Civilinė byla Nr. e2-202-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00192-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6; 3.3.1.18 

                                                                  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – uždarosios akcinės bendrovės ,,Urbo bankas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Grain LT“ pareiškimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo atsakovei žemės ūkio bendrovei „AUGA Dumšiškės“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-494-372/2024 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grain Lt“ pareiškimą atsakovei žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „AUGA Dumšiškės“ (toliau – ir atsakovė) dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo.

2.       Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi tenkintas pareiškėjos UAB „Grain Lt“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

3.       Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties dalis, kuria nutarta uždrausti vykdyti ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą.

4.       Atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad nepaisant teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Urbo bankas“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasinaudojo sutartyje su atsakove numatyta nuostata ir nurašė reikšmingas piniginių lėšų sumas – 28 419 Eur. Pažymėjo, kad tokių veiksmų ateityje gali imtis tiek bankas, tiek kiti kreditoriai, turintys hipoteka ir (ar) įkeitimu užtikrintus reikalavimus (ypač gautinų sumų ar banko sąskaitų), kurie aktyvuos užstatą ir nusirašys lėšas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, yra pagrindas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti UAB ,,Urbo bankas“ nurašyti pinigines lėšas nuo atsakovės banko sąskaitų; 2) uždrausti ,,UAB Urbo“ bankas areštuoti atsakovės banko sąskaitas ar apriboti atsiskaitymų vykdymą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus išspręstas atsakovės nemokumo bylos iškėlimo klausimas, įsiteisėjimo: 1) uždrausti UAB ,,Urbo bankas“ nurašyti pinigines lėšas nuo atsakovės banko sąskaitų; 2) uždrausti UAB ,,Urbo bankas“ areštuoti atsakovės banko sąskaitas ar kitaip apriboti atsiskaitymų vykdymą.

3.       Nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėjos UAB „Grain LT“ pareiškimas iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą yra tikėtinai pagrįstas, taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju yra būtinybė laikinai sureguliuoti situaciją ir užtikrinti juridinio asmens, kuriam siekiama iškelti restruktūrizavimo bylą, padėties stabilumą – įtvirtinti status quo (padėtis, kuri yra) būseną ir iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nurodė, jog nepaisant teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, trečiasis asmuo, pasinaudojo sutartyje su ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ numatyta nuostata ir nurašė reikšmingas piniginių lėšų sumas – 28 419 Eur.

5.       Atsižvelgdamas į atsakovės nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad kyla grėsmė atsakovės veiklos gyvybingumo, tęstinumo, finansinio stabilumo, padėties status quo (padėtis, kuri yra), išsaugojimui bei visų kreditorių lygiateisiškumo užtikrinimui.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1.       Trečiasis asmuo UAB ,,Urbo bankas“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis: 

9.1.       Skundžiama teismo nutartimi pritaikyti draudimai pažeidžia jos, kaip užstato gavėjo (kreditoriaus), teises, kadangi lėšos atsakovės banko sąskaitose UAB ,,Urbo banke“ yra pateiktos bankui kaip finansinis užstatas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymu (toliau – FUSĮ) sudarytu finansinio užtikrinimo susitarimu be nuosavybės teisės perdavimo, kurio nuostatos įtrauktos į kreditavimo sutartį ir kredito linijos sutartį.

9.2.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 1 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja FUSĮ. Vadinasi, FUSĮ yra specialusis įstatymas bendrojo įstatymo – JANĮ, atžvilgiu ir esant šių įstatymų normų konkurencijai taikomos specialiojo įstatymo nuostatos. Tai reiškia, kad kreditorių, esančių finansinio užtikrinimo susitarimo šalimis, interesai tenkinami ne taikant JANĮ įtvirtintas procedūras, o vadovaujantis specialaus įstatymo nuostatomis.

9.3.       Teismų praktikoje analogiškoje situacijoje prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, todėl tokia praktika turi būti vadovaujamasi ir nagrinėjamoje byloje.

9.4.       Į kreditavimo sutartį ir kredito linijos sutartį įtraukti finansinio užtikrinimo susitarimai be nuosavybės teisės perdavimo, kuriais kredito gavėjas pateikė apeliantei finansinį užstatą – esamas ir būsimas pinigines lėšas visose savo sąskaitose banke, o nuosavybės teisė į finansinį užstatą paliekama atsakovei, yra galiojantys ir nenuginčyti. Juose šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl finansinio užtikrinimo susitarimų sudarymo. Taip pat juose nurodomi konkretūs priverstinio vykdymo įvykiai, kai bankas įgyja teisę nurašyti lėšas padengiant kredito gavėjo finansinius įsipareigojimus. Tai yra papildomas kredito gavėjo prievolių bankui įvykdymo užtikrinimo būdas.

9.5.       Šalys kreditavimo sutartimi ir kredito linijos sutartimi yra susitarusios dėl lėšų atsakovės sąskaitose banke (UAB ,,Urbo banke“) įkeitimo banko naudai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.209 straipsnio 1 dalimi. Taip pat bankas turi teisę pirmiau už kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą iš įkeistų lėšų, jeigu kredito gavėjas neįvykdo įkeitimu užtikrintos prievolės arba jeigu į įkeistas lėšas nukreipia išieškojimą kitas asmuo. Be to, reikalavimo teisės į kredito gavėjo gaunamas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) yra įkeistos banko naudai užtikrinant kreditavimo sutarties įvykdymą. Taip pat su kredito gavėju yra sudarytas susitarimas dėl išmokų iš NMA pervedimo į sąskaitą banke. 

9.6.       Atsakovės prašyme nurodyta suma buvo apeliantės nurašyta jos skolai pagal kreditavimo sutartį ir kredito linijos sutartį dengti, vadovaujantis kreditavimo sutarties ir kredito linijos sutarties nuostatomis dėl finansinio užstato pateikimo pagal finansinio užtikrinimo susitarimus be nuosavybės teisės perdavimo ir dėl piniginių lėšų įkeitimo pagal kreditavimo sutartį ir kredito linijos sutartį, juo labiau kad į atsakovės sąskaitą buvo pervestos apeliantei įkeistos išmokos iš NMA.

9.7.       Apeliantė, vadovaujantis nurodytais sudarytais susitarimais dėl finansinio užstato su atsakove, yra privilegijuotas kreditorius kitų atsakovės kreditorių atžvilgiu, jos turimos teisės dėl lėšų nurašymo nuo atsakovės sąskaitos banke nepažeidžia ir jos pačios teisių bei šios teisės gali būti įgyvendinamos nepaisant, kad atsakovei pradėta restruktūrizavimo procedūra priimant pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šios teisės yra pagrįstos ir teisėtos, kadangi jos paremtos FUSĮ nuostatomis, kurios turi prioritetą prieš JANĮ, ir atitinkama teismų praktika dėl jų taikymo bei šalių tarpusavio susitarimu dėl finansinio užstato pateikimo, kuris yra įtrauktas į kreditavimo sutartį ir kredito linijos sutartį. Taigi, teisinio pagrindo riboti lėšų nurašymą nuo atsakovės sąskaitos banke (UAB ,,Urbo banke“) taikant tam tikrus draudimus banko, kaip atsakovės kreditoriaus (finansinio užstato gavėjo, t. y. apeliantės) atžvilgiu, nėra.

2.       Atsakovė ŽŪB ,,Auga Dumšiškės“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

10.1.       Atsakovės nuomone, apeliantės padėtis neturėtų būti suabsoliutinama, nes visiškai neatsižvelgus į bendrovės, kuri siekia restruktūrizuotis ir jos kreditorių daugumos interesus, kils ŽŪB ,,Auga Dumšiškės“ bankroto grėsmė.

10.2.       Nors apeliantė nurodo, kad jos turimos teisės dėl lėšų nurašymo nuo atsakovės sąskaitos nepažeidžia ŽŪB ,,Auga Dumšiškės“ teisių, tačiau jos elgesys ir (ar) veikimo būdas: 1) apsunkina ne tik atsakovės veiklą, tačiau kelia rimtą grėsmę restruktūrizavimo procesui ir sėkmingam jo užbaigimui; 2) nėra suderinamas su atsakovės status quo (padėtis, kuri yra) išlaikymu; 3) nėra suderinamas ir su kitų kreditorių interesais, nes vienas kreditorius įgyja pirmumą prieš kitus.

10.3.       Atsakovės tikslas ir siekis – tęsti veiklos vykdymą ir sudaryti galimybes sąžiningam ir visapusiškam atsiskaitymui su kreditoriais, siekti sėkmingo restruktūrizavimo proceso. Tačiau, ryškėjantis kreditorių nesąžiningas siekis sumažinti atsakovės turimo turto vertę, turint tikslą kuo greičiau padengti savo finansinius reikalavimus, neatsižvelgiant į kitų kreditorių ar atsakovės interesus, be to pažeidžiant JANĮ nustatytus draudimus, kelia realią grėsmę sėkmingam restruktūrizavimo procesui ir gyvybingumo išsaugojimui.

10.4.       Teismas nemokumo (restruktūrizavimo) byloje yra aktyvus, nemokumo (restruktūrizavimo) bylos turi viešojo intereso pobūdį, todėl teismas turi teisę imtis visų galimų priemonių, kad nebūtų leidžiamas vykdymas prievolių, kurios neatitinka minėto tikslo – įmonės veiklos tęstinumo ir jos gyvybingumo išsaugojimo. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs byloje esančią informaciją, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

10.5.       Nors taikomos JANĮ nuostatos negali prieštarauti FUSĮ nuostatoms, tačiau JANĮ nereglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo taikymo – laikinosios apsaugos priemonės iš esmės taikomos vadovaujantis CPK nuostatomis. Tai, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) tokias laikinąsias apsaugos priemones numatė ir suteikė prioritetą FUSĮ nuostatoms, neturi reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nes ĮRĮ nuo 2020 m. sausio 1 d. neteko galios – klausimo nagrinėjimo metu, tai nebegaliojantis teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo, kuris išimtinai grindžiamas nebegaliojančiais teisės aktais ar nebeaktualiais, jų pagrindu priimtais, teismų išaiškinimais.

10.6.       Priešingai nei nurodo apeliantė, jos cituojamoje civilinėje byloje Nr. e2-1818-381/2018 nebuvo suformuota nagrinėjamai bylai aktuali praktika, kuria Lietuvos apeliacinis teismas turėtų remtis, spręsdamas tarp atsakovės ir apeliantės kilusį ginčą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10.7.       Apeliantė nepateikė duomenų, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali turėti įtakos jos finansiniam stabilumui, sukelti jos nemokumą ar likvidumo problemas tuo atveju, jei apeliantei bus draudžiama lėšas nusirašyti nuo atsakovės sąskaitų. Ginčo atveju prioritetas turėtų būti taikomas ne apeliantės interesų užtikrinimui, o platesnio ir žymiai reikšmingesnio viešojo intereso užtikrinimui – atsakovės gyvybingumo išsaugojimui, sudarant sąlygas atsiskaityti su visais kreditoriais, išsaugoti darbo vietas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

2.       Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

3.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas UAB ,,Urbo bankui“ taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo

4.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

5.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2025 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-226-372/2025 nutarė atsakovei ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 16 d. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi nutarta atsakovės ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus išspręstas ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ nemokumo bylos iškėlimo klausimas, įsiteisėjimo.

6.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui 2025 m. sausio 7 d. nutartimi išsprendus ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo klausimą ir jai 2025 m. sausio 16 d. įsiteisėjus (žr. šios nutarties 14 punktą), t. y. pasibaigus skundžiamoje nutartyje nustatytam laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminui, laikinosios apsaugos priemonės savaime nustojo galioti. Nustojus galioti laikinosioms apsaugos priemonėms, nebeliko ir skundžiamos nutarties objekto, taigi, skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas tapo teisiškai neaktualus. Dėl pasikeitusios po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo faktinės situacijos, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas negali sukelti apeliantės siekiamų teisinių padarinių net ir tuo atveju, jeigu jos atskirasis skundas būtų patenkintas. Taigi, nurodytos aplinkybės lemia apeliacinio proceso, pradėto pagal apeliantės atskirąjį skundą, nutraukimą, išnykus apeliacijos objektui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

7.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 1) 2021 m. sausio 13 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2021 m. vasario 11 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2021 m. sausio 13 d. kreditavimo sutarties; 3) 2021 m. liepos 28 d. papildomą susitarimą Nr. prie 2021 m. sausio 13 d. kreditavimo sutarties; 4) 2021 m. vasario 11 d. kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 2024 m. kovo 6 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2021 m. vasario 11 d. kredito linijos sutarties; 6) 2024 m. kovo 8 d. papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2021 m. vasario 11 d. kredito linijos sutarties; 7) 2021 m. vasario 2 d. sutartinio įkeitimo dokumentus; 8) valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2021 m. vasario 4 d. pranešimą apie sutartinio įkeitimo įregistravimą hipotekos registre; 9) 2023 m. sausio 18 d. susitarimą dėl išmokų pervedimo Nr. (duomenys neskelbtini).

8.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nutrauktas išnykus apeliacijos objektui, apeliantės pateiktų įrodymų priėmimo klausimas nesprendžiamas, o esant pagrįstam poreikiui, jie gali būti teikiami pirmosios instancijos teisme.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

9.       Nustatyta, kad už atskirojo skundo pateikimą apeliantė UAB ,,Urbo bankas“ sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį procesą nutraukus, apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis 55 Eur žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis, 315 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – uždarosios akcinės bendrovės ,,Urbo bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, nutraukti.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei ,,Urbo bankas“ (juridinio asmens kodas 112027077) 2024  m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0004986/8 sumokėtą 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Teisėjas                                                                                          Žilvinas Terebeiza