Civilinė byla Nr. 2A-224/2009

Procesinio sprendimo kategorija:

44.5.2.16.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. vasario 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui J. B.,

atsakovės N. K. atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,

atsakovų Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos ir N. D. atstovei advokatei Galinai Morozovai

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. įstatyminių atstovų J. B. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. įstatyminių atstovų J. B. ir E. B. ieškinį atsakovams Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinei mokyklai, N. K., N. D. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovo V. B. įstatyminiai atstovai J. B. ir E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams N. K., N. D. ir Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinei mokyklai, prašydami pripažinti J. B. nukentėjusiojo sūnaus V. B. atstovu; priteisti solidariai iš atsakovų po 36000,76 Lt nukentėjusiojo sūnaus V. B. naudai ir tolimesniam gydymui; informuoti LR Švietimo ministeriją, mokyklos steigėją Klaipėdos savivaldybės administraciją ir LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierių dėl priemonių priėmimo. J. B. ir E. B. nurodė, kad jų sūnus V. B. mokosi Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinėje mokykloje, kur jis trejus metus nuolat nukenčia nuo bendraklasio A. K.. Dėl to jų sūnus bijo eiti į mokyklą, bendrauti su kiemo vaikais, patiria nuolatinę psichologinę įtampą dėl A. K. sumušimų. Paskutinį kartą jų sūnus mokykloje buvo žiauriai sumuštas 2007 metų rugsėjo 28 d. įvykusio konflikto metu. Dėl sužalojimų buvo kreiptasi į policiją ir į Klaipėdos vaikų ligoninę. Ligoninėje V. B. buvo nustatytas smegenų sutrenkimas, rankų, kojų sumušimas. Po sumušimo berniukas pradėjo blogai matyti dešine akimi, tenka lankytis pas gydytojus. Klaipėdos m. 4 policijos komisariatas 2007 m. spalio 3 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes A. K. yra nepilnametis. Nurodė, kad dėl sūnaus sumušimo turėtų atsakyti Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinė mokykla, kurioje mokosi jų sūnus, klasės auklėtoja N. D. ir nepilnamečio A. K. motina  N. K., nes dėl sūnaus nuolatinio mušimo nei mokyklos vadovybė, nei auklėtoja nesiėmė jokių priemonių. V. B. turi būti atlyginta dėl fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padaryta moralinė, psichologinė ir materialinė žala.

Atsakovai Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinė mokykla, N. K. ir N. D. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimu nutraukė bylą dalyje dėl ieškovo V. B. atstovų J. B. ir E. B. ieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos, o kitus ieškinio reikalavimus atmetė bei nusprendė priteisti iš ieškovo atstovų J. B. ir E. B. po 250 Lt N. D. naudai ir po 200 Lt valstybės naudai už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą N. K.. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad byloje neįrodyta, jog dėl bendraklasių muštynių mokykloje ir dėl A. K. kaltės nagrinėjamu atveju V. B. būtų padaryta turtinė ar neturtinė žala bei kokiais įrodymais ir skaičiavimais grindžiama ieškinio turtinės ir neturtinės žalos 110 000 Lt dydžio suma. Teismas nustatė, kad 2007 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinėje mokykloje tarp mokinių V. B. ir A. K. kilo konfliktas, kurio metu mokiniai susimušė. Muštynių metu V. B. galėjo būti padaryti sužalojimai, tačiau kokie kūno sužalojimai, kokio sunkumo bei kokios šių sužalojimų pasekmės, byloje esančiais duomenimis negalima pagrįsti ir ieškovo atstovai tokių įrodymų nepateikė. Byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų nėra pakankami išvadoms apie sužalojimų kilmę ir jų sunkumą daryti. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad susimušė devynmečiai, ir kad pagal atsakovų pateiktus įrodymus matyti, kad V. B. nesiskundė dėl sumušimų ir toliau dalyvavo tos dienos ir kitos dienos visose pamokose. Įrodymų, kad V. B. po šios dienos būtų sirgęs ar negalėjo lankyti mokyklos, byloje nepateikta. Iš turimų duomenų nenustatytas tikrasis konflikto iniciatorius. Teismas civilinę bylą dėl žalos  atlyginimo priteisimo iš Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos nutraukė LR CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, nustatęs, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartimi byla jau buvo nutraukta J. B. atsisakius nuo ieškinio, pareikšto atsakovui Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinei mokyklai dėl jo sūnaus sumušimo mokykloje 2007 m. rugsėjo 28 d., o nagrinėjamoje byloje šiam atsakovui yra pareikštas reikalavimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas, remdamasis LR CK 6.264 straipsniu, sprendė, kad atsakovė N. D.  negali atsakyti, nes už darbuotojų einant savo darbines pareigas padarytą žalą privalo atsakyti darbdavys, kuris nagrinėjamu atveju yra Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinė mokykla. Teismas netenkino ieškovo atstovų prašymo informuoti LR švietimo ministeriją, Klaipėdos savivaldybės administraciją ir LR vaiko teisių apsaugos kontrolierių dėl priemonių priėmimo, nes iš byloje esančių duomenų nustatė, kad mokyklos pedagogai reagavo į įvykį, aiškinosi aplinkybes, šaukė tėvų susirinkimus.

