Civilinė byla Nr. 3K-3-568/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
42.11.1; 50.8; 93.2.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Egidijaus Baranausko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Antano
Simniškio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės
bendrovės „Fuerteventura Baltic“ ir uždarosios akcinės bendrovės
„Elettrodiesel“ kasacinį skundą dėl Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Fuerteventura
Baltic“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Elettrodiesel“ ieškinį atsakovams
Marijampolės apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos),
uždarajai akcinei bendrovei „Ethical products distribution“, tretieji asmenys
UAB „Nadiras“, UAB „Faber baldai“, dėl valstybinės žemės nuomos
sutarties nutraukimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis
bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ethical products distribution“
priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai
prašė: nutraukti atsakovų sudarytą 1998 m. gruodžio 16 d. valstybinės
žemės nuomos sutartį; įpareigoti Marijampolės apskrities viršininko
administraciją sudaryti 1,2815 ha žemės sklypo valstybinės žemės nuomos
sutartį su UAB „Elettrodiesel“ bei 0,6044 ha sklypo valstybinės žemės
nuomos sutartį su UAB „Fuerteventura Baltic“. Ginčo sutartimi Marijampolės
apskrities viršininko administracija išnuomojo 7,9502 ha žemės sklypą
atsakovui UAB „Ethical products distribution“. Marijampolės apskrities
viršininko administracija 1999 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu nurodytą
sklypą padalijo į aštuonis sklypus. Atsakovas UAB „Ethical products distribution“
1999 m. rugpjūčio 18 d. ir rugsėjo 24 d. valstybinės žemės
subnuomos sutartimis išnuomojo UAB „Elettrodiesel“ ir
UAB „Fuerteventura Baltic“ atitinkamai 1,2815 ha ir 0,6044 ha
žemės sklypus iki 2097 m. gruodžio 16 d. Subnuomotuose žemės sklypuose
yra ieškovams nuosavybės teise priklausančių statinių. Anot ieškovų, ketindami
plėsti ūkinę-komercinę veiklą, jie kreipėsi į banką dėl paskolos suteikimo.
Paskolos grąžinimui užtikrinti reikia įkeisti ieškovų nekilnojamąjį turtą,
esantį subnuomojamuose sklypuose; įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeista
ir žemės sklypo nuomos teisė (CK 4.171 straipsnio 7 punktas), tačiau
atsakovas UAB „Ethical products distribution“ atsisako duoti sutikimą dėl
subnuomojamų sklypų nuomos teisės įkeitimo. Anot ieškovų, toks atsakovo
atsisakymas ne tik pažeidžia jų turtines teises, bet ir apriboja veiksmus,
susijusius su jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Ieškovų
teigimu, atsakovas nuomojamuose žemės sklypuose nevykdo jokios veiklos ir taip
iš esmės pažeidė ginčijamos nuomos sutarties 4 punktą, pagal kurį žemė
išnuomojama komercinei-ūkinei veiklai, įmonių kaimo (gamybinių pastatų)
statybai. Kadangi CK nenustatyta subnuomininko teisės reikalauti nutraukti
žemės nuomos sutartį prieš terminą, tai ieškovai pažeistas teises pageidavo
ginti CK 1.138 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, t. y. nutraukdami
ir pakeisdami santykį; taip pat remdamiesi CK 6.551 straipsnio
2 dalimi, pagal kurią valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu
ji užstatyta asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais
pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais
atvejais.
Atsakovas UAB „Ethical
products distribution“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo
UAB „Fuerteventura Baltic“ 1984,13 Lt skolos ir priteisti solidariai
iš ieškovų 1531,26 Lt delspinigių; priteisti iš ieškovo UAB „Elettrodiesel“
306,46 Lt skolos ir spręsti ieškovų
piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis klausimą. Atsakovo teigimu,
ieškovai netinkamai vykdė ir tebevykdo subnuomos sutarčių 14 punkte
įtvirtintą pareigą laiku mokėti žemės nuomos mokestį, taip padarydami atsakovui
nuostolių. Teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė reikalavimų dalies dėl
skolos ir delspinigių priteisimo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Marijampolės
rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį
patenkino: nutraukė 1998 m. gruodžio 16 d. valstybinės žemės nuomos
sutartį; įpareigojo Marijampolės apskrities viršininko administraciją sudaryti
1,2815 ha žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį su
UAB „Elettrodiesel“ bei 0,63044 ha žemės sklypo valstybinės žemės
nuomos sutartį su UAB „Fuerteventura Baltic“; priešieškinį tenkino iš
dalies: priteisė solidariai iš ieškovų atsakovo UAB „Ethical products
distribution“ naudai 95,50 Lt žyminio mokesčio ir 3000 Lt advokato
atstovavimo išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovai 1998 m. gruodžio 16 d.
sudarė valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartį. Marijampolės
apskrities viršininkas 1999 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu padalijo 7,9502 ha
ploto žemės sklypą į aštuonis sklypus. Atsakovas UAB „Ethical products
distribution“ 1999 m. rugpjūčio 18 d. sudarė valstybinės žemės
subnuomos sutartį, kuria išnuomojo ieškovui UAB „Elettrodiesel“
1,2815 ha žemės sklypą; ši subnuomos sutartis iš esmės atkartoja nuomos
sutarties turinį. Nurodytame sklype ieškovui UAB „Elettrodiesel“ nuosavybės
teise priklauso statiniai – gamybos pastatas autoremonto įmonė ir kiemo
statiniai. Atsakovas UAB „Ethical products distribution“ 1999 m.
rugsėjo 24 d. su ieškovu UAB „Fuerteventura Baltic“ sudarė žemės
subnuomos sutartį dėl 0,6044 ha žemės sklypo nuomos; šiame sklype ieškovui
UAB „Fuerteventura Baltic“ nuosavybės teise priklauso statiniai –
gamybos pastatas siuvykla ir kiemo statiniai. Siekdami plėsti komercinę-ūkinę
veiklą, ieškovai kreipėsi į banką dėl paskolos suteikimo; paskolos užtikrinimui
reikia įkeisti ieškovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą; įkeičiant
statinius, CK 4.171 straipsnio 7 punkto pagrindu turi būti įkeista ir
žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamasis turtas, nuomos teisė. Atsakovas
UAB „Ethical products distribution“ atsisakė duoti sutikimą įkeisti nuomos
teisę, nurodydamas, kad jis nenori imtis jokios atsakomybės prieš Lietuvos
institucijas, nes žemę naudoja ieškovai, o ne atsakovas. Įvertinęs AB „Swedbank“
pateiktą informaciją, kad UAB „Elettrodiesel“ subnuomos teisių į žemės
sklypą neįkeitimas iš esmės užkirto kelią vykdyti kredito sutartį ir kad,
neįkeitus subnuomos teisių, negalėjo būti įkeisti žemės sklype esantys
nekilnojamojo turto objektai, teismas sprendė, kad atsakovo atsisakymas duoti
tokį sutikimą pažeidė ieškovų teises. Teismas nurodė, kad sklype esantys susisiekimo komunikacijos ir inžineriniai tinklai nėra
baigti statyti, t. y. pripažinti tinkami naudoti, todėl kyla pagrįsta
abejonė dėl atsakovo veiklos, kai net per 10 metų nesugebėta tinkamai
užbaigti inžinerinių objektų, kurių statybą kartu su kitomis įmonėmis finansavo
ieškovai. Teismo vertinimu, atsakovas neturi materialaus pagrindo veiklai
vykdyti; jo veiksmai suaktyvėjo iškėlus šią civilinę bylą – atsakovas
ėmėsi veiksmų, susijusių su detaliųjų planų, formuojant žemės sklypus, rengimu.
Remdamasis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, teismas tenkino ieškinio dalį
dėl įpareigojimo sudaryti žemės nuomos sutartį su ieškovais. Nurodęs, kad priešieškinio
ir papildomo priešieškinio reikalavimai buvo pagrįsti ir jie įvykdyti po
reikalavimų pareiškimo teisme, teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimai tenkintini
iš dalies, priteisiant solidariai iš ieškovų po 1/2 dalį visų atsakovo turėtų
išlaidų. Teismas nenustatė nė vienos šalies
piktnaudžiavimo proceso teisėmis.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo
UAB „Ethical products distribution“ ir trečiojo asmens UAB „Nadiras“
apeliacinius skundus, 2010 m. birželio 1 d. nutartimi Marijampolės
rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis,
kuriomis patenkintas ieškinys, panaikino ir ieškinio reikalavimus atmetė; kitą sprendimo
dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad ieškovai, nebūdami sandorio
šalimis, pareiškė reikalavimą ne dėl sandorio negaliojimo, bet dėl jo
nutraukimo; reikšdami ieškinį dėl sandorio nutraukimo, ieškinio pagrindu ieškovai
nurodė iš esmės tai, kad atsakovas pažeidė valstybinės žemės nuomos sutarties
sąlygas naudoti išnuomotą žemės sklypą komercinei-ūkinei veiklai. Atkreipusi
dėmesį į Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies, CK 6.564 straipsnio nuostatas, kolegija darė išvadą,
kad tiek Žemės įstatymo bei CK nuostatos sutarties nutraukimo prieš terminą iniciatyvą
suteikia tik nukentėjusiai sandorio šaliai – nuomotojui arba subjektui,
turinčiam teisę ginti viešąjį interesą. Ieškovai nėra valstybinės žemės
nuomotojai ir, kolegijos vertinimu, subnuomos sandoriu negali įgyti daugiau
teisių ar privilegijų į ginčo žemės sklypą negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta
žemės sklypo nuomos sutartis. Kolegija konstatavo, kad valstybinės žemės
naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas
specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu
susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam
reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis. Dėl to kolegija nesutiko su
pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminuotos žemės nuomos sutarties
nutraukimui yra taikytinas taip pat ir CK 1.138 straipsnis. Ieškinio
pagrindu nurodyta aplinkybė, kad nuomininkas pažeidė sutarties sąlygas – naudoja
žemės sklypą ne pagal paskirtį, kolegijos vertinimu, nepažeidžia asmenų, kurie
subnuomos pagrindu naudoja žemės sklypo dalis, teisių; ieškovai nėra nukentėjusios
sandorio, kurį prašo nutraukti, šalys, todėl ginti ieškovų tariamai pažeistas
teises, nutraukiant prieš terminą valstybinės žemės nuomos sutartį, pagrindo
nėra. Kolegija pažymėjo, kad, sudarant ginčo nuomos sutartį ir subnuomos
sutartis su ieškovais, sutartyse pažymėta, kad nuomojamoje žemėje pastatų nėra.
Atsižvelgdama į tai, kad išnuomotas žemės sklypas buvo padalytas, ginčo žemės
sklype įrengtos susisiekimo komunikacijos bei inžineriniai tinklai, be to,
ieškovams nuosavybės teise priklauso statiniai, kolegija darė išvadą, jog,
sudaręs nuomos sutartį, atsakovas žemės sklype vykdė tam tikrą veiklą, tačiau
aplinkybių vertinimas, ar ši veikla yra pakankama, atitinka nuomos sutarties
esmę, yra reikšmingas tik kilus ginčui tarp nuomotojo ir nuomininko, juolab kad
nurodyta aplinkybė apie atsakovo (nuomininko) sutartinių santykių netinkamą vykdymą
nepažeidžia bei kitaip neveikia ieškovų teisių. Pirmosios instancijos teismo
taikytas ieškovų teisių gynimo būdas, kolegijos nuomone, be teisinio pagrindo
prioritetą suteikė ieškovų teisėms – plėsti jų ūkinę-komercinę veiklą,
neatsižvelgta į tai, kad nutraukus nuomos sutartį pažeidžiamos teisės vykdyti
ūkinę veiklą, turėti daiktines teises ne tik atsakovo, nuosavybės teise
turinčiam statinių ginčo žemės sklype, bet ir trečiųjų asmenų, vykdančių veiklą
subnuomos sutarties pagrindais naudojamuose ginčo žemės sklypuose.
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio
1 d. nutartį ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo
2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą. Kasacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso
teisės normas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos;
taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės,
reglamentuojančios teises kreiptis į teismą, taikymo ir aiškinimo praktikos.
Teismo išvada, kad Žemės įstatymo ir CK nuostatos sutarties nutraukimo prieš
terminą iniciatyvą suteikia tik nukentėjusiai sandorio šaliai ir todėl
kasatoriams tokia teisė nesuteikta, pastarųjų nuomone, padaryta netinkamai atskleidus
ir įvertinus teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principo turinį, be
to, ydingai išaiškinus Žemės įstatymo turinį ir šio įstatymo bei kitų norminių
teisės aktų nuostatų konkurenciją. Teisė kreiptis į teismą, kaip prigimtinė
teisė, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio
1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje. Visos abejonės, jeigu tokių
ir kiltų, turi būti aiškinamos teisės kreiptis į teismą naudai (CPK
24 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
yra konstatavęs, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti
(Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d.
nutarimas Nr. 38/06). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 29 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal A. M. ieškinį dėl
grąžinimo į darbą, bylos Nr. 3K-7-470/1999, nurodyta teismams, kad šie
nepagrįstai neapribotų teisminės gynybos prieinamumo ir kiekvienam asmeniui, manančiam,
jog jo teisės pažeistos, suteiktų prieinamą teisminę gynybą. Remdamiesi
kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje H. J. v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių
inspekcija, bylos Nr. 3K-3-50/1999; 2003 m. gruodžio 15 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Japan Tabacco Inc. v. Schrader-Bridgeport
International Inc., bylos Nr. 3K-3-1191/2003), kasatoriai nurodo,
kad, siekiant nustatyti tikrąjį Žemės įstatymo nuostatų turinį ir jų santykį su
CK įtvirtintomis teisinės gynybos priemonėmis, turi būti mutatis mutandis taikomas
sisteminis struktūrinis teisės aiškinimo metodas. Vadovaujantis šiuo metodu,
darytinos tokios išvados: a) galimybė reikšti ieškinį dėl teisių
pripažinimo tiesiogiai ir atskirai įtvirtinta CK 1.138 straipsnio
1 punkte; b) joks teisės aktas neriboja suinteresuotų asmenų, kurie
nėra sutarties šalys, teisės nutraukti ir pakeisti teisinį santykį, tiek, kiek
tas santykis gali turėti įtakos ieškovų teisėms ir pareigoms. Kasatorių teigimu,
toks Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies aiškinimas, pagal kurį
apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kasatoriai neturi subjektinės teisės
kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuomos sutarties nutraukimo, prieštarauja
Konvencijos 6 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos
30 straipsnio 1 daliai, Teismų įstatymo 4 straipsniui, CPK 5,
22, 24 straipsniams ir pažeidžia teisės doktrinoje bei Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas teisės aiškinimo taisykles.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino
CK 1.138 straipsnyje įtvirtintų teisių kreiptis į teismą su ieškiniu dėl
pažeistų ar ginčijamų teisių pripažinimo turinį bei paskirtį. Anot kasatorių, asmuo,
kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, savo nuožiūra gali taikyti
vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymai nenumato
konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso komentaras, Pirmoji knyga, Bendrosios nuostatos, p. 272-273). Kasatorių
nuomone, CK 1.138 straipsnio nuostatos konstrukcija yra besąlyginė, todėl
teisių gynimo būdas, kilus abejonių dėl jo turinio ir apimties, turėtų būti
aiškinamas pačiu plačiausiu būdu. Būtent CK 1.138 straipsnio 5 punkto
norma kasatoriai grindė ieškinio reikalavimus. Kasatoriai pažymi, kad CK XXIX skyriuje
įtvirtintos Žemės nuomos specialiosios teisės normos bei CK 6.564 straipsnis
nėra ir negali būti apribojantys ar panaikinantys ieškovų teisę ginti pažeistas
teises kitais įstatymų nustatytais būdais. Dėl to, nesant specialiosios teisės
normos, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai kasatorių
reikalavimus patenkino taikydamas bendrąją teisės normą (CK 1.138 straipsnio
1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismo išdėstytos
aplinkybės, kad atsakovo (nuomininko) sutartinių santykių netinkamas vykdymas
nepažeidžia bei kitaip neveikia ieškovų teisių, kasatorių nuomone, paneigia bet
kokią jų teisę ginti pažeistas teises (tiek teisę kreiptis į teismą dėl žemės
nuomos sutarties nutraukimo, tiek teisę gauti iš atsakovo sutikimą įkeisti
žemės sklypų subnuomos teisę); tai prieštarauja bendriesiems teisingumo,
protingumo, sąžiningumo principams, paneigia Lietuvos Respublikos Konstitucijos
30 straipsnio nuostatą. Kasatorių teigimu, teismas negali atmesti
subnuomininko ieškinio dėl jo teises pažeidžiančio nuomos sutarties nutraukimo
dėl to, kad nei Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis, nei CK
6.564 straipsnio 1 dalis tokios teisės jam nesuteikia. Jeigu nėra
įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą,
reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio nėra, vadovaujasi
bendraisiais teisės principais (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Vadinasi,
teisės spragą galima užpildyti taikant įstatymo ar teisės analogiją (Dalia
Mikelėnienė, Valentinas Mikelėnas, Teismo procesas teisės aiškinimo ir taikymo
aspektai, Vilnius Justitia, p. 157). Teismas, nagrinėdamas subnuomininko,
kaip suinteresuoto asmens, teisių gynimo bylą, nurodytas teisinio reguliavimo
spragas turėjo užpildyti ad hoc (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo 2005 m. rugpjūčio 8 d., 2007 m. birželio 7 d.
nutarimai). Subnuomininko, kurio teisės pažeidžiamos dėl galiojančios nuomos
sutarties, teisės turėtų būti ginamos CK 1.138 straipsnyje įtvirtintais
būdais. Kitais atvejais prarastų prasmę civilinių teisių gynimo būdų
įteisinimas, kaip toks, CK 1.138 straipsnyje. Kasacinis teismas plečiamai aiškina
subjektus, galinčius inicijuoti sandorio pripažinimo negaliojančiu bylą, nurodydamas,
kad asmuo, net ir nebūdamas sandorio šalimi, turi teisę reikalauti pripažinti
sandorį negaliojančiu, jei tas sandoris pažeidžia jo teises (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m.
spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v.
A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-987/2000). Remiantis teisės
analogija, suinteresuotam asmeniui, turinčiam teisę reikšti reikalavimą dėl
sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.138 straipsnio 1 punktas),
turėtų būti suteikta teisė tokį sandorį ir nutraukti (CK 1.138 straipsnio
5 punktas).
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė
materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias sutarties nevykdymą
ar netinkamą vykdymą bei įrodymų vertinimo taisykles.
3.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo
taisykles, nevertindamas nuomos sutarties pažeidimo, kuris sudaro pagrindą
kasatorių teisiniam suinteresuotumui. Atkreipę dėmesį į kasacinio teismo
praktiką dėl įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje R. S. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-563/2006;
2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati
valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008; 2009 m. spalio
12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. ir kt. v.
UAB „Uosta“, bylos Nr. 3K-3-405/2009; kt.), kasatoriai
teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino ir netyrė aplinkybių, jog
prašomos nutraukti sutarties objektas – valstybinis žemės sklypas, kurio
naudojimui taikomi specifiniai reikalavimai, suformuluoti Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje, t. y. teisės nuomoti valstybinę žemę
įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas
(CK 6.551 straipsnio 2 dalis); esant teisminiam ginčui dėl to, ar
asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam
asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus
kriterijus. Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinis žemės sklypas turi būti
reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo paskirtį (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ranga“ v.
D. K. įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-684/2006; 2008 m.
gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Semerta“ v.
Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos
Nr. 3K-3-577/2008; kt.). Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad teismai
nustatė, jog kasatoriams ginčo žemės sklype priklauso statiniai. Plėsdami
vykdomą ūkinę-komercinę veiklą, kasatoriai kreipėsi į banką dėl paskolos
suteikimo; paskolos grąžinimo užtikrinimui kasatoriai privalėjo įkeisti jiems nuosavybės
teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teismas neįvertino, kad kasatoriai
laikėsi valstybės žemės subnuomos sutartyse nustatytų sąlygų. Tiek nuomos, tiek
subnuomos sutartyse apribojimų įkeisti žemės sklypo nuomos teisę nėra. Apeliacinės
instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad atsakovas UAB „Ethical
products distribution“ ne tik neturi žemės sklype statinių, bet ir turėdamas
viso žemės sklypo nuomos teisę nemotyvuotai riboja subnuomininkams
(kasatoriams) priklausančių statinių naudojimą ir valdymą, todėl žemės sklypo
naudojimas pagal tikslinę paskirtį ir visuomeninės naudos teikimas yra
nepagrįstai suvaržomas.
3.2. Anot kasatorių, jų, kaip statinių savininkų,
subnuomos įkeitimo turtinės teisės, teisėti lūkesčiai naudoti žemės sklypus
pagal paskirtį yra pažeidžiami vien tik dėl atsakovo UAB „Ethical products
distribution“ kaltės. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tai
nesudaro subnuomininkui pagrindo nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą,
padaryta neįvertinus aplinkybių, kurios teikia pagrindą pripažinti kasatorių
teisių pažeidimą. Be to, tokia teismo išvada neatitinka kasacinio teismo suformuotos
teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią sutartinės prievolės šalių
veiksmai sutarties vykdymo metu turi būti vertintini ir vieno pagrindinių
prievolių vykdymo principų – šalių bendradarbiavimo principo požiūriu
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m.
gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Remolita
ir Ko“ v. UAB „Autopartis“, bylos Nr. 3K-3-795/2002; kt.).
Kasacinio teismo jurisprudencija dėl šio principo laikymosi svarbos ir pareigos
vykdant sutartis, dėl to, kad šio principo privalo laikytis abi šalys, yra
išplėtota ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. M.
v. Utenos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-684/2004;
2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Z.
v. A. J., bylos Nr. 3K-3-37/2005; 2007 m. gruodžio 4 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos
paslaugų įmonė „Era“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-530/2007; kt.).
Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir nevertino kasatorių ir atsakovo
UAB „Ethical products distribution“ santykių bendradarbiavimo ir kooperavimosi
principų kontekste; neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra davęs sutikimą
trečiajam asmeniui UAB „Nadiras“ išsipirkti žemės sklypą nuosavybėn, nors
UAB „Nadiras“ ir kasatorius su atsakovu UAB „Ethical products
distribution“ siejo analogiški santykiai.
3.3. Nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo
argumentai, kad nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį pažeidžiamos teisės
vykdyti komercinę veiklą, turėti daiktines teises. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos
teismas nustatė (šios aplinkybės nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismas),
kad nė vienas iš atsakovui UAB „Ethical products distribution“ priklausančių
nekilnojamojo turto objektų – vidaus gatvės, privažiavimo, lietaus nuotekų
tinklų, buitinių nuotekų tinklų – nebaigti statyti, atsakovas nevykdo
išsinuomotame žemės sklype veiklos. Tuo tarpu kasatoriai subnuomojamuose žemės
sklypuose vykdo įmonių komercinę veiklą, sklypuose yra jiems nuosavybės teise
priklausantys gamybiniai pastatai, žemės sklypai eksploatuojami sukuriant darbo
vietas, pagaminant produkciją, suteikiant paslaugas, mokant mokesčius į
valstybės biudžetą, t. y. užtikrinant valstybinės žemės funkcijas.
Nustačius, kad atsakovas daugiau kaip 10 metų nepradėjo vykdyti
valstybinės žemės nuomos sutarties ir trukdo tai daryti subnuomininkams
(statinių, esančių žemės sklype, savininkams) apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai pripažino, kad nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį būtų
pažeista UAB „Ethical products distribution“ teisė vykdyti komercinę
veiklą.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas nevertino
AB „Swedbank“ suteiktos informacijos, kad subnuomos teisių neįkeitimas iš
esmės užkirto kelią kasatoriui UAB „Elettrodiesel“ vykdyti kredito
sutartį, o neįkeitus subnuomos teisių, negalėjo būti įkeisti ir žemės sklype
esantys nekilnojamojo turto objektai. Galiojančia valstybinės žemės nuomos
sutartimi pažeidžiamos kasatorių subjektinės daiktinės teisės, tai rodo
akivaizdžią kasatorių reikalavimo teisę. Taip pat teismas nevertino Marijampolės
apskrities viršininko administracijos pozicijos, nors pasisakė dėl viešojo
intereso.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir
nevertino aplinkybės, kad kasatorius UAB „Elettrodiesel“, ketindamas
išplėsti gamybinius pastatus bei padidinti gamybos apimtis, 2007 m. liepos
5 d. su UAB „Niša“ sudarė projektavimo-tyrinėjimo sutartį, pagal
kurią UAB „Niša“ įsipareigojo atlikti automobilių remonto įmonės
rekonstrukcijos techninį projektą UAB „Elettrodiesel“ nuosavybės teise
priklausančiame pastate. Negavęs finansavimo iš banko, kasatorius UAB „Elettrodiesel“
neturėjo galimybės įgyvendinti įmonės rekonstrukcinį projektą. Kauno miesto
apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Niša“
ieškinį atsakovui UAB „Elettrodiesel“ dėl 21 600 Lt skolos priteisimo
šalių sudarytos 2007 m. liepos 5 d. projektavimo-tyrinėjimo sutarties
pagrindu. Taigi žala, kurią kasatorius patiria dėl projektavimo-tyrinėjimo
sutarties nevykdymo, yra tiesiogiai nulemta atsakovo UAB „Ethical products
distribution“ veiksmų. Tai rodo, kad kasatorių teisių pažeidimai dėl atsakovo
UAB „Ethical products distribution“ veiksmų liko neįvertinti, byla
neišnagrinėta visapusiškai, neįvertinti įrodymai, turintys ryšį su byla.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
pareiškimu prisidėjo prie kasacinio skundo.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Nadiras“ prašo kasacinį skundą
atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. 
Teisės doktrinoje teisė kreiptis į teismą gali būti
suprantama dvejomis prasmėmis – materialiuoju ir procesiniu požiūriu. Teisės
aktuose teisė kreiptis į teismą visada vertinama procesiniu požiūriu. Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių konvencijos 6 straipsnio normose asmenims suteikiamos procesinės
garantijos dėl galimybės kreiptis į teismą. Tuo tarpu kasatoriai nepagrįstai ir
netinkamai nurodytas teisės normas vertina kaip įtvirtinančias asmenų materialiąją
teisę į ieškinio reikalavimų patenkinimą. Tuo atveju, jei kasatoriams būtų
nepagrįstai ir neteisėtai suvaržyta teisė kreiptis į teismą, kasatorių ieškinį
būtų atsisakyta priimti ir nagrinėti dar pirmosios instancijos teisme.
Akivaizdu, kad, bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose,
o šiuo metu peržiūrint kasacine tvarka, kasatoriai tinkamai ir visiškai pasinaudojo
jiems suteikta procesine teise, ši teisė nebuvo ribojama. Trečiojo asmens nuomone,
skundžiamoje nutartyje išdėstyta išvada dėl Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies
taikymo bei aiškinimo neriboja kasatorių teisės kreiptis į teismą, o išaiškina,
kad jų reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas; nutartyje
pasisakoma tik dėl kasatorių materialiųjų teisių šiame konkrečiame ginče.
2. Kasatoriai
netinkamai interpretuoja skundžiamoje nutartyje nurodytus argumentus, taip pat
CK 1.138 straipsnio taikymo pagrindus. Kasatoriai nepateikė pagrįstų ir
neginčijamų įrodymų, kad atsakovas pažeidė jų teises, taip pat nepateikė
pagrįstų argumentų, jog būtent kasatorių prašomas taikyti teisių gynimo būdas,
t. y. reikalavimas nutraukti sutartį, yra tinkamiausias siekiant apginti
jų teises. Priešingai, byloje nenustatyta, kad atsakovo UAB „Ethical
Products Distribution“ veiksmai butų pažeidę kasatorių teises ar teisėtus
interesus. Kasaciniame skunde kasatoriai klaidingai cituoja skundžiamoje nutartyje
nurodytas išvadas, iškreipia išaiškinimų tekstą ir prasmę. Byloje nenustatyta, kad
atsakovas netinkamai vykdė valstybinės žemės nuomos sutartį, kad nuomojamą
žemės sklypą naudojo ne pagal paskirtį. Net ir tuo atveju, jei teismas
įvertintų, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį, t. y. nuomojamą žemės
sklypą naudoja ne pagal sutartyje nustatytą paskirtį, kasatoriai neįgytų teisės
reikalauti nutraukti sutartį CK 1.138 straipsnio pagrindu; šiais atsakovo
veiksmais, kaip tokiais, būtų pažeidžiamos nuomotojo pagal sutartį teisės,
taigi būtent nuomotojas įgytų teisinį pagrindą reikalauti nutraukti sutartį.
3. Atsiliepime pažymima, kad kasatorių veiksmai bei
reikalavimai šioje civilinėje byloje pažeidžia UAB „Nadiras“ teises, nes, panaikinus
skundžiamą nutartį, taigi nutraukus sutartį, būtų panaikinamas teisinis
pagrindas UAB „Nadiras“ vykdyti veiklą šiuo metu nuomojamame žemės sklype.
4. CK 4.206 straipsnio 4 dalyje nuomotojui nenustatyta
pareigos duoti nuomininkui sutikimą įkeisti nuomos teises, o paliekama
diskrecijos teisė priimti sprendimą dėl sutikimo davimo arba atsisakymo duoti
sutikimą, taip pat nenustatoma nuomotojui reikalavimo savo sutikimą ar
atsisakymą argumentuoti, todėl nuomotojo atsisakymas gali būti iš viso
neargumentuotas, o jei argumentai pateikiami – jiems nenustatoma teisinė
reikšmė. Akivaizdu, kad nuomotojo atsisakymas duoti sutikimą įkeisti subnuomos
teisę nėra ir negali būti laikomas nuomininko teisės plėtoti ūkinę veiklą
pažeidimu. Vienas pagrindinių principų, taikomų sutartiniams santykiams, yra
sutarčių laisvės principas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kasatoriai,
savo laisvu apsisprendimu sudarydami subnuomos sutartis su atsakovu, žinojo
arba turėjo žinoti, kokią sutartį sudaro, kokius teisinius padarinius sudaroma
sutartis sukels ir kokios teisės bei pareigos sudarius šias sutartis kils tiek
subnuomininkams, tiek subnuomotojui. Dar sudarydami subnuomos sutartį kasatoriai
žinojo, kad tuo atveju, jeigu jie siektų įkeisti nuomojamame sklype būsiantį
nekilnojamąjį turtą, jie privalės gauti nuomotojo sutikimą; taip pat žinojo arba
turėjo žinoti, kad CK 4.206 straipsnio 4 dalyje nustatyta ne pareiga
duoti nuomininkams sutikimą įkeisti subnuomos teisę, o diskrecijos teisė
apsispręsti dėl tokio sutikimo davimo. Sudarytose subnuomos sutartyse nėra
aptartų papildomų sąlygų dėl nuomotojo sutikimo įkeisti subnuomos teisę, taigi kasatoriai,
sudarydami subnuomos sutartis, patys nesirūpino papildomomis galimybėmis gauti
sutikimą dėl nuomos teisės įkeitimo.
5. Nei pirmosios, nei
apeliacinės instancijos teismo sprendimuose nenurodyta, kad atsakovas
nuomojamame žemės sklype nevykdo veiklos. Akivaizdu, kad kasatoriai klaidingai
cituoja teismų sprendimų tekstą, taip klaidina teismą bei byloje dalyvaujančius
asmenis, nepagrįstai grindžia savo argumentus. Nustatyta, kad sudarant nuomos
sutartį išnuomojamame žemės sklype nebuvo jokių statinių; po nuomos sutarties
sudarymo atsakovas vykdė ūkinę-komercinę veiklą išsinuomotame žemės sklype,
nepažeidė nuomos sutarties sąlygų, žemės sklypo naudojimo paskirties. Nuomos
sutartyje nenurodyta termino, per kurį žemės sklypas turi būti pradėtas
naudoti. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartis sudaryta 99 metų
terminui, nekyla abejonių, kad per laikotarpį nuo sutarties sudarymo atsakovo
įvykdyti veiksmai, susiję su žemės sklypu, yra proporcingi praėjusiam sutarties
terminui. Nei teisės aktuose, nei sutartyje nenustatyta, kad būtent atsakovas
tiesiogiai turi vykdyti visus veiksmus.
6. Kiti kasatorių argumentai,
susiję su tariamai nepagrįstu AB „Swedbank“ pateiktų duomenų nevertinimu
bei argumentai dėl tarp kasatoriaus UAB „Elettrodiesel“ ir UAB „Niša“
vykusio teisminio ginčo, yra nesusiję su šioje civilinėje byloje nagrinėjamu
ginču, todėl vertintini kritiškai.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas UAB „Ethical products
distribution“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Kasaciniame skunde kasatoriai, motyvuodami savo pažeistą
teisę į teisminę gynybą, nepagrįstai rėmėsi CPK 24 straipsnio 2 dalies
nuostata. CPK 24 straipsnis išdėsto bylų priskyrimo teismui prioriteto
nuostatas, o jo 2 dalis apibūdina, kaip sprendžiama galiojančių įstatymų
kolizija dėl konkretaus ginčo prisikyrimo teismui ar kitai institucijai. Šioje
byloje sąlygų tokiai kolizijai atsirasti nenustatyta ir jokio ginčo byloje dėl
to nekilo. Kasatorių cituojamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m.
birželio 30 d. nutarimo Nr. 38/06 išvada dėl garantuojamos teisės
kreiptis į teismą pernelyg bendra ir universali, kad ja tiktų remtis šioje
civilinėje byloje su konkrečiomis ir unikaliomis faktinėmis ir teisinėmis
aplinkybėmis. Be to, nurodytoje konstitucinėje byloje nagrinėjamas klausimas
nėra susijęs su šioje byloje nagrinėjamais civiliniais teisiniais santykiais,
konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Analogiškai nepagrįstas kasatorių
rėmimasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės
teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje
byloje pagal A. M. ieškinį dėl grąžinimo į darbą, bylos Nr. 3K-7-470/1999,
nes nurodytoje byloje buvo kitokios aplinkybės, kilusios iš darbo teisinių
santykių, labiau ginamų civiliniame procese dėl viešojo intereso. Kasatoriai
kaip ieškovai įgyvendino savo teises, pareiškę materialinį teisinį reikalavimą
šioje byloje, ir apeliacinės instancijos teismas nesutrukdė jiems įgyvendinti savo
teises kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos
30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio
1 dalis).
2. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas
nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje H. J. v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija,
bylos Nr. 3K-3-50/1999, pateikto išaiškinimo; teismas išnagrinėjo
pareikšto reikalavimo turinio esmę, palygino, ar yra sąlygos tokiam reikalavimui
tenkinti, atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismai nenustatė jokių nuomininko
valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymo pažeidimų; taip pat sistemiškai
palygino Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodytą sutarties nutraukimo
pagrindą su CK 6.564 straipsnyje išvardytais pagrindais bei su CK
1.138 straipsnio nuostatų taikymu. Apeliacinės instancijos teismo išvada,
kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams
taikomas specialusis teisinis reglamentavimas dėl teisinių santykių objekto
sąsajumo su viešuoju interesu, atsakovo teigimu, paneigė ieškinio reikalavimo
pagrindimą CK 1.138 straipsnio 5 punkto pagrindu.
3. Kasatorių pasirinktas teisės gynimo būdas nelemia
jo neginčijamumo ar nepagrįstumo konstatavimo. Kasatoriai, netinkamai pasirinkę
ir įgyvendinę savo pažeistų teisų gynimo būdą, laikosi jo, nors subjektinės
teisės nuostatos akivaizdžiai išaiškintos apygardos teismo nutartyje, parodo,
kad toks kasatorių teisių gynimo būdas reikšmingai varžytų atsakovo UAB „Ethical
products distribution“ teises ir teisėtus interesus, būtų pažeistos nuosavybės
teisės, padaryta didelė žala šiam atsakovui. Kasatoriai remiasi Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija 2002 m. liepos 2 d.
ir 2008 m. birželio 30 d. nutarimuose, taip pat Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 1999 m.
rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal A. M. ieškinį
dėl grąžinimo į darbą, bylos Nr. 3K-7-470/1999, tačiau, anot atsakovo,
nurodytuose nutarimuose bei nutartyje nėra identiškų ar panašių konkrečių
aplinkybių ginčo bylai, ne toks pat bylos pobūdis ir analizuojamų teisinių
santykių apimtis, kad būtų galima konstatuoti, jog skundžiama nutartis
prieštaravo nurodytiems Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimams ir
kasacinio teismo nutarčiai. Atsakovo teigimu, Lietuvos civilinės teisės
doktrina nurodo, kad civilinės subjektinės teisės į gynybą turinys gali būti
išreiškiamas tripakope galimybių ir teisių sistema, kuria remiantis, pirma,
asmuo turi teisę nustatyti pažeistos teisės gynimo būdą ir formą, antra, asmuo
gali realizuoti pasirinktą būdą neperžengdamas įstatymo nustatytų ribų, ir
trečia, pasinaudoti teise apskųsti teismine arba administracine tvarka
veiksmus, pažeidžiančius asmens teises (L. V. Papirtis, E. Baranauskas,
J. Kiršienė, I. Karulaitytė-Kvainauskienė, D. Petrauskaitė.
Civilinė teisė. Bendroji dalis. II tomas. Vilnius. 2005. P. 139). Be
to, kasatoriai skunde nenurodė jokių teisinių aplinkybių, kodėl ir kuo
jų pasirinktas teisių gynybos būdas turėjo neginčijamą prioritetą prieš CK XXIX skyriuje
bei 6.564 straipsnyje nustatytas žemės nuomos specialiosios teisės normas.
4. Skundžiamoje nutartyje teismas nenustatė, kad atsakovo
(nuomininko) sutartinių santykių netinkamas vykdymas nepažeidžia bei kitaip neveikia
ieškovų teisių, todėl kasatorių argumentai, kad ši teismo nuostata paneigia bet
kokią subnuomininkų teisę ginti pažeistas teises, prieštarauja bendriesiems
teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, paneigia Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 30 straipsnio nuostatą dėl asmens teisės kreiptis pagalbos į
teismą, taip pat prieštarauja CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto,
331 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatoms, nes teisiniai
argumentai skunde buvo pateikti ne dėl apeliacinės instancijos teismo nutartyje
nustatytų aplinkybių.
5. Kasatoriai, kaip subnuomininkai, atsakovo, kaip subnuomotojo,
atžvilgiu turėjo sutarties nutraukimo prieš terminą teises CK 6.498 straipsnyje
nustatytais pagrindais; taip pat teisę reikalauti pakeisti sutartį ar nustatyti
papildomas sutarties sąlygas teismo sprendimu CK 6.223 straipsnio pagrindu;
teisę pareikšti ieškinį teisme dėl absoliutaus, santykinio, dalinio žemės
subnuomos sutarties negaliojimo CK 6.224, 6.225, 6.227 straipsnių
pagrindais. Kasatoriai neįrodė, ar jie visiškai išnaudojo visas jiems CK
suteiktas galimybes pakeisti sutartį, nustatyti papildomas jos sąlygas ar
pripažinti ją negaliojančia, kad būtų kilęs realios teisės spragos klausimas
šioje byloje. CK 1.138 straipsnio norma nėra deklaratyvi, ji yra bendro
teisinio pobūdžio, reglamentuojanti pagrindinius, tačiau nebūtinai visus
civilinių teisių gynimo būdus, kuriuos galima taikyti ir tiesiogiai, jeigu
specialiosios civilinės teisės normos nenustato kitaip. Jokie kasatorių
teisiniai lūkesčiai pažeisti nebuvo; taip pat nebuvo jokios teisės spragos,
todėl nebuvo pagrindo teismams vadovautis CPK 3 straipsnio 5 dalimi.
6. Kasatoriai negali remtis CK 6.551 straipsnio
2 dalies nuostata siekdami įtvirtinti savo prioritetinę teisę į
subnuomojamą žemės sklypo dalį, nes ši teisės norma galėtų būti taikoma tik
esamą nuomos sutartį pripažinus negaliojančia. Kasatorių nurodomų Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutarčių faktiniai ir teisiniai
pagrindai skiriasi nuo nagrinėtoje byloje nustatytų aplinkybių. Kasatorių
teiginiai, kad jie laikėsi subnuomos sutartyse nustatytų reikalavimų ir apeliacinės
instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog, nuomos ar subnuomos sutartyje
nesant apribojimų įkeisti žemės sklypo nuomos teises, jie turėjo teisę įkeisti
žemės sklypų nuomos teises, atsakovo nuomone, prieštarauja CK
6.193 straipsnio 2 daliai, pagal kurią, aiškinant sutartį, reikia
atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Anot
atsakovo, įprastinė sąlyga dėl nuomotojo rašytinio sutikimo būtinumo
nuomininkui įkeičiant daiktų nuomos teisę įtvirtinta CK 4.206 straipsnio
4 dalyje. Kasatorių nepagrįstus tvirtinimus dėl nekilnojamųjų daiktų
neturėjimo paneigia apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad
žemės sklypuose yra atsakovui UAB „Ethical products distribution“
priklausančių statinių, susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų. Atsakovo
turimų nekilnojamųjų daiktų baigtumo procentas, kurį nurodo kasatoriai,
nepaneigia šių daiktų realaus buvimo ir atsakovo nuosavybės teisės į juos.
Kasatorių noras įkeisti žemės subnuomos teisę kaip turtinę teisę neatlygintinai
prieštarauja CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatytiems teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat atsakovo nuosavybės teisei. Be
to, anot atsakovo, tik vienas iš kasatorių, t. y. UAB „Elettrodiesel“,
ketino plėstis ir kreipėsi į banką paskolos; kasatorius UAB „Fuerteventura
Baltic“ jokių įrodymų dėl savo plėtros ir pažeistų teisių nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl valstybinės
žemės subnuomininko teisės kreiptis į teismą, žemės nuomininkui netinkamai
vykdant valstybinės žemės nuomos sutartį
CK
1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra
laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. CPK
2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – be kita ko,
ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi
interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti
teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Pagal CPK
5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę
įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar
ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreiptis į teismą dėl kitų
asmenų teisių gynimo galima tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 5 straipsnio
3 dalis).
Aiškindamas ir
taikydamas pirmiau nurodytas CPK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad
CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto
asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė
ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009). Pagal CPK 2 ir
5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų
teisės ir teisėti interesai pažeidžiami; tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi
teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas
taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo –
asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar
ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinės firmos
„Indra“ savininkas V. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos
Nr. 3K-3-361/2006). Suinteresuotumas – tai
savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą
nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji
reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė
arba įstatymų saugomas interesas
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. vasario 2 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto
savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009;
2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K.
v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2009). CPK
5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į
teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas
interesas, universalia forma garantuojanti konstitucinės teisės į teisminę
gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis) įgyvendinimą
bylose, kurių nagrinėjimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas (CPK
1 straipsnis), yra subjektinių teisių gynybos garantija, reiškianti, jog
suinteresuotu asmeniu teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aspektu yra
kiekvienas asmuo, kuris CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą deklaruodamas
turįs materialinį teisinį interesą, tačiau tik teisminio nagrinėjimo metu
ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176-185 straipsniuose, galima prieiti
prie išvados, ar tokio suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės
gynybos yra pagrįstas, t. y. ar konstatuotinas teisės arba teisėto
intereso pažeidimas ir ar jis gintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje V. J. T. v UAB „Transnetas“, bylos Nr.
3K-3-312/2007). Tokios pat kreipimosi į teismą nuostatos įtvirtintos Visuotinės
žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje; šios tarptautinės normos
garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę
gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B.
v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno
filialas ir kt., bylos Nr. 3K-3-552/2000).
Remdamasi
pirmiau nurodytomis teisės normomis ir suformuota jų taikymo ir aiškinimo
praktika, taip pat atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos duomenis – be kita
ko, kad kasatorių pareikšti ieškinio reikalavimai pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismų išnagrinėti iš esmės ir apeliacinės instancijos teismo
atmesti kaip (materialiosios teisės požiūriu) nepagrįsti – teisėjų
kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama
apie proceso teisės normų, reglamentuojančių teisę kreiptis į teismą teisminės
gynybos, pažeidimą ir nukrypimą nuo atitinkamos teisės taikymo ir aiškinimo
praktikos. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodytuose teisės aktuose –
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje, Teismų įstatyme, Civilinio proceso kodekse,
Civiliniame kodekse ir kt. – įtvirtinta procesinė teisė kreiptis į
teismą nereiškia, jog laikantis proceso teisės normų pareikštas reikalavimas negali
būti atmetamas kaip nepagrįstas materialiosios teisės požiūriu. Nagrinėjamu
atveju apeliacinės instancijos teismas ieškinio reikalavimus atmetė kaip
nepagrįstus būtent materialiosios teisės požiūriu, t. y. kasatoriams, kurie
nėra valstybinės žemės nuomotojai, neturint (materialiosios) teisės reikalauti
nuomos sutarties nutraukimo.
Ginčydami šią
apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kasatoriai, be kita ko,
apeliuoja į CK 1.138 straipsnio 5 punktą, kuriame nustatyta, kad
civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo
kompetencijos, nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį. Pasisakydamas dėl
CK 1.138 straipsnio nuostatų, kaip tokių, kasacinis teismas yra nurodęs,
kad šiame straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios normos, reglamentuojančios,
kokiais galimais būdais civilines teises įstatymuose nustatyta tvarka gina
teismas, neviršydamas savo kompetencijos; tačiau paprastai, atsižvelgiant į
konkrečių civilinių teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, CK ir kituose
įstatymuose yra nustatyti specialūs tų konkrečių teisinių santykių subjektų
pažeistų teisių ar interesų gynybos būdai. Taigi asmuo, siekdamas, kad jo
civilinės teisės būtų apgintos, gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą
savo nuožiūra, nuspręsti naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės
gynimo būdus, tačiau tik tokiu atveju, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus
tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje A. J. individuali įmonė v. UAB „Laivyno
inžinerijos centras“, bylos Nr. 3K-3-455/2008; kt.).
Remdamasi tokia
CK 1.138 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktika bei atsižvelgdama
į tai, kad nagrinėjamu atveju taikytinos specialiosios teisės normos
neįtvirtina subnuomininko teisės reikalauti nuomos sutarties nutraukimo, ieškovai
nėra nuomos teisinio santykio, kurį prašo nutraukti, subjektai, taikomas
pažeistų teisių gynimo būdas turi būti adekvatus padarytam pažeidimui, taip pat
atsižvelgdama į nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, teisėtų
lūkesčių, proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi
Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies ir CK 6.564 straipsnio
1 dalies 1 punkto nuostatomis, kaip specialiosiomis teisės normomis, tinkamai
jas aiškino bei taikė ir padarė teisingas išvadas, jog ieškovų nurodyta aplinkybė,
kad nuomininkas nevykdo ar netinkamai vykdo valstybinės žemės nuomos sutartį
(nevykdo sutartyje nustatytos veiklos, nenaudoja žemės pagal paskirtį
ar pan.), jeigu tokia aplinkybė ir būtų nustatyta, yra reikšminga tik
kilus ginčui tarp nuomotojo ir nuomininko, ji (minėta ieškovų nurodyta
aplinkybė) nepažeidžia bei kitaip neveikia ieškovų teisių ir (arba) teisėtų
interesų. Tuo tarpu nei bylos duomenys, nei kasacinio skundo argumentai,
teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad kasaciniame skunde nurodomos
kasatorių, jų nuomone, pažeistos teisės ir (arba) interesai turėtų būti ginami
taikant būtent CK 1.138 straipsnio 5 punktą, t. y. jų, kaip
subnuomininkų, reikalavimu nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartį. Be to,
atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju
vadovavimasis CK 1.138 straipsnio 5 punkto bendrąją norma (ir kartu Žemės
įstatymo 9 straipsnio 14 dalies bei CK 6.564 straipsnio
1 dalies 1 punkto specialiųjų normų nepaisymas) pažeistų valstybinės
žemės nuomos, kaip sutartinių santykių, šalių valios autonomijos principą,
pagal kurį tik pačios sutartinių santykių šalys savo nuožiūra (žinoma,
nepažeidžiant įstatymų) sprendžia, kada ir kokiu pagrindu turėtų būti
nutraukiami sutarties pagrindu atsiradę santykiai.
Kasacinio skundo
argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad valstybinės žemės
nuomos sutarties nutraukimo įstatyminis reglamentavimas tiek, kiek juo
neįtvirtinta subnuomininko teisės reikalauti nuomos sutarties nutraukimo
(nuomininkui netinkamai vykdant nuomos sutartį), turėtų teisinio reguliavimo
spragų. Priešingai, pirmiau išdėstytų motyvų visuma patvirtina, kad nagrinėjamu
atveju įstatyminis reglamentavimas yra nuoseklus, išsamus, detalus. Taigi
nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pagal analogiją taikyti kitas teisės normas.
Pažymėtina, kad
sutarties pripažinimas negaliojančia ir sutarties nutraukimas yra skirtingi
pažeistų teisių gynimo būdai, turintys esminių skirtumų. Jų teisinis
reglamentavimas bei taikymo sąlygos yra skirtingi. Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad, skirtingai nei šioje byloje nagrinėjamų materialinių teisinių santykių
atveju, pagal teisę pareikšti ieškinį dėl sutarties negaliojimo
reglamentuojančio CK 6.227 straipsnio 3 dalį teisė pareikšti ieškinį
dėl santykinio sutarties negaliojimo tiesiogiai numatyta ne tik atitinkamai
sutarties šaliai, bet, be kita ko, ir asmeniui, kurio teises ir teisėtus
interesus ta sutartis pažeidė. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai
nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kurie, teigiant apie nukrypimą nuo
teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, taip pat apie teisinio reguliavimo
spragų užpildymą, grindžiami kasacinio teismo praktika, suformuota bylose dėl
sutarties pripažinimo negaliojančia (o ne dėl sutarties nutraukimo).
Kadangi
nagrinėjamu atveju valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta aukciono būdu
(CK 6.551 straipsnio 1 dalis), tai teisėjų kolegija atmeta kaip
nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kurie grindžiami kasacinio teismo
išaiškinimais, suformuluotais nagrinėjant teisės klausimus dėl valstybinės
žemės išnuomojimo ne aukciono būdu (sklype esantiems nuomininko statiniams
valdyti). Be to, šioje nutartyje jau nurodyta, kad nei bylos faktiniai
duomenys, nei kasacinio skundo teisiniai argumentai nepatvirtina, kad nuomos
sutartimi prisiimtų nuomininko sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas
(nevykdymas), įskaitant ir nuomininko statinių buvimą ar nebuvimą žemės sklype,
pažeistų būtent subnuomininkų teises ir (arba) teisėtus interesus.
Dėl subnuomininko
teisių gynimo, nuomininkui atsisakant duoti sutikimą įkeisti subnuomos teisę
Kasatorių
reikalavimai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį grindžiami ir tuo, kad
žemės nuomininkas atsisakė duoti kasatoriams, kaip subnuomininkams, sutikimą
įkeisti subnuomos teisę. Anot kasatorių, taip pažeistos jų teisės, teisėti
lūkesčiai, o, atmesdamas ieškinio reikalavimus ir šiuo pagrindu, apeliacinės
instancijos teismas neįvertino tokiu nuomininko atsisakymu pažeistų kasatorių
teisių, nevertino subnuomininkų ir nuomininko santykių bendradarbiavimo ir
kooperavimosi aspektu; subnuomos teisių neįkeitimas iš esmės užkirto kelią
kasatoriui UAB „Elettrodiesel“ vykdyti kredito sutartį; negavęs
finansavimo iš banko, kasatorius UAB „Elettrodiesel“ neturėjo galimybės
įgyvendinti įmonės rekonstrukcinį projektą.
CK
4.171 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, įkeičiant statinius, kartu
turi būti įkeistas ir žemės sklypas, kuriame stovi statiniai, arba šio žemės
sklypo nuomos (panaudos) teisė. Pagal CK 4.206 straipsnio 4 dalį teises,
susijusias su daiktų nuoma (panauda), nuomininkas (panaudos gavėjas) gali
įkeisti tik nuomotojo (panaudos davėjo) rašytiniu sutikimu. Remdamasi tokiu
įstatyminiu reglamentavimu, teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens
UAB „Nadiras“ atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais, kad CK 4.206 straipsnio 4 dalyje nuomotojui
nenustatyta pareigos duoti nuomininkui sutikimą įkeisti nuomos teises, o
paliekama teisė priimti sprendimą dėl sutikimo davimo arba atsisakymo duoti
sutikimą. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje
nustatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus
privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų
žmonių teisių ir laisvių. Vienas iš civilinių teisinių santykių reglamentavimo
principų yra neleistinumo piktnaudžiauti teise principas (CK 1.2 straipsnio
1 dalis). Jo turinys atskleistas CK 1.137 straipsnio 3 dalyje,
kurioje nustatyta, kad draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir
priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises
ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba
prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nurodytas
teisinis reglamentavimas teikia pagrindą išvadai, kad bet kuri subjektinė
teisė, tarp jų ir komercinės subnuomos atveju nuomininko teisė priimti
sprendimą dėl sutikimo davimo arba atsisakymo duoti sutikimą subnuomininkui
įkeisti subnuomos teisę, turi ribas – jas nustato imperatyviosios teisės
normos ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Įstatyme
neįtvirtinta subnuomininko teisių ar teisėtų interesų, kuriuos galbūt pažeidžia
nuomininko sutikimo nedavimas, specialiųjų gynimo būdų, tokių būdų neįtvirtinta
ir šalių subnuomos sutartyse. Dėl to, esant teisme
komercinės subnuomos sutarties šalių ginčui dėl nuomininko atsisakymo duoti
sutikimą subnuomininkui įkeisti subnuomos teisę, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant
į subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo
piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos, teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principus, gali būti taikytini
CK 1.138 straipsnyje įtvirtinti bendrieji civilinių teisių gynimo būdai,
pavyzdžiui, subnuomininko teisės įkeisti subnuomos teisę be nuomininko sutikimo
pripažinimas (CK 1.138 straipsnio 1 punktas), žalos (nuostolių)
atlyginimas (6 punktas), kt. Jie gali būti taikytini subnuomininkui,
kuris kreipėsi į teismą, nurodžius ir įrodžius jo subjektinės teisės arba
teisėto intereso pažeidimą bei atitinkamo prašomo taikyti pažeistų teisių
gynimo taikymo sąlygas, be kita ko, nuomininko atsisakymo duoti sutikimą
nepagrįstumą bei neteisėtumą (teisėto pagrindo tokiam atsisakymui
neegzistavimą). Tuo tarpu šioje byloje atsakovo UAB „Ethical
products distribution“ atsisakymas duoti sutikimą dėl subnuomojamų sklypų subnuomos
teisės įkeitimo nėra ginčijamas (juo tik remiamasi kaip viena iš ieškinio
pagrindą sudarančių aplinkybių), nepareikšta
reikalavimų pripažinti šią subnuomininkų teisę ir (arba) atlyginti dėl atsakovo
neteisėto (jeigu toks būtų nustatytas) atsisakymo kilusią žalą (nuostolius) bei
nenurodytas ir neįrodytas tokių reikalavimų faktinis pagrindas.
Tai
konstatavusi, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio
skundo argumentus, kuriais apeliuojama į atsakovo UAB „Ethical products
distribution“ atsisakymą duoti sutikimą įkeisti subnuomos teisę ir dėl tokio
atsisakymo esą atsirandančią subnuomininko, kaip tokio, teisę reikalauti nuomos
sutarties nutraukimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai,
kad iš bylos duomenų matyti, kad į atsakovą UAB „Ethical products
distribution“ dėl sutikimo įkeisti subnuomos teisę kreipėsi tik kasatorius
UAB „Elettrodiesel“ (T. 1, b. l. 23), o ne abu kasatoriai
(kaip teigiama kasatorių pateiktuose procesiniuose dokumentuose pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismuose). Taigi atsakovo atsisakymas duoti sutikimą
galėjo pažeisti, jeigu tokia aplinkybė būtų nustatyta, tik kasatoriaus
UAB „Elettrodiesel“, o ne abiejų kasatorių teises ir (arba) teisėtus
interesus.
Dėl kitų
kasacinio skundo argumentų
Teisėjų kolegijos
vertinimu, kasacinio skundo argumentai, kuriais apeliuojama į tai, kad
apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties nevykdymą ar netinkamą
vykdymą, atsižvelgiant į šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindą ir
dalyką bei šioje nutartyje jau išdėstytus teisinius argumentus, yra teisiškai
nereikšmingi. Dėl to teisėjų kolegija jų išsamiai nenagrinėja, o tik
konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo
pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės
normas, reglamentuojančias sutarties nevykdymą ar
netinkamą vykdymą.
Kasaciniame
skunde teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės
normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo
taisykles, apeliuojama į tai, jog yra nepagrįsta
apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nutraukus valstybinės žemės nuomos
sutartį pažeidžiamos teisės vykdyti komercinę
veiklą bei turėti daiktines teises, taip pat apeliuojama į tai, jog apeliacinės
instancijos teismas nevertino AB „Swedbank“ pateiktų duomenų, Marijampolės
apskrities viršininko administracijos pozicijos, netyrė ir nevertino kasatoriaus UAB „Elettrodiesel“ teisinių santykių su
UAB „Niša“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie kasacinio skundo argumentai
nepripažintini pagrįstais, nes kasaciniame skunde išdėstyti argumentai,
atsižvelgiant į byloje surinktus faktinius duomenis, bylos medžiagą, apskųstos
nutarties turinį bei įrodymų vertinimui taikytinas taisykles ir logikos dėsnius,
nepatvirtina kasatorių ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados
nepagrįstumo, taip pat nepatvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas
nevertino (netyrė) šiai bylai teisingai išspręsti turinčių reikšmės aplinkybių.
Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo
įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Juos
vertindamas, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir
logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Neišsamūs apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks
pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos nutarties kontekste. Tuo atveju,
kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali
būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą,
jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius
(esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti
išspręsta neteisingai. Jeigu apeliacinės
instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje argumentuotai
atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai tam tikras motyvų
neišsamumas negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš
esmės teisingą teismo procesinį sprendimą.
Teisėjų kolegija,
patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo
aspektu, konstatuoja, kad ją naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio
pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Kasacinį skundą
atmetant, kasatorių turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jiems
neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio
1 dalis).
Kasaciniame
teisme patirta 105,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie
išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį
skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš
kasatorių – iš UAB „Fuerteventura Baltic“ 52,77 Lt ir iš
UAB „Elettrodiesel“ 52,76 Lt (CPK 79 straipsnis,
88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai,
96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Be to, iš
kasatorių trečiojo asmens UAB „Nadiras“ naudai priteistinos išlaidos
advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Iš trečiojo asmens
UAB „Nadiras“ pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prie šio
prašymo pridėtų įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo patyrė 4356 Lt išlaidų
advokato pagalbai. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d.
nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu
Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino
užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą
(paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti
užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas
maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių
pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji
mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d.
nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo
2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos
dydį – 800 Lt. Nurodytų Rekomendacijų 8.14 papunktyje nustatytas
rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį
skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2)
dauginant iš MMA. Vadovaudamasi CPK
98 straipsnio
2 dalimi ir nurodytomis rekomendacijomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiajam
asmeniui UAB „Nadiras“ iš kasatorių priteistina 1600 Lt (po 800 Lt iš kiekvieno
kasatoriaus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš
kasatorių uždarosios akcinės bendrovės „Fuerteventura Baltic“ (į. k. 110832847)
52,77 Lt (penkiasdešimt du litus 77 ct) ir uždarosios akcinės
bendrovės „Elettrodiesel“ (į. k. 110807064) (52,76 Lt (penkiasdešimt
du litus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš
kasatorių uždarosios akcinės bendrovės „Fuerteventura Baltic“
(į. k. 110832847) ir uždarosios akcinės bendrovės „Elettrodiesel“
(į. k. 110807064) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės
„Nadiras“ (j. a. k. 241583850) naudai po 800 (aštuonis
šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Baranauskas
Janina Januškienė
Antanas Simniškis