Civilinė byla Nr. 3K-3-383/2010

Procesinio sprendimo kategorija 3.2 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2010 m. spalio 5 d.

Vilnius

 

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja), Česlovo Jokūbausko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos statybininkų mokyklos ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto ir apskrities profesinei sąjungai, tretiesiems asmenims A. B., G. B., R. V., D. P. dėl profesinės sąjungos steigimo nuginčijimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų, reglamentuojančių profesinių sąjungų steigimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas Klaipėdos statybininkų mokykla teismo prašė panaikinti 2007 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos statybininkų mokyklos KMAPS (Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos) skyriaus susirinkimo protokolą  Nr. 1 ir 2007 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos statybininkų mokyklos KMAPS skyriaus susirinkimo protokolą Nr. 2 dėl profesinės sąjungos steigimo.

Ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. gavo pranešimą, kuriuo buvo informuotas, kad 2007 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdoje įvyko Klaipėdos statybininkų mokyklos darbuotojų – KMAPS narių – susirinkimas, kuriame nuspręsta įsteigti Statybininkų mokykloje KMAPS skyrių. Profsąjungos skyriaus pirmininke išrinkta A. B., skyriaus tarybos nariais - R. V., D. P., G. B. Ieškovo teigimu, joks steigiamasis susirinkimas neįvyko, dokumentai apie jį neatitinka tikrovės.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino: teismas pripažino neteisėtais ir panaikino 2007 rugpjūčio 21 d. Klaipėdos statybininkų mokyklos miesto ir apskrities profesinės sąjungos skyriaus protokolą Nr. 1 ir 2007 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos statybininkų mokyklos miesto ir apskrities profesinės sąjungos skyriaus protokolą Nr. 2.

Teismas nustatė, kad nepateikta įrodymų, jog 2007 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos statybininkų mokykloje buvo patvirtinti profesinės sąjungos įstatai (statutas). Tretieji asmenys G. B., D. P. tiksliai nenurodė, kurioje vietoje vyko susirinkimas, kas buvo išrinktas į valdymo organus, ar buvo patvirtinti įstatai (statutas). Tretieji asmenys A. B., R. V. teismo posėdyje patvirtino, kad jokio steigiamojo susirinkimo 2007 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos statybininkų mokykloje nevyko. Teismas padarė išvadą, kad steigiamasis susirinkimas neįvyko ir Klaipėdos statybininkų mokyklos profesinės sąjungos skyrius įkurtas neteisėtai.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. nutartimi atsakovo Klaipėdos statybininkų mokyklos miesto ir apskrities profesinės sąjungos apeliacinis skundas atmestas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 4 d. sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šalys šioje byloje turėjo nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti teismui (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, nustatė, kad nebuvo steigiamojo susirinkimo profesinei sąjungai įkurti. Darydamas šią išvadą teismas vertino rašytinius įrodymus, trečiųjų asmenų, liudytojų parodymus. Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnyje reglamentuojamas profesinių sąjungų, o ne jų struktūrinių padalinių steigimas, tačiau, nustačius, kad jokio steigiamojo susirinkimo nebuvo, teismas konstatavo, jog darbuotojų atstovavimo teisės nebuvo perduotos KMAPS, todėl pripažino, kad ir vėliau priimti sprendimai yra neteisėti.

