Civilinė bylaNr. e2A-608-661/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31908-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Veriko ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo If P&C Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdančio per If P&C Insurance AS filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veiklą vykdančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kūrybos sodas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „Kauno televizijos servisas“, L. K..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių subrogaciją, aiškinimo ir taikymo, kilus klausimui, ar draudikas turi subrogacijos teisę, jei jis draudėjui išmokėjo draudimo išmoką, atlygindamas trečiojo asmens faktiškai padarytą žalą, tačiau toks įvykis pagal draudimo sutartį gali būti pripažįstamas nedraudžiamuoju.
2. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas teigia, kad 2020 m. spalio 2 d. Susitarimo pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovą atlyginti žalą, atsiradusią atsakovo pasamdytam asmeniui – L. K. nelaimingo atsitikimo metu sugadinus filmavimo įrangą. Byloje nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad įranga buvo sugadinta L. K. filmuojant renginio repeticiją ir nukritus nuo scenos. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad filmavimo įrangą atsakovui išnuomojo trečiasis asmuo UAB „Kauno televizijos servisas“ (toliau – ir KTS) žodinio susitarimo pagrindu.
3. Ieškovas If P&C Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdantis per If P&C Insurance AS filialą pareikštu ieškiniu prašė iš atsakovo UAB „Kūrybos sodas“priteisti 9 570,62 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. ieškovas ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno televizijos servisas“ (toliau – Draudėjas) sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausti Draudėjui priklausantys įrenginiai. Draudėjo atstovas informavo, kad 2020 m. sausio 23 d. apdraustas turtas nukentėjo. Renginio „Žmonės 2020“ (toliau – ir Renginys) repeticijos metu operatorius L. K. nukrito nuo pakylos ir nepataisomai sugadino Draudėjui priklausančią nešiojamą įrangą (toliau – ir Įranga). Ieškovas dėl įvykio išmokėjo Draudėjui 15 000 Eur dydžio draudimo išmoką. Kadangi įvykio metu įranga buvo apdrausta nauja atkuriamąja verte, ieškovas, apskaičiuodamas draudimo išmokos sumą, neatsižvelgė į Įrangos nusidėvėjimą. Vadovaujantis 2020 m. spalio 2 d. ieškovo ir Draudėjo pasirašytu Susitarimu žalos reguliavimo byloje Nr. IFIT000675 (toliau – Susitarimas), Draudėjas perleido ieškovui reikalavimo teises į už žalos padarymą atsakingą asmenį visai padarytos žalos sumai, neapsiribojant išmokėta draudimo išmokos suma.
5. Ieškovas solidariai atsakingais dėl įvykio metu padarytos žalos asmenimis laiko atsakovą UAB „Kūrybos sodas“ ir trečiąjį asmenį L. K.. Paaiškino, kad Draudėjas, vykdydamas atsakovo užsakymą, pateikė atsakovui filmavimo įrangą. Operatorius L. K. filmavimo metu nukrito nuo pakylos ir Įrangą nepataisomai sugadino. Teigė, jog trečiąjį asmenį L. K. renginio filmavimo paslaugoms pasamdė, su filmavimu susijusius nurodymus davė bei už trečiojo asmens L. K. filmavimo paslaugas sumokėjo atsakovas. Dėl šios priežasties UAB „Kūrybos sodas“ ir trečiasis asmuo L. K. yra solidariai atsakingi dėl atsiradusios žalos.
6. Ieškovas atsakovo atžvilgiu prašė taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau, įvertino tai, jog tarp Draudėjo ir atsakovo susiklostė sutartiniai santykiai, mano, jog atsakovo atžvilgiu galėtų būti taikoma ir sutartinė atsakomybė. Nepaisant to, jog Draudėjo atsakovui išrašytoje išankstinio apmokėjimo sąskaitoje faktūroje Serija KTS Nr. 20200120 nurodė „išankstinis apmokėjimas už „Žmonės“ filmavimo paslaugas“, iš tiesų Draudėjas renginio nefilmavo. Renginį filmavo atsakovo pasamdyti operatoriai. Savo ruožtu Draudėjas, vadovaujantis atsakovo užsakymu, privalėjo tik pristatyti renginio filmavimui reikalingą įrangą į filmavimo vietą bei ją parengti filmavimui. Taigi, tarp Draudėjo ir atsakovo susiklostė mišrūs rangos ir paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Po to, kai Draudėjas pristatė bei sumontavo filmavimui reikalingą įrangą, įrangos valdymą perėmė atsakovas, o tiksliau atsakovo pasamdyti operatoriai. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, jog Įranga nėra stacionari, L. K. filmavo Įrangą laikydamas rankose. Taigi Įrangą pilnai valdė bei už ją buvo atsakingas jau nebe Draudėjas, o atsakovas bei jo pasamdytas operatorius L. K.. Pažymėjo, jog visus nurodymus, susijusius su filmavimu (operatorių išsidėstymo schema, filmavimo laikas ir t. t.), L. K. gavo iš atsakovo.
7. Ieškovas prašo taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įvertinus tai, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai atsakovo atžvilgiu galėtų būti taikoma ir sutartinė atsakomybė. Nurodė, kad tokia ieškovo pozicija nereiškia, jog ieškovas atsakovo atžvilgiu prašo teismo tuo pat metu taikyti ir deliktinę, ir sutartinę atsakomybę. Pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama ieškovo teisė reikšti alternatyvius ieškinio reikalavimus.
8. Atsakovas UAB „Kūrybos sodas“ pateikė atsiliepimą ir prašė atmesti ieškovo ieškinį, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad Įrangą renginio filmavimui UAB „Kauno televizijos servisas“ pristatė pagal žodinį susitarimą su atsakovu. Be Įrangos pateikimo, UAB „Kauno televizijos servisas“ užtikrino ir Įrangos priežiūrą viso renginio metu, t. y. renginyje dalyvavo UAB „Kauno televizijos servisas“ technikų (inžinierių grupė), kuri viso renginio metu prižiūrėjo Įrangos naudojimą. Paaiškino, jog žodinė sutartis nėra naujiena šalims ir tiek atsakovas, tiek UAB „Kauno televizijos servisas“ žinojo ir suprato, kad susitariama yra ne tik dėl Įrangos nuomos, bet ir dėl techninės priežiūros renginio metu. Atsakovas nurodė, kad detalizuodamas ieškinio reikalavimo įstatyminį pagrindą, ieškovas nėra nuoseklus, nes reikalavimo atlyginti žalą teises kildino iš deliktinės atsakomybės, paskui nurodo, jog santykiams tarp šalių reguliuoti taikytina sutartinė atsakomybė. Atsakovo nuomone, ieškovas apskritai neturėjo teisinio pagrindo pareikšti ieškinio, neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas ieškinio pagrindą sieja su Draudimo sutartimi ir Susitarimu, tačiau Susitarimo 2.9. p. nurodyta, kad draudimo apsauga negalioja kilnojamam turtui, kuris išnuomotas ar kitaip perduotas naudotis tretiesiems asmenims. Pagal tai, ieškovas neturėjo teisinio pagrindo įvykio pripažinti draudiminiu ir išmokėti išmoką. Atsakovo manymu, ieškovas turėtų aiškiai identifikuoti, iš kokio teisinio pagrindo kildina reikalavimo teisę, pasirinkti bei įvardyti, kokiu pagrindu reiškia ieškinį, kokį pažeistų teisių gynybos būdą jis taiko. Nagrinėjamu atveju deliktinė atsakomybė negalima, ginčas spręstinas vertinant sutartinės atsakomybės sąlygas. Teigė, jog ieškovui perėmus Draudėjo reikalavimo teisę, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusįjį Draudėją ir žalą padariusį asmenį, nesibaigė, tik keitėsi prievolės šalis. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo Draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje – toje pačioje, jau egzistuojančioje. Todėl šiuo atveju draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę. UAB „Kauno televizijos servisas“ ir atsakovas dėl Įrangos nuomos ir jos priežiūros renginio metu sudarė žodinę sutartį, todėl susiklostę teisiniai santykiai ir atsakomybės forma gali ir turi būti kildinama iš minėtos sutarties. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, ar priešingai, neatliko kokių nors veiksmų, kurie būtų būtina sąlyga tinkamam sutarties vykdymui. Ieškovas nepateikė įrodymų, argumentų, dėl ko, atsakovo manymu, laikytina, jog atsakovas nesilaikė bendrų rūpestingo elgesio standartų ir todėl yra pagrindas konstatuoti kaltę atsakovo veiksmuose.
9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. K. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad režisieriai nusprendžia, kas dirbs filmavimo metu, susirašo su operatoriais trumposiomis žinutėmis, ar susirašinėjimo programėle, taip pat telefonu susitaria, sutartys nėra sudaromos. Nurodė, kad jis dažnai filmuoja nešiojama kamera, turi 20 metų filmavimo patirtį, yra daug kur filmavęs – ir ant pakylų, ir rūsiuose, ir laivuose. Šiuo konkrečiu atveju repeticijos filmavimo metu įvyko nelaimingas atsitikimas, taip jam atsitiko pirmą kartą. Dalis scenos buvo pakelta, dalis nuleista, buvo dainininkės pasirodymas, jis judėjo palei kėdes, buvo tamsu, nors žinojo, kad toje vietoje scena nusileidusi, tačiau kažkodėl žengė ten žingsnį ir nukrito. Kodėl nukrito, nežino, nors ir pats kitiems sakė, kad reikia elgtis atsargiai, nes pakyla juda, svarsto, kad gal galėjo būti likusios mikrofonų jungtys. Įvykio metu jis susižalojo, buvo ligoninėje. Prieš filmavimą yra pateikiamas vyr. operatoriaus sudarytas kamerų planas, operatorius pasiima kamerą ir filmuoja, techninių operatorių šiuo konkrečiu atveju nebuvo, nes dirba profesionalai ir jie žino kaip naudotis kameromis, kaip ir ką filmuoti sprendžia režisierius, jis viską girdi iš ausinės. Jam už darbą buvo apmokėta, iš jo žalos atlyginimo niekas nereikalavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d.sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovo „If P&C Insurance AS“ atsakovui UAB „Kūrybos sodas“ priteista 2 571,25 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo „If P&C Insurance AS“ valstybei priteista 71,52 Eur pašto išlaidų.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pripažino įvykį nedraudžiamuoju, kadangi pagal galiojusias draudimo taisykles draudimo apsauga negalioja kilnojamam turtui, kuris yra išnuomotas ar perduotas naudotis kitiems asmenims. Tai patvirtina Susitarimo preambulės IV dalis, kurioje nurodyta: „Pagal Įmonių turto ir verslo nutrūkimo draudimo taisyklių Nr. 004, esančių sudėtine draudimo sutarties dalimi, 2.9 p., draudimo apsauga negalioja kilnojamam turtui, kuris yra išnuomotas ir kitaip perduotas naudotis tretiesiems asmenims“.
12. Byloje nustatyta,kad filmavimo įrangą UAB „Kauno televizijos servisas“ žodinio susitarimo pagrindu perdavė naudotis (išnuomojo) atsakovui. Tai, kad įvykis nedraudžiamasis teismo posėdžio metu patvirtino ir pats ieškovo atstovas. Tačiau, net ir pripažinus įvykį nedraudžiamuoju, ieškovas žalos reguliavimo byloje Nr. IFIT0000675 priėmė sprendimą išmokėti draudėjui 15 000 Eur draudimo išmoką. Ieškovo atstovas posėdžio metu paaiškino, kad tokią išmoką nuspręsta išmokėti atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kauno televizijos servisas“ yra ilgalaikis klientas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką tam nesant teisinio pagrindo, veikė išimtinai savo rizika ir reikalavimo teisės į atsakovą subrogacijos pagrindu neįgijo. Išmokėjęs išmoką be teisinio pagrindo draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to siekdamas patirti kuo mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai, rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovo draudimo išmoka buvo išmokėta draudėjui dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, dėl to draudimo išmoka draudėjui išmokėta nesant teisiniam pagrindui, todėl ieškovas ieškinyje nurodytu subrogacijos pagrindu neįgijo reikalavimo teisės į atsakovą, kas reiškia, kad šiuo pagrindu ieškovo reikalavimas atsakovui dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
13. Pirmosios instancijos teismas taip sprendė, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo UAB „Kauno televizijos servisas“ būtų informavęs atsakovą, kad turto draudimas negalioja tuo atveju, kai yra įranga yra perleidžiama tretiesiems asmenims nuomos pagrindu. Taigi, trečiasis asmuo UAB „Kauno televizijos servisas“, kaip nuomotojas, neatskleidė kitai sutarties šaliai – nuomininkui (atsakovui) – reikšmingos informacijos dėl turto draudimo apsaugos išimčių, t. y. nesilaikė bendradarbiavimo principo, o tai eliminavo atsakovui galimybę priimti sprendimą papildomai drausti išsinuomotą įrangą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos.
14. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad įranga buvo sugadinta dėl to, kad L. K. filmavimo metu netikėtai nukrito nuo pakylos, t. y. įvyko nelaimingas atsitikimas. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad būtent atsakovo elgesys renginio metu buvo netinkamas ir toks netinkamas elgesys lėmė atsiradusią žalą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad renginio metu atsakovas dėjo visas pastangas, kad su įranga būtų elgiamasi tinkamai bei saugiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Ieškovas If P&C Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdantis per If P&C Insurance AS filialą, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai patenkinti. Apeliantas nurodė:
15.1. Teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl Apelianto reikalavimo teisės įgijimo sutarties pagrindu.
15.2. Draudėjas perleido Apeliantui reikalavimo teises į už žalos padarymą atsakingą asmenį visai padarytos žalos sumai, neapsiribojant išmokėta draudimo išmokos suma (Susitarimo 4 p.). Apeliantas, žinodamas, jog draudimo apsauga išnuomotam turtui negaliojo, sąmoningai pasirašė Susitarimą su Draudėju, kuriame aiškiai susitarė dėl reikalavimo perleidimo visai žalos sumai (neapsiribojant draudimo išmokos suma). Taigi reikalavimo teisė į už žalos padarymą atsakingą asmenį Apeliantui perėjo ne tik įstatymo, bet ir Susitarimo pagrindu. Net Teismui padarius išvadą, jog Apeliantas neįgijo reikalavimo teisės į Atsakovą įstatymo pagrindu, reikalavimo perleidimas sutarties pagrindu liko galioti. Teismas, savo ruožtu, nepripažino Susitarimo negaliojančiu ar niekiniu. Dėl šios priežasties reikalavimo teisė į Atsakovą, kurią Apeliantas įgijo Susitarimo pagrindu, galiojo tiek teikiant ieškinį, tiek galioja iki šiol.
15.3. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė dėl to, jog, Teismo požiūriu, nebuvo nustatyti ir įrodyti Atsakovo ar Trečiojo asmens L. K. neteisėti veiksmai ir kaltė. Apelianto įsitikinimu, tokie pirmosios instancijos Teismo skundžiamo Sprendimo teiginiai yra visiškai nepagrįsti, kadangi padaryti tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų bei netinkamai pritaikius sutartinę atsakomybę bei nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
15.4. Tarp Draudėjo ir Atsakovo susiklostė mišrūs paslaugų teikimo ir nuomos teisiniai santykiai. Po to, kai Draudėjas pristatė bei sumontavo filmavimui reikalingą įrangą, įrangos valdymą perėmė Atsakovas, o tiksliau Atsakovo pasamdyti operatoriai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įranga, kuria Įvykio metu filmavo Trečiasis asmuo L. K., nėra stacionari. Įvykio dieną minėta Įranga L. K. filmavo renginio „Žmonės 2020“ repeticiją Įrangą laikydamas rankose. Taigi įrangą pilnai valdė bei už ją buvo atsakingas jau nebe Draudėjas, o Atsakovas bei jo pasamdytas operatorius L. K.. Visus nurodymus, susijusius su filmavimu (operatorių išsidėstymo schema, filmavimo laikas ir t. t.) L. K. gavo iš Atsakovo.
15.5. Kadangi Atsakovas (nuomininkas) negrąžino Draudėjui (nuomotojui) Įrangos tokios būklės, kokios gavo (o tiksliau Įranga buvo grąžinta nepataisomai sugadinta), yra akivaizdu, kad Atsakovas pažeidė CK 6.499 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šiuo atveju neteisėti Atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, jog Atsakovas grąžino Ieškovui nepataisomai sugadintą Įrangą, t.y. grąžino Įrangą ne tokios būklės, kokios gavo.
15.6. Pirmosios instancijos Teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi 2014 m. birželio 9 d. Draudėjo ir Atsakovo elektroniniu susirašinėjimu. Atkreiptinas dėmesys, jog Draudėjo ir Atsakovo susirašinėjimas vyko prieš penkis su puse metų iki Įvykio bei dėl visiškai su 2020-01-23 d. Įvykiu nesusijusios sutarties. Draudėjas ir Atsakovas 2014-06-09 susirašinėjime derėjosi dėl sutarties sąlygos, kuri numato Draudėjo atsakomybę už transliacijos nutrūkimą, o ne dėl Atsakovo atsakomybės už įrangos sugadinimą.
16. AtsakovasUAB „Kūrybos sodas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:
16.1. priimdamas Sprendimą, Teismas nenustatė, jog nagrinėjamu atveju įvyko draudžiamasis įvykis. Priešingai, Draudikas ir Draudėjas, sudarydami Susitarimą, juo patys nedviprasmiškai pripažino, kad Įvykis pagal turto draudimo taisykles, kurių pagrindu buvo sudaryta Draudimo sutartis, priskirtinas nedraudžiamiesiems įvykiams, t. y. tokiems, kurių atveju jokia draudimo išmoka Draudėjui apskritai Draudiko negalėjo būti mokama. Taigi, Draudikas turėjo pareigą Draudėjui nemokėti, t. y. neturėjo teisės jam mokėti, 15 000 EUR dydžio draudimo išmokos. Vadinasi, teismas teisingai sprendė, kad Draudikas Draudėjui (15 000 EUR) draudimo išmoką sumokėjo, nesant tam teisiniam pagrindui, ir veikė be išimties Draudimo sutartimi neprisiimta rizika.
16.2. Toks draudiko reikalavimas, pareikštas atsakingam už Žalą asmeniui, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuria inter alia Byloje rėmėsi Ieškovas, laikytinas būtent subrogaciniu. Kai draudikas draudimo išmoką sumoka draudėjui, tai pastarasis iš esmės netenka galimybės perleisti savo reikalavimo teisę į kaltininką, nes jo prievolę, sumokėdamas draudimo išmoką, skirtą atlyginti draudėjo patirtus nuostolius, draudėjui įvykdo trečiasis asmuo (draudikas). Vadinasi, tokiu atveju reikalavimo perleidimo sutartis nebeturi dalyko. Pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalį draudžiama perleisti reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas.
16.3. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Draudikas Draudėjui 15 000 EUR dydžio draudimo išmoką sumokėjo Susitarime sulygtais būdais. Taigi, ieškinio reikalavimas dėl žalos priteisimo iš Atsakovo turėtų būti kvalifikuojamas subrogaciniu, o ne reikalavimu, kuris esą Ieškovui buvo perleistas Susitarimu, todėl Ieškovo, kuris savo poziciją grindė LAT nutartimis, priimtomis bylose pagal pareikštus draudikų subrogacinius reikalavimus už žalą atsakingiems asmenims, teiginys, kad jam reikalavimo teisė į Atsakovą perėjo ne tik įstatymo, bet ir sutarties (konkrečiai Susitarimo) pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas.
16.4. Remiantis Susitarimo turiniu, spręstina, jog tarp Ieškovo, kaip draudiko, ir KTS, kaip draudėjo, sudarytas Susitarimas yra ne reikalavimo teisės perleidimo sutartis CK 6.101 straipsnio 1 dalies prasme, o draudimo išmokos dydį, jos mokėjimo tvarką ir būdus bei su tuo susijusius draudimo ir draudėjo pareiškimus bei patvirtinimus fiksuojantis susitarimas, sudarantis vieną iš sudėtinių žalos administravimo proceso dalią. Tokiu būdu Ieškovas, kaip draudikas, draudimo išmokos mokėjimo KTS klausimą byloje nagrinėjamu atveju nusprendė spręsti ne priimant sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo KTS, o pasirašant su KTS dvišalį susitarimą, kuriame butų sulygta dėl draudimo išmokos dydžio, jos mokėjimo tvarkos ir būdų bei kitų su tuo susijusių Ieškovui reikšmingų sąlygų.
16.5. Ieškovas neįrodinėjo, kad trečiojo asmens L. K. veiksmai, Renginio metu su įrenginiais filmuojant Renginį, neatitiko būtent tokių paslaugų teikimo veiklai keliamų reikalavimų (standartų). Bylos duomenimis, KTS nereiškė jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl vaizdo operatoriaus M. S. parengto kamerų plano netinkamumo. Renginio metu KTS teikė įrangos techninės priežiūros paslaugas, taigi dar iki Renginio pradžios KTS žinojo tą vietą (pakylą/sceną), kurioje Renginio metu su Įrenginiais (nešiojama įranga) turėjo būti trečiasis asmuo L. K.. Bylos duomenimis, KTS nereiškė jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl nurodytos vietos nesaugumo ar netinkamumo joje filmuoti su nešiojama įranga. Ieškovas taip pat neįrodinėjo, kad toji vieta, kurioje L. K. su nešiojama įranga filmavo Renginį, netenkina tokiai vietai keliamų saugumo reikalavimų. Ieškovas neįrodinėjo, kad L. K. filmuojant Renginį būtų nukrypta nuo parengto kamerų plano ar jo kitaip nesilaikyta. L. K. Renginio metu dirbo su renginio (transliacijos) režisieriumi, vykdė jo nurodymus. Byloje nenustatyta, jog L. K. nukrito nuo pakylos (scenos) dėl konkrečių netinkamų ir/ar neteisėtų renginio (transliacijos) režisieriaus ar Atsakovo nurodymų. Byloje nenustatyta, kad Renginio metu L. K. nerūpestingai elgėsi su įrenginiais ar kitaip nesaugiai elgėsi Renginio filmavimo metu. Tokiu būdu, L. K. veiksmuose, filmuojant Renginį, nėra nerūpestingo, neatidaus, neapdairaus ar kitaip kalto paslaugų teikėjo elgesio CK 6.718, 6.719 straipsnių prasme. Dėl to, priešingai nei teigiama Apeliaciniame skunde, Byloje nagrinėjami L. K. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip neatsargūs.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
18. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
19. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnis).
21. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Kauno televizijos servisas“ 2019 m. rugsėjo 20 d. sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausti KTS priklausantys įrenginiai. Renginio „Žmonės 2020“ repeticijos, vykusios Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre, metu apdraustas KTS turtas nukentėjo, vaizdo operatoriui trečiajam asmeniui L. K. nukritus nuo pakylos (scenos) ir sugadinus KTS priklausančius įrenginius: (i) vaizdo kamerą Sony HXC-FB75, (ii) vaizdo ieškiklį Sony HDVF-200 ir (iii) vaizdo kameros objektyvą Canon HJUex4,7B ffi.SE.
22. Dėl Įvykio Draudikas Draudėjui sumokėjo 15 000 EUR dydžio draudimo išmoką, remiantis Draudiko su Draudėju 2020 m. spalio 2 d. sudarytu Susitarimu dėl žalos reguliavimo byloje Nr. IFIT000675.
23. Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. Įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimo (poliso) Serija IT Nr. 00059289 nustatyta, kad draudikas „If P&C Insurance AS“ filialas apdraudė draudėjui UAB „Kauno televizijos servisas“ turtą (draudimo objektas), t. y. nešiojamieji įrenginiai, foto-video prietaisai, laikotarpiui 2019 m. rugsėjo 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 26 d. (imtinai). Draudimo suma: nešiojamųjų įrenginių – 1 335 828,59 Eur, draudžiama nauja atkuriamąja verte; papildomų išlaidų – 50 000 Eur, draudžiama atkuriamąja verte pirmos rizikos draudimu.
24. Tarp atsakovo ir UAB „Kauno televizijos servisas“ rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovas išsinuomojo iš Draudėjo filmavimo įrangą. 2020 m. sausio 20 d. Elektroniniais laiškais susirašinėjo Draudėjo atstovas (G. S.) su atsakovo atstovėmis S. V., A. G.. S. V. rašė, kad įvyko rytinė repeticija su kameromis, siuntė atnaujintą grafiką, galutinį kamerų planą atsiųs, kai gaus iš M. Š.. Vėliau A. G. siuntė naujausią kamerų planą. 2021 m. vasario 1 d. G. S. rašė T. P., nurodė, kad: „Kadangi „Žmonės 2020“ yra vienkartinis TV renginys, mes dažniausiai atskirų sutarčių nedarome, visi susitarimai vyksta emailais“. Prie elektroninių susirašinėjimų pridėtas kamerų pozicijų grafikas, iš kurio matyti, kad kamera Nr. 10 turėjo disponuoti L. K., t. y. Įranga „rankinė bevielė, mažas VF“.
25. Išankstinės apmokėjimo sąskaitos faktūros Serija KTS Nr. 20200120 pagrindu UAB „Kauno televizijos servisas“ teikė ją UAB „Kūrybos sodas“ už „Žmonės“ filmavimo paslaugas, kuriuos įkainojo 11 132 Eur sumai. AB „SEB“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad UAB „Kauno televizijos servisas“ 2020 m. sausio 21 d. UAB „Kūrybos sodas“ pervedė 11 132 Eur sumą, pagal Išankstinę sąskaitą.
26. Dėl Įvykio metu UAB „Kauno televizijos servisas“ (KTS) padarytos žalos Ieškovas atsakingais laikė Atsakovą UAB „Kūrybos sodas“ ir trečiąjį asmenį L. K., teigdamas, kad jiems kyla solidarioji atsakomybė pagal CK 6.265 straipsnį. Ieškovo teigimu, trečiąjį asmenį L. K., kuris Renginio metu nukritęs nuo pakylos sugadino Įrenginius, pasamdė, su filmavimu susijusius nurodymus davė, už jo paslaugas sumokėjo Atsakovas UAB „Kūrybos sodas“. Vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, Ieškovas sprendė, kad jis gali reikalauti žalos atlyginimo iš vieno bendraskolio, t. y. šiuo atveju iš Atsakovo UAB „Kūrybos sodas“;
27. Ieškovo manymu atsakovo UAB „Kūrybos sodas“ atžvilgiu gali būti taikoma tiek deliktinė, tiek sutartinė civilinė atsakomybė. Renginio metu Įrenginių valdymą, Ieškovo nuomone, perėmė atsakovas, tiksliau – Atsakovo pasamdytas operatorius. Pasak Ieškovo, Atsakovas, nepataisomai sugadinęs išsinuomotus Įrenginius, CK 6.499, 6.500 straipsnių pagrindu privalo atlyginti Ieškovui sugadintų Daiktų vertę.
28. Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas teigia, kad 2020 m. spalio 2 d. Susitarimo pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovą atlyginti žalą, atsiradusią atsakovo pasamdytam asmeniui L. K. nelaimingo atsitikimo metu sugadinus filmavimo įrangą. Byloje nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad įranga buvo sugadinta L. K. filmuojant renginio repeticiją ir nukritus nuo scenos. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad filmavimo įrangą atsakovui išnuomojo trečiasis asmuo UAB „Kauno televizijos servisas“ žodinio susitarimo pagrindu. Atsakovas nesutinka su ieškiniu motyvuodamas tuo, kad ieškovas neturėjo teisinio pagrindo reikšti ieškinio bei neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl CK 6.1015 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios draudikui perėjusios reikalavimo teisės įgyvendinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo
29. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
30. Kasacinio teismo išaiškinta, kad subrogacijos institutas skirtas tam, kad, pirma, užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko, t. y. gautų dvigubą kompensaciją; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų išsiieškoti iš draudėjo tai, kas šiam išmokėta nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visišką žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens. Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
31. Taigi subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 15 punktas).
32. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.
33. Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
34. Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės. Aplinkybė, kad tokį reikalavimą pareiškė draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą tiek specialiosios (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012).
35. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; kt.).
36. Byloje nustatyta, kad ieškovas pripažino įvykį nedraudžiamuoju, kadangi pagal galiojusias draudimo taisykles draudimo apsauga negalioja kilnojamam turtui, kuris yra išnuomotas ar perduotas naudotis kitiems asmenims. Tai patvirtina Susitarimo preambulės IV dalis, kurioje nurodyta: „Pagal Įmonių turto ir verslo nutrūkimo draudimo taisyklių Nr. 004, esančių sudėtine draudimo sutarties dalimi, 2.9 p., draudimo apsauga negalioja kilnojamam turtui, kuris yra išnuomotas ir kitaip perduotas naudotis tretiesiems asmenims“. Taip pat byloje nustatyta,kad filmavimo įrangą UAB „Kauno televizijos servisas“ žodinio susitarimo pagrindu perdavė naudotis (išnuomojo) atsakovui. Tai, kad įvykis nedraudžiamasis teismo posėdžio metu patvirtino ir pats ieškovo atstovas, teikdamas teismui paaiškinimus bei baigiamųjų kalbų metu. Pripažinus įvykį nedraudžiamuoju, ieškovas žalos reguliavimo byloje Nr. IFIT0000675 priėmė sprendimą išmokėti draudėjui 15 000 Eur draudimo išmoką. Ieškovo atstovas posėdžio metu paaiškino, kad tokią išmoką nuspręsta išmokėti atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kauno televizijos servisas“ yra ilgalaikis klientas.
37. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką tam nesant teisinio pagrindo, veikė išimtinai savo rizika ir reikalavimo teisės į atsakovą subrogacijos pagrindu neįgijo.
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į subrogaciją reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktikos nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė šias normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl nepagrįstai sprendė, jog įvykio, dėl kurio kilo žala, pripažinimas nedraudžiamuoju yra pagrindas netenkinti draudiko subrogacinio reikalavimo žalą padariusiam asmeniui.
39. Nedraudžiamieji įvykiai yra draudimo teisės normose ar draudimo sutartyje apibrėžti įvykiai, reikšmingi draudimo santykiuose. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas).
40. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį, svarba sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tinkamai nustačius civilinės atsakomybės, kilusios dėl draudžiamuoju įvykiu padarytos žalos, sąlygas, draudikui išmokėjus nepagrįstai didelę draudimo išmoką, žalą padaręs asmuo nėra įpareigojamas atlyginti daugiau nei jo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 26 punktas).
41. Tokį aiškinimą kasacinis teismas plėtojo ir vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl draudiko reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį subrogacijos atveju, taikomos tos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normos, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovą būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo. Tai reiškia, kad draudikas, subrogacijos būdu įgijęs reikalavimo teisę, yra saistomas tų teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios būtų taikomos draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Taigi, į prievolę įstojus draudikui, nesikeičia nei prievolės pobūdis, nei taikytina jai teisė. Priešingas aiškinimas sudarytų pagrindą taikyti asmeniui atsakomybę net tuo atveju, kai pagal deliktinį ar sutartinį teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas jis neturėtų atsakyti žalą patyrusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020, 38 punktas).
42. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galimai atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pastarasis asmuo tokiu atveju nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovą būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo.
43. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismaskonstatuodamas, kad apeliantasišmokėjęs draudimo išmoką tam nesant teisinio pagrindo, veikė išimtinai savo rizika ir reikalavimo teisės į atsakovą subrogacijos pagrindu neįgijo, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.1015 straipsnį ir nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos dėl subrogacijos instituto taikymo.
Dėl sutartinės civilinės atsakomybės
44. Apeliantas ieškinyje ir dublike nurodė, jog jis reikalavimo teisę įgijo ne tik įstatymo pagrindu (CK 6.101 str. 4 d. 4 p.), tačiau ir sutarties pagrindu (CK 6.101 str. 1 d.).
45. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad2020 m. spalio 2 d. tarp apelianto ir draudėjo pasirašytu Susitarimu žalos reguliavimo byloje Nr. IFIT000675 (toliau – Susitarimas), Draudėjas perleido apeliantui reikalavimo teises į už žalos padarymą atsakingą asmenį visai padarytos žalos sumai, neapsiribojant išmokėta draudimo išmokos suma (Susitarimo 4 p.). Apeliantas, žinodamas, jog draudimo apsauga išnuomotam turtui negaliojo, sąmoningai pasirašė Susitarimą su Draudėju, kuriame aiškiai susitarė dėl reikalavimo perleidimo visai žalos sumai (neapsiribojant draudimo išmokos suma). Taigi reikalavimo teisė į už žalos padarymą atsakingą asmenį apeliantui perėjo ne tik įstatymo, bet ir Susitarimo pagrindu. Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, jog apeliantas neįgijo reikalavimo teisės į atsakovą įstatymo pagrindu, reikalavimo perleidimas sutarties pagrindu liko galioti. Pirmosios instancijos teismas nepripažino minėto Susitarimo negaliojančiu ar niekiniu.
46. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir dėl to, jog, teismo požiūriu, nebuvo nustatyti ir įrodyti atsakovo ar trečiojo asmens L. K. neteisėti veiksmai ir kaltė. Kolegija nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo teiginiais, kadangijie yra nepagrįsti ir padaryti netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei netinkamai pritaikius sutartinę atsakomybę bei nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
47. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
48. Nagrinėjamu atveju Draudėjas ir Atsakovas nebuvo sudarę rašytinės sutarties, todėl apie tai, kokius šalys viena kitos atžvilgiu prisiėmė įsipareigojimus spręstina pagal kitus byloje esančius įrodymus. Iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad nepaisant to, jog Draudėjo Atsakovui išrašytoje išankstinio apmokėjimo sąskaitoje faktūroje Serija KTS Nr. 20200120 buvo nurodyta „išankstinis apmokėjimas už „Žmonės“ filmavimo paslaugas“, iš tiesų Draudėjas renginio nefilmavo. Renginį filmavo Atsakovo pasamdyti operatoriai. Tokiu atveju Draudėjas, vadovaujantis Atsakovo užsakymu, privalėjo tik pristatyti renginio filmavimui reikalingą įrangą į filmavimo vietą bei ją parengti filmavimui. Taigi tarp Draudėjo ir Atsakovo susiklostė mišrūs paslaugų teikimo ir nuomos teisiniai santykiai.Po to, kai Draudėjas pristatė bei sumontavo filmavimui reikalingą įrangą, įrangos valdymą perėmė Atsakovas, o tiksliau – Atsakovo pasamdyti operatoriai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įranga, kuria Įvykio metu filmavo Trečiasis asmuo L. K., nėra stacionari. Įvykio dieną minėta Įranga L. K. filmavo renginio „Žmonės 2020“ repeticiją Įrangą laikydamas rankose. Taigi įrangą pilnai valdė bei už ją buvo atsakingas jau nebe Draudėjas, o Atsakovas bei jo pasamdytas operatorius L. K.. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kurią pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad 2020 m. sausio 23 d. vyko renginio „Žmonės 2020“ repeticija, kurios metu operatorius L. K. nukrito nuo pakylos ir sugadino Draudėjui priklausančią nešiojamą įrangą.
49. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 str. 1 d.). Kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius (CK 6.499 str. 3 d.). Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės ( CK 6.500 str.). Nuomininkas atsako už daikto praradimą, jeigu neįrodo, kad taip atsitiko ne dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, kaltės (CK 6.502 str. 1 d.).
50. Taigi byloje yra konstatuota aplinkybė, kad atsakovas (nuomininkas) negrąžino Draudėjui (nuomotojui) Įrangos tokios būklės, kokios gavo (o tiksliau Įranga buvo grąžinta nepataisomai sugadinta), todėl kolegija konstatuoja, jog atsakovas pažeidė CK 6.499 straipsnio 1 dalies nuostatas.Šiuo atveju neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas grąžino ieškovui nepataisomai sugadintą Įrangą, t.y. grąžino Įrangą ne tokios būklės, kokios gavo.
51. Byloje nustatyta, kad atsakovas renginio repeticijos metu naudotis išnuomota Įranga suteikė paties atsakovo pasamdytam operatoriui – trečiajam asmeniui L. K.. Taigi atsakovas, vadovaujantis CK 6.502 str. 1 d. nuostatomis, išliko atsakingas prieš Draudėją (nuomininką) už Įrangos praradimą, nebent būtų įrodęs, jog Įranga buvo sugadinta ne dėl trečiojo asmens L. K. kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Įranga buvo sugadinta ne dėl trečiojo asmens L. K. kaltės.
52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos, tačiau didelio neatsargumo sąvoka teismų praktikoje nuolat plėtojama. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017).
53. Kadangi kaltė CK 6.248 straipsnyje suprantama objektyviai ir yra preziumuojama, pats žalos padarymo faktas suponuoja esant kaltę. Todėl konstatuoti, kad kaltės nėra, galima tik kai atsakovas įrodo bent vieną įstatyme numatytą pagrindą, kai žala pateisinama ir civilinė atsakomybė netaikoma (pvz., CK 6.253 str.). Šiuo atvejuatsakovas tokių pagrindų neįrodė.Draudėjo Atsakovui išnuomota Įranga nepataisomai sugedo tuomet, kai trečiasis asmuo, būdamas nepakankamai rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, nukrito nuo pakylos ir sugadino Draudėjui priklausančią nešiojamą Įrangą. Tokie trečiojo asmens veiksmai vertintini kaip neatsargūs, o pats žalos padarymo faktas suponuoja esant trečiojo asmens kaltę.
54. Pirmosios instancijos teismas taip pat ieškinį atmetė ir dėl to, jog teismo nuomone UAB „Kauno televizijos servisas“, kaip nuomotojas, neatskleidė kitai sutarties šaliai – nuomininkui (atsakovui) – reikšmingos informacijos dėl turto draudimo apsaugos išimčių, t. y. nesilaikė bendradarbiavimo principo, kas eliminavo atsakovui galimybę priimti sprendimą papildomai drausti išsinuomotą įrangą.
55. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jogpirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2014 m. birželio 9 d. Draudėjo ir Atsakovo elektroniniu susirašinėjimu. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė teismui 2014 ir 2018 metų elektroninį susirašinėjimą tarp Draudėjo ir Atsakovo bei 2020-05-05 d. Sutartį 20200505-01. Kaip matyti iš šio susirašinėjimo turinio Draudėjo ir Atsakovo susirašinėjimas vyko prieš penkis su puse metų iki ginčo Įvykio bei su 2020-01-23 d. Įvykiu nesusijusios sutarties. Draudėjas ir Atsakovas 2014-06-09 susirašinėjime derėjosi dėl sutarties sąlygos, kuri numato Draudėjo atsakomybę už transliacijos nutrūkimą, o ne dėl Atsakovo atsakomybės už įrangos sugadinimą. Kolegija ištyrusi minėto susirašinėjimo turinį, konstatuoja, kad minėti įrodymai yra nesusiję su 2020-01-23 Įvykiu, todėl jais neturėjo būti vadovaujamasi sprendžiant šalių ginčą šioje byloje.Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog Draudėjas nesilaikė bendradarbiavimo principo, yra neįrodytas irnepagrįstas.
56. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad ieškovas turėjo pagrindą iš atsakovo reikalauti žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį.
Dėl žalos dydžio
57. Kadangi buvo konstatuota, juo ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo žalos atlyginimo, yra būtina paskaičiuoti kokio dydžio žala ieškovui turi būti atlyginta.
58. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog apeliantas byloje žalos dydį įrodinėjo vien UAB „Marleksa“ parengta Konsultacine išvada, tai, atsakovo vertinimu, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad apeliantas (ieškovas) neįrodė žalos dydžio, nes jam pagrįsti jis nepateikė nė vieno tinkamo įrodymo. Atsakovo įsitikinimu, UAB „Marleksa“ Konsultacinė išvada negali būti laikoma tinkamu įrodymu.
59. Kolegija nesutinka su tokiu atsakovo argumentu, nes įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
60. Apelianto pateikti rašytiniai įrodymai (ieškinio priedai) patvirtina, jog Įvykio metu sugadinta Įranga buvo apdrausta nauja atkuriamąja verte, apeliantas (Ieškovas), apskaičiuodamas draudimo išmokos sumą neatsižvelgė į Įrangos nusidėvėjimą. Apeliantas įvertinęs tai, jog sugadinta Įranga nebuvo nauja, ir siekdamas nustatyti realų žalos dydį, kreipėsi į UAB „Marleksa“ su prašymu nustatyti Įrangos rinkos kainą Įvykio dieną. UAB „Marleksa“ 2021-09-06 parengė konsultacinę išvadą dėl objekto rinkos kainos Nr. 21-207-60K (toliau – Išvada), kurioje nurodė, kad:
60.1. „<...> Filmavimo kameros Sony HXC-FB75, rinkos kaina yra apie 6 550 (šešis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt) EUR su PVM.
60.2. Vaizdo ieškiklio Sony HDVF-200, rinkos kaina yra apie 572 (penkis šimtus septyniasdešimt du) EUR su PVM.
60.3. O. C. HJ11ex4, 7B IRSE, rinkos kaina yra apie 3 580 (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt) EUR su PVM.<...>“.
61. Vadovaujantis Išvada, bendra Įrangos rinkos kaina Įvykio dieną sudarė 10702 eurų su PVM (6550 + 572 + 3580 = 10702). Kadangi Draudėjas yra PVM mokėtojas bei turi teisę į PVM atskaitą, PVM mokestis į žalos dydį nėra įskaičiuojamas. Dėl šios priežasties iš Atsakovo yra priteistinas 8844,62 Eur žalos dydis. Be šios sumos iš Atsakovo taip pat priteistina 726 eurų suma, kurią Ieškovas sumokėjo UAB „Marleksa“ už Išvados parengimą (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.). Bendra iš Atsakovo priteistina suma sudaro 9570,62 Eur (8844,62+726=9570,62).
62. Kolegija, atkreipia dėmesį, jog atsakovas bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje nei atsiliepime, nei triplike neginčijo žalos dydžio ir jos apskaičiavimo metodikos. Kolegija įvertusi UAB „Marleksa“ Konsultacinę išvadą, sprendžia, jog išvada yra tinkamas įrodymas šioje byloje, atsakovas atsiliepime pateikė deklaratyvaus pobūdžio prieštaravimus, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, skaičiavimų, jog paneigtų minėtą išvadą. Atsakovas turėjo galimybę paneigti išvadą bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, tačiau jis ja nepasinaudojo.
Dėl bylos baigties
63. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.101 straipsnio, 6.245-6.249 straipsnių ir CK 6.499, 6.500, 6.502 straipsnių nuostatas bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas ir panaikinamaspirmosios instancijos teismo sprendimas, o ieškinys tenkinamas visiškai: iš atsakovo ieškovui priteisiama 9570,62 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).
64. Nusprendus ieškinį tenkinti visiškai, taip pat perskirstomos ir pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.). Taigi, iš atsakovo ieškovui priteisiama 215 Eur žyminio mokesčio, taip pat 1694 Eur atstovavimo išlaidų. Iš atsakovo valstybei priteisiama 71,52 Eur pašto išlaidų.
65. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
66. Tenkinus apeliacinį skundą spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 900 Eur už apeliacinio skundo parengimą (už advokato teisines paslaugas) ir 215 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Teismas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis, todėl iš atsakovo priteisia ieškovui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Ieškovo If P&C Insurance AS“ (Estijos Respublikos registro kodas 10100168), Lietuvoje savo veiklą vykdančio per „If P&C Insurance AS” filialą, ieškinį patenkinti visiškai: priteisti iš atsakovo UAB „Kūrybos sodas“ ( į. k. 300106558) ieškovui „If P&C Insurance AS“ (Estijos Respublikos registro kodas 10100168), Lietuvoje savo veiklą vykdančio per „If P&C Insurance AS” filialą (į.k. 302279548), 9570,62 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 215 Eur žyminio mokesčio ir 1694 Eur atstovavimo išlaidų; priteisti iš atsakovo UAB „Kūrybos sodas“ (į. k. 300106558) valstybės naudai 71,52 Eur pašto išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Kūrybos sodas“ (į. k. 300106558) ieškovui „If P&C Insurance AS“ (Estijos Respublikos registro kodas 10100168), Lietuvoje savo veiklą vykdančio per „If P&C Insurance AS” filialą (į. k. 302279548) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 900 Eur už apeliacinio skundo parengimą (už advokato teisines paslaugas) ir 215 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Rūta Petkuvienė
Andrius Verikas