Civilinė byla Nr. e2-38-464/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00800-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.5.2.,

 (S)

3.5.20.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties, priimtos atsakovės bankrutavusios individualios įmonės ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byloje Nr. eB2-2216-640/2018,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2017-05-29 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017-09-14, atsakovei BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė MB „Renema“. Teismo 2018-02-23 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 

2.       Bankroto administratorė 2018-07-04 9 val. paskelbė pirmąsias įmonės savininkei I. M. priklausančio nekilnojamojo turto – 1/2 dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes už pradinę turto kainą – 8 600 Eur. Šios varžytynės baigėsi 2018-08-03 9 val. 5 min. 59 s., o varžytynių laimėtoju paskelbtas pareiškėjas A. M., už turtą pasiūlęs sumokėti 86 000 Eur. Varžytynių vykdytoja 2018-09-03 14 val. 45 min. per Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą (toliau – ĮRBIS) varžytynes paskelbė neįvykusiomis, kadangi pareiškėjas per Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 37 punkte numatytą 30 dienų terminą nesumokėjo visos turto kainos. 

3.       Pareiškėjas A. M. 2018-09-20 kreipėsi į įmonės bankroto bylą nagrinėjantį teismą su skundu, prašydamas:

3.1.       panaikinti varžytynių vykdytojos 2018-09-03 sprendimą paskelbti varžytynes neįvykusiomis (Nr. (duomenys neskelbtini));

3.2.       pripažinti varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytas pažeidžiant Apraše nustatytą varžytynių vykdymo tvarką ir paskelbti jas negaliojančiomis;

3.3.       įpareigoti varžytynių vykdytoją grąžinti sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį – 860 Eur, priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo registracijos į varžytynes dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3.4.       panaikinti varžytynių vykdytojos 2018-09-04 sprendimą paskelbti pirmąsias pakartotines varžytynes (Nr. (duomenys neskelbtini)).

4.       Nurodė, kad bankroto administratorė, vykdydama varžytynes, nesilaikė Aprašo 9.5., 9.6. ir 12 punktuose nustatytų reikalavimų – skelbime apie varžytynes nenurodė informacijos apie visus parduodamam turtui taikomus apribojimus (9.5. p.), informacijos apie kreditorių susirinkimo patvirtintą kainos didinimo intervalą, o varžytynių vykdymo metu klaidino varžytynių dalyvius, nurodydama vis kitokį kainos didinimo intervalą (9.6. p.), taip pat apie vykdomas varžytynes neparnešė parduodamo turto įkaito davėjui (12 p.). Dėl išvardintų priežasčių varžytynės pripažintinos negaliojančiomis. Taip pat teigia, kad bankroto administratorė paskelbė varžytynes neįvykusiomis dar nesuėjus Apraše nurodytam mokėjimo terminui. Terminas visai sumai sumokėti suėjo ne 2018-09-02, o 2018-09-03, todėl sprendimas jas pripažinti neįvykusiomis naikintinas. Atsižvelgiant į tai, prašo grąžinti jo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį ir priteisti procesines palūkanas. Kadangi pirmosios pakartotinės turto varžytynės galėjo būti paskelbtos ne anksčiau kaip 2018-09-24, o buvo paskelbtos iš karto po to, kai buvo paskelbtos neįvykusiomis pirmosios, t. y. 2018-09-04, prašo ir tokį sprendimą panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2018-10-12 nutartimi pareiškėjo A. M. 2018-09-20 skundo netenkino.