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. 2007 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos statybininkų mokyklos KMAPS (Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos) skyriaus susirinkimo protokolu Nr. 1 patvirtinta, kad nurodytą dieną įvyko Klaipėdos statybininkų mokyklos darbuotojų ir Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos atstovų susirinkimas, kuriame nuspręsta įsteigti Klaipėdos statybininkų mokykloje profesinės sąjungos skyrių. Susirinkime dalyvavo KMAPS pirmininkas E. Š. ir Klaipėdos statybininkų mokyklos darbuotojos: A. B., G. B., R. V. ir D. P. Klaipėdos statybininkų mokyklos profesinės sąjungos pirmininke išrinkta A. B. Teismai neteisingai taikė Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnį, reglamentuojantį profesinės sąjungos, kaip savarankiško juridinio asmens, įsteigimo tvarką, ir neatsižvelgė į DK 19 straipsnio 1 dalį, pagal kurią atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali ir atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinė sąjunga, jeigu darbuotojų kolektyvas perdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas. DK 19 straipsnyje nekeliama reikalavimų dėl darbuotojų susirinkimo ir sprendimų jame priėmimo procedūrų, skirtingai nei Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnyje. Kasatoriaus teigimu, Klaipėdos statybininkų mokyklos darbuotojai perdavė savo gynimo funkcijas įsteigtai ir veikiančiai teritoriniu principu Klaipėdos miesto ir apskrities profesinei sąjungai. Teismai nepagrįstai nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos statybininkų mokyklos darbuotojų susirinkime turėjo būti priimti ir patvirtinti profesinės sąjungos įstatai, nes kaip pirmiau nurodė kasatorius, pagal DK 19 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą nereikalaujama, kad įstaigoje būtų įkurta atskira profesinė sąjunga, priešingai, šiame straipsnyje įtvirtinta galimybė steigti profesinės sąjungos struktūrinius padalinius.

2. Teismai turėjo vertinti pagal CPK 185 straipsnį, tačiau nevertino rašytinių įrodymų - 2007 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos statybininkų mokyklos KMAPS skyriaus susirinkimo protokolo Nr. 1 turinio, 2007 m. rugpjūčio 21 d. prašymo dėl Klaipėdos statybininkų mokyklos KMAPS skyriaus įregistravimo KMAPS registre. Profesinės sąjungos nariai mokėjo nario mokestį, o jos vardu veikė skyriaus pirmininkė A. B.

 

Atsiliepimais į kasacinį skundą tretieji asmenys A. B. ir R. V. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimuose nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Teismai pagrįstai nustatė, kad neįvyko jokio susirinkimo dėl profesinės sąjungos skyriaus mokykloje steigimo. Tretieji asmenys nurodo, kad nedalyvavo susirinkime dėl profesinės sąjungos skyriaus mokykloje steigimo. Profesinės sąjungos, taip pat jos skyriaus steigimui įgyvendinti būtina laikytis Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų, kurių laikymosi būtinumo nepaneigia DK 19 straipsnio nuostatos. Abiejuose aptariamuose įstatymų straipsniuose reglamentuojama, kad tam, jog darbuotojų atstovavimo funkcijos būtų perduotos veikiančiai profesinei sąjungai, būtina darbo kolektyvo valia, kuri šiuo atveju nebuvo išreikšta. Dėl profesinės sąjungos steigimo tarėsi du mokyklos darbuotojai, tačiau Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnyje reikalaujama profesinei sąjungai steigti bent trijų darbuotojų išreikštos valios.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus ir jų pagrindu padarė išvadas, laikydamiesi CPK 176, 185 straipsniuose išvardytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Klaipėdos statybininkų mokykla prašo palikti nepakeistus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. nutartį. Atsiliepime pateikti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Profesinė sąjunga laikoma įsteigta nuo tos dienos, kai įvykdytos Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, t. y. profesinei sąjungai įsteigti būtinas minimalus steigėjų skaičius (20 darbuotojų arba ne mažiau kaip  1/10 visų darbuotojų dalis, sudaranti bent 3 darbuotojus), turėti patvirtintus susirinkime įstatus ir išrinktus valdymo organus. Šiuos reikalavimus privalo atitikti taip pat ir steigiamas profesinės sąjungos skyrius. Steigiant profesinę sąjungą Klaipėdos statybininkų mokykloje nurodytų reikalavimų nesilaikyta, taip pagrįstai sprendė bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Darbuotojų atstovavimo funkcijų perdavimui profesinei sąjungai yra būtina darbo kolektyvo valia, kuri nebuvo išreikšta.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl profesinių sąjungų steigimo

 

