Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-178-606/2021
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00846-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. M. administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nutarimo,
n u s t a t ė :
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nutarimu A. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutine 150 Eur dydžio bauda už tai, kad, būdamas per metus baustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, 2020 m. liepos 23 d., apie 15.35 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patalpose, keikėsi necenzūriniais žodžiais darbuotojų bei aplinkinių akivaizdoje, po to nuvestas į Operatyvaus valdymo skyrių nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus bei prisistatyti, taip pat įžeidinėjo uniformuotus policijos pareigūnus įvairiais žodžiais.
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą. Nurodo, kad apylinkės teismo prašė išreikalauti iš Klaipėdos apskrities VPK vaizdo įrašus, jie laikomi iki 60 dienų, tačiau jis pareiškė tokį prašymą jau pirmame teismo posėdyje, kai buvo praėję apie 20 dienų, bet teisėjas neva to nesuprato ir į tai nekreipė dėmesio, todėl apeliantas šią aplinkybę vertina kaip pažeidimą. Liudytojai keitė parodymus, tačiau apylinkės teismas to nevertino. Tvirtina, kad jis nesipriešino ir jokių keiksmažodžių nevartojo, o buvo pargriautas ir mušamas, kai jam buvo uždėti antrankiai. Apelianto teigimu, jis administracinių nusižengimų nepadarė, todėl turi būti išteisintas.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas V. Z. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliaciniu skundu apeliantas neigia padaręs administracinius nusižengimus, už kuriuos nubaustas skundžiamu nutarimu, t. y. tvirtina, kad jis policijos pareigūnams nesipriešino ir jokių keiksmažodžių nevartojo. Be to, teigia, kad jau pirmame teismo posėdyje, kai buvo praėję apie 20 dienų, prašė išreikalauti iš Klaipėdos apskrities VPK vaizdo įrašus, bet teisėjas neva to nesuprato ir į tai nekreipė dėmesio.
8. Pažymėtina, kad pirmasis teismo posėdis buvo paskirtas 2020 m. rugpjūčio 20 d., tačiau jis neįvyko, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Atsižvelgiant į teismo užimtumą ir teisėtą teisėjo nebuvimą darbe, antrasis teismo posėdis buvo paskirtas ir vyko 2020 m. spalio 13 d., tačiau ir jame administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. jokių prašymų nepareiškė. Ir tik 2021 m. kovo 25 d. teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. pareiškė prašymą, kad būtų pareikalauti vaizdo įrašai. Apylinkės teismas, tenkindamas minėtą prašymą, įpareigojo Institucijos atstovą pateikti vaizdo įrašus, apie kuriuos apeliantas užsiminė ir apeliaciniame skunde, bet iš Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko V. Z. teismui pateikto rašto nustatyta, kad vaizdo įrašai saugomi ne daugiau kaip 60 dienų (b. l. 29).
9. Nagrinėjamu atveju, vertindamas byloje surinktų duomenų visumą, apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti skundžiamame nutarime nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada dėl A. M. kaltės padarius administracinius nusižengimus, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nutarimu.
10. Iš teismo posėdyje duotų kaip liudytojos R. M. parodymų nustatyta, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), priima visų pareiškimus, jos darbo patalpos yra (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, patalpa yra atvira. Įvykio dieną A. M. buvo atėjęs su draugu. Draugas kreipėsi pas tyrėją, tačiau ji buvo užsiėmusi, taip ji jiems ir pasakė. Tada A. M. pradėjo garsiai reikšti savo nuomonę, kodėl draugui neatiduoda kortelės, nes reikia nusiimti pinigų, keiktis rusiškais keiksmažodžiais. Visa tai truko maždaug apie 15 min. Tuo metu buvo kitų žmonių su mažais vaikais, jie pradėjo verkti. Kai A. M. piktai pasakė, kad išdaužys langus, tada ji iškvietė policijos pareigūnus.
11. Iš teismo posėdyje duotų kaip liudytojo policijos pareigūno A. K. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną jam paskambino iš (duomenys neskelbtini) skyriaus ir pranešė, kad asmuo elgiasi chuliganiškai, pažeidinėja viešąją tvarką. Kadangi jis skyriuje buvo vienintelis pamainoje vyras, paprašė (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo pagalbos. Jiems atėjus, A. M. keikėsi rusiškais keiksmažodžiais, jautėsi alkoholio kvapas, buvo nusiteikęs agresyviai, nenorėjo nurimti, todėl nusprendė jį nusivesti į budėtojo patalpas. Iš pradžių A. M. elgėsi gražiai, ėjo geranoriškai, tačiau nuėjus į budėtojo patalpas, asmuo pradėjo po truputį elgtis agresyviai, mosikavo rankomis, muistėsi, pradėjo jį įžeidinėti, todėl buvo uždėti antrankiai, jis buvo patalpintas į kamerą. A. M. budėtojų patalpose nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti, sėdėti ramiai, neįžeidinėti, netrukdyti dirbti. A. M. nesakė ir savo anketinių duomenų.
12. Iš teismo posėdyje duotų kaip liudytojo policijos pareigūno V. Z. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną kolega kreipėsi į jį pagalbos dėl konfliktiško asmens (duomenys neskelbtini) skyriuje. Asmuo buvo pristatytas į budėtojų dalį. Kolega apžiūrinėjo asmenį, jis pradėjo priešintis, muistytis, kilo konfliktas. Kadangi asmuo priešinosi vis aktyviau, buvo pakviesta dar pareigūnų. Asmens tikrai nemušė, ir jie be reikalo asmenų ant žemės neguldo. Žmogus priešinosi.
13. Atsižvelgiant į aptartų liudytojų R. M., A. K., V. Z. parodymus, nėra jokio pagrindo teigti, kad minėti liudytojai davė neteisingus parodymus ar būtų buvę suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą A. M.. Pažymėtina, kad iš liudytojų parodymų aiškiai matyti, jog liudytojai parodė tik tai, ką patys matė ir girdėjo. Be to, pažymėtina, kad liudytojai duoda parodymus, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme. Kaip jau aptarta, iš R. M. parodymų nustatyta, jog A. M. (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose, esant daugybei žmonių, taip pat ir mažų vaikų, elgėsi agresyviai, keikėsi rusiškais keiksmažodžiais, tačiau ji iš karto policijos pareigūnų dar nekvietė, ir tik tada, kai A. M. piktai pasakė, kad išdaužys langus, ji iškvietė policijos pareigūnus. Analogiškas aplinkybes liudytoja R. M. nurodė ir rašytiniame paaiškinime. Pažymėtina, kad teismo posėdyje A. M. ir pats pripažino, jog sakė, kad išdauš langą. Iš liudytojo A. K. parodymų taip pat nustatyta, kad jis girdėjo, jog A. M. keikėsi rusiškais keiksmažodžiais, buvo nusiteikęs agresyviai, nenurimo, todėl buvo nuspręsta jį nusivesti į budėtojo patalpas. Pažymėtina, kad liudytojas A. K. parodė, kad iš pradžių A. M., vedamas į budėtojų patalpas, elgėsi gražiai, ėjo geranoriškai, tačiau nuėjus į budėtojo patalpas, asmuo pradėjo elgtis agresyviai, mosikavo rankomis, muistėsi, pradėjo jį įžeidinėti ir nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti, todėl buvo uždėti antrankiai ir jis buvo patalpintas į kamerą. Analogiškas įvykio aplinkybes liudytojas A. K. nurodė ir tarnybiniame pranešime. Aplinkybę, kad A. M. aktyviai priešinosi policijos pareigūnams, patvirtino ir liudytojas V. Z.. Pažymėtina, kad tam, jog A. M. suvaldytų, reikėjo pasikviesti net daugiau pareigūnų. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje A. M. ir pats pripažino aplinkybę, kad jis priešinosi policijos pareigūnams, kaip jis išsireiškė „pareigūnus visus išmėtė“, tačiau, jo teigimu, jie vis tiek puolė ir uždėjo antrankius. Ir šiuo atveju paties A. M. paaiškinimai nepaneigia aplinkybės, kad policijos pareigūnai teisėtai ir pagrįstai uždėjo A. M. antrankius tam, kad jį nuramintų ir užkirstų kelią jo neteisėtiems veiksmams prieš policijos pareigūnus.
14. Šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, pateikė jų visumos analizę ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. M. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, jo veikos kvalifikuotos teisingai, jis pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį nubaustas pagrįstai ir teisėtai.
15. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nutarimą nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Edita Lapinskienė