6.       Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, kuriais jis įrodinėjo Aprašo 9.5., 9.6. 12 punktuose nustatytų varžytynėms keliamų reikalavimų pažeidimus, teismas visų pirma pažymėjo, kad bankroto administratorė apie varžytynes skelbia specialioje ĮRBIS interneto svetainėje, kurioje yra nustatyta duomenų pateikimo forma ir kurios ši koreguoti negali. Teismo vertinimu, bankroto administratorė negalėjo nurodyti parduodamam turtui taikomų apribojimų – areštų ir pagrįstai apsiribojo vien nuoroda apie šio turto įkeitimą, nes sistemoje galima daryti tik įrašą „įkeistas“ arba „turto areštas“. Iš bankroto administratorės pateiktų įrodymų teismas padarė išvadą, kad varžytynių skelbime buvo nurodytas turto pardavimo kainos didinimo intervalas, tai pat apie varžytynėse parduotą turtą tinkamai informuoti hipotekos kreditoriai. Pažymėjo, kad kainos intervalas didinamas automatiškai, todėl bankroto administratorė nesiėmė jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų klaidinami varžytynių dalyviai. Todėl pareiškėjo skundo argumentus dėl Aprašo nuostatų pažeidimo, organizuojant turto pardavimą varžytynėse, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

7.       Vertindamas tokių pareiškėjo argumentų, kad ginčo varžytynės paskelbtos neįvykusiomis nesuėjus terminui visai turto kainai sumokėti, pagrįstumą teismas nurodė, kad elektroninių varžytynių / aukcionų portale yra patalpinta naudotojo instrukcija, pagal kurią laimėtų varžytynių ir aukcionų sąrašas yra pasiekiamas tik prisijungusiam elektroninių varžytynių naudotojui, sąraše matomos varžytynės / aukcionai, kuriuose dalyvis laimėjo bei apmokėjimo terminas – terminas, iki kada turi būti įvykdytas visas mokėjimas už perkamą turtą. Vadovaujantis Aprašo 45 punktu, varžytynių vykdytojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 37 punkte nurodyto termino pabaigos per ĮRBIS naudotojo sąsają specialiojoje interneto svetainėje paskelbia varžytynes neįvykusiomis. Teismas nustatė, kad šiuo atveju VĮ „Registrų centras“ informavo bankroto administratorę apie termino sumokėti likusią sumą pabaigą, t. y. 2018-09-02. Taip pat pareiškėjas 2018-08-03 ir 2018-08-27 buvo informuotas, kad likusią turto pirkimo kainą turi sumokėti būtent iki 2018-09-02 23 val. 59 min. 59 s. imtinai. Tokia informacija turėjo būti asmeniui matoma ir elektroninėje varžytynių portalo sistemoje, kurios prieigą pareiškėjas turėjo. Tačiau pareiškėjas mokėjimo neatliko, be to, gavęs informaciją apie termino praleidimą jo atnaujinti neprašė.

8.       Aptartos faktinės aplinkybės bei paties pareiškėjo veiksmai (elgesys) leido teismui padaryti ir tokią išvadą, kad vien pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo pasirengęs įsigyti turtą už 86 000 Eur sumą, kuri dešimt kartų viršijo pardavimo tvarkoje nustatytą pradinę turto kainą (8 600 Eur), realių ketinimų šį turtą įsigyti neįrodo, juolab kad šis nesidomėjo termino pabaiga ir nepervedė net dalies sumos, kurią buvo įsipareigojęs sumokėti.  

9.       Nenustatęs nei bankroto administratorės neteisėtų veiksmų, vykdant turto pardavimą varžytynėse, nei esminių varžytynių vykdymo tvarkos pažeidimų, teismas pripažino, kad nėra ir pagrindo grąžinti varžytynių dalyvio mokestį ar priteisti palūkanas už sumokėtą varžytynių dalyvio įmoką.  

