Civilinė byla Nr. e2-428-577/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.3; 3.1.1.2.11; 3.1.1.2.20; 3.2.3.2; 3.2.4.11; 3.3.2.4; 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Bulgarijos individualios ribotos atsakomybės bendrovės „MAKANE–2005 LTD“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Bulgarijos individualios ribotos atsakomybės bendrovės „MAKANE–2005 LTD“ prašymą dėl termino atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Baldų meistras“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Lideres“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. Teismas 2021 m. gruodžio 20 d. patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą.
2. Pareiškėja Bulgarijos individualios ribotos atsakomybės bendrovė „MAKANE–2005 LTD“ (toliau – ir pareiškėja, „MAKANE–2005 LTD“) kreipėsi į teismą su prašymu: 1) atnaujinti įstatymo nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti; 2) patvirtinti 2 758 932,61 Eur reikalavimą bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
3. Pareiškėja prašyme nurodė, kad UAB „Baldų meistras“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2013 m. rugsėjo 2 d. sudarė produkcijos gamybos paslaugų sutartį Nr. BM/2013/09/02 (toliau – ir gamybos sutartis), kuria UAB „Baldų meistras“ įsipareigojo parduoti atsakovei pagamintus gaminius. UAB „Baldų meistras“ išrašė atsakovei pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovė iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. turėjo sumokėti 1 645 944,76 Eur. Atsakovė šios pareigos neįvykdė, todėl pagal sutarties 2.3 punktą turėjo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius, kurių apskaičiuota suma – 610 974,70 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalį, atsakovė turi mokėti 6 proc. metines palūkanas, t. y. 502 013,15 Eur. UAB „Baldų meistras“ 2017 m. balandžio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido pareiškėjai reikalavimo teisę į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 645 944,76 Eur skolą su delspinigiais ir palūkanomis.
4. Pareiškėja, norėdama pradėti skolos išieškojimą iš atsakovės, surado Lietuvoje atstovus, iš kurių sužinojo apie bankroto bylos atsakovei iškėlimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi pripažino 2017 m. balandžio 12 d. „MAKANE–2005 LTD“ ir UAB „Baldų meistras“ sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia; pareiškėjos prašymą dėl 2 758 932,61 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje atmetė. 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi teismas nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą, padarytą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, papildomai nurodydamas, kad kreditorės „Betelgeuse“ EOOD prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu atmetamas.
6. Teismas netenkino prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojų apklausos. Nurodė, kad prašymai pateikti pavėluotai, jų patenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teismas pažymėjo, kad ginčo aplinkybės yra susijusios su įmonių, kurios turi vykdyti griežtą sandorių buhalterinę apskaitą, tarpusavio atsiskaitymu, todėl liudytojų parodymai šiuo atveju negali patvirtinti ar paneigti bylai reikšmingų aplinkybių. Taip pat nurodė, kad dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę išdėstyti savo pozicijas rašytiniuose paaiškinimuose ir pateikti įrodymus, paaiškinti pateiktų įrodymų reikšmę bylos nagrinėjimui.
7. Teismas konstatavo, kad įmonės kreditorius „Betelgeuse“ EOOD nepagrindė teisinio materialinio suinteresuotumo byloje, todėl prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu atmetė.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja yra Bulgarijoje registruotas juridinis asmuo, kurio vadovas negyvena Lietuvoje ir nesupranta lietuvių kalbos, į tai, jog nemokumo administratorė neinformavo pareiškėjos apie UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylos iškėlimą, pareiškėjos prašymas buvo pateiktas 2023 m. vasario 23 d, tačiau paliktas nenagrinėtas, o pakartotinis prašymas pateiktas 2023 m. rugpjūčio 9 d., taip pat į teismų praktiką, į kreditoriaus reikalavimo nagrinėjimo eigą ir trukmę, siekdamas operatyvaus bankroto proceso tikslų įgyvendinimo, teismas pripažino, kad tikslinga atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.
9. Vertindamas finansinio reikalavimo pagrįstumą, teismas atsižvelgė į byloje esantį Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. birželio 29 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-271 (toliau – ir Aktas, patikrinimo aktas). Pažymėjo, kad VMI padarė išvadą, jog UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepateikė dokumentų, įrodančių, kad pagal UAB „Baldų meistras“ vardu 2014 m. balandžio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. įformintas PVM sąskaitas faktūras buvo suteiktos paslaugos ir prekės parduotos. Bankrutuojanti įmonė apskaitė realiai nevykusias ūkines operacijas pagal UAB „Baldų meistras“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras už 1 360 284,93 Eur plius 285 659,83 Eur PVM, kurios neturi juridinės galios. Bankrutuojanti įmonė pagal juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras neteisėtai atskaitė 285 659,83 Eur PVM pirkimo PVM.
10. Teismas nustatė, kad VMI 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu patvirtino 2018 m. birželio 29 d. patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotą 6 517 901,36 Eur PVM, apskaičiavo 2 431 505,31 Eur PVM delspinigių ir skyrė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 862 257 Eur GPM baudą. Mokestinių ginčų komisija 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu patvirtino VMI sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1761-463/2019 pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos ir VMI sprendimų panaikinimo atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
11. Teismo sprendimus, priimtus minėtoje administracinėje byloje, bei VMI patikrinimo aktą teismas vertino kaip oficialius rašytinius įrodymus.
12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių VMI patikrinimo akte bei teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes dėl realaus sandorio nebuvimo, nepateikė rašytinių įrodymų, pagrįstų finansinės atskaitomybės duomenimis, kad pagal ginčo sandorį prekės buvo pagamintos ir perduotos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
13. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Konsauditas“ 2018 m. lapkričio 12 d. konsultacinė išvada Nr. 2018/11/12 buvo pateikta ir mokestinio ginčo byloje Nr. eI-1761-463/2019, dėl jos įrodomosios reikšmės pasisakyta vertinant VMI akto ir sprendimo pagrįstumą, nurodyta, jog išvada parengta UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ užsakymu, o jos rengimo metu remtasi neoriginaliais dokumentais, pateiktais el. paštu, teismas nusprendė, kad dėl tų pačių motyvų ir šioje byloje nėra pagrindo remtis minėtu įrodymu.
14. Teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Pateiktos baldų nuotraukos, baldų detalizacijos, brėžiniai ir kt., nepatvirtina konkrečios sutarties realaus įvykdymo. Atkreipė dėmesį, kad sutartimi UAB „Baldų meistras“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ susitarė, jog tikslus gaminių asortimentas, kiekis bei atlikimo terminai kiekvienu atveju nurodomi oficialiame užsakyme. Teismas nustatė, kad užsakymai detalizuoti iki 2014 m. rugsėjo 29 d., tačiau ir tokie užsakymai neįrodo, jog jie buvo įvykdyti vykdant ginčo sandorį. Pateikti (duomenys neskelbtini) aukštų planai, (duomenys neskelbtini) projektai nėra susiję su sutartyje nurodytais objektais projektais ((duomenys neskelbtini)).
