Baudžiamoji byla Nr. 1-248-108/2011

Proceso Nr. 1-30-2-00295-2008-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.;2.1.16.1.8.;2.1.16.1.8.;2.1.16.1.2.;2.1.15.3.3.;2.3.6.4.5.;

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Eurikai Kontarienei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dyburienei, nukentėjusiajam A. Ž., kaltinamosios gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, R. T. IĮ savininkė, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 2008-07-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. l d., 140 str. l d., 290 str. l d. - 25 MGL (3125 Lt) bauda; 2009-11-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. l d. – laisvės atėmimu l m. 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 64 str. l d., 2 d., paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2008-07-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą l metams 6 mėnesiams su 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str. l d., 2 d., 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, 2010-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė bauda 5 MGL(650 ltų), kuri vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3, 9 d. subendrinta su 2009-11-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės atėmimu l metams 6 mėnesiams ir 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, paskirta galutinė subendrinta bausmė –  laisvės atėmimą vieneriems metams 6 mėnesiams ir 30 MGL (3775) dydžio bauda,

kaltinama pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t o :

R. T., 2007 m. gegužės 8 d., apie 9.00 val., bute - (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaule išvengti turtinės prievolės, iš A. Ž. skolindamasi 15 000 Lt tyčia klaidingai užpildė neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, tai yra grafoje „pinigų gavėjas“ vardininko linksnyje įrašė savo vardą ir pavardę, o grafoje „pinigų davėjas“ - A. Ž., dėl ko, pagal surašytą neprotestuotino vekselio forma R. T. tariamai įgijo teisę iš A. Ž. reikalauti 15 000 Lt sugrąžinimą pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Tokiu būdu, R. T., suklastodama tikrą dokumentą, apgaule išvengė 15000 Lt turtinės prievolės įvykdymo A. Ž..

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. T. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltės nepripažino ir parodė, jog 2007-05-08 A. Ž. atvažiavo pas ją į namus ir jos paprašė paskolinti 15 000 Lt. A. Ž. sakė, jog pinigai reikalingi pirkti mikroautobusui A. Ž. žinojo, kad prieš dieną kaltinamoji pardavė namą ir turėjo pinigų. A. Ž. atsivežė tuščią vekselio lapą, pagal kurį kambaryje užpildė vekselį ir pastarajam paskolino 15000 Lt, už kuriuos turėjo Tauragėje nupirkti automobilį „Mersedes“. R. T. parodė, kad vekselyje nurodė, jog yra davėjas, o A. Ž. kaip gavėjas. Vekselį surašė vienu egzemplioriumi. Surašius vekselį, ji nuėjo į virtuvę pas dukrą, A. Ž. palikusi kambaryje. Kai grįžo, A. Ž. nebebuvo - pastarasis jau buvo išėjęs iš buto, R. T. pamatė, kad ant stalo nėra vekselio, supratusi, kad A. Ž. vekselį pasiėmė parodė, jog skambinusi A. Ž. ir prašė grąžinti vekselį. Dėl liudytojos R. B. kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu parodė, jog su ja nepietavusi ir nieko nekalbėjusi. Pinigus - skolą R. B. pervedė pavedimu per „Hansa bankas“.

Dėl auklės A. T. kaltinamoji R. T. parodė, jog tą dieną ji nedirbo, dirbo kita auklė pavarde Karytė, o vyro nebuvo namie, nes tuo metu jis buvo Turkijoje.

Nukentėjusysis A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2007-05-08 R. T. paskambino ir paprašė paskolinti pinigų. A. Ž. nuvyko pas R. T. į namus (duomenys neskelbtini). R. T. pažinojo kaip nekilnojamojo turto agentūros vadovę. R. T. paprašė, kad nukentėjusysis paskolintų jai 15 000 Lt. Jis paprašė, kad R. T. surašytų paskolos raštelį, tačiau pastaroji atsakė, jog neturi pasidariusi paskolos raštelio formos ir pasiūlė surašyti paprastą neprotestuotiną vekselį, kadangi turėjo tokio vekselio tuščią blanką. Kadangi R. T. skolinosi pinigų iš A. Ž. ji ir užpildė vekselį, A. Ž. tik pasirašė. A. Ž. parodė, jog kaltinamoji R. T. jau turėjo tikslą apgauti jį pasakydama, jog paskolos raštelio neturi. Automobilio, kaip parodė kaltinamoji R. T., jis nežadėjo pirkti, nes nereikėjo. Vekselis buvo užpildytas vienu egzemplioriumi, kurį jis, kaip pinigų davėjas,  pasiėmė. Tuo metu jam šis užpildytas vekselis įtarimo nesukėlė. Vekselyje buvo parašyta, kad pinigų gavėjas - R. T.. Jam tuo metu nesukėlė jokio įtarimo, kad R. T. vardas ir pavardė yra įrašyti vardininko linksniu, tačiau praėjus mėnesiui po vekselio surašymo R. T. pinigų jam negrąžino. Po ko, R. T. pradėjo neigti esanti skoloje ir pareiškė, kad tai jis pastarajai skolingas 15 000 Lt. Dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlygino pateikė ieškinį 18 000 Lt.

Liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog R. T. pakvietė R. B. papietauti. Tuo metu R. T. papasakojo liudytojai, jog yra pasiskolinusi iš A. Ž. pinigų, bet jų nežada grąžinti ir ketina jį apgauti padarydama A. Ž. skolininku. Liudytoja parodė, jog R. T. buvo suklastojusi ir kitam žmogui vekselį, tačiau išsigandusi baudžiamosios atsakomybės skolą grąžino, atsiprašė. Liudytoja R. B. parodė, jog dirbo pas R. T. nekilnojamojo turto agentūroje ir jau tada kaltinamoji dažnai skolindavosi pinigų. Liudytoja R. B. iš šio darbo išėjusi, nes kilo pykčiai su kaltinamąja dėl suklastoto vekselio. Su A. Ž. liudytoja R. B. nebendrauja, yra pažįstami, kadangi jis buvęs pusserės vyras. Dėl kaltinamosios R. T. neigimo, jog pietavo kartu su R. B., liudytoja parodė, turinti nuotraukas iš tos dienos pietų.

Liudytoja J. E. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2007 m. kai ji dirbo  R. T. priklausančioje nekilnojamojo turto agentūroje, pastaroji jai pasakė, jog A. Ž. siunčia jai trumpąsias SMS žinutes, kad  grąžintų pasiskolintus 15 000 Lt. Liudytoja J. E. parodė, kad buvo susitikusi su A. Ž. šis jai pasakė, kad R. T. pasiskolino iš jo 15 000 Lt. R. T. pagal vekselį skolinga ir liudytojai J. E. 3000 Lt, kaltinamoji jų dar negrąžino, šiuo metu antstolis išieško skolą iš R. T. pagal vekslelį išduotą vykdomąjį raštą.

Liudytoja A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pažįsta R. T. ir A. Ž.. Ji dirbo pas R. T. aukle. 2007-05-08 liudytoja parodė atėjusi į darbą, tuo metu buvo R. T., A. Ž., Tamašauskas. Prie stalo hole sedėjo R. T., ant stalo buvo krūvelėmis sudėti pinigai. Ji pildė vekselį, o liudytoja A. T. nuėjo į virtuvę, kurioje buvo Tamašauskas ir kaltinamosios mergaitė. Kai A. Ž. išėjo, R. T. įėjo į virtuvę ir liudytoja pasiteiravo kam ši skolinasi pinigus, jei seife turi 40 000 Lt. Kaltinamoji atsakė, jog skolinasi tam, kad neatiduoti ir nusijuokė. Po to tik sužinojo, kad kaltinamoji negrąžino A. Ž. pinigų, nes visi pradėjo apie tai kalbėti.

Prašymu nustatyta, jog 2008-10-15 į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą kreipėsi A. Ž. nurodydamas, jog R. T. klaidingai užpildžiusi neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pasiskolino iš pareiškėjo 15 000 Lt ir minėtų pinigų negrąžino (T.1 b.1.1-2).

Akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatą tarp įtariamosios R. T. ir nukentėjusiojo A. Ž. prieštaravimų pašalinti nepavyko, kiekvienas pasiliko prie anksčiau duotų savo parodymų (T.1 b.l. 49-50).

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamosios R. T. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas laikytina įrodyta visiškai.

Tokiu būdu, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad  kaltinamosios nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., nes R. T. turėdama išankstinę tyčia, siekdama apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą t.y. 15 000 Lt, pateikė suklastotą vertybinį popierių - nukentėjusiajam A. Ž. taip siekdama konkrečių iš anksto susiformavusių nusikalstamų tikslų. Kaltinamoji neketino įvykdyti vekselyje numatytų įsipareigojimų ir tyčia, tikslingai nukreipė į nepagrįstą praturtėjimą, siekdama turtinės naudos sau, taigi veika teisingai kvalifikuotina kaip sukčiavimas ir dokumento suklastojimas. Vekselio klastojimas tai būtent vertybinio popieriaus turinio teisingumo pakeitimas arba atskirų jo dalių pakeitimas ar iškraipymas. Kaltinamoji R. T. turėdama paprastojo neprotestuotino vekselio blanką, užpildė savo vardą, pavardę vardininko linksniu, siekdama nusikalstamu būdu sau naudos, taip pakeisdama vekselio turinį, kuris neatitinka tikrovės, t.y. šiais veiksmais ji suklastojo paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Dokumento suklastojimu kėsinamasi į valstybės nustatytą valdymo tvarką, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė tiesioginės tyčios forma t.y. kaltinamajai suprantant bei siekiant dokumente įtvirtinti apgaulę. Ji neteisėtai suklastojo vekselį ir norėjo taip veikti. Tokiu būdu, ji šiame vertybiniame popieriuje įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją bei apgaule suklaidino nukentėjusįjį A. Ž., taip padarydama jam turtinę 15 000 Lt žalą. Tokiu būdu, R. T. padarytos nusikalstamos veikos pagal LR BK 300 str.1 d. ir 182 str.1 d. yra sudarančios vieningą nusikalstamos veikos visumą, numatytą LR BK 182 str. 1 d., kaip veiksmai, galutiniam rezultatui pasiekti ir turi būti kvalifikuoti kaip šių nusikalstamų veikų sutaptis, nes minėto dokumento klastojimas yra apgaulės sudėtinė dalis, kuria siekiama įveikti ir apgauti turto valdytoją, ir užvaldyti pinigus. Dokumento klastojimas yra sudedamoji dalis veikos, numatytos LR BK 182 str., todėl ši veika yra visuma, o kita yra jos sudedamoji dalis, nes minėtu būdu daromas turto įgijimas numato įvairius apgaulės būdus ir padarinius, kurių siekiama tokia nusikalstama veika.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai R. T., teismas atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį – R. T. įvykdė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, - R. T. teista už sukčiavimą, be to, jos atžvilgiu nagrinėjamos ir kitos bylos, dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, taip pat į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visa tai objektyviai pagrindžia akivaizdų kaltinamosios visuomenėje susiformavusių ir įstatyme įtvirtintų normų ignoravimą. Dėl šių aplinkybių, kaltinamosios atžvilgiu skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Byloje pareikštas civilinis ieškinys 18 000 Lt sumai, 15 000 Lt turtinei ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala tai žmogaus garbė, orumas, asmens privatus gyvenimas, reputacija ir t.t., kuriuos pažeidus žala padaroma asmeninėms neturtinėms vertybėms. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes – nukentėjusysis A. Ž. dėl įvykio patyrė išgyvenimus ir nepatogumus. Neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 3000 Lt. Teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo interesus, jo patirtus nuostolius dėl prarastų pinigų taip pat ir kaltinamosios turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus pripažįsta šios neturtinės žalos dydį, civilinis ieškinys įrodytas kaltinamosios kaltės įrodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, o kadangi nėra atlygintas, priteistinas iš kaltinamosios. Kaltinamoji R. T. su civiliniu ieškiniu nesutinka ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-308 str.,

n u s p r e n d  ž i a  :

R. T. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir nuteisti:

• pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. – 1  (vienerius) metus laisvės atėmimo,
• pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

                Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 d.1 p., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir galutinę bausmę R. T. skirti laisvės atėmimą 1 metus.

                Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2010-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3, 9 d. subendrinta su 2009-11-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausme, laisvės atėmimu l metams 6 mėnesiams ir 30 MGL (3775 Lt) dydžio bauda, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę –  laisvės atėmimą vieneriems metams  9 (devyniems) mėnesiams ir 30 MGL (3775) dydžio baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos R. T. palikti galioti  kardomąją priemonę suėmimą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2009-10-16 iki 2009-11-24, nuo 2010-12-22 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei atliktą bausmę paskirtą pagal 2010-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuri vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3, 9 d. subendrinta su 2009-11-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. 

A. Ž. pareikštą 15000 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti ir šios žalos atlyginimą priteisti iš nuteistosios  R. T..

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

                     Teisėjas                                                                                            Jonas Špelveris