Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-526/2022

                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29934-2021-5

                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                  1.2.25.4.2.2; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1

                                                                                                                                    (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko,

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, S. V. D. gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. D., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos I. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla S. V. D. nutraukta.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo M. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), priteista 282,16 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt du eurai 16 ct) turtinės žalos, 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų 0 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 5 282,16 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 16 ct) sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta, o dėl civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo procesas nutrauktas.

Nuosprendžiu iš S. V. D. nukentėjusiajam M. G. priteista 1 000 (vienas tūkstantis eurų 0 ct) teisme turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       S. V. D. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis 2021 m. rugpjūčio 30 d., apie 15.09 val., vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrauta priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas kelyje A13 Klaipėda–Liepoja, 25,741 km, dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė saugaus eismo taisyklių – neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė vairuoto automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ten važiavusiu motociklu „Yamaha YZR-R1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. G.. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo „Yamaha YZR-R1“ vairuotojas M. G., jam dėl patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais S. V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>“) ir 127 punkto („Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II.                      Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2.       Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. G. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo M. G. naudai priteista 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį padidinti iki 33 000,00 Eur, priteisiant ir penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo visos priteistos 33 282,16 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo. Kitas nuosprendžio dalis prašoma palikti nepakeistas. Taip pat prašoma patenkinus apeliacinį skundą iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo M. G. naudai priteisti 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Be to, prašoma bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka.

2.1.        Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro 12 000,00 Eur, papildomai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), priteisiant 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes bendrovė iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo nukentėjusiajam išmokėjo 7 000,00 Eur. Apeliantas mano, kad nors teismas skundžiamame nuosprendyje ir aptarė nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mastą, patirtą dvasinį ir fizinį skausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą, tačiau vis tik nustatytas atlygintinos neturtinės žalos 12 000,00 Eur dydis neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl apeliantas dėl šios skundžiamo nuosprendžio dalies aukštesniajam teismui teikia apeliacinį skundą, juo prašo jo civilinio ieškinio reikalavimą dėl atlygintinos 33 000,00 Eur neturtinės žalos patenkinti visiškai.

2.2.        Apeliantas pažymi, kad eismo įvykis, kurio metu jis nukentėjo, įvyko 2021-08-30, o baudžiamoji byla išnagrinėta priimant nuosprendį 2022-02-10. Apeliantas supranta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydį įrodinėti yra jo pareiga, o neturtinė žala turi būti įrodinėjama ne tik specialistų išvadomis, kurios jau yra byloje, tačiau ir kitais medicininiais dokumentais, kurie leistų objektyviai pagrįsti tuos neigiamus išgyvenimus, kurie atsirado tuoj po 2021-08-30 įvykusio eismo įvykio. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju apelianto įrodinėjimas, kiek tai liečia padarytą neturtinę žalą, buvo ir yra apsunkintas dėl jo riboto judėjimo, nuolatinio gydymosi medicinos įstaigoje (beje, nagrinėjant bylą teisme jam buvo atlikta nauja chirurginė operacija), kaip ir esant pandeminei situacijai dėl COVID-19, nes gydymo įstaigos atsisako priimti besiskundžiančius asmenis, jeigu jiems nėra reikalinga skubi medicininė pagalba. Be to, nurodo, jog, teikiant apeliacinį skundą, pradėtos procedūros, siekiant apeliantui nustatyti nedarbingumo lygį, kuris, jo supratimu ir žiniomis, gali susidaryti nuo 80 iki 90 proc. Pažymi, jog šie duomenys bus pateikti aukštesniajam teismui, iki bus nagrinėjamas apeliacinis skundas. Nurodo, jog, be patiriamo nuolatinio fizinio skausmo, patiriamų kasdienių nepatogumų dėl galimybės laisvai judėti, nes dar ne mažiau kaip metus laiko teks naudoti medicininius įtvarus (langetes), apeliantui vis dažniau pasireiškia nuolatinis dvasinis skausmas, išgyvenimai dėl savo ir šeimos neapibrėžtos ateities, aiškiai suprantant, kad liekamieji eismo įvykio padariniai išliks visam gyvenimui, jis, būdamas vos 32 metų amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), tapo neįgalus, turės judėjimo negalią, nebegalės patenkinti tų kasdienių poreikių, kuriuos jis pats savarankiškai gebėdavo be niekieno pagalbos realizuoti. Apeliantas dėl dvasinių išgyvenimų jau kreipėsi dėl pagalbos į psichologus, o gavęs medicininius dokumentus, juos pateiks aukštesniajam teismui.

