Administracinė byla Nr. eI3-656-931/2025 (S)

Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07596-2023-

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 25 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos patikslintą skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Vilungės statyba“ ir uždaroji akcinė bendrovė „POKYČIŲ VALDYMAS“.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja Kazlų Rūdos savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą, prašydama 1) panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2023 m. kovo 27 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir LAGK) 2023 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 21RE1- 106 (AG1-82/12-2023).

Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad ji įgyvendina projekto „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su intelekto ir psichikos negalia plėtra Kazlų Rūdos savivaldybėje“ (toliau – ir Projektas) veiklas pagal 2022 m. gruodžio 17 d. finansavimo sutartį Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-13-0004, sudarytą (pasirašytą) tarp CPVA ir Administracijos.

Įgyvendinant Projektą, Perkančioji organizacija organizavo Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato Girios g. 2, Kazlų Rūdos mieste, statybos darbai viešąjį pirkimą (toliau - Pirkimas). Dėl tinkamo Pirkimo organizavimo ir tiekėjų pasiūlymų vertinimo buvo konsultuotasi su UAB „Pokyčių valdymas“.

Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 15 tiekėjų, pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai. Mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo UAB „Indasta“ pasiūlymas (582.357,09 Eur su PVM) buvo pagrįstai atmestas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau -  ir VPĮ) 45 str. 1d. 1 p. Perkančioji organizacija su Pirkime laimėjusiu tiekėju UAB „Vilungės statyba“ (toliau – ir Tiekėjas) 2023 m. sausio 6 d. pasirašė sutartį Nr. S-1 (toliau – ir Sutartis). Sutarties vertė - 632.686,77 Eur su PVM. Sutarties vertė tenkanti Projektui - 632.686,77 Eur.

CPVA, patikrinusi Pirkimą, nustatė, kad Pirkimo laimėtojas UAB „Vilungės statyba“ neatitiko Pirkimo sąlygų 34.2 punkte buvusio nustatyto kvalifikacinio reikalavimo.

2023 m. kovo 27 d. CPVA priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo konstatavo, jog pareiškėja įgyvendindama Pirkimą atviro konkurso būdu padarė atitinkamus pažeidimus. Sprendimu taip pat nusprendė, jog bus taikoma 25 proc. pataisos norma nuo pasirašytos sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 632.686,77 Eur su PVM, ir jog pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 158.171,69 Eur.

Administracija su priimtu sprendimu nesutiko, todėl 2023 m. balandžio 28 d. kreipėsi į LAGK, kuriuo reikalavo Sprendimą panaikinti ir (ar) peržiūrėti pritaikytą išskaitą.

2023 m. birželio 6 d. LAGK sprendimu Nr. 21RE1-106 (AG1-82/12-2023) pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja nurodo, kad CPVA netinkamai nustatė tariamo pažeidimo aplinkybes ir nepagrįstai pritaikė Administracijos atžvilgiu 25 proc. išskaitą.

Pareiškėja, remdamasi VPĮ 50 straipsnio 7 dalimi pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju Perkančioji organizacija galėjo įsitikinti Tiekėjo turima kvalifikacija pasinaudojusi viešai prieinama informacija ir Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis.

Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos internetinio puslapio polapyje „180951 Pastato, esančio Parko g. 6, Bubių k., Batniavos sen., Kauno r. sav., rekonstravimo darbų ir darbo projekto parengimo paslaugų pirkimas, įgyvendinant projektą „Socialinio būsto fondo plėtra Kauno rajono savivaldybėje“ (Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-21-0005)“ pateikiama informacija apie Tiekėjo laimėtą ir įgyvendintą pirkimą, įskaitant pirkimo ataskaitą.

Iš viešai prieinamų duomenų bei pateiktos ataskaitos Perkančioji organizacija turėjo visas galimybes įsitikinti, jog Tiekėjas Pirkimo metu jau buvo atlikęs gyvenamosios paskirties pastatų rekonstravimo darbų, kurių vertė 764.800,45 Eur su PVM.

Tiekėjas įvykdęs darbus pagal Pastato, esančio Parko g. 6, Bubių k., Batniavos sen., Kauno r. sav., rekonstravimo darbų ir darbo projekto parengimo paslaugų pirkimą, kurio darbų pabaiga buvo 2018 m. liepos 31 d., o vertė 764.800,45 Eur, neabejotinai atitiko Pirkimo sąlygų 34.2 punkto reikalavimus ir reikiamą kvalifikaciją turėjo visų Pirkimo procedūrų metu.

Pats Tiekėjas yra pateikęs užsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos aplinkos skyriaus išduotą pažymą apie atliktus darbus, kuri papildomai patvirtina, jog Tiekėjas yra tinkamai atlikęs numatytus darbus statinyje „Vaikų darželio pastato Parko g. 6, Bubių k., Batniavos sen., Kauno r. rekonstravimas, pritaikant jį socialiniam būstui“ už 632 066,50 Eur be PVM. Atliktų darbų pradžia – 2017 m. birželio 20 d., darbų pabaiga – 2018 m. liepos 31 d.

Tiekėjas, nepriklausomai nuo su pirminiu pasiūlymu pateiktų įrodymų (Sąrašo ir Pažymos), Pirkimo sąlygų 34.2 punkte nustatytą kvalifikacinio reikalavimą pilnai atitiko ir Perkančioji organizacija galėjo tuo įsitikinti.

Pirkimo sąlygos numatė galimybę tikslinti kvalifikacijos duomenis, todėl Perkančiajai organizacijai neužtekus viešai prieinamų duomenų, ji turėjo teisę kreiptis į Tiekėją dėl pasiūlymo patikslinimo, tokiu būdu taip pat visiškai teisėtai ištaisiusi neatitikimą susidariusį Tiekėjui pateikus Sąrašą ir Pažymą.

Teismų praktikoje pakartotinis kvalifikacijos tikslinimas laikomas leistinu; kadangi tiekėjo kvalifikacija yra objektyvi kategorija, tai įpareigoja perkančiąją organizaciją įsitikinti, ar kvalifikacija egzistuoja. Jeigu perkančiajai organizacijai, siekiančiai nustatyti šią aplinkybę, trūksta duomenų, ji privalo kreiptis į tiekėją dėl duomenų patikslinimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pasiūlymų atmetimas dėl akivaizdžios kvalifikacijos neatitikties galimas tik tuomet, kai pirkėjui nekyla abejonių, kad pardavėjas negalės pateikti jokių kitų savo pajėgumą įrodančių dokumentų (pvz., kai kvalifikaciją liudijantis dokumentas gali būti tik vienas arba kai jis savo esme netaisytinas) arba pateikti nauji dokumentai suponuos pavėluotą kvalifikacijos įgijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-15-248/2016).

Pareiškėja nurodo, kad analogiško pobūdžio byloje, teisėjų kolegija konstatavo, jog perkančioji organizacija, remdamasi VPĮ 47 straipsnio 1 dalimi, galėjo tiek pati turimomis priemonėmis patikrinti tiekėjo kvalifikacija, tiek ir pats tiekėjas galėjo kvalifikaciją patikslinti esant dėl jos neaiškumams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-867-553/2021).

Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 15 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Pokyčių valdymas“ (toliau - „Konsultantai“), kurios objektas - viešųjų pirkimų konsultavimo paslaugos. Šios sutarties pagrindu visos Pirkimo procedūros, įskaitant tiekėjų pasiūlymų vertinimą, buvo derintos su profesionaliais konsultantais. 2022 m. gruodžio 19 d. Konsultantai atliko Tiekėjo pasiūlymo vertinimą. Taigi ne tik Perkančioji organizacija, bet ir konsultavimo paslaugas teikiantys profesionalai pripažino, jog Tiekėjo su pasiūlymų pateikti kvalifikaciją įrodantys duomenys bei viešai prieinama informacija yra pakankama pripažinti atitiktį Pirkimo sąlygų 34.2 punktui.