10.       Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą panaikinti varžytynių vykdytojos 2018-09-04 sprendimą paskelbti pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). Tokį sprendimą teismas priėmė įvertinęs tai, kad minėtos varžytynės buvo atšauktos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Pareiškėjas A. M. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-10-12 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:     

11.1.       Prievolės sumokėti už varžytynėse įsigytą turtą įvykdymo terminas yra nustatytas Aprašo 37 punkte, kuris, kaip įstatymu įtvirtintas terminas, turi būti aiškinamas vadovaujantis CK įtvirtintomis terminų skaičiavimo taisyklėmis. Teismas nepagrįstai netaikė CK 1.121 straipsnio 1 dalimi įtvirtintos teisės normos, nustatančios, kad tuo atveju, kai prievolės įvykdymo termino paskutinė diena yra ne darbo diena, terminas prievolei įvykdyti baigiasi po jos einančią darbo dieną. Šiuo konkrečiu atveju terminas prievolei įvykdyti baigėsi 2018-09-03 24 val. 00 min., nes 2018-09-02 buvo sekmadienis. Toks aiškinimas jau buvo pateiktas ir teismų praktikoje analogiškoje byloje (Kauno apygardos teismo 2016-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2400-413/2016).    

11.2.       Teismas nepagrįstai vadovavosi VĮ ,,Registrų centras“ automatiniame pranešime nurodyta informacija, kad terminas sumokėti likusią kainą už varžytynėse įsigytą turtą baigėsi 2018-09-02. Automatinis pranešimas nėra subjektas, kuris nustato terminą, per kurį turi būti įvykdyta prievolė.   Terminas įmokai sumokėti nebuvo praleistas, todėl nėra ir nebuvo jokio teisinio pagrindo prašyti šį terminą atnaujinti.

11.3.       Teismo išvada, kad pareiškėjas neturėjo realių ketinimų įsigyti ginčo turtą, yra nepagrįsta ir padaryta vadovaujantis prielaidomis.

11.4.       Nepagrįsta teismo išvada, kad bankroto administratorė negalėjo pateikti informacijos dėl turtui taikomų apribojimų. Specialiojoje interneto svetainėje esančioje duomenų pateikimo formoje yra grafa „Turto aprašymas“, kurioje varžytynių vykdytojas gali (galėjo) be jokių apribojimų pateikti visą informaciją apie parduodamą turtą. Administratorė gali ir galėjo pateikti informaciją apie turtui taikomus visus areštus, įkeitimus ir kitus apribojimus. Analogiškos praktikos yra laikomas skelbiant atitinkamo turto varžytynes.     

11.5.       Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad bankroto administratorė skelbime nurodė kainos didinimo intervalą. Tokios informacijos skelbime nebuvo, tuo tarpu administratorės iš specialiosios interneto svetainės atspausdintas dokumentas nėra varžytynių skelbimas. Tai iš sistemos atspausdintas dokumentas, kuris buvo suformuotas ir atspausdintas 2018-09-20, t. y., pasibaigus varžytynėms ir jas pripažinus neįvykusiomis.   

11.6.       Priešingai nei sprendė teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad kainos didinimo intervalas buvo nuolat keičiamas nuo 0 iki 100 Eur, tokiu būdu buvo klaidinami varžytynių dalyviai. Teismas nepagrįstai nesiaiškino kas turėjo įtakos tokiam kainų intervalo kitimui, kieno sprendimai ir veiksmai tai nulėmė.

11.7.       Bankroto administratorė suklastojo įrodymus, kuriais ji siekė įrodyti, kad įvykdė Aprašo 12 punkto reikalavimus. Šiuo klausimu Vilniaus apygardos teismui 2018-10-19 pateiktas pareiškimas dėl įrodymų suklastojimo ir įrodymų, patvirtinančių, kad varžytynių vykdytojo pateiktas įrodymas yra suklastotas, išreikalavimo. Gavus šiuos įrodymus, jie bus papildomai pateikti.