15. Teismas nurodė, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių. Pareiškėja neįrodinėjo, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teikė užsakymą UAB „Baldų meistras“ dėl baldų gamybos objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad protokolai įrodo tik baldų buvimą tam tikrose vietose, ir šie protokolai nėra susieti su PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis prekėmis, į tai, jog nebuvo tikrinami išmatavimai, spalvos ir pan., su brėžiniuose nurodytais baldais, buvo fiksuojami ir baldai, apie kuriuos duomenų PVM sąskaitose faktūrose nėra (pvz. vaikiški baldai), teismas padarė išvadą, kad protokolai neįrodo, jog nurodyti baldai buvo būtent ginčo sandorio dalykas.
16. Teismas atkreipė dėmesį, kad ilgalaikio turto kortelės, sąskaitos faktūros buvo patikrintos mokestinio patikrinimo metu ir VMI padarė išvadą, jog UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apskaitė realiai nevykusias ūkines operacijas pagal UAB „Baldų meistras“ vardu laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. įformintas PVM sąskaitas faktūras, kurios neturi juridinės galios. Šios išvados pagrįstos buhalterinės apskaitos duomenų visumos vertinimu, todėl šioje byloje teikiami pavieniai buhalteriniai apskaitos dokumentai, teismo įsitikinimu, tokių išvadų pagrįstumo nepaneigia.
17. Teismas nusprendė, kad šioje byloje pateikti įrodymai nepaneigia VMI patikrinimo akte konstatuotų aplinkybių, todėl nėra pagrindo juo nesiremti. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė sandorio realumo. Teismas padarė išvadą, kad 2017 m. balandžio 12 d. pareiškėjos ir UAB „Baldų meistras“ sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo atmetė.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Atskirajame skunde pareiškėja „MAKANE–2005 LTD“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjos 2 758 932,61 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje ir įtraukti pareiškėją į kreditorių sąrašą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Atsisakydamas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas pažeidė JANI 42 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nukrypo nuo EŽTT praktikos, aktualios bylose, turinčiose viešąjį interesą.
18.2. Visos byloje dalyvaujančios šalys prašė žodinio bylos nagrinėjimo. Tik bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka būtų galima liudytojais apklausti tuometinius UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei UAB „Baldų meistras“ direktorius, buvusius darbuotojus, nemokumo administratoriaus įgaliotą asmenį, nustatyti šiai bylai reikšmingas aplinkybes.
18.3. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į viešą bylos nagrinėjimą reiškia teisę į žodinį bylos nagrinėjimą bent vienoje instancijoje.
18.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią tais atvejais, kai dėl kreditorių reikalavimų yra kilęs ginčas, teismas jų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą.
18.5. Neskyrus žodinio teismo posėdžio, esminiai klausimai (ar baldai yra pas atsakovą; iš kur baldai pas atsakovą atsirado, ar už tuos baldus atsakovas atsiskaitęs) liko neatsakyti. Pirmosios instancijos teismas prioritetą nepagrįstai suteikė operatyvumo, o ne teisingumo principui.
18.6. Atsisakydamas apklausti liudytojus, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 2 dalyje ir 189 straipsnyje įtvirtintas teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Liudytojų apklausa leistų paaiškinti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose fiksuotas aplinkybes, kad skolininkė baldus ir įrangą yra priėmusi.
18.7. Teismas pažeidė rungimosi principą ir apribojo teisę teikti įrodymus. Atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus.
18.8. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai liudija, kad atsakovės patalpose yra didelės vertės baldai. Atsakovė paaiškinimuose byloje yra nurodžiusi, kad ji baldų negamino, juos įsigijo iš UAB „Baldų meistras“, už baldus neatsiskaitė. Atsakovė nurodė, kad jos žinioje nėra kitų dokumentų, kurie liudytų, jog baldus gamino ir atsakovės patalpose sumontavo kas nors kitas. Atsakovė baldais naudojasi, patalpas nuomoja su baldais, iš jų gauną ekonominę naudą. Niekas kitas nėra pateikęs reikalavimo dėl šių baldų.
18.9. Teismas neatskleidė bylos esmės, nebuvo aktyvus viešo intereso byloje, neapklausė liudytojų, nereikalavo iš atsakovės nemokumo administratorės pateikti informaciją, iš kur pas atsakovę atsirado baldai. Kilus abejonių dėl fakto (baldų gamybos, tiekimo, montavimo ir t. t.) buvimo (nebuvimo), pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, turėjo patikslinti šalių naštą įrodinėti, pasiūlyti pareiškėjai, UAB „Baldų meistras“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikti papildomus įrodymus. Teismas, nustatęs, kad trūksta duomenų, pats galėjo imtis veiksmų įrodymus surinkti, organizuoti išvažiuojamuosius teismo posėdžius į atsakovės patalpas, kviesti specialistus ir t. t., tačiau to nepadarė.
18.10. Teismas nepagrįstai nesirėmė pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Pareiškėja pateikė UAB „Baldų meistras“ PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė priėmė ir įtraukė į buhalterinę apskaitą. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktorius yra pateikęs UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ baldų, įrangos ilgalaikio turto apskaitos korteles. Šie įrodymai liudija, kad baldai, įranga buvo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsigyti atlygintinai, priimti, įvesti į buhalterinę apskaitą bei naudojami.
18.11. VMI turėtų pateikti įrodymus, kad UAB „Baldų meistras“ PVM sąskaitos faktūros yra anuliuotos ir negaliojančios. UAB „Baldų meistras“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, PVM deklaracijos nėra panaikintos ir galioja. UAB „Baldų meistras“ PVM atskaitos taip pat nėra panaikintos ir galioja. Pirminiai buhalteriniai UAB „Baldų meistras“ dokumentai įrodo, jog pareiškėja turi reikalavimo teisę į skolininkę BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
18.12. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės argumentų, pateiktų įrodymų ir juos atmetė, nepaisant to, kad VMI akte nepasakė, jog UAB „Baldų meistras“ nevykdė sandorių su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o tik nurodė, kad sandoriai vyko, tikėtina, kitomis aplinkybėmis. VMI tyrimo objektas buvo tik skolininkės PVM atskaita, o mokestiniame patikrinime bei administracinėje byloje kita sandorio šalis UAB „Baldų meistras“ nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis, kokiomis aplinkybėmis UAB „Baldų meistras“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudaryti sandoriai buvo vykdomi.