Atsakovės užfiksuotas neatitikimas yra mažareikšmis ir formalaus pobūdžio. Įvertinus tai, kad faktiškai Tiekėjas reikiamą kvalifikaciją turėjo ir Pareiškėja turėjo visas galimybes ta kvalifikacija įsitikinti, atsakovė nepagrįstai ginčijamu Sprendimu Pareiškėjai pritaikė 25 proc. išskaitą, kas yra nesuderinama su proporcingumo principu.

Pareiškėja remiasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės).1.1 punktu, 2.1 lentelės 14 punktu, pabrėžia, kad CPVA nurodyti argumentai nėra pakankamas pagrindas taikyti didesnę nei minimalią nuoskaitą. Pritaikyta finansinė korekcija už nustatytus formalius, techninio pobūdžio pažeidimus, nesukėlusius jokių realių pasekmių, yra nesuderinama su proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais.

Pareiškėja nurodo, kad CPVA pritaikyta 25 procentų nuoskaita yra neproporcingai didelė ir nepagrįsta, nes: nors pažeidimas buvo nustatytas dėl to, kad laimėtojas per klaidą (preziumuojamą klaidą) nedeklaravo savo turimos (įgytos) patirties, tai nekeičia fakto, kad tiekėjas turi (turėjo) šią patirtį teikdamas pasiūlymą ir jis ją (vėliau) pagrindė; CPVA Sprendime pateikiama (nurodoma) teismų praktika yra susijusi (tik) su VPĮ nuostatų taikymo aspektais (tačiau ne nuoskaitų dydžio taikymu); CPVA Sprendime nepagrindė (nenurodė), kodėl taikoma ne minimali 5 procentų dydžio nuoskaita, todėl, Administracijos vertinimu, didesnės nei minimalios taikymas yra nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas, taip pat ir nėra teisingas.

Atsakovė tik formaliai atsižvelgė į finansinės korekcijos taikymo principus, t. y. neatsižvelgė į teisės aktuose akcentuojamą finansinės korekcijos proporcingumo principą, kuris reguliuoja finansinių korekcijų taikymą bei jų nustatymo dydį, pagal kurį, finansinę korekciją galinti taikyti institucija, net esant nurodytam konkrečiam finansinės korekcijos dydžiui, turi teisę netaikyti finansinės korekcijos ar skirti mažesnę finansinę korekciją.

Gairių 1.3 punkte taip pat nurodyta, jog kai pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, pataisos nedaromos.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas laikosi pozicijos, kad proporcingumo principas, kuris yra vienas bendrųjų Bendrijos teisės principų, reikalauja, jog Bendrijos narių numatytos priemonės turi būti tinkamos siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 10 punkte taip pat numatytas proporcingumo principas, kurio privalo laikytis visi viešojo administravimo subjektai priimdami savo sprendimus. Sprendžiant dėl taikytinos finansinės pataisos dydžio, būtina atsižvelgti į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir ES fondų finansinius nuostolius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-143- 492/2020).

CPVA nevertino pažeidimo pobūdžio, jo pasekmių (nėra sukelta žala nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui; taip pat neatsižvelgta į tariamų pažeidimų formalų pobūdį - faktiškai nebuvo apribota konkurencija, laimėtoju pripažintas Tiekėjas turėjo tinkamą kvalifikaciją ir visus Pirkimo sąlygų reikalavimus atitiko, CPVA užfiksuotas neatitikimas yra tik formalus, todėl nėra pagrindo konstatuoti VPĮ nustatytų principų pažeidimo, t. y. CPVA netaikė proporcingumo principo, pagal kurį ši institucija, net esant nurodytam konkrečiam finansinės korekcijos dydžiui (Gairių nuostatos), turi teisę netaikyti finansinės korekcijos ar skirti mažesnę finansinę korekciją (Rekomendacijų 1 punkto (b) papunktis, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Ispanijos Karalystė prieš Europos Komisiją, T-402/06).

CPVA priimdama atitinkamus sprendimus turėtų veikti taip, kad nebūtų pažeidžiama norma, nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, kad „įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo - užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d. spendimas byloje Nr. 44/03)

CPVA tik formaliai atsižvelgė į finansinės korekcijos taikymo principus, t. y. neatsižvelgė į teisės aktuose akcentuojamą finansinės korekcijos proporcingumo principą, kuris reguliuoja finansinių korekcijų taikymą bei jų nustatymo dydį. Kadangi proporcingumo principas yra įtvirtintas netgi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, t. y. aukščiausios galios teisės akte, be to, tai yra bendrasis principas, kurio privalo laikytis viešojo administravimo subjektai (VAĮ 3 str. 1 d.), CPVA, taikydama Gairių nuostatas, į šį principą privalėjo atsižvelgti.

Toks mažareikšmis pažeidimas neturėjo jokio poveikio biudžetui, todėl nebuvo teisinio pagrindo skirti jam finansinę korekciją. Be to, net ir laikant, kad padarytas pažeidimas lėmė netinkamo pirkimo laimėtojo nustatymą ir, atitinkamai, didesnes išlaidas, paskirta finansinė korekcija pripažintina per didele.

Atsakovė CPVA su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodo, kad LVAT, nagrinėdamas LAGK ir jos teritorinių padalinių ginčus, yra konstatavęs, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

LVAT yra pažymėjęs, jog administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto (neveikimo) teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 str.) (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018, 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020).

Pareiškėjai nesikreipus į LAGK dėl CPVA Sprendime nustatyto pažeidimo ginčijimo, dėl kurio ginčą pareiškėjas kelia teisme, pagal pirmiau nurodytą LVAT suformuotą praktiką, praėjus Sprendimo skundimo terminui, klausimas turėtų būti sprendžiamas tose pačiose ribose ir apimtyje, kuris buvo keliamas LAGK.

Tiekėjas 2022 m. gruodžio 15 d. pranešimu Nr. 11164881 Perkančiajai organizacijai pateikė kvalifikaciją įrodančius dokumentus, tarp jų Sąrašą ir Pažymą. Šiuose dokumentuose nėra įrodymų, kad Tiekėjas būtų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos įgijęs reikalaujamą Pirkimo sąlygų 34.2 p. reikalaujamą patirtį.

Iš pareiškėjos pateiktų viešai prieinamų duomenų CVP IS apie pirkimą Nr. 180951 „Pastato, esančio Parko g. 6, Bubių k., Batniavos sen., Kauno r. sav., rekonstravimo darbų ir darbo projekto parengimo paslaugų pirkimas, įgyvendinant projektą „Socialinio būsto fondo plėtra Kauno rajono savivaldybėje“ (Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-21-0005)“ tėra galimybė gauti informaciją apie Pirkimo dokumentų sąlygas ir Sutarties sudarymo faktą (nuoroda į ataskaitą nėra aktyvi), tačiau nėra galima sužinoti po pirkimo sudarytos sutarties vykdymo aplinkybių, bei įsitikinti, kad pirkimo objektas buvo įgyvendintas tinkamai ir Tiekėjas įgijo reikalaujamą patirtį, tai įrodo ir tai, kad pareiškėja nepateikia konkrečių duomenų iš CVP IS, kurie tiesiogiai įrodytų Tiekėjo kvalifikaciją Pirkimo vykdymo metu iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Tokiu atveju viešai prieinami duomenys, kurie būtų buvę suvesti CVP IS Pirkimo procedūrų vykdymo metu, nebūtų buvę išsamūs ir Pirkimo procedūrų metu tik netiesiogiai ir remiantis nepagrįstomis prielaidomis bei spėjimais apie galimą sėkmingą sutarties įvykdymą, galėtų patvirtinti Tiekėjo kvalifikacijos įgijimą.

Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) 2023 m. vasario 14 d. vertinimo išvadoje Nr. 4S-177 pateiktas VPT komentaras: „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2022 m. spalio 6 d. nutartyje Nr. e3K-7-210-469-2022, be kita ko, išaiškinta, kad sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės paraišką teisėtumo, yra aktuali tiekėjų pasiūlymų tikslinimo modelio sąlyga – ar ieškovės pasiūlymo trūkumas nėra tokio pobūdžio, kad jį pataisyti galima tik de jure pateikus naują pasiūlymą. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju pasiūlymo tikslinimas suponuoja de jure naujo pasiūlymo pateikimą, inter alia, turi būti nustatyta, ar pasiūlyme nurodyta informacija (pateiktų duomenų visuma) akivaizdžiai suponuoja jo neatitiktį iškeltiems reikalavimams, ar ji tiesiog be papildomų tiekėjo paaiškinimų ar patikslinimų nepakankama šiai atitikčiai nustatyti. Pirmiau šioje vertinimo išvadoje aprašytais atvejais, tiekėjų pasiūlyti specialistai neatitiko Pirkimo sąlygose jiems keltų reikalavimų arba tiekėjas apskritai nenurodė specialistų. Analogiškos situacijos, naujausios (nuo 2022 m. spalio 6 d.) LAT praktikos dėl tiekėjų pasiūlymų tikslinimo kontekste, reikštų, jog tiekėjų pasiūlymų atitikčiai Pirkimo sąlygų dėl kvalifikacijos reikalavimams nustatyti nepakaktų vien papildomų tiekėjų paaiškinimų ar patikslinimų, bet prireiktų nurodyti naujus, pasiūlymuose neišviešintus, specialistus bei teikti šių naujai nurodomų specialistų atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams pagrindžiančius dokumentus (gyvenimo aprašymus, aukštojo mokslo baigimo pažymėjimus, kt.), t. y. teikti de jure naują pasiūlymą. Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu aptariami Perkančiosios organizacijos sprendimai, leidžiantys tiekėjams savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams grįsti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos tiekėjų pasiūlymuose neišviešintais specialistais, būtų priimti po 2022 m. spalio 6 d. LAT nutarties priėmimo, Tarnyba būtų konstatavusi VPĮ teisinio reguliavimo pažeidimus dėl neteisėto pasiūlymų tikslinimo ir su tuo susijusius viešųjų pirkimų principų pažeidimus“. Pateikiama LAT teisminė ir VPT institucinė praktika patvirtina Sprendime išdėstytus pažeidimo konstatavimo motyvus.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tiesioginė pareiga Perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūrą ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Projektų vykdytojai, pasirašydami projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų, sutartis, susitaria, kad PAFT bei vėlesni jų pakeitimai yra šių sutarčių sąlygos. PAFT 464 punkte nustatyta, kad, kai pareiškėjas, projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal VPĮ reikalavimus, jis atsako už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Projektų vykdytojai, tame tarpe ir pareiškėja, norėdami pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu, patys, vadovaudamiesi VPĮ ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigoti atlikti tinkamus ir teisėtus veiksmus, už kuriuos patys ir atsako.

CPVA, vykdydama, įgyvendinančiosios institucijos funkcijas, kaip tai nurodyta Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“ (toliau – ir Taisyklės), įvertino pareiškėjos atlikto Pirkimo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir, kaip išsamiai pagrįsta Sprendime, nustatė, kad Pirkimas atliktas pažeidžiant VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Sprendimu pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija yra visiškai proporcinga padarytam pažeidimui. Tai, kad pritaikyta finansinė korekcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga patvirtina toliau nurodomi argumentai.

CPVA, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis PAFT nuostatose, susijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, ar projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. PAFT 407–408 p. nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju CPVA), nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi PAFT nuostatomis:

PAFT 311 p. nustatyta: „Kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka“. Nagrinėjamu atveju, pažeidimo tyrimo metu nustatytas VPĮ pažeidimas ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio;

PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis. Taip pat PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad „Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes <…>“.

Gairių 1.1. skyriaus trečioje pastraipoje nustatyta, kad „Viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį“ . Remiantis išdėstytu, darytina pagrįsta išvada, kad Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ visi nurodyti (arba į juos panašūs) pažeidimai laikomi turinčiais finansinį poveikį.

Be to, Gairių 1.4 skyriaus „Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingumo pataisos normos“ pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.“.

Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ nurodytos pažeidimų rūšys ir nustatytos finansinių pataisų normos, tame tarpe ir Gairių 2.2. „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ lentelės 14 p. nurodytas pažeidimai ir dėl šio pažeidimo rūšies numatoma konkreti finansinės pataisos norma:

Nagrinėjamu atveju, pažeidimo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas atitinka Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.2. lentelės „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 14 p. nurodytą pažeidimą, t. y. Pirkimo laimėtoju pripažintas Tiekėjo pasiūlymas, kuris neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Taip pat įvertintos ir su pažeidimu susijusios aplinkybės: (1) buvo vykdomas supaprastintas Pirkimas atviro konkurso būdu, kuriuo nesidomėjo užsienio tiekėjai; (2) prie Pirkimo prisijungė 15 tiekėjų; (3) pasiūlymus Pirkime pateikė 4 tiekėjai, todėl konkurencija buvo; (4) atmestas vienas pasiūlymas (vadovaujantis VPĮ 45 str. 1 d. 1 p.); (5) vienam dalyviui sudarytos išskirtinės sąlygos, dėl ko galimai būtų pasikeitęs laimėtojas.

CPVA vertinimu, Perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti Tiekėjo pasiūlymą laimėjusiu Pirkimą, darė įtaką tinkamo laimėtojo nustatymui. Įvertinus tai, kad pasiūlymus pateikė iš viso 4 tiekėjai, vienas dalyvis buvo atmestas, prieitina prie pagrįstos išvados, kad Pirkimo laimėtoju galėjo tapti kitas dalyvis, bet ne Tiekėjas arba, atmetus visus pasiūlymus, nugalėtoju negalėjo tapti nė vienas dalyvis, todėl Pirkimas turėjo būti organizuotas naujai ir laimėjusiais galėjo būti paskelbti visai kitokie pasiūlymai ir kiti tiekėjai. Taigi, jei Tiekėjo pasiūlymas būtų vertintas laikantis Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, vykdant Pirkimą ar organizuojant naują, galėjo būti nustatytas kitas galimas laimėtojas, atsižvelgiant į tai, vertinama, kad Perkančiosios organizacijos sprendimas darė tiesioginę įtaką Pirkimo rezultatui.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia perkančiosios organizacijos pareigą vienodai aiškinti ir taikyti pirkimo dokumentų sąlygas visiems konkurso dalyviams. Vienas iš skaidrumo viešuosiuose pirkimuose principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. Konkurso sąlygų neatitinkančio pasiūlymo neatmetimas yra neteisėtas. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeistų skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaikytų pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų. Skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma - tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Tik nuoseklus ir tikslus pirkimo sąlygų reikalavimų laikymasis ir vienodas jų nuostatų traktavimas visų be išimties tiekėjų atžvilgiu gali užtikrinti paskelbto konkurso skaidrumą ir galimybę objektyviai nustatyti konkurso laimėtoją (LAT 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui, dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., LAT 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, LVAT 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-620-552/2018).

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant ES fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Kaip matyti, išdėstytoje pažeidimo sąvokoje aiškiai atskleidžiama pažeidimo esmė – tai ne tik realios žalos atsiradimas, bet ir žalos hipotetinė galimybė.

Teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013, 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017). Taigi, finansinių korekcijų taikymui nėra būtina, kad būtų kilę apčiuopiami padariniai.

Panašaus požiūrio laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (žr. ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Airija prieš Komisiją, C 199/03, Rink. p. I 8027, 31 punktą, 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Ministre de l?Intérieur, de l?Outre-mer, del Collectivités territoriales et de l?Immigration prieš Chambre del commerce et d?industrie de l?Indre, C-465/10). Taigi, iš suformuotos teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Be to, nustačius, kad buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys principai, nėra reikalaujama atlikti išsamių ekonominių skaičiavimų.

ESTT 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14), pasisakydamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą, pažymėjo, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, jog valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Taigi, nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra, t. y. pareiškėja, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti.