12.       Atsakovė BIĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimo į skundą argumentus:       

12.1.       Priešingai nei teigia pareiškėjas, administratorė, skaičiuodama atsiskaitymo už varžytynėse įsigytą turtą terminą, turėjo vadovautis specialios interneto svetainės tvarkytojo pateiktais duomenimis, o tvarkytojas nurodė, kad varžytynių laimėtojas už varžytynėse perkamą turtą turi sumokėti iki 2018-09-02 23 val. 59 min. Administratorė gavo iš svetainės tvarkytojo pranešimą, kad pirkėjui terminas atsiskaityti už perkamą turtą baigėsi. Kadangi lėšos nebuvo įmokėtos, varžytynės paskelbtos neįvykusiomis.   

12.2.       Prieš paskelbiant ginčo varžytynes įsiteisėjusiomis teismo nutartimis buvo panaikinti visų institucijų taikyti areštai ir apribojimai parduodamam turtui. Tai, kad turto arešto aktų registre nebuvo išregistruoti duomenys apie turtui taikomus apribojimus, nereiškia, kad turtas buvo areštuotas. Be to, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje teismo nutartyje, varžytynių formoje negalima nurodyti, jog turtas yra ir įkeistas, ir areštuotas, todėl administratorė pasirinko pažymėti informaciją apie įkeitimą, faktiškai galiojusį varžytynių metu.

12.3.       Pareiškėjo pateikiami kitų administratorių ar antstolių vykdomų varžytynių vykdymo pavyzdžiai, sistemoje talpinant nekilnojamojo turto registro išrašus, nėra privalomai taikomi administratoriaus veikloje ar reglamentuoti, todėl argumentai, jog administratorė pažeidė varžytynių vykdymo tvarką, nes neteikė neprivalomų nurodyti dokumentų ar jų kopijų, yra nepagrįsti.   

12.4.       Varžytynių sistema neleidžia koreguoti ir keisti duomenų paskelbus varžytynes, siekiant juos pakeisti varžytynės turi būti atšauktos. Kainos didinimo intervalo keitimas varžytynių vykdytojai varžytynių metu nėra įmanomas, nes sistema to neleidžia padaryti.    

12.5.       Byloje yra pateikti duomenys, kad administratorė informavo įkaito turėtoją apie paskelbtas varžytynes elektroniniu paštu, šie duomenys pareiškėjui buvo žinomi ir teikiant šį skundą. Skundo argumentai, kad tokie duomenys yra suklastoti, neatitinka tikrovės, jais siekiama diskredituoti administratorę.    

12.6.       Pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas visiškai ir dėl to, kad dalis prašymo reikalavimų negalėtų būti įgyvendinti – pirmosios pakartotinės varžytynės yra atšauktos.

12.7.       Pareiškėjas į turto pardavėjo nurodytą sąskaitą nesumokėjo turto pirkimo kainos ar jos dalies (neskaitant sistemos administratoriaus pervesto varžytynių dalyvio mokesčio), neteikė prašymų pratęsti terminą, duomenų, pagrindžiančių jos finansines galimybes įsigyti turtą, ką tokiu atveju turėtų padaryti apdairus pirkėjas. Pareiškėjo pasiūlyta kaina už turtą buvo akivaizdžiai neprotinga, todėl jis nei ketino, nei realiai galėjo sumokėti už varžytynėse laimėtą turtą. Be to, jis yra ginčo turto savininkės sutuoktinis, kuris yra susipažinęs su turto būkle ir juridiniais faktais.

        Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

        Dėl naujų rašytinių įrodymų ir duomenų išreikalavimo    

13.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14.       Nors apeliantas A. M. prie atskirojo skundo pridėjo dokumentus – 2018-09-20 elektroninį laišką (atskirojo skundo priedas Nr. 1), VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašą (priedas Nr. 4), išrašus iš e-varžytynių sistemos (priedai Nr. 2-3, 5-9), tačiau jokio prašymo dėl jų priėmimo į bylą būtent apeliacinės instancijos teisme nesuformulavo, taip pat  nenurodė visiškai jokių argumentų ar aplinkybių, kodėl minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, t. y. teikiant atskirąjį skundą, o ne pirmosios instancijos teisme, kur ir privalu tą padaryti. Tokiu atveju naujų įrodymų priėmimo į bylą klausimas nesprendžiamas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad  dalis šių rašytinių įrodymų (priedai Nr. 2-3, 5-9) buvo pateikti ir priimti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.   

