Civilinė byla Nr. e2S-3054-863/2025

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00943-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) E. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui V. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė E. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, prašydama jos nurodomu būdu pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6713-434/2023 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką.

2.       Ieškovė ieškinyje taip pat pateikė prašymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovo laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, numatant, kad: 1) atsakovas su sūnumi bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas sūnų šeštadienį nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos (duomenys neskelbtini) ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val.; 2) atsakovas privalo užtikrinti, kad vaiko buvimo pas jį metu, vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu vaikui būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina; atsakovas privalo atsiliepti telefonu ieškovei ar atsakyti į SMS žinutes, vaiko buvimo su juo metu. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo su juo bendrauja retai, šiuo metu pradėjo reikalauti, kad ieškovė leistų pasiimti sūnų pas jį į namus su nakvyne, tačiau vaikas retai mato tėvą, nėra prie jo pripratęs, todėl šiuo metu įvykdyti atsakovo reikalavimus, netraumuojant vaiko, nėra jokių galimybių. Vaikui suėjo (duomenys neskelbtini), jis dar vaikšto su sauskelnėmis, atsakovas iki šiol mažai bendraudavo su vaiku, kitų vaikų neturi, todėl neturi jokių įgūdžių kaip tinkamai prižiūrėti tokio amžiaus vaiką ilgesnį laiką. Pažymėjo, kad leidžia atsakovui bendrauti su vaiku ir jį pasiimti, tačiau šiuo metu negali leisti atsakovui pasiimti vaiko ilgesniam laikui, kaip to reikalauja atsakovas, nes tam reikalingas pereinamasis laikotarpis. Ieškovė nurodė, kad teismo nutartimi patvirtintos taikos sutartyje bendravimo tvarkos sąlygos yra labai abstrakčios, šalims kyla daug ginčų, todėl, kol teismas pakeis šiuo metu nustatytą bendravimo tvarką, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką.

3.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir VTAS) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, jog abi šalys sutinka, kad būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su vaiku, tačiau atsakovas siekia ilgesnio ir kokybiškesnio laiko su vaiku, ir nenori gaišti laiko kelionėse, finansiškai nėra pajėgus pasiimti ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą (šias aplinkybes atsakovas nurodė telefonu), o ieškovė nenori prisidėti finansiškai užtikrinant sūnaus ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą. Išvadą teikianti institucija vertindama, kad mažametis turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu, rekomendavo nustatyti sekančią bendravimo tvarką, numatant, kad atsakovas su sūnumi bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas sūnų šeštadienį nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos (duomenys neskelbtini) ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą to pačio savaitgalio sekmadienį nuo 19.00 val. iki 19.30 val. į šalių sutartą vietą; arba atsakovas su sūnumi bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas sūnų šeštadienį nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos (duomenys neskelbtini), o ieškovė atvyksta vaiko pasiimti iš atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos (duomenys neskelbtini) to pačio savaitgalio šeštadienį nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Nurodė, kad laikinosios bendravimo tvarkos nustatymas nepažeistų nepilnamečio interesų.