Profesinių sąjungų įstatymo preambulėje deklaruojama, kad profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Šiame įstatyme nustatyta profesinių sąjungų steigimo tvarka ir procedūros, santykiai su darbdaviu, teisės ir jų įgyvendinimo būdai. Profesinės sąjungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Profesinės sąjungos steigimo pagrindai reglamentuojami CK 2.38 straipsnyje ir Profesinių sąjungų įstatymo galiojančios redakcijos 6 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią profesinei sąjungai įsteigti yra būtina išreikšti 20 steigėjų arba ne mažiau kaip  1/10 visų darbuotojų dalies, sudarančios bent 3 darbuotojus, valią (iki 2010 m. sausio 5 d. galiojusioje aptariamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nustatytas reikalavimas turėti ne mažiau kaip 30 steigėjų arba ne mažiau kaip 1/5 visų darbuotojų, tačiau ne mažiau kaip 3 darbuotojus), susirinkime patvirtinti įstatus, išrinkti valdymo organus ir priimti sprendimą dėl buveinės. Nuo nurodytoje teisės normoje išdėstytų reikalavimų įvykdymo dienos įstatymiškai pripažįstamas profesinės sąjungos įsteigimas (Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis). Įsteigta profesinė sąjunga turi pateikti Juridinių asmenų registrui savo įstatus (statutą) ir kitus dokumentus, patvirtinančius šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą (įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Profesinė sąjunga laikoma įsteigtu ir veikiančiu juridiniu asmeniu nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos (CK 2.38 straipsnio 1 dalis, 2.63 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos kasaciniame skunde nurodytos kitokios, nei byloje nustatytos, ginčijamos profesinės sąjungos steigimo aplinkybės, t. y. teigiama, kad 2007 m. rugpjūčio 21 d. įvyko Klaipėdos statybininkų mokyklos darbuotojų kolektyvo susirinkimas, nors byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendime ir nutartyje šis faktas paneigtas. Byloje teismai, įvertinę profesinės sąjungos steigėjų Klaipėdos statybininkų mokyklos darbuotojų G. B., A. B. ir R. V. paaiškinimus, rašytinius įrodymus, susijusius su profesinės sąjungos steigimu, konstatavo, kad 2007 m. rugpjūčio 21 d. steigiamojo susirinkimo Klaipėdos statybininkų mokykloje nevyko, o nurodytos darbuotojos perdavė savo prašymus Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininkui E. Š. Dėl to teismai neturėjo pagrindo pripažinti įvykusiu Klaipėdos statybininkų mokyklos darbuotojų kolektyvo susirinkimo ir darbuotojų teisių atstovavimo bei jų gynimo perdavimo profesinei sąjungai. Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismai netyrė 2007 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos statybininkų mokyklos Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos skyriaus susirinkimo protokolo Nr. 1 turinio. Šiame protokole nurodytus duomenis apie darbuotojų susirinkimo įvykimą paneigė protokole nurodytos profesinės sąjungos steigėjomis trys darbuotojos, iš kurių dvi darbuotojos jų vėlesniais prašymais pasitraukė iš profesinės sąjungos, šios aplinkybės taip pat negalėjo patvirtinti nuoseklios profesinės sąjungos steigėjų valios įsteigti tokią organizaciją. Tai nulėmė teismų išvadą apie įstatyme nurodytos esminės sąlygos profesinės sąjungos steigimui neatitikimą, t. y. steigiamojo susirinkimo nebuvimą. Nagrinėjamoje byloje teismai, darydami tokią išvadą, įvertino rašytinius įrodymus, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, iš kurių duomenų visumos konstatavo teisiškai reikšmingus bylai išspręsti faktus, laikydamiesi įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad Klaipėdos statybininkų mokyklos darbuotojai perdavė savo atstovavimo ir gynimo funkcijas įsteigtai ir veikiančiai teritoriniu principu Klaipėdos miesto ir apskrities profesinei sąjungai, kaip tai yra nustatyta DK 19 straipsnyje, dėl to Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnyje nurodyta profesinių sąjungų steigimo procedūra Klaipėdos statybininkų mokykloje steigiamai profesinei sąjungai neturėjo būti taikoma. Kolegija pažymi tai, kad įstatyme nustatyta bendra ir privaloma visoms steigiamoms profesinėms sąjungoms steigimo procedūra. Aiškindamas Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad šiame straipsnyje reglamentuojamas profesinių sąjungų, o ne jų struktūrinių padalinių steigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis A. B. v. Kauno miesto valdyba byloje Nr. 3K-3-538/2000). Kadangi Klaipėdos statybininkų mokykloje nebuvo įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos iki byloje ginčijamo profesinės sąjungos steigimo veiksmų atlikimo teisėtumo, tai tokia naujai įsteigiama profesinė sąjunga turėjo atitikti visus įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje išdėstytus būtinus reikalavimus tokiai organizacijai įsteigti. Kasaciniame skunde nurodytoje DK 19 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos, kurių steigimui, kaip pirmiau nurodyta, turi būti atliktos Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įvardytos procedūros. DK 19 straipsnyje nereglamentuojama profesinių sąjungų steigimo tvarka, procedūra, dėl to teismai neturėjo pagrindo, vertindami ginčijamos profesinės sąjungos steigimo veiksmų teisėtumą, šiuos veiksmus teisiškai kvalifikuoti pagal aptariamą teisės normą. DK 19 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. Dėl to pagal DK 19 straipsnio 1 dalį esant Klaipėdos statybininkų mokyklos darbuotojų kolektyvo susirinkimo sprendimui profesiniu pagrindu švietimo sistemos darbuotojams gali atstovauti ir jų interesus ginti švietimo darbuotojų profesinės sąjungos. Atsakovas Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga šios organizacijos įstatų pagrindu veikia teritoriniu principu Klaipėdos mieste ir apskrityje ir ne profesiniu principu, t. y. jungia ne vienos, o visų ekonominės veiklos rūšių darbuotojus, dėl to atsakovas nėra darbuotojus visoje švietimo sistemoje vienijančia profesine sąjunga. Aptariamu atveju DK 19 straipsnio 1 dalyje išdėstytos teisės normos prasme ne atsakovas, o darbo taryba laikoma organu, turinčiu teisę atstovauti ir ginti darbuotojų interesus, jeigu darbo tarybai yra perduota tokia teisė visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime.

