Civilinė byla Nr. e2-478-991/2016

Proceso Nr. 2-06-3-12132-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija:

1.3.2.6.1.; 1.3.2.7.4.; 1.3.2.9.10.1.; 1.3.5.2.;

1.3.5.3.4.; 1.3.5.7.; 1.3.5.3.11.; 1.3.9.2.2.;

3.1.7.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, dalyvaujant ieškovams S. S., A. J., R. G., ieškovų atstovei advokatei Julijai Viktorijai Flis, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų S. S., V. F., A. J. ir R. G. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, nesumokėto darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

n u s t a t ė:

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti ieškovų atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu, priteisti ieškovams iš atsakovės nesumokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, dviejų mėnesių išeitines kompensacijas, vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad ieškovai nuo 2015-03-13 dirbo pas atsakovę. Tarp ieškovų ir atsakovės buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys, kurių terminas nustatytas iki 2015-04-15. Šiam terminui pasibaigus visi ieškovai dirbo toliau, todėl darbo sutartys tapo neterminuotomis. Ieškovai S. S., A. J. ir R. G. dirbo iki 2015-05-23, vėliau buvo priverstinėse prastovose, ieškovas V. F. dirbo iki 2015-06-01, vėliau buvo priverstinėse prastovose. Kadangi nebepavyko susisiekti su atsakove, ieškovai 2015 metų liepos pabaigoje kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių dėl informacijos pateikimo ir sužinojo, kad ieškovai S. S., A. J. ir R. G. nuo 2015-07-07, o ieškovas V. F. nuo 2015-07-28 yra atleisti iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, nors ieškovai atsakovei nepateikė prašymų dėl atleidimo iš darbo savo noru. Ieškovai taip pat sužinojo, kad atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai perdavė duomenis, jog ieškovams nuo 2015-06-03 iki 2015-06-23 buvo suteiktos neapmokamos atostogos, nors ieškovai prašymų atsakovei dėl neapmokamų atostogų suteikimo neteikė. Ieškovui V. F. už 2015 metų kovo mėnesį buvo sumokėta 278,14 Eur darbo užmokesčio, už 2015 metų balandžio mėnesį 408,56 Eur darbo užmokesčio. Ieškovui R. G. už 2015 metų kovo mėnesį buvo sumokėta 292,56 Eur darbo užmokesčio, už 2015 metų balandžio mėnesį 501,78 Eur darbo užmokesčio. Ieškovui S. S. už 2015 metų kovo mėnesį buvo sumokėta 298,00 Eur darbo užmokesčio, už 2015 metų balandžio mėnesį 333,12 Eur darbo užmokesčio. Ieškovui A. J. už 2015 metų kovo mėnesį buvo sumokėta 291,00 Eur darbo užmokesčio, už 2015 metų balandžio mėnesį 501,78 Eur darbo užmokesčio. Jokios kitos sumos ieškovams išmokėtos nebuvo.

Teismo posėdyje ieškovai S. S., A. J. ir R. G. bei visų ieškovų atstovė advokatė Julija Viktorija Flis ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovų atstovė patikslino, kad ieškovams turėtų būti priteista trūkstama suma darbo užmokesčio už 2015 metų balandžio mėnesį, darbo užmokestis už 2015 m. gegužės mėnesį, vidutinis darbo užmokestis už priverstines prastovas, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinės išmokos. Ieškovų atstovė taip pat nurodė, kad teismui pripažinus ieškovų atleidimą iš darbo neteisėtu, neprašo ieškovų grąžinti į darbą, tačiau prašo pagal DK 300 straipsnio 4 dalį laikyti, kad ieškovų darbo sutartys nutraukiamos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėjo, kad senaties terminas kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nebuvo praleistas, nes ieškovai įstatyme nustatytu terminu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau ieškovų skundus buvo atsisakyta nagrinėti, išaiškinant teisę kreiptis su savo reikalavimais į teismą. Dėl to nėra pagrindo spręsti klausimo dėl senaties termino atnaujinimo.

Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo įpareigotų pateikti dokumentų, tai yra darbo sutarčių, sudarytų su ieškovais, įsakymų ir kitų dokumentų apie ieškovų priėmimą ir atleidimą iš darbo bei dokumentų, nurodytų ieškinio 4 punkte, tai yra darbo laiko apskaitos žiniaraščių, pažymų apie ieškovams priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias sumas, pažymų apie ieškovams priskaičiuotas kompensacijas už nepanaudotas atostogas, pažymų apie ieškovų vidutinį darbo užmokestį, nepateikė, atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo S. S. ir atsakovės 2015-03-13 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas priimtas dirbti atsakovės įmonėje apdailininko pareigomis nuo 2015-03-16 terminuotam laikui iki 2015-04-15. Pagal šią darbo sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui minimalų darbo užmokestį ir priedus. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2015-07-28 pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą ieškovas S. S. atsakovės įmonėje dirbo nuo 2015-03-16 iki 2015-07-07, atleidimo iš darbo pagrindas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalis, laikotarpiu nuo 2015-06-03 iki 2015-06-08 bei nuo 2015-06-15 iki 2015-06-23 ieškovui suteiktos nemokamos atostogos. Iš Darbo ginčų komisijai pateikto atsakovės darbo užmokesčio žiniaraščio už 2015 m. balandžio mėnesį matyti, kad ieškovui priskaičiuotas 553,50 Eur darbo užmokestis, mokėtinas atskaičius mokesčius 435,28 Eur darbo užmokestis, už 2015 m. gegužės mėnesį priskaičiuotas 288,00 Eur darbo užmokestis, mokėtinas atskaičius mokesčius 243,78 Eur darbo užmokestis, už 2015 m. birželio mėnesį priskaičiuotas 288,00 Eur darbo užmokestis, mokėtinas atskaičius mokesčius 243,78 Eur darbo užmokestis, už 2015 m. liepos mėnesį priskaičiuotas 245,53 Eur darbo užmokestis, mokėtinas atskaičius mokesčius 211,50 Eur darbo užmokestis. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. už 2015 m. kovo mėnesį buvo sumokėta grynais 298,00 Eur, už 2015 m. balandžio mėnesį pervesta į banko sąskaitą 333,12 Eur.

Tarp ieškovo A. J. ir atsakovės 2015-03-13 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas priimtas dirbti atsakovės įmonėje apdailininko pareigomis nuo 2015-03-16 terminuotam laikui iki 2015-04-15. Pagal šią darbo sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui minimalų darbo užmokestį ir priedus. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2015-07-28 pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą ieškovas A. J. atsakovės įmonėje dirbo nuo 2015-03-16 iki 2015-07-07, atleidimo iš darbo pagrindas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalis, laikotarpiu nuo 2015-06-03 iki 2015-06-08 bei nuo 2015-06-15 iki 2015-06-23 ieškovui suteiktos nemokamos atostogos. Iš Darbo ginčų komisijai pateikto atsakovės darbo užmokesčio žiniaraščio už 2015 m. balandžio mėnesį matyti, kad ieškovui priskaičiuotas 589,50 Eur darbo užmokestis, mokėtinas atskaičius mokesčius 461,23 Eur darbo užmokestis, už 2015 m. gegužės mėnesį priskaičiuotas 360,00 Eur darbo užmokestis, mokėtinas atskaičius mokesčius 295,77 Eur darbo užmokestis, už 2015 m. birželio mėnesį priskaičiuotas 360,00 Eur darbo užmokestis, mokėtinas atskaičius mokesčius 295,77 Eur darbo užmokestis, už 2015 m. liepos mėnesį priskaičiuotas 246,96 Eur darbo užmokestis, mokėtinas atskaičius mokesčius 212,59 Eur darbo užmokestis. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. už 2015 m. kovo mėnesį buvo sumokėta grynais 291,00 Eur, už 2015 m. balandžio mėnesį pervesta į banko sąskaitą 501,78 Eur.

Tarp ieškovo R. G. ir atsakovės 2015-03-13 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas priimtas dirbti atsakovės įmonėje apdailininko pareigomis nuo 2015-03-16 terminuotam laikui iki 2015-04-15. Pagal šią darbo sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui minimalų darbo užmokestį ir priedus. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2015-07-28 pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą ieškovas A. J. atsakovės įmonėje dirbo nuo 2015-03-16 iki 2015-07-07, atleidimo iš darbo pagrindas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalis, laikotarpiu nuo 2015-06-03 iki 2015-06-08 bei nuo 2015-06-15 iki 2015-06-23 ieškovui suteiktos nemokamos atostogos. Iš Darbo ginčų komisijai pateikto atsakovės darbo užmokesčio žiniaraščio už 2015 m. balandžio mėnesį matyti, kad ieškovui priskaičiuotas 589,50 Eur darbo užmokestis, mokėtinas atskaičius mokesčius 461,23 Eur darbo užmokestis, už 2015 m. gegužės mėnesį priskaičiuotas 360,00 Eur darbo užmokestis, mokėtinas atskaičius mokesčius 295,77 Eur darbo užmokestis, už 2015 m. birželio mėnesį priskaičiuotas 360,00 Eur darbo užmokestis, mokėtinas atskaičius mokesčius 295,77 Eur darbo užmokestis, už 2015 m. liepos mėnesį priskaičiuotas 246,96 Eur darbo užmokestis, mokėtinas atskaičius mokesčius 212,59 Eur darbo užmokestis. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. G. už 2015 m. kovo mėnesį pervesta į banko sąskaitą 292,56 Eur, už 2015 m. balandžio mėnesį pervesta į banko sąskaitą 501,78 Eur.