4.       Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė, kad nuolatos stengiasi bendrauti su vaiku, šio bendravimo tiek atsakovas, tiek ir pats vaikas labai nori. Atsakovas su sūnumi yra šventęs įvairias metų šventes, keliavęs su sūnumi į įvairius parkus ar kitas vaikui aktualias linksmybių – ugdymo vietas, tačiau dažniausiu atveju, pasiėmęs sūnų nuveždavo jį į savo namus arba pas vaiko močiutę į (duomenys neskelbtini), kartais su vaiku laiką leisdavo ir jo namuose. Atsakovas akcentavo, kad nuolatos bendrauja tiek su vaiko ugdymo įstaigos (darželio) atstovais, tiek su vaiko motina. Nurodė, kad vaikas puikiai atpažįsta jį, juos sieja stiprus tarpusavio ryšys. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nebuvo pažeidęs galiojančios bendravimo su vaiku tvarkos, nuolatos prisitaiko prie ieškovės poreikių ir norų, tačiau vaiko motina jam niekada neleido pasiimti vaiko su nakvyne, nors to ir nedraudžia iki šiol galiojanti bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovas iš esmės sutiko su išvadą teikiančios institucijos siūloma laikina jo bendravimo su vaiku tvarka. Tačiau siekiant išvengti nereikalingų konfliktų ir konfrontacijų, kurie yra kilę tarp jo ir ieškovės dabartinio sugyventinio ir jo draugų bei giminaičių, atsakovas prašė nustatyti abiem šalims priimtinas neutralias vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vietas nurodytais adresais. Mano, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės užtikrins jo ir vaiko tarpusavio ryšio stiprinimą, toks bendravimas su tėvu nepažeis vaiko ar jo motinos teisių ir teisėtų interesų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymą tenkino iš dalies bei nutarė iki teismo galutinio sprendimo nustatyti atsakovo V. B. bendravimo su sūnumi E. B. tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas su sūnumi bendrauja vieną nelyginės savaitės savaitgalį, skaičiuojamą po nutarties priėmimo, paimdamas sūnų šeštadienį nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš Viada degalinės (duomenys neskelbtini) ir grąžindamas sūnų į tą pačią vietą šeštadienį nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Ieškovė E. A. sūnų susitikimui su tėvu atveža su sūnaus amžiui ir poreikiams reikalingais daiktais bei apranga iki aukščiau nurodytos susitikimo vietos ir jį po susitikimo su tėvu parsiveža į namus; 2) kitą nelyginės savaitės savaitgalį atsakovas su sūnumi bendrauja paimdamas sūnų šeštadienį nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš Baltic Petroleum degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) ir grąžindamas sūnų į tą pačią vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Ieškovė sūnų susitikimui su tėvu atveža su sūnaus amžiui ir poreikiams reikalingais daiktais bei apranga iki nurodytos susitikimo vietos ir jį po susitikimo su tėvu parsiveža į namus; 3) atsakovas privalo užtikrinti, kad vaiko buvimo pas jį metu, vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu vaikui būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina; atsakovas privalo atsiliepti telefonu ieškovei ar atsakyti į SMS žinutes, vaiko buvimo su juo metu; o likusioje dalyje šalių prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas netenkino.

6.       Teismas vertino, kad atsakovas siekia ilgesnio ir kokybiškesnio laiko su vaiku ir nenori gaišti laiko kelionėse, finansiškai nėra pajėgus pasiimti ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą, o ieškovė nenori prisidėti finansiškai užtikrinant sūnaus ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą. Teismas nurodė, kad siekiant kuo skubiau išspręsti klausimą dėl vaiko laikino bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu bei atsakovui iš esmės sutinkant su išvadą teikiančios institucijos pateikta rekomenduojama jo bendravimo su vaiku tvarka, teismas išvados papildymo neprašė. Teismas sprendė, kad siekiant šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išsaugoti šalių santykių stabilumą bei užtikrinti jų sūnaus interesus, tikslinga iš dalies tenkinti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatyti laikiną sūnaus bendravimo su tėvu tvarką, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti vaiko interesai. Atkreipęs dėmesį į kasacinio teismo praktiką, teismas nurodė, jog pasirinko rekomenduojamą išvadą teikiančios institucijos atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, spręsdamas, jog vieną savaitgalį vaikas grąžinamas be nakvynės, o kitą savaitgalį gali likti pas tėvą su nakvyne. Nėra pagrindo uždrausti vaiką palikti pas tėvą su nakvyne. Teismas sprendė, jog atsakovas atvyksta pasiimti sūnaus trumpesniam savaitgaliui, o ieškovė pristato sūnų ir jį pasiima ilgesniam savaitgaliui. Tuo bus užtikrinti ir šalių turtiniai interesai dėl išlaidų kelionėms, laiko kelionėse. Pažymėjo, kad atsakovas pateikė įrodymus dėl būtinybės nustatyti abiem šalims priimtinas neutralias vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vietas nurodytais adresais. Atsakovo nurodytos vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vietos yra viešos, neapsunkintas patekimas į jų (degalinių) teritoriją, jose yra stovėjimo vietos, kuriose šalys netrukdomai galės atlikti vaiko pasiėmimui ir grąžinimui būtinus veiksmus. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, teismas sprendė, jog būtina, kad vaiko buvimo pas jį metu, vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu vaikui būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Ieškovė E. A. atskirajame skunde prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo galutinio sprendimo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas su sūnumi bendrauja nelyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas sūnų šeštadienį nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš „Viada“ degalinės (duomenys neskelbtini) ir grąžindamas sūnų į tą pačią vietą šeštadienį nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Ieškovė sūnų susitikimui su tėvu atveža su sūnaus amžiui ir poreikiams reikalingais daiktais bei apranga iki aukščiau nurodytos susitikimo vietos ir jį po susitikimo su tėvu parsiveža į namus; 2) atsakovas privalo užtikrinti, kad vaiko buvimo pas jį metu, vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu vaikui būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina. Atsakovas privalo atsiliepti telefonu ieškovei ar atsakyti į SMS žinutes, vaiko buvimo su juo metu. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