Ieškovai V. B., J. B. ir E. B. pateiktais apeliaciniais skundais prašo pripažinti J. B. nukentėjusiojo sūnaus V. B. atstovu; solidariai priteisti po 36 000,70 Lt iš atsakovų „Pajūrio“ bendro lavinimo mokyklos, N. K. ir N. D. nukentėjusiojo sūnaus V. B. naudai ir tolimesniam gydymui; informuoti LR švietimo ministeriją, mokyklos steigėją Klaipėdos savivaldybės administraciją ir LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierių dėl priemonių priėmimo. Apeliaciniai skundai grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog V. B. po 2007 m. rugsėjo 28 d. įvykusių muštynių būtų sirgęs ar negalėjęs lankyti mokyklos. Vaikų ligoninės chirurgo išrašas įrodo, kad V. B. mokyklos dėl sumušimo nelankė ir po 2007 m. rugsėjo 28 d., nes gydėsi ambulatoriškai dėl smegenų sutrenkimo. Be to, dėl sumuštų akių vyzdžių V. B. kelias savaites buvo lašinami vaistai, kad būtų atstatytas regėjimas, ir jis dviems savaitėms buvo atleistas nuo skaitymo dėl mirgėjimo akyse.

2. Žalos faktą įrodo šie byloje esantys įrodymai: Klaipėdos vaikų ligoninės pažyma dėl 2007 m. rugsėjo 28 d. smegenų sutrenkimo, žaizdų galvoje ir akyse, Klaipėdos m. 4 policijos komisariato 2007 m. spalio 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuo nepilnametį A. K. buvo nurodyta įrašyti į policiją dominančių vaikų elgesio apskaitą, ieškovų paaiškinimai. Dėl 2007 m. rugsėjo 28 d. įvykio buvo sukeltas didelis skausmas, moralinė ir materialinė žala, psichologinė trauma dėl tolimesnio gydymo ir įžūlaus melo.

3. Dėl 2007 m. rugsėjo 28 d. įvykio yra kaltas A. K., kuris jau keturis metus V. B. mokykloje spardė, tyčiojosi, žemino, niekino visų vaikų akivaizdoje, dėl ko V. B. nebenorėjo lankyti mokyklos, patyrė fizinį skausmą, psichologinę ir moralinę traumą. Dėl žalos patirtus nuostolius turi atlyginti mokykla, auklėtoja ir A. K. tėvai. Auklėtojos atsakomybę patvirtino mokyklos direktorius ir Švietimo ministro įsakymas.

4. Teismas nepagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl ieškovo V. B. atstovų J. B. ir E. B. ieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš Klaipėdos Pajūrio pagrindinės mokyklos LR CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-1066-123/2007, kuri buvo nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartimi, ginčas buvo kilęs ne tarp tų pačių šalių, atsižvelgiant į tai, kad E. B. toje byloje nebuvo ieškovė. Nurodo, jog ieškinio minėtoje byloje atsisakė, nes buvo suklaidinti atsakovą  Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinę mokyklą atstovaujančios advokatės dėl taikos sutarties sudarymo. Be to, ieškinio atsisakymas nereiškia, kad išnyko moralinė, psichologinė vaiko trauma ir padaryta žala, nes yra reikalingas tolimesnis gydymas.