2.3.       Apelianto manymu, pateikus naujus įrodymus dėl jam nustatyto nedarbingumo lygio ir teikiamos psichologinės pagalbos (ko objektyviai jis negalėjo padaryti pirmosios instancijos teisme), tai leis aukštesniajam teismui objektyviai ir teisingai įvertinti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta analize baudžiamųjų bylų, išnagrinėtų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kuriose padarytos išvados, kad nukentėjusiesiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, nustatytinas nuo 5 792,00 Eur iki 35 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, vidurkis yra 20 396,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52- 942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019, 2K-41-303/2020). Mano, jog nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nurodomos kasacinio teismo nutartys priimtos ne 2021–2022 metais, o 2016–2020 metais, kai būtiniausių prekių kainos ir vartotojų kainų indeksas buvo gerokai mažesni. Pavyzdžiui: 2021 m. sausio mėn. vartojimo prekės ir paslaugos sudarė 0,3 proc., o 2022 m. sausio mėnesį indeksas pakilo net iki 12,4 proc.; 2021 m. sausio mėn. maistas ir nealkoholiniai gėrimai sudarė 0,1 proc., o 2022 m. sausio mėnesį indeksas pakilo net iki 11,8 proc.; 2021 m. sausio mėn. transportui sudarė 5,1 proc., o 2022 m. sausio mėn. indeksas pakilo iki 16,6 proc.; 2021 m. sausio mėn. būstas ir komunalinės paslaugos sudarė 1,7 proc., o 2022 m. sausio mėn. indeksas pakilo net 32,8 proc. Apelianto manymu, jau vien remiantis šiuo argumentu galima būtų teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo atlygintinos neturtinės žalos dydį. Nurodo, jog jeigu pirmosios instancijos teismas, apžvelgdamas kasacinio teismo praktiką išnagrinėtose bylose, manė, kad praktikoje atlygintinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 5 792,00 Eur iki 35 000,00 Eur, vidurkis yra 20 396,00 Eur, tai apeliantui nelabai suprantama, kodėl teismas nesivadovavo maksimalia atlygintina suma, taip pat nepriteisė ir to paties vidurkio.

2.4.       Apeliantas nurodo, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1A-433-576/2021, kurioje 2021-12-02 priėmė nutartį, ir šios išnagrinėtos baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės labai artimos šiai išnagrinėtai bylai. Pažymi, jog nors pats įvykis įvyko 2019-09-10, jo metu nukentėjo 28 metų amžiaus asmuo, vairavęs motociklą, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, po įvykio nustatytas dalinis 55 proc. darbingumas, tačiau teismas vertino, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 45 000,00 Eur. Nurodo, jog šioje byloje teismas pabrėžė, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Teismų nustatyti žalos dydžiai negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumą turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-11-15 nutarimas). Konstatavus, kad tam tikras asmuo padarė nusikalstamą veiką, kuria kitam asmeniui buvo sukelta žala, turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Todėl apeliantas remdamasis anksčiau nurodytais argumentais mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atlygintinos neturtinės žalos dydį, todėl ši teismo nuosprendžio dalis turi būti pakeista, apelianto naudai priteistinas neturtinės žalos atlyginimas turi būti padidintas iki 33 000,00 Eur, priteisiant ir procesines palūkanas.

2.5.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.        Apelianto manymu, jo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi ir gali būti priteistos iš civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini), nes ši draudimo bendrovė netinkamai ir nesąžiningai apskaičiavo atlygintinos neturtinės žalos dydį, todėl ši draudimo bendrovė turėtų atlyginti ir patirtas apelianto išlaidas.

2.6.       Be to, apeliantas mano, kad jo apeliacinis skundas galėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes iki paskirto posėdžio jis aukštesniajam teismui pateiks papildomus rašytinius įrodymus apie jam nustatytą nedarbingumo lygį, teikiamą psichologinę pagalbą ir dėl to įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas.

3.       Atsiliepimu į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. apeliacinį skundą civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), atstovė nesutinka su apeliacinius skundu ir prašo jį atmesti.

4.       Teismo posėdyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. atstovas advokatas R. L. prašė apeliacinį skundą tenkinti, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, S. V. D. gynėjas advokatas E. S. su apeliaciniu skundu sutiko iš dalies, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. apeliacinis skundas atmestinas.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7.       Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. G. neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl S. V. D. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o apeliaciniu skundu nesutinkama tik su nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, todėl būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8.       Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. G. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai netenkino visa apimtimi jo pateikto civilinio ieškinio, nepakankamai atsižvelgė į jo, nukentėjusiojo M. G., sveikatos būklę ir liekamuosius reiškinius bei infliaciją ir nesilaikė teismų formuojamos praktikos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus ir formuojamą teismų praktiką, su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo nukentėjusiajam yra pagrįsta.  