7.1.                      Ieškovės vertinimu, skundžiama nutartis yra iš dalies nepagrįsta, ją teismas priėmė nepakankamai įsigilinęs į faktinę ginčo situaciją, neteisingai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nurodytus faktus, neįvertinęs reikšmingų aplinkybių visumos, formaliai nurodęs bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles ir teismų praktikos nuostatas.

7.2.                      Pažymi, jog kategoriškai nesutinka, kad atsakovas be pereinamojo laikotarpio galėtų pasiimti sūnų su nakvyne. Anot ieškovės, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos teiginius, kad atsakovas su sūnumi bendrauja labai mažai, nėra atvažiavęs vaiko pasveikinti nei per gimtadienį nei per kitas šventes, atsakovas visiškai nežino vaiko dienotvarkės. Vaikas du kartus sirgo ir gulėjo ligoninėje, tačiau atsakovas nebuvo atvykęs jo aplankyti. Sutinka, kad sūnus atpažįsta atsakovą, tačiau jį atskyrus ilgesniam terminui (savaitgaliui) nuo ieškovės, jam bus sukeliamas didelis stresas jį išvežant į atsakovo gyvenamąją vietą ar kitą vietą, nes sūnus prie tų vietų nėra pripratęs. Be to, nurodo, jog atsakovas klaidina teismą, kad važiavo su vaiku iki (duomenys neskelbtini), nes nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra 251 km ir kelionė užtruktų apie 3.30 val. į vieną pusę. Atsakovas niekaip negalėjo niekada vykti su sūnumi į (duomenys neskelbtini), nes tokį ilgą laiko tarpą jie kartu nėra buvę. Ieškovės vertinimu, natūralu, kad atsakovui retai bendraujant su tokio amžiaus vaiku, jo ir sūnaus tarpusavio ryšys yra silpnas, vaikas nepripratęs būti ilgą laiką su tėvu. Mano, kad bendravimas su tėvu turėtų vykti palaipsniui, pirmiausia atsižvelgtina į vaiko interesus, t. y. tokia tvarka neturi būti žalinga, neturi daryti įtakos jo lavinimuisi ir kitų poreikių tenkinimui, reikalingas adaptacijos laikotarpis, kad vaikui nebūtų keliamas stresas, reikia su sūnumi turėti ryšį ir kurti jį, o ne paimti išvežti vaiką iš jam saugios aplinkos.

7.3.                      Nurodo, jog ieškovei nėra žinoma, kad atsakovas konfliktuotų su vaiku, darytų jam žalą, tačiau siekiant sustiprinti tėvo ir vaiko ryšius, buvo tikslinga nustatyti bendravimo tvarką, laikinąsias apsaugos priemones perinamuoju laikotarpiu, nustatant, kad tėvas du kartus per mėnesį nelyginėmis savaitėmis bendrauja su sūnumi paimdamas sūnų šeštadienį nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš Viada degalinės (duomenys neskelbtini) ir grąžindamas sūnų į tą pačią vietą šeštadienį nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Nesant suformuoto artimo atsakovo ir sūnaus tarpusavio ryšio, šiuo metu maksimalus (pasiimant jį su nakvyne) jo bendravimas su vaiku nėra galimas. Šiuo metu būtina užtikrinti vaikui saugumo jausmą būnant su tėvu. Atsakovas, norėdamas bendrauti su vaiku, du kartus per mėnesį galės pasiimti sūnų ir bendrauti su juo, kad būtų sukurtas tarp jo ir sūnaus tarpusavio ryšys, kasdienis bendravimas su vaiku taptų kuo glaudesnis ir atsirastų artimesnis tėvo ir vaiko ryšys, kad vėliau, po pereinamojo laikotarpio, bendravimas vyktų sklandžiau bei ilgesnį laiko tarpą, nekeltų vaikui įtampos, nesaugumo jausmo.