Tarp ieškovo V. F. ir atsakovės 2015-03-13 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas priimtas dirbti atsakovės įmonėje staliaus pareigomis nuo 2015-03-16 terminuotam laikui iki 2015-04-15. Pagal šią darbo sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui minimalų darbo užmokestį ir priedus. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2015-07-28 pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą ieškovas V. F. atsakovės įmonėje dirbo nuo 2015-03-16 iki 2015-05-18, atleidimo iš darbo pagrindas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalis. Iš Darbo ginčų komisijai pateikto atsakovės darbo užmokesčio žiniaraščio už 2015 m. balandžio mėnesį matyti, kad ieškovui priskaičiuotas 612,00 Eur darbo užmokestis, mokėtinas atskaičius mokesčius 477,46 Eur darbo užmokestis, už 2015 m. gegužės mėnesį mokėtinas atskaičius mokesčius 314,47 Eur darbo užmokestis. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. F. už 2015 m. kovo mėnesį pervesta į banko sąskaitą 278,14 Eur, už 2015 m. balandžio mėnesį pervesta į banko sąskaitą 408,56 Eur.

Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieškovų ir atsakovės susiklostė darbo santykiai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymo teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis), byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) ir pan., todėl šioje byloje yra pagrindas viršyti ieškovų pareikštus reikalavimus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovų ir atsakovės 2015-03-13 buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys laikotarpiui nuo 2015-03-16 iki 2015-04-15. Ieškovai savo rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose teismui, bei paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodė, kad po 2015-04-15 visi ieškovai toliau dirbo atsakovės įmonėje. Šią aplinkybę taip pat patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2015-07-28 pažymos bei atsakovės Darbo ginčų komisijai pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal DK 109 straipsnio 1 dalį, terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti (Kodekso 126 straipsnis), laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui (DK 111 straipsnio 1 dalis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad tarp ieškovų ir atsakovės 2015-03-13 sudarytos darbo sutartys tapo neterminuotomis darbo sutartimis.

Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti ieškovų atleidimą iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu, ieškovų negrąžinti į darbą, pagal DK 300 straipsnio 4 dalį laikyti, kad ieškovų darbo sutartys nutraukiamos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad ieškovai atsakovei nepateikė prašymų dėl atleidimo iš darbo savo noru ir niekaip kitaip neišreiškė savo valios dėl darbo santykių pasibaigimo. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį bei teismo reikalautų įrodymų nepateikė, savo pozicijos dėl pareikšto reikalavimo neišdėstė.

Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. U. v. UAB „Druskininkų autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-47/2012; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depas, bylos Nr. 3K-3-98/2013; kt.).

Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja darbo sutarties pasibaigimą. Darbo santykių pasibaigimo pagrindai reglamentuojami DK ketvirtajame skirsnyje „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Vienu iš tokių pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnis). Šioje byloje aktuali DK 127 straipsnio 1 dalis. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu. Įstatyme arba kolektyvinėje sutartyje yra nustatyti minimalūs darbdavio įspėjimo terminai, kurių paskirtis – leisti darbdaviui susirasti kitą darbuotoją. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys – pareigą įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju. Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008). Iš byloje pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2015-07-28 pažymų apie asmens valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad ieškovai S. S., A. J. ir R. G. atsakovės įmonėje dirbo nuo 2015-03-16 iki 2015-07-07, o ieškovas V. F. dirbo nuo 2015-03-16 iki 2015-05-18, visų ieškovų atleidimo iš darbo pagrindas DK 127 straipsnio 1 dalis. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovai raštu išreiškė savo valią dėl darbo santykių su atsakove nutraukimo. Ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose bei paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo tada, kai atsakovė nebesuteikė jiems darbo, ieškovai bandė susisiekti su atsakovės vadovu R. B., ir tikėjosi, kad atsiradus darbo galės dirbti toliau. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai iki kreipimosi į teismą su ieškiniu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinį skyrių. Valstybinė darbo inspekcija atliko patikrinimą ir pateikė ieškovams išvadas raštu. Iš šių išvadų matyti, kad patikrinimą atlikę specialistai bendravo asmeniškai su atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu R. B., jo buvo pareikalauta pateikti ieškovų rašytinius prašymus nutraukti darbo sutartis, tačiau vadovas R. B. prašymų nepateikė. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pripažįsta, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo darbo sutarties nutraukimui pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, todėl ieškovų atleidimas iš darbo atitinkamai 2015-07-07 ir 2015-05-18 pripažintinas neteisėtu.

