Civilinė byla Nr. e2-1595-981/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00109-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                    2.6.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.9

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė,

sekretoriaujant Vitai Grušienei, 

dalyvaujant ieškovės atstovei A. S. ir atsakovės atstovui advokatui Karoliui Gudui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Registrų centro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Foxpay“ dėl netesybų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė VĮ Registrų centras (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Foxpay“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašo iš atsakovės priteisti ieškovei 46 288,80 EUR baudą, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 920 EUR žyminį mokestį.

2.       Ieškovė nurodo, kad ji su atsakove 2022 m. rugpjūčio 24 d. sudarė Mokėjimo paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ST-297 (5.7) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti 10 vienetų savitarnos mokėjimo terminalų nuomą kartu su jų technine priežiūra ir aptarnavimu, įskaitant ieškovės personalo apmokymą, eksploatacinių medžiagų ir remontui reikalingų detalių tiekimą, ieškovės integraciją į atsakovės mokėjimų sistemą, įmokų surinkimo paslaugas, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. 

3.       Lietuvos bankas 2024 m. lapkričio 22 d. panaikino atsakovei išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Atsakovė pranešimu 2024 m. lapkričio 23 d. informavo ieškovę, kad dėl licencijos panaikinimo nebegali teikti finansinių paslaugų, todėl atsiskaitymai per terminalus yra išjungti. Ieškovė 2024 m. lapkričio 25 d. pranešimu Nr. S-27835 (1.4 E) „Dėl viešojo pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo“ informavo atsakovę, jog atsižvelgiant į tai, kad panaikinta elektroninių pinigų įstaigos licencija ir atsakovė negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų, vadovaujantis Sutarties Specialiosios dalies 10.5.2 papunkčiu, įspėjant atsakovę raštu prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų iki Sutarties nutraukimo, Sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2024 m. gruodžio 6 d. ir nurodyta, jog vėliau bus kreipiamasi dėl netesybų. 

4.       Atsakovė 2024 m. lapkričio 28 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su Sutarties nutraukimo data, laiko, kad Sutartis de facto (faktiškai) yra negaliojanti nuo 2024 m. lapkričio 22 d., nes atsakovė neturi galimybės teikti Sutartimi sulygtų įsipareigojimų ir tai yra esminis aplinkybių pasikeitimas, dėl ko, remiantis sąžiningumo ir protingumo principais, atsakovė siūlo Sutarties nutraukimo data laikyti 2024 m. lapkričio 22 d. Be to, atsakovė pasiūlė nutraukti Sutartį šalių susitarimu.

5.       Ieškovė 2024 m. gruodžio 12 d. išsiuntė atsakovei raštą Nr. S-29170 (1.4 E) „Dėl viešojo - pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir netesybų taikymo“, kuriame nurodė, jog 2024 m. lapkričio 25 d. Registrų centro raštu Sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2024 m. gruodžio 6 d. Vienašališkas Sutarties nutraukimas Registrų centro iniciatyva atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnio 5 dalies ir Sutarties Specialiosios dalies 10.5.2 papunkčio nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo Sutartį nutraukti šalių susitarimu Taip pat buvo pateiktas reikalavimas vadovaujantis Sutarties Specialiosios dalies 10.3 punktu per 10 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos į ieškovės banko sąskaitą sumokėti 10 procentų (38 880 EUR) dydžio baudą nuo maksimalios Sutarties kainos, numatytos Sutarties Specialiosios dalies 3 punkte. 

6.       Atsakovė 2024 m. gruodžio 13 d. atsiuntė raštą, kuriuo atsisakė sumokėti netesybas bei pakartotinai prašė nutraukti Sutartį šalių susitarimu, pridėjo parengtą ir iš savo pusės pasirašytą susitarimą dėl Sutarties nutraukimo. Ieškovė 2025 m. sausio 7 d. raštu Nr. S-158 (1.4 E) „Dėl viešojo - pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir netesybų taikymo“ pakartotinai priminė, kad Sutartis yra nutraukta nuo 2024 m. gruodžio 6 d., todėl susitarimas dėl Sutarties nutraukimo bendru sutarimu nebus pasirašomas, bei pakartotinai pareikalavo sumokėti netesybas ir suteikė papildomą 5 darbo dienų terminą nuo šio rašto išsiuntimo dienos. Atsakovė 2025 m. sausio 12 d. pateikė atsakymą, kuriuo kategoriškai atsisakė mokėti netesybas ir apskritai neigė jos sutartinės civilinės atsakomybės kilimą.