7.4.                      Nesutinka su teismo pozicija, kad yra teisinga, jei atsakovas atvyksta pasiimti sūnaus trumpesniam savaitgaliui, o ieškovė pristato sūnų ir pasiima ilgesniam savaitgaliui, ir tuo bus užtikrinti šalių turtiniai interesai dėl išlaidų kelionėms, laiko kelionėse. Pažymi, kad ieškovei ir taip tenka kasdieninė vaiko priežiūra, todėl įpareigojimas atvežti atsakovui vaiką į jo namus ar jį pasiimti būtų perteklinis, jis galimas tik ieškovei sutinkant. Nurodo, jog neturi galimybės vaiko vežioti, būtent atsakovas siekia ilgesnio bendravimo su vaiku savo namuose (su nakvyne), be to, dirba, taigi, gaunantis pakankamas pajamas padengti kelionės išlaidas. Todėl mano, kad būtent jis turi pasirūpinti vaiko pasiėmimu iš gyvenamosios vietos bei grąžinimu namo.

7.5.                      Ieškovės teigimu, teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, kad vaikas turi būti atiduodamas ir paimamas (duomenys neskelbtini), nes atsakovas ten negyvena, be to nutartyje nurodyta, kad vaikas turi būti grąžinamas sekmadienį nuo 19.00 val. iki 19.30 val., tačiau sekmadieni jis turi ruoštis į darželį, maudytis ir 20.00 val. jis dažniausiai jau miega, o atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra apie 90 kilometrų ir kelionė užtruks iki valandos. Mano, kad tokios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos jau dabar pažeidžia įprastą vaiko dienos režimą, todėl turi būti keičiamos. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas ir pateikė rašytinį įrodymą, kad kreipėsi į policijos komisariatą dėl I. J. netinkamo elgesio, tačiau nepateikė jokio procesinio sprendimo iš policijos ar prokuratūros, kuris patvirtintų, kad I. J. kelia jam pavojų ir dėl šių priežasčių jis negali atvykti pasiimti sūnaus į jo gyvenamąją vietą. Atsakovas nepateikė jokio įrodymo, kad pagal jo pareiškimą I. J. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl motyvas, kad dėl savo saugumo negali atvykti į (duomenys neskelbtini) pasiimti sūnaus yra visiškai nepagrįstas.

8.       Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškovės atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais argumentais.

8.1.                      Anot atsakovo, iš byloje esančių duomenų matyti, kad priešingai nei teigia ieškovė, atsakovą ir jo sūnų sieja stiprus emocinis ryšys, atsakovas nuolatos domisi savo sūnumi, nori su juo praleisti kuo daugiau laiko, stengiasi prisitaikyti prie ieškovės, tačiau pusdienio ar kiek daugiau nei pusdienio laiko bendravimas nebėra pakankamas atsakovui ir vaikui. Vaikas nebėra toks mažas, jis domisi aplinka, yra judrus, puikiai atpažįsta savo šeimos narius, tiek vaiko tėvui, tiek ir pačiam vaikui yra svarbu kuo daugiau laiko praleisti kartu, stiprinti tarpusavio ryšį. Atsakovas nuolatos stengiasi bendrauti su vaiku, šio bendravimo tiek atsakovas, tiek ir pats vaikas labai nori. Pažymi, kad su sūnumi yra šventęs įvairias metų šventes, keliavęs su sūnumi į įvairius parkus ar kitas vaikui aktualias linksmybių – ugdymo vietas, tačiau dažniausiu atveju, atsakovas pasiėmęs sūnų nusiveždavo jį į savo namus, kartais su vaiku laiką leisdavo ir jo namuose. Vaikas puikiai atpažįsta atsakovą, juos sieja stiprus tarpusavio ryšys, visos atsakovo pastangos (pagalbos prašymai dėl bendravimo su vaiku teikti išvadą teikiančiai institucijai, nuolatinis bendravimas tiek su vaiko ugdymo įstaigos (darželio) atstovais, tiek su vaiko motina – ieškove) taip pat patvirtina, kad atsakovas yra labai suinteresuotas ir labai nori bendrauti bei palaikyti kokybišką ir stiprų ryšį su vaiku. Atkreipia dėmesį, kad stiprų tarpusavio ryšį tarp vaiko ir atsakovo patvirtina byloje esantys duomenys – VTAS 2025 m. birželio 23 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje užfiksuota aplinkybė, jog vaikas pamatęs tėtį apsidžiaugė, apsikabino, pastebimas ryšis su vaiku. Išvadą teikiančio institucijos dokumentuose taip pat užfiksuotas ir vaiko ugdymo įstaigos atstovės paaiškinimas, kuriuo ji 2025 m. birželio 20 d. nurodė, kad vaikas, pamatęs tėtį, apsidžiaugė, apsikabino, pastebimas ryšis su vaiku.