Atsakovas Klaipėdos Pajūrio pagrindinė mokykla atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovo atstovų apeliacinius skundus atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovų atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl žalos atlyginimo atsakovui Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinei mokyklai. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad V. B. nuolat kenčia nuo A. K. bei yra mušamas. Tokių problemų nebuvo keliama per tėvų susirinkimus. Dėl 2007 m. rugsėjo 28 d. įvykio mokykloje buvo sudaryta komisija, kuri išsiaiškino įvykio aplinkybes ir nustatė, kad peštynes klasėje pertraukos metu, kada klasėje nebuvo mokytojos, pradėjo pats V. B.. 2007 m. spalio 24 d. įvykusio tėvų susirinkimo metu tėvai pareiškė, kad V. B. tėvo J. B. teiginiai apie tai, kad A. K. pastoviai spardo ir muša jo sūnų ir kitus klasės mokinius yra tik jo prasimanymai. Duomenys apie tai, kad V. B. sumuštas mokykloje policijos komisariate ir ligoninėje buvo surašyti tik pagal paties V. B. paaiškinimus. Kur ir kada atsirado smurto žymės – nenustatyta. Mokykloje ant V. B. nebuvo pastebėta jokių smurto žymių, jis nesiskundė dėl galvos ar kūno skausmo bei 2007 m. rugsėjo 28 d. nesikreipė pagalbos į medikus. Tik kitą dieną V. B. kreipėsi į budintį gydytoją, kur jam buvo įtartas galvos smegenų sutrenkimas ir paskirta neurochirurgo konsultacija. Medicininės ekspertizės V. B. tėvas J. B. atsisakė. Ieškovai taip pat nepateikė jokių duomenų, kad budinčio gydytojo įtariama diagnozė pasitvirtino ir V. B. buvo gydomas. V. B. po 2007 m. rugsėjo 28 d. įvykio lankė mokyklą, pamokų nepraleido ir jokių įrodymų apie tai, kad V. B. po to buvo atleistas nuo pamokų arba fizinių pratybų ieškovo atstovai nepateikė.

Atsakovė N. D. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovo atstovų apeliacinius skundus atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliaciniu skundus nurodo iš esmės tuos pačius nesutikimo su apeliaciniais skundais motyvus kaip ir Klaipėdos Pajūrio pagrindinė mokykla savo atsiliepime į apeliacinius skundus.

Atsakovė N. K. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog net ir tuo atveju, jei A. K. būtų padaręs žalą V. B., už šią žalą, vadovaujantis LR CK 6.275 straipsnio 2 dalimi, turėtų atsakyti mokykla, kurioje įvyko konfliktas tarp A. K.  ir V. B.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Ieškovo V. B. įstatyminiai atstovai J. B. ir E. B. apeliaciniais skundais ginčija Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinių skundų pagrindą sudaro apeliantų argumentai dėl procesinių teisės normų pažeidimo, konstatuojant atsakovo Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos atžvilgiu pareikšto ieškinio tapatumą pareikštam civilinėje byloje Nr. 2-1066-123/2007 ir taikant LR CPK 296 straipsnio 3 punkte numatytas teisines pasekmes – civilinės bylos toje dalyje nutraukimą, o taip pat apeliantų argumentai dėl netinkamų įrodymų vertinimo, nustatant turtinės ir neturinės žalos V. B. dėl A. K. neteisėtų veiksmų padarymo faktą.