7.       Ieškovės vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė nedelsiant informavo ieškovę apie negalėjimą toliau vykdyti Sutartį, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės už Sutarties pažeidimą, be to, prieš Lietuvos bankui priimant sprendimą dėl licencijos panaikinimo, atsakovė 2024 m. spalio 17 d. pranešimu patikino ieškovę, jog pasirodžiusi neigiama informacija atsakovės veiklai neturi jokios įtakos ir taip neatskleidė tikrosios padėties bei iš anksto neįspėjo apie galimą paslaugų teikimo sustabdymą ar nutraukimą. Tai, kad atsakovė grąžino ieškovei per terminalus surinktas lėšas, nepanaikina jos atsakomybės ir pareigos sumokėti netesybas. Nepagrįsti ir atsakovės teiginiai, kad netesybų dydis neatitinka proporcingumo, sąžiningumo, protingumo principų, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovei nekyla pareiga įrodinėti nuostolių dydžio, kadangi netesybos buvo numatytos Sutartyje, atitinka šalių valią ir jų teisių bei pareigų pusiausvyrą. Ieškovė pažymėjo, kad įvertinus tai, jog bauda yra skaičiuotina su PVM, o maksimali Sutarties kaina su PVM sudaro 462 888 EUR, bendra priteistinų netesybų suma sudaro 46 288,80 EUR.

8.       Ieškovė nurodo, kad šiuo atveju, vertinant aplinkybes, jog Sutarties sąlygos buvo pasiūlytos atsakovės, ji veikia kaip savo srities profesionalė, Sutartimi buvo išlaikyta šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, sąlyga dėl netesybų dydžio ir taikymo negali būti laikoma nesąžininga. Papildomai atsižvelgiant į Sutarties pažeidimo pobūdį ir priežastis, netesybos negali būti laikomos per didelėmis ir jų mažinti nėra jokio pagrindo.

9.       Atsakovė UAB „Foxpay“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atleisti ją nuo civilinės atsakomybės mokėti netesybas ir ieškinį atmesti, o šio reikalavimo netenkinus – sumažinti ieškovės priteistinų netesybų dydį iki 1 286,89 EUR, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10.       Atsakovė nurodo, kad Lietuvos bankas 2024 m. lapkričio 22 d. panaikino jai išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją, dėl ko ji objektyviai neteko galimybės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir teikti finansinių paslaugų, įskaitant įmokų surinkimo per savitarnos mokėjimo terminalus. Ši situacija atsakovei buvo netikėta ir nepriklausė nuo jos valios, todėl ji nedelsdama informavo savo klientus, įskaitant ir ieškovę, apie susidariusią situaciją. Atsakovės vertinimu, kadangi licencijos panaikinimas lėmė, jog ji nebegalėjo vykdyti savo prievolių pagal Sutartį, laikytina, kad dėl esminio aplinkybių pasikeitimo Sutartis de facto (faktiškai) tapo negaliojančia nuo 2024 m. lapkričio 22 d., todėl atsakovė siūlė ieškovei Sutartį nutraukti bendru šalių susitarimu, Sutarties nutraukimo data laikant 2024 m. lapkričio 22 d., kai Bendrovė objektyviai neteko galimybės vykdyti finansinių paslaugų teikimo veiklos.

11.       Nepaisant atsakovės pastangų pasiekti šalių bendradarbiavimu pagrįstą sprendimą, ieškovė atsisakė pasirašyti susitarimą dėl Sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu ir nusprendė vienašališkai nutraukti Sutartį nuo 2024 m. gruodžio 6 d., bei pareikalavo atsakovę sumokėti 38 880,00 EUR dydžio netesybas. Atsakovė 2025 m. sausio 12 d. pateikė atsakymą ieškovei, kuriame nurodė, jog reikalavimas sumokėti baudą yra nepagrįstas bei dar kartą paaiškino, jog Sutarties vykdyti negali ne dėl nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, todėl laiko baudą neproporcinga ir neįrodyta.

12.       Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovės veiksmai sudaro pagrindą jai taikyti baudą. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl netesybų, privalo pagrįsti ne tik sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, bet ir tokio galimo pažeidimo įtaką ieškovės patirtiems nuostoliams, tačiau šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės veiksmai lėmė jos nuostolius ar sukėlė kitokius neigiamus padarinius, todėl netesybų taikymas neatitinka nei kompensacinės, nei civilinės atsakomybės esmės. Atsakovė iškart po licencijos panaikinimo veikė skaidriai ir sąžiningai, nedelsdama informavo ieškovę apie pasikeitusias aplinkybes, aiškiai nurodė, kad nuo 2024 m. lapkričio 22 d. nebegali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų dėl objektyvių priežasčių.

13.       Atsakovė pažymi, kad ieškovei buvo žinoma apie 2024 m. gruodžio 23 d. terminalų perleidimą UAB „N Technologijos“ (Paysera), jai buvo suteikta visa aktuali informacija apie paslaugų tęstinumo užtikrinimą. Be to, Lietuvos bankas yra pateikęs poziciją, jog licencijos panaikinimas neturėjo sukelti perkančiosioms organizacijoms nepatogumų, o Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat yra parengusi aiškų planą tokių situacijų valdymui. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad kiti jos klientai, įskaitant sveikatos priežiūros įstaigas, sėkmingai perėjo prie alternatyvių sprendimų ir nepateikė jokių pretenzijų atsakovei – tai patvirtina įvairių įstaigų pareiškimai, jog veiklos nepatogumų po Lietuvos banko sprendimo nepatirta, o pagal viešai prieinamus duomenis yra matoma, jog ieškovė net ir atsiliepimo pateikimo dienai nėra paskelbusi viešojo pirkimo dėl paslaugų įgijimo, kas rodo, jog ieškovė nebuvo ir nėra suinteresuota operatyviu paslaugų atkūrimu.

14.       Atsakovė nurodo, kad esminis sutarties pažeidimas gali būti konstatuotas tik tada, kai skolininko elgesys iš esmės paneigia sutarties esmę ir tikslus. Šiuo atveju negali būti konstatuojamas esminis sutarties pažeidimas, o ieškovės prašomos priteisti netesybos neatitinka bylos aplinkybių, kadangi atsakovė didžiąją dalį, 72,2 procentus, sutarties vykdymo laikotarpio įsipareigojimus vykdė tinkamai, paslaugų teikimo nutraukimas įvyko dėl Lietuvos banko sprendimo, nepriklausančio nuo atsakovės valios, o ieškovė neįrodė, kad dėl Sutarties nutraukimo patyrė realius nuostolius.

15.       Atsakovės teigimu, jei ieškinys ir tenkintinas, ieškovės prašoma sumokėti bauda yra neproporcingai didelė, kadangi ieškovė net neįrodinėja savo patirtų nuostolių, o atsakovė net   26 mėnesius iš 36 mėnesių sulygtų Sutartyje tinkamai ją vykdė. Taip pat netesybų mažinimas turėtų būti pagrįstas objektyviais vertinimo kriterijais – nėra atsakovės kaltės dėl susidariusios situacijos, ieškovė turėjo galimybę tęsti Sutarties vykdymą su teisės perėmėju, ieškovė nesiekė ir nebandė taikiai susitarti su atsakove. Nurodo, kad bauda turėtų būti skaičiuojama tik nuo faktiškai neįvykdytos Sutarties dalies. Neįvykdyta Sutarties kainos dalis yra 128 682,86 EUR (462 888 EUR – 72,20 proc.), todėl nuo šios sumos turėtų būti skaičiuojama 10 procentų bauda, sudaranti              12 868,83 EUR, kuri, atsižvelgiant į atsakovės kaltės nebuvimą dėl susidariusios situacijos, šalių elgesį ir kitas atsiliepime nurodytas aplinkybes, turėtų sudaryti 10 procentų baudos dydžio –             1 286,89 EUR.

16.       Ieškovė į bylą pateikė prašymą prijungti į bylą papildomus įrodymus. Nurodo, kad atsakovės teiginiai, jog pagal viešai prieinamus duomenis ieškovė net ir atsiliepimo į ieškinį pateikimo dieną (2025 m. kovo 21 d.) nėra paskelbusi viešojo pirkimo dėl paslaugų įgijimo, yra nepagrįsti, kadangi pirkimo dokumentai yra rengiami, jau yra atlikta rinkos konsultacijos procedūra pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnį, kuri buvo vieša ir vyko nuo 2025 m. vasario 14 d. iki 2025 m. vasario 28 d.

17.       Teismo posėdyje ir baigiamojoje kalboje ieškovės VĮ Registrų centras atstovė A. S. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais, papildomai nurodė, jog atsakovei licencija buvo panaikinta dėl teisės aktų pažeidimų visose Lietuvos banko tikrintose srityse, todėl būtent atsakovės veiksmai sukūrė tokią situaciją, dėl kurios ji toliau negalėjo vykdyti veiklos. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė visiškai nutraukė tęstinių paslaugų teikimą, žinodama apie pasekmes neįspėjo ieškovės, nors Lietuvos bankas jau kurį laiką vykdė atsakovės patikrinimą, 2024 m. spalio mėnesį informuodama ieškovę, kad ir toliau tinkamai vykdys įsipareigojimus, todėl ieškovė neturėjo galimybės iš anksto pasiruošti. Nurodė, jog vien tai, kad ieškovės patirtų nuostolių negalima įvertinti pinigine išraiška, neturi būti pagrindu netaikyti netesybų, nes atsakovei nustojus teikti paslaugas, ieškovei staiga reikėjo persiorientuoti, padidėjo darbuotojų (kasininkų, buhalterių) darbo krūvis, reikėjo perorganizuoti darbą, buvo reiškiamas nepasitenkinimas iš darbuotojų ir klientų, ieškovė dėl to patyrė reputacinę žalą. Pažymėjo, jog bauda dėl paslaugų sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo) negali būti mažinama. Pažymėjo, kad teismų praktikoje nepavyko rasti, jog tokio dydžio bauda būtų mažinama. Paaiškino, kad atsakovės pranešimas apie terminalų pardavimus buvo gautas tik 2025 m. sausio 10 d., staigus tiekėjo pakeitimas nebuvo įmanomas, nes įsigyti šią paslaugą galima tik paskelbus viešąjį pirkimą, paslauga labai specifinė, mažai tiekėjų, todėl buvo reikalinga konsultacija.   

18.       Atsakovės UAB „Foxpay“ atstovas Karolis Gudas teismo posėdyje ir baigiamojoje kalboje nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti arba sumažinti priteistinų netesybų dydį, papildomai nurodė, kad ieškovė savo veiksmai yra sukūrusi tokią situaciją, nes atsakovai su visais paslaugų gavėjais, išskyrus ieškovę, susidariusią situaciją išsprendė taikiai. Ieškovė nepasinaudojo Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacija dėl situacijos sureguliavimo ir tik 2025 m. vasario mėn. inicijavo rinkos konsultaciją, nors pagal VPĮ tokia konsultacija nėra privaloma. Jeigu ieškovei atsakovės teiktos paslaugos buvo kritiškai svarbiomis, ji galėjo skelbti tarptautinį viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, tačiau ieškovė praėjus net šešiems mėnesiams nuo Sutarties nutraukimo nėra paskelbusi viešojo pirkimo. Paaiškino, jog Lietuvos bankui paskyrus laikiną administratorių atsakovės veiklos priežiūrai, atsakovė buvo įsitikinusi, kad nebus jokių paslaugos teikimo trikdžių, nes administratorius nebuvo nenustatęs jokių ribojimų mokėjimo terminalų paslaugai, ribojimai buvo nustatyti ne įmonės, o akcininkų veiklos lygmenyje, todėl atsakovė turėjo pagrįstą prielaidą manyti, kad ribojimai mokėjimo terminalų paslaugai nebus taikomi. Pabrėžė, jog  atsakovė padarė viską, kad jos klientai nepatirtų jokių nepatogumų: netekus licencijos iš karto informavo visus paslaugų gavėjus, pardavė visą infrastruktūra Paysera, be to, atsakovė buvo paslaugos teikėja, dėl Sutarties nutraukimo ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, jos veikla nesutriko, atsiskaitymai buvo atliekami pavedimais arba kasoje. Pažymėjo, kad atsakovė po licencijos panaikinimo nevykdo veiklos, negauna pajamų, yra ant bankroto ribos, patyrė nuostolius, didžiausia sąnaudų dalis – išeitinės darbuotojams ir teisinės išlaidos, susijusios su Lietuvos banko inspektavimu. Prašo įvertinti netesybų santykį su nuostoliais, sutartinių santykių pobūdį (naudos gavėjas atsakovė), skolininko elgesį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovė visų pirma atsiskaitė su valstybe ir darbuotojais, ir atleisti nuo atsakomybės arba sumažinti netesybas.    

Ieškinys tenkintinas iš dalies

19.       Teismas išnagrinėjo šalių ginčą dėl to, ar ieškovei (klientei) vienašališkai nutraukus šalių sudarytą mokėjimo paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovė (paslaugos teikėja) turi sumokėti ieškovei sutartyje sulygtas netesybas (baudą): atsakovė prašo atleisti ją nuo sutartinės atsakomybės – netesybų (baudos) mokėjimo arba pagal ginčo Sutartį mokėtinas netesybas (baudą) sumažinti.   

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

20.       Ieškovė VĮ Registrų centras ir atsakovė UAB „Foxpay“ sudarė 2022 m. rugpjūčio 24 d. Mokėjimo paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ST-297 (5.7), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti savitarnos mokėjimo terminalų (10 vnt.) nuomą kartu su jų technine priežiūra ir aptarnavimu, įskaitant ieškovės personalo apmokymą, eksploatacinių medžiagų ir remontui reikalingų detalių tiekimą, ieškovės integraciją į atsakovės mokėjimų sistemą, įmokų surinkimo paslaugas (toliau – ir Paslaugos), ieškovė įsipareigojo už suteiktas Paslaugas atsiskaityti.

21.       Lietuvos bankui 2024 m. lapkričio 22 d. panaikinus atsakovei išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją, atsakovė, nebegalėdama teikti finansinių paslaugų, įskaitant įmokų surinkimą per savitarnos mokėjimo terminalus, 2024 m. lapkričio 23 d. pranešimu informavo ieškovę, kad dėl licencijos panaikinimo nebegali teikti finansinių paslaugų, todėl atsiskaitymai per terminalus yra išjungti.

22.       Ieškovė 2024 m. lapkričio 25 d. pranešimu Nr. S-27835 (1.4 E) „Dėl viešojo pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo“ informavo atsakovę, jog atsižvelgiant į tai, kad panaikinta elektroninių pinigų įstaigos licencija ir atsakovė negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų, vadovaujantis Sutarties SD (specialiosios dalies) 10.5.2 papunkčiu, įspėjant atsakovę raštu prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų iki Sutarties nutraukimo, vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2024 m. gruodžio 6 d. (paskutinė sutarties galiojimo diena – 2024 m. gruodžio 5 d.) ir nurodė, jog netrukus informuos atsakovę apie sprendimą dėl reikalavimo sumokėti netesybas.

23.       Atsakovė 2024 m. lapkričio 28 d. pateikė atsakymą „Dėl viešojo pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo“, kuriame nurodė, jog nesutinka su Sutarties nutraukimo data, laiko, kad dėl esminių aplinkybių pasikeitimo Sutartis de facto tapo negaliojanti nuo 2024 m. lapkričio 22 d., nes atsakovė objektyviai neturi galimybės teikti Sutartimi sulygtų įsipareigojimų, ir tai yra esminis aplinkybių pasikeitimas, dėl to, remiantis sąžiningumo ir protingumo principais, atsakovė Sutarties nutraukimo data siūlė laikyti 2024 m. lapkričio 22 d. ir Sutartį nutraukti šalių susitarimu.

24.       Ieškovė 2024 m. gruodžio 12 d.

25.       Atsakovė 2024 m. gruodžio 13 d. raštu „Dėl viešojo pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo ir netesybų taikymo“ atsisakė sumokėti netesybas, nes Sutarties vykdyti negali ne dėl nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, todėl prašė nutraukti Sutartį šalių susitarimu, pridėjo parengtą ir iš savo pusės pasirašytą susitarimą dėl Sutarties nutraukimo.

26.       Ieškovė 2025 m. sausio 7 d. raštu Nr. S-158 (1.4 E) „Dėl viešojo - pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir netesybų taikymo“ pakartotinai nurodė atsakovei, kad Sutartis yra nutraukta nuo 2024 m. gruodžio 6 d. ir susitarimas dėl Sutarties nutraukimo bendru sutarimu nebus pasirašomas. Ieškovė nesutiko su atsakovės 2024 m. gruodžio 13 d. rašte išdėstytais argumentais dėl atsisakymo mokėti netesybas ir pakartotinai pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų netesybas suteikdama papildomą 5 darbo dienų terminą nuo šio rašto išsiuntimo dienos.

27.       Atsakovė 2025 m. sausio 12 d. pateikė ieškovei raštą „UAB Foxpay atsakymas į Valstybės įmonės Registrų centras 2025-01-07 raštą Nr. S-158 (1.4 E) „Dėl viešojo pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo ir netesybų taikymo“, kuriame nurodė, jog reikalavimas sumokėti baudą yra nepagrįstas, nes Sutarties vykdyti negali ne dėl nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, todėl laiko baudą neproporcinga ir neįrodyta ir atsisako ją mokėti. Atsakovei atsisakius mokėti netesybas pagal Sutartį ir jų nesumokėjus per Sutartyje numatytą terminą bei papildomai suteiktą terminą, ieškovė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų (baudos) priteisimo, kuriame prašo ieškovei iš atsakovės priteisti 46 288,80 EUR baudą, 5 procentų procesines palūkanas ir 920 EUR žyminį mokestį. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, tvirtina, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovės veiksmai sudaro pagrindą jai taikyti baudą, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovės veiksmai lėmė jos nuostolius ar sukėlė kitokius neigiamus padarinius, todėl netesybų taikymas neatitinka civilinės atsakomybės esmės.

Dėl vienašališko sutarties, sudarytos viešųjų pirkimų būdu, nutraukimo

28.       Atsakovė akcentuoja, jog ji objektyviai neturėjo galimybės vykdyti veiklos ir Sutartimi sulygtų įsipareigojimų ne dėl jos kaltės ir(ar) nuo jos veiklos priklausančių esminių aplinkybių pasikeitimo, o dėl valstybės institucijų sprendimų, kurie šiuo metu ginčijami administraciniame teisme (Regionų administracinio teismo byla Nr. eI4-7048-535/2025), pabrėžia, kad jos elgesys neprieštaravo Sutarties esmei ir tikslams, todėl nėra pagrindo konstatuoti esminio sutarties pažeidimo, nes didžiąją dalį Sutarties vykdymo laikotarpio ji įsipareigojimus vykdė tinkamai, o paslaugų teikimo nutraukimas įvyko dėl Lietuvos banko sprendimo, nepriklausančio nuo jos valios. Be to, atsakovė pažymi, jog ji siūlė ieškovei nutraukti Sutartį bendru šalių susitarimu, ir tai atitiktų sąžiningumo, protingumo ir bendradarbiavimo principus. Nepaisant to, ieškovė laikėsi ir laikosi pozicijos dėl Sutarties nutraukimo ir baudos atsakovei taikymo ignoruodama akivaizdžiai pasikeitusias aplinkybes.

29.       Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo: sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia, tokiems (viešojo pirkimo sutarties vykdymo) santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr.      e3K-3-220-969/2020 41 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo VPĮ – lex specialis (lot. specialusis teisės aktas), kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, tačiau nepaneigiant imperatyviųjų teisės nuostatų taikymo kitų teisinių santykių srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016, 26.1 punktas).

30.       VPĮ reguliuoja viešųjų pirkimų metu sudarytų sutarčių vykdymą, pakeitimą bei nutraukimą. Pažymėtina, kad VPĮ expressis verbis (liet. tiesiogiai) nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, tik įpareigoja perkančiąją organizaciją nurodyti pirkimo sutarties sąlygas pirkimo dokumentuose (VPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o sudarant pirkimo sutartį raštu – nurodyti sutarties nutraukimo atvejus ir tvarką (VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir yra ribojamos tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 24 punktas). 

31.       Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas – Savitarnos mokėjimo terminalų (10 vnt.) nuoma kartu su jų technine priežiūra ir aptarnavimu, įskaitant kliento (ieškovės) personalo apmokymą, eksploatacinių medžiagų ir remontui reikalingų detalių tiekimą, kliento (ieškovė) integraciją į atsakovės UAB „Foxpay“ mokėjimų sistemą, įmokų surinkimo paslaugos – patenka į CK 6.716 straipsnio, reglamentuojančio paslaugų sutarties sampratą, reguliavimo sritį. Pažymėtina, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šis reguliavimas iš esmės reiškia specifinę kliento teisę, nesant paslaugų teikėjo kaltų veiksmų ar netinkamo sutarties vykdymo (neįvykdymo), vienašališkai nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį. Tokia kliento teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022, 54 punktas; kt.).

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų atveju atlygintinų paslaugų sutartyje gali būti susitarta tiek dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, tiek dėl kitokios sutarties nutraukimo tvarkos. Sprendžiant, kokia atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimo tvarka buvo nustatyta, sudarant sutartį viešųjų pirkimų būdu, visų pirma vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į VPĮ tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.                               3K-3-145-684/2016, 26–27 punktai; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.               e3K-3-162-378/2022, 54 punktas). 

33.       Taigi, nors klientas turi teisę nutraukti paslaugų sutartį, vadovaudamasis CK 6.271 straipsnio           1 dalimi, nepaisydamas to, ar tokia jo teisė yra įtvirtinta sutartyje, tačiau paslaugų sutartį, sudarytą viešųjų pirkimų būdu, klientas vienašališkai nutraukti pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį gali tik tuo atveju, jeigu šalys dėl to susitaria viešųjų pirkimų sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo      2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 33 punktą). Pažymėtina ir tai, kad klientas, siekdamas sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neprivalo remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Kaip minėta, CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta speciali paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo tvarka lyginant su bendrosiomis sutarčių vienašališko nutraukimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.217 straipsnyje. 

34.       Šalių 2022 m. rugpjūčio 24 d. sudarytos Mokėjimo paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. ST-297 (5.7) Specialiosios dalies 10.5.2 papunktis nustato, kad ieškovė (klientas) turi teisę nutraukti Sutartį vienašališkai, įspėdama atsakovę raštu prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų iki Sutarties nutraukimo jeigu atsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų arba vykdo juos kitomis sąlygomis, negu nurodyta Sutartyje. Jeigu Sutartį ieškovė (klientas) nutraukia vienašališkai atsakovei netinkamai vykdant Sutartį, iš mokėtinos sumos ji turi teisę išskaičiuoti netesybas ir Kliento patirtus tiesioginius nuostolius.

35.       Nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo Sutarties Specialiosios dalies 10.5.2 papunktyje įtvirtintas ieškovės kaip atsakovės klientės vienašalio Sutarties nutraukimo pagrindas, t. y. kokiai situacijai susiklosčius perkančioji organizacija turės teisę vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį. Sutartyje nurodyta, kad ieškovė gali nutraukti Sutartį, jeigu atsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų arba vyko juos netinkamai, nepriklausomai nuo to, ar dėl Sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo) yra atsakovės kaltė. Atsižvelgiant į išdėstytus išaiškinimus, atsakovės argumentas, kad nagrinėjamu atveju nėra esminio Sutarties pažeidimo, kuris gali būti konstatuotas tik tada, kai skolininko elgesys iš esmės paneigia sutarties esmę ir tikslus, nėra reikšmingas sprendžiant dėl ieškovės veiksmų teisėtumo nutraukiant Sutartį. Pagal Sutartyje šalių sulygtą jos nutraukimo tvarką ieškovė turi teisę ją nutraukti, jeigu atsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė didžiąją dalį sutarties vykdymo laikotarpio įsipareigojimus vykdė tinkamai, ir dėl kokių priežasčių įvyko atsakovės teikiamų Paslaugų teikimo nutraukimas.  

36.       Apibendrinus išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Sutartyje šalys iš esmės susitarė dėl jos nutraukimo pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, todėl įvertinus tai, kad tokiu atveju ieškovė neprivalo remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant ar nevykdant sutarties, nes toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės, ieškovė turėjo teisėtą pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį, todėl plačiau dėl šalių argumentų, susijusių su Sutarties nutraukimo pagrindo (ne)egzistavimu, teismas nepasisako.

Dėl atsakovės prašymo atleisti nuo netesybų (baudos) mokėjimo arba sumažinti netesybų (baudos) dydį

37.       Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties Specialiosios dalies 10.3 punkte nustatyta baudos apskaičiavimo tvarka, prašo priteisti iš atsakovės 46 288,80 EUR dydžio baudą, kuri, ieškovės vertinimu, atitinka Sutartyje įtvirtintą šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir suderintą valią dėl šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydžio. Atsakovė atsikerta į ieškovės reikalavimą tvirtindama ieškovę neįrodžius, kad atsakovės veiksmai sudaro pagrindą jai taikyti baudą ir teikia teismui alternatyvius prašymus: atleisti atsakovę nuo netesybų (baudos) mokėjimo arba sumažinti netesybų (baudos) dydį. Pagal kasacinio teismo praktiką viešojo pirkimo sutartyse įtvirtintų netesybų mažinimas yra galimas. Sprendžiant dėl netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimo taikytinos bendrosios netesybas reglamentuojančios CK normos bei jas aiškinanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022).  

38.       CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tačiau apskaičiuota nuostolių suma gali būti mažinama arba skolininkas visiškai atleistas nuo atsakomybės įstatyme nustatytais atvejais (CK 6.253 straipsnis), taip pat ir šalių sutartyje aptartais pagrindais.

39.       Atsakovė, prašydama atleisti ją nuo netesybų (baudos) mokėjimo, nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovės veiksmai lėmė jos nuostolius ar sukėlė kitokius neigiamus padarinius, ir teigia, kad netesybų atsakovei taikymas neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, kompensacinės ir civilinės atsakomybės esmės.

40.       Sutarties Specialiosios dalies 10.3 punkte nustatyta, kad „Sutarties įvykdymo užtikrinimas – netesybos. Klientui nutraukus Sutartį dėl FOXPAY kaltės arba FOXPAY nevykdant ar netinkamai vykdant Sutartį, FOXPAY, Klientui pareikalavus, turi sumokėti Klientui – 10 proc. baudą nuo maksimalios Sutarties kainos su PVM. Baudos sumokėjimas neatleidžia FOXPAY nuo pareigos atlyginti tiesioginius Kliento nuostolius, FOXPAY nevykdant ar netinkamai vykdant Sutartį, tiek, kiek patirti nuostoliai viršija baudą.“ Sutarties Specialiosios dalies 3 punkte įtvirtinta „Kaina. Maksimali 36 (trisdešimt šešių) mėnesių pirkimo vertė – 388 800 EUR (trys šimtai aštuoniasdešimt aštuoni tūkstančiai aštuoni šimtai Eur, 00 ct) be pridėtinės vertės mokesčio. Paslaugų įkainiai yra nurodyti Pasiūlyme (sutarties priedas Nr. 7).“ 

41.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Nagrinėjamu atveju šalys, 2022 m. rugpjūčio 24 d. sudarydamos Mokėjimo paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ST-297 (5.7), Specialiosios dalies 10.5.2 papunktyje įtvirtindamos kliento (ieškovės) teisę nutraukti sutartį, jeigu atsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų arba vykdo juos kitomis sąlygomis, negu nurodyta Sutartyje, iš esmės susitarė dėl Sutarties nutraukimo pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, kas nedraudžiama ir atlygintinos viešųjų paslaugų sutarties atveju. Kitaip tariant, Sutartyje šalys susitarė, kad bet kokiu atveju, jeigu atsakovė nevykdo (netinkamai vykdo) Sutarties, ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų netesybas (baudą).  

42.       Atsižvelgiant į tai, atsakovės nurodytos aplinkybės, kad: (i) ji nedelsiant informavo ieškovę apie licencijos panaikinimą ir iš to kylančias pasekmes bei siūlė ieškovei nutraukti Sutartį bendru sutarimu, (ii) yra įvykdžiusi savo prievolę atsiskaityti pagal Sutartį, (iii) ginčija teisme Lietuvos banko sprendimą panaikinti licenciją, o (iv) ieškovė, žinodama apie 2024 m. gruodžio 23 d. įvykusį terminalų perleidimą N Technologijos, UAB (Paysera), turėdama visą informaciją apie paslaugų tęstinumo užtikrinimą, per bemaž 6 mėnesius nėra paskelbusi viešojo pirkimo dėl analogiškų paslaugų įgijimo, t. y. nėra suinteresuota operatyviu paslaugų atkūrimu, (v) siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, nes nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtų nuostolių dydį,  (vi) bauda yra neproporcingai didelė, nes atsakovė 26 mėnesius iš 36 sulygtų tinkamai vykdė Sutartį, – nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo prievolės sumokėti netesybas, nes neatitinka CK 6.253 straipsnyje įtvirtintų civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų. Tačiau atsakovės atskirtimuose išdėstyti argumentai ir pateikti juos pagrindžiantys įrodymai sudaro pagrindą spręsti dėl ieškovės prašomų priteisti netesybų (baudos) sumažinimo.

43.       Atsakovė, be pirmiau nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžia prašymą atleisti ją nuo netesybų (baudos) sumokėjimo, prašydama sumažinti baudą nurodo ir pateikia įrodymus (CPK                       12, 178 straipsniai), kad: (i) atsakovė yra įvykdžiusi jau daugiau negu 2/3 Sutarties (72,20 proc.), (ii) viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai dėl atsakovės veiklos, informavo visus savo klientus, tarp jų ir ieškovę, apie tolimesnį veiklos vykdymą ir tęsė veiklą, o panaikinus licenciją, nedelsdama informavo apie paslaugų teikimo galimybės netekimą, dėl to nepriklausomai nuo savo valios objektyviai negali vykdyti ūkinės - komercinės veiklos, (iii) buvo priversta atleisti visus darbuotojus, išmokėti jiems išeitines, nutraukti sutartis su klientais ir inicijuoti vidinius pertvarkymo procesus, (iv) atsakovės patiriamus reikšmingus nuostolius ir itin sudėtingą finansinę padėtį patvirtina Sodros duomenys ir viešai pateiktos finansinės ataskaitos, o (v) ieškovė savo ruožtu, nors ir turėjo visas galimybes išvengti nuostolių sudarydama viešųjų pirkimų sutartis pagal Lietuvos banko rekomendacijas, turėjo informaciją apie atsakovės atliktą terminalų perleidimą Paysera, tačiau sąmoningai pasirinko sprendimą neveikti. Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovė prašo teismo 10 procentų baudą skaičiuoti nuo 12 686,83 EUR, t. y. nuo 10 procentų faktiškai neįvykdytos Sutarties dalies – 128 682,86 EUR (462 888 EUR (100 proc.) – 334 205,14 EUR (72,20 proc.)), ir tai būtų 1 286 EUR (su PVM), nes priešingu atveju ieškovės reikalaujamos priteisti netesybos (bauda) įgytų baudžiamąjį pobūdį ir taptų atsakovei nepakeliama finansine našta, pažeistų CK  6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas ir bendruosius proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo principus.

44.       Lietuvos Aukščiausiais Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pažymi, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.                    e3K-3-366-823/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020; kt.).

45.       Nagrinėjamai bylai aktualu, kad pagal CK nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario       8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas; kt.).

46.       Ieškovė pagrįstai nurodo, kad pateikus reikalavimą priteisti netesybas, neprivalu įrodyti patirtų šalių sulygtų nuostolių dydžio, ir vien tai, kad ieškovės patirtų nuostolių negalima įvertinti pinigine išraiška, neturi būti pagrindu netaikyti netesybų, nes atsakovei nustojus teikti paslaugas, ieškovei neabejotinai reikėjo skubiai perorganizuoti darbą, keitėsi darbuotojų (kasininkų, buhalterių) darbo krūvis, tai turėjo įtakos ieškovės darbinei atmosferai ir santykiams su klientais, susidariusi situacija atsiliepė ieškovės reputacijai. Sutiktina su ieškove, kad minimaliems nuostoliams užtikrinti yra sulygtos šalių netesybos, todėl atsakovei staiga nustojus teikti paslaugas, ieškovė buvo orientuota į sklandų veiklos sureguliavimą, darbą su klientais. Tokioje situacijoje susidariusių nuostolių identifikavimas ir įvertinimas sudarytų papildomas sąnaudas ieškovei ir nuostolius atsakovei.

47.       Teismas, apibendrinęs šio sprendimo motyvus dėl šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų netesybas (baudą), viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų ir teismų praktikos kontekste, sprendžia, jog įvertinus tai, kad neįvykdytos Sutarties dalies vertė sudaro 128 682,86 EUR iš 462 888 EUR, ieškovės reikalaujamos priteisti iš atsakovės 46 288,80 EUR netesybų (baudos) yra neproporcingas, prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei šalių interesų pusiausvyrai, todėl yra pagrindas jas mažinti iki protingos sumos, ir priteisia ieškovei iš atsakovės 10 procentų netesybų (baudą) nuo atsakovės faktiškai neįvykdytos Sutarties dalies    (128 682,86 EUR) – 12 686,83 EUR ieškovės minimaliems nuostoliams padengti (CK                   6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

 Dėl procesinių palūkanų

48.       Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų procesinės metinės palūkanos nuo priteistos 12 686,83 EUR sumos nuo bylos iškėlimo (2025-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

49.       Teismas, remdamasis šiame sprendime padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės 12 686,83 EUR nuostolių (baudos) ir 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos 12 686,83 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.

50.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; kt.). Sprendime teismas pasisakė tik dėl esminių ieškinio ir atsiliepimo į jį argumentų.  

51.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

52.       Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 920 EUR bylinėjimosi išlaidų sumokėdama žyminį mokestį už pareikštą ieškinį, kurį prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė pateikė įrodymus patyrusi 922,20 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurias prašo priteisti iš ieškovės.

53.       CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta   2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (8.2, 8.19 punktai).

54.       Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, jog yra patenkinti 27 proc. ieškinio reikalavimų, pagal nustatytą proporciją ieškovei iš atsakovės priteisia 248 EUR, atsakovei iš ieškovės – 673 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistini 425 EUR bylinėjimosi išlaidų.  

55.       Teismas šioje byloje patyrė procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (13,28 EUR), kurios yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 EUR) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš kurių 9,70 EUR, atsižvelgiant į ieškiniu patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (27 proc.), priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais,     

n u s p r e n d ž i a :

            Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Valstybės įmonei Registrų centrui, j. a. k. 124110246, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Foxpay“, j.  a.  k. 302455836, 12 686,83 EUR (dvylika tūkstančių šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 83 ct) nuostolių (baudos) ir 5 (penkis) procentus procesinių palūkanų nuo priteistos 12 686,83 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti. 

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Foxpay“, j. a. k. 302455836, iš ieškovės Valstybės įmonės Registrų centro, j. a. k. 124110246, 425 EUR (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.   

Priteisti iš Valstybės įmonė Registrų centro, j. a. k. 124110246, valstybei 9,70 EUR (devynis eurus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, ir įrodymus pateiki teismui.           

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                Dalia Trumpulienė