Civilinė byla Nr. e2-40-236/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01600-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mėsininkai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4636-567/2018 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mėsininkai“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :        

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Mėsininkai“ 52 100 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovės UAB „Mėsininkai“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant, pinigines lėšas, esančias atsakovės banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose arba trečiųjų asmenų banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose. Areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leisti atsakovei atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei ir atsiskaityti su įmonės darbuotojais. Nurodė, kad 2018 m. liepos 20 d. su K. K. (K. K.) sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu įgijo 52 100 Eur reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jo suma yra didelė, atsakovė yra skolinga 2 305,96 Eur valstybės biudžetui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – M. Š. trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti areštavo bendrai 52 100 Eur sumai atsakovei UAB „Mėsininkai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis. Nesant ar nepakankant ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovės nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, areštavo atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 52 100 Eur sumos, leidžiant UAB „Mėsininkai“ atlikti mokėjimus darbo užmokesčiui, privalomiems mokesčiams į valstybės biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, atlikti atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas ir atsiskaitymams su ieškovu.

4.       Įvertinęs ieškinio ir jo priedų turinį teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Spręsdamas dėl grėsmės būsimo ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui teismas nustatė, kad ieškinys pareikštas atsakovei, kurios dabartinis mokumas ir turtinė padėtis nėra žinoma. Ieškinio suma yra didelė atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, todėl, siekiant užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė negrąžina skolos ir nebendradarbiauja su ieškovu, tuo patvirtindama savo galimai nesąžiningą elgesį, todėl gali imtis veiksmų dėl savo turto perleidimo tretiems asmenims. 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atsakovė UAB „Mėsininkai“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Skundžiamoje nutartyje teismas nevertino ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir neįsitikino, ar ieškovo reikalavimas iš viso gali būti patenkintas. Ieškinyje apsiribojama abstrakčiais teiginiais apie susiklosčiusią situaciją, tačiau iš jo nėra aiškios ginčo detalės, jos taip pat nepagrįstos rašytiniais įrodymais.

5.2.                      Atsakovė yra pakankamai ilgai ir stabiliai veikianti įmonė, neturinti įsiskolinimų valstybės biudžetui, neturinti jokių kitų teismuose pareikštų reikalavimų jos atžvilgiu. Nei ieškovas, nei teismas jokių priešingų įrodymų nėra surinkę. 2017 m. grynasis įmonės pelnas sudarė 138 319 Eur, o turimo turto vertė yra net 1 236 431 Eur.

5.3.                      Nutartyje nurodęs, kad atsakovės turtinė padėtis nėra žinoma, teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinio suma jai yra didelė. Tokie teismo teiginiai prieštarauja vienas kitam.

5.4.                      Aktualioje teismų praktikoje didelės ieškinio sumos kriterijus nepripažįstamas besąlyginiu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tam turi būti įrodytas šalies nesąžiningumas. Šiuo atveju teismas nurodė, kad atsakovė nebendradarbiauja su ieškovu, tačiau turint byloje tik vienos šalies pateiktus duomenis yra neįmanoma išsiaiškinti tokio elgesio priežasčių bei laikyti jas liudijančias nesąžiningumą.

6.       Ieškovas M. Š. atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus:

6.1.                      Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Atlikdamas tokį vertinimą teismas ginčo iš esmės nenagrinėja. Šiuo atveju teismas nurodė, jog ieškovo ieškinį laiko preliminariai pagrįstu, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad šiuo klausimu teismas iš viso nepasisakė.

6.2.                      Nors apeliantė nurodo, kad ieškinio suma jai nėra didelė, tačiau taip pat teigia patirianti didelius suvaržymus bei nuostolius dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Tokie jos teiginiai prieštarauja vienas kitam.  

6.3.                      Atsakovės pateikti finansiniai dokumentai abejotinai pagrindžia jos nurodytą stabilią finansinę padėtį. Įtarimus ieškovui kelia ne tik nurodytas ilgalaikis turtas, kurio suma atitinka po vienerių metų mokėtinas sumas, bet ir didžioji trumpalaikio turto suma, kurią sudaro per vienerius metus gautinos pajamos. Įmonė turi tik 7 292 Eur piniginių lėšų ir jų ekvivalentų.

