyrė individualiems darbo ginčams dėl teisės, nagrinėjamiems DK nustatyta tvarka.

25.       DK 213 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčų sampratą ir rūšis, 3 dalyje nustatyta, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio; darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Taigi toks darbo ginčas turi būti kilęs tarp įstatyme nurodytų subjektų – darbuotojo (ar kitų darbo santykių dalyvių) ir darbdavio (buvusio darbdavio) ir susijęs su darbo santykių dalyvių teisėmis ir pareigomis, atsiradusiomis iš darbo sutarties ar darbo teisės normų. 

26.       Ieškovo teismui teiktame ieškinyje nurodoma, kad įsiskolinimo susidarymo metu jį ir atsakovę saistė darbo sutartis, t. y. jis buvo darbuotojas, o atsakovė – darbdavė. Todėl subjektų aspektu ginčas atitinka individualaus darbo ginčo reikalavimus. Nesutarimui kvalifikuoti kaip darbo ginčui būtinas ne tik subjektų, bet ir objekto, kaip jis apibrėžiamas DK 213 straipsnyje, egzistavimas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas prekes ir paslaugas įgydavo, kaip jis pats teigia, iš savo lėšų, įmonės naudai vykdydamas savo darbo pareigas. Tokiu atveju už prekes ir paslaugas turėtų būti mokama įmonės lėšomis. Iš ieškinio neaišku, ar mokėjimą savo asmeninėmis lėšomis ieškovas vykdė savo iniciatyva, ar gavęs darbdavės, kuriai buvo pavaldus, nurodymą, ar laikydamasis darbovietėje galiojančios tvarkos; ar buvo koks nors atskiras susitarimas būtent su ieškovu dėl mokėjimo tvarkos ir sumokėtų sumų kompensavimo būdo. Apeliacinės instancijos teismas, minėta, nurodė, kad ieškovas reikalavimus kildina iš atsakovės, kaip darbdavės, pareigos atsiskaityti su juo kaip su atskaitingu asmeniu, tačiau iš tikrųjų toks pagrindas ieškinyje nenurodomas, priešingai, teigiama, kad sąskaitos faktūros į bendrovės apskaitą neįtrauktos. Kita vertus, ieškinyje nieko nenurodoma apie egzistavusius kitokius, ne darbo, teisinius santykius, to nepatvirtina ir su ieškiniu pateikti įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinyje ir jo prieduose nepakanka duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, iš kokių teisinių santykių kilęs ieškovo ir atsakovės ginčas ir atitinkamai ar jam taikytina DK nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka.   

27.       CPK 138 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai ieškinys neatitinka šio kodekso 135 straipsnio reikalavimų, gali būti nustatomas terminas trūkumams pašalinti. CPK 135 straipsnyje, nustatančiame ieškinio turinį, reglamentuojama, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Taigi tokiu atveju, kai nenurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su reiškiamu reikalavimu (ieškinio dalyku), jos nepakankamos ginčo pobūdžiui identifikuoti ir kitais atvejais, ieškovas gali būti įpareigotas nurodyti tam tikras papildomas faktines aplinkybes.  

28.       Be to, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus šalys gali pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu (CPK 226 straipsnis). Pagal CPK 230 straipsnio 1 dalį posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Tais atvejais, kai aplinkybė, kad ginčui turi būti taikoma įstatyme nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, paaiškėja priėmus ieškinį, ir šia tvarka dar galima pasinaudoti, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sprendęs ieškinio priėmimo klausimą, ir apeliacinės instancijos teismas, palikęs nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, neišsiaiškino visų sprendžiamam klausimui reikšmingų aplinkybių ir dėl to galėjo būti priimtas neteisingas procesinis sprendimas (nutartis), kuriuo konstatuotas netinkamas ieškovo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis naikintinos ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

30.       Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl kasacinio skundo argumentų, kurie gali būti reikšmingi teismui iš naujo sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.

31.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad reikalavimo dėl skolos priteisimo pagal sąskaitas faktūras, kuriomis ieškovas reikalavimą grindžia ir šioje byloje, priėmimo klausimas jau buvo spręstas teisme ir konstatuota, kad jis negali būti nagrinėjamas darbo byloje, nes kyla iš civilinių teisinių santykių. Šioms aplinkybėms pasitvirtinus iš naujo nagrinėjant ieškinio priėmimo klausimą svarstytina, ar tokiu atveju atsisakant priimti ieškinį, kuriame reiškiamas tas pats reikalavimas, nebūtų pažeidžiamas ieškovo teisėtų lūkesčių principas.

32.       Kasaciniame skunde argumentuojama, kad ginčas nelaikytinas darbo ginču, nes DK nėra normų, tiesiogiai reglamentuojančių darbuotojo pareigą atsiskaityti savo lėšomis už įmonei įgytą turtą bei vėlesnį darbdavio atsiskaitymą su darbuotoju. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai nėra lemiamas kriterijus sprendžiant, ar ginčas priskirtinas individualiems darbo ginčams. Pagal DK 4 straipsnį darbo teisės normų nereglamentuotiems darbo santykiams taikomos panašius santykius reglamentuojančios darbo teisės normos (1 dalis); jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei, darbo santykiams gali būti taikomos civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai.

33.       Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą ir kitą ieškovo argumentą, kad jis disponuoja teise rinktis savo pažeistų teisių gynimo būdą ir šiuo atveju jis pasirinko jas ginti, remdamasis prievolių teisės normomis. Visų pirma paminėtina, kad civilinių teisių gynimo būdai išvardyti CK 1.138 straipsnyje (pvz., teisių pripažinimas (1 punktas), iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas (2 punktas) ir kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą, nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 18 punktą). Antra, ieškinyje nurodytos tik proceso normos ir nenurodytos jokios materialiosios teisės normos, kuriomis remiantis galėtų būti tenkinamas reikalavimas, taigi ieškovo teiginio, kad jis pažeistas teises siekė apginti pagal prievolių teisės normas, nepatvirtina ieškinio turinys. Trečia, teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                            Alė Bukavinienė

Birutė Janavičiūtė  

                                                                                                            Antanas Simniškis