Civilinė byla Nr. 3K-3-157/2011

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01977-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.8; 42.9; 116.3; 121.21 (S)

 

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 5 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Gotika“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo byloje pagal ieškovo UAB „Kauno Fauga“ ieškinį atsakovui UAB „Gotika“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus pagal trišalę subrangos sutartį.

2008 m. rugpjūčio 12 d. trečiasis asmuo UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ (užsakovas), atsakovas UAB „Gotika“ (generalinis rangovas) ir ieškovas UAB „Kauno Fauga“ (subrangovas) sudarė subrangos sutartį dėl plastikinių langų montavimo darbų administraciniame pastate Kaune, Studentų g. 3A. Sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad už atliktus statybos darbus subrangovui sumoka užsakovas per 45 kalendorines dienas nuo priėmimo-perdavimo akto ir sąskaitos-faktūros pateikimo jam dienos; 10.1 punkte – kad subrangovas gali nutraukti sutartį, prieš trisdešimt kalendorinių dienų pranešęs generaliniam rangovui, jeigu užsakovas nustatyta tvarka nesumoka avanso ar kitų mokėjimų, nevykdo kitų sutartinių įsipareigojimų, bankrutuoja arba tampa nemokus.

Subrangovas atliko sutartyje numatytus darbus, 2008 m. rugsėjo 18 d. ir 2008 m. spalio 13 d. aktais juos perdavė užsakovui, 2008 m. rugsėjo 26 d. ir 2008 m. spalio 13 d. išrašė ir pateikė užsakovui sąskaitas–faktūras. Bendra atliktų darbų vertė yra 126 003,04 Lt. Užsakovas subrangovui buvo sumokėjęs 40 000 Lt avansą, todėl liko skolingas už atliktus darbus 86 003,04 Lt. Kadangi su subrangovu sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nebuvo atsiskaityta, jis, vadovaudamasis sutarties 10.1 punktu, 2009 m. lapkričio 6 d. pranešė generaliniam rangovui apie subrangos sutarties nutraukimą. Sutarties 10.2 punkte nustatyta, kad, įsigaliojus pranešimui dėl sutarties nutraukimo, generalinis rangovas (atsakovas) nedelsdamas privalo sumokėti subrangovui (ieškovui) už atliktus statybos darbus. Remdamasis šiuo punktu, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 86 003,04 Lt skolos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino; atsakovui pateikus prieštaravimus, 2010 m. birželio 15 d. galutiniu sprendimu panaikino preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad subrangovas pranešime dėl subrangos sutarties nutraukimo nurodė, jog pagal sutarties 7.2.2 punktą užsakovas jam lieka skolingas 86 003,04 Lt – taip pripažino, kad ne generalinis rangovas, o užsakovas skolingas pagal subrangos sutartį; subrangovas laiku neinformavo generalinio rangovo apie tai, kad užsakovas yra nemokus, neprašė, kad šis sumokėtų skolą pagal subrangos sutarties 10.2 punktą, taigi nevykdė sutarties 13.1 ir 13.2 punktuose nustatytos pareigos nedelsiant pranešti kitai šaliai apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos sutarties vykdymui. Nustatęs, kad užsakovui per sutartyje nustatytą terminą neatsiskaičius su subrangovu, šis delsė ir atsiskaityti nereikalavo, neišnaudojo visų teisinių galimybių išsiieškoti skolą (nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, daugiau kaip vienerius metus neprašė, kad užsakovo skolą pagal sutarties 10.2 punkto nuostatas atlygintų generalinis rangovas, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi užsakovui iškėlus bankroto bylą, nepareiškė joje kreditoriaus reikalavimų, nors įvardytas kaip galimas kreditorius), teismas pripažino, jog subrangovas dėl skolos išieškojimo turėtų kreiptis į tiesiogiai jam skolingą asmenį – užsakovą, kuriam jis pateikė ir sąskaitas-faktūras dėl užmokesčio už atliktus darbus. Teismas pažymėjo, kad generalinio rangovo prievolė pagal subrangos sutarties 10.2 punktą galėtų būti vykdoma tuo atveju, jeigu subrangovas generalinio rangovo atžvilgiu vykdant subrangos sutartį būtų elgęsis sąžiningai ir tinkamai, tačiau subrangovas netinkamai vykdė subrangos sutarties 13.1 ir 13.2 punktus, t. y. tinkamai ir laiku nepranešė generaliniam rangovui apie tai, kad užsakovas vengia su juo atsiskaityti, ir taip atėmė iš generalinio rangovo galimybę domėtis užsakovo turtine padėtimi, daryti įtaką atsiskaitymams laiku. Teismo posėdyje subrangovo atstovui pripažinus, kad ieškinio pareiškimas generaliniam rangovui jam yra tinkamesnis būdas atgauti skolą, nei kreditoriaus reikalavimų reiškimas užsakovo bankroto byloje, teismas pažymėjo, jog neneigia ieškovo (subrangovo) teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą, bet vadovaujasi sąžiningumo ir protingumo principais (CK 6.156 straipsnio 6 dalis, 6.158 straipsnis) bei konstatuoja, kad generalinis rangovas negali atsakyti už užsakovo skolas, nes jis nepriėmė jo naudai atliktų darbų, negavo atlyginimo už generalinio rangovo funkcijų vykdymą, todėl atlygindamas subrangovui užsakovo skolą patirtų nepagrįstų nuostolių, tai prieštarautų sutarties šalių lygiateisiškumo ir ekonomiškumo principams, be to, taip nepagrįstai praturtėtų užsakovas, nes jis gavo sumontuotus plastikinius langus, už kuriuos 86 003,04 Lt sumokėtų generalinis rangovas.