Neteisėto atleidimo iš darbo teisinės pasekmės nustatytos DK 300 straipsnio 3 - 4 dalyse. Pagal šiose nuostatose nurodytą teisinį reglamentavimą darbuotojas gali savo pasirinkimu prašyti teismo arba grąžinti į darbą, arba priteisti visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Nagrinėjamu atveju ieškovai neprašo jų grąžinti į ankstesnį darbą, bet prašo priteisti išeitinę kompensaciją ir vidutinį darbo užmokestį. DK 300 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovai nepageidauja grįžti į ankstesnį darbą, be to, iš viešų duomenų internetinėje erdvėje nustatyta, kad atsakovė neturi nei vieno darbuotojo, turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, tikėtina, kad nebevykdo veiklos, todėl ieškovai negrąžintini į  pirmesnį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbo sutartys su ieškovais laikytinos nutrauktomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 300 straipsnio 4 dalis).

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (DK 204 straipsnis). 2003 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 650 Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio aprašo patvirtinimo 7.1. punkte nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. 7.2. nutarimo punkte numatyta, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Ieškovai nurodė, kad faktiškai dirbo iki 2015-05-23, išskyrus ieškovą V. F., kuris dirbo iki 2015-06-01. Skaičiuojant ieškovų vidutinį darbo užmokestį imami 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai (2015 metų kovo, balandžio ir gegužės mėnesiai). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai taip pat pateikė galimai atsakovės sudarytas pažymas apie priskaitytą ir išmokėtiną darbo užmokestį, tačiau iš šių pažymų nėra galimybės nustatyti, kurio mėnesio duomenys ten nurodomi. Be to, šių pažymų duomenys prieštarauja Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondo Mažeikių skyriaus pažymoms bei atsakovės Darbo ginčų komisijai pateiktiems darbo laiko apskaitos žiniaraščiams ir darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiams. Iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondo Mažeikių skyriaus pažymos ir atsakovės Darbo ginčų komisijai pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių nustatyta, kad ieškovo S. S. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 27,21 Eur ((301,43 Eur + 553,50 Eur + 288 Eur) : (12 d. + 17 d. + 13 d.)), ieškovo A. J. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 26,98 Eur ((291,43 Eur + 589,50 Eur + 360 Eur) : (12 d. + 18 d. + 16 d.)), ieškovo R. G. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 26,98 Eur ((291,43 Eur + 589,50 Eur + 360 Eur) : (12 d. + 18 d. + 16 d.)), ieškovo V. F. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 32,55 Eur ((271,43 Eur + 612 Eur + 385,94 Eur) : (12 d. + 19 d. + 8 d.)). Mėnesio vidutinis darbo užmokestis išmokant išeitinę kompensaciją apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką). 2015 metais metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 21 darbo diena (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014-12-12 įsakymo Nr. A1-646).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovui S. S. priteistina DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto dydžio, t. y. 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, išeitinė išmoka – 1159,14 Eur, ir vidutinis darbo užmokestis (27,21 Eur darbo dienos užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-07-08 iki  teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovui A. J. priteistina DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto dydžio, t. y. 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, išeitinė išmoka – 1149,34 Eur, ir vidutinis darbo užmokestis (26,98 Eur darbo dienos užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-07-08 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovui R. G. priteistina DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto dydžio, t. y. 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, išeitinė išmoka – 1149,34 Eur, ir vidutinis darbo užmokestis (26,98 Eur darbo dienos užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-07-08 iki  teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovui V. F. priteistina DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto dydžio, t. y. 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, išeitinė išmoka – 1386,64 Eur, ir vidutinis darbo užmokestis (32,55 Eur darbo dienos užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-05-19 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 300 straipsnio 4 dalis). Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimas ir galutinio procesinio sprendimo priėmimas nagrinėjamoje byloje užtruko ilgą laiką išimtinai dėl atsakovės neveikimo, nebendradarbiavimo su teismu bei ieškovais.