6.4.                      Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškovas įrodė ne tik didele ieškinio suma, bet ir atsakovės elgesiu – neatsiskaitymu nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškovu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties

Dėl naujų įrodymų

8.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9.       Apeliantė UAB „Mėsininkai“ kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus –Juridinių asmenų registro 2018 m. rugpjūčio 30 d. išrašą, 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo taikytos atsakovei nepranešus bei nesuteikus galimybės pateikti teismui reikšmingus klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodymus, šiuos naujus įrodymus, kuriais atsakovė įrodinėja savo turtinę padėtį, priima į bylą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

10.       Nagrinėjamu atveju ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Mėsininkai“ 52 100 Eur skolą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą patenkino. Atskirajame skunde atsakovė su šia nutartimi nesutinka.

11.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš jų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

12.       Atskirajame skunde atsakovė ginčija abi aukščiau paminėtas sąlygas, būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pasisakydama dėl pirmosios sąlygos atsakovė nurodo, jog ieškovas savo ieškinio preliminaraus pagrįstumo tinkamai nepagrindė – jame išdėstė tik abstrakčius teiginius apie atsakovės neva nepristatytas prekes bei ieškovo reikalavimo į atsakovę atsiradimą remiantis reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Šie teiginiai net nėra tinkamai pagrįsti įrodymais. Tuo tarpu teismas preliminaraus ieškinio pagrįstumo nevertino. Su šiais atsakovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

13.       Nors ir neišsamiai pasisakė, tačiau šią sąlygą pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vis tik įvertino, nutartyje nurodydamas, jog ieškinys, atsižvelgus į jo ir jo priedų turinį, laikytinas preliminariai pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai konstatavo egzistuojant preliminarų ieškinio pagrįstumą. Preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-907-302/2017; 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1563-302/2016; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014;). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju ieškovo pateikto ieškinio forma ir turinys nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti, ieškovo įsitikinimu, jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl ieškinys teismo pagrįstai vertintas kaip preliminariai pagrįstas, o apeliantės nurodytos aplinkybės šios išvados nepaneigia. Jos argumentai apie ieškinyje nurodytų aplinkybių nepagrįstumą pateiktais įrodymais yra ginčo iš esmės nagrinėjimo dalykas ir dėl jų teismas pasisakys priimdamas galutinį sprendimą byloje.

14.       Apeliantė skunde taip pat nesutinka su teismo konstatuotu grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu. Pažymi, kad jos turtinė padėtis yra pakankamai gera, o nei ieškovas nenurodė, nei teismas nenustatė jokių jos nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių. Didelė ieškinio suma, remiantis naujausia teismų praktika, jos taip pat nepreziumuoja. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

15.       Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieškovo prašyme, tiek skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvas, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė, teismui net neturint jokių duomenų apie faktinę atsakovės turtinę padėtį, nelaikytinas nei pagrįstu, nei reikšmingu, sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Taip pat tokia teismo išvada prieštarauja minėtai sektinai teismų praktikai. 

16.       Apeliantė pateikė teismui įrodymus apie jos turtinę padėtį. Ieškovas šiuose įrodymuose nurodytus duomenis kvestionuoja. Tačiau teismas, atsižvelgęs į aukščiau pateiktus išaiškinimus, taip pat aplinkybę, jog atsakovės turimo turto areštas bet kokiu atveju šio turto nepadidina, plačiau dėl duomenų teisingumo nepasisako.

17.       Iš esmės vienintelis ieškovo argumentas dėl atsakovės nesąžiningumo, kuriam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, yra aplinkybė, jog atsakovė su ieškovu nebendradarbiauja ir negrąžina sumokėtų sumų. Tačiau tikrosios atsakovės pinigų negrąžinimo priežastys ir tokių veiksmų pagrįstumas ar nepagrįstumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir savaime šioje situacijoje atsakovės nesąžiningų veiksmų nepreziumuoja. Kitų nesąžiningumą patvirtinančių duomenų byloje nėra.

18.       Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes darytina išvada, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų šiuo atveju nekonstatuota, todėl jos atsakovės atžvilgiu negalėjo būti taikomos. Dėl šios priežasties atsakovės atskirasis skundas laikytinas pagrįstu, o skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19.       Apeliantė prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį už atskirojo skundo pateikimą. Šių išlaidų priteisimo klausimą apeliacinės instancijos teismas palieka spręsti pirmosios instancijos teismui priimant galutinį sprendimą byloje (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo M. Š. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėjas                        Kazys Kailiūnas