18.13. VMI Aktas nebuvo susijęs su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolių pagal gamybos sutartį apimtimi, nebuvo vertinamas sutarties galiojimo, šalių tarpusavio prievolių klausimas, patikrinimo metu sandorių vykdymo aplinkybės buvo vertinamos tik mokestine prasme. Vien tai, kad UAB „Baldų meistras“ PVM sąskaitos faktūros buvo pripažintos nepakankamu įrodymu dėl teisės į PVM atskaitą, negali būti laikoma įrodymu civilinio proceso tvarka nagrinėjamame ginče. VMI nesudarė UAB „Baldų meistras sąlygų teikti prieštaravimus dėl Akto, administraciniai teismai nepriėmė UAB „Baldų meistras“ skundų. Mokestiniuose ginčuose galioja kiti įrodinėjimo standartai, taisyklės ir kitoks reikalaujamas įrodinėjimo laipsnis. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skola UAB „Baldų meistras“ buvo įrodinėjama ne tik PVM sąskaitomis faktūromis. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolė atsiskaityti kyla iš gamybos sutarties. UAB „Baldų meistras“ pateikė įrodymus, kad gamybos sutartyje numatytas rezultatas buvo pasiektas, todėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ privalo sumokėti sutartyje numatyto dydžio atlyginimą. Tai, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisė į PVM atskaitą pagal ginčo sąskaitas buvo paneigta dėl aplinkybių, kurios priklausė nuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ veiksmų (nesaugojo apskaitos dokumentų, nepateikė įrodymų dėl atsiskaitymo su UAB „Baldų meistras“ už suteiktas prekes ir paslaugas ir kt.), nepaneigia UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolės atsiskaityti su UAB „Baldų meistras“.
18.14. Teismas nepagrįstai savarankiškai netyrė ir nenustatinėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolių pagal gamybos sutartį apimčiai nustatyti reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, neužtikrino asmens teisės į teisingą teismą, betarpiškumo principo įgyvendinimo.
18.15. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) pripažino sandorį niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), nukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nė viena iš proceso šalių nereiškė reikalavimo pripažinti reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia. Byloje esančių įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis nėra akivaizdžiai niekinė. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas minėto sandorio negaliojimą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo patenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį, patvirtinti pareiškėjos „MAKANE–2005 LTD“ 1 705 198,77 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje ir įtraukti „MAKANE–2005 LTD“ į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Atsakovė neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjos argumentu, kad nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė. Mano, kad turėjo būti skirtas žodinis bylos nagrinėjimas. Atsakovė pateikė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo bei liudytojų apklausos, tačiau teismas, remdamasis deklaratyviais argumentais, atmetė šį prašymą, pažeisdamas šalių teisę į teisingą bei visapusišką bylos išnagrinėjimą. Tinkamam ir išsamiam bylos išsprendimui svarbūs ne tik pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, bet ir suinteresuotųjų asmenų, bendrovės darbuotojų pateikti įrodymai bei paaiškinimai.
19.2. Šiuo atveju buvo išskirtinės aplinkybės, suponuojančios bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją I. K. (I. K.) – buvusį UAB „Baldų meistras“ vadovą, ir liudytoją R. B. – buvusį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovą. Šie asmenys gali paaiškinti aplinkybes, susijusias su baldų gamyba, tiekimu, pristatymu, montavimu, UAB „Baldų meistras“ patalpų, įrangos buvimu, UAB „Baldų meistras“ darbuotojais, gaminusiais ir tiekusiais baldus. Teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, tinkamai neįsigilino į byloje surinktus įrodymus, tinkamai nepritaikė procesinės teisės normų.
19.3. Teismas, nepagrįstai suabsoliutinęs bankroto procedūrų operatyvumo principą, pažeidė kitą principą, užtikrinantį teisę į teisingą teismą, apribojo galimybę pareiškėjai įrodyti reikalavimų pagrįstumą. Be to, teismas buvo neaktyvus, nesiėmė priemonių išsiaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingų aplinkybių.
19.4. Administratorė atliko išsamų tyrimą dėl baldų atsakovei pristatymo, iš kurio daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog UAB „Baldų meistras“ pagal pareiškėjos pateiktas PVM sąskaitas faktūras realiai baldus perdavė atsakovei. Tai patvirtina netiesioginiai įrodymai (specialisto išvada, brėžiniai, fotonuotraukos, baldų detalizacijos, vizualizacijos) kartu su pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis, užsakymais bei perdavimo aktais. Administratorė susistemino pareiškėjos pateiktus dokumentus ir nustatė dokumentų sąsajas. Nustatyta, kad sutampa prekių identifikacija, kiekiai, kainos, o kur nurodyti objektai – ir objektų adresai. Priešingai, negu nurodė teismas, šalys į bylą pateikė įrodymus, kurie paneigia VMI patikrinimo akte nustatytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, pagrįstus finansinės atskaitomybės dokumentais.
19.5. Teismas nepagrįstai nesivadovavo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nurodydamas, kad protokole fiksuojami baldai, kurių neva nėra nurodyta sąskaitose, pvz. vaikiški baldai. 2015 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje BM Nr. 34 viena iš prekių nurodoma – vaiko kambario baldai. Teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, t. y. padarė procesinės teisės normų pažeidimą dėl kurio buvo neteisingai išnagrinėta byla.
19.6. Atsakovė neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjos argumentais, kad teismas nutartį motyvavo išimtinai VMI patikrinimo aktu, nevertino kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. VMI patikrinimo aktas teisinių pasekmių UAB „Baldų meistras“ nesukūrė, teismų sprendimai nepanaikino UAB „Baldų meistras“ reikalavimo teisės į atsakovę pagal 2013 m. rugsėjo 2 d. produkcijos gamybos paslaugų sutartį. Pažymi, kad 2023 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-301-803/2023 teismas patvirtino BUAB „GJ baldai“ 268 858,11 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kildinamą iš tos pačios sutarties, kuri buvo nagrinėjama ir mokestiniame ginče administraciniams teismams konstatavus, jog realiai ta pati sutartis nebuvo vykdoma (nebuvo pagaminti ir perduoti baldai atsakovei). Mano, kad šioje civilinėje byloje, esant iš esmės analogiškai situacijai, nėra pagrindo priimti kitokį sprendimą.
19.7. Atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti už pagamintus baldus pagal UAB „Baldų meistras“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Tai reiškia, kad UAB „Baldų meistras“ turėjo reikalavimo teisę į atsakovę ir šią teisę teisėtai perleido pareiškėjai. 2017 m. balandžio 12 d. pareiškėjos ir UAB „Baldų meistras“ sudaryta sutartis nėra akivaizdžiai niekinė, todėl teismas nepagrįstai šalių sudarytą sutartį pripažino niekine ir negaliojančia.