Ieškovai prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2015 metų balandžio ir gegužės mėnesius. Iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondo Mažeikių skyriaus pažymos ir atsakovės Darbo ginčų komisijai pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių nustatyta, kad ieškovui S. S. už 2015 metų balandžio mėnesį atskaičius privalomuosius mokesčius turėjo būti išmokėta 435,28 Eur, už 2015 metų gegužės mėnesį 243,78 Eur, ieškovui S. S. atsakovė sumokėjo 333,12 Eur už 2015 balandžio mėnesį, todėl ieškovui S. S. iš atsakovės priteistina 345,94 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2015 metų balandžio ir gegužės mėnesius. Ieškovui A. J. už 2015 metų balandžio mėnesį atskaičius privalomuosius mokesčius turėjo būti išmokėta 431,23 Eur, už 2015 metų gegužės mėnesį 295,77 Eur, ieškovui A. J. atsakovė sumokėjo 501,78 Eur už 2015 balandžio mėnesį, todėl ieškovui A. J. iš atsakovės priteistina 255,22 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2015 metų balandžio ir gegužės mėnesius. Ieškovui R. G. už 2015 metų balandžio mėnesį atskaičius privalomuosius mokesčius turėjo būti išmokėta 461,23 Eur, už 2015 metų gegužės mėnesį 295,77 Eur, ieškovui R. G. atsakovė sumokėjo 501,78 Eur už 2015 balandžio mėnesį, todėl ieškovui R. G. iš atsakovės priteistina 255,22 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2015 metų balandžio ir gegužės mėnesius. Ieškovui V. F. už 2015 metų balandžio mėnesį atskaičius privalomuosius mokesčius turėjo būti išmokėta 477,46 Eur, už 2015 metų gegužės mėnesį 314,47 Eur, ieškovui V. F. atsakovė sumokėjo 408,56 Eur už 2015 balandžio mėnesį, todėl ieškovui V. F. iš atsakovės priteistina 383,37 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2015 metų balandžio ir gegužės mėnesius. Teismas pažymi, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovams buvo išmokėtos didesnės sumos nei nurodoma ieškovų ir matyti iš byloje esančių ieškovų banko sąskaitų išrašų.

Ieškovai savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovai S. S., A. J. ir R. G. dirbo iki 2015-05-23, vėliau buvo priverstinėse prastovose, ieškovas V. F. dirbo iki 2015-06-01, vėliau buvo priverstinėse prastovose. Šias aplinkybes ieškovai S. S., A. J. ir R. G. taip pat patvirtino teismo posėdžio metu. Papildomai paaiškino, kad atsakovė jiems nesuteikė darbo, todėl tarp ieškovų ir atsakovės vadovo R. B. buvo pasirašytas raštas, kuriuo atsakovės vadovas patvirtino, kad neturi darbo ir kad informuos ieškovus, kai darbo bus. Šia raštas liko pas atsakovės vadovą R. B.. Ieškovai taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-06-03 iki 2015-06-08 bei nuo 2015-06-15 iki 2015-06-23 ieškovams S. S., A. J. ir R. G. buvo suteiktos nemokamos atostogos, tačiau ieškovai jokių prašymų dėl nemokamų atostogų suteikimo nerašė. Kaip jau minėta, ieškovai iki kreipimosi į teismą su ieškiniu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinį skyrių. Valstybinė darbo inspekcija atliko patikrinimą ir pateikė ieškovams išvadas raštu. Iš šių išvadų matyti, kad patikrinimą atlikę specialistai bendravo asmeniškai su atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu R. B., jo buvo pareikalauta pateikti ieškovų rašytinius prašymus suteikti nemokamas atostogas, tačiau vadovas R. B. prašymų nepateikė. Pastebėtina, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, savo pozicijos dėl nurodytų aplinkybių neišdėstė, todėl teismas daro išvadą, kad labiausiai tikėtina, kad atsakovė nesuteikė ieškovams darbo sutartyje sulygto darbo, o nemokamos atostogos ieškovams buvo suteiktos nesant raštu išreikštos ieškovų valios.

