Byla Nr. 1S-88-177/2018

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00093-2012-8   

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. T. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo                2018 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. T. prašymas atidėti paskirtos baudos sumokėjimo terminą.

Teisėja, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu R. T. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje ir                  222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, už kurias paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis                    BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš R. T. kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti               350 244 Eur.
1. Nesutikdamas su šiuo nuosprendžiu, nuteistasis R. T. jį apskundė apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeitė: R. T. išteisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo 10 mėnesių bausmės vykdymą, taikydamas BK 75 straipsnio 1 dalį, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 71 straipsnį, atidėjo 1 metams, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753,2 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti įmokėta per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; panaikino turto (350 244 Eur) konfiskavimą.
2. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžius pakeitė: panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžių dalis, kuriomis              R. T. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė; panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. T., pritaikius BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį, 75 straipsnio 1 dalį, atidėtas bausmės vykdymas ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė; R. T. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskyrė 150 MGL (19 500 Lt, t. y. 5 647 Eur) dydžio baudą.
3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 27 d. rašytiniu įspėjimu nurodė            R. T. baudą sumokėti per du mėnesius nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, t. y. iki 2018 m. vasario 12 d.
2. 2018 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo R. T. prašydamas (surašytas 2018 m. vasario 9 d.) ir pažyma apie gautą atlyginimą, prašant atidėti paskirtos baudos sumokėjimo terminą dvejiems metams dėl sunkios materialinės padėties.

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi atmetė R. T. prašymą.

4. Nuteistasis R. T. skunde Lietuvos apeliaciniam teismui nurodo, kad dėl sunkios turtinės padėties neturi galimybės sumokėti jam paskirtą baudą per du mėnesius. Teismas netinkamai įvertino prašyme nurodytas aplinkybes, kurios patvirtina, jog jis turi teisę prašyti atidėti baudos sumokėjimą dvejiems metams. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

4.1. Priimdamas skundžiamą nutartį, Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad tik apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o bauda paskirta 2017 m. gruodžio 12 d. Įvertinus minimalios algos dydį, per tokį trumpą laiką jis neturės galimybės užsidirbti pakankamai lėšų paskirtai baudai sumokėti. Dėl to įstatyme nustatytas dviejų mėnesių terminas yra per trumpas savanoriškai įvykdyti teismo sprendimą. Prašymą paskirtos baudos sumokėjimo terminą atidėti jis pateikė, nepraėjus dviem mėnesiams ir nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso, o tai rodo jo ketinimą savanoriškai įvykdyti teismo paskirtą bausmę.

4.2. Teismas turi teisę spręsti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo, t. y. nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta paskirta bauda. Pratęsiant šį terminą, nuosprendžio esmė nekeičiama.

4.3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumato maksimalaus baudos įvykdymo termino, kurį gali nustatyti teismas. Dėl to nuteistasis prašo, atsižvelgiant į bausmės paskirtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nustatyti ilgesnį, nei įstatyme numatytas minimalus, baudos sumokėjimo terminą, nes tik tokiu atveju jis turės realią galimybę savanoriškai įvykdyti teismo sprendimą ir taip išvengti neproporcingai sunkių priverstinį baudos išieškojimą lydinčių pasekmių.

4.4. Nuteistasis R. T. skunde prašo panaikinti teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – paskirtos 150 MGL (19 500 Lt, t. y. 5 647 Eur) dydžio baudos sumokėjimo terminą atidėti dvejiems metams.

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

6. Nuteistojo R. T. skundas tenkinamas iš dalies.

7. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis naikintina.

7.1. Nagrinėdamas R. T. prašymą, apygardos teismas nepakankamai įvertino bylos faktus ir nuteistojo pateiktus duomenis, reikšmingus, sprendžiant klausimą dėl teismo paskirtos bausmės – baudos – sumokėjimo termino pratęsimo, netinkamai aiškino bei taikė baudžiamojo proceso teisės normas.

7.2. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso V skyriaus „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“ 22–25 straipsniuose. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

7.3. BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

7.4. Sisteminė paminėtų teisės normų analizė aukštesniajam teismui leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles.