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi tenkino ieškovo apeliacinį skundą, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. galutinį sprendimą panaikino, 2010 m. vasario 17 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija pripažino, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes subrangovas įgijo teisę nutraukti sutartį ir tinkamai ja pasinaudojo – pranešė apie tai generaliniam rangovui pranešimu, kurio gavimo fakto jis neginčija. Nutraukus sutartį, kolegijos vertinimu, pagal sutarties 10.2.1 punktą prievolė atsiskaityti už ieškovo (subrangovo) atliktus darbus perėjo atsakovui (generaliniam rangovui). Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad subrangovas tinkamai nebendradarbiavo su generaliniu rangovu ir taip pažeidė subrangos sutarties 13.1 ir 13.2 punktuose įtvirtintas nuostatas. Aplinkybės, kad subrangovas metus nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo iš užsakovo, kolegija nepripažino pagrindu konstatuoti, jog generalinis rangovas atleistinas nuo sutarties 10.2.1 punktu prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo, nes trišalėje sutartyje subrangovui nenustatyta termino, per kurį jis privalėjo pareikšti pretenzijas tinkamai nevykdžiusiam prievolės užsakovui, joje, siekiant apsaugoti subrangovo interesus, nustatyta, kad, užsakovui nevykdant prievolės ar tapus nemokiam, subrangovas savo pasirinkimu įgyja teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų generalinis rangovas (CK 6.650 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad generalinis rangovas atsako subrangovui už užsakovo prievolių tinkamą neįvykdymą tiek pagal įstatymą (CK 6.650 straipsnio 4 dalis), tiek pagal sutarties nuostatas (sutarties 10.2.1 punktas), todėl atsakovas (generalinis rangovas), sumokėjęs už ieškovo (subrangovo) atliktą darbą, įgis teisę reikalauti šių sumų iš trečiojo asmens (užsakovo). Kolegija padarė išvadą, kad ieškovas (subrangovas) atliko subrangos darbus pagal šalių sudarytą subrangos sutartį, joje nustatytais terminais juos perdavė užsakovui, kuris darbus priėmė ir pradėjo jais faktiškai naudotis, todėl, užsakovui tinkamai nevykdant prievolės atsiskaityti už atlikus darbus, ieškovas (subrangovas) įgijo teisę reikalauti sumokėti už šiuos darbus iš atsakovo (generalinio rangovo).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Gotika“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. preliminarų sprendimą, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. galutinį sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.          Dėl netinkamo CK 6.193 straipsnio bei rangos teisinius santykius reglamentuojančių CK 6.64, 6.650 ir 6.555 straipsnių taikymo ir aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai, nesiaiškindamas šalių tikrųjų ketinimų ir sutarties esmės, aiškino trišalę subrangos sutartį, kurią pasirašė ir užsakovas, prisiėmęs pareigą apmokėti subrangovui už atliktus darbus. Tokia sutartis buvo pasirašyta atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, įvertinus tai, kad generalinis rangovas (kasatorius) nedisponuoja užsakovo pinigais ir negali prisiimti įsipareigojimų atsiskaityti su subrangovu. Kasatoriaus teigimu, sutarties nuostata, kurioje įtvirtinta jo pareiga nedelsiant atsiskaityti su subrangovu už jo atliktus darbus, jam pranešus apie sutarties nutraukimą, prieštarauja subrangos sutarties esmei. Šia nuostata buvo susitarta, kad  kasatorius apmokėtų už darbus tik tuo atveju, jeigu už darbus būtų gavęs apmokėjimą iš užsakovo, tačiau šiuo atveju jo negavo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.550 straipsnį, nes šiuo atveju subrangos sutartyje nustatytas priešingas susitarimas – atsiskaityti už atliktus darbus su subrangovu privalėjo būtent užsakovas, todėl nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog, užsakovui neįvykdžius prievolės atsiskaityti už atliktus darbus, tapus nemokiam, ieškovas įgijo teisę sutartį nutraukti ir prievolė atsiskaityti už jo atliktus darbus perėjo kasatoriui. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnį, nes ginčo sutarties esmė buvo ta, kad atsiskaityti už darbus privalėjo ir įsipareigojo užsakovas, o generalinio rangovo (kasatoriaus) pareiga buvo kontroliuoti subrangovo (ieškovo) atliekamus darbus. Kasatorius nebūtų sutikęs pasirašyti šios subrangos sutarties, jeigu joje būtų nustatyta jo pareiga sumokėti už darbus.

2.          Dėl netinkamo CK 6.691 straipsnio aiškinimo ir taikymo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Bylos duomenimis patvirtinta, kad subrangovas nesilaikė imperatyviosios CK 6.691 straipsnio normos, kurioje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga, nes ilgiau kaip metus nepranešė ir neinformavo kasatoriaus apie tai, kad užsakovas jam nesumokėjo už atliktus darbus, todėl kasatorius neturėjo galimybės imtis visų priemonių tinkamai sutarčiai įvykdyti. Subrangovas pasinaudojo sutartyje nustatyta galimybe nutraukti sutartį tik užsakovui bankrutavus, nors turėjo teisę tai padaryti iš karto praėjus 45 dienoms po darbų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo bei pareikalauti kasatoriaus apmokėti už darbus metais anksčiau, todėl kyla abejonių, kodėl subrangovas ilgiau kaip metus nesikreipė į teismą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ar sutarties nutraukimo, o laukė, kol užsakovas bankrutuos. Aiškinant sutartį, jos šalių tikruosius ketinimus tam tikrais atvejais gali atskleisti ir šalių elgesys po sutarties sudarymo – šio ginčo atveju nepagrįstas, neprotingas ir nepaaiškinamas subrangovo delsimas kreiptis dėl skolos apmokėjimo, laukiant kol užsakovui bus iškelta bankroto byla, žinant tą faktą, kad bankroto bylos iškėlimą inicijavo kasatorius. Kasatoriaus teigimu, akivaizdu, kad užsakovas ir subrangovas veikė iš anksto susitarę ir subrangovas turėjo duomenų apie užsakovo įmonės bankrotą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į susitarimo sudarymo aplinkybes (kad kasatorius jokių mokėjimų nevykdė ir tik prižiūrėjo, jog statybų darbai būtų vykdomi tinkamai, visus mokėjimus vykdė užsakovas tiesiogiai subrangovui), nepagrįstai teikė pirmenybę vienam aiškinimo būdui prieš kitą (visiškai eliminuodamas contra proferentem taisyklę ir taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kurioje ne kartą buvo pabrėžta šios taisyklės svarba tikrajam sutarties turiniui nustatyti), klaidingai suvokė susiklosčiusią situaciją (aplinkybę, kad kasatorius ir subrangovas susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, esant tam tikroms sąlygoms, vertino kaip laidavimą), nemotyvuodamas nevertino tam tikrų reikšmingų bylos aplinkybių (inter alia subrangovo elgesio po atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo, nepagrįsto delsimo daugiau kaip metus kreiptis dėl skolos padengimo, ar sutarties nutraukimo joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka).