15.       Apeliacinės instancijos teisme 2019-01-09 buvo gauti apelianto papildomi rašytiniai paaiškinimai ir prašymas išreikalauti naujus duomenis. Apelianto teigimu,  tokiais duomenimis jis siekia įrodyti atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes dėl atsakovės bankroto administratorės veiksmų, klastojant rašytinius įrodymus, susijusius su pareigos, numatytos Aprašo 12 punkte, tinkamu įvykdymu, o pirmosios instancijos teismas 2018-10-22 nepagrįstai atsisakė išreikalauti administratorės išsiųstą ir VMI gauto elektroninį laišką. Todėl tokį patį prašymą teikia apeliacinės instancijos teismui.         

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašyme deklaruojamas naujų įrodymų išreikalavimo poreikis – išsklaidyti jam kilusiais abejones bei įtarimus dėl galimo atsakovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ administratorės ir įkaito turėtojos Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio susirašinėjimo (į bylą pateiktų jų laiškų) suklastojimo nelemia tokio prašymo tenkinimo, nes tai visiškai nesusiję su apeliacinio proceso paskirtimi ir jame spręstinais klausimais. Todėl prašymas išreikalauti su apeliacijos dalyku nesusijusius duomenis netenkinamas, o rašytiniai paaiškinimai nepriimami.    

Dėl termino atsiskaityti už varžytynėse įgytą turtą aiškinimo

17.       Byloje ginčas kilo dėl bankroto administratorės 2018-07-04 paskelbtų nekilnojamojo turto (dalies buto) varžytynių pripažinimo neįvykusiomis, apeliantui laiku nesumokėjus siūlytos varžytinėse kainos, teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma aptaria atskirojo skundo argumentus, susijusius su termino sumokėti turto kainą, skaičiavimu.

18.       Pagal Aprašo 37 punktą varžytynių laimėtojas per 10 dienų, o jeigu turtas parduotas už ne mažesnę kaip 30 000 Eur sumą, – per 30 dienų nuo įvykusių varžytynių pabaigos privalo į Aprašo 11 punkte nurodytą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitą sumokėti pinigų sumą, kuri lygi turto pardavimo kainos ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui. Varžytynės laikomos neįvykusiomis, jeigu jų laimėtojas per 37 punkte nurodytą terminą nesumokėjo visos turto pardavimo kainos arba paaiškėjo, kad jis neturėjo teisės jose dalyvauti (Aprašo 44.3. p.). Tokiu atveju varžytynių vykdytojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 37 punkte nurodyto termino pabaigos per ĮRBIS naudotojo sąsają specialioje interneto svetainėje paskelbia varžytynes neįvykusiomis, o varžytynių laimėtojo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį perveda atitinkamai į atskirą įmonės sąskaitą lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais arba į depozitinę sąskaitą fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti (Aprašo 45 p.).

19.       Nustatyta, kad apeliantas, siekdamas dalyvauti ginčo turto varžytynėse, sumokėjo 860 Eur dalyvio mokestį. Apelianto pasiūlyta kaina – 86 000 Eur, buvo didžiausia, todėl jis 2018-08-03 paskelbtas varžytynių laimėtoju. Kaip nurodyta nutarties 18 punkte, apeliantas per 30 dienų, pradedant skaičiuoti nuo 2018-08-04, turėjos sumokėti jo pasiūlytos kainos ir dalyvio įmokos skirtumą, t. y. 85 140 Eur (86 000 Eur – 860 Eur).

