Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-06-05][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-2223-595-2019].docx
Bylos nr.: eI-2223-595/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Užsieniečių teisinė padėtis
Teismo procesiniai dokumentai



 Administracinė byla Nr. eI-2223-595/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-0474-2019-0

        Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2, 8.3.1, 55.1.3

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. birželio 4 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

          dalyvaujant atsakovo atstovei E. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M. (A. M.), P. B. (P. B.), P. B. (P. B.), A. P. (A. P.), L. B. (L. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

         Pareiškėjai A. M., P. B., P. B., A. P., L. B. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti 2019 m. sausio 22 d. Departamento sprendimus Nr. (15/4-1)31-00055/171-58, (15/4-1)31-00054/171-57, (15/4-1)31-00053/171-56, 2019 m. sausio 30 d. Departamento sprendimus Nr. (15/4-1)31-00095/171-100, (15/4-1)31-00096/171-101, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamais identiškais argumentais paremtais sprendimais tik skirtingų subjektų atžvilgiu atsakovas atsisakė jiems išduoti leidimus laikinai gyventi, o taip pat panaikino išduotas daugkartines nacionalines vizas. Pareiškėjų teigimu ginčijami sprendimai priimti ir dėl to, jog įmonė, kurioje jie įsidarbina, priklauso Ukrainos piliečiui, t. y. neigiami sprendimai yra priimami dėl tautybės, taip atsakovas pažeidė tiek Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. nuostatas, kadangi jie ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo diskriminuoti (tiesioginė/netiesioginė diskriminacija) dėl tautybės.

Nurodė, kad sprendimų argumentas, kad bendrovė buvo įsteigta UAB „duomenys neskelbtini“, kurios direktorius yra D. K., o tai yra Migracijos departamentui gerai žinomas asmuo, rodo, jog sprendimai yra priimti dėl to, kad UAB ,,duomenys neskelbtini“ yra įsteigta UAB ,, duomenys neskelbtini“, o jos direktorius yra D. K. Taigi, aplinkybė, jog asmenį D. K. Migracijos departamentas žino iš neigiamos pusės, lėmė ir šių ginčijamų sprendimų rezultatą. Pareiškėjai pažymėjo, kad jiems nėra žinomas asmuo D. K. ir juridinis asmuo UAB ,, duomenys neskelbtini“. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Aplinkybė, kad UAB ,,duomenys neskelbtini“ registracijos adresas ir buveinės adresas nesutampa, negali turėti įtakos leidimų laikinai gyventi išdavimui, ar daugkartinių nacionalinių vizų panaikinimui. Nurodo, kad jie nėra matę skyriaus specialistų parengto 2018 m. birželio 7 d. Migracijos valdybos tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-24107 ,,Dėl UAB ,, duomenys neskelbtini“ veiklos patikrinimo“, jie nebuvo paprašyti paaiškinti pranešime nurodytų aplinkybių. Departamentas tiesiog painioja sąvokas juridinio asmens registracijos adresas ir juridinio asmens buveinė. Prie skundo pateikiama UAB „duomenys neskelbtini” užpildyta ir pateikta forma Valstybinei mokesčių inspekcijai Nr. FR0791A patvirtina, kad visa reikiama informacija valstybės registrams apie UAB ,, duomenys neskelbtini“ buveinę buvo pateikta.

Pareiškėjai skunde atkreipia dėmesį, kad nebuvo apklaustas UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius, apklausiant UAB „duomenys neskelbtini“ direktorių M. K., nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, todėl jo paaiškinimai buvo netinkamai išversti ir užrašyti, todėl negali būti laikomi patikimu duomenų šaltiniu, kurių pagrindu galima priimti sprendimus. Iki skundžiamų sprendimų priėmimo jie nebuvo apklausti, jiems nebuvo leista pasisakyti, o tai prieštarauja teismų praktikai.

Nurodant, kad buvo apklaustas už filmavimo aikštelės dekoracijos rekonstrukcijos darbus atsakingas darbuotojas, neįvardijama sprendime minimo darbuotojo nei vardas, nei pavardė ar kiti identifikavimo duomenys. Toks sprendimų surašymo mechanizmas, kai sprendime nurodomi abstraktūs, netikslūs duomenys, kurie neleidžia patikrinti sprendimo argumentų su tariamai atliktu tyrimu, tai yra konkrečiai nenukreipia į tariamai atlikto tyrimo dokumentus, apklausos protokolus ar kitus šaltinius, jų net neįvardijant, negali būti laikomas pagrįstu fakto prasme, kas yra Viešojo administravimo įstatymo 8 str. pažeidimas.

Taip pat pareiškėjai nesutinka su sprendimų teiginiais, kad UAB „duomenys neskelbtini“ nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje. Tai, kad veikla vykdoma, patvirtina sudarytos dvi rangos sutartys su UAB , duomenys neskelbtini,“ (2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. rugpjūčio 8 d.), pagal kurias išrašytos sąskaitos faktūros už atliktus darbus, taip pat 2018 m. lapkričio 1 d. rangos sutartis pasirašyta su UAB „duomenys neskelbtini“ dėl statybos rangos darbų.

Atsakovas neprašė pateikti dokumentų, patvirtinančių, kad bendrovė turi įsigijusi kelis nekilnojamojo turto objektus – žemės sklypus, kuriuose vykdoma kotedžų statyba ir pardavimas, todėl jų ir neteikė. Taip pat UAB ,, duomenys neskelbtini“ 2018 m. birželio 14 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, adresu duomenys neskelbtini ir žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, adresu duomenys neskelbtini 2018-09-12 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, adresu duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini. UAB ,, duomenys neskelbtini“ banko sąskaitos išrašas rodo, jog UAB ,, duomenys neskelbtini“ yra sumokėjusi 3 000 Eur avansą už darbus ir darbai pagal aptariamą rangos sutartį yra atliekami. Sprendimuose nurodoma, kad patikrinimo metu vietoje buvo apklaustas tik vienas bendrovės darbuotojas A. B., tačiau toks darbuotojas bendrovėje nedirba. UAB „duomenys neskelbtini“ viešbutyje , duomenys neskelbtini,“ jokių darbų nevykdė. Atsakovo darbuotojai nepastebėjo, kad tuo pačiu adresu yra ne tik viešbutis, bet ir verslo biurai. Tai, kad darbai buvo vykdomi patvirtina sąskaitos faktūros išrašytos už atliktus darbus UAB ,, duomenys neskelbtini“.

Atsakovas, prieš priimdamas sprendimus neapklausė nei vieno iš jų, nedavė jiems galimybės pasisakyti, UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus apklausa vykdyta nedalyvaujant vertėjui. O tai laikoma grubiu ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto gerojo administravimo principo pažeidimu. Ir jau vien šis pažeidimas lemia, jog priimti sprendimai yra naikintini. Sprendimai yra nepagrįsti nei fakto, nei teisės aktų nuostatomis, nes viena vertus, faktinės aplinkybės nurodytos sprendimuose, kurios neva turėtų pagrįsti jų tikrumą yra neišsamios, dviprasmiškos, surinktos galimai pažeidžiant teisės aktų nuostatas, jų neįmanoma patikrinti, o taip pat, kitos - paneigtos. Lygiai taip pat, teisinis pagrindas, kuriuo remiamasi, neišsamus ir neaiškus.

          Atsakovas Departamentas su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad sprendimai buvo priimti diskriminacinio pobūdžio Pažymėjo, jog leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo sąlygos yra vienodos visiems užsieniečiams. Aplinkybės apie bendrovės akcininkų pilietybę įvertintos duomenų visumoje, vertinant nelegalios migracijos grėsmę.

           Nurodė, kad bendrovė buvo įsteigta UAB „duomenys neskelbtini“, kurios direktorius yra D. K., o tai yra Migracijos departamentui gerai žinomas asmuo, kuris tarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams gaunant leidimus laikinai gyventi, legalizuojant jų buvimą Europos Sąjungoje ir Šengeno erdvėje. Taip pat internetiniame tinklapyje www.jurist4you.lt UAB „duomenys neskelbtini“ skelbiasi teikianti konsultacijas leidimų laikinai gyventi išdavimo ir vizų klausimais, padeda steigti įmones ar jas parduoti, atstovauja užsieniečių interesus Migracijos departamente ir kt. Tačiau atvirkščiai nei nurodo pareiškėjai, šie duomenys buvo įvertinti duomenų visumoje, vertinant šiuos duomenis su kitomis nustatytomis aplinkybėmis.

            Pareiškėjų prašymuose išduoti leidimus laikinai gyventi bendrovės adresas nurodytas būtent duomenys neskelbtini. Taigi pareiškėjai teikdami prašymus teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. UAB „duomenys neskelbtini“ realios veiklos deklaruotu ir Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu: duomenys neskelbtini, nevykdė, taigi atsakovui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Migracijos valdybos įgaliotiems valstybės tarnautojams nuvykus į vieną iš bendrovės įvardintų statybos objektų, kuriose vykdomi statybos darbai vietų adresu: duomenys neskelbtini, paaiškėjo, kad minėtu adresu jokie statybos darbai nėra vykdomi. 

           Atliekant UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos patikrinimą, 2018 m. liepos 13 d. buvo apklaustas UAB „duomenys neskelbtini“, su kuria buvo sudaryta statybos rangos sutartis, direktorius V. F., kuris paaiškino, kad jo vadovaujama įmonė buvo sudariusi statybos rangos sutartis su UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau minėta bendrovė jokių darbų pagal šias sutartis neatliko, darbus atliko kitos įmonės. Detalūs asmens duomenys ginčijamuose sprendimuose nenurodyti dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Apklausus UAB „duomenys neskelbtini“ direktorių M. K., jis paaiškino, kad neprisimena, kiek tiksliai įmonėje yra įdarbintų darbuotojų, tačiau nurodė, kad dalis įmonėje įdarbintų darbuotojų šiuo metu yra Belgijoje, jie yra komandiruoti ir dirba ten jau pusę metų, kiti darbuotojai dirba Vilniuje. M. K. 2018 m. liepos 13 d. paaiškinime pasirašytinai patvirtino, kad jo duotus paaiškinimus pareigūnas jam išvertė į jo suprantamą kalbą. Migracijos departamentas neturi pagrindo abejoti Migracijos valdybos patikrinimo medžiaga. Nuvykus M. K. nurodytu adresu, kuriuo UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojai turėjo vykdyti filmavimo aikštelės dekoracijų rekonstrukcijos darbus, buvo apklaustas už filmavimo aikštelės dekoracijas atsakingas darbuotojas A. Š., kuris paaiškino, kad šiuos darbus atlieka kita įmonė, o UAB „duomenys neskelbtini“ pavadinimo minėtas asmuo niekada negirdėjo.

             2018 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. bendrovė pateikė Migracijos departamentui papildomus dokumentus, kurie sukėlė pagrįstų abejonių dėl sutarčių  realumo. 2018 m. birželio 25 d. Statybos rangos sutartį Nr. 20180625, sudarytą Bendrovės su UAB „duomenys neskelbtini“, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo atlikti darbus nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. adresu: duomenys neskelbtini. Atkreiptinas dėmesys, kad šios sutarties 1 dalyje „Sutarties objektas“ 1.2 papunktyje nėra nurodyta, kokius statybos darbus atliks Bendrovė. Migracijos valdybos įgaliotiems valstybės tarnautojams nuvykus adresu: duomenys neskelbtini, nustatyta kad pagal minėtą sutartį bendrovė jokių darbų neatlieka. 2017 m. spalio 3 d. Rangos sutartį, sudarytą UAB „duomenys neskelbtini“ (nuo 2018 m. spalio 22 d. šios bendrovės pavadinimas - UAB „duomenys neskelbtini“) ir Belgijos Karalystės įmonės „duomenys neskelbtini“. Pažymėjo, kad UAB „duomenys neskelbtini“ vienintelis akcininkas ir bendrovės direktorius, kurio atstovė pokalbio telefonu metu paaiškino, kad bendrovės darbuotojai atlieka statybos darbus pagal šią sutartį. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, darytina išvada, kad užsieniečiai faktiškai dirba Belgijos Karalystėje, kaip UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojai, nors darbo sutartys sudarytos (bus sudarytos) su bendrove. Migracijos departamentui nebuvo pateikti nekilnojamojo turto įsigijimą patvirtinantys įrodymai. Pateikė buhalterinius dokumentus, patvirtinančius, kad didžioji dalis bendrovės pajamų yra gaunama iš užsienio įmonių: „duomenys neskelbtini“, „duomenys neskelbtini“, „duomenys neskelbtini“, „duomenys neskelbtini“, „duomenys neskelbtini“. Įmonės „duomenys neskelbtini“ verslo partneris yra UAB „duomenys neskelbtini“, o ne bendrovė.

            Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamento skundžiami sprendimai buvo priimti vertinant tuos dokumentus, kuriuos pateikė pareiškėjai teikdami prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi ir vėliau patikrinimų metu surinktus duomenis. Nauji su pareiškėjų skundu pateikiami dokumentai šiuo atveju negali būti vertinami šios bylos nagrinėjimo kontekste. Pagal teismų praktiką, ginčijamo sprendimo teisėtumas vertinamas tų duomenų pagrindu, kurie buvo pateikti priimant ginčijamą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4826-502/2018). 

             Pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad bendrovės darbuotojai faktiškai dirba ne Lietuvos Respublikoje, o kitose Europos Sąjungos šalyse;  bendrovės atliktų darbų pagal ūkines-komercines sutartis, sudarytas su įmonėmis: „duomenys neskelbtini“, „duomenys neskelbtini“, „duomenys neskelbtini“, „duomenys neskelbtini“, aktai ir išrašytos šioms įmonėms sąskaitos-faktūros patvirtina, kad bendrovė atliko darbus užsienio valstybėse, o ne Lietuvos Respublikoje.

            Įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes (Bendrovės nurodytais veiklos vykdymo adresais nebuvo rasti jos darbuotojai (išskyrus A. B., kuris atliko tik nekvalifikuoto darbininko pagalbinius darbus, o ne užsiėmė statybų darbais, taip pat nurodė, kad nepažįsta kitų Bendrovės darbuotojų), taip pat nebuvo jokių statybų veiklos vykdymo požymių; Migracijos departamentui pateikti Bendrovės veiklą Lietuvos Respublikoje patvirtinantys dokumentai prieštarauja Migracijos departamento turimiems duomenims; Bendrovės pateikti dokumentai apie atsiskaitymus už Bendrovės suteiktas paslaugas patvirtina, kad faktinė Bendrovės veiklos vykdymo vieta yra užsienio valstybėje), darytina išvada, kad Bendrovė nevykdo realios ekonominės veiklos statybų sektoriuje Lietuvos Respublikoje, o tai reiškia, kad Pareiškėjai neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

             Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad jie nebuvo apklausti, todėl sprendimas nepagrįstas. Šiuo  atveju nėra pagrindo pripažinti, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas sprendimą, turėjo papildomai apklausti pareiškėjus, dėl to nėra ir pagrindo konstatuoti, kad sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį, kurio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir iš šios nuostatos išvedamą gero administravimo principą“. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5317-415/2017). Skundžiami sprendimai priimti įvertinus duomenų visumą ir patikrinimo medžiagą. Surinkti duomenys vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimams priimti. Buvo apklaustas UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius bei kiti asmenys, todėl jiems buvo sudarytos galimybės teikti paaiškinimus iki ginčijamų sprendimų priėmimo, buvo patikrinti tie objektai, kuriuos minėti asmenys nurodė.

            Pažymėjo, kad skundžiami sprendimai buvo priimti ir tuo pagrindu, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažįsta, kad vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į Lietuvos migracijos politikos gaires (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4840- 756/2016).

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. sausio 22 d. sprendimų Nr. (15/4-1)31-00055/171-58, (15/4-1)31-00054/171-57, (15/4-1)31-00053/171-56, ir 2019 m. sausio 30 d. sprendimų Nr. (15/4-1)31-00095/171-100, (15/4-1)31-00096/171-101, kuriais pareiškėjams, Ukrainos piliečiams A. M., P. B., P. B., A. P., L. B. nuspręsta atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi ir panaikinti išduotas daugkartines nacionalines vizas, teisėtumo ir pagrįstumo. 

Pažymėtina, kad ginčijami sprendimai yra iš esmės identiški. Teismas pasisakys dėl skunde nurodomų argumentų, dėl kurių, pasak pareiškėjų, sprendimai yra nepagrįsti bei neteisėti.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 15 d. L. B., A. P., 2018 m. spalio 30 d. A. M., P. B., P. B., Ukrainos piliečiai, atstovaujami UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotos atstovės J. D., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau - Migracijos valdyba) pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jie ketina dirbti atitinkamais darbininkais statybos bendrovėje UAB „duomenys neskelbtini“, ir prie jų pridedamus dokumentus: galiojančius kelionės dokumentus, bendrovės tarpininkavimo raštus, kitus dokumentus.

Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymus, nustatė, kad bendrovė UAB „duomenys neskelbtini“ įregistruota 2017 m. spalio 18 d. adresu duomenys neskelbtini. Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovės veiklos tikslai ir rūšys yra: statybos baigimas ir apdaila; pramoninių objektų, kitokių nei pastatai, statyba; gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba; statybų plėtra; architektūros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla. Juridinių asmenų registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenimis, bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas yra Ukrainos pilietis M. K., kuriam priklauso 12 000 vnt. vardinių paprastųjų 2,5 Eur nominalios vertės akcijų. Bendrovė buvo įsteigta UAB „duomenys neskelbtini“, kurios direktorius yra D. K.. Internetiniame tinklapyje www. duomenys neskelbtini.lt UAB „duomenys neskelbtini“ skelbiasi teikianti konsultacijas leidimų laikinai gyventi išdavimo ir vizų klausimais, padeda steigti įmones ar jas parduoti, atstovauja užsieniečių interesus Departamente ir kt.

Atliekant bendrovės patikrinimą, Migracijos valdybos įgalioti valstybės tarnautojai nuvyko bendrovės registracijos adresu duomenys neskelbtini, bendrovės buveinės šiuo adresu nebuvo. Taip pat nuvyko į vieną iš bendrovės įvardintų statybos objektų, kuriose vykdomi statybos darbai, vietų adresu: duomenys neskelbtini, nustatė, kad minėtu adresu jokie statybos darbai nėra vykdomi.

Departamentas, atlikdamas UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos patikrinimą, 2018 m. liepos 13 d. apklausė UAB „duomenys neskelbtini“, su kuria buvo sudaryta statybos rangos sutartis, direktorių V. F., kuris paaiškino, kad jo vadovaujama įmonė buvo sudariusi statybos rangos sutartis su UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau minėta bendrovė jokių darbų pagal šias sutartis neatliko, darbus atliko kitos įmonės.

Apklausus UAB „duomenys neskelbtini“ direktorių M. K., jis paaiškino, kad neprisimena, kiek tiksliai įmonėje yra įdarbintų darbuotojų, tačiau nurodė, kad dalis įmonėje įdarbintų darbuotojų šiuo metu yra Belgijoje, jie yra komandiruoti ir dirba ten jau pusę metų, kiti darbuotojai dirba Vilniuje.

Migracijos valdybos įgaliotiems valstybės tarnautojams nuvykus M. K. nurodytu adresu, kuriuo UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojai turėjo vykdyti filmavimo aikštelės dekoracijų rekonstrukcijos darbus, buvo apklaustas už filmavimo aikštelės dekoracijas atsakingas darbuotojas A. Š., kuris paaiškino, kad šiuos darbus atlieka kita įmonė, o UAB „duomenys neskelbtini“ pavadinimo minėtas asmuo niekada negirdėjo.

Departamento Imigracijos skyrius 2018 m. lapkričio 20 d. el. paštu išsiuntė bendrovės direktoriui pranešimą „Dėl prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindžiančių papildomų dokumentų pateikimo“, kuriame prašė iki 2018 m. lapkričio 30 d.  pateikti aktualias statybos rangos sutartis ar kitus dokumentus, patvirtinančius bendrovės veiklą statybų sektoriuje Lietuvos Respublikoje, kuriai vykdyti yra būtina įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, taip pat dokumentus, patvirtinančius atsiskaitymus už bendrovės suteiktas paslaugas pagal sudarytas ūkines-komercines sutartis, ir bendrovės direktoriaus raštišką paaiškinimą, kokiuose statybos objektuose (nurodant tikslius adresus) ir kokius konkrečiai darbus atlieka (atliks) bendrovės įdarbinti užsieniečiai. UAB „duomenys neskelbtini“ 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. pateikė papildomus dokumentus.

Siekdamas patikrinti, ar bendrovė iš tikrųjų vykdo statybos darbus Lietuvos Respublikoje pagal Departamentui pateiktas ūkines-komercines sutartis, 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (15/4-21) 10K-48774 kreipėsi į Departamento Imigracijos skyriaus Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrių, kuriame prašė nuvykti veiklos vykdymo adresais: duomenys neskelbtini; duomenys neskelbtini; duomenys neskelbtini, ir patikrinti, ar bendrovės darbuotojai iš tikrųjų dirba nurodytais adresais. Įgaliotiems valstybės tarnautojams nuvykus bendrovės veiklos vykdymo adresu: duomenys neskelbtini, nustatyta, kad jokie darbai nevyksta, bendrovės darbuotojų nėra. Nuvykus bendrovės veiklos vykdymo adresu: duomenys neskelbtini, UAB „duomenys neskelbtini“ projektų vadovas L. M. nurodė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ yra pasirašiusi statybos rangos sutartį Nr. 20180801 su bendrove, pagal kurią bendrovės darbuotojai turėtų vykdyti remonto apdailos darbus, plytų mūrijimo ir kitus statybos darbus, tačiau patikrinimo metu darbo vietoje buvo tik vienas bendrovės darbuotojas A. B., kuris užsiėmė pagalbiniais darbais - kapojo ir nešiojo malkas, valė sniegą ir pan. L. M. taip pat nurodė, kad bendrovės darbuotojai padėjo pagaminti dekoracijas, tačiau bendrovės darbuotojas A. B. nurodė, kad jokių kitų bendrovės darbuotojų, išskyrus bendrovės direktorių M. K. nepažįsta, o pats statybos darbų nėra vykdęs. Nuvykus bendrovės veiklos vykdymo adresu: duomenys neskelbtini, buvo nustatyta, kad šiuo adresu yra viešbutis „duomenys neskelbtini“, o pabendravus su generaline direktore S. R., nustatyta, kad jokie statybų arba remonto darbai viešbutyje nebuvo vykdomi. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų tarnybiniame pranešime taip pat pažymima, kad bendrovės direktorius M. K. užsiima trečiųjų šalių piliečių buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje įteisinimu, o gavę leidimus laikinai gyventi užsieniečiai išvyksta dirbti į kitas Europos Sąjungos šalis - tai patvirtina viešojoje erdvėje esanti informacija iš Belgijos įmonės „duomenys neskelbtini“ paskyros socialiniame tinkle Facebook, kurioje yra patalpintos nuotraukos su Ukrainos piliečiais, turėjusiais leidimus laikinai gyventi.

Taigi, atlikus patikrinimą, konstatuota, kad bendrovė nevykdė statybos rangos darbų pagal pateiktas sutartis, o jos darbuotojai, Ukrainos piliečiai, gavę leidimus laikinai gyventi, buvo išsiųsti dirbti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Bendrovės direktorius, teikdamas informaciją apie vykdomus darbus pagal sudarytas sutartis, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą Lietuvos Respublikoje ir tikrąjį užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respublikoje tikslą. Nustatyta, kad Ukrainos piliečiai, gavę leidimus laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti bendrovėje, iš tikrųjų negyvena ir nedirba Lietuvos Respublikoje, todėl kiekvienas iš jų neatitinka sąlygų, kuriuos nustatytos leidimui gyventi gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Todėl Departamentas, atsižvelgęs į pateiktus faktus ir vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, atsisakė išduoti kiekvienam iš pareiškėjų leidimą laikinai gyventi ir panaikino išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.

             Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir  Įstatymo) 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio dalies 1 dalies 3 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

              Sprendimuose nurodyta, kad leidimai laikinai gyventi pareiškėjams panaikinami vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai) bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė) ir 14 punktu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).

Atsižvelgus į bendrovės veiklos patikrinimo rezultatus bei kitas nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad visi bendrovės darbuotojai Lietuvos Respublikoje realiai nedirba, o tai reiškia, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad bendrovės darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad jie atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti.

Įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad bendrovė faktiškai veiklos statybų sektoriuje Lietuvos Respublikoje nevykdo, o tai reiškia, kad pareiškėjai, kreipdamiesi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, Departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo tikslą į Lietuvos Respubliką, t. y. siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte  nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, siekdami įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse ir nevaržomai po jas keliauti. Tai rodo pareiškėjų nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė.

Pažymėtina, jog vien formalus Įstatymo 44 straipsnyje nustatytų sąlygų egzistavimas per se (savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui (LVAT 2014-12-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi.

           Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo
8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1116-556/2018). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2652-1062/2018).

Teismas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nuostatų, o būtent šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Atitinkamai, pasak pareiškėjų, sprendimai neatitinka gerojo administravimo principo.

            Pažymėtina, kad sprendimų turinys iš esmės atitinka minėtus įstatymo reikalavimus, kadangi juose yra aiškiai išdėstomas teisinis pagrindas – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktai, faktinis pagrindas – UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos patikrinimo metu atlikus UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus, UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus ir, nuvykus pastarojo nurodytu adresu, už filmavimo aikštelės dekoracijas atsakingo asmens apklausą (pateikiama apklausų metu gautų paaiškinimų santrauka), nustatyta, kad Bendrovė nevykdo statybos rangos darbų pagal pateiktas sutartis, o šios Bendrovės darbuotojai (Ukrainos piliečiai), gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo išsiųsti dirbti į kitą Europos Sąjungos valstybę, o padarytos išvados susiejamos su konkrečiomis teisės normomis – Bendrovės direktorius, teikdamas informaciją apie vykdomus darbus pagal sudarytas sutartis, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą Lietuvos Respublikoje ir tikrąjį užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (žemiau cituojamas 35 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas pagrindas atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi); pareiškėjai, gavę leidimus laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti bendrovėje, iš tikrųjų negyvena ir nedirba Lietuvos Respublikoje, todėl jie neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gauti Sprendimų pradžioje aptartame Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte (žemiau cituojamas 35 str. 1 d. 14 p. įtvirtintas pagrindas atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi). Visi Sprendimai yra pasirašyti, juose nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjai nekelia abejonių dėl Departamento kompetencijos priimti tokio pobūdžio sprendimus ar juos pasirašiusios jo tarnautojos įgaliojimų. Iš skundo argumentų akivaizdu, jog pareiškėjai suprato, koks sprendimas ir kodėl buvo priimtas jų atžvilgiu. Nors Sprendimuose nėra įvardyti apklaustų asmenų vardai, tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuotomis aplinkybėmis buvo remtasi, šis trūkumas nelaikytinas esminiu ir sudarančiu pagrindą Sprendimus panaikinti kaip neatitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, juolab kad iš pareiškėjų skundo turinio matyti, jog jie suprato priimtų sprendimų faktinius ir teisinius pagrindus, jų priėmimo motyvus (2019 m. balandžio 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.eA-4013-492/2019) .

Taigi, nustatyta, kad atsakovas išsamiai ir visapusiškai įvertino sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atsisakymo išduoti priėmimui reikšmingas aplinkybes, ir nustatė, kad pareiškėjų duomenys, kuriuos jie pateikė norėdami gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės ir nepatvirtina pareiškėjų aplinkybių, kad jie ketina dirbti Lietuvoje. Visų objektyviai nustatytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, leido atsakovui padaryti pagrįstą išvadą, kad bendrovė nevykdė statybos rangos darbų pagal pateiktas sutartis, o jos darbuotojai, Ukrainos piliečiai, gavę leidimus laikinai gyventi, buvo išsiųsti dirbti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Bendrovės direktorius, teikdamas informaciją apie vykdomus darbus pagal sudarytas sutartis, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą Lietuvos Respublikoje ir tikrąjį užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respublikoje tikslą.

Pažymėtina, kad tokio pobūdžio byloje nėra būtina apklausti pačių pareiškėjų, nes Departamentas turi teisę naudotis kitais įrodymų rinkimo būdais, juolab, kad buvo apklaustas bendrovės direktorius. Skunde išreikštas nesutikimas su tuo, kad bendrovės direktoriui nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, todėl jo paaiškinimai buvo netinkamai išversti ir užrašyti, teismo vertinimu, tai nepaneigia V. F. paaiškinimų, paties M. K. 2018 m. liepos 13 d. paaiškinimo, kuriame jis pasirašytinai patvirtino, kad jo duotus paaiškinimus pareigūnas jam išvertė į jo suprantamą kalbą.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad skundžiami sprendimai buvo diskriminacinio pobūdžio, priimti „tik dėl tautybės“, kadangi bendrovės direktorius ir pareiškėjai yra Ukrainos piliečiai. Teismas nesutinka su pareiškėjų teiginiais. Pareiškėjų teiginiai yra niekuo nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT tokio pobūdžio bylose yra konstatavęs, kad leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo sąlygos yra vienodos visiems užsieniečiams. Diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Prie diskriminacinių ribojimų nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais (LVAT 2018-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3999-492/2018).

Teismas pažymi, kad pareiškėjų skundo argumentai, pateikti įrodymai  nepaneigia atsakovo skundžiamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjai neatvyko į teismo posėdį, nepasinaudojo procesine teise pateikti paaiškinimus dėl skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų. Taigi, įvertinus išdėstytą, kaip minėta, teismas neturi jokio pagrindo abejoti Departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu. Todėl teismas konstatuoja, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktus ir atsisakyti išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi, taip pat panaikinti išduotas daugkartines nacionalines vizas. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjų A. M., P. B., P. B., A. P., L. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

 

Teisėjai        Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

 

        Jolita Rasiukevičienė

 

 

        Vita Valeckaitė