7.5. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo     2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi nuteistajam R. T. paskirta 150 MGL (19 500 Lt arba 5 647 Eur) dydžio bauda, kurią Vilniaus apygardos teismas nurodė sumokėti per du mėnesius nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutarties, t. y. iki 2018 m. vasario 12 d.

7.6. Nuteistasis tiek prašyme Vilniaus apygardos teismui, tiek skunde dėl šio teismo nutarties, kuria jo prašymas atmestas, nurodė, kad jis neturi realių galimybių sumokėti teismo paskirtą baudą per dviejų mėnesių laikotarpį. Skundžiamą nutartį priėmusio teismo nuomone, įstatymas nenumato teismui galimybės atidėti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymo, o R. T. nurodytos aplinkybės, jog šiuo metu jis nedirba, neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jo sunki finansinė padėtis ir jis nepajėgus laiku sumokėti baudos, negali būti pakankamas pagrindas baudos sumokėjimo terminą atidėti.

7.7. Su tokia teismo išvada aukštesnysis teismas nesutinka.

7.8. Pagal naujai formuojamą praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis                       Nr. 1S-280-387/2017), spręsdamas klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo, nuosprendį priėmęs teismas turi vadovautis ne BPK 361 straipsnio 3 dalimi, kuri numato teismo teisę pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo, bet BPK 362 straipsnio 4 dalimi. Šioje teisės normoje įstatymo leidėjas nustatė, kad klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Jau minėta, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja BVK 22–   25 straipsniai. Taigi nuteistojo prašyme keliamas klausimas dėl termino baudai sumokėti pratęsimo patenka į šios nuostatos, t. y. BPK 362 straipsnio 4 dalies, reguliavimo sritį.

7.9. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Aukštesniojo teismo nuomone, tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išsakytu teiginiu, jog nėra teisinio pagrindo spręsti nuteistojo prašyme nurodytą klausimą.

7.10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. T. šiuo metu nedirba ir objektyviai neturėjo bei neturi jokių galimybių sumokėti paskirtą baudą per teismo nustatytą dviejų mėnesių terminą. Byloje nėra duomenų, jog jis vengė ar vengia sumokėti baudą. Prašymą atidėti paskirtos baudos sumokėjimą (pratęsti jos terminą) nuteistasis pateikė teismui iki termino pradėti priverstinį baudos išieškojimą pradžios. Tai patvirtina jo ketinimą savanoriškai įvykdyti paskirtą bausmę. Įvertinus nuteistajam skirtos baudos dydį (150 MGL arba 5 647 Eur), nuteistojo pateiktus duomenis apie jo gautą atlyginimą ir pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą baudai sumokėti, aukštesnysis teismas sprendžia, kad dviejų mėnesių terminas, per kurį turi būti sumokėta paskirta bauda, yra neprotingas. Dėl šių aplinkybių nagrinėjamu atveju yra pagrindas pratęsti nuteistajam teismo nustatytą terminą baudai sumokėti.

7.11. Kita vertus, aukštesnysis teismas nustato trumpesnį terminą, nei prašo nuteistasis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. T. buvo atidėtas Lietuvos apeliacinio teismo                          2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, tačiau iš pateiktos pažymos apie darbo užmokestį matyti, jog jis įsidarbino tik 2017 m. rugsėjo 15 d. Pateikdamas prašymą atidėti baudos sumokėjimo terminą, jis niekur nedirbo. Tai rodo jo nepakankamas pastangas pagerinti savo materialinę padėtį, kad galėtų įvykdyti teismo paskirtą bausmę – sumokėti baudą – savanoriškai.

7.12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir apibendrindamas aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas nuteistojo prašymą pratęsti baudos sumokėjimo terminą, netinkamai vadovavosi BPK 362 straipsnio nuostatomis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra faktinio pagrindo nuteistajam pratęsti baudos sumokėjimo terminą. Dėl išdėstytų motyvų nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

nustatyti 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminą nuteistajam R. T. paskirtai 150 MGL                        (5 647 Eur) dydžio baudai sumokėti. Terminas nustatomas nuo 2017 m. gruodžio 12 d., t. y. nuo baudos paskyrimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                     Violeta Ražinskaitė