Byloje pripažinus ginčijamos profesinės sąjungos steigimo dokumentus negaliojančiais dėl jų neatitikimo įstatyme nustatytiems reikalavimams profesinėms sąjungoms įsteigti, be kurių įgyvendinimo profesinė sąjunga negali būti pripažinta įsteigta, tokios pažeidžiant įstatymo nuostatas sukurtos profesinės sąjungos paskesnėje veikloje priimti sprendimai negali būti laikomi sukeliančiais teisines pasekmes (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytais motyvais kasacinis teismas sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties teisinių išvadų, kuriomis ieškinys tenkintas ir profesinės sąjungos steigimo dokumentai panaikinti, bei nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties. Atsižvelgiant į tai, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos (ab initio) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis patikslintina, kad profesinės sąjungos įsteigimas ir jos veikla pripažintini negaliojančiais nuo šios profesinės sąjungos sudarymo dienos.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Pagal CPK 98 straipsnio 1, 3 dalis teismas priteisia šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš kitos šalies išlaidas už advokato teisinę pagalbą, ši nuostata taikoma priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme. Atsakovo kasacinis skundas netenkintinas, dėl to iš atsakovo ieškovui ir tretiesiems asmenims priteistinos jų turėtos išlaidos advokatui už atsiliepimų į kasacinį skundą parengimą. Byloje pateiktos sąskaitos advokatui už šio teisines paslaugas parengiant atsiliepimus į kasacinį skundą patvirtina ieškovo Klaipėdos statybininkų mokyklos 1000 Lt, trečiojo asmens A. B. 250 Lt ir trečiojo asmens R. V. 250 Lt turėtas išlaidas.

Iš atsakovo Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos taip pat priteistina 94,75 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį sakiniu: Klaipėdos statybininkų mokyklos Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos skyriaus įsteigimas ir jos veikla pripažintini negaliojančiais nuo šios profesinės sąjungos sudarymo dienos.

Priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos ieškovui Klaipėdos statybininkų mokyklai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų), trečiajam asmeniui A. B. 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) ir trečiajam asmeniui R. V. 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos valstybei 94,75 Lt (devyniasdešimt keturis litus 75 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Janina Januškienė

 

 

                                                                                                            Česlovas Jokūbauskas

 

 

                                                                                                            Janina Stripeikienė