Civilinė byla Nr. e2-352-370/2022

                Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00404-2018-5

        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.2.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. J. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo A. J. R. prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-300-480/2020 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. J. R. dėl paveldimo turto padalijimo ir pagal atsakovo A. J. R. priešieškinį ieškovei I. K. dėl paveldimo turto padalijimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. K. (toliau –ir ieškovė) ieškinį atsakovui A. J. R. (toliau – ir atsakovas) dėl paveldimo turto padalijimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl paveldimo turto padalijimo, 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai – padalijo po R. K. mirties atsiradusį palikimą ieškovei ir atsakovui, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-538-450/2021 Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria giluminis vandens šulinys su siurbliu priteistas atsakovui, pakeitė ir priteisė ieškovei giluminį vandens šulinį su siurbliu, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

3.       Kauno apygardos teisme 2022 m. sausio 6 d. gautas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, kuriuo prašoma: 1) pakeisti sprendimo vykdymo tvarkos dalį, kuria tarp ieškovės ir atsakovo padalyti palikėjo ūkyje esantys gyvuliai, gyvulius paskirstant pagal sprendimo vykdymo metu esančius duomenis apie palikėjo ūkyje esančių gyvulių skaičių ir jų sudėtį, nekeičiant sprendime nustatytos turto padalijimo proporcijos (50:50) ir principo (mėsinių ir pieninių galvijų atskyrimas), o būtent: a) atsakovui vietoje nesančių 17 galvijų skiriant 32 naujai atsiradusius galvijus: 6 Lietuvos juodmargių veislės buliukus, 12 Lietuvos juodmargių veislės telyčaičių, 5 juodmargių x mėsinių veislių buliukus, 7 juodmargių x mėsinių veislių telyčaites, holšteinių veislės telyčaitę, angusų veislės buliuką; b) ieškovei vietoje nesančių 16 galvijų skiriant 30 naujai atsiradusius galvijus: 5 Lietuvos juodmargių veislės karves, 22 Lietuvos juodmargių veislės telyčaites, 2 Lietuvos žaliųjų veislės karves, Lietuvos žaliųjų veislės telyčaitę; 2) įpareigoti ieškovę per 14 dienų nuo nutarties dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovui sprendimu priteistus galvijus; 3) nutarties dalį dėl ieškovės įpareigojimo perduoti atsakovui galvijus pripažinti vykdytina priverstinai ir skubiai.

4.       Atsakovas nurodė, kad vis dar nėra įvykdyta sprendimo dalis, kuria atsakovui priteisti palikėjo ūkyje esantys 65 galvijai. Nuo sprendimo priėmimo iki prašymo pateikimo dienos praėjo daugiau nei metai. Per šį laikotarpį palikėjo ūkyje esančių gyvulių sudėtis pasikeitė, t. y. dalis galvijų buvo parduota, atsirado naujų galvijų. Vykdymo metu sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti duomenys apie dalytinus galvijus neatitinka palikėjo ūkyje šiuo metu esančių galvijų duomenų, kadangi galvijų bandos sudėtis yra pasikeitusi. Dėl to yra pagrindas pakeisti sprendimo dalies, kuria tarp ieškovės ir atsakovo buvo padalyti palikėjo ūkyje esantys galvijai, vykdymo tvarką. Teismas sprendimu nustatė esminius turto padalijimo principus: visi mėsiniai galvijai priskirtini atsakovui, visos pieninės karvės, dalis pieninių telyčių ir pieninis buliukas – ieškovei (kita dalis pieninių telyčių priteista atsakovui, siekiant nepažeisti bendraturčių lygių dalių principo). Iš ūkinių gyvūnų sąrašo matyti, jog 2021 m. lapkričio 30 d. gyvulių buvo 162, iš kurių 40 atsirado po sprendimo priėmimo, t. y. dėl kurių padalijimo nėra pasisakyta sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pasikeitus sprendimu padalytų gyvulių skaičiui ir sudėčiai, pasikeitė turto vertė, kuri nebetenkina 50:50 dalytino turto bendros vertės proporcijos. Atsiradus naujiems gyvuliams, juos reikalinga padalyti tarp šalių. Atsakovas siūlė ieškovei pasidalyti sprendimu priteistą turtą bendru sutarimu, tačiau atsakymo į pasiūlymą iki šiol nėra gavęs. Ieškovė geranoriškai nevykdo teismo sprendimo dalies dėl atsakovui priteistų gyvulių perdavimo ir nebendradarbiauja su atsakovu. Dėl to yra pagrindas šią sprendimo dalį vykdyti priverstinai per antstolį. Pakeitus sprendimo vykdymo tvarką, tačiau faktiškai neatsidalijus galvijų, dėl to atsiradus naujiems galvijams, vėl būtų pagrindas prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Dėl to sprendimo dalis, kuria bus padalyti palikėjo ūkyje esantys galvijai, pripažintina vykdytina skubiai. Pakeitus sprendimo vykdymo tvarką, tačiau faktiškai neatsidalijus galvijų, žymiai pakitus galvijų sudėčiai, vėl būtų pagrindas prašyti teismo keisti sprendimo vykdymo tvarką. Dėl to ieškovei nustatytinas 14 dienų terminas nuo nutarties dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovui sprendimu priteistus galvijus ir ši nutarties dalis pripažintina vykdytina skubiai.