8.2.                      Pažymi, kad niekada nebuvo pažeidęs galiojančios bendravimo su vaiku tvarkos. Atkreipia dėmesį į VTAS išvadą, kurioje nurodyta apie nustatytą būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį; nurodyta, jog nepakankamai užtikrinama vaiko teisė į bendravimą su vaiko tėvu; vaiko teisę pažeidžia vaiko motina. Teigia, kad ne kartą kreipėsi į ieškovę, prašydamas pateikti informaciją apie jų vaiko būklę, ligos diagnozę (vaikui sergant) ir kitą aktualią informaciją, tačiau Ieškovė ignoruodavo ir toliau ignoruoja tokius atsakovo prašymus arba labai trumpai atsakydavo „taikytas ambulatorinis gydymas“, galiausiai atsakovas prašė ieškovės pateikti jam vaiko gydytojų kontaktinius telefono numerius, tačiau šis prašymas liko neįgyvendintas.

8.3.                      Nurodo, kad tiek jam, tiek ieškovei yra žinoma, kad dabartinis jos sugyventinis I. J. pavojingiems asmenims yra įsiskolinęs daugiatūkstantines sumas. Dėl šios situacijos asmenys, kuriems minėtas asmuo yra skolingas, dar 2025 m. liepos 29 d. name, kuriame gyvena ieškovė, I. J. bei ieškovės ir atsakovo sūnus, daužė langų stiklus, niokojo aplinką, elgėsi visiškai neracionaliai ir pavojingai, dėl visų šių veiksmų ieškovė pati iškvietė policijos pareigūnus, šiuo metu situacija yra tiriama policijos pareigūnų. Be to, prieš keletą savaičių pavojingi asmenys taip pat daužė ieškovės ir vaiko gyvenamojo namo langus, tačiau tuomet policijos pareigūnai iškviesti nebuvo. Atsakovo žiniomis, prieš keletą mėnesių pavojingi asmenys daužė I. J. automobilio langus, niokojo turtą, jį patį sumušė. Be to, dėl paties I. J. neracionalių veiksmų atsakovo atžvilgiu (2025 m. gegužės 23 d. įvykio, kurio metu atsakovas buvo persekiojamas I. J. ir jo giminaičių bei draugų), atsakovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, I. J. buvo skirta administracinė bauda už viešosios tvarkos pažeidimus. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad esama situacija iš esmės kelia realią grėsmę tiek pačiai ieškovei, tiek ir šalių sūnui, jo sveikatai bei gyvybei. Po 2025 m. liepos 29 d. įvykio atsakovas bandė susisiekti su ieškove (skambino telefonu, rašė žinutes), jokio atsakymo iš ieškovės negavo, be to, atsakovas prašė Ieškovės leisti 2025 m. liepos 31 d. atvykti pas sūnų keletui valandų, negavus atsakymo iš ieškovės, kreipėsi į vaiko ugdymo įstaigos direktorę, kuri nurodė, kad atsakovas gali atvykti pas sūnų (direktorė patvirtino, kad vaiko motina davė sutikimą), tačiau 2025 m. liepos 31 d. 15.30 val. atsakovui atvykus į vaiko ugdymo įstaigą, vaikas jau buvo paimtas iš darželio, susitikti su juo atsakovui taip ir nepavyko. Taip pat nurodo, jog įgyvendinant ginčijama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovė privalėjo 2025 m. rugpjūčio 2 d. iki 10.30 val. atvežti atsakovui vaiką į nustatytą vietą, tačiau 2025 m. rugpjūčio 1 d. vakare ieškovė informavo atsakovą apie tai, kad vaikas serga, nors 2025 m. rugpjūčio 1 d. visą dieną vaikas buvo darželyje, faktiškai niekada nebuvo nuvestas pas gydytoją, reali vaiko medicininė apžiūra nebuvo atlikta. Be to, ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. ryte atsakovui susisiekus su vaiko ugdymo įstaigos atstovais, šie patvirtino, kad vaikas yra atvestas į darželį ir jaučiasi puikiai. Pažymi, kad e-sveikata sistemoje buvo nurodyta, jog vaiko vizitas turėjo vykti dar 2025 m. rugpjūčio 1 d. 08.40 val., tačiau ši informacija 2025 m. rugpjūčio 1 d. 19.30 val. (tuo metu, kai vaiko tėvas buvo informuotas apie tai, kad vaikas jam nebus atvežamas) dar nė nebuvo įkelta e-sveikata sistemoje, ji pasirodė vėliau. Visos šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad ieškovė, pasitelkusi pažįstamą gydytoją, pasinaudojo jos įtaka dirbtinai deklaruodama vaiko ligą. Atsakovo vertinimu, yra akivaizdu, kad ieškovė bet kokiais būdais stengiasi išvengti galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimo ir sudaro kliūtis atsakovui bendrauti su vaiku.

8.4.                      Kritiškai vertindamas ieškovės poziciją apie jai tenkančią pagrindinę vaiko priežiūrą, pažymi, kad nevengia jam, kaip tėvui tenkančių įsipareigojimų ir sutinka ilgesnį laiką prižiūrėti ir rūpintis vaiku, gali dalintis vaiko priežiūra lygiomis dalimis ar net perimti nuolatinę vaiko priežiūrą. Atkreipia dėmesį, kad išvadą byloje teikianti institucija pažymėjo, jog iš atsakovui sudaryto pagalbos plano matyti, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra tinkama lankytis mažamečiui vaikui ir tenkinti jo poreikius, atsakovas sugeba pasirūpinti ir prižiūrėti vaiką. Nėra objektyvių priežasčių, kurioms esant vaiko ir tėvo bendravimas turėtų būti ribojamas ar nustatytas minimalus. Priešingai, net pati išvadą teikianti institucija nurodo, jog vaikas atsakovui turėtų būti perduodamas su nakvyne. Be kita ko atkreipia dėmesį, kad nustačius aptariamą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, atsakovas su vaiku nemažą laiko dalį praleis kelyje, kadangi kelionė į ir iš atsakovo gyvenamosios vietos truks apie 2,5–3 val., be to, pati ieškovė nurodė, kad nuolatos prižiūri ir rūpinasi judviejų vaiku, todėl šiuo atveju, atsakovui pasiėmus vaiką su nakvyne, ieškovė turėtų daugiau laisvo laiko sau ir savo asmeninių poreikių tenkinimui, o atsakovas tuo metu rūpintųsi vaiku, stiprintų judviejų ryšį, tuo būtų užtikrinti visos šeimos – ieškovės, atsakovo ir judviejų sūnaus geriausi interesai. Taip pat pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog ieškovė neturi galimybės vaiko vežioti. Pabrėžia, kad vaiko vežimu turi rūpintis abu vaiko tėvai, be to, atsakovas grąžindamas vaiką sekmadienį, jį grąžins prižiūrėtą ir išmaudytą, pasiruošusį ateinančiai savaitei. Papildomai pažymi, kad atsakovas neturi finansinių galimybių vienašališkai pilna apimtimi pasirūpinti nuolatiniu vaiko transportavimu, atsakovas gauna minimalias pajamas, išlaikyti vaiką jam padeda vaiko močiutė. Mano, kad šiuo metu galiojančios laikinosios apsaugos priemonės yra racionalios, pilnai užtikrinančios ieškovės ir vaiko interesus.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė.

11.       Aptariamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies patenkinti ieškovės ir atsakovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

12.       Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą, vėliau 2025 m. rugpjūčio 13 d. (Nr. DOK-28185), 2025 m. rugpjūčio 25 d. (Nr. DOK-29264) pateikė papildomus įrodymus. Nors pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis), tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į ginčo objektą, tai, kad sprendžiamas klausimas susijęs su labiausiai pažeidžiama visuomenės dalimi – vaikais, neatmetant galimybės, kad pateikti papildomi įrodymai gali būti susiję su nagrinėjamu klausimu, ir atskirojo skundo nagrinėjimo neužvilkins, todėl jie priimtini.

13.       Byloje nustatyta, kad šalys yra vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-6713-434/2023, patvirtino E. A. ir V. B. sudarytą taikos sutartį, kuria šalių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko motina, sutarta dėl vaiko tėvo mokamo išlaikymo vaikui, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią šalys be kita susitarė, jog vaiko tėvas bendraus su sūnumi nenustatant konkretaus grafiko ir neribojant dienų ir valandų skaičiaus, pagal šalių susitarimą.

14.       Ieškovei vertinant, kad minėta teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje numatytos bendravimo tvarkos sąlygos yra labai abstrakčios, šalims kyla ginčų, ieškovei manant, kad dėl atsakovo pageidaujamo ilgesnio bendravimo su vaiku reikalingas pereinamasis laikotarpis, ir dėl to kreipusis į teismą (dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo), kartu ieškovė pateikė ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, su kuriuo atsakovas sutiko iš dalies, iš esmės pritardamas VTAS pozicijai, akcentuodamas savo siekį praleisti su vaiku kuo ilgesnį laiko tarpą, nustatant abiem šalims priimtinas neutralias vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vietas, ir pan. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. liepos 11 d. nutartimi šalių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, be kita ko numatant, kad atsakovas su vaiku bendrauja vieną nelyginės savaitės savaitgalį šeštadienį, o kitą nelyginės savaitės savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį (su nakvyne), taip pat numatant, kad nustatytu laiku vaiko paėmimą ir grąžinimą nurodytos degalinės teritorijoje (vienu atveju – (duomenys neskelbtini), kitu atveju – (duomenys neskelbtini) užtikrina vienu atveju atsakovas (dėl bendravimo šeštadieniais), kitu atveju – ieškovė (dėl vaiko bendravimo su tėvu šeštadieniais – sekmadieniais). Apeliantė tokį teismo procesinį sprendimą iš dalies vertina kritiškai, nesutikdama su pozicija, kad atsakovas vaiką galėtų pasiimti su nakvyne be pereinamojo laikotarpio, akcentuodama, kad pati neturi galimybės vežioti vaiko ir būtent atsakovas turėtų pasirūpinti vaiko paėmimu ir grąžinimu į jo gyvenamąją vietą, ir kt.

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

16.       Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

17.       Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Vaiko interesai suprantami kaip sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Būtina akcentuoti ir tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

18.       Apeliantė, išreikšdama poziciją, kad iš esmės neprieštarauja atsakovo bendravimui su vaiku, aptariamu atveju kritiškai vertina nustatytos laikinos bendravimo tvarkos dalį, pagal kurią numatytas atsakovo bendravimas su vaiku šeštadienį ir sekmadienį. Atsakovė teigia kategoriškai nesutinkanti, kad atsakovas be pereinamojo laikotarpio galėtų pasiimti sūnų su nakvyne. Tokią savo poziciją apeliantė grindė, jos vertinimu, silpnu atsakovo ir sūnaus tarpusavio ryšiu, tuo, kad atsakovas su sūnumi bendrauja labai mažai, nežino vaiko dienotvarkės, o vaiką atskyrus ilgesniam terminui (savaitgaliui) nuo ieškovės jam bus sukeliamas didelis stresas, ir pan. Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip jau minėta, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas ginčo iš esmės neišsprendžia. Visi ginčo klausimai, šiuo atveju, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, tai yra kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, ir kt. Kadangi šiuo metu negali būti žinoma visa bylai turinti reikšmę informacija, laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo poreikio bei paties bendravimo tvarkos formos klausimas sprendžiamas pagal šiuo metu turimus duomenis. Ir šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė ir ginčija nustatytą bendravimo tvarką, įžvelgdama galimą vaiko interesų pažeidimą dėl galimo streso, nesaugumo jausmo vaikui likus pas tėvą nakvoti, tačiau pažymėtina, kad šiuo metu byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad tai, jog savaitgalį vaikas praleis su tėvu, kažkaip pažeistų vaiko interesus ar neigiamai jį paveiktų. Nors šiuo metu byloje dar nėra atliktas išsamus šalių nurodomų aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertinimas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad laikinos bendravimo tvarkos nustatymui pritarusi vaiko teisių apsaugos institucija, atlikusi tam tikrą vaiko šeimos situacijos vertinimą, įžvelgė ieškovės siūlomos tvarkos ydingumą, kadangi vaiko tėvui turi būti sudaryta galimybė ne tik kelias valandas pabendrauti su skyriumi gyvenančiu sūnumi, bet ir galimybė atlikti savo kaip tėvo pareigas dalyvaujant vaiko gyvenime, išlaikyti esamą ir kurti dar stipresnį tarpusavio emocinį ryšį. Kasacinis teismas šiuo pagrindu ne kartą yra pasisakęs, kad ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (liet. be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Šiuo metu byloje nėra objektyvių duomenų apie netinkamą atsakovo tėvo valdžios įgyvendinimą aptariamo vaiko atžvilgiu, tokių duomenų nurodė neturinti ir ieškovė. Nagrinėjamo ginčo kontekste atkreipiant dėmesį į vaiko ypač jauną amžių, tuo pačiu pastebėtina, kad turimais duomenimis, vaikas pažįsta atsakovą, yra ne kartą su juo bendravęs, ir jokių objektyvių duomenų, kas sudarytų pagrindą riboti tėvo bendravimą su sūnumi, uždrausti jam likti su vaiku pradžiai bent po vieną naktį, nėra. Nėra pagrindo spręsti, kad tai kažkaip pažeistų vaiko interesus, bet priešingai, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą pirmiausia į vaiko interesų apsaugą orientuotą teisinį reglamentavimą, vaiko tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principų svarbą, manytina, kad tokia tvarka padės kurti stipresnį vaiko ryšį su tėvu, taip pat padės užtikrinti (iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės) ir vaiko teisę kuo daugiau bendrauti su abiem tėvais.

19.       Be to, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir apeliantės argumentus dėl jos įpareigojimo ilgesniam savaitgaliui pristatyti ir pasiimti vaiką iš atsakovo (nustatytos vietos). Kaip jau minėta, šioje bylos stadijoje nėra atskleista šalių turtinė padėtis, galimybės vežioti vaiką pas kitą iš tėvų (visos susijusios aplinkybės bus išaiškintos tik bylą išnagrinėjus iš esmės), todėl šiuo metu, atsižvelgiant į abiejų šalių pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su abiem tėvais, atstumą tarp šalių gyvenamųjų vietų, nėra pagrindo spręsti, kad priimtu sprendimu yra kažkaip pažeidžiamos būtent ieškovės teisės, viršijamos jos finansinės galimybės ir pan. Kaip ir nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nustatytų neutralių vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vietų. Nors apeliantė ir akcentavo atsakovo argumentų dėl pavojaus jam dėl kartu su ieškove gyvenančio asmens veiksmų nepagrįstumą, tačiau vėlgi, kaip minėta, tokios aplinkybės, kiek jos bus susijusios su šalių ginču ir svarbios šiam ginčui, bus išsamiai išnagrinėtos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o šiuo metu, pirmosios instancijos teismui atsižvelgus į atsakovo poziciją parinkti šalims neutralią vietą, nėra pagrindo su procesiniame sprendime nustatyta susitikimo ir vaiko perdavimo vieta nesutikti ir spręsti, kad tai galėtų pažeisti šalių ar jų vaiko interesus ar kažkaip itin apsunkinti bylos šalis.

20.       Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, spręstina, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties iš esmės keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar, kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apeliantės pateiktus argumentus. Tačiau vienu aspektu apeliacinės instancijos teismas į apeliantės argumentus atsižvelgia, būtent dalyje dėl vaiko grąžinimo laiko sekmadienį, kai vaiko po jo bendravimo su tėvu atvyksta pasiimti ieškovė. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad vaikas sekmadienį turi ruoštis į darželį, maudytis ir 20.00 val. jis dažniausiai jau miega, o atstumas nuo (duomenys neskelbtini) (iš kur vaiką privalo pasiimti ieškovė) iki (duomenys neskelbtini) (vaiko gyvenamosios vietos) yra apie 90 kilometrų ir kelionė užtruktų iki valandos. Atsakovas tuo tarpu akcentavo, kad grąžindamas vaiką sekmadienį, jį grąžins prižiūrėtą ir išmaudytą, pasiruošusį ateinančiai savaitei. Visgi, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, net ir į tai, kad galimai vaikas ieškovei būtų grąžintas jau išmaudytas, tačiau įvertinus atstumą iki vaiko gyvenamosios vietos, siekiant nepažeisti vaikui įprasto miego režimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra tikslinga minėtą teismo nutartimi nustatytą vaiko grąžinimo ieškovei laiką pakeisti, laiką paankstinant iki 17.00 val. – 17.30 val., kad vaikui grįžus namo, įvertinus dar reikalingą laiką valgymui, pasiruošimui miegui ar kitai vakaro rutinai, nenukentėtų ir vaiko įprastas miego režimas. 

21.       Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

22.       Šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje nutartyje nespręstinas, nes toks klausimas bus išspręstas bylą išnagrinėjus iš esmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Ieškovės E. A. atskirojo skundo netenkinti.

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant nutarties rezoliucinėje dalyje nustatytos atsakovo V. B. bendravimo su vaiku E. B. tvarkos 2 punkte nurodytą vaiko grąžinimo laiką, numatant kad atsakovas V. B. grąžina sūnų į tą pačią vietą sekmadienį nuo 17.00 val. iki 17.30 val.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Lysionok