9.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis M. G. 2022 m. sausio 5 d. pateikė civilinį ieškinį (b. l. 12–18, t. II), kuriuo prašė priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), 33 000 Eur (trisdešimt tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 1 116,51 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešioliką eurų 51 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nukentėjusiajam M. G.. Taip pat buvo prašoma priteisti ir S. V. D. patirtas proceso išlaidas, susijusias su advokato pagalba pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo M. G. pareikštą civilinį ieškinį ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), priteisė 282,16 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 16 ct) turtinės žalos, 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 5 282,16 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 16 ct) sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmesta, o dėl civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo dalies procesas nutrauktas. Be to, nuosprendžiu iš S. V. D. nukentėjusiajam M. G. priteista 1 000 (vienas tūkstantis) eurų išlaidų, turėtų teisme advokato paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir tai, kad dalis neturtinės žalos nukentėjusiajam jau buvo atlyginta, pritaria pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

10.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

11.       Pagal Lietuvoje formuojamą teismų praktiką, nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose, kai jiems yra sunkiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur  (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-359-697/2017, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-102-303/2019, Nr. 2K-41-303/2020, Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-9-976/2022). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam M. G. priteista bendra 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri iš esmės atitinka priteistinų piniginių sumų ribas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė ne tik į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, bet ir į nukentėjusiojo patirto sveikatos sužalojimo mastą. Taigi, teismas atsižvelgė į tai, kad dėl neatsargių nusikalstamų S. V. D. veiksmų nukentėjusiajam M. G. buvo padaryti kairiojo blauzdikaulio ir kairiojo šeivikaulio skeveldriniai atviri lūžiai, kairiojo kelio plėštinė žaizda, kairės blauzdos žaizdos, dešiniojo kelio odos nubrozdinimas, kepenų sumušimas. Padaryti sužalojimai įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė skausmą tiek iš karto po įvykio, tiek ir šių sužalojimų gydymo, kuris užtruko pakankamai ilgai ir dar iki šiol tęsiasi, metu. Dėl sužalojimų nukentėjusysis neišvengiamai turėjo nepatogumų, privalėdamas gydytis medicinos įstaigoje, dėl patirtų sužalojimų iškart po įvykio buvo operuotas, po to jam buvo atliktos dar keturios operacijos, o nagrinėjant bylą teisme jam buvo atlikta nauja chirurginė operacija. Akivaizdu, jog dėl padarytų sužalojimų buvo apribotos nukentėjusiojo M. G. judėjimo galimybės, dėl šios priežasties, be jokios abejonės, jis iki šiol negali dirbti, plėtoti ką tik paties sukurto verslo, laisvai užsiimti būtinomis bei pageidaujamomis kasdieninėmis, taip pat mėgstamomis laisvalaikio veiklomis, po įvykio jis negalėjo rūpintis šeima ir prisidėti prie jos išlaikymo, jam buvo apsunkintos galimybės pasirūpinti pačiu savimi, buvo būtina ir artimųjų pagalba, sumažėjo galimybės bendrauti su kitais asmenimis. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusysis M. G. dėl eismo įvykio patyrė didelių gyvenimo pokyčių, esminį gyvenimo kokybės sumažėjimą dėl patirtų kojos lūžių, ateities perspektyvų, o tikimybė gyvenimą sugrąžinti į iki eismo įvykio buvusią padėtį yra maža. Taigi nėra jokios abejonės, kad dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, liekamųjų reiškinių M. G. gyvenimo kokybė suprastėjo. Taip pat, be jokių abejonių, M. G. dėl eismo įvykio patyrė didžiulį stresą, išgąstį, jautė nerimą bei susirūpinimą savo sveikata, o dėl nusikalstama veika sukeltų pasekmių apribotos nukentėjusiojo galimybės gyventi visavertį socialinį gyvenimą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumų. Taigi nukentėjusiojo patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai išgyvenimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui yra akivaizdūs, ir apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neabejoja, kad patirtų sužalojimų pasekmės nukentėjusiojo bus jaučiamos ir ateityje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas privalo atsižvelgti ir į tai, kad S. V. D. yra garbaus amžiaus, našlys, senatvės pensininkas, jo pajamas sudaro tik gaunama senatvės pensija, aptariama nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant neatsargiai, t. y. dėl neatsargaus nusikaltimo, būnant blaiviam, jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs nukentėjusiojo M. G. patirtus fizinius sužalojimus (kojos skeveldriniai atviri lūžiai, kepenų sutrenkimas), emocinius ir dvasinius išgyvenimus, tai, kad dėl patirtų sužalojimų tam tikram laikui yra apribota judėjimo laisvė ir galimybė gyventi visavertį gyvenimą, rūpintis savo šeima, sumažėjo galimybė dirbti, ir atsižvelgdamas į tai, kad patirti sužalojimai nėra gyvybei pavojingi, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusiajam priteistas 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti minėtus nukentėjusiojo sveikatos bei gyvenimo praradimus ir išgyvenimus ir šis dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neprieštarauja pirmiau aptartai teismų praktikai ir nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros.

