Byla Nr. T-339-224/2018
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00838-2010-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;
2.5.14
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. rugpjūčio 17 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-175 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. Š. patvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2011 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 12 metų.
Bausmės pradžia – 2010 m. birželio 4 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 4 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2011 m. spalio 25 d.
2018 m. liepos 25 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-175 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam V. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 2/3 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir gailisi. Jis charakterizuojamas teigiamai, drausmine tvarka nebaustas, už gerą darbą bei nepriekaištingą elgesį paskatintas šešis kartus. Būryje taktiškas, nekonfliktiškas, tvarkingas. Atlikdamas bausmę, siekia prasmingo užimtumo, mokėsi Profesinio rengimo centre ir įgijo profesiją, dirba. Laisvėje planuoja dirbti baldų gamyboje ir surinkime. Nuteistasis pripažįsta, jog turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, jis apie šešerius metus lanko anoniminių alkoholikų savipagalbos grupę ir tvirtai pasiryžęs laisvėje alkoholio nevartoti. Praeityje nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas ir neatliktą bausmę laisvėje atliko be pažeidimų. Tikėtina, jog ir šiuo metu jis sugebėtų laikytis įpareigojimų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika taip pat pažymi ypatingą jo elgesio pokytį. Pirminio vertinimo metu nuteistojo rizika buvo 37 balai, o šiuo metu rizika vertinama 32 balais, statiniai veiksniai – 10 balų. Rizika mažėjo pakankamai. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Komisijos 2018 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 357-175 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.
Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.
Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Nuteistasis V. Š. yra atlikęs įstatyme nustatytą dalį bausmės – 2/3, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, nuteistajam formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis V. Š. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, bausmės atlikimo metu jis mokėsi ir įgijo specialybę, dirba. Drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį ir gerą darbą paskatintas šešis kartus. Lanko anoniminių alkoholikų savipagalbos grupės užsiėmimus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo ir šiuo metu rizika yra žema – 32 balai pagal OASys, taip pat žema ir pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika. Visos šios aplinkybės, įvertintos ir Komisijos, teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir rodo pozityvius nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau vis tik nurodytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos esminę reikšmę turi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir akivaizdi pažanga ją mažinant. Tuo tarpu teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tokios pažangos nenustatė.
Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos esminę reikšmę turi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir akivaizdi pažanga ją mažinant, leidžianti spręsti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017). Nuteistasis anksčiau teistas du kartus, jis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, vėl nusikalto, šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir šis nusikaltimas yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys, o tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju itin svarbios nuteistojo rodytos pastangos pasitaisyti ir jo elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija, leidžianti pagrįstai manyti, jog laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis pripažįsta, jog pavartojus alkoholio pasireikšdavo impulsyvumas ir agresija, tuomet jis prarasdavo savitvardą, elgėsi negalvodamas apie pasekmes. Nuteistasis šiuo metu stengiasi apgalvoti kai kurias savo elgesio pasekmes, tačiau ne visas. Nurodytos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra itin svarbios, nes jo mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu, kas tik patvirtina, kad šiuo metu nuteistojo elgesio korekcija nėra pakankama probacijos taikymui. Būtina įvertinti ir tai, kad tvirti socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas ir jų parama, taip pat pastovios gyvenamosios vietos turėjimas ir geros gyvenimo sąlygos yra svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Šiuo gi atveju nuteistasis nurodo, kad palaiko socialinius ryšius su dukra, sūnumi, taip pat su kaimyne, kurią vadina savo drauge-sugyventine. Tačiau teigti, kad nuteistasis turi artimųjų palaikymą ir paramą, negalima, nes socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis laisvėje neturės kur gyventi, planuoja prašyti suteikti jam gyvenamąją vietą savo draugės-sugyventinės. Taigi, laisvėje nuteistajam gali kilti problemų dėl pastovios gyvenamosios vietos, kas taip pat gali turėti įtakos jo sėkmingai probacijai. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ir turimi finansiniai įsipareigojimai, kurie padidina riziką laisvėje vėl nusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis turi likusį ieškinį 24 642,44 Eur sumai. Ieškinys nėra dengiamas savanoriškai, yra daromos išskaitos iš jo darbo užmokesčio įstatymų nustatyta tvarka. Dalis ieškinio bus padengta antstoliams pardavus namą. Taigi, neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai yra labai dideli ir jie laisvėje gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką, juolab, kad praeityje nuteistasis buvo teistas už vagystę.
Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys ir mąstymas bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau jos nėra pakankamos konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš nuteistajam nustatytų 32 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų dinaminiai yra net 22 balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Jau minėta ir teigiamai įvertinta, kad nuteistasis drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį šešis kartus paskatintas. Tačiau teismas pažymi, jog aplinkybė dėl nuteistojo paskatinimų bei jų skaičius, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę bei jos tikslų siekimą.
Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo V. Š. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama teigiamus. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, dar yra pakankamai didelė – daugiau kaip 3 metai 10 mėnesių (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.
Teismas daro išvadą, jog nuteistasis V. Š. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam negali būti taikomas.
Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2018 m. liepos 25 d. Komisijos nutarimą Nr. 357-175 dėl nuteistojo V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,
n u t a r i a :
atsisakyti patvirtinti 2018 m. liepos 25 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-175 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. Š..
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėjas Jonas Malinauskas