Gairės suformuluotos taip, kad jos savyje inkorporuoja proporcingumo principą taikant atitinkamas finansines korekcijas, t. y. finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo (LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-525/2022). Pasisakytina, kad nustačius visas pažeidimo aplinkybes, nebuvo nustatyta sąlyga skirtingų netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normų taikymui, o būtent 5 proc. pataisos normai taikyti, taigi nebuvo pagrindo vertinti kitų su Pirkimu susijusių aplinkybių, nes pažeidimas nustatytas išimtinai Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 14 p. 25 proc. finansinės pataisos ribose, kai kitokios pažeidimo rūšies, kitokios finansinės pataisos normos ir/ar kitokio pritaikytos finansinės pataisos dydžio taikyti nėra leidžiama. Gairėse numatyta, kad „viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio“, taigi, numatomos 5, 10, 25 arba 100 proc. korekcijos, o tarpinio dydžio korekcijų objektyviais kriterijais pagrįsti nėra galimybės. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas, pareiškėjos pateiktas, pažeidimą neva lengvinančias aplinkybes ir nustačius, kad tokios pažeidimo padarymo aplinkybės nėra reikšmingos kvalifikuojant taikytiną pataisos normą, kitų aplinkybių pareiškėjai nenurodžius, pareiškėja laikomas nepagrindusiu Sprendime nustatytos finansinės korekcijos netaikymo.

Šiuo atveju kvalifikavus pažeidimą ir nustačius jam taikytiną finansinės korekcijos dydį, finansinė korekcija negali būti mažinama kitais nei nustatyta Gairėse pagrindais. Kitu atveju pažeidimų kvalifikavimas ir finansinės korekcijos už juos taikymas būtų paremtas subjektyviu projektų vykdytojų tikslu gauti visais atvejais minimalią finansinę korekciją, nevertinant paties pažeidimo daromos įtakos viešajam interesui ir sąžiningam varžymuisi įsisavinant Europos Sąjungos lėšas.

Negalimas toks Gairių taikymas ir jų turinio interpretavimas, kuomet visais atvejais eliminuojamas vienos iš Gairėse numatytų finansinių pataisų ir pažeidimo aprašymo konstatavimas vertinant pažeidimo sudėtį, todėl pareiškėjos teikiama laisva, tik jos samprotavimais paremta Gairių taikymo interpretacija, kai pataisos norma galėtų būti laisvai pasirenkama ir mažintina, pavyzdžiui iki 5 proc., vertintina kaip subjektyvi gynybinė pozicija, siekiant išvengti kylančios atsakomybės, bet ne pažeidimo nustatymo ir pataisos normos taikymo aspektais.

CPVA pažymi, kad pareiškėja yra viešasis juridinis asmuo, turintis visus pajėgumus atstovauti save teisminiame ginče, t. y. pareiškėja galėjo remdamasis savo vidiniais pajėgumais užtikrinti tinkamą savo atstovavimą, todėl jai nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbos. Atsakovės vertinimu, teismui priėmus pareiškėjos atžvilgiu palankų sprendimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės neturėtų būti priteisiamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pokyčių valdymas“ su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepime į skundą nurodo, kad perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pateiktus pasiūlymus, turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų ir tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) turi vertinti išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2021). Tuo atveju, jeigu tiekėjo viešajame pirkime pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų, toks tiekėjo pasiūlymas perkančiosios organizacijos turi būti atmestas.

LAT praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad Tiekėjo kvalifikacijos atitiktis iškeltiems reikalavimams gali būti vertinama tik tokiu atveju, jei tiekėjo kompetenciją ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento (įtvirtinto pirkimo dokumentuose), nors pats dokumentas kaip jų patvirtinimo šaltinis galėtų būti surašytas vėliau (pvz., įmonės buhalterinės apskaitos dokumentas už praėjusius finansinius metus). Jei būtų priešingai, t. y. būtų vertinama kaip lygiavertė tiekėjų kvalifikacija, įgyta tiek prieš, tiek po šio momento, būtų pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016 ir kt.).

Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiekėjo kvalifikacija objektyviai neatitinka pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų, jei iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento tiekėjas neįgyja reikalaujamos patirties; tiekėjo, neatitikusio minimalių kvalifikacijos reikalavimų, tačiau iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pašalinusio šiuos neatitikimus, dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose negali būti apribojamas, perkančioji organizacija privalo vertinti pasiūlymų pateikimo termino dieną tiekėjo turimą kvalifikaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-28-602/2022).

Šiuo atveju iš esmės nėra ginčo, kad Tiekėjas pasiūlymo pateikimo metu turėjo reikiamą kvalifikaciją ir per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos buvo atlikęs naujos statybos ir (ar) rekonstrukcijos, ir (ar) kapitalinio remonto darbus objekte, kuris priskiriamas gyvenamosios paskirties (pagal STR 1.01.03:2017:2004 „Statinių klasifikavimas“ neypatingų ir (ar) ypatingųjų pastatų kategorijai) ir kurių vertė buvo ne mažesnė kaip 371 202,10 Eur be PVM.

Atsižvelgiant į turiningąjį, o ne išimtinai formalų vertinimą, pirkimo procedūrų vykdymo metu pareiškėja tinkamai įvertino Tiekėjo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nepažeisdama nei VPĮ, nei Pirkimo sąlygų reikalavimų esmės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad UAB „Pokyčių valdymas“ konsultacijos dėl Pirkime dalyvaujančių tiekėjų kvalifikacijos pareiškėjai nebuvo teikiamos. Tai patvirtina pačios pareiškėjos kartu su skundu pateiktos 2022 m. rugsėjo 15 d. Paslaugų teikimo sutarties turinys. Šios sutarties 1 punkte aiškiai nurodytas sutarties dalykas - projekto „Fizinės reabilitacijos metodų, skirtų pažeidžiamoms gyventojų grupėms diegimas pasienio regione“ medicininės įrangos viešųjų pirkimų konsultacinės paslaugos (BVPŽ kodas 79418000). UAB „Pokyčių valdymas“ įsipareigojo suteikti Pareiškėjai - Perkančiajai organizacijai - Sutarties 1 punkte numatytas Paslaugas, t. y. dėl kito viešojo pirkimo.

Savo teiginiams pagrįsti pareiškėja, anot jos, pateikė tai patvirtinantį įrodymą - elektroninį laišką su priedais. Kaip matyti iš pridedamo įrodymo turinio, jame yra pateikiami protokolų ir rašto projektai. Pareiškėjos nurodomas į duomenų atsisiuntimo failą įterptas abstraktaus pobūdžio, nepasirašytas tekstas, kurio kilmė, autorystė nėra aiški, niekaip nepatvirtina trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pokyčių valdymas“ suteiktos konsultacijos dėl Tiekėjo kvalifikacijos vertinimo.

Visus sprendimus, susijusius su tiekėjų pasiūlymu vertinimu, priėmė pareiškėja savo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pokyčių valdymas“ sutinka su pareiškėjos skunde dėstomais argumentais, kad atsakovės nustatytas finansinės korekcijos dydis nustatytas netinkamai.

Nagrinėjamu atveju atsakovė taikė Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių 2.2 lentelės 14 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad esant atrankos kriterijų pažeidimui - atrankos kriterijai (arba techninės specifikacijos) buvo pakeisti atrankos etape arba buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti (arba buvo atmesti pasiūlymai, kurie turėjo būti priimti), jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai, taikytina pataisos norma - 25 proc.

Pareiškėjos veiksmai / sprendimai Pirkime nepažeidė nei tiekėjų lygiateisiškumo, nei skaidrumo principų reikalavimų (VPĮ 17 str.), užtikrino tinkamą pasiūlymų vertinimą (VPĮ 47 str.), dėl to finansinės pataisos dydis - 25 proc. nuo Sutarties vertės - laikytinas akivaizdžiai prieštaraujančiu proporcingumo principo reikalavimui, turėtų būti apskritai panaikintas, o laikantis pozicijos, jog finansinė pataisa, vis dėlto, taikytina - jos dydis turi būti sumažintas. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į reikšmingas aplinkybes, kad Pirkimas nesulaukė tarptautinio susidomėjimo, pasiūlymus pateikė net keturi tiekėjai, todėl konkurencija buvo užtikrinta, tiekėjai nekvestionavo pareiškėjos priimtų sprendimų, susijusių su Tiekėjo pasiūlymo pripažinimo Pirkimo laimėtoju, o visų svarbiausia - jokia žala biudžetui nebuvo padaryta. Ši aplinkybė tinkamai nebuvo įvertinta skiriant finansinę pataisą.