12.       Apeliaciniame skunde nukentėjusysis M. G. nurodo, jog, teikiant apeliacinį skundą, pradėtos procedūros, siekiant apeliantui nustatyti nedarbingumo lygį, kuris, jo supratimu ir žiniomis, gali susidaryti nuo 80 iki 90 proc. Apygardos teismui pateikti dokumentai, o tiksliau, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma, įrodo, jog nukentėjusysis M. G. prarado 45 proc. darbingumo, jam nustatytas 55 proc. darbingumas (b. l. 137–138, t. II). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiajam M. G. nustatytas darbingumas yra pakankamas, kad jis galėtų bent iš dalies grįžti į darbo rinką, todėl šie bylos duomenys iš esmės neturi įtakos priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Apeliaciniame skunde M. G. taip pat nurodė, jog dėl dvasinių išgyvenimų jau kreipėsi pagalbos į psichologus, o gavęs medicininius dokumentus, juos pateiks aukštesniajam teismui. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiojo psichologinę būklę.

13.       Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. G. sutiko su pirmosios instancijos teismo atlikta kasacinės instancijos baudžiamųjų bylų analize, kuriose padarytos išvados, kad nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, nustatytinas nuo 5 792,00 Eur iki 35 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o vidurkis yra 20 396,00 Eur, tačiau, apelianto manymu, nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nurodomos kasacinio teismo nutartys priimtos ne 2021–2022 metais, o 2016–2020 metais, kai būtiniausių prekių kainos ir vartotojų kainų indeksas buvo gerokai mažesni. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai dėl infliacijos yra pagrįsti, tačiau taip pat nėra esminiai, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, kadangi kasacinėse 2021–2022 metais nagrinėtose bylose priteisiamos panašios sumos kaip ir 2016–2020 metų bylose (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019, 2K-41-303/2020, Nr. 2K-252-697/2020, 2K-9-976/2022).

14.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1A-433-576/2021, kurioje 2021-12-02 priėmė nutartį, ir šios išnagrinėtos baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės labai artimos šiai išnagrinėtai bylai, o nukentėjusiajam priteistas 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, jog šioje byloje nukentėjusiajam nustatyti daug sunkesni kūno sužalojimai, kadangi, be daugybinių žaizdų, sumušimų, kaulų lūžių, jam pašalinti net du vidaus organai – blūžnis ir kairysis inkstas, todėl ši baudžiamoji byla negali būti taikoma precedentu, kuriuo apeliacinės instancijos teismas turėtų vadovautis.

15.       Esant tokioms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai, nukentėjusiajam M. G. nustatydami 12 000 Eur neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos atlyginimą panašaus pobūdžio eismo įvykio bylose esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinio ieškovo M. G. reikalavimas priteisti jam 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nėra adekvatus patirtam sveikatos sutrikdymui ir atsiradusiems padariniams, todėl negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo priteistas iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam – 12 000 Eur – atitinka neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai, geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi CK 6.250 straipsnio, 6.251 straipsnio normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimą tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į visus reikšmingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias šios bylos aplinkybes. Todėl teismo nustatytas ir nukentėjusiajam M. G. iš civilinės atsakovės priteistas 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiojo ir civilinės atsakovės interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose. Todėl didinti nukentėjusiajam šioje byloje priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris yra nustatytas neperžengiant analogiško pobūdžio bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, ir dėl to keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl atstovavimo išlaidų

16.       Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. G. prašo priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), 500 Eur atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (b. l. 136, t. II). Žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose taisyklėse, tačiau nė vienas teisės aktų nei Civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103–106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad teismas minėtas išlaidas pripažintų proceso išlaidomis ir jos būtų priteistos iš kaltinamojo.

17.       Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-134-696/2016 ir kt.).

18.       Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. G. apeliacinės instancijos teisme prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi nukentėjusiojo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl teisėjų kolegija nusprendžia nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens S. V. D. nepriteisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

 nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                         Eugenijus Antanauskas

                                                                                                   Dalius Jocys

                                                                                                    Savinijus Katauskas