20.       Pirmosios instancijos teismas teisus tuo aspektu, kad skaičiuojant kalendorinėmis dienomis trisdešimtoji, t. y. paskutinė diena turto kainai sumokėti būtų 2018-09-02. Tačiau teismas neatsižvelgė į tokią faktinę aplinkybę, kad šiuo konkrečiu atveju ta diena buvo ne darbo diena (sekmadienis), vadinasi, buvo reikalinga atsižvelgti ne tik ir į bendrąsias terminų kalendorinėmis dienomis skaičiavimo taisykles, bet ir į  įstatyme įtvirtintą specialią terminų, susijusių su oficialiomis švenčių ir ne darbo dienomis, skaičiavimo tvarką. Oficialios švenčių ir ne darbo dienos (šeštadieniai ir sekmadieniai) yra įkaitomos į kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą (CK 1.121 str. 1 d.), tačiau pagal CK 1.121 straipsnio 2 dalies nuostatas,  jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.

21.       Atitinkamai, jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių (CK 1.122 str.1 d.). Todėl sutiktina su apelianto pozicija, kad jam paskutinė termino diena sumokėti varžytinėse siūlytą kainą buvusi ne 2018-09-02, o po jos einantis pirmoji darbo diena, t. y. 2018-09-03, ir apeliantas šį finansinį veiksmą galėjo ir turėjo atlikti iki 2018-09-03 24 val. 00 min.

22.        Pažymėtina, kad kasacinis teismas iš esmės panašioje savo faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje taip pat jau yra pasisakęs, kad visos pinigų sumos už varžytynėse įsigytą turtą sumokėjimo terminas būtų pasibaigęs 1995-11-25, jeigu ši diena nebūtų šeštadienis, tai yra nedarbo diena. Tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo dienai, termino pasibaigimo diena laikoma po jos einanti pirmoji darbo diena (pirmadienis, 1995-11-27) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2002). Plėtodamas civilinių terminų skaičiavimo aiškinimo  praktiką kasacinis teismas, be kita ko,  yra išaiškinęs, kad tokiu atveju terminas prasitęsia iki pirmosios po ne darbo arba oficialios šventės dienos einančios darbo dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Įstatyme nenustatyta jokių šios taisyklės taikymo išimčių. Pripažįstant, kad ne darbo diena vis tiek yra paskutinė diena procesiniam veiksmui atlikti, būtų nepagrįstai sutrumpinamas įstatyme įtvirtintas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2010).

23.       Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad terminą suskaičiavo ne pati varžytines paskelbusi bankroto administratorė, o toks jis buvo sugeneruotas elektroninių varžytinių vykdymo sistemoje ir gautas iš VĮ ,,Registrų centras“, teisiškai neaktuali ir nelemia vertinimo, kad, vykdant automatizuotas (centralizuotas) varžytines, įstatyme nustatytos terminų skaičiavimo tvarkos neturi būti paisoma ar neturi būti į ją atsižvelgiama. Priešingai, įstatymų leidėjo valia, jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti tol, kol tas terminas pasibaigs (CK 1.123 str. 1 d.).

24.       Pagal Aprašo 3 punktą turto pardavimą iš varžytynių organizuoja paskirtas bankroto administratorius. Apraše numatyta, kad tiek varžytynių akto surašymas, tiek varžytynių atšaukimas ar paskelbimas neįvykusiomis yra bankroto administratoriaus kompetencija. Tai reiškia, kad ir atitinkami sprendimai dėl terminų turi būti priimami būtent administratoriaus nepriklausimai nuo sistemos automatiškai sugeneruotų pranešimų ir / ar juose nurodytos informacijos turinio.   