3.          Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo bei byloje esančių dokumentų neatitinkančių aplinkybių nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. netinkamai nustatė užsakovo ir rangovo įrodinėjimo pareigos apimtį, nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas tinkamai nebendradarbiavo su atsakovu ir taip pažeidė subrangos sutarties 13.1 ir 13.2 punktuose įtvirtintas nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo šalių bendradarbiavimo pareigą ir nevertino bylos duomenų, kad ieškovas, negavęs apmokėjimo už atliktus darbus per 45 dienas po darbų akto pasirašymo ir nenutraukęs sutarties pagal sutarties 10.1.1 punktą, pirmas pažeidė prievolę, todėl atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu prievolę, kol ją pažeidžia ieškovas (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju esminę reikšmę turi šalių veiksmų atlikimas laiko atžvilgiu. Jeigu ieškovas būtų pasinaudojęs savo teise ir nutraukęs sutartį iki užsakovo (trečiojo asmens) bankroto, kasatorius būtų turėjęs galimybę pareikalauti iš užsakovo perduoti pinigus prievolei įvykdyti bei subrangos sutartį įvykdyti tinkamai arba kreiptis į teismą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo. Akivaizdu, kad ieškovas savo rizika nevykdė subrangos sutarties 13.1 ir 13.2 punktų. Minėta, kad šiuo metu trečiajam asmeniui (užsakovui) iškelta bankroto byla, todėl nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo argumentai, jog sumokėjęs už subrangovo atliktą darbą kasatorius įgis teisę reikalauti šių sumų iš užsakovo. Teismas neišsiaiškino visų byloje reikšmingų aplinkybių ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, taip pažeidė CPK 185 straipsnį; priimtas procesinis sprendimas nemotyvuotas, todėl pažeisti CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalis, 330 straipsnis.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Kauno Fauga“ prašo atmesti kasacinį skundą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. preliminarų sprendimą palikti galioti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl subrangos sutarties aiškinimo ir bendradarbiavimo pareigos. Ieškovo nuomone, kasatoriaus argumentai dėl netinkamo sutarties aiškinimo yra nepagrįsti, nes tikrieji šalių ketinimai pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį turi būti aiškinami atsižvelgiant ne į atskiras sutarties sąlygas, pvz., užsakovo pareigą apmokėti subrangovui už atliktus statybos rangos darbus įtvirtinančią sąlygą, bet į sutarties sąlygų visumą. Taigi, tikrieji šalių ketinimai nebuvo susitarimas įtraukti užsakovą į sutartį vien tam, kad būtų įtvirtinta užsakovo atsiskaitymo už atliktus darbus pareiga, priešingai, iš sutarties teksto visumos akivaizdu, kad tikrieji šalių ketinimai įtvirtinant atsiskaitymo tvarką buvo nustatyti, kad už atliktus subrangovo darbus turi apmokėti užsakovas, tačiau, esant specialiam atvejui, nurodytam sutarties 10.2 punkte, pareiga atsiskaityti su subrangovu pereina generaliniam rangovui (kasatoriui). Kasatorius klaidingai nurodo, kad buvo susitarta, jog jis apmokėtų už darbus tik tuo atveju, jeigu už darbus būtų gavęs apmokėjimą iš užsakovo – tokios nuostatos sutartyje nėra, be to, remiantis sutartyje įtvirtinta apmokėjimo tvarka, užsakovas apskritai neturėjo nei pareigos, nei teisės atlikti apmokėjimą kasatoriui, todėl toks kasatoriaus teiginys yra nelogiškas. Užsakovo turtinė padėtis buvo labai gerai žinoma kasatoriui, tai akivaizdu iš fakto, kad bankroto byla jam buvo iškelta pagal kasatoriaus ieškinį. Sutarties 10.1 punkte įtvirtinta subrangovo teisė, o ne pareiga nutraukti sutartį, kai užsakovas laiku nevykdo prievolės sumokėti už atliktus darbus, be to, sutartyje įtvirtinta subrangovo pasirinkimo galimybė: reikalauti, kad sumokėtų užsakovas, ar, šiam vėluojant sumokėti nustatytais terminais, nutraukti sutartį ir kreiptis į generalinį rangovą; pažeistų teisių gynybos būdo pasirinkimas ir įgyvendinimas taip pat yra subrangovo teisė, o ne pareiga. Nesant subrangovo prievolės, nėra pagrindo taikyti CK 6.64 straipsnio. Ieškovas taip pat pažymi, kad racionalūs, protingi ir atidūs sutartinių teisinių santykių dalyviai turi patys domėtis sutartinių įsipareigojimų vykdymu, todėl kasatorius nepagrįstai teigia, kad iš jo buvo atimta galimybė pasidomėti, kaip užsakovas vykdo sutarties sąlygas. Ieškovo nuomone, CK 6.650 straipsnio 4 dalies norma yra dispozityvi, sutartyje įtvirtinusios atsiskaitymo tvarką šalys atsisakė bendrosios CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos taisyklės, tačiau numatė kitą išlygą – kad subrangovas įgis teisę reikalauti, kad sumokėtų generalinis rangovas, jeigu sutartis su užsakovu bus nutraukta užsakovui vengiant apmokėti subrangovui už atliktus darbus. Kasatorius laisva valia sudarė sutartį joje nustatytomis sąlygomis, todėl jo teiginiai, kad jis neva nebūtų sutikęs sudaryti sutarties, jeigu būtų numatyta jo pareiga atsiskaityti su subrangovu tam tikromis sąlygomis, prieštarauja jo atliktiems veiksmams ir sutarties sudarymo metu išreikštai valiai. Kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad jis nepriėmė statybos rangos darbų ar negavo atlyginimo už generalinio rangovo funkcijų vykdymą, nėra reikšmingos generalinio rangovo pareigos atsiskaityti su subrangovu vykdymui, nes tai yra užsakovo ir generalinio rangovo tarpusavio sutartiniai santykiai, subrangos sutartyje nenustatyta, kad užsakovui neapmokėjus generaliniam rangovui už jo teiktas paslaugas, subrangovas negali sutarties 10.2 punkte nurodytu atveju reikalauti, kad sumokėtų generalinis rangovas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinės šio ginčo faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad tai, jog ieškovas į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po metų, nėra tokios apimties bendradarbiavimo pareigos pažeidimas, kad būtų pagrindas atleisti kasatorių nuo pareigos sumokėti už atliktus darbus. Šioje byloje yra pagrindas teigti, kad kasatorius pats nevykdė bendradarbiavimo pareigos – neinformavo ieškovo apie tai, kad kreipiasi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos užsakovui iškėlimo. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas šalių susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos užsakovui tapus nemokiam ar bankrutavus nevertino kaip laidavimo.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, taip pat ar tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas.

 

Dėl šalių sudarytos subrangos sutarties sąlygos, kurioje nustatyta generalinio rangovo prievolė atsiskaityti už atliktus darbus, aiškinimo ir šios prievolės atsiradimo bei vykdymo sąlygų

 

CK 6.650 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, jeigu kitaip nenustatyta įstatymuose ar sutartyje, taigi, ši norma yra dispozityvi. Nagrinėjamos bylos atveju trišalėje subrangos sutartyje šalys įtvirtino kelias atsiskaitymo tvarką nustatančias sąlygas: pagal bendrąją taisyklę už atliktus statybos darbus subrangovui sumoka užsakovas (7.2 punktas), tačiau 10.2 punkte nustatyta šios taisyklės išimtis – subrangovui pranešus apie sutarties nutraukimą, už atliktus statybos darbus nedelsdamas privalo sumokėti generalinis rangovas. Kasaciniame skunde teigiama, kad sutarties 10.2 punkte generaliniam rangovui nustatyta pareiga nėra besąlyginė – ji atsiranda tik jam gavus apmokėjimą iš užsakovo, be to, jos vykdymui įtakos turi subrangovo bendradarbiavimo pareigos vykdymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o ne dispozityviosios normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010), taigi nagrinėjamoje byloje netaikytinos CK 6.64, 6.650, 6.655 straipsniuose įtvirtintos dispozityviosios normos.

Kai kyla sutartį sudariusių šalių ginčas dėl sutarties sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutartis turi būti aiškinama laikantis CK 6.193–6.195 straipsniuose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotų sutarčių aiškinimo taisyklių: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Celarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai aiškindamas trišalę subrangos sutartį, nenustatė, kad šalys būtų susitarusios susieti kasatoriaus (generalinio rangovo) pareigą atsiskaityti už atliktus darbus subrangovui pranešus apie sutarties nutraukimą su užsakovo atsiskaitymo su generaliniu rangovu faktu. Pažymėtina, kad trišalė subrangos sutartis iš viso nereguliuoja užsakovo ir generalinio rangovo tarpusavio atsiskaitymo santykių. Sutarties 10 skyrius reglamentuoja jos nutraukimą subrangovo iniciatyva, šiame skyriuje nustatyti nutraukimo pagrindai (inter alia užsakovo prievolės sumokėti avansą ar kitas įmokas nevykdymas, jo nemokumas, bankrotas), pranešimo apie nutraukimą tvarka ir generalinio rangovo (kasatoriaus) pareiga nedelsiant atsiskaityti su subrangovu, šiam pranešus apie sutarties nutraukimą. Sutartyje nenustatyta subrangovo teisės nutraukti sutartį įgyvendinimo terminų, 10.2 punkto nuostata suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai, nesiejant generalinio rangovo pareigos nedelsiant atsiskaityti su subrangovu su jokiomis papildomomis sąlygomis. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl contra proferentem taisyklės netaikymo, nes ji taikoma aiškinant neaiškias, dviprasmiškas sutarties sąlygas, tačiau nagrinėjamos bylos atveju reikšmingos sutarties sąlygos nebuvo suformuluotos dviprasmiškai.

Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino subrangovo elgesio po atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo, nepagrįsto delsimo daugiau kaip metus kreiptis dėl skolos padengimo ar sutarties nutraukimo, taip pat atmestini, nes apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl nurodytų aplinkybių, nepripažinęs jų kaip pagrindo konstatuoti, jog generalinis rangovas atleistinas nuo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendradarbiavimo, kooperavimosi ir ekonomiškumo principų, įtvirtintų trišalės subrangos sutarties 2.1, 13.1 punktuose, CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, 6.200, 6.691 straipsniuose, nesilaikymas subrangovui delsiant išieškoti skolą galėtų būti reikšmingas tuo atveju, jei šis prašytų taikyti sutartinę atsakomybę – reikalautų nuostolių ar netesybų (CK 6.259, 6.691 straipsniai), tačiau nagrinėjamos bylos atveju ieškovas (subrangovas) pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartimi prisiimtą prievolę. Sutarties 10.2 punktu prisiėmęs prievolę sumokėti subrangovui už atliktus darbus tuo atveju, jei sutartis būtų nutraukta dėl užsakovo nemokumo, bankroto, likvidavimo, kasatorius prisiėmę riziką, kad tokiomis aplinkybėmis jo galimybės išreikalauti sumokėtas sumas iš užsakovo bus suvaržytos, todėl ši aplinkybė negali būti pripažįstama pagrindu atleisti kasatorių nuo prievolės vykdymo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė rangos teisinius santykius ir sutarčių aiškinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl nėra pagrindo tenkinti kasacinį skundą.

 

Dėl apeliacinės instancijos teismo teisių panaikinus galutinį sprendimą, priimtą dokumentinio proceso tvarka

 

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, paliko galioti preliminarų sprendimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, turi teisę priimti tik procesinius sprendimus, išvardytus CPK 326 straipsnyje. Šioje proceso teisės normoje nenustatyta galimybės palikti galioti preliminarų teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu vadovaujasi tik pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-543/2005). Taigi apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, priimtą dokumentinio proceso tvarka, ne palieka galioti preliminarų, o turi priimti naują sprendimą, kuris iš esmės yra toks pats, koks buvo preliminarus, surašydamas savarankišką rezoliucinę sprendimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v. L. A., bylos Nr. 3K-3-298/2009). Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, siekiant pašalinti šį proceso teisės normų pažeidimą, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria paliktas nepakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. preliminarus sprendimas, keistina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis).

           

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

 

Šioje byloje kasaciniame teisme patirta 46,75 Lt, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme – 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), kurios, iš esmės netenkinus kasacinio skundo, priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria paliktas nepakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. preliminarus sprendimas, ir išdėstyti ją taip: „Priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: priteisti iš atsakovo UAB „Gotika“ (kodas 133234467) 86 003,04 Lt (aštuoniasdešimt šešis tūkstančius tris litus 4 ct), 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1290 (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt) Lt  žyminio mokesčio ieškovui UAB „Kauno Fauga“ (kodas 135582458)“.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Gotika“ (kodas 133234467) 66,75 Lt (šešiasdešimt šešis litus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                 Egidijus Laužikas

 

                                                                                                                       

Zigmas Levickis

 

 

Algis Norkūnas