19.8. Administratorė nesutinka dėl dalies pareiškėjos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo (2 758 932,61 Eur). Teigia, kad pareiškėjos reikalavimo dalis dėl 1 645 944,76 Eur yra pagrįsta, pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras. Administratorė nesutinka su pareiškėjos apskaičiuotų delspinigių dydžiu (610 974,70 Eur) ir nurodo, jog pareiškėja delspinigius skaičiuoja už 1 856 pradelstas dienas (nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos), tačiau atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, pareiškėjos reikalavimas galėtų būti patenkintas tik dėl 59 254,01 Eur delspinigių. Taip pat mano, kad 502 013,15 Eur procesinės palūkanos negali būti priteistos, kadangi jos skaičiuojamos tik nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
19.9. Naujai paaiškėjo aplinkybės dėl ginčo baldų galimo pardavimo UAB „Primestus“ ir išnuomojimo bendrovei (atsakovei), kurios sudaro pagrindą manyti, kad teismo sprendimas šioje byloje turės įtakos UAB „Primestus“ teisėms ir pareigoms. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą UAB „Primestus“ įtraukti į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
3. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Baldų meistras“ prašo patenkinti „MAKANE – 2005 LTD“ atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjos 2 758 932,61 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje ir įtraukti „MAKANE – 2005 LTD“ į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą, bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka; liudytoju kviesti ir apklausti buvusį UAB „Baldų meistras“ direktorių I. K.; prie bylos pridėti buvusio BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktoriaus – liudytojo R. B. pas notarą duotus paliudijimus bei teikiamus įrodymus (UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise valdomuose 49 butuose, adresu (duomenys neskelbtini), 25 butuose (duomenys neskelbtini) g. (buvę gatvės adresų pavadinimai (duomenys neskelbtini)g.), sumontuotų virtuvės, prieškambario, vonios, miegamojo, laisvalaikio kambarių baldų fotofiksaciją, specifikacijas, išmatavimus). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas užkirto kelią UAB „Baldų meistras“ pateikti atsiliepimą bei įrodymus byloje. UAB „Baldų meistras“ teikė į bylą prašymą pratęsti bendrovei terminą pateikti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, tačiau teismas nepratęsė šio termino. UAB „Baldų meistras“ buvo apribota teisė pasisakyti byloje iškeltais klausimais, užkirstas kelias dalyvauti teismo procese. Byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui dėl to, kad teismas į nagrinėjimą nebuvo įtraukęs UAB „Baldų meistras“. Teismas iš esmės padarė tas pačias klaidas.
20.2. VMI ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pripažino, kad tokio kiekio baldų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pati nepagamino, vadinasi šiuos baldus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsigijo iš trečiųjų asmenų. Nėra įrodymų, kurie liudytų, kad tuos faktiškai sumontuotus, egzistuojančius baldus pagamino, sumontavo kitas subjektas, o ne UAB „Baldų meistras“. Įrodymais pagrįsta, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 74 butuose baldus pagamino ir sumontavo UAB „Baldų meistras“. Beveik 500 vienetų baldų yra didelės vertės. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir nemokumo administratorius pripažįsta, kad už šiuos baldus bendrovė skolinga UAB „Baldų meistras“ (reikalavimo teisių perėmėjai).
20.3. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į klausimus, kas 74 butuose esančius baldus gamino, montavo ir kam už šiuos baldus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra skolinga. Baldai yra UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ butuose faktiškai ir šiuo metu, teismas tuo gali įsitikinti darydamas išvažiuojamąjį teismo posėdį.
20.4. Byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta netinkamai, neatskleista bylos esmė, neatsakyti esminiai bylos klausimai, tinkamai neišklausyta pareiškėja, UAB „Baldų meistras“, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, neapklausti liudytojai.
20.5. Pirmosios instancijos teismas byloje nepaskirstė įrodinėjimo pareigų. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik VMI mokestinio patikrinimo, kurio šalimi UAB „Baldų meistras“ nebuvo, aktu ir iš vienašalio akto darė išvadas.
20.6. Teismas nevertino dalies pareiškėjos pateiktų įrodymų vien dėl to, kad per laiką pakito tų pačių butų adresas. Dėl tokios klaidos teismas nusprendė, kad pareiškėja teikia su byla nesusijusių butų baldų projektinę dokumentaciją, specifikacijas.
20.7. Teismas nepagrįstai atsisakė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Visos bylos šalys prašė pirmosios instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to byloje buvo pateikti šalių prašymai apklausti liudytojus. Be žodinio teismo proceso to padaryti negalima. Liudytojų apklausa leistų paaiškinti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose fiksuotas aplinkybes, kad skolininkas baldus ir įrangą yra priėmęs. Pirmosios instancijos teismas ankstesniuose savo procesiniuose sprendimuose buvo pažymėjęs, kad šių asmenų apklausa yra būtina. Teismas apribojo teisę teikti įrodymus. Teismui netenkinus prašymo dėl liudytojų apklausos, ginčą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, nebuvo užtikrintas ir rungimosi principo įgyvendinimas. Liudytojas turi būti apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėjos finansinis reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti tvirtinamas.
4. Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo apeliantės „MAKANE–2005 LTD“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
21.1. Patikrinimo metu buvo įvertinti ir dokumentai, kuriais grindžiama UAB „Baldų meistras“ reikalavimo teisė atsakovės atžvilgiu. Patikrinimo akte, kuris turi didesnę įrodomąją galią, yra nustatyta šiai bylai reikšmingos aplinkybės, kad pareiškėjos pateikiamos PVM sąskaitos faktūros neturi juridinės galios ir kad jose nurodomos ūkinės operacijos realiai neįvyko. Nustačius, kad UAB „Baldų meistras“ nesuteikė paslaugų (nepardavė prekių), nurodomų PVM sąskaitose faktūrose, UAB „Baldų meistras“ negali būti laikoma turinčia reikalavimo teisę atsakovei.
21.2. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ UAB „Baldų meistras“ bei kitiems ūkio subjektams už UAB „Baldų meistras“ laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pervedė ir grynaisiais pinigais įformino 302 091,41 Eur mokėjimus. Ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti, kad UAB „Baldų meistras“ negavo jokio atsiskaitymo pagal paslaugų teikimo sutartį, nors paslaugų ar prekių bendrovei ir neteikė.