Teismų praktikoje laikoma, kad viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tikslų kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio. Todėl šiais atvejais susijusioms išlaidoms, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, laikantis nustatytų kriterijų, turi būti taikoma fiksuoto dydžio pataisa. Viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia - skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-457-624/2022).

UAB „Pokyčių valdymas“ įsitikinimu, negali būti pateisinamos tokios situacijos, kai už daug didesnio masto padarytą pažeidimą taikoma analogiško dydžio, t. y. 25 proc. dydžio, finansinė korekcija. Pavyzdžiui, perkančiajai organizacijai nepagrįstai atmetus mažesnės kainos pasiūlymą (laimėtojui sudarytos sąlygos pataisyti trūkumus, o bendrovei pasiūliusiai mažesnę kainą - ne), perkančiajai organizacijai taikyta 25 proc. dydžio pataisa (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-551- 662/2022).

Taigi šiuo atveju pritaikyta finansinė korekcija neatitinka proporcingumo ir protingumo reikalavimų, ji skirta pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus, nenustačius padaryto neigiamo finansinio poveikio biudžetui ir neatsižvelgiant į pažeidimo mažareikšmiškumą, su pažeidimo padarymu susijusias aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilungės statyba“ su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad kvalifikaciniam reikalavimui pagrįsti UAB „Vilungės statyba“ pateikė Tiekėjo per pastaruosius 5 metus įvykdytų sutarčių sąrašą ir Kauno rajono savivaldybės administracijos pažymą apie Kauno rajono savivaldybės administracijos pastato Savanorių pr. 371, Kaune, statybos (rekonstrukcijos) darbus už 2 182 255 EUR (be PVM). Nėra ginčo, jog Kauno rajono savivaldybės administracinis pastatas nepriskiriamas gyvenamųjų pastatų kategorijai.

UAB „Vilungės statyba“ pasiūlyme buvo pateiktas įmonės kvalifikacijos atestatas ir siūlomų specialistų kvalifikacijos atestatai, kuriuose inter alia buvo nurodyta gyvenamosios paskirties pastatų kategorija. Taigi, pareiškėjai (perkančiajai organizacijai) iš UAB „Vilungės statyba“ Pirkimui pateiktų dokumentų visumos turėjo būti aišku, jog UAB „Vilungės statyba“ realiai atitinka Kvalifikacinį reikalavimą, tačiau pateikė netikslius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją.

Pagal Pirkimo sąlygų 99 punktą, tiekėjams turėjo būti sudaryta galimybė patikslinti, paaiškinti ir pateikti naujus dokumentus, susijusius su tiekėjo atitiktimi kvalifikacijos reikalavimams.

Pagal Pirkimo sąlygų 106 ir 106.3 punktus pareiškėja (perkančioji organizacija) galėjo atmesti tiekėjo pasiūlymą tik tokiu atveju, jeigu Perkančiosios organizacijos prašymu nepateikė ar nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie turimą kvalifikaciją.

Formaliuoju aspektu pareiškėja privalėjo kreiptis į Tiekėją, kad pastarasis patikslintų, paaiškintų, papildytų arba pateiktų naujus dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo atitiktį Kvalifikaciniam reikalavimui.

Administracinėje byloje nėra ginčo, jog realiai (de facto) trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilungės statyba“ atitiko Kvalifikacinį reikalavimą, tačiau nepateikė pakankamus tai pagrindžiančius įrodymus.

Pareiškėja iš laisvai prieinamų ir oficialiųjų valstybės informacinių šaltinių (CVP IS duomenų apie UAB „Vilungės statyba“ sudarytas ir įvykdytas viešųjų pirkimų sutartis) pats nustatė ir iš CVP IS ištraukė (atspausdino ir pateikė į administracinę bylą) dokumentus, akivaizdžiai patvirtinančius, jog trečiasis asmuo atitiko Kvalifikacinį reikalavimą.

Taigi, nors formaliai pareiškėja preciziškai tiksliai nesilaikė Pirkimo sąlygų 99 punkto reikalavimų ir nesikreipė į UAB „Vilungės statyba“, kad pastarasis patikslintų savo faktinį atitikimą Kvalifikaciniam reikalavimui, tačiau vertinant pareiškėjos veiksmus pagal turiningo vertinimo principą, pareiškėjos veiksmai buvo teisėti, tiekėjo kvalifikacija patikrinta tinkamai ir pagrįstai buvo nustatyta, jog trečiasis asmuo I atitinka Kvalifikacinį reikalavimą ir teisėtai buvo pripažintas Pirkimo laimėtoju.

Teismų praktikoje yra nurodoma, jog: „perkančiosios organizacijos vykdomų viešųjų pirkimų eiga paprastai yra viešo pobūdžio informacija, skelbiama centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kuria naudotis įrodinėjimo procese teismas gali savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 3 dalis)“ - Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-713-553/2023.

Iš viešai prieinamos informacijos (CVP IS sistemoje viešai paskelbtos 2017 m. lapkričio 3 d. statybos darbų rangos sutarties su susitarimais prie jos) matyti, kad vykdant pastato rangos darbus, buvo pasitelkti dar šie subtiekėjai – AB „Klaipėdos Energetika“, UAB „Elektros verslas“ ir UAB „Santechvita“, kurie atliko darbų už 328 160,01 Eur be PVM. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, vykdydama 2017 m. lapkričio 3 d. sutartį, savo jėgomis atliko darbų už 1 272 883,47 Eur be PVM, o tai neatitinka Pirkimo sąlygų 3.11 punkto 2 lentelės 3 punkte nustatytų kvalifikacijos reikalavimų“ - Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-726-553/2023.

Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėja turėjo teisę ir teisėtai nustatė UAB „Vilungės statyba“ visišką atitikimą remdamasis teismų praktikoje oficialiuoju ir teisingu pripažintu įrodinėjimo šaltiniu – CVP IS duomenimis. CVP IS duomenys eismų praktikoje yra pripažįstami kaip per se teisingi, aukščiausios juridinės galios duomenų šaltinis apie viešųjų pirkimų dalyvių kvalifikaciją, kylančią viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo. Šiame kontekste išskirtinai pabrėžtina, jog CVP IS yra skelbiami duomenys apie faktiškai sudarytas ir įvykdytas viešųjų pirkimų sutartis, o tuo atveju, jeigu viešųjų pirkimo sutartis nėra (visai arba dalinai) įvykdoma, tai informacija apie neįvykdytą (arba iš dalies neįvykdytą) sutartį taip pat yra skelbiama CVP IS. Šiuo konkrečiu atveju CVP IS buvo ir yra paskelbta informacija apie UAB „Vilungės statyba“ visiškai įvykdytą ir užbaigtą gyvenamosios paskirties pastato statybos darbų viešojo pirkimo sutartį (sutarties pobūdį, atliktų darbų vertę ir t.t.). Į CVP IS šiuos duomenis įkėlė Kauno rajono savivaldybės administracija, kurios oficialiai teikiamos informacijos tikrumo nėra pagrindo abejoti, kaip nėra ir pagrindo tokią informaciją nevertinti ir nelaikyti įrodinėjimo šaltiniu tiek vykdant Pirkimą, tiek ir nagrinėjant administracinę bylą. Trečiasis suinteresuotas asmuo minėtą sutartį įvykdė tinkamai, pilna apimtimi ir savalaikiai: tai patvirtina įrodymų visuma – oficiali informacija CVP IS ir Pažyma apie atliktus darbus. CVP IS nebuvo ir nėra duomenų, jog minėta sutartis neva nebuvo faktiškai įvykdyta arba, kad minėta sutartis būtų įvykdyta dalinai ar su trūkumais, todėl konstatuotina, kad pagal CVP IS oficialius duomenis trečiasis asmuo atliko reikiamos vertės ir reikiamo pobūdžio gyvenamosios paskirties pastato statybos darbų viešųjų pirkimų sutartį, visiškai atitinkančią Kvalifikacinį reikalavimą. Prieš Pirkimo laimėtojo paskelbimą pareiškėja (perkančioji organizacija) disponavo minėta oficialiąja informacija visa apimtimi, todėl teisėtai ir pagrįstai nustatė Pirkimo laimėtoją.