Pagal DK 122 straipsnio 1 dalį, prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.). Iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių atsakovė nesuteikė darbo ieškovams, todėl laikytina, kad ieškovų prastovos buvo ne dėl ieškovų kaltės. DK 195 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai S. S., A. J. ir R. G. nuo 2015-05-24 iki 2015-07-07 buvo prastovose nesant jų kaltės, duomenų apie tai, kad jiems būtų pasiūlytas kitas įmonėje esantys darbas, byloje nėra, ieškovams S. S., A. J. ir R. G. priteistina po 436,80 Eur (30 d.d. x 8 val. x 1,82 Eur) darbo užmokesčio už šį lakotarpį. Ieškovui V. F. darbo užmokestis už prastovos laiką ne dėl darbuotojo kaltės nepriteisiamas, nes ieškovas V. F. 2015-05-18 buvo atleistas iš darbo, o, teismui pripažinus šį atleidimą neteisėtu, jam už visą laikotarpį nuo 2015-05-19 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisiamas vidutinis darbo užmokestis.

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Nurodo, kad ieškovams dirbant atsakovės įmonėje jokios atostogos jiems nebuvo suteiktos. Pagal DK 175 straipsnį, atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jeigu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena, einanti po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija (DK 177 straipsnio 1 dalis). Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip (DK 177 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai pradėjo dirbti atsakovės įmonėje 2015-03-16, o darbo sutartys su ieškovais laikytinos nutrauktomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovams turėjo būti suteiktos 38,14 kalendorinės dienos arba 26,7 darbo dienos kasmetinių atostogų. Tagi ieškovui S. S. priteistina 726,51 Eur (26,7 d.d. x 27,21 Eur) kompensacija už nepanaudotas atostogas,  ieškovui A. J. priteistina 720,37 Eur (26,7 d.d. x 26,98 Eur) kompensacija už nepanaudotas atostogas, ieškovui R. G. priteistina 720,37 Eur (26,7 d.d. x 26,98 Eur) kompensacija už nepanaudotas atostogas, ieškovui V. F. priteistina 869,09 Eur (26,7 d.d. X 32,55 Eur) kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Pažymėtina, kad išmokos, susijusios su darbo santykiais, darbuotojui iš darbdavio teismo sprendimu priteisiamos pinigų sumomis, iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui priteistas išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai. Pastebėtina ir tai, kad ieškovams neišmokėta dalis darbo užmokesčio už 2015 metų balandžio ir gegužės mėnesius priteisiama atskaičius privalomus mokesčius.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovės paaiškinimus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovų ieškinys pagrįstas, todėl visiškai tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai pateikė prašymą priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovams iš atsakovės priteistina po 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismui patenkinus ieškovų reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, iš atsakovės priteistina 266,00 Eur (31,00 Eur už neturtinį reikalavimą, 235,00 Eur už turtinius reikalavimus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovai buvo atleisti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovų S. S., A. J., R. G. 2015-07-07 atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu.

Pripažinti ieškovo V. F. 2015-05-18 atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu.

Ieškovų S. S., A. J., R. G. ir V. F. negrąžinti į pirmesnį darbą.

Laikyti, kad ieškovų S. S., A. J., R. G. ir V. F. 2015-03-13 sudarytos darbo sutartys su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nutrauktos teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui S. S. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 345,94 Eur (atskaičius mokesčius) nesumokėto darbo užmokesčio už 2015 metų balandžio ir gegužės mėnesius, 436,80 Eur už prastovą nuo 2015-05-24 iki 2015-07-07 ne dėl darbuotojo kaltės, 726,51 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 1159,14 Eur išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį (27,21 Eur darbo dienos užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-07-08 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti ieškovui A. J. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 255,22 Eur (atskaičius mokesčius) nesumokėto darbo užmokesčio už 2015 metų balandžio ir gegužės mėnesius, 436,80 Eur už prastovą nuo 2015-05-24 iki 2015-07-07 ne dėl darbuotojo kaltės, 720,37 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 1149,34 Eur išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį (26,98 Eur darbo dienos užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-07-08 iki  teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti ieškovui R. G. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 255,22 Eur (atskaičius mokesčius) nesumokėto darbo užmokesčio už 2015 metų balandžio ir gegužės mėnesius, 436,80 Eur už prastovą nuo 2015-05-24 iki 2015-07-07 ne dėl darbuotojo kaltės, 720,37 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 1149,34 Eur išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį (26,98 Eur darbo dienos užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-07-08 iki  teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti ieškovui V. F. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 383,37 Eur (atskaičius mokesčius) nesumokėto darbo užmokesčio už 2015 metų balandžio ir gegužės mėnesius, 869,09 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 1386,64 Eur išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį (32,55 Eur darbo dienos užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-05-19 iki  teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 266,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Neringa Ruibytė-Karimžanova