21.3. Pareiškėja nepaneigė patikrinimo akte nustatytų aplinkybių dėl to, kad UAB „Baldų meistras“ neturėjo lėšų medžiagoms įsigyti, dėl to, jog medžiagų įsigijimą deklaravo iš įmonių, kurios neturėjo sandėlių medžiagoms laikyti ir lėšų joms įsigyti, o jų vadovai net nebuvo Lietuvoje sandorių su UAB „Baldų meistras“ įforminimo metu, bei dėl to, kad UAB „Baldų meistras“ neturėjo darbuotojų tokiam kiekiui baldų pagaminti.
21.4. Sutartis, kuria perleista neegzistuojanti reikalavimo teisė, yra laikoma niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujanti imperatyvioms CK 6.3 straipsnio 4 dalies, 6.102 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
21.5. Pareiškėja pateikė sutartį, kuria UAB „Baldų meistras“ perleido „MAKANE–2005 LTD“ reikalavimo teisę į atsakovę. Nurodoma, kad paminėti dokumentai sudaro Sutarties priedą Nr. 2 ir yra pateikti į bylą kartu su prašymu patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą, tačiau šie dokumentai negalėjo būti sutarties priedais jos sudarymo metu. Visi tariami Sutarties priedai yra patikrinimo akto priedai. Su patikrinimo akto priedais niekas negalėjo susipažinti, daryti kopijas anksčiau nei 2018 m. birželio 29 d. Pareiškėja teikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sutarties sudarymą ir jos priedus. Dėl šių aplinkybių finansinis reikalavimas negalėjo būti pripažintas pagrįstu.
21.6. Sutarties teisėtumo klausimą kėlė VMI procesiniuose dokumentuose, jos teisėtumo vertinimas taip pat buvo būtinas dėl to, kad iš jos kildinama pareiškėjos reikalavimo teisė. Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas savo pareigas, pagrįstai vertino sutarties teisėtumą ir veikdamas ex officio pripažino ją niekine ir negaliojančia.
21.7. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje tarp kaltinamųjų yra ir (duomenys neskelbtini). VMI žiniomis, baudžiamojoje byloje yra surinkti įrodymai, kad tikrasis UAB „Baldų meistras“ vadovas yra (duomenys neskelbtini), kuris faktiškai valdė tiek bendrovę, tiek UAB „Baldų meistras“, todėl abejotina ar R. A. (R. A.) iš tiesų pasirašė sutartyje.
21.8. Pareiškėja prašymą dėl žodinio proceso ir liudytojo apklausos pateikė prieš pat paskirtą rašytinį teismo posėdį, nors byla nagrinėjama ilgą laiką, o tai sudaro pagrindą manyti, jog toks prašymas buvo pateiktas siekiant vilkinti teismo procesą. VMI vertinimu, byloje buvo sudarytos sąlygos visiems jos dalyviams teikti paaiškinimus raštu ir įrodymus, todėl žodinio proceso organizuoti nebuvo pagrindo. Liudytojų parodymai negali patvirtinti ar paneigti bylai esminių aplinkybių. VMI žiniomis, R. B. ir I. K., kuriuos apklausti prašė pareiškėjas, yra teisiami baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su (duomenys neskelbtini), todėl jų liudijimu nebūtų galima pasitikėti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
6. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria reikalavimo teisės perleidimo sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia, o pareiškėjos prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 2 d. produkcijos gamybos paslaugų sutartimi Nr. BM/2013/09/02 suinteresuotas asmuo UAB „Baldų meistras“ įsipareigojo pagaminti gaminius pagal atsakovės UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ nustatytas sąlygas. Pagal sutarties nuostatas, tikslus gaminių asortimentas, kiekis bei atlikimo terminai kiekvienu konkrečiu atveju nurodomi oficialiame užsakyme – „Priedas prie sutarties“, kuris yra neatsiejama šios sutarties dalis.
8. UAB „Baldų meistras“ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. liepos 18 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra vertė – 1 351 783,93 Eur be PVM (1 635 659,77 Eur su PVM).
9. 2017 m. balandžio 12 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Baldų meistras“ perleido pareiškėjai 1 645 944,76 Eur vertės reikalavimo teisę su visomis priklausančiomis netesybomis ir palūkanomis į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuri yra patvirtinta 2013 m. rugsėjo 2 d. produkcijos gamybos paslaugų sutartimi Nr. BM/2013/09/02 su priedais ir 31 PVM sąskaita faktūra (sutarties priedas Nr. 2) (sutarties 1.1 punktas).
10. VMI, atlikusi mokesčių mokėtojos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ patikrinimą, 2018 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. (21.60-32) FR0680-271, dėl sandorių su UAB „Baldų meistras“ nustatė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. deklaravo sandorių su UAB „Baldų meistras“ už 1 360 284,93 Eur ir 285 659,83 Eur PVM, iš viso už 1 645 944,76 Eur, kurių pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą. VMI padarė išvadą, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepateikė dokumentų, įrodančių, jog pagal UAB „Baldų meistras“ vardu 2014 m. balandžio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. įformintas PVM sąskaitas faktūras buvo suteiktos paslaugos ir prekės parduotos (Akto 120 psl.). Patikrinimo akte pažymėta, kad UAB „Baldų meistras“ deklaravo medžiagų, reikalingų baldams gaminti, įsigijimus pagal UAB „G.“, UAB „C.“ ir UAB „E.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, už kurias minėtoms įmonėms per banką mokėjimų neatliko, o kasos dokumentų ir registrų nepateikė, todėl nenustatyta, ar atsiskaitė grynaisiais pinigais; UAB „G.“, UAB „C.“ ir UAB „E.“ atsakingi asmenys nerandami, bankroto administratoriams neperdavė įmonių turto ir dokumentų, minėtų įmonių vadovai – Rusijos piliečiai, kurie sandorių su UAB „Baldų meistras“ įforminimo metu Lietuvoje nebuvo, piniginių lėšų didelių kiekių medžiagų įsigijimui bei patalpų medžiagoms laikyti ir saugoti neturėjo (Akto 120 psl.). UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ į buhalterinės apskaitos registrus įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, t. y. apskaitė realiai nevykusias ūkines operacijas pagal UAB „Baldų meistras“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras už 1 360 284,93 Eur plius 285 659,83 Eur PVM, kurios neturi juridinės galios (Akto 122 psl.). UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras neteisėtai atskaitė 285 659,83 Eur pirkimo PVM bei užpildydama 2014 m. balandžio mėnesio – 2016 m. spalio mėnesio PVM deklaracijas į jas įrašė neteisingus duomenis apie atskaitomą 285 659,83 Eur PVM, kurio pagrindu buvo sumažintas deklaruotas mokėtinas į biudžetą PVM. Akte taip pat nurodyta, kad „Sodros“ duomenimis, UAB „Baldų meistras“ neturėjo pakankamai žmogiškųjų išteklių UAB „Baldų meistras“ įformintoms ūkinėms operacijoms (baldų, skirtų atsakovei) gamybai; nors UAB „Baldų meistras“ turėjo įdarbintų darbuotojų, tačiau jiems buvo įforminami nedraudiminiai laikotarpiai, o išmokų, priskiriamų B klasės pajamoms, gyventojams, pagal verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas, neišmokėjo (Akto 122 psl.).
11. VMI 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-299 patvirtino 2018 m. birželio 29 d. patikrinimo aktu Nr. (21.60-32) FR0680-271 papildomai apskaičiuotą 6 517 901,36 Eur PVM, apskaičiavo 2 431 505,31 Eur PVM delspinigių ir skyrė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 862 257 Eur GPM baudą. Mokestinių ginčų komisija 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. S-218 (7-194/2018) patvirtino VMI sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1761-463/2019 pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo ir VMI 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.
12. Pareiškėja „MAKANE–2005 LTD“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti įstatymo nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti 2 758 932,61 Eur reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
13. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjos „MAKANE–2005 LTD“ prašymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-148-567/2024 minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje nurodė, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą UAB „Baldų meistras“ materialiųjų teisių ir pareigų, pripažindamas 2017 m. balandžio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia.
14. Pirmosios instancijos teismas, į procesą suinteresuotu asmeniu įtraukęs UAB „Baldų meistras“ ir iš naujo išnagrinėjęs bylą, pripažino 2017 m. balandžio 12 d. „MAKANE– 2005 LTD“ ir UAB „Baldų meistras“ sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia, pareiškėjos prašymą dėl 2 758 932,61 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ byloje atmetė. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
15. Suinteresuotas asmuo UAB „Baldų meistras“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus (patalpų (nurodyta, jog butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)) su baldais nuotraukas, specifikacijas, ekspertizės akto priedus, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktoriaus R. B. pas notarą duotus liudijimus). Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas apribojo UAB „Baldų meistras“ teisę pateikti atsiliepimą, įrodymus, todėl UAB „Baldų meistras“, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, įrodymus teikia Lietuvos apeliaciniam teismui. Suinteresuoto asmens nuomone, teismui atsisakius apklausti liudytoją R. B., apeliacinės instancijos teismas turi priimti į bylą šio asmens pas notarą duotus parodymus.
16. Atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ taip pat pridėjo naujus įrodymus: UAB „Primestus“ 2024 m. vasario 8 d. lydraštį su priedais (butuose sumontuotų baldų bei įrangos inventorizacijos aprašymą su nuotraukomis, 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pirkėjai UAB „Primestus“ išrašytą 738 478,73 Eur PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr. 48551 (su priedais); 2020 m. spalio 1 d. UAB „Primestus“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ Daiktų nuomos sutartį ir kt. Atsakovė nurodo, kad teikiami naujai sužinoti įrodymai, kurie patvirtina, jog labiau tikėtina, kad baldai buvo įsigyti iš UAB „Baldų meistras“ ir pristatyti bendrovei. Pasak atsakovės, įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu baldai neegzistuotų, jie negalėtų būti parduoti už 738 478,73 Eur, o vėliau išnuomoti atsakovei. Pridedami įrodymai padės objektyviau nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, be to, byloje egzistuoja viešasis interesas. Mano, kad teismo sprendimas šioje byloje turės įtakos UAB „Primestus“ teisėms ir pareigoms.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
18. Nagrinėjamu atveju, suinteresuotas asmuo UAB „Baldų meistras“ poreikį pateikti naujus įrodymus grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė, priešingai nei nurodyta atsiliepime, neapribojo UAB „Baldų meistras“ teisės pateikti rašytinius įrodymus į bylą. 2024 m. balandžio 3 d. suinteresuotas asmuo UAB „Baldų meistras“ kartu su prašymu dėl žodinio teismo posėdžio pateikė rašytinius įrodymus, prašyme paaiškino, kokias aplinkybes šiais įrodymais siekia pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas priėmė paminėtus įrodymus. Suinteresuotas asmuo nenurodo, kodėl negalėjo pateikti su atsiliepimu teikiamų įrodymų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti suinteresuotas asmuo grindė siekiu susirasti advokatą. Pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi suinteresuotas asmuo UAB „Baldų meistras“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis realiai ketino, bet dėl objektyvių priežasčių negalėjo sudaryti atstovavimo sutarties su advokatu. Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo UAB „Baldų meistras“ 2024 m. balandžio 2 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju G. Š., t. y. su tuo pačiu asmeniu, kuris atstovavo pareiškėją šiame procese, ir kuriam bylos aplinkybės buvo žinomos. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad UAB „Baldų meistras“ papildomai teikiamus įrodymus turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako juos priimti bei vertinti.
19. Kadangi prašymas priimti liudytojo R. B. pas notarą duotus parodymus siejamas su prašymu rengti žodinį bylos nagrinėjimą bei apklausti liudytojus nepatenkinimu, dėl šio įrodymo priėmimo teisėjų kolegija pasisakys išsprendusi prašymus dėl žodinio bylos nagrinėjimo bei liudytojų apklausos.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naujai teikiamus įrodymus. Atsakovė nurodo, kad su atsiliepimu teikiami papildomi, naujai sužinoti, t. y. UAB „Primestus“ lydraščiu pateikti rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad pridedamo UAB „Primestus“ lydraščio data – 2024 m. vasario 8 d., lydraštis elektroniniu parašu pasirašytas tą pačią dieną. Taigi, nemokumo administratorei su lydraščiu teikiami duomenys buvo žinomi dar iki Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties priėmimo, ir juolab, iki pakartotinio pareiškėjos prašymo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dienos. Nesant CPK 314 straipsnyje nustatytų išimčių, kuomet nauji įrodymai gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrindo tenkinti atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose
21. Suinteresuotas asmuo UAB „Baldų meistras“ prašo bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka, liudytoju į bylą kviesti ir apklausti buvusį UAB „Baldų meistras“ direktorių I. K.. Nurodė, kad teismui netenkinus prašymo dėl liudytojų apklausos ir ginčą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka nebuvo užtikrintas rungimosi principas, užkirstas kelias pareiškėjai įrodyti procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes.
22. Aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymų skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kviesti ir apklausti liudytojus I. K. bei R. B., grindžiamas ir pareiškėjos atskirasis skundas bei atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimas.
23. JANĮ 42 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
24. Taigi, pagal galiojantį reguliavimą pasirinkimas, kokia tvarka (žodinio ar rašytinio proceso) nagrinėti klausimą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, yra priskirtas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui. Šį klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas į veiksmingo nemokumo proceso tikslą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), nemokumo proceso principus (JANĮ 3 straipsnis) bei kolektyvinį nemokumo proceso pobūdį, kuris suponuoja, kad nemokumo procese turi būti atsižvelgiama į visų kreditorių interesus kuo greičiau patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojų apklausos atmetė, motyvuodamas tuo, kad prašymai pateikti pavėluotai (teismo posėdžio dieną ar likus dienai iki posėdžio) ir prašymų patenkinimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teismas pažymėjo, kad ginčo aplinkybės yra susijusios su įmonių, kurios turi vykdyti griežtą vykdomų sandorių buhalterinę apskaitą, tarpusavio atsiskaitymu, todėl liudytojų parodymai negali patvirtinti ar paneigti bylai esminių aplinkybių. Taip pat nurodė, kad dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę išdėstyti savo pozicijas rašytiniuose paaiškinimuose, pateikti įrodymus, paaiškinti pateiktų įrodymų reikšmę bylos nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiam vertinimui.
26. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
27. Vienas iš pagrindinių nemokumo proceso principų yra efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Kad būtų užtikrinta bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsauga, teismo tvarka vykdomas nemokumo procesas turi būti veiksmingas, bankroto bylos turi būti nagrinėjamos itin operatyviai. Taigi pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas JANĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – ir bankroto proceso operatyvumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-238-467/2024).
28. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis, kuria byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, per EPP proceso dalyviams buvo išsiųsta 2024 m. vasario 20 d.; suinteresuotam asmeniui UAB „Baldų meistras“ pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą prašymą pateikimo išsiųstas 2024 m. vasario 23 d., 2024 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymo nagrinėjimas paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Nutartis byloje dalyvaujantiems asmenims išsiųsta per EPP 2024 m. kovo 15 d. Prašymus dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė 2024 m. balandžio 2 d., o pareiškėja bei suinteresuotas asmuo UAB „Baldų meistras“ – 2024 m. balandžio 3 d., t. y. paskirto posėdžio dieną. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama antrą kartą (apie bylos procesą dalyvaujantys byloje asmenys žinojo iki teismo posėdžio paskyrimo (UAB „Baldų meistras“ nuo atskirojo skundo pateikimo)), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog prašymai pateikti pavėluotai ir jų patenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvada, kad liudytojų parodymai negali patvirtinti ar paneigti bylai esminių aplinkybių, taip pat yra pagrįsta. Teisėjų kolegija, visų pirma, nesutinka su apeliantės ir suinteresuoto asmens UAB „Baldų meistras“ procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, kad apskųsta nutartis grindžiama tik VMI Aktu. Pirmosios instancijos teismas vertino į bylą pateiktus įrodymus ir iš jų visumos darė išvadas. Kita vertus, skirtingą VMI Akto bei liudytojų parodymų reikšmę nulemia ir šių įrodymų pobūdis. Apeliantė neginčija teismo išvados, kad teismo sprendimai, priimti minėtoje administracinėje byloje, bei VMI patikrinimo aktas laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais.
30. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.
31. Šiuo atveju apeliantė nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti paminėtoje teisės normoje numatytą išimtį. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo dėl liudytojų apklausos ne tik dėl šių įrodymų įrodomosios reikšmės, tačiau ir dėl pavėluoto prašymo pateikimo. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad faktas, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo patenkintas prašymas dėl liudytojų apklausos, lemia neteisėto ar nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimo. Nenustatyta, kad byla pirmosios instancijos teisme negalėjo būti tinkamai išspręsta remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais.
32. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
33. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
34. Atsižvelgdamas į bylos pobūdį, pirmiau aptartą liudytojų parodymų įrodomąją vertę šioje byloje, tai, kad proceso dalyviai turėjo galimybę savo poziciją išdėstyti teikdami rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, nesutikimo su apskųsta nutartimi argumentus nurodyti atskirajame skunde bei atsiliepimuose į jį, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog apklausti liudytojus bei skirti žodinį bylos nagrinėjimą netikslinga, todėl šis prašymas netenkinamas. Nenustačius poreikio byloje apklausti liudytojus, apeliantės prašymas priimti liudytojo R. B. pas notarą duotus parodymus taip pat netenkinamas.
Dėl teismo aktyvumo
35. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus viešo intereso byloje, neapklausė liudytojų, nereikalavo iš atsakovės nemokumo administratorės pateikti informaciją ir byla dėl teismo neaktyvumo išnagrinėta neišsamiai, neatsakius į klausimą, kam atsakovė skolinga už baldus.
36. Teismų praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą, teismas bankroto bylose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių reikšmingoms kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui aplinkybėms išaiškinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023).
37. Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020, 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-450/2023).
38. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). <...> Reikalavimas kreditoriui pagrįsti savo reikalavimą taikomas ir tuo atveju, kai pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę perima kitas kreditorius. Reikalavimo teisę perėmęs kreditorius turi pagrįsti ankstesnio kreditoriaus reikalavimo teisės galiojimą ir dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023).
39. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti pateikti įrodymus, kurie pagrįstų, jog 2014–2016 m. UAB „Baldų meistras“ turėjo patalpas, kuriose buvo įranga, reikalinga baldų gamybai, kad tuo metu dirbo darbuotojai, kurie realiai gamino baldus pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ užsakymus, juos pristatė ir pan.; taip pat nurodo, kad teismas galėjo imtis veiksmų tokius įrodymus surinkti, organizuoti išvažiuojamuosius teismo posėdžius ir pan., tačiau tokie argumentai iš esmės reiškia, jog apeliantė siekia, jog teismas rinktų (siūlytų teikti) konkrečius įrodymus pareiškėjos reikalavimui patenkinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos dalyviams buvo žinomas VMI patikrinimo akto turinys, byla pirmosios instancijos teisme vieną kartą jau buvo nagrinėjama, apeliacinės instancijos teismo panaikintoje nutartyje, be kita ko, buvo nurodyta ir apie nepateiktus duomenis. Taigi, siekdama įrodyti paminėtas aplinkybes, apeliantė turėjo teisę surinkti bei teismui pateikti tokius įrodymus.
40. Kita vertus, apeliantė, teigdama, kad byloje svarbu atsakyti į klausimus, ar baldai yra pas atsakovę, iš kur baldai pas atsakovę atsirado (kas juos gamino, pristatė, montavo), ir ar už baldus atsakovė yra atsiskaičiusi, kas turi finansinį reikalavimą, – klaidingai formuluoja byloje nustatytinas aplinkybes. Ne teismas, o pareiškėja turėjo įrodyti, kad suinteresuotas asmuo UAB „Baldų meistras“ pagal į bylą pateiktą sutartį bei konkrečias PVM sąskaitas faktūras faktiškai pagamino bei perdavė (sumontavo) atsakovei baldus (įrangą), ir jog atsakovė už gaminius neatsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad finansinio reikalavimo pagrįstumo bei teisėtumo vertinimui esminę reikšmę turi leistini rašytiniai įrodymai.
41. Pažymėtina, kad oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės nėra laikomos prejudiciniais faktais (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 182 straipsnio 2 ir 3 punktai), kurie negali būti ginčijami, o toliau išlieka aplinkybėmis, kurios gali būti paneigtos ir kurios gali sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje, tačiau įrodinėjimo našta tenka tai bylos šaliai, kuri siekia paneigti oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes. Įrodinėjant priešingas aplinkybes, nei nurodyta oficialiajame rašytiniame įrodyme, kaip minėta, taikomi įrodinėjimo priemonių leistinumo apribojimai – oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės negali būti paneigtos liudytojų parodymais, išskyrus, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021; 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-611/2023).
42. Pareiškėjos nurodyti duomenys apie šiuo metu atsakovės patalpose esančius baldus (taip pat byloje esantys antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kuriuose užfiksuotomis aplinkybėmis remiasi pareiškėja) neįrodo, kad baldus pagamino UAB „Baldų meistras“ pagal 2013 m. rugsėjo 2 d. produkcijos gamybos paslaugų sutartį. Atskirojo skundo teiginiai, kad baldai „iš niekur negali atsirasti“, „turtas pats nesusikuria, nemokamai negaunamas“, nėra tinkamas įrodinėjimo būdas.
43. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, t. y. PVM sąskaitomis faktūromis, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktoriaus pateiktomis baldų, įrangos ilgalaikio turto apskaitos kortelėmis. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pastebėjimui, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apskaitos dokumentai buvo patikrinti mokestinio patikrinimo metu ir konstatuota, jog minėta bendrovė apskaitė realiai nevykusias operacijas, o pavieniai šioje byloje teikiami buhalterinės apskaitos dokumentai tokių išvadų pagrįstumo nepaneigia.
44. Dėl pirmiau aptartos įrodinėjimo šioje byloje specifikos (oficialiuose rašytiniame įrodymuose esančių duomenų) apeliantės teiginiai dėl VMI pareigos paneigti pirminius buhalterinius dokumentus atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, kad UAB „Baldų meistras“ nedalyvavo mokestiniame patikrinime bei administracinėje byloje, savaime nereiškia, jog nesant rašytinių įrodymų, paneigiančių VMI (administracinių teismų sprendimų) išvadas, tie patys dokumentai (PVM sąskaitos faktūros ir kt.) turi būti vertinami kitaip. Pareiškėja ir UAB „Baldų meistras“ šioje byloje turėjo teisę teikti įrodymus, patvirtinančius faktinį minėtos sutarties vykdymą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Baldų meistras“ nepagrįstai teigia, kad jai buvo atimta teisė pasisakyti byloje iškeltais klausimais. Minėta, kad suinteresuotam asmeniui buvo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti; be to, UAB „Baldų meistras“ pateikė į bylą įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas priėmė. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį ir dalyką, aplinkybė, kad UAB „Baldų meistras“ yra atlikusi PVM atskaitas, kurios nėra panaikintos, neturi įtakos ginčo PVM sąskaitų faktūrų (kaip įrodymų) vertinimui. Atskirajame skunde akcentuojama nemokumo administratorės pozicija (išvados, padarytos įvertinus surinktus netiesioginius įrodymus) nėra privaloma teismui. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė nurodo, kad netiesioginiai įrodymai (specialisto išvada, brėžiniai, nuotraukos, baldų detalizacijos, vizualizacijos) kartu su pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, užsakymais bei perdavimo aktais) patvirtina, jog labiau tikėtina, kad baldai realiai buvo perduoti atsakovei. Pažymėtina, kad nemokumo administratorė pateikė susistemintą dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, užsakymų bei perdavimo aktų) lentelę, kurioje neatsispindi paminėti netiesioginiai įrodymai, t. y. kokiam užsakymui priskiriamos konkrečios nuotraukos, baldų brėžiniai, į kokį konkrečiai objektą jie pristatyti ir pan.
45. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas).
46. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų.
47. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).
48. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino šalių į bylą pateiktus įrodymus (pasisakė dėl UAB Konsauditas“ buhalterinės apskaitos ir finansų specialisto 2018 m. lapkričio 12 d. konsultacinės išvados, baldų nuotraukų, detalizacijų, brėžinių, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, ilgalaikio turto kortelių ir kt.), juose esančių duomenų pakankamumą atitinkamų aplinkybių konstatavimui, t. y. nenurodė, kad vien VMI aktas sudaro pagrindą netvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo. Apeliantė teisingai nurodė, kad šioje byloje turėjo būti vertinama, ar prekės, nurodytos PVM sąskaitose faktūrose, buvo realiai perduotos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo daryti išvadą apie prekių perdavimą.
Dėl reikalavimo teisės perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu
49. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ex officio pripažino sandorį niekiniu ir negaliojančiu ab initio, kadangi nei viena iš proceso šalių nereiškė reikalavimo pripažinti 2017 m. balandžio 12 d. pareiškėjos ir UAB „Baldų meistras“ sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia, kuri nėra akivaizdžiai niekinė.
50. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017).
51. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi. Tai, kad pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Tokia reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022).
52. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio (pagal pareigas) konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015; kt.).
53. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, kad tuo atveju, jeigu kreditoriaus bankroto byloje reiškiamas finansinis reikalavimas grindžiamas reikalavimo perleidimo sutartimi, bankroto bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, turi ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti, ar reikalavimo perleidimo sutartis, kuria grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, nėra akivaizdžiai niekinė, t. y. nesukūrusi ir negalėjusi sukurti kreditoriaus reikalavimo teisės į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022).
54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į šios bylos įrodinėjimo dalyką pateko aplinkybės dėl UAB „Baldų meistras“ reikalavimo teisės, kylančios iš UAB „Baldų meistras“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2013 m. rugsėjo 2 d. sudarytos produkcijos gamybos paslaugų sutarties pagrindu išrašytų sąskaitų faktūrų. Pareiškėja prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje grindė 2017 m. balandžio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, kuria UAB „Baldų meistras“ jai perleido reikalavimo teisę į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 645 944,76 Eur skolą su delspinigiais ir palūkanomis pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras. Šioje byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Baldų meistras“ neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia.
55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Taigi, atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Jadvyga Mardosevič
Antanas Rudzinskas
Aldona Tilindienė