5.       Atsiliepime į prašymą ieškovė nurodė, kad atsakovo reikalavimas yra neaiškus ir netikslus. Atsakovas pasirinko ne tą savo teisių gynimo būdą. Teismas galėtų ne pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, o teismo sprendimą išaiškinti. Ūkyje esančios bandos pokytis atsirado dėl natūralių, gyvulininkystės ūkyje vykstančių procesų. Ieškovė nevengė pateikti informacijos ir su atsakovu tartis geranoriškai. Šiuo metu jų paveldėjimo teisės nėra įtvirtintos (pagal teismo sprendimą nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas nė vienam iš įpėdinių). Kol nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į paveldimą turtą, veiksmai paveldimo turto atžvilgiu nėra galimi.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo netenkino.

7.       Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 9 d., tarp šalių padalyta 130 galvijų (ieškovei priteista 38 Lietuvos juodmargių veislės karvės, 25 Lietuvos juodmargių veislės telyčaitės, 1 holšteinų veislės telyčaitė ir 1 holšteinų veislės buliukas, iš viso – 65 gyvuliai; atsakovui – 5 juodmargių x mėsinių veislių karvės, 24 juodmargių x mėsinių veislių telyčaitės, 5 juodmargių x mėsinių veislių buliukai, 1 angusų veislės buliukas ir 30 Lietuvos juodmargių veislės telyčaičių, iš viso – 65 gyvuliai). Ieškovės pateikto gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašo duomenimis, 2022 m. vasario 2 d. ieškovės laikomoje bandoje buvo iš viso 166 galvijai (59 Lietuvos juodmargių veislės karvės, 54 Lietuvos juodmargių veislės telyčaitės, 7 Lietuvos juodmargių veislės buliukai, 2 Lietuvos žaliųjų veislės karvės, 1 Lietuvos žaliųjų veislės telyčaitė, 10 juodmargių x mėsinių veislių karvių, 24 juodmargių x mėsinių veislių telyčaitės, 6 juodmargių x mėsinių veislių buliukai, 2 holšteinų veislės telyčaitės, 1 angusų veislės buliukas).

8.       Atsakovas, nurodęs prašomus tarp šalių padalyti gyvulius, atsiradusius po 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo priėmimo, į dalytinų gyvulių sąrašus įtraukė visus be išimties naujai ūkyje atsiradusius gyvulius, tačiau, nors nėra pateikta duomenų, kokiu būdu (gimė ar buvo nupirkta) į bandą pateko po sprendimo priėmimo dienos atsiradę gyvuliai, dalis gyvulių sudaro prieauglį, kuris priklauso jų savininkui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.53 straipsnio 1 dalis), o lėšos už parduotus gyvulius, turėtų būti pripažintos tai šaliai priteisto gyvulio lėšomis, todėl, teismo vertinimu, atsakovo prašymas nėra laikytinas kitokios sprendimo vykdymo tvarkos nustatymu. Iš esmės atsakovas prašo dalį sau nepriklausančio turto (gyvulių) priteisti iš ieškovės, nors šalių paveldėtas ūkis ir visas turtas padalytas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu. Toks atsakovo prašymas išeina už Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio reguliavimo ribų ir šio prašymo tenkinimas reikštų ne sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o naujo sprendimo dėl naujai ūkyje atsiradusių gyvulių padalijimo priėmimą, todėl atsakovo prašymas atmestinas. Teismas atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad jis su ieškove gali sudaryti taikos sutartį vykdymo procese ir susitarti dėl sprendimu tarp šalių padalytų ir šią dieną ūkyje nesančių gyvulių padalijimo, pavyzdžiui, išmokant kompensaciją už parduotus gyvulius.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovas A. J. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 

9.1.                      Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas siekia išeiti už sprendimo ribų. Dalį dalytino palikėjo turto sudarė gyvas turtas – galvijai. Šio turto sudėtis nuolat kinta: miršta ar parduodami seni galvijai, atsiranda prieauglis. Šiuo aspektu sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėti apeliacine tvarka. Nors apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kas konkrečiai turi nuspręsti dėl naujai atsiradusių galvijų padalijimo, tokį sprendimą turėtų priimti bylą išnagrinėjęs teismas. Sprendime nenurodyta, kad jis yra (galėtų būti) vykdomas priverstinai. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė išduoti atsakovui vykdomąjį raštą. Dėl šios priežasties, vykdant apeliacinės instancijos teismo nutartį, teismas turėjo pagrindą spręsti dėl naujai atsiradusių galvijų padalijimo tarp palikėjo įpėdinių, nekeičiant turto padalijimo proporcijos ir kriterijų.

9.2.                      Iki sprendimo įsiteisėjimo dienos nei ieškovė, nei atsakovas dar nebuvo konkrečių galvijų savininkais, tad, atitinkamai negalėtų pretenduoti ir jų prieauglį. Teismo išvada, kad užtenka vadovautis tik CK 4.53 straipsnio norma, yra nepagrįsta. Teismui buvo pateiktas visų šiuo metu ūkyje esančių galvijų sąrašas, kuriame buvo nurodyti ir naujai iki sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiradę pieniniai ir mėsiniai galvijai. Teismas turėjo pagrindą juos skirti šalims pagal sprendime nustatytus kriterijus. Jeigu teismui neužtektų duomenų apie tai, kokio konkretaus gyvulio prieauglis registruotas ūkyje, tokia informacija galėtų būti išreikalauta iš ieškovės. Naujai atsiradusių galvijų, vietoje nebesančių, perskirstymas šalims taip pat nepažeistų įpėdinių lygiateisiškumo principo.

9.3.                      Palikėjo gyvas turtas (galvijai) buvo įvertintas teismo eksperto J. A. 2019 m. parengtoje turto vertinimo ataskaitoje, kurioje nustatyta, kad šio turto vertė sudaro 85 680 Eur. Sprendimo priėmimo metu buvo praėję metai po šios ataskaitos parengimo ir galvijų sudėtis buvo pasikeitusi. Teismo sprendime palikėjo gyvojo turto vertė nebuvo perskaičiuojama, o naujai atsiradę galvijai padalyti tarp įpėdinių po lygiai, preziumuojant, kad visos bandos kaina išliko ta pati ir sudaro 85 680 Eur. Analogiškai situacija turėjo būti išspręsta ir nagrinėjant atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Teismas turėjo perskirstyti naujai atsiradusius galvijus tarp šalių ir tai nebūtų laikoma išėjimu už sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ribų.

9.4.                      Teismas priėmė nutartį neturėdamas konkrečių duomenų apie tai, iš kur ūkyje atsirado nauji galvijai. Ieškovė nepateikė teismui nei duomenų apie tai, kodėl nupirko naujas karves, nei duomenų, kodėl pardavė sprendimu atsakovui priteistus galvijus. Per metus nuo sprendimo priėmimo galvijų sudėtis pakito daugiau nei 20 proc., tai žymiai viršija praeitus laikotarpius. Teismas turėjo nustatyti, kas lėmė šį pokytį, turintį esminę įtaką sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimui.

9.5.                      Atsižvelgiant į tai, kad gyvojo turto sudėtis keičiasi greitai, siekiant užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, šią sprendimo dalį būtina vykdyti skubiai, o, nesant susitarimo tarp šalių – ir priverstinai. Teismas klausimo dėl skubaus ir priverstinio sprendimo dalies dėl gyvojo turto padalijimo nesprendė ir nutartyje dėl to nepasisakė. Konstatuotinas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas ir šis klausimas apeliacinės instancijos teismo turi būti išspręstas iš esmės.

10.       Ieškovė I. K. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1.                      Teismo sprendimu priteisto gyvulių skaičiaus sumažėjimui įtakos turėjo natūralūs ūkyje vykstantys procesai. Nėra ginčo, kad per daugiau nei metus nuo ūkio sudėties teismo sprendime nustatymo ir paskirstymo, gyvulių bandos struktūra ir sudėtis pasikeitė. Nuo atsakovo pateikto siūlymo ir jame esančių skaičiavimų ūkyje esanti padėtis vėl pasikeitė, kadangi vietoje atsakovo apskaičiuotų 166 gyvulių ūkyje šiuo metu yra 173 gyvuliai. Atsakovas, pageidaudamas dalies pieninių telyčių, neatsižvelgia į faktą, kad jo išvardytos telyčios jau tapo karvėmis (melžiamomis karvėmis tapo 14 telyčių). Ferma su melžimo įranga teismo sprendimu priteista ieškovei, o atsakovas neturi kur karvių melžti.

10.2.                      Atsakovas nenurodo, kaip skaičiavo ir laikėsi 50/50 proporcijos, prašydamas jam skirti 35, o ieškovei 30 naujai atsiradusių gyvulių. Toks atsakovo prašymas yra nesąžiningas. Atsakovo pageidaujamos karvės yra pačios perspektyviausios ir reikalingiausios būtent pieniniam ūkiui, kadangi jos yra senų karvių pamaina. Senų karvių, gimusių, kuomet dar palikėjas buvo gyvas, atsakovas neima, ir jas nori palikti ieškovei, kaip ir pačias jauniausias, kurios karvėmis taps tik po poros metų. Atsakovas pageidauja gauti tai, kas greičiausiai taps pieninio ūkio pamaina, ieškovei palikdamas patį jauniausią prieauglį, nedetalizuodamas, kaip skaičiuoja prieauglio vertę, nenurodydamas, kuo aiškina tokį skirtingą naujų gyvulių paskirstymą pagal amžių bei ignoruodamas faktą, kad ieškovei jau ir taip buvo paliktos seniausios karvės. Formuodamas tokį reikalavimą, atsakovas elgiasi nesąžiningai, kadangi ieškovei būtų nepaliekamas nei mėsinis ūkis, nei perspektyviausia pieninio ūkio dalis. Siekdamas iš naujo padalyti ūkyje esančius gyvulius, atsakovas siekia užsitikrinti tik savo interesus, paneigdamas ieškovės teises, ūkio perspektyvas bei sprendimo esmę, gyvulius dalijant pagal kitokius kriterijus, negu jie buvo dalijami sprendime.

10.3.                      Pagal teismo sprendimą ūkis buvo išskirstytas į dvi kryptis, ieškovei numatant vystyti būtent pienininkystę, kuri pagal atsakovo siūlomą prieaugio padalijimo variantą nebus naši ir iš esmės negalės veikti. Skunde pateiktu prieaugio padalijimo variantu atsakovas siekia susiaurinti sprendimu ieškovei suteiktą teisę vystyti pienininkystės ūkį, tai prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, jog pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, teismas negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų.

10.4.                      Atsakovo reikalavimas yra ydingas, kadangi peržengia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ribas. Atsakovas tik formaliai remiasi sprendimo vykdymo pakeitimo institutu, o iš tiesų siekia įpareigoti teismą priimti naują sprendimą ir iš naujo išspręsti naujų gyvulių priklausomybę pagal jo pageidavimus, nepaisydamas, kad jie neatitinka 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo turinio, jame numatytų išaiškinimų, parinktų ūkio krypčių bei teisingumo ir sąžiningumo principų.

11.       Ieškovė I. K. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo, kuriame nurodė, kad iškilo būtinybė pateikti naujus įrodymus, reikšmingus ginčo išnagrinėjimui. Per laikotarpį, nuo atskiruoju skundu skundžiamos nutarties priėmimo šalys tarpusavio susitarimu parskirstė dalį gyvulių (dalį gyvulių ieškovė iš atsakovo nupirko), o nemažą dalį jam priteistų gyvulių atsakovas jau išsivežė. 2022 m. kovo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė nupirko iš atsakovo jam nereikalingas pienines karves. Šias aplinkybes patvirtina teikiami susirašinėjimai, pirkimo–pardavimo sutartis bei apmokėjimas už nupirktas pienines karves. Atsakovas iš dalies užkerta kelią taikiam ginčo sprendimui, vengia pervaryti jam priklausančius gyvulius iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, nuo 2022 m. balandžio 4 d. yra užrakinęs fermas, kuriose yra dar nepasidalyti gyvuliai (atsiradę po išspręsto ginčo teisme, kuriuo gyvuliai padalyti), tai apsunkina jų priežiūrą. Šias aplinkybes patvirtina teikiamas ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas. Teikiamas šalių ir jų atstovų susirašinėjimas, bei ieškovės parengtas perdavimo–priėmimo aktas, patvirtina, kad ieškovė siekia atsakovui perduoti teismo sprendimu priteistus gyvulius, bei siūlo vietoj neišlikusių gyvulių perduoti kitus. Teikiami įrodymai nėra nauji nei atsakovui, nei atsakovo atstovei, tačiau yra reikšmingi siekiant paneigti atsakovo argumentus dėl ieškovės nesąžiningumo ir būtinybės sprendimą vykdyti priverstinai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

12.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

13.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų. Šio apeliacinio proceso dalykas – Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo

14.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje e2-300-480/2020, išnagrinėjęs šaliu ginčą, be kita ko, priteisė ieškovei 38 Lietuvos juodmargių veislės karves, 25 Lietuvos juodmargių veislės telyčaites, 1 holšteinų veislės telyčaitę, 1 holšteinų veislės buliuką; priteisė atsakovui 5 juodmargių x mėsinių veislių karves, 24 juodmargių x mėsinių veislių telyčaites, 5 juodmargių x mėsinių veislių buliukus, 1 angusų veislės buliuką, 30 Lietuvos juodmargių veislės telyčaičių. Teismas sprendime nurodė, kad esamas galvijų ūkis dalytinas natūra tarp įpėdinių, orientuojantis į galvijų auginimo kryptis; pagal teismo eksperto J. A. turto vertinimo ataskaitą, gyvulių bendra vertė nustatyta 85 680 Eur, neatsižvelgiant į gyvulių kiekio svyravimus po jų įvertinimo; dalijant šį turtą natūra lygiomis dalimis, kiekvienam įpėdiniui tektų po 50 proc. nuo bendros eksperto nustatytos gyvulių vertės – apytiksliai po 42 840 Eur.

15.       Lietuvos apeliacinis teismas lapkričio 9 d nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-538-450/2021 minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad ieškovė pateikė 2020 m. gruodžio 22 d. gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą, kuris patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dieną, gyvulių buvo 145, t. y. 10 vnt. daugiau nei buvo pirmosios instancijos teismo šio turto padalijimo metu; tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo padalytų gyvulių skaičiaus, kadangi jų skaičius ūkyje nuolat kinta ir galvijų sudėtis dar keisis, todėl realiai gyvulių skaičių bus galima nustatyti ir padalyti pagal jų kriterijus (mėsiniai ar pieniniai galvijai) teismo sprendimo vykdymo metu.

16.       Atsakovas 2022 m. sausio 6 d. prašyme dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo prašė: įpareigoti ieškovę pateikti aktualų palikėjo ūkyje esančių gyvulių sąrašą; pakeisti sprendimo vykdymo tvarkos dalį, kuria tarp šalių padalyti palikėjo ūkyje esantys gyvuliai, t. y. gyvulius padalijant pagal sprendimo vykdymo metu esančius duomenis apie palikėjo ūkyje esančių gyvulių skaičių ir jų sudėtį, nekeičiant sprendime nustatytos turto padalijimo proporcijos (50:50) ir principo (mėsinių ir pieninių galvijų atskyrimas); sprendimo dalį, kuria tarp šalių padalyti palikėjo ūkyje esantys galvijai, pripažinti vykdytina priverstinai ir skubiai.

17.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo prašymas nelaikytinas kitokios sprendimo vykdymo tvarkos nustatymu – iš esmės atsakovas prašo dalį sau nepriklausančio turto (gyvulių) priteisti iš ieškovės, nors šalių paveldėtas ūkis ir visas turtas padalytas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu. Teismas nurodė, kad toks atsakovo prašymas išeina už CPK 284 straipsnio reguliavimo ribų ir šio atsakovo prašymo tenkinimas reikštų ne sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o naujo sprendimo dėl naujai ūkyje atsiradusių gyvulių padalinimo priėmimą, todėl prašymą atmetė.

18.       Atskirajame skunde atsakovas iš esmės teigia, kad teismas turėjo perskirstyti naujai atsiradusius galvijus tarp šalių ir tai nebūtų laikoma išėjimu už sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ribų. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovo atskirojo skundo argumentais nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

19.       CPK 271 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą.

20.       CPK 272 straipsnyje nustatyta, kad priteisdamas turtą natūra, teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, kad priteisto turto nėra.

21.       Iš nurodyto Kauno apygardos teismo sprendimo 2020 m. gruodžio 1 d. rezoliucinės dalies matyti, kad dalijant paveldimo turto dalį buvo dalijami natūra gyvuliai, nurodant tik gyvulių skaičių, gyvulio rūšį ir ženklinimo numerį, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodant nei priteistino turto vieneto (gyvulio), nei viso gyvulių skaičiaus bendros vertės. Taip pat nėra nurodyta ir spręsta dėl konkrečios vykdymo tvarkos ir terminų.

22.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

23.       Išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą teismas ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).

24.       Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo savo esme nėra prašymas pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką, o prašymas, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją (nesant kai kurių sprendimu padalytų gyvulių bei atsiradus naujiems gyvuliams, kurie sprendimu nepadalyti), padalyti gyvulius tarp šalių. Atsakovo prašymas yra susijęs su gyvulių padalijimu, tai iš esmės reiškia materialinių pasekmių, nustatytų Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu, pakeitimą, naujai atsiradusio turto dalijimą šalims. Kaip jau minėta, spręsdamas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės, kitaip išspręsti ar papildyti materialinio pobūdžio klausimų, o šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė nei priteistino turto vieneto (gyvulio), nei viso gyvulių skaičiaus bendros vertės (CPK 272 straipsnis), taip pat nenurodė ir nesprendė dėl konkrečios vykdymo tvarkos ir terminų (CPK 271 straipsnio 1 dalis), kuriuos būtų galima keisti.

26.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą, pagrįstai sprendė, jog jis prieštarauja CPK 284 straipsnio nuostatoms, nes juo iš esmės prašoma priimti naują sprendimą dėl dalies šalių ginčo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo reikalavimas negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka, nes atsakovo skundo argumentais prašoma ne teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tačiau teismo sprendimo pakeitimo.

27.       Šalių ginčas dėl palikimo padalijimo yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu, o sprendimu nustatytų materialinių padarinių pakeitimo klausimas gali būti sprendžiamas tik naudojantis proceso atnaujinimo institutu (CPK XVIII skyrius), tačiau ne prašant pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnis). Jeigu atsakovui yra neaišku, kaip turėtų būtų vykdomas Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas, atsakovas gali pateikti prašymą dėl sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis).

28.       Atsakovas atskirajame skunde taip pat teigia, kad klausimo dėl skubaus ir priverstinio sprendimo dalies dėl gyvojo turto padalinimo vykdymo teismas nesprendė ir nutartyje dėl to nepasisakė, todėl konstatuotinas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

29.       Apeliacinės instancijos teismas su minėtais atsakovo teiginiais nesutinka, kadangi atsakovo reikalavimas dėl sprendimo dalies skubaus ir priverstinio vykdymo buvo išvestinis iš reikalavimo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, todėl teismui atmetus atsakovo reikalavimą iš naujo padalinti gyvulius, nebuvo pagrindo spręsti dėl skubaus ir priverstinio nutarties vykdymo. Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl sprendimo dalies skubaus ir priverstinio vykdymo, nelaikytina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

30.       Ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo priimti į bylą naujus įrodymus: šalių ir jų atstovų susirašinėjimus, 2022 m. kovo 25 d. gyvulių pirkimo–pardavimo sutartį, 2022 m. kovo 31 d. gyvulių priėmimo–perdavimo aktą, mokėjimo nurodymo kopiją. Naujais įrodymais ieškovė siekia paneigti atsakovo argumentus dėl ieškovės nesąžiningumo ir būtinybės sprendimą vykdyti priverstinai.

31.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

32.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti nauji įrodymai neturi įtakos nagrinėjant atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties, kadangi, kaip matyti iš ieškovės pateikiamų įrodymų ir argumentų, naujais įrodymais siekiama paneigti atsakovo argumentus dėl ieškovės nesąžiningumo ir būtinybės sprendimą vykdyti priverstinai. Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai, todėl nepasisakytina dėl išvestinių atsakovo prašymų pripažinti sprendimo dalį skubiai ir priverstinai vykdytina. Kadangi ieškovė naujais įrodymais siekia paneigti atsakovo nurodytus argumentus, dėl kurių šiame apeliaciniame procese teismas nepasisako, ieškovės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti kaip neturinčius įtakos nagrinėjant atsakovo atskirąjį skundą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

33.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą ir pagrįstai atmetė atsakovo prašymą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34.       Kadangi byla apeliacinės instancijos teisme išspręsta ieškovės naudai, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, apmokėdama už advokato padėjėjo paslaugas rengiant atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą. Šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                        Danguolė Martinavičienė