CVP IS duomenys per se (liet. – savaime) yra aukščiausios įrodomosios galios oficialiųjų duomenų šaltinis, į CVP IS duomenys teikia tik perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai): valstybės ir savivaldybių valdžios institucijos ir viešojo administravimo subjektai. Tiekėjai duomenų teikimo į CVP IS procese nedalyvauja (nebent gali teisme skųsti CVP IS duomenis). Todėl būtent CVP IS duomenys yra traktuojami kaip objektyviausias ir nešališkas duomenų (įrodymų) apie (ne)įvykdytas viešųjų pirkimų sutartis šaltinis. Kaip jau minėta, netgi teismai teisingumo vykdymo procesuose naudoja CVP IS duomenys kaip objektyviosios tiesos nustatymo šaltinį ir teismai CVP IS duomenimis grindžia galutinius procesinius sprendimus. Tad natūralu ir suprantama, jog pareiškėja turėjo teisę ir iš esmės, pagal turiningąjį vertinimą, nenusižengė (bent jau atsakovo pritaikytų sankcijų mastu) teisiniam reguliavimui dėl Pirkimo laimėtojo nustatymo procedūros.

Pareiškėjos atstovas advokatas Dainius Kenstavičius 2024 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Atstovas pabrėžė, kad de facto nėra ginčijama aplinkybė, kad UAB „Vilungės statyba“ atitiko kvalifikacinius reikalavimus. Sankcija pareiškėjai pritaikyta tik dėl to, kad dokumentai, patvirtinantys tiekėjo kvalifikaciją buvo su trūkumais. Prašo turinį vertinti, ne formą. Pareiškėjo atstovas teigė, kad pareiškėja turėjo teisę remtis VPĮ 50 straipsnio 7 dalimi. Pabrėžė, kad atsakovės sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Paskirta sankcija yra labai didelė, neproporcinga. Atstovas rėmėsi ESTT 2020 m. spalio 1 d. sprendimu byloje C?743/18 (Sprendimo 66 p.), 2024 m. spalio 24 d. sprendimu byloje C-175/23 (27, 33 ir 34 punktais), LVAT 2023 m. spalio 25 d. sprendimu administracinėje byloje eA-527-629/2023. Atstovas pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. spalio 13 d. nutartimi civilinė byla Nr. e3k-3-317-378/2023 įtvirtino turinio prieš formą principą dėl tiekėjų kvalifikacijos. Nagrinėjamu atveju institucija neginčija, kad UAB „Vilungės statyba“ turėjo reikiamą kvalifikaciją. Ginčas kilo tik dėl dokumentų, kuriuos UAB „Vilungės statyba“ pateikė su pirminiu pasiūlymu. Pareiškėja su skundu pateikė sutartis, kurias yra sudariusi UAB „Vilungės statyba“. Atsakovė tik formaliai nurodo, kad atsižvelgė į proporcingumo principą. CPVA, parinkdama pataisos dydį, turėjo atsižvelgti į tai, kad faktiškai tiekėjas kvalifikaciją turėjo, nebuvo gauta kitų konkurso dalyvių pretenzijų, jokia žala ES biudžetui nepadaryta.

Atsakovės atstovas R. B. 2024 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad minėtus ESTT sprendimus reiktų analizuoti visumoje, o ne selektyviai pasirinkti vieną ar kitą sakinį. Paaiškino, kad pats atsakovas tiekėjo kvalifikacijos nevertino. Patirtą žalą atsakovė vertina kaip konkurencijos iškraipymą, tai, kad ES lėšos buvo skirtos neteisėtai sudarytai sutarčiai.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilungės statyba“ I. O. 2024 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad UAB „Vilungės statyba“ yra žinomas asmuo dalyvaujantis viešuosiuose pirkimuose ir pareiškėjai tiekėjo kvalifikacija buvo puikiai žinoma.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pokyčių valdymas“ atstovė advokato padėjėja Eglė Šulcienė 2024 m. gruodžio 16 d.  teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Atstovė pabrėžė, kad tiekėjas turėjo tinkama kvalifikacija. Nėra draudžiama kitais būdais įsitikinti pasiūlymą teikiančio viešojo pirkimo dalyvio kvalifikacija reiktų vadovautis ne formaliu vertinimu. Net nekyla abejonių dėl UAB „Vilungės statyba“ turimos kvalifikacijos. Paaiškino, kad UAB „Pokyčių valdymas“ pareiškėjai konsultacijų dėl šio konkurso neteikė. Atkreipė dėmesį, kad Gairė numato ir mažesnes taikomas pataisas nei 25 proc. Jeigu pažeidimas ir buvo padarytas, tai jis mažareikšmis.

Teismas

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl CPVA 2023 m. kovo 27 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 ir LAGK 2023 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 21RE1- 106 (AG1-82/12-2023) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Kazlų Rūdos savivaldybės administracija, įgyvendinama projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su intelekto ir psichikos negalia plėtra Kazlų Rūdos savivaldybėje“ Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-13-0004, atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą „Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato Girios g. 2, Kazlų rūdos mieste, statybos darbai“ (toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2022 m. spalio 13 d., Pirkimo Nr. 629350. 

Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 15 tiekėjų, pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai. Mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo UAB „Indasta“ pasiūlymas (582.357,09 Eur su PVM) buvo atmestas vadovaujantis VPĮ 45 str. 1 d. 1 p. Perkančioji organizacija su Pirkimą laimėjusiu tiekėju UAB „Vilungės statyba“ 2023 m. sausio 6 d. pasirašė sutartį Nr. S-1. Sutarties vertė – 632.686,77 Eur su PVM. Sutarties vertė, tenkanti Projektui – 632.686,77 Eur.

CPVA, patikrinusi Pirkimą, nustatė, 2023 m. vasario 21 d. surašė pareiškėjai įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01, kuriame nurodė, kad Pirkimo laimėtojas UAB „Vilungės statyba“ neatitiko Pirkimo sąlygų 34.2 punkte buvusio nustatyto kvalifikacinio reikalavimo: „Tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikęs naujos statybos ir (ar) rekonstrukcijos, ir (ar) kapitalinio remonto darbus objekte, kuris priskiriamas gyvenamosios paskirties (pagal STR 1.01.03:2017:2004 „Statinių klasifikavimas“ neypatingų ir (ar) ypatingųjų pastatų kategorijai ir kurių vertė buvo ne mažesnė kaip 371.202,10 Eur be PVM”.

2023 m. kovo 27 d. CPVA priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo konstatavo, jog perkančioji organizacija Tiekėjo pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo sąlygų 34.2 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, pripažinusi laimėjusiu Pirkimą ir sudarydama su juo Sutartį, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principų reikalavimus, VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

CPVA nusprendė, jog bus taikoma 25 proc. pataisos norma nuo pasirašytos sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 632.686,77 Eur su PVM, ir jog pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 158.171,69 Eur.

Atsakovė Sprendime nurodė, kad Tiekėjas su pasiūlymu nebuvo pateikęs Pirkimo sąlygų 34.2 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo pagrindžiančio dokumento. Perkančioji organizacija 2022 m. gruodžio 14 d. per CVP IS išsiuntė pranešimą Nr. 11161290 Tiekėjui, kuriuo vadovaudamasi VPĮ 50 str. 6 d. prašė pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikacijos atitiktį patvirtinančius aktualius dokumentus, nurodytus Pirkimo dokumentuose. 

Tiekėjui 2022 m. gruodžio 15 d. pranešimu Nr. 11164881 dokumentus pateikus, nustatyta, kad darbai buvo atlikti negyvenamosios paskirties pastate (https://verslolink.lt/pirkimas/kauno-rajono-savivaldybes-administracinio-pastato-savanoriu-pr-371-kaunas-rekonstrukcijos-papildomidarbai-525442/), todėl Tiekėjo pateikti dokumentai neįrodo jo atitikties Pirkimo sąlygų 34.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui. Perkančioji organizacija pažeidimo tyrimo metu CPVA pateikė du patikslintus įvykdytų sutarčių sąrašus ir naują užsakovo atsiliepimą, tačiau nepateikė jokių dokumentų ar šaltinių, pagrindžiančių teiginį, kad Tiekėjas iš esmės turi gyvenamosios paskirties pastatų statybos patirtį.

CPVA nurodė, kad pasiūlymų vertinimo metu Perkančioji organizacija privalėjo nustatyti, ar Tiekėjo pateiktas pasiūlymas atitinka nustatytus Pirkimo dokumentų reikalavimus ir jeigu pastarojo pasiūlymas šių reikalavimų neatitinka, pasiūlymą atmesti. Tuo tarpu, priimdama Tiekėjo pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (Pirkimo sąlygų 34.2 p. kvalifikacijos reikalavimo), Perkančioji organizacija pažeidė savo pačios parengtas ir paskelbtas Pirkimo sąlygas.

Perkančioji organizacija, priimdama Tiekėjo pasiūlymą kaip tinkamą, nors jis neatitiko kvalifikacijos reikalavimo, sudarė galimybę Tiekėjui dalyvauti Pirkime išskirtinėmis sąlygomis ir taip pažeidė VPĮ 17 str. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Administracija su priimtu sprendimu nesutiko, 2023 m. balandžio 28 d. prašymu kreipėsi į LAGK, prašydama panaikinti Sprendimo dalį, kuria nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 158171,69 Eur bei įpareigoti CPVA peržiūrėti ir iš naujo priimti pagrįstą ir motyvuotą sprendimą dėl proporcingos padarytiems perkančiosios organizacijos VPĮ pažeidimams netinkamų finansuoti išlaidų sumos dydžio nustatymo.

LAGK 2023 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 21RE1-106 (AG1-82/12-2023) pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja, nesutikdama su LAGK sprendimu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti ne tik LAGK sprendimą, bet taip pat prašo panaikinti CPVA Sprendimą visa apimtimi.

Atsakovė su skundu nesutinka, pabrėžia, kad skundas gali būti nagrinėjamas tik tose ribose, kiek buvo nagrinėjamas išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Šio ginčo atveju taikytina neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, taigi asmuo, kuris mano, kad viešojo administravimo subjekto priimtas individualus teisės aktas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, gali alternatyviai arba su skundu kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, o nesutikdamas su tokios institucijos sprendimu – į teismą, arba tiesiogiai į teismą.

Kaip nurodė LVAT 2020 kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (šios bylos kontekste – neprivaloma), į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Taigi, esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (šios bylos kontekste – neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas Komisijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (šios bylos kontekste – neprivaloma) sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ nustatytų taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio ABTĮ 87 str.).

Pažymėtina, kad teismas spręsdamas patikslinto skundo priėmimo klausimą atnaujino pareiškėjai terminą skundui paduoti visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės argumentai, kad ginčas turi būti nagrinėjamas tik LAGK nagrinėto ginčo apimtyje.

Kaip minėta, kreipdamasi į teismą pareiškėja nesutinka ne tik su CPVA pritaikyta finansine korekcija, bet ir su konstatuotu pažeidimu.

CPVA darė išvadą, kad Perkančioji organizacija Tiekėjo pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimų sąlygų 34.2 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo, pripažinusi laimėjusiu Pirkimą ir sudarydama su juo Sutartį, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo ir lygiateisiškumo principų reikalavimus, VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

VPĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šioje dalyje nustatytos sąlygos. Pagal šios dalies 3 punktą pasiūlymą pateikęs tiekėjas turi atitikti pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 48 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 54 straipsnį.

VPĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją.

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėja tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus nustatė Pirkimų sąlygų 34 punkte.

Pagal 34.2 punktą tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių turi būti atlikęs naujos statybos ir (ar) rekonstrukcijos, ir (ar) kapitalinio remonto darbus objekte, kuris priskiriamas gyvenamosios paskirties (pagal STR 1.01.03:2017:2004 „Statinių klasifikavimas“) neypatingų ir (ar) ypatingųjų pastatų kategorijai ir kurių vertė buvo ne mažesnė kaip 371 202,19 Eur be PVM.  Minėtame punkte taip pat numatyta, kad kvalifikacijai pagrįsti pateikiami šie dokumentai: per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašas kartu su užsakovų (tiek viešųjų, tiek privačiųjų) pažymomis, apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami.

Pažymėtina, kad LAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/202 parėžė, kad VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad jeigu dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Reikalavimai šios normos prasme apibrėžti kaip reikalavimai tiekėjams.

Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tiekėjų kvalifikacija iš kitų pasiūlymo duomenų išskirta ir platesnė tiekėjų teisė tikslinti su ja susijusius duomenis pagrįsta jurisprudencijos išaiškinimais, kad tiekėjų pajėgumas yra objektyvi kategorija, žyminti praeities ir dabarties aplinkybes, jis arba yra, arba jo nėra (žr. kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 53 punktą). Atsižvelgiant į tai, tik kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento nepateikimas nepaneigia kvalifikacijos kaip tam tikro juridinio fakto ar aplinkybių buvimo, jei jie iš tiesų egzistuoja. Dėl to nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija pagal buv. red. VPĮ 32 straipsnio 5 dalį privalo pareikalauti iš dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji ketina atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą arba tokį tiekėją pripažinti laimėtoju VPĮ 39 straipsnio 8 dalies prasme (žr., pvz., pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

Pirkimo sąlygų 35 punkte įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirmiausia atliks EBVPD patikrinimo procedūrą, įvertins pasiūlymus, ir tik po to tikrins, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio dalyvio pašalinimo pagrindų ir ar šio dalyvio kvalifikacija atitinka pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, prieš tai tik šio dalyvio paprašiusi pateikti 33 punkte nurodytų pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus ir 34 punkte nurodytus kvalifikacijos atitiktį pagrindžiančius dokumentus. Perkančioji organizacija pasilieka teisę paprašyti pateiktų skaitmeninių dokumentų kopijų originalų). Kai galimas pirkimo laimėtojas teikia dokumentus iš institucijų (Informatikos ir ryšių departamento, Registrų centro, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros), dokumentai, nurodantys duomenis po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, yra priimtini. Tiekėjo kvalifikacija turėtų būti įgyta iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, ir tai turi būti užfiksuota pačiame dokumente (pavyzdžiui, pažyma apie įvykdytą sutartį išduota po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, o joje nurodoma informacija aktuali iki šio termino pabaigos).

Pagal Pirkimo sąlygų 41 punktą perkančioji organizacija nereikalauja iš tiekėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, kaip nustatyta VPĮ 50 straipsnio 4 ir 6 dalyse, jeigu ji: 41.1. turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis; 41.2. šiuos dokumentus jau turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų, jeigu šiuose dokumentuose nurodyta informacija vis dar yra aktuali (dokumentas išduotas prieš ne daugiau dienų, negu nurodyta atitinkamoje aukščiau esančios lentelės eilutėje). (https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=666727&LID=780957&AllowPrint=1). Teisėjų kolegijos vertinimu, Pirkimų sąlygų 35 ir 41 punktų analizė leidžia daryti išvadą, kad Perkančioji institucija numatė teisę reikalauti dalyvio pateikti dokumentų, patvirtinančių jo turimą Pirkimo sąlygų 34 punkte nustatytą kvalifikaciją, tačiau ne pareigą. Pareiga pateikti dokumentus numatyta dalyviams (tiekėjams), perkančiajai organizacijai numatyta pereiga pareikalauti dokumentų, jeigu dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, tačiau nėra draudžiama susipažinti su dokumentai ir pačiai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LAT minėtoje 2022 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/202 nurodė, kad pirmasis tiekėjų pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo kriterijus yra absoliutaus pobūdžio ir privalo būti visuomet taikomas (kaip nurodyta pirmiau, neatsižvelgiant į tikslintinų duomenų pobūdį), jei pirkimo sąlygose įtvirtintas toks pasiūlymų atmetimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, tiek perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu, tiek teismai procese pirmiausia turi nustatyti, ar viešojo pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintos nuostatos, kad konkretaus dokumento nepateikimas lemia viso pasiūlymo atmetimą. Tik nustačius, kad tokio pasiūlymo atmetimo pagrindo atitinkamo trūkstamo dokumento atžvilgiu nėra nustatyta, spręstina, ar atskiro (papildomo) dokumento pateikimas, ar jau esamų duomenų patikslinimas de jure nelemia naujo pasiūlymo pateikimo situacijos. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose nėra nuostatos, kad kvalifikaciją patvirtinančio dokumento nepateikimas lemia viso pasiūlymo atmetimą. Priešingai, kaip minėta, Pirkimo sąlygose net numatyta, kad perkančioji organizacija nereikalauja iš tiekėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, kaip nustatyta VPĮ 50 straipsnio 4 ir 6 dalyse, jeigu ji: turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis arba šiuos dokumentus jau turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų.

LAT teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad antrojo pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo (de jure naujo pasiūlymo pateikimo) kriterijaus taikymas priklauso nuo įvairių reikšmingų konkretaus atvejo aplinkybių, jų visumos vertinimo, a fortiori (ypač) nustatyto trūkumo turinio (pobūdžio). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, bendrai taikant galiojančios redakcijos VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatas turi būti nustatyta, ar pasiūlyme nurodyta informacija (pateiktų duomenų visuma) akivaizdžiai suponuoja jo neatitiktį iškeltiems reikalavimams, ar ji tiesiog be papildomų tiekėjo paaiškinimų ar patikslinimų nepakankama šiai atitikčiai nustatyti.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymas turėjo būti atmestas tik dėl to, kad nepateikta Pirkimo sąlygų 34.2 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo pagrindžiančio įrodymo. Kaip minėta, trečiasis suinteresuotas asmuo minėtus reikalavimus atitinka ir tai matyti iš į bylą pateikto UAB „Vilungės statyba“ 2023 m. vasario 2 d. rašto Nr. 15 ir kartu su juo patikslintas per 5 metus atliktų darbų sąrašas su atliktu gyvenamosios paskirties objektu – vaikų darželio pastatu Parko g. 6, Bubių k., Batniavos sen., Kauno r. Sutarties vykdymo laikotarpis – 2017-06-20 – 2018-07-31, darbų dalies vertė 632.066,52 Eur ir Kauno rajono savivaldybės administracijos aplinkos skyriaus pažyma apie atliktus darbus (CPVA atsiliepimo priedas Nr. 8).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nurodė, kad jai pakako duomenų įsitikinti, kad UAB „Vilungės statyba“ atitinka Kvalifikacijos reikalavimus. UAB „Vilungės statyba“ atitiko Pirkimo sąlygų 34.2 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, todėl atsakovės išvada, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą, numatantį, perkančioji organizacija, <...> laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnį <...>.

Atsakovė taip pat darė išvadą, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Pagal šio straipsnio nuostatas, perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Atsakovė vertino, kad perkančioji organizacija pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, kadangi laimėtoju pripažino tiekėjo pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo sąlygų 34.2 punkto reikalavimų. Tačiau teismas ir su šia atsakovės išvada nesutinka.

Atsakovės nurodomoje 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010 LAT nurodė, kad vienas iš skaidrumo principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Teisingumo Teismas nurodė, kad skaidrumo principo, išplaukiančio iš tiekėjų lygiateisiškumo principo, pagrindinis tikslas – garantuoti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmė (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimas, Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. 1-3801). Taigi paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar keičiami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė. 

Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad tiekėjų pasiūlymų lyginimas visose stadijose turi atitikti lygiateisiškumo principą tam, kad rangovams būtų suteiktos vienodos galimybės pateikti savo pasiūlymus. Lygiateisiškumo principu yra siekiama užtikrinti efektyvią konkurenciją tarp tiekėjų. Tiekėjams lygiateisiškumo principas taikomas tiek jiems rengiant pasiūlymus, tiek perkančiajai organizacijai juos vertinant. Tai turi būti padaryta taip, kad visi tiekėjai būtų tinkamai informuoti ir galėtų būti rūpestingi šias sąlygas aiškinti vienodai (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725).

VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 32 punktas).

Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad Tiekėjo kvalifikacijos atitiktis iškeltiems reikalavimams gali būti vertinama tik tokiu atveju, jei tiekėjo kompetenciją ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento (įtvirtinto pirkimo dokumentuose), nors pats dokumentas kaip jų patvirtinimo šaltinis galėtų būti surašytas vėliau (pvz., įmonės buhalterinės apskaitos dokumentas už praėjusius finansinius metus). Jei būtų priešingai, t. y. būtų vertinama kaip lygiavertė tiekėjų kvalifikacija, įgyta tiek prieš, tiek po šio momento, būtų pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016 ir kt.).

Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiekėjo kvalifikacija objektyviai neatitinka pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų, jei iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento tiekėjas neįgyja reikalaujamos patirties; tiekėjo, neatitikusio minimalių kvalifikacijos reikalavimų, tačiau iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pašalinusio šiuos neatitikimus, dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose negali būti apribojamas, perkančioji organizacija privalo vertinti pasiūlymų pateikimo termino dieną tiekėjo turimą kvalifikaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-28-602/2022).

Kaip jau buvo minėta, UAB „Vilungės statyba“ Pirkimo sąlygų 34.2 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitiko. Antra, Pirkimų sąlygų 35 punktas numatė, kad perkančioji organizacija pirmiausia atliks EBVPD patikrinimo procedūrą, įvertins pasiūlymus, ir tik po to tikrins, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio dalyvio pašalinimo pagrindų ir ar šio dalyvio kvalifikacija atitinka pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, prieš tai tik šio dalyvio paprašiusi pateikti 33 punkte nurodytų pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus ir 34 punkte nurodytus kvalifikacijos atitiktį pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti, kad atsakovė pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad CPVA neįrodė byloje, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, todėl yra pagrindas panaikinti Sprendimą kaip savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams, kadangi atsakovė neįrodė pareiškėjos padarytų pažeidimo (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Panaikinus skundžiamą CPVA 2023 m. kovo 27 d. priimtą Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 visa apimtimi, naikintinas ir LAGK 2023 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. 21RE1- 106 (AG1-82/12-2023).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinės bylos dalį ir niekaip nekeičia šiame daliniame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjos skundą patenkinus, jai iš atsakovės CPVA priteistinas sumokėtas 22,50 Eur dydžio žyminis mokestis.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti CPVA 203 m. kovo sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pokyčių valdymas“ prašė skundą tenkinti. Skundą patenkinus, teismas daro išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pokyčių valdymas“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios priteistinos atlyginti iš atsakovės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Pokyčių valdymas“ prašo atlyginti 2 710,4 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo rengimas ir pateikimas teismui (1 260,00 Eur) ir pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas jame (980 Eur). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų reikalavimų, todėl priteistinos visa apimtimi iš atsakovės. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas). Nagrinėjamu atveju išlaidoms pagrįsti trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė išrašą iš teisinių paslaugų sutarties ir išlaidų dydžio paskaičiavimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos skundą tenkinti.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. kovo 27 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 21RE1- 106 (AG1-82/12-2023).

Priteisti pareiškėjai Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188777932, 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros, juridinio asmens kodas 126125624.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei         uždarajai akcinei bendrovei „POKYČIŲ VALDYMAS“, juridinio asmens kodas 302655185, 2 710,40 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų ir 40 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros, juridinio asmens kodas 126125624.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos                                        Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

                                        Agnė Stankevičienė

                                        Fausta Vitkienė