25.       Tai konstatavus, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad bankroto administratorė, 2018-09-03 priimdama sprendimą paskelbti varžytynes neįvykusiomis dar nepasibaigus terminui, per kurį turėjo būti sumokėta turto kaina, nesilaikė Apraše numatytos varžytynių tvarkos. Tokio procedūrinio pažeidimo neištaisė ir pirmosios instancijos teismas, neteisingai identifikavęs aptariamos apelianto pareigos įvykdymo termino pabaigą ir dėl to atsisakęs pripažinti neteisėtu bankroto administratorės sprendimą paskelbti ginčo varžytynes neįvykusiomis. Nustačius  procedūrinį varžytinių tvarkos pažeidimą (per anksti paskelbtas varžytines neįvykusiomis), jų dalyviui (apeliantui) sugrąžintinas dalyvio mokestis– 860 Eur.

26.       Kita vertus, visiškai sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad  apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, apie savo ketinimų  nupirkti iš varžytinių parduodamo buto dalį tikrumą ir jų realumą, kaip ir apie savo finansines galimybes sumokėti iki nustatyto termino tokią kainą, kuria jis pasiūlė dalyvaudamas šiose varžytinėse (86 000 Eur).

27.       Iš bylos duomenų taip pat  nustatyta, kad apeliantas yra ginčo turto savininkės sutuoktinis, pasiūlęs dešimt kartų didesnę nei varžytinėms nustatyta pradinė turto kaina, kuri neabejotinai žymiai viršija ir turto rinkos kainas. Nurodyta  aplinkybė taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl tikrųjų apelianto ketinimų ir tikslų, dalyvaujant šiose varžytinėse ir siūlant jokia ekonomine logika nepamatuotą kainą. Dar daugiau, pats apeliantas 2018-09-20 skunde (jo 20 p.) yra pripažinęs, kad net ir varžytinių dalyvio mokestį sumokėjo iš skolintų lėšų. Tokioje situacijoje  darytina labiau tikėtina išvada, kad net ir varžytinių vykdytojai anksčiau termino nepaskelbus šių varžytinių neįvykusiomis, apeliantas iki 2018-09-03 likusios sumos vis tik nebūtų sumokėjęs. Jokių patirtų savo nuostolių ar negautų pajamų dėl dalyvavimo šiose varžytinės apeliantas neįvardijo ir neįrodinėjo, todėl reikalavimas dėl 8 procentų metinių palūkanų iš administratorės priteisimo už jo nuostolius, negalint naudotis piniginėmis lėšomis, pagrįstai teismo buvo atmestas.  

Dėl Apraše nurodytos varžytynių organizavimo tvarkos

28.       Apeliantas taip pat skunde teigė, kad varžytynės paskelbtos pažeidžiant Aprašo 9.5., 9.6., 12 punktus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – bankroto administratorės kartu su atsiliepimu į 2018-09-20 skundą pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad  bankroto administratorė 2018-07-04 išsiuntė hipotekos kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), pranešimą apie vykdomas varžytynes. Šis pranešimas išsiųstas varžytynių paskelbimo dieną, t. y. nepažeidžiant Aprašo 12 punkte numatyto termino – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo varžytynių pradžios. Be to, šiame punkte taip pat nustatyta, kad toks pranešimas gali būti išsiunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis. Apelianto deklaratyvūs teiginiai apie šių įrodymų klastojimą nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Dar daugiau, šis Aprašo punktas yra nustatytas ne varžytinių dalyvio, o hipotekos kreditoriaus naudai bei interesais, hipotekos kreditorė jokių pretenzijų dėl sušauktų varžytinių nepareiškė, o apeliantas nėra šio juridinio asmens teisėtas atstovas ar įgaliotinis.      

29.       Pasisakant dėl skundo argumentų, susijusių su varžytynių skelbime pateiktinos informacijos stoka (Aprašo 9.5.. 9.6. p.), sutiktina, kad varžytynių skelbime buvo nurodyta pradinė pardavimo kaina – 8 600 Eur, tačiau nebuvo nurodytas kainos didinimo intervalas.  Tačiau šis trūkumas nesukliudė apeliantui dalyvauti varžytinėse ar, juo labiau, varžytis su kitais dalyviais, nes tokių nebuvo. Argumentai dėl Aprašo 9.5 punkto pažeidimo, t. y. nenurodymo skelbime apie visus turtui taikomus nuosavybės teisės apribojimus, nepagrįsti. Iš apelianto kartu su 2018-09-20 skundu pateikto e-varžytynių skelbimo (priedas Nr. 1) matyti, kad prie parduodamą turtą apibūdinančios informacijos, susijusios su turto nuosavybės apribojimais nurodyta, kad jis yra įkeistas. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas yra parduodamos turto savininkės sutuoktinis, kuriam turėjo ir buvo žinoma tiek parduodamo turto faktinė būklė, tiek jam taikomi apribojimai. Pažymėtina, kad atitinkamos informacijos skelbime nurodymu siekiama potencialiems varžytynių dalyviams atskleisti visą svarbią ir jų apsisprendimui įtaką turinčią informaciją ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą teisių įgyvendinimą. Šiuo atveju, net ir esant tam tikriems netikslumams, apelianto teisė į išsamią ir tinkamą informaciją nebuvo ir negalėjo būti pažeista.

30.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, viena vertus, nagrinėjant klausimus, susijusius su bankroto administratoriaus vykdomų varžytynių teisėtumu ir pagrįstumu, netaikytinos CPK įtvirtintos turto paradavimo iš varžytynių taisyklės. Kita vertus, tiek sprendžiant antstolio, tiek bankroto administratoriaus skelbiamų varžytynių teisėtumo klausimus formalūs procedūriniai turto pardavimo iš varžytynių pažeidimai nesudaro teisėto pagrindo pripažinti varžytynes negaliojančiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-73-798/2017, 29 p.).

31.       Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis, turto pirkėjo nesama, taigi ir jokių teisinių padarinių, kuriuos siekiama pašalinti prašant teismo pripažinti varžytines negaliojančiomis, dar net nėra atsiradę. Apelianto interesai taip pat nėra pažeisti, juolab pirmiau aptarus jo realių ketinimų nebuvimą įgyti šį turtą iš varžytinių už pasiūlytą kainą.  

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų ir bylos procesinės baigties   

32.       Apeliantas atskirajame skunde nurodė nesutinkantis ir skundžiamos teismo nutarties dalimi, kuria atmestas kaip nepagrįstas jo reikalavimas panaikinti 2018-09-04 paskelbtas pirmąsias pakartotines varžytynes. Teismas šį jo reikalavimą atmetė įvertinęs tai, kad šios varžytynes buvo atšauktos.

33.       Apeliantas atskirtajame skunde nenurodė nei teisinių, nei faktinių motyvų, kodėl, jo nuomone, toks teismo procesinis sprendimas yra neteisėtas. Bankroto administratorės kartu su atsiliepimu į 2018-09-20 skundą pateiktas 2018-09-20 sprendimas dėl varžytynių atšaukimo patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atitinkamo reikalavimo patenkinimas / nepatenkinimas jokių materialinių teisnių padarinių  nesukels, toks prašymas nėra teisiškai aktualus.

34.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė tik termino skaičiavimo kainai sumokėti, atitinkamai, ir varžytinių paskelbimo neįvykusiomis bei varžytinių dalyvio įmokos grąžinimo klausimus. Todėl šioje dalyje skundžiama teismo nutartis pakeistina, tokius apelianto prašymus patenkinant (CPK 330 str., 338 str.).  

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:   

        Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį pakeisti.  

        Panaikinti varžytynių vykdytojos 2018-09-03 sprendimą paskelbti varžytynes neįvykusiomis (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įpareigoti atsakovės bankrutavusios individualios įmonės ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto administratorę mažąją bendriją ,,Renema“ grąžinti pareiškėjui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) jo sumokėtą varžytynių dalyvio 860 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimties eurų) mokestį, sumokėtą varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini).

        Kitoje dalyje teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė