Baudžiamoji byla Nr. 1-1402-1078/2020
Teisminio proceso Nr.1-01-1-12880-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,
sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei,
dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei,
kaltinamajam A. Š.,
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
A. Š. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis 2020 m. kovo 31 d., apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.35 promilės etilo alkoholio.
Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2020 m. kovo 31 d. jam buvo atostogos, darbe dėl valstybėje paskelbto karantino buvo susiklosčiusi sudėtinga situacija, norėdamas atsipalaiduoti vartojo alkoholį, t. y. gėrė kokteilius, kuriuose taip pat buvo ir trauktinės – „(duomenys neskelbtini)“, kurios stiprumas apie 40 proc. Išgėrė vienas nepilną 0,5 l. talpos butelį šio gėrimo, po to pasijuto nekaip, prigulė, šiek tiek pailsėjo, o po to kažkaip sugalvojo sėsti prie jo buvusiai darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio vairo ir nuvažiuoti į vaistinę nusipirkti vaistų nuo pakilusio kraujospūdžio (namuose reikalingų vaistų nerado). Tuo metu, kai išėjo iš namų ir sėdo prie automobilio vairo, žmonos namuose nebuvo, jei būtų buvusi, mano, kad ji būtų jį sulaikiusi nuo tokio poelgio. Tuo metu manė, kad jaučiasi neapsvaigęs, nes buvo jau šiek tiek pailsėjęs, todėl ir sėdo vairuoti. Važiuojant automobiliu, jam pasirodė, kad kažkas bėga per kelią, todėl bandė išvengti kliūties ir dėl to nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpą. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertina savo elgesį, jog vairavo neblaivus, dėl šio įvykio jau neteko darbo, su buvusia darboviete pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, t. y. sumokėti automobilio vertę, automobilio saugojimo išlaidas yra sumokėjęs. Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį jo sutuoktinės Au. Š. atsakomybėn. Nurodė, jog jam jo žmona yra autoritetas, jos nuomonė yra labai svarbi, po nagrinėjamo įvykio su žmona daug kalbėjo apie tai, kas nutiko, suprato, kad alkoholio jam geriau iš viso nevartoti, todėl nuo įvykio alkoholio ir nebevartoja. Mano, kad būtent jo sutuoktinė jam gali daryti teigiamą įtaką. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad dėl įvykio neteko darbo, nebeturi pajamų, nes šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, o kreditoriniai įsipareigojimai yra dideli – turi tiek buto paskolą, tiek pasirašė susitarimą su buvusia darboviete dėl žalos atlyginimo, todėl jeigu dar būtų išieškoma iš jo tokia automobilio vertė, kokia nurodyta baudžiamojoje byloje, tai jų šeimą palaužtų finansiškai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.
Kadangi kaltinamasis A. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. Š. nurodė, kad 2020 m. kovo 31 d., apie 14 val., baigė vartoti alkoholį, prieš tai gėrė trauktinę, kurios pavadinimo neatsimena, išgėrė apie 400 g. Apie 19.15 val. iš namų važiavo į vaistinę nusipirkti nuo spaudimo vaistų. Važiavo pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) gatve, kelio vingyje jam pasirodė, kad kažkas bėga per kelią, galbūt tai buvo stirna, tuo metu jis nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į elektros stulpą. Tada išlipo iš automobilio, prie jo buvo sustoję keli žmonės paklausti, ar jam viskas gerai, o vienas sustojęs žmogus iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai jam davė pasitikrinti girtumą: pirmu pūtimu įpūtė 2,35 promiles ir po pūtimo jį atvežė į areštinę. Iš vakaro buvo vartojęs vyno butelį (duomenys neskelbtini) 0,75 l tūrio per pusę su žmona ir vieną skardinę 0,5 l tūrio alaus, pavadinimo neatsimena. Labai gailisi (b. l. 46-47).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas Ž. A. nurodė, kad 2020 m. kovo 31 d., apie 19.15 val., dirbo kartu su policijos rėmėju A. B. ir iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), į apšvietimo stulpą įvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus minėtu adresu pastebėjo į apšvietimo stulpą atsitrenkusį automobilį (duomenys neskelbtini), šalia stovėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo A. Š.. Paklausus, kas vairavo automobilį, A. Š. patvirtino, kad jis vairavo automobilį. Jis paaiškino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve jam į gatvę staiga išbėgo stirna, vairuotojas išsigandęs staiga stabdė, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Bendraudamas su vairuotoju pajuto šiam iš burnos sklindantį alkoholio kvapą. Paklausus vairuotojo, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad šiandien alkoholinių gėrimų nevartojo. Jam buvo patikrintas girtumas. Pirmu pūtimu buvo nustatyta 2,35 promilės girtumo, o pučiant po 15 min., pakartotinai buvo nustatyta 2,46 promilės girtumo. Asmuo buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinę transporto priemonę (b. l. 21-23). Iš esmės analogiškas aplinkybes policijos pareigūnas Ž. A. nurodė ir savo 2020 m. kovo 31 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 9).
Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest rodmenų kvitų matyti, jog 2020 m. kovo 31 d., 19.48 val., A. Š. nustatytas 2.46 promilės girtumas, o 2020 m. kovo 31 d., 19.32 val., - nustatytas 2,35 promilės girtumas (b. l. 10-11).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. Š. nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (b. l. 13).
Iš 2020 m. kovo 31 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, kairės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinės durys, dešinės pusės priekinės durys, kairės pusės galinis sparnas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodis, priekinis dešinės pusės ratas, skilęs kairės pusės galinis šoninis stiklas (b. l. 15-18).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – AB (duomenys neskelbtini) bankas, o valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 68).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, jog vidutinė automobilio (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje be PVM yra 9 545 Eur. (b. l. 19)
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, kad A. Š. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Tokiu savo elgesiu A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir atliko neteisėtus, BK numatytus draudžiamus veiksmus.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo automobilį po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. įvykio dieną išgėrė apie 400 g. stipraus alkoholinio gėrimo, po ko sėdo už automobilio vairo, norėdamas, kaip jis pats nurodė, nuvažiuoti nusipirkti vaistų. Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, bet ir juos atitinkantys liudytojo policijos pareigūno Ž. A. parodymai ir jo tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos apie kaltinamojo neblaivumo laipsnį. Minėti duomenys sutampa tarpusavyje ir yra pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti bei A. Š. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Teismo posėdžio metu kaltinamojo A. Š. sutuoktinė Au. Š. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Au. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad itin kritiškai vertina kaltinamojo elgesį, kuomet jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, juo labiau, kad kaltinamasis iki tol alkoholį vartodavo saikingai ir niekada nesėsdavo už vairo neblaivus. Apie nagrinėjamą įvykį sužinojo iškart, tuo metu, kai vyras sėdo už vairo neblaivus, jos namuose nebuvo, nes išėjo pavedžioti šuns, o kai grįžo į namus, neradusi sutuoktinio, jam paskambino ir taip viską sužinojo. Su sutuoktiniu daug kalbėjo apie tai, kas įvyko, sutuoktinis taip pat itin kritiškai vertina savo poelgį, po įvykio jis visiškai nebevartoja alkoholio, o kadangi kaltinamasis yra labai valingas žmogus, tai ji tikrai tiki, kad jis gebės nebevartoti alkoholio, o kartu ir nebekartoti savo nusikalstamo elgesio. Ji mano, kad ji kaltinamajam yra autoritetas, jam yra svarbi jos nuomonė ir jis jos visada įsiklauso, todėl tiki, kad būtent ji, kaip jo sutuoktinė, galės daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau administraciniai nusižengimai nebuvo itin grubūs, paskirtos administracinės nuobaudos sumokėtos laiku, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra (sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis A. Š. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, A. Š. anksčiau neteistas, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti nusižengimai nebuvo susiję su alkoholio vartojimu, viešosios tvarkos pažeidimas ar pan., paskirtas baudas mokėdavo laiku, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus. Pažymėtina, kad teismo posėdyje A. Š. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo A. Š. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Nagrinėjamu atveju A. Š. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamojo sutuoktinė Au. Š. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad būtent ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kadangi ji kaltinamajam yra autoritetas, kaltinamasis įsiklauso į jos nuomonę ir ją vertina. Teismo posėdžio metu Au. Š. išreiškė kritišką požiūrį į kaltinamojo padarytą veiką, jo elgesį, nurodė, kad toks elgesys netoleruotinas. Au. Š. nurodė, jog stengsis ateityje užtikrinti, kad toks A. Š. elgesys niekada nepasikartotų.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja Au. Š. yra verta teismo pasitikėjimo: dirbanti, darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinanti A. Š. elgesį, negalinti jo pateisinti, išreiškė nuoširdų rūpinimąsi kaltinamuoju bei tvirtą pasiryžimą padėti jam keisti elgesį ir užtikrinti, jog A. Š. teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nepasikartotų ateityje. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad Au. Š. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant Au. Š. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. Š. Au. Š. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. Š. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą teismas įvertina tai, kad praeityje A. Š. buvo baustas už KET pažeidimus, kurie nelaikytini itin šiurkščiais, taip pat tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog įvykio metu jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2.35 prom.), ženkliai viršijantis ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), ir sprendžia, kad kaltinamajam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas mažesnis nei šios priemonės taikymo vidurkis, t. y. 2 metai. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2020 m. balandžio 1 d. nutarimo, kuriuo A. Š. paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 1 d. (b. l. 50).
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi ir 67 straipsnio 3 dalimi, padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, turto konfiskavimo skyrimo (ar neskyrimo) klausimas priklauso teismo diskrecijai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „<...> konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui (savininkas – AB (duomenys neskelbtini) bankas, o valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“), taip pat į tai, jog kaltinamasis, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, yra sudaręs susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl minėto automobilio vertės atlyginimo, automobilio vertė yra pakankamai didelė – 9545 Eur, kaltinamasis dėl nagrinėjamo įvykio neteko darbo, o taip pat ir pajamų šaltinio, be įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat turi kreditorinius įsipareigojimus ir AB „(duomenys neskelbtini)“, ką patvirtina į bylą pateikti kaltinamojo dokumentai, taikant transporto priemonės vertės (9545 Eur) konfiskavimą visa apimtimi, atsižvelgiant į kaltinamojo realias galimybes sumokėti tokią pinigų sumą, nebūtų teisinga ir iš esmės turto konfiskavimas šiuo gi atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tikslus bei proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą, iš kaltinamojo A. Š. konfiskuotina ne visa automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertė, o tik jos dalis, t. y. – 2300 Eur. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį bei kitas teismo įvertintas aplinkybes.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
A. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos Au. Š. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemones:
· draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 1 d.
· turto konfiskavimą bei išieškoti iš A. Š. konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų), į valstybės biudžetą.
A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą bei specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus A. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.
Išaiškinti A. Š., kad:
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti Au. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Narbutaitė