LR CPK 5 straipsnis nustato, kad asmuo, siekdamas apginti pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymo saugomą interesą, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą teisminės gynybos. Kreipimasis į teismą nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos paprastai sukelia pasekmes, kurioms esant, pagal asmens pareikštą pareiškimą ar ieškinį sprendimas dėl ginčo iš esmės yra nepriimamas. Tokiais atvejais pareiškimą ar ieškinį atsisakoma priimti (LR CPK 137 str.), o jei civilinė byla iškelta, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (LR CPK 296 str.) arba byla nutraukiama (LR CPK 293 str.). Būtent tokia procesinė situacija yra nagrinėjamos bylos atveju, kada civilinė byla dalyje pagal  ieškovo V. B. atstovų J. B. ir E. B. ieškinį atsakovui Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinei mokyklai dėl žalos atlyginimo buvo nutraukta LR CPK 296 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu, konstatavus, jog yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškinio dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu atsisakymą. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju nebuvo civilinės bylos minėtoje dalyje nutraukimo teisinio pagrindo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-1066-123/2007 pagal ieškovų V. B. ir J. B. ieškinį atsakovui Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinei mokyklai dėl nepilnamečiui V. B. mokykloje padarytos 110 000 Lt dydžio fizinės, materialinės ir moralinės žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartimi ši civilinė byla buvo nutraukta, priėmus ieškovo V. B. įstatyminio atstovo J. B. atsisakymą nuo ieškinio. Vadovaujantis LR CPK 294 straipsnio 2 dalimi, nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-1066-123/2007 pareikštų ieškinių atsakovo Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos atžvilgiu tapatumą įrodo tai, jog ieškinys abiem atvejais buvo pareikštas, siekiant apginti nepilnamečio V. B. teises ir įstatymų saugomus interesus, t.y. dėl V. B. padarytos žalos atlyginimo. Vadovaujantis LR CPK 38 straipsnio 4 dalimi, nepilnamečių iki keturiolikos metų teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai. Todėl ta aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė ne tik J. B., bet ir E. B., veikdami kaip savo sūnaus atstovai pagal įstatymą, nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl reikalavimo teisės subjekto netapatumo. Atsakovui Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinei mokyklai pareikšto ieškinio tapatumą taip pat patvirtina tai, jog šio ieškinio pagrindu yra analogiškos aplinkybės kaip ir nutrauktoje civilinėje byloje Nr. 2-1066-123/2007, o taip pat nesiskiria pareikšto materialinio teisinio reikalavimo esmė. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Todėl naujas ieškinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku ankstesnėje byloje. Ieškinio dalyku laikomas ieškovo reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant ar ieškinių dalykai yra tapatūs, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ieškovo pasirinktos teisės gynybos būdas. Atsižvelgiant į tai, jog tiek civilinėje byloje Nr. 2-1066-123/2007, tiek nagrinėjamoje byloje pareikštais ieškiniais atsakovo Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos atžvilgiu siekiama A. K. V. B. padarytos turtinės ir neturtinės žalos dėl jo sumušimo mokykloje 2007 m. rugsėjo 28 d. atlyginimo, darytina išvada dėl ieškinių, pareikštų šiose civilinėse bylose atsakovui Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinei mokyklai, tapatumo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytas teisines pasekmes ir bylą toje dalyje nutraukė.

Nepilnamečių asmenų iki keturiolikos metų padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja LR CK 6.275 straipsnio nuostatos. Fizinis asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus (LR CK 2.7 str.), todėl negali būti atsakomybės subjektu. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra prižiūrimas mokymo institucijos, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Šios normos taikymui esminę reikšmę turi laikas, kada padaryta žala, nes mokymo įstaigos atsakomybę už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą sąlygoja tai, jog ji padaroma tuo metu, kai nepilnametis yra prižiūrimas šios įstaigos, pavyzdžiui per pamoką, pertrauką ir pan. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys dėl nepilnamečio A. K., gimusio 1997 m. gruodžio 24 d., V. B. mokymo įstaigoje padarytos žalos atlyginimo. V. B. įstatyminių atstovų ieškinio pagrindą sudaro argumentai dėl A. K. neteisėtais veiksmai padarytos žalos atlyginimo, kai jis 2007 m. rugsėjo 28 d. tarp nepilnamečių bendraklasių kilusio konflikto metu sužalojo V. B.. Šie sužalojimai  sukėlė V. B. sveikatos sutrikdymą, kas sąlygojo turtinės ir neturinės žalos jam atsiradimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog A. K. neteisėti veiksmai, kurių padarymu ieškovai grindė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos V. B. padarymo faktą, įvyko Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinėje mokykloje pertraukos metu (b.l. 39, 96). Kadangi už nepilnamečių priežiūrą tuo metu yra atsakinga mokymo institucija, todėl būtent Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinė mokykla yra subjektas, turintis atsakyti už nepilnamečio, kuriam 2007 m. rugsėjo 28 d. nebuvo suėję 14 metų, padarytą žalą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla šio atsakovo atžvilgiu buvo pagrįstai nutraukta, o klasės auklėtoja atsakovė N. D. nėra tinkamas atsakomybės už A. K. padarytą žalą subjektas, ieškinio reikalavimai jos atžvilgiu buvo pagrįstai atmesti. Mokymo įstaiga yra vienintelis galimas atsakomybės už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą subjektas, kai jo padaryta žala yra netinkamos minėtos įstaigos priežiūros padarinys.

Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad žala padaryta nepilnamečio asmens, kai jis yra prižiūrimas mokymo institucijos, nereiškia nepilnamečio tėvų atsakomybės už vaiko padarytą žalą nebuvimo. Tačiau tėvų prievolę atlyginti jų nepilnamečio vaiko padarytą žalą tokiu atveju sąlygoja aplinkybės, jog padaryta žala yra jų netinkamo auklėjimo padarinys, nustatymas. Įvertinus bylos medžiagą, negalima daryti išvados dėl šio atsakovės N. K. atsakomybės pagrindo buvimo. Apeliacinio skundo argumentas, jog V. B. jau ketverius metus patiria A. K. jo atžvilgiu naudojamą fizinį ir psichologinį smurtą, kuris galėtų būti sąlygotas netinkamo A. K. auklėjimo, nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Priešingai, iš 2007 m. spalio 24 d. įvykusio tėvų susirinkimo protokolo matyti, jog V. B. ir A. K. bendraklasių tėvai paneigė aplinkybę dėl A. K. prieš V. B. ir kitus bendraklasius nuolat naudojamo smurto (b.l. 29-33). Iš bylos medžiagos negalima nustatyti, kuris iš nepilnamečių buvo kaltas dėl 2007 m. rugsėjo 28 d. įvykusio konflikto, kuris iš jų buvo tikrasis šio konflikto iniciatorius. Nesant byloje kitų įrodymų, jog žalos padarymas nagrinėjamu atveju buvo sąlygotas netinkamo nepilnamečio auklėjimo, nėra pagrindo A. K. motinos atsakovės N. K. civilinei atsakomybei dėl nepilnamečio sūnaus mokymo įstaigoje padarytos žalos atlyginimo atsirasti.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su turtinės ir neturtinės žalos V. B. padarymo fakto ir jos dydžio nustatymu, kadangi nesant subjekto, turinčio atsakyti už nepilnamečio A. K. padarytą žalą, bei nenustačius atsakovės N. K. atsakomybės pagrindo, šie argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo V. B. įstatyminių atstovų apeliacinius skundus, iš J. B. ir E. B. atsakovų N. D. naudai priteistina po 150 Lt (iš viso – 300 Lt), o atsakovo Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos naudai – po 250 Lt (iš viso – 500 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.). Iš apeliantų taip pat priteistina po 186 Lt (iš viso – 372 Lt) valstybės naudai už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą N. K. (LR CPK 96 str., 99 str. 2 d.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš J. B. ir E. B. valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, tai yra 16,95 Lt (b.l. 137) (LR CPK 93 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų J. B. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir E. B. (a/k (duomenys neskelbtini)) po 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovės N. D. (a/k (duomenys neskelbtini)) naudai, po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovo Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos (įm. kodas 190451139) naudai ir po 186 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis litus)  valstybės naudai už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą N. K. (a/k (duomenys neskelbtini)).  

Priteisti iš ieškovų J. B. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir E. B. (a/k (duomenys neskelbtini))  valstybės naudai po 8,47 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

 

 

Teisėjai                                                                                        Marytė Mitkuvienė

 

                                                                                                   Gintaras Pečiulis

 

                                                